5)
|
II skirsnis iš dalies keičiamas taip:
a)
|
2.008 dalis pakeičiama taip:
„2.008.
|
ESS 2010 (1.101–1.105) srautai (ypač produktų sandoriai ir paskirstymo sandoriai) traukiami į apskaitą kaupiamuoju principu, t. y. tada, kai ekonominė vertė, mokėtina suma arba reikalavimas sukuriami, pakeičiami, atšaukiami arba išnyksta, o ne tada, kai faktiškai atliekamas mokėjimas.“
|
|
b)
|
2.010 dalis pakeičiama taip:
„2.010.
|
ESS 2010 gamyba traktuojama kaip nepertraukiamas procesas, per kurį prekės ir paslaugos paverčiamos kitomis prekėmis ir paslaugomis. Šis procesas gali vykti įvairiais laikotarpiais, priklausomai nuo produktų, o laikotarpiai gali trukti ilgiau kaip ataskaitinis laikotarpis. Todėl taip apibūdinant gamybą ir taikant kaupimo principą, produkcija traukiama į apskaitą kaip nebaigta gamyba. Todėl, remiantis ESS 2010 (3.54), žemės ūkio produkcija įrašoma kaip per visą gamybos laikotarpį nuolat gaminama produkcija (ne vien tada, kai nuimamas derlius ar skerdžiami gyvūnai) Žemės ūkio augalai, stačioji mediena ir maistui auginamos žuvys ar gyvūnai augimo metu laikomi nebaigtos gamybos atsargomis, o užaugus laikomi pagamintos produkcijos atsargomis. Neauginamų biologinių išteklių pokyčiai, pvz., į produkciją neįrašomas laisvėje esančių gyvūnų, paukščių, žuvų ar specialiai neauginamų miškų prieaugis, bet įrašomas laisvėje esančių gyvūnų, paukščių, žuvų laimikis.“;
|
|
c)
|
2.011 dalis pakeičiama taip:
„2.011
|
Produkcijos kaip nebaigtos gamybos apskaita yra pageidautina ir būtina ekonominei analizei atlikti, kai gamybos procesas trunka ilgiau nei ataskaitinis laikotarpis. Tai leidžia išlaikyti sąnaudų ir produkcijos apskaitos nuoseklumą, siekiant gauti reikšmingų duomenų apie pridėtinę vertę. Kadangi ŽŪES yra pagrįsta kalendoriniais metais, galima daryti prielaidą, kad nebaigtos gamybos apskaita taikoma tik tiems produktams, kurių gamybos procesas nebuvo baigtas kalendorinių metų pabaigoje (tačiau ir tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį labai sparčiai keičiasi bendrasis kainų lygis).“;
|
|
d)
|
2.014 dalies paskutinis sakinys pakeičiamas taip:
„Vykstant gamybos procesui, kiekvienais metais įtraukiamą į apskaitą vertę, kuri įrašoma kaip produkcija prie nebaigtos gamybos, galima gauti numatomą gatavo produkto vertę paskirstant proporcingai per kiekvieną laikotarpį patirtoms sąnaudoms (2008 m. NSS, 6. 112).“;
|
e)
|
2.017 dalies antras sakinys pakeičiamas taip:
„Jeigu yra galimybė jaunus gyvulius skirstyti pagal jų būsimą panaudojimą, gyvuliai, skirti naudoti kaip gamybos veiksniai, turėtų būti traukiami į apskaitą kaip BPKF nuo pat jų gimimo (BPKF savo reikmėms – šis įrašomas tada, kai yra atliekamas), t. y. jie yra laikomi nebaigta gamyba, o jų augimas traukiamas į apskaitą kaip produkcija, plg. ESS 2010, 3.134).“;
|
f)
|
B dalies antraštės tekstas „(plg. ESS 95, 3.07–3.58)“ pakeičiamas
„(plg. ESS 2010, 3.07–3.54)“;
|
g)
|
2.032 dalis pakeičiama taip:
„2.032.
|
Produkcija – per ataskaitinį laikotarpį sukurtų produktų visuma (ESS 2010, 3.14). Svarbu skirti sąvokas „produkcija“ ir „gamyba“, nes produkcija reiškia sukuriamas prekes ir paslaugas, o gamyba – procesą.“;
|
|
h)
|
2.033 dalies paskutinis sakinys pakeičiamas taip:
„Todėl sąskaitose jos neįrašomos kaip to vietinio VRV produkcijos arba tarpinio vartojimo dalis.“;
|
i)
|
2.036 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:
„Nors tai nėra siūloma ESS 2010, ŽŪES taikoma taisyklė yra numatyta NSS dėl specialaus žemės ūkio pobūdžio bei Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) metodiniame vadove (1).“;
|
j)
|
2.041 dalis pakeičiama taip:
„2.041.
|
Remiantis ESS 2010, gamintojai gali patirti trijų rūšių nuostolius: pasikartojančius atsargų nuostolius (ESS 2010, 3.147), išimtiniai atsargų nuostolius (ESS 2010, 6.13.e) ir katastrofų nuostolius (ESS 2010, 6.08 ir 6.09).“;
|
|
k)
|
2.059 dalis pakeičiama taip:
„2.059.
|
Gamintojų perdirbimo veiklos eilutėje traukiami į apskaitą kiekiai, pagaminti tolesniam žemės ūkio gamintojų atliekamam perdirbimui (pvz., pienas, perdirbamas sviestui arba sūriui gaminti, obuoliai, perdirbami obuolių misai arba sidrui gaminti), tačiau su sąlyga, kad ši perdirbimo veikla yra atskiriama nuo pagrindinės žemės ūkio veiklos (remiantis apskaitos dokumentais, plg. 1.26). Turėtų būti traukiamos į apskaitą tik žaliavos (pvz., žalias pienas, obuoliai), o ne iš jų pagaminti perdirbti produktai (pvz., sviestas, obuolių misa ir sidras). Kitaip tariant, šioje eilutėje neatsižvelgiama į darbą, atliktą perdirbant žemės ūkio produktus.“;
|
|
l)
|
2.065 dalies antras sakinys pakeičiamas taip:
„Reikėtų pažymėti, kad gyvūnų, klasifikuojamų kaip ilgalaikis turtas, kurie atskiriami nuo produktyvios bandos (eksportui arba paskerdimui), pardavimas nėra traukiamas į apskaitą kaip pardavimas.“;
|
m)
|
2.077 dalis pakeičiama taip:
„2.077.
|
Žemės ūkio veiklos produkcijos vertinimo sąvoka „visa produkcija“ apima prekybą žemės ūkio prekėmis ir paslaugomis tarp žemės ūkio vienetų ir gyvulių pašarų produktų (parduodamų arba ne) vartojimą vienete.“;
|
|
n)
|
įterpiama nauja 2.080.1 dalis:
„2.080.1.
|
Remiantis ESS 2010, 3.82 Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra (MTTP) yra sisteminga kūrybinė veikla, kuria siekiama padidinti turimas žinias ir jas naudoti kuriant ar plėtojant naujus produktus, įskaitant patobulintas jų versijas arba naujų produktų kūrimą, taip pat esamų produktų patobulintas versijas ar savybes, arba kuriant ar plėtojant naujus ar veiksmingesnius gamybos procesus. Jei, palyginti su pagrindine veikla, MTTP yra plataus masto, ji į sąskaitas įrašoma kaip vietinio VRV nepagrindinė veikla. Jei įmanoma, MTTP skiriamas atskiras vietinis VRV, kuris nėra priskiriamas žemės ūkio veiklai. Jei vienetai vykdo ir MTTP veiklą, kurios negalima priskirti atskiram vietiniam VRV, kai yra įmanoma apskaičiuoti MTTP išlaidas žemės ūkio veiklai, šie apskaičiavimai turėtų būti įrašomi kaip žemės ūkio produkcija – „kita neatskiriama ne žemės ūkio nepagrindinė veikla“ (gamyba savo reikmėms) – ir BPKF.“;
|
|
o)
|
2.081 dalis pakeičiama taip:
„2.081.
|
Remiantis žemės ūkio ekonominės veiklos rūšies produkcijos apibrėžimu (plg. 1.16), žemės ūkio ekonominės veiklos rūšies produkciją sudaro žemės ūkio produktų (plg. 2.076–2.077) produkcijos ir neatskiriamos ne žemės ūkio nepagrindinės veiklos sukurtų prekių ir paslaugų (plg. 2.078–2.080.1) suma.“;
|
|
p)
|
2.082 dalis pakeičiama taip:
„2.082.
|
Produkcija yra vertinama bazine kaina. Bazinė kaina yra kaina, kurią gamintojams moka pirkėjas, įsigyjantis pagamintos prekės arba suteiktos paslaugos vienetą, atėmus už tą vienetą sumokėtus mokesčius (t. y. mokesčius produktams), susijusius su jo gamyba arba pardavimu, ir pridėjus visas tam vienetui skirtas subsidijas (t. y. subsidijas produktams), susijusias su jo gamyba arba pardavimu. Į bazinę kainą neįskaičiuojamos transporto išlaidos, kurioms gamintojas išrašo atskiras sąskaitas faktūras. Be to, neįskaičiuojamas finansinio ir nefinansinio turto vertės padidėjimas ir sumažėjimas (plg. ESS 2010, 3.44).“;
|
|
q)
|
2.085 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:
„Gamintojo gauta kaina atitinka gamintojų kainą (neįskaitant sąskaitos faktūros PVM), kaip apibrėžta 2008 m. NSS 6.51–6.54 (t. y. kaina iš ūkio).“;
|
r)
|
C dalies antraštės tekstas „(plg. ESS 95, 3.69–3.73)“ pakeičiamas
„(plg. ESS 2010, 3.88–3.92)“;
|
s)
|
2.089 dalis pakeičiama taip:
„2.089.
|
Tarpinis vartojimas susideda iš gamybos procese suvartotų prekių ir paslaugų vertės, išskyrus ilgalaikį turtą, kurio suvartojimas traukiamas į apskaitą kaip pagrindinio kapitalo vartojimas. Tos prekės ir paslaugos gamybos procese transformuojamos arba visiškai suvartojamos (plg. ESS 2010, 3.88). Išsamiai klasifikuojant pagal skirtingas straipsnių kategorijas, tarpinis vartojimas rodo, kad žemės ūkis persipina su kitomis ekonomikos šakomis dėl naudojamų sąnaudų. Tarpinis vartojimas taip pat naudojamas kaip įrašas apskaičiuojant veiksnių intensyvumą (t. y. dviejų gamybos veiksnių koeficientas, pavyzdžiui, tarpinės gamybos ir darbo sąnaudų).“;
|
|
t)
|
2.090 dalis pakeičiama taip:
„2.090.
|
Tarpiniam vartojimui nepriskiriamas naujas arba esamas įsigytas ilgalaikis turtas, kuris buvo sukurtas ekonomikoje arba importuotas: jis yra traukiamas į apskaitą kaip BPKF (plg. 2.109 c–f). Tai liečia tuos objektus, kurie yra ne žemės ūkio ilgalaikis turtas, pavyzdžiui, pastatai ir kiti statiniai, technika ir įrenginiai, o taip pat žemės ūkio ilgalaikis turtas, pavyzdžiui, sodiniai ir produktyvūs gyvuliai. Nesukurto turto, pavyzdžiui, žemės, įsigijimas taip pat nepriskiriamas tarpiniam vartojimui. Nebrangūs įrankiai, naudojami paprastiems darbams, pvz., pjūklai, plaktukai, atsuktuvai, veržliarakčiai ir kiti įrankiai; nedideli prietaisai, pvz., kišeniniai skaičiuotuvai, traukiami į apskaitą kaip tarpinis vartojimas.“;
|
|
u)
|
2.094 dalis pakeičiama taip:
„2.094.
|
Prekyba gyvuliais, kuri yra panaši į nebaigtos gamybos atsargas (pvz., paršeliai ir perinti skirti kiaušiniai) ir vyksta tarp žemės ūkio vienetų, o taip pat gyvulių importas nėra priskiriamas tarpiniam vartojimui (arba bet kuriai produkcijos rūšiai) (plg. 2.066–2.070).“;
|
|
v)
|
2.107.1 dalis pakeičiama taip:
„2.107.1
|
Pagal ESS 2010 susitarimą, netiesiogiai apskaičiuota finansinio tarpininkavimo paslaugų, naudojamų žemės ūkio veikloje, (NAFTAP) vertė turėtų būti traukiamos į apskaitą kaip žemės ūkio veiklos tarpinis vartojimas (plg. ESS 2010, 14 skyrius).“;
|
|
w)
|
2.108 dalis iš dalies keičiama taip:
i)
|
a punktas pakeičiamas taip:
„a)
|
nuomos įmoka, sumokėta tiesiogiai arba kaip nuomos sutarties dalis, už negyvenamųjų pastatų ir kito pagrindinio turto (materialiojo arba nematerialiojo), pavyzdžiui, technikos ir įrenginių be operatorių nuomą (plg. 1.23) arba kompiuterių programinės įrangos, naudojimą. Tačiau, jeigu negyvenamųjų pastatų, kuriuos nuomoja vietinis žemės ūkio VRV, negalima atskirti nuo žemės nuomos, viskas traukiama į apskaitą kaip žemės nuoma įmonės pajamų sąskaitoje (plg. 3.082);“;
|
|
ii)
|
d punktas pakeičiamas taip:
„d)
|
rinkos tyrimų ir reklamos paslaugų pirkimai, išlaidos darbuotojų mokymams ir panašioms paslaugoms;“;
|
|
iii)
|
o punktas pakeičiamas taip:
„o)
|
mokėjimai valstybės organams už išduodamas licencijas ar leidimus verstis komercine ar profesionalia veikla, jeigu leidimai išsamiai nagrinėjami reguliavimo tikslu (nebent mokesčiai neproporcingi atitinkamų paslaugų teikiamai naudai, plg. 3.048 e ir ESS 2010, 4.80 d);“;
|
|
iv)
|
p punktas pakeičiamas taip:
„p)
|
nebrangių smulkių įrankių, darbo drabužių, atsarginių dalių ir ilgalaikio naudojimo įrenginių, skirtų santykinai paprastiems darbams atlikti, pirkimas (ESS 2010 3.89 f 1 ir 2008 m. NSS, 6.225);“;
|
|
v)
|
q punktas pakeičiamas taip:
„q)
|
rinkliavos už trumpalaikes sutartis, nuomos sutartis ir licencijas, priskirtas nesukurtam turtui; tiesioginis tokio nesukurto turto įsigijimas neįtraukiamas.“;
|
|
|
x)
|
2.109 dalis iš dalies keičiama taip:
i)
|
b punkto paskutinis sakinys pakeičiamas taip:
„tačiau laikoma, kad darbdaviams šios paslaugos būtinos darbuotojams pritraukti ir išlaikyti (už kurias jie ir taip paprastai turėtų patys mokėti), o ne skatinamos paties gamybos proceso poreikių (plg. 2008 m. NSS, 7.51);“;
|
ii)
|
f punkto pirmas sakinys pakeičiamas taip:
„f)
|
paslaugų, susijusių su žemės, pastatų ir kitų esamų ilgalaikių gamybos priemonių nuosavybės įsigijimu, pirkimai; pavyzdžiui, mokesčiai tarpininkams, advokatams, matininkams, inžinieriams ir pan., o taip pat mokesčiai už įtraukimą į žemės registrą (plg. ESS 2010, 3.133).“;
|
|
|
y)
|
2.111 dalies paskutinis sakinys pakeičiamas taip:
„Į pirkėjo kainą taip pat įeina vežimo mokesčiai, kuriuos pirkėjas apmoka atskirai už atvežimą nurodytu laiku ir į nurodytą vietą; iš standartinių kainų ar mokesčių atimtos nuolaidos, taikomos perkant didesnį kiekį ar mažos paklausos metu; neįtraukiamos palūkanos arba a mokėjimai už paslaugas, kuriuos reikia mokėti papildomai pagal kredito sutartis; neįskaitomi papildomi mokesčiai, imami tuo atveju, kai nesumokama perkant produktus nustatytu laikotarpiu (ESS 2010, 3.06).“;
|
aa)
|
D dalies antraštės tekstas „(plg. ESS 95, 3.100–3.116)“ pakeičiamas
„(plg. ESS 2010, 3.122–3.157)“;
|
bb)
|
2.115 dalis pakeičiama taip:
„2.115.
|
Pagrindinio kapitalo formavimą sudaro:
—
|
atsargų pokytis (P.52),
|
—
|
vertybių įsigijimas atėmus netekimus (P.53).“;
|
|
|
cc)
|
2.117 dalis pakeičiama taip:
„2.117.
|
Pagrindinio kapitalo formavimas apskaičiuojamas pridėjus pagrindinio kapitalo vartojimą (P.51c).
Grynojo kapitalo formavimas (P.51n) apskaičiuojamas iš pagrindinio kapitalo formavimo atėmus pagrindinio kapitalo vartojimą. Pagrindinio kapitalo vartojimas – tai ilgalaikių gamybos priemonių nusidėvėjimo vertė dėl įprasto nusidėvėjimo per gamybos procesą (plg. 3.099).“;
|
|
dd)
|
D skirsnio paantraštė „1. BPKF“ pakeičiama taip:
„1.
Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas (BPKF)“;
|
ee)
|
2.118 dalis pakeičiama taip:
„2.118.
|
BPKF sudaro per tam tikrą laikotarpį gamintojų rezidentų įsigytas ilgalaikis turtas, atėmus netekimus ir pridėjus tam tikrus nesukurto turto vertės padidėjimus dėl gamintojo arba institucinių vienetų gamybinės veiklos (ESS 2010 3.125–3.129). Ilgalaikis turtas yra sukurtas turtas, daugiau nei vienus metus naudojamas gamybai (plg. ESS 2010, 3.124 ir 7.1 priedą).“;
|
|
ff)
|
2.122 dalis pakeičiama taip:
„2.122.
|
Ekonomikos sektorių arba šakų BPKF nustatymas pagrįstas nuosavybės (įsigijimo, netekimo) kriterijumi, o ne prekių panaudojimo kriterijumi. Reikėtų pažymėti, kad ilgalaikis turtas, įsigytas finansine nuoma (o ne tiesiog nuomojamas), yra traktuojamas kaip nuomininko (jeigu nuomininkas yra gamintojas), o ne nuomotojo, kuris išlaiko finansinį turtą, prilygstantį hipotetiniam reikalavimui, turtas (plg. 2.109 d ir ESS 2010 15 skyrių dėl to, kaip skiriamos įvairios ilgalaikio vartojimo priekių nuomos formos) (1).“;
|
|
gg)
|
2.123 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:
„Nuosavybės kriterijaus taikymas priklauso nuo statistinės sistemos, kuria remiantis apskaičiuojamas BPKF.“;
|
hh)
|
2.124 dalis pakeičiama taip:
„2.124.
|
Ilgalaikio turto įsigijimas apima įsigytą naują arba esamą ilgalaikį turtą (nupirktą, įgytą natūrinių mainų sandoriais, gautą kaip kapitalo pervedimai natūra arba įgytą pagal finansinę nuomą), gamintojo pagamintas ir savo reikmėms pasiliktas ilgalaikis turtas, ilgalaikio turto ir nesukurto materialiojo turto didelio masto patobulinimai, natūralus žemės ūkio turto augimas (gyvulių ir sodinių) bei sąnaudos, susijusios su nesukurto turto nuosavybės perdavimu (plg. ESS 2010, 3.125 a).“;
|
|
ii)
|
2.125 dalis išbraukiama.
|
jj)
|
2.126 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:
„Ilgalaikio vartojimo prekių, kurios reikalingos pradiniam įrengimui, pirkimas arba gamyba savo reikmėms laikoma pagrindinio kapitalo formavimu.“;
|
kk)
|
2.129 dalis pakeičiama taip:
„2.129.
|
2008 m. NSS nurodyta, kad ilgalaikio turto pagerinimas pagal ilgalaikio turto savybių pokyčių dydį, t. y. pagal esminius jų dydžio, formos, produktyvumo, našumo arba numatomo tarnavimo laiko pokyčius, arba pagal tą faktą, kad pagerinimai nėra tokie pokyčiai, kurie įprastai vyksta kitame tos pačios rūšies ilgalaikiame turte, turėtų būti nustatomas kaip įprastų priežiūros ir remonto programų dalis (plg. 2008 m. NSS, 10.43 ir 10.46).“;
|
|
ll)
|
2.130 dalis pakeičiama taip:
„2.130.
|
Ilgalaikio turto netekimams priskiriamas ilgalaikio turto savininko atliktas pardavimas, sugriovimas, išmetimas arba sunaikinimas arba ilgalaikio turto perdavimas natūriniais mainais arba kaip kapitalo pervedimas natūra (plg. ESS 2010, 3.125 b ir 3.126). Dėl tokių netekimų paprastai turėtų pasikeisti nuosavybė ir jie turėtų turėti tiesioginį ekonominį tikslą (todėl ilgalaikis turtas, kurį sugriauna, išmeta arba sunaikina jų savininkas, kad jo nebebūtų galima ekonomiškai panaudoti, prie šių netekimų nėra priskiriamas) (plg. 2008 m. NSS, 10.38). Tačiau kai kurie netekimai gali išlikti tame pačiame instituciniame vienete; taip yra tais atvejais, kai gyvulius paskerdžia ūkininkas ir sunaudoja jo šeima.“;
|
|
mm)
|
2.134 dalies antras sakinys pakeičiamas taip:
„Kaip nustatyta balanse (plg. ESS 2010, 7.12 ir 7.13), turto vertės pokytį per ataskaitinį laikotarpį galima būtų apibūdinti taip:“;
|
nn)
|
2.136 dalies paskutinė įtrauka pakeičiama taip:
„—
|
ilgalaikio turto klasifikavimo arba struktūros pokyčiai: pvz., žemės ūkiui skirtos žemės ekonominės paskirties pokyčiai, melžiami gyvuliai, skirti mėsos gamybai, (plg. 2.149, 2 išnaša) arba žemės ūkio pastatai, kurie buvo pakeisti privačiam arba kitokiam ekonominiam panaudojimui.“;
|
|
oo)
|
2.138 dalis pakeičiama taip:
„2.138.
|
ESS 2010 išskiriami keli elementai, kurie turi būti traukiami į apskaitą kaip BPKF (plg. ESS 2010, 3.127):
—
|
kiti pastatai ir statiniai, įskaitant pagrindinius žemės gerinimus,
|
—
|
mašinos ir įranga, pvz., laivai, automobiliai ir kompiuteriai,
|
—
|
auginami biologiniai ištekliai, pvz., medžiai ir gyvuliai,
|
—
|
nesukurto turto, pvz., žemės, sutarčių, nuomos sutarčių ir licencijų, nuosavybės teisių perdavimo sąnaudos,
|
—
|
MTTP, įskaitant nemokamai teikiamas šias paslaugas,
|
—
|
mineralinių išteklių žvalgymas ir vertinimas,
|
—
|
kompiuterių programinė įranga ir duomenų bazės,
|
—
|
pramogų, literatūros ar meno kūrinių originalai,
|
—
|
kitos intelektinės nuosavybės teisės.“;
|
|
|
pp)
|
2.139 dalis pakeičiama taip:
„2.139.
|
ŽŪES skiriamos šios BPKF elementų rūšys:
—
|
sodiniai, iš kurių gaunami pakartotiniai produktai,
|
—
|
ilgalaikio turto gyvuliai,
|
—
|
ilgalaikis turtas, išskyrus žemės ūkio turtą:
—
|
technika ir kitos gamybos priemonės,
|
—
|
ūkio pastatai (negyvenamosios paskirties),
|
—
|
kiti statiniai, išskyrus žemės gerinimą (kiti pastatai ir statiniai ir pan.),
|
—
|
kita (kompiuterių programinė įranga ir pan.),
|
|
—
|
pagrindinis žemės gerinimas,
|
—
|
sąnaudos, susijusios su nuosavybės teisės į nesukurtą turtą, pvz., žemę ar gamybos teises, perdavimu,
|
—
|
MTTP, apimanti specializuotų vienetų mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą savo gamybai.“;
|
|
|
qq)
|
j punktas pakeičiamas taip:
„j)
|
Sodiniai, iš kurių gaunami pakartotiniai produktai“;
|
|
rr)
|
2.141 dalis pakeičiama taip:
„2.141.
|
Remiantis ESS 2010 (3.125), sodinių BPKF atitinka subrendusių gamtos turtų, kurie duoda pakartotinius produktus (pvz., vaismedžių), įsigijimų atėmus netekimus vertę, pridėjus natūralų tokių gamtos turtų augimą, kol jie pasiekia brandą (t. y. sukuria produktą) per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį.“;
|
|
ss)
|
2.144 dalis pakeičiama taip:
„2.144.
|
Sodinių netekimai (traukiami į apskaitą kaip neigiamas BPKF) gali būti dviejų rūšių: tai gali būti nuolatinių sodinių pardavimas kitiems (žemės ūkio) vienetams. Šiuo atveju ŽŪES traukiamos į apskaitą tik sąnaudos, susijusios su nuosavybės perdavimu. Kita galimybė – sodinių kirtimas. Tačiau šiuo atveju, vadovaujantis bendruoju netekimų apibrėžimu, iškirsti sodiniai turi turėti tiesioginį ekonominį panaudojimą; kitaip tariant, reikalingas priešpriešinis įrašas, traukiant į apskaitą prekių ir paslaugų panaudojimą (pavyzdžiui, pardavimas įmonėms, kurių specializacija – medienos pardavimas (1)). Antruoju atveju sodinių netekimai, traukiami į apskaitą kaip neigiamas BPKF, turėtų būti lygūs tik nedidelei sumai.“;
|
|
tt)
|
2.148 dalis pakeičiama taip:
„2.148.
|
Darbas auginamų augalų turte, t. y. sodiniuose, traukiamas į apskaitą kaip įmonių, kurios specializuojasi atlikdamos šios rūšies žemės ūkio rangos darbus (paruošiant dirvožemį, tiekiant mašinas, įrenginius, darbo jėgą ir pan.) pardavimai arba kaip savo reikmėms sukurtų ilgalaikių gamybos priemonių produkcija (plg. 1.75).“;
|
|
uu)
|
2.151 dalis pakeičiama taip:
„2.151.
|
Gyvulių BPKF vertinimas sudaro tik vieną turto vertės pokyčio elementą. Iš tiesų gyvulių BPKF galima įvertinti tik per gyvulių skaičiaus pokytį, vertinamą kiekvienos gyvulių kategorijos vidutine kaina per kalendorinius metus (kiekybinis metodas), jeigu tenkinami šie reikalavimai:
—
|
nėra nominalaus turimo turto vertės padidėjimo arba sumažėjimo (t. y. reguliarios kainų ir gyvulių populiacijos skaičiaus tendencijos),
|
—
|
nėra jokių kitų apimties pokyčių (t. y. nėra nuostolių dėl stichinių nelaimių ir nėra klasifikavimo pokyčių ir pan.),
|
Kitą apskaičiavimo metodą (tiesioginį metodą) sudaro kiekvienos gyvulių kategorijos papildymų ir išėmimų srautų vertinimas atitinkamomis kainomis: be įsigijimų ir netekimų, taikant šį metodą reikia atsižvelgti į valdų papildymus (ypač gimimus) ir išėmimus iš valdų.“;
|
|
vv)
|
2.152 dalis papildoma šiuo paskutiniu sakiniu:
„Tai yra nukrypimas nuo ESS 2010.“;
|
ww)
|
2.153 dalis pakeičiama taip:
„2.153.
|
Pagal NSS teoriškai reikėtų skaičiuoti gyvulių pagrindinio kapitalo vartojimą (*4). Iš tiesų gyvulių pagrindinio kapitalo vartojimas atitinka numatomo gyvulių, naudojamų gamybai, produktyvumo mažėjimo vertinimą. Šis sumažėjimas savo ruožtu atsispindi atnaujintoje būsimų pajamų už šiuos gyvulius vertėje. Tačiau atsižvelgiant į praktinius pagrindinio kapitalo vartojimo vertinimo sunkumus (apskaičiavimo parametrų apibrėžimas yra labai sudėtingas, plg. 3.105 ir 3.106), produktyvių gyvulių pagrindinio kapitalo vartojimas neturėtų būti skaičiuojamas.
|
(*4) 2008 m. NSS (10.94), skirtingai nei ESS 2010 (3.140), laikoma, kad pagrindinio kapitalo vartojimas gyvuliams turėtų būti skaičiuojamas.“;"
|
xx)
|
l punktas pakeičiamas taip:
„l)
|
Ilgalaikis turtas, išskyrus žemės ūkio turtą“;
|
|
yy)
|
2.162 dalis pakeičiama taip:
„2.162.
|
Ilgalaikį turtą, išskyrus žemės ūkio turtą (sodinius ir gyvulius), sudaro šie elementai:
—
|
technika ir kitos gamybos priemonės,
|
—
|
ūkio pastatai (negyvenamosios paskirties),
|
—
|
kita (kiti pastatai ir statiniai, kompiuterių programinė įranga ir pan.),“;
|
|
|
zz)
|
m punktas pakeičiamas taip:
„m)
|
Pagrindinis žemės gerinimas“;
|
|
aaa)
|
2.166 dalis pakeičiama taip:
„2.166.
|
Pagrindiniai nesukurto materialiojo turto gerinimai daugiausia atitinka žemės gerinimą (geresnė žemės kokybė ir didesnis derlingumas dėl drėkinimo, drenažo ir potvynio prevencijos priemonių ir pan.) ir turėtų būti traktuojami kaip bet kuris kitas BPKF (ESS 2010, 3.128).“;
|
|
bbb)
|
2.167 dalies paskutinis sakinys pakeičiamas taip:
„Tai visų pirma susiję su išlaidomis tokiems infrastruktūros darbams, kaip valymas, lyginimas, drenažas, drėkinimas ir konsolidavimas (plg. ESS 2010, 3.128 ir 2008 m. NSS, 10.79–10.81).“;
|
ccc)
|
įterpiama ši 2.168.1 dalis:
„o) Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra
|
2.168.1
|
Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra yra sistemingai vykdomo kūrybinio darbo, siekiant sukaupti daugiau žinių, ir panaudoti šias žinias naujai jas pritaikant, išlaidų vertė. Išskyrus atvejus, kai vertę galima pagrįstai įvertinti, ji paprastai nustatoma kaip sąnaudų, taip pat ir nesėkmingiems moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, suma (plg. ESS 2010 7.1 priedą).“;
|
|
ddd)
|
2.169 dalis iš dalies keičiama taip:
i)
|
a punktas pakeičiamas taip:
„a)
|
smulkūs įrankiai, darbo drabužiai, atsarginės dalys ir įrenginiai, net jeigu šių prekių įprastas naudojimo laikotarpis daugiau kaip vieneri metai; kadangi jos yra reguliariai atnaujinamos ir siekiant laikytis verslo apskaitos praktikos, šie prekių pirkimas yra laikomas tarpiniu vartojimu (plg. 2.105 ir 2.106);“;
|
|
ii)
|
c punktas pakeičiamas taip:
„c)
|
reklamos, rinkos tyrimų ir pan. paslaugos. Šių paslaugų pirkimas priskiriamas tarpiniam vartojimui (plg. 2.108 d);“;
|
|
|
eee)
|
2.176 dalies paskutinis sakinys pakeičiamas taip:
„Kita vertus, nebaigtos gamybos papildymų vertę galima nustatyti pagal gamybos savikainos vertę, pridėjus apskaičiuotą likutinį perteklių arba (numatomas) mišriąsias pajamas (plg. ESS 2010, 3.47 ir 3.48).“;
|
fff)
|
2.178 dalies paskutinis sakinys pakeičiamas taip:
„Ši žemės ūkiui būdinga problema yra pripažįstama ESS 2010 (plg. 3.153 c).“;
|
ggg)
|
2.186 dalis pakeičiama taip:
„2.186.
|
Kitas sezoninių produktų atsargų vertinimo metodas – tai saugomų prekių kainų tendencijos nagrinėjimas. Sandėliuojamos prekės kaina gali pasikeisti dėl mažiausiai trijų priežasčių (2008 m. NSS, 6.143):
—
|
gamybos procesas trunka pakankamai ilgai, todėl prieš pristatant (gana seniai) atliktam darbui taikomos diskonto normos,
|
—
|
su laiku jos fizinės savybės gali pagerėti arba pablogėti,
|
—
|
jos pasiūlai arba paklausai įtakos turi sezoniniai veiksniai ir dėl to jos kaina per metus reguliariai ir prognozuojamai keičiasi, nors jos fizinės savybės gali nesikeisti,“;
|
|
|
hhh)
|
2.187 dalis pakeičiama taip:
„2.187.
|
Kainos, kuria produktai perkeliami į atsargas, ir kainos, kuria jie išimami iš atsargų, skirtumas turėtų atspindėti papildomą produkcijos vertę, sukurtą sandėliuojant prekes (2008 m. NSS, 6.143), nes produktai, išimti iš atsargų praėjus keliems mėnesiams nuo derliaus nuėmimo, ekonomine prasme skiriasi nuo produktų, kurie ką tik perkelti į atsargas. Toks produktų vertės padidėjimas neturėtų būti skaičiuojamas kaip nominalus turimo turto vertės padidėjimas.“
|
|
|