Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32017R1155

2017 m. vasario 15 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/1155, kuriuo dėl tikrinimo priemonių, susijusių su kanapių auginimu, iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 639/2014 ir tam tikros jo nuostatos dėl žalinimo išmokos, išmokos jauniesiems ūkininkams, kontroliuojantiems juridinį asmenį, savanoriškos susietosios paramos už vienetą sumos apskaičiavimo, teisių į išmokas dalių ir tam tikrų pranešimo reikalavimų, susijusių su vienkartinės išmokos už plotus sistema ir savanoriška susietąja parama, ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013 X priedas

C/2017/0735

OJ L 167, 30.6.2017, p. 1–15 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2017/1155/oj

30.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 167/1


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/1155

2017 m. vasario 15 d.

kuriuo dėl tikrinimo priemonių, susijusių su kanapių auginimu, iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 639/2014 ir tam tikros jo nuostatos dėl žalinimo išmokos, išmokos jauniesiems ūkininkams, kontroliuojantiems juridinį asmenį, savanoriškos susietosios paramos už vienetą sumos apskaičiavimo, teisių į išmokas dalių ir tam tikrų pranešimo reikalavimų, susijusių su vienkartinės išmokos už plotus sistema ir savanoriška susietąja parama, ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013 X priedas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (1), ypač į jo 35 straipsnio 2 ir 3 dalis, 44 straipsnio 5 dalies b punktą ir 46 straipsnio 9 dalies a ir c punktus, 50 straipsnio 11 dalį, 52 straipsnio 9 dalies a punktą ir 67 straipsnio 1 dalį bei 2 dalies a punktą,

kadangi:

(1)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 35 straipsnio 3 dalį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl išmokų skyrimo nustatant reikalavimą, kad būtų naudojama tam tikrų kanapių veislių sertifikuota sėkla, ir kanapių veislių nustatymo bei to reglamento 32 straipsnio 6 dalyje nurodyto jose esančio tetrahidrokanabinolio (toliau – THC) kiekio tikrinimo tvarkos nustatymo taisyklių. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 (2) 9 straipsnyje dabar tik nustatyta pareiga naudoti Bendrajame žemės ūkio augalų rūšių veislių kataloge išvardytų veislių sėklą ir pagal Tarybos direktyvą 2002/57/EB (3) sertifikuotą sėklą. Šiuo metu Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 (4) 45 straipsnyje ir priede išdėstytas kanapių veislių nustatymo ir jose esančio THC kiekio tikrinimo taisykles reikėtų įtraukti į Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 9 straipsnį;

(2)

kanapių veislių nustatymo ir jose esančio THC kiekio tikrinimo taisykles pagrįstos prielaida, kad kanapės auginamos kaip pagrindiniai pasėliai, tačiau tos taisyklės nėra visiškai tinkamos tuo atveju, kai kanapės auginamos kaip tarpiniai pasėliai. Pastarasis auginimo būdas laikomas tinkamu pramoninėms kanapėms auginti ir yra suderinamas su aplinkosaugos reikalavimais, todėl abi šias nuostatas tikslinga suderinti siekiant atsižvelgti į kanapių, auginamų kaip tarpiniai pasėliai, savybes. Šiuo tikslu taip pat derėtų nustatyti kanapių, auginamų kaip tarpiniai pasėliai, apibrėžtį;

(3)

Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 24 straipsnyje nustatyti naudojimosi teisėmis į išmokas reikalavimai. Siekiant išvengti skirtingo aiškinimo, reikėtų patikslinti, kad, taikant Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 31 straipsnio 1 dalies b punktą, teisės į išmokas dalis laikoma teise, kuria buvo visiškai pasinaudota. Tačiau turėtų būti aiškiai nustatyta, kad išmoka apskaičiuojama remiantis susijusia reikalavimus atitinkančio hektaro dalimi;

(4)

Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 38–48 straipsniuose išdėstytos Reglamentu (ES) Nr. 1307/2013 nustatytos įprastos žalinimo praktikos nuostatas papildančios taisyklės. Atsižvelgiant į pirmaisiais šios praktikos taikymo metais sukauptą patirtį, reikia iš dalies pakeisti kai kuriuos šių taisyklių aspektus, kad ūkininkai ir nacionalinės administracijos galėtų paprasčiau taikyti įvairių rūšių žalinimo praktiką ir kartu būtų išsaugotas arba padidintas šios praktikos poveikis aplinkai ir klimatui. Visų pirma šie pakeitimai turėtų padėti įgyvendinti per ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. laikotarpio vidurio peržiūrą nustatytus veiksmus ir padidinti žemės ūkio paskirties žemės plotą, kuriame pagal bendrą žemės ūkio politiką taikomos su biologine įvairove susijusios priemonės (5);

(5)

Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 40 straipsnyje nustatytose pasėliams įvairinti naudojamų skirtingų pasėlių dalių apskaičiavimo taisyklėse pasėlių įvairinimo laikotarpis grindžiamas valstybėse narėse taikoma tradicine auginimo praktika. Tikslinga leisti valstybėms narėms regionų arba paregionių lygmeniu nustatyti skirtingus pasėlių įvairinimo laikotarpius, atsižvelgiant į galimas nevienodas jų teritorijose vyraujančias klimato sąlygas. Kai kuriais konkrečiais atvejais, kai mažuose plotuose auginama daug įvairių pasėlių, siekiant supaprastinti pasėlių deklaracijas reikėtų leisti šiuos pasėlius deklaruoti kaip vieną mišriąją kultūrą;

(6)

kalbant apie pūdymui paliktą žemę, Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 45 straipsnio 2 dalyje būtina nustatyti laikotarpį, per kurį toje žemėje neturėtų būti vykdoma žemės ūkio gamyba, siekiant užtikrinti tokios žemės aplinkosauginį veiksmingumą ir išvengti jos painiojimo su kitais žemės plotais, pavyzdžiui, žolynais. Siekiant atsižvelgti į skirtingas agroklimato sąlygas visoje Sąjungoje, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė nustatyti tokį laikotarpį, kad ūkininkai iki metų pabaigos galėtų vėl pradėti auginti pagrindines kultūras. Tačiau tas laikotarpis neturėtų būti trumpesnis nei šeši mėnesiai, kad būtų galima įgyvendinti aplinkosauginius tikslus ir išvengti painiojimo su kitais žemės plotais;

(7)

ekologiniu požiūriu svarbias vietoves deklaruojantiems ūkininkams kyla neaiškumų dėl to, kaip atskirti Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 45 straipsnio 4 dalyje išvardytus įvairius kraštovaizdžio elementus. Siekiant sumažinti šiuos neaiškumus, supaprastinti valstybių narių institucijų vykdomą sistemos administravimą ir atsižvelgti į sunkumus, su kuriais susiduria ekologiniu požiūriu svarbias vietoves deklaruojantys ūkininkai, tos nuostatos a punkte nurodytos gyvatvorės bei medžių juostos ir c punkte nurodyta medžių eilė turėtų būti laikomos vienos rūšies kraštovaizdžio elementais, kuriems taikomas vienas matmenų apribojimas. Be to, dėl tų pačių priežasčių Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 45 straipsnio 4 dalies d punkte nurodyti plotai turėtų būti įtraukti į laukuose augančių atžalynų grupę;

(8)

be to, nors Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 51 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad reikėtų nustatyti didžiausią kraštovaizdžio elemento dydį siekiant užtikrinti, kad ta vietovė yra daugiausia žemės ūkio paskirties, dėl šių matavimų apribojimų neturėtų būti neatsižvelgiama į elementus, kurių matmenys viršija nustatytuosius, tačiau kurie yra vertingi biologinės įvairovės požiūriu. Todėl žemės plotai, kurie gali būti laikomi kraštovaizdžio elementais pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 45 straipsnio 4 dalį, turėtų būti apskaičiuojami atsižvelgiant į didžiausią elemento dydį;

(9)

atsižvelgiant į didelę Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 45 straipsnio 4 dalies penktoje pastraipoje ir 45 straipsnio 5 dalyje nurodytos pakrantės augmenijos aplinkosauginę naudą, tikslinga nustatyti, kad apskaičiuojant ekologiniu požiūriu svarbių vietovių plotą būtų įtraukiama visa pakrančių augmenija;

(10)

dėl tų pačių 7 ir 8 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių, susijusių su Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 45 straipsnio 4 dalimi, šiuo metu tos nuostatos e punkte nurodyti lauko paribiai turėtų būti įtraukti į to reglamento 45 straipsnio 5 dalyje nurodytas apsaugines juostas ir reikėtų nustatyti vieną matmenų apribojimą, taikomą apsauginėms juostoms ir lauko paribiams. Toks didžiausias apsauginių juostų ir lauko paribių matmuo turėtų būti taikomas plotams, kurie pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 45 straipsnio 5 dalį gali būti laikomi apsauginėmis juostomis ir lauko paribiais. Siekiant ūkininkams suteikti daugiau lankstumo, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 (6) II priede nurodytų pagal 1 GAAB, 1 VR arba 10 VR saugomų apsauginių juostų ir tame priede nurodytų pagal 7 GAAB, 2 VR arba 3 VR saugomų lauko paribių apibrėžtis turėtų būti papildyta įtraukiant kitas apsaugines juostas ir lauko paribius, t. y. bet kokios kitos rūšies juostas, nepriskiriamas prie šių dviejų kategorijų pagal kompleksinės paramos taisykles;

(11)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 46 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą ekologiniu požiūriu svarbiomis vietovėmis leidžiama laikyti prie ariamosios žemės prijungtus kraštovaizdžio elementus ir apsaugines juostas. Siekiant kuo didesnės Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 45 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų kraštovaizdžio elementų ir apsauginių juostų aplinkosauginės naudos, taip pat skatinti papildomų elementų apsaugą ir išsaugojimą, į šią nuostatą reikėtų įtraukti taisykles, kuriomis suteikiama lankstumo leidžiant atsižvelgti į kitus aplinkosaugos požiūriu vertingus elementus, kurie atitinka šių ekologiniu požiūriu svarbių vietovių apibrėžtį, tačiau nėra prijungti prie ūkio ariamosios žemės. Todėl tais atvejais, kai tokia apsauginė juosta arba kraštovaizdžio elementas yra prijungti prie ekologiniu požiūriu svarbios vietovės, kuri yra tiesiogiai prijungta prie ūkio ariamosios žemės, jie taip pat turėtų būti pripažinti ekologiniu požiūriu svarbia vietove;

(12)

dėl tų pačių 7 ir 8 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių, susijusių su Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 45 straipsnio 4 dalimi, didžiausi nustatyti to reglamento 45 straipsnio 7 dalyje nurodytų prie miško pakraščių esančių reikalavimus atitinkančių hektarų juostų matmenys turėtų būti taikomi plotui, kuris pagal tą nuostatą gali būti laikomas tokia juosta;

(13)

atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 46 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos g punkto nuostatas, reikėtų patikslinti, kad reikalavimus dėl mineralinių trąšų ir (arba) augalų apsaugos produktų naudojimo reikia nustatyti tik tuomet, kai tokias medžiagas leidžiama naudoti;

(14)

dabartinis Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 45 straipsnio 9 dalyje nustatytas tarpinių pasėlių ir žaliosios dangos sėjimo terminas ne visuomet atitinka agronomines ir klimato sąlygas. Norint geriau siekti šios rūšies ekologiniu požiūriu svarbių vietovių aplinkosaugos tikslų, tarpinių pasėlių ir žaliosios dangos sėjos terminą tikslinga pakeisti trumpiausiu laikotarpiu, per kurį tarpinių pasėlių ir žaliosios dangos plotai turi būti apsėti. Kad būtų galima užtikrinti reikiamą lankstumą leidžiant atsižvelgti į sezonines oro sąlygas, valstybėms narėms turėtų būti leista tą laikotarpį nustatyti tinkamiausiu geografiniu lygmeniu. Nuolatinis tarpinių pasėlių ir žaliosios dangos auginimas yra vienas iš pagrindinių veiksmingo nitratų likučių sugėrimo veiksnių ir dirvožemio panaudojimo būdų tuo metu, kai jame neauginami pagrindiniai pasėliai, todėl trumpiausia laikotarpio trukmė turėtų būti nustatyta Sąjungos lygmeniu. Siekiant nuosekliai laikytis Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies i punkte pateiktos žolės ar kitų žolinių pašarų apibrėžties, į pagrindinį pasėlį turėtų būti leidžiama įsėti ankštinius augalus. Be to, siekiant suderinti lygiavertes praktikos rūšis, kurioms taikomi Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 43 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose atitinkamai nurodyti įsipareigojimai ir sertifikavimo sistemos, reikėtų suvienodinti tarpinių pasėlių ar žaliosios dangos pripažinimo ekologiniu požiūriu svarbiomis vietovėmis taisykles;

(15)

nors paprastai plotai, apsėti tik azotą fiksuojančiais pasėliais, turėtų būti laikomi ekologiniu požiūriu svarbiomis vietovėmis, taikant tradicinę tokių pasėlių auginimo praktiką, jie dažnai maišomi su kitais pasėliais, todėl pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 45 straipsnio 10 dalį būtų tikslinga leisti ekologiniu požiūriu svarbiomis vietovėmis laikyti plotus, apsėtus mišriais pasėliais, jei užtikrinama, kad tokiuose mišriuose pasėliuose vyrauja azotą fiksuojantys pasėliai. Be to, remiantis Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 45 straipsnio 10 dalies pirmos pastraipos taikymo patirtimi ir atsižvelgiant į Tarybos direktyvos 91/676/EEB (7) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB (8) įgyvendinimą, nebereikia nustatyti konkrečių taisyklių dėl šių azotą fiksuojančių pasėlių geografinės vietos. Vietoje to, siekiant prisidėti prie valstybių narių pastangų išvengti azoto išplovimo rizikos rudenį, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama, jei reikia, nustatyti papildomas su azotą fiksuojančiais pasėliais susijusias sąlygas. Be to, siekiant suderinti lygiavertes praktikos rūšis, kurioms taikomi Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 43 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose atitinkamai nurodyti įsipareigojimai ir sertifikavimo sistemos, reikėtų suvienodinti azotą fiksuojančių pasėlių pripažinimo ekologiniu požiūriu svarbiomis vietovėmis taisykles;

(16)

iš Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 taikymo patirties matyti, kad reikia išsamiau išdėstyti kai kurias su ekologiniu požiūriu svarbių vietovių rūšimis susijusias nuostatas, kaip antai reikalavimą, kad negali būti vykdoma jokia žemės ūkio gamyba, įskaitant taisykles dėl šienavimo ir gyvulių ganymo, siekiant biologinės įvairovės tikslų ir suderinamumo su kitomis bendros žemės ūkio politikos priemonėmis. Visų pirma, kalbant apie reikalavimą, kad ekologiniu požiūriu svarbiose vietovėse, nurodytose Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 45 straipsnio 2 dalyje, 4 dalies e punkte, 5 ir 7 dalyse, negali būti vykdoma jokia žemės ūkio gamyba, reikėtų patikslinti, kad gamyba turi būti suprantama kaip žemės ūkio veikla, apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktyje, o ne platesne to paties reglamento 4 straipsnio 1 dalies c punkto ii ir iii papunkčiuose nurodyta prasme, ir neturi daryti poveikio taisyklėms dėl minimalios dirvožemio dangos pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 II priede nurodytą 4 GAAB. Be to, siekiant didesnės aplinkosauginės naudos, turėtų būti skatinami ūkininkų veiksmai, visų pirma tie, kuriais prisidedama prie augalų apdulkinimo, biologinės įvairovės išsaugojimo ir didinimo, žaliosios dangos kūrimo ir kurie dabar laikomi agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimais;

(17)

atsižvelgiant į tai, kad pirmaisiais Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 46 straipsnio įgyvendinimo metais trijų pagrindinių rūšių plotuose, kuriuos ūkininkai deklaravo kaip ekologiniu požiūriu svarbias vietoves (pūdymui palikta žemė, tarpiniai pasėliai arba žalioji danga ir azotą fiksuojantys pasėliai), yra arba gali būti nuimamas derlius, ekologiniu požiūriu svarbiose vietovėse gali būti naudojami augalų apsaugos produktai. Todėl, saugant ir gerinant biologinę įvairovę ir laikantis žalinimo tikslų, tikslinga uždrausti naudoti augalų apsaugos produktus šiose ekologiniu požiūriu svarbiose vietovėse, kuriose yra arba gali būti nuimamas derlius: pūdymui paliktoje žemėje, prie miško pakraščių esančiose reikalavimus atitinkančiose hektarų juostose, kuriose vykdoma žemės ūkio gamyba, tarpiniuose pasėliuose ar žaliojoje dangoje ir azotą fiksuojančiuose pasėliuose. Jei tarpiniai pasėliai ar žalioji danga įveisiami į pagrindinius pasėlius įsėjant žolę arba ankštinius augalus, siekiant dėl proporcingumo išvengti pagrindinių pasėlių ploto valdymui įtakos turinčių pasekmių, toks draudimas turėtų būti taikomas nuo pagrindinių pasėlių derliaus nuėmimo momento. Siekiant užtikrinti, kad draudimas derėtų su įprastais agronominiais metodais, užtikrinti teisinį tikrumą ir nesukelti administracinių sunkumų ūkininkams ir nacionalinėms administracijoms, reikėtų nurodyti, kad draudimas įsėti turi būti taikomas bent trumpiausią laikotarpį, lygų trumpiausiam laikotarpiui, kuriuo tarpiniai pasėliai ar žalioji danga turi būti apsėti įvairių augalų rūšių sėklų mišiniu, arba iki kitos pagrindinių pasėlių sėjos;

(18)

Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 49 straipsnyje nustatytos taisyklės, pagal kurias juridiniai asmenys gali pasinaudoti išmoka jauniesiems ūkininkams, numatyta Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 50 straipsnio 1 dalyje. Remiantis Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 49 straipsnio 3 dalies taikymo patirtimi, reikėtų patikslinti, kaip aiškinti Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 50 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą reikalavimą dėl datos, kurią jaunasis ūkininkas, veiksmingai ilgą laiką kontroliuojantis juridinį asmenį, turi atitikti amžiaus ribą. Visų pirma reikėtų patikslinti, kad jaunasis ūkininkas turi neviršyti 40 metų amžiaus ribos tais metais, kuriais jaunojo ūkininko kontroliuojamas juridinis asmuo pirmą kartą teikia paraišką pagal bazinės išmokos sistemą arba vienkartinės išmokos už plotus sistemą;

(19)

remiantis Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 53 straipsnio 2 dalies antra pastraipa, savanoriškos susietosios paramos už vienetą sumą sudaro sumos, nustatytos atitinkamai priemonei finansuoti, ir pagal 53 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą taikomų kiekybinių apribojimų arba hektarų ar gyvulių, už kuriuos tais metais gali būti skiriama parama, skaičiaus santykis. Šią nuostatą reikėtų performuluoti taip, kad valstybės narės galėtų nustatyti paramos už vienetą sumą, kurios dydis būtų tarp šių dviejų verčių tais atvejais, kai vienetų, už kuriuos gali būti skiriama parama, skaičius yra mažesnis nei nustatyti kiekybiniai apribojimai;

(20)

remiantis Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 64 straipsnio 5 dalimi, jeigu valstybė narė taiko vienkartinės išmokos už plotus sistemą pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 36 straipsnį, ji iki kiekvienų metų rugsėjo 1 d. Komisijai pateikia bendrą hektarų, kuriuos ūkininkai deklaravo pagal tą sistemą, skaičių. Tačiau ši informacija Komisijai kasmet daug išsamiau pateikiama pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 9 straipsnio 1 dalį. Todėl Deleguotojo reglamento (ES) 639/2014 64 straipsnio 5 dalį galima išbraukti;

(21)

remiantis Komisijos patirtimi administruojant pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 65 straipsnį teikiamus su žalinimu susijusius pranešimus, reikėtų šiek tiek pakeisti šių pranešimų turinį, įskaitant susijusį su šiuo reglamentu iš dalies keičiamomis Deleguotajame reglamente (ES) Nr. 639/2014 išdėstytomis žalinimo nuostatomis;

(22)

pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 67 straipsnio 2 dalį valstybės narės Komisijai turi nurodyti bendrą paramos gavėjų skaičių, skirtų išmokų sumą, taip pat bendrą plotą ir bendrą gyvulių skaičių, už kuriuos faktiškai išmokėta parama pagal kiekvieną susietosios paramos priemonę ir kiekvieną konkretų ūkininkavimo būdą arba kiekvienam konkrečiam žemės ūkio sektoriui;

(23)

nuo 2015 paraiškų teikimo metų valstybės narės, remdamosi Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 9 straipsnio 1 ir 3 dalimis, perduoda informaciją apie bendrą paramos gavėjų skaičių ir bendrą plotą arba bendrą gyvulių skaičių, dėl kurių teikiama paraiška ir kurie nustatyti pagal kiekvieną savanoriškos susietosios paramos priemonę. Be to, nuo 2016 paraiškų teikimo metų valstybių narių pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014 (9) 10 straipsnį teikiamus pranešimus bus įtraukiama išmokų, skirtų pagal kiekvieną susietosios paramos priemonę, suma. Todėl Deleguotojo reglamento (ES) 639/2014 67 straipsnio 2 dalis turėtų būti išbraukta;

(24)

Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 639/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(25)

dėl tam tikrų Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 nuostatų, susijusių su ekologiniu požiūriu svarbių vietovių rūšimis, pakeitimų reikia iš dalies pakeisti Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 X priedą – visų pirma, kai reikia, pritaikyti ekologiniu požiūriu svarbių vietovių rūšių sąrašą ir atitinkamus koeficientus. Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 45 konstatuojamoje dalyje pabrėžiama nuoseklaus ekologiniu požiūriu svarbių vietovių kūrimo svarba. Todėl lygiavertės praktikos rūšims taikomi perskaičiavimo ir svoriniai koeficientai turi būti suderinti su panašiai arba tokiai pat įprastinei praktikai taikomais koeficientais. Siekiant teisinio tikrumo ir norint užtikrinti vienodas sąlygas ūkininkams Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 X priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(26)

šis reglamentas turėtų įsigalioti trečią dieną po jo paskelbimo. Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 49 straipsnio 3 dalies patikslinimas ir to reglamento 53 straipsnio 2 dalies antros pastraipos performulavimas atspindi šių nuostatų aiškinimą nuo to reglamento taikymo pradžios, todėl šie pakeitimai turėtų būti taikomi atgaline data. Atsižvelgiant į tai, kiek nacionalinėms valdžios institucijoms reikia laiko, kad jos galėtų atnaujinti savo administracines priemones ir gerokai iš anksto informuotų ūkininkus apie šiuo reglamentu atliktus žalinimo nuostatų pakeitimus, tie pakeitimai turėtų būti taikomi tik paramos paraiškoms, susijusioms su 2018 m. sausio 1 d. prasidedančiais kalendoriniais metais. Tačiau valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė juos taikyti paramos paraiškoms, susijusioms su 2017 kalendoriniais metais, atsižvelgiant į tai, kad bet kokie šiuo klausimu priimti sprendimai turėtų būti nuoseklūs ūkininkų atžvilgiu. Turėtų būti numatyta prievolė pranešti apie atitinkamus ankstesnių tais kalendoriniais metais pateiktų pranešimų pakeitimus,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 pakeitimas

Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 639/2014 iš dalies keičiamas taip:

(1)

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

Kanapės

1.   Taikant Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 32 straipsnio 6 dalį, kanapėms auginti naudojamų plotų atitiktis reikalavimams nustatoma atsižvelgiant į tų metų, už kuriuos skiriama išmoka, kovo 15 d. pagal Tarybos direktyvos 2002/53/EB (*1) 17 straipsnį paskelbtame Bendrajame žemės ūkio augalų rūšių veislių kataloge pateiktų veislių sėklos naudojimą. Sėkla sertifikuojama pagal Tarybos direktyvą 2002/57/EB (*2).

2.   Valstybės narės nustato Δ9-tetrahidrokanabinolio (toliau – THC) kiekio nustatymo kanapių veislėse sistemą ir gali taikyti III priede nustatytą metodą.

3.   Kompetentinga valstybės narės institucija registruoja su THC kiekio patikrinimo rezultatais susijusią informaciją. Tokią informaciją kiekvienos veislės atveju sudaro bent kiekviename mėginyje nustatytas procentine dalimi šimtųjų tikslumu išreikštas THC kiekis, taikyta procedūra, atliktų tyrimų skaičius, vietos, kurioje paimtas mėginys, nuoroda ir priemonės, kurių imtasi nacionaliniu lygmeniu.

4.   Jei THC kiekio visuose konkrečios veislės mėginiuose vidurkis viršija Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 32 straipsnio 6 dalyje nustatytą kiekį, kitais paraiškų teikimo metais valstybės narės atitinkamos veislės atžvilgiu taiko šio reglamento III priede aprašytą B procedūrą. Ta procedūra taikoma ir vėlesniais paraiškų teikimo metais, nebent visi konkrečios veislės patikrinimo rezultatai neviršytų Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 32 straipsnio 6 dalyje nustatyto THC kiekio.

5.   Jei THC kiekio visuose konkrečios veislės mėginiuose vidurkis ir antraisiais metais viršija Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 32 straipsnio 6 dalyje nustatytą kiekį, valstybė narė, remdamasi Direktyvos 2002/53/EB 18 straipsniu, praneša Komisijai apie prašymą leisti uždrausti prekiauti ta veisle. Toks pranešimas atsiunčiamas pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 792/2009 (*3) ne vėliau kaip iki kitų paraiškų teikimo metų sausio 15 d. Nuo tų paraiškų teikimo metų laikoma, kad veislė, su kuria susijęs šis prašymas, neatitinka tiesioginių išmokų skyrimo reikalavimų atitinkamoje valstybėje narėje.

6.   Taikant šį reglamentą kanapėmis, auginamomis kaip tarpiniai pasėliai, laikomi po atitinkamų metų birželio 30 d. pasėti kanapių pasėliai.

7.   Kanapės ir toliau auginamos įprastomis sąlygomis pagal vietos tradicijas, o jų derlius nuimamas ne anksčiau kaip 10 dienų po žydėjimo pabaigos, kad būtų galima atlikti taikant šį straipsnį reikalingus patikrinimus. Kanapės, auginamos kaip tarpiniai pasėliai, ir toliau auginamos įprastomis sąlygomis pagal vietos tradicijas, ne trumpiau kaip iki vegetacijos periodo pabaigos.

Tačiau valstybės narės gali leisti nuimti kanapių derlių prasidėjus žydėjimui ir nepraėjus 10 dienų nuo žydėjimo pabaigos, jeigu inspektoriai nurodo, kuriose reprezentatyviose kiekvieno sklypo dalyse kanapės turi būti toliau auginamos ne mažiau kaip 10 dienų nuo žydėjimo pabaigos, kad būtų galima atlikti patikrinimą taikant III priede nustatytą metodą.

(*1)  2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 2002/53/EB dėl bendrojo žemės ūkio augalų veislių katalogo (OL L 193, 2002 7 20, p. 1)."

(*2)  2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 2002/57/EB dėl prekybos aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla (OL L 193, 2002 7 20, p. 74)."

(*3)  2009 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 792/2009, kuriuo nustatomos išsamios valstybių narių bendrojo rinkų organizavimo įgyvendinimo, tiesioginių išmokų tvarkos, žemės ūkio produktų gamybos ir pardavimo skatinimo, atokiausiems regionams ir mažosioms Egėjo jūros saloms taikomos tvarkos informacijos ir dokumentų teikimo Komisijai taisyklės (OL L 228, 2009 9 1, p. 3).“"

(2)

24 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Jeigu ūkininkas deklaruoja teises į išmokas, kurių skaičius viršija jo bendrą reikalavimus atitinkantį plotą, deklaruotą pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 33 straipsnio 1 dalį, teisė į išmokas arba teisės į išmokas dalis, kuri iš dalies viršija reikalavimus atitinkantį plotą, taikant to reglamento 31 straipsnio 1 dalies b punktą laikoma visiškai išnaudota. Tačiau išmoka apskaičiuojama remiantis susijusia reikalavimus atitinkančio hektaro dalimi.“

(3)

40 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies pirma pastraipa papildoma šiuo sakiniu:

„Tas laikotarpis gali būti nustatytas nacionaliniu, regionų arba atitinkamu subregionų lygmeniu.“

b)

3 dalis papildoma šia ketvirta pastraipa:

„Plotai, kuriuose vienas šalia kito auginami skirtingi pasėliai, o kiekvienas atskiras pasėlis užima plotą, mažesnį už mažiausią valstybių narių nustatytą Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 72 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą plotą, valstybių narių gali būti laikomi mišriais pasėliais, kaip nurodyta šios dalies trečioje pastraipoje.“

(4)

45 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Pūdymui paliktoje žemėje nevykdoma jokia žemės ūkio gamyba. Valstybės narės nustato laikotarpį, per kurį atitinkamais kalendoriniais metais žemė turi būti paliekama pūdymui. Šis laikotarpis yra ne trumpesnis kaip 6 mėnesiai. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies h punkto, ekologiniu požiūriu svarbios vietovės kriterijus atitinkanti daugiau kaip penkerius metus pūdymui palikta žemė išlieka ariamoji žemė.“

b)

4 ir 5 dalys pakeičiamos taip:

„4.   Kraštovaizdžio elementai priklauso ūkininkui; tai gali būti pagal 7 GAAB, 2 VR arba 3 VR, nurodytus Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 II priede, saugomi elementai ir (arba) vienas ar keli iš šių elementų:

a)

gyvatvorės, medžių juostos arba medžių eilė;

b)

pavieniai medžiai;

c)

laukuose augantys atžalynai, įskaitant medžius, krūmus arba akmenis;

d)

tvenkiniai. Iš betono arba plastiko padaryti rezervuarai nelaikomi ekologiniu požiūriu svarbiomis vietovėmis;

e)

grioviai, įskaitant atvirus vandentakius, skirtus drėkinimo ar drenažo reikmėms. Kanalai betoninėmis sienomis nelaikomi ekologiniu požiūriu svarbiomis vietovėmis;

f)

tradicinės akmeninės tvoros.

Valstybės narės gali nuspręsti kraštovaizdžio elementų rinkinį sudaryti tik iš tų elementų, kurie saugomi pagal 7 GAAB, 2 VR arba 3 VR, nurodytus Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 II priede, ir (arba) vieno ar kelių elementų, nurodytų pirmos pastraipos a–f punktuose.

Nustatant ekologiniu požiūriu svarbią vietovę, pirmos pastraipos a ir e punktuose atitinkamai nurodytų gyvatvorių, medžių juostų ir medžių eilių bei griovių plotis neviršija 10 metrų.

Nustatant ekologiniu požiūriu svarbią vietovę, pirmos pastraipos c ir d punktuose atitinkamai nurodytų laukuose augančių atžalynų ir tvenkinių plotas neviršija 0,3 ha.

Taikydamos pirmos pastraipos d punktą valstybės narės gali nustatyti mažiausią tvenkinių dydį. Jei palei vandentakį yra juosta su pakrančių augmenija, atitinkamas plotas įtraukiamas apskaičiuojant ekologiniu požiūriu svarbios vietovės plotą. Valstybės narės gali nustatyti kriterijus, kuriais siekiama užtikrinti, kad tvenkiniai turėtų gamtinės vertės, atsižvelgdamos į natūralių tvenkinių reikšmę buveinių ir rūšių išsaugojimui.

Taikydamos pirmos pastraipos f punktą, valstybės narės nustato nacionalinėmis ar regionų ypatybėmis pagrįstus minimaliuosius kriterijus, įskaitant aukščio ir pločio matmenų ribas.“

„5.   Apsauginėmis juostomis ir lauko paribiais gali būti laikomos bet kurios apsauginės juostos ir lauko paribiai, įskaitant apsaugines juostas palei vandentakius, kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 II priede nurodytus 1 GAAB, 1 VR arba 10 VR, arba lauko paribius, saugomus pagal 7 GAAB, 2 VR arba 3 VR, kaip nurodyta tame priede.

Valstybės narės neapsiriboja apsauginėmis juostomis ir lauko paribiais, kurių reikalaujama pagal pirmoje pastraipoje nurodytas kompleksinės paramos taisykles.

Valstybės narės nustato mažiausią apsauginių juostų ir lauko paribių plotį, kuris turi būti ne mažesnis kaip 1 metras, kad vietovę būtų galima laikyti ekologiniu požiūriu svarbia vietove. Palei vandentakį esanti juosta su pakrančių augmenija įtraukiama apskaičiuojant ekologiniu požiūriu svarbios vietovės plotą. Apsauginėse juostose ir lauko paribiuose negali būti vykdoma jokia žemės ūkio gamyba.

Ne pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 II priede nurodytus 1 GAAB, 7 GAAB, 1 VR, 2 VR, 3 VR arba 10 VR reikalaujamos arba saugomos apsauginės juostos ir lauko paribiai įtraukiami apskaičiuojant ekologiniu požiūriu svarbios vietovės plotą, jei jų plotis ne didesnis nei 20 metrų.“

c)

Įterpiama ši 5a dalis:

„5a.   Taikant Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 46 straipsnio 2 dalies antros pastraipos antrą sakinį, 4 ir 5 šios straipsnio dalyse nurodyti plotai laikomi prijungtais plotais arba elementais, jei jie yra prijungti prie ekologiniu požiūriu svarbios vietovės, kuri yra tiesiogiai prijungta prie ūkio ariamosios žemės.“

d)

7–10 dalys pakeičiamos taip:

„7.   Valstybės narės gali nuspręsti prie miško pakraščių esančiose reikalavimus atitinkančių hektarų juostose leisti vykdyti žemės ūkio gamybą arba nustatyti reikalavimą, kad jose negalima vykdyti žemės ūkio gamybos, arba numatyti ūkininkams abi galimybes. Valstybės narės nustato mažiausią tų juostų plotį, kuris turi būti ne mažesnis kaip 1 metras.

Ekologiniu požiūriu svarbios vietovės plotas apskaičiuojamas atsižvelgiant į didžiausią 10 metrų plotį, jei valstybės narės nusprendžia leisti vykdyti žemės ūkio gamybą, ir 20 metrų plotį, kai valstybės narės nusprendžia neleisti vykdyti žemės ūkio gamybos.“

„8.   Valstybės narės pateikia sąrašą rūšių, kurios gali būti naudojamos vietovėms apželdinti trumpos rotacijos želdiniais nenaudojant mineralinių trąšų ir (arba) augalų apsaugos produktų; savo sąrašą valstybės narės sudaro remdamosi pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 4 straipsnio 2 dalies c punktą nustatytu sąrašu ir iš jo pasirinkdamos rūšis, kurios yra tinkamiausios ekologiniu atžvilgiu, taigi nesirinkdamos akivaizdžiai nevietinių rūšių. Valstybės narės, atsižvelgdamos į ekologiniu požiūriu svarbių vietovių nustatymo tikslą, visų pirma saugoti ir didinti biologinę įvairovę, taip pat nustato mineralinių trąšų ir (arba) augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus tais atvejais, kai jos leidžia juos naudoti.“

„9.   Tarpinių pasėlių arba žaliosios dangos plotai apima tokius plotus, įveistus pagal 1 VR reikalavimus, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 II priede, taip pat kitus tarpinių pasėlių arba žaliosios dangos plotus, su sąlyga, kad jie įveisti pasėjant įvairių rūšių pasėlių sėklų mišinį arba į pagrindinį pasėlį įsėjant žolę arba ankštinius augalus.

Valstybės narės sudaro naudotinų pasėlių rūšių mišinių sąrašą ir nacionaliniu, regionų, paregionių arba ūkių lygmeniu nustato laikotarpį, kuriuo tarpiniai pasėliai ar žalioji danga turi būti apsėti įvairių rūšių pasėlių sėklų mišiniu. Šis laikotarpis negali būti trumpesnis kaip aštuonios savaitės. Valstybės narės gali nustatyti papildomas sąlygas, visų pirma susijusias su gamybos metodais.

Tarpinių pasėlių arba žaliosios dangos plotai neapima plotų, apsėtų žieminiais pasėliais, kurie sėjami rudenį paprastai derliaus arba ganymo tikslu. Jie taip pat neapima vietovių, kuriose vykdoma lygiavertė praktika, nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 IX priedo I dalies 3 ir 4 punktuose.“

„10.   Azotą fiksuojančių pasėlių plotuose ūkininkai augina tuos azotą fiksuojančius pasėlius, kurie yra įtraukti į valstybės narės nustatytą sąrašą. Tą sąrašą sudaro azotą fiksuojantys pasėliai, kuriuos valstybė narės laiko padedančiais gerinti biologinę įvairovę ir kurie gali apimti azotą fiksuojančių ir kitokių pasėlių mišiniu apsėtus plotus, jei tame mišinyje vyrauja azotą fiksuojantys pasėliai. Tokie pasėliai turi augti augimo sezonu. Valstybės narės gali nustatyti papildomas sąlygas, visų pirma susijusias su gamybos metodu, siekdamos atsižvelgti į Direktyvos 91/676/EEB ir Direktyvos 2000/60/EB tikslus, nes dėl azotą fiksuojančių pasėlių rudenį gali padidėti azoto išplovimo grėsmė.

Azotą fiksuojančių pasėlių plotais nelaikomi plotai, kuriuose vykdoma lygiavertė praktika, nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 IX priedo I dalies 3 ir 4 punktuose.“

e)

Įterpiamos 10a, 10b ir 10c dalys:

„10a.   Taikant 2, 5 ir 7 dalis, draudimas vykdyti bet kokią žemės ūkio gamybą suprantamas kaip draudimas vykdyti Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktyje apibrėžtą žemės ūkio veiklą, nepažeidžiant pagal 4 GAAB nustatytų reikalavimų, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 II priede. Veiksmai, kuriais biologinės įvairovės tikslais siekiama įveisti žaliąją dirvožemio dangą, įskaitant apsėjimą laukinių gėlių sėklų mišiniais, yra leidžiami.

Tačiau, nukrypstant nuo šio draudimo vykdyti bet kokią žemės ūkio gamybą, taikydamos šio straipsnio 5 ir 7 dalis valstybės narės gali leisti apsauginėse juostose ir laukų paribiuose bei prie miško pakraščių esančiose reikalavimus atitinkančių hektarų juostose, kurios nenaudojamos žemės ūkio gamybai, šienauti ir ganyti gyvulius, su sąlyga, kad juosta išliktų aiškiai atskiriama nuo prijungtos žemės ūkio paskirties žemės.

10b.   2, 9 ir 10 dalyse nurodytuose plotuose ir 7 dalyje nurodytuose žemės ūkio gamybos plotuose draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus.

10c.   9 dalyje nurodytuose plotuose, įveistuose į pagrindinius pasėlius įsėjant žolę arba ankštinius augalus, toks draudimas taikomas ne trumpiau kaip aštuonias savaites nuo pagrindinių pasėlių derliaus nuėmimo momento arba iki kitos pagrindinių pasėlių sėjos.“

(5)

49 straipsnio 3 dalis papildoma šia pastraipa:

„Jaunasis ūkininkas, veiksmingai ilgą laiką kontroliuojantis juridinį asmenį, kaip apibrėžta šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte, taikant Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 50 straipsnio 2 dalies b punktą turi būti ne vyresnis nei 40 metų amžiaus tais metais, kuriais jaunojo ūkininko kontroliuojamas juridinis asmuo pirmą kartą teikia paraišką pagal bazinės išmokos sistemą arba vienkartinės išmokos už plotus sistemą.“

(6)

53 straipsnio 2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Metinė išmoka nurodoma kaip paramos už vienetą suma. Ji gali būti viena iš toliau nurodytų sumų arba, jei plotas ar gyvulių, už kuriuos gali būti skiriama parama, skaičius neviršija ploto ar gyvulių skaičiaus, nustatytų remiantis šios dalies pirma pastraipa, viena iš šių sumų:

a)

sumos, nustatytos priemonei, apie kurią pranešta pagal šio reglamento I priedo 3 punkto i papunktį, finansuoti, ir ploto ar gyvulių, už kuriuos tais metais gali būti skiriama parama, skaičiaus santykis.

b)

sumos, nustatytos priemonei, apie kurią pranešta pagal šio reglamento I priedo 3 punkto i papunktį, finansuoti, ir ploto ar gyvulių, nustatytų kaip nurodyta šios dalies pirmoje pastraipoje, skaičiaus santykis.“

(7)

64 straipsnio 5 dalis išbraukiama.

(8)

65 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)

c punktas iš dalies keičiamas taip:

i)

ii punktas pakeičiamas taip:

„ii)

bendrą skaičių ūkininkų, kurie atleidžiami nuo vienos ar daugiau rūšių žalinimo praktikos taikymo, ir bendrą tokių ūkininkų deklaruotų hektarų skaičių, taip pat bendrą skaičių ūkininkų, kurie atleidžiami nuo visų rūšių praktikos taikymo, nes jie atitinka Reglamento (EB) Nr. 834/2007 reikalavimus, taip pat skaičių ūkininkų, kurie dalyvauja smulkiųjų ūkininkų sistemoje, ūkininkų, kurie atleidžiami nuo pasėlių įvairinimo pareigos, ir skaičių ūkininkų, kurie atleidžiami nuo ekologiniu požiūriu svarbios vietovės turėjimo savo valdoje pareigos, bei atitinkamą tokių ūkininkų deklaruotų hektarų skaičių;“

ii)

vi punktas pakeičiamas taip:

„vi)

bendrą skaičių ūkininkų, kurie deklaruoja aplinkosaugos požiūriu pažeidžiamus daugiamečius žolynus, ir bendrą tokių ūkininkų deklaruotų aplinkosaugos požiūriu pažeidžiamų daugiamečių žolynų hektarų skaičių, taip pat bendrą nustatytų aplinkosaugos požiūriu pažeidžiamų daugiamečių žolynų hektarų skaičių ir bendrą daugiamečių žolynų hektarų skaičių vietovėse, kurioms taikoma Direktyva 92/43/EEB arba 2009/147/EB.“

b)

pridedamas e punktas:

„e)

iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d. nurodo laikotarpį, į kurį reikia atsižvelgti pagal šio reglamento 40 straipsnio 1 dalį apskaičiuojant skirtingų pasėlių dalis, ir geografinį lygmenį, kuriuo taikomas šis laikotarpis.“

(9)

67 straipsnio 2 dalis išbraukiama.

(10)

Įterpiamas III priedas, kurio tekstas pateikiamas šio reglamento I priede.

2 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 pakeitimas

Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 X priedas pakeičiamas šio reglamento II priedo tekstu.

3 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

1.   Nukrypdamos nuo 4 straipsnio antros pastraipos valstybės narės gali nuspręsti su 2017 kalendoriniais metais susijusioms paramos paraiškoms taikyti kelis ar visus pakeitimus, padarytus 1 straipsnio 3, 4 ir 8 punktais, ir todėl taikyti 2 straipsniu padarytus pakeitimus, susijusius su pagrindinėmis ekologiniu požiūriu svarbių vietovių ypatybėmis.

2.   Ne vėliau kaip per vieną mėnesį po šio reglamento įsigaliojimo dienos valstybės narės praneša Komisijai ir ūkininkams apie 1 dalyje nurodytą sprendimą ir atitinkamus su juo susijusius pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 65 straipsnio 1–4 dalis teikiamų pranešimų pakeitimus.

4 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1 straipsnio 3, 4 ir 8 punktai bei 2 straipsnis taikomi paramos paraiškoms, susijusioms su 2018 m. sausio 1 d. prasidedančiais kalendoriniais metais.

1 straipsnio 5 ir 6 punktai taikomi paramos paraiškoms, susijusioms su vėlesniais nei 2014 kalendoriniais metais.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. vasario 15 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 608.

(2)  2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 639/2014, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, ir iš dalies keičiamas to reglamento X priedas (OL L 181, 2014 6 20, p. 1).

(3)  2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 2002/57/EB dėl prekybos aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla (OL L 193, 2002 7 20, p. 74).

(4)  2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės (OL L 227, 2014 7 31, p. 69).

(5)  COM(2015) 478 final, Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai. ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. laikotarpio vidurio peržiūra.

(6)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 549).

(7)  1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 375, 1991 12 31, p. 1).

(8)  2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

(9)  2014 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 908/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 taikymo taisyklės, susijusios su mokėjimo agentūromis ir kitomis įstaigomis, finansų valdymu, sąskaitų patvirtinimu, patikrų taisyklėmis, užstatais ir skaidrumu (OL L 255, 2014 8 28, p. 59).


I PRIEDAS

III PRIEDAS

Sąjungoje taikomas Δ9-tetrahidrokanabinolio kiekio kanapių veislėse kiekybinio nustatymo metodas

1.   Taikymo sritis

Šiame priede išdėstytu metodu siekiama nustatyti Δ9 tetrahidrokanabinolio (toliau – THC) kiekį kanapių veislėse (Canabis sativa L.). Kur tinka, metodas apima šiame priede aprašytas A ir B procedūras.

Metodo pagrindas yra kiekybinis THC nustatymas taikant dujų chromatografiją po ekstrahavimo tinkamu tirpikliu.

1.1.   A procedūra

A procedūra taikoma kanapių auginimui, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 32 straipsnio 6 dalyje ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 (*1) 30 straipsnio g punkte, tikrinti.

1.2.   B procedūra

B procedūra taikoma Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 36 straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais.

2.   Mėginių ėmimas

2.1.   Mėginiai

Mėginiai imami dienos metu, sistemingai ir užtikrinant, kad mėginys būtų būdingas tam laukui, mėginių neimant iš pasėlių kraštų.

2.1.1.   A procedūra. Iš augančių konkrečios veislės kanapių paimama 30 cm augalo dalis, kurioje yra bent vienas moteriškas žiedynas. Mėginiai imami laikotarpiu nuo 20-os dienos po žydėjimo pradžios iki 10-os dienos po žydėjimo pabaigos.

Valstybė narė gali leisti imti mėginį nuo žydėjimo pradžios iki 20-os dienos po žydėjimo pradžios, jei kiti kiekvienos auginamos veislės tipiniai mėginiai bus imami taip, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje – nuo 20-os dienos po žydėjimo pradžios iki 10-os dienos po žydėjimo pabaigos.

Jei kanapės auginamos kaip tarpiniai pasėliai, nesant moteriškų žiedynų, imama 30 cm ilgio viršutinė augalo stiebo dalis. Tokiu atveju mėginys imamas prieš pat vegetacijos periodo pabaigą, kai lapai pradeda gelsti, tačiau ne vėliau kaip iki numatyto šalnų laikotarpio pradžios.

2.1.2.   B procedūra. Iš augančių konkrečios veislės kanapių paimamas kiekvieno pasirinkto augalo viršutinis trečdalis. Mėginys imamas 10 dienų laikotarpiu po žydėjimo pabaigos, arba, jei kanapės auginamos kaip tarpiniai pasėliai, nesant moteriškų žiedynų, prieš pat vegetacijos periodo pabaigą, kai lapai pradeda gelsti, tačiau ne vėliau kaip iki numatyto šalnų laikotarpio pradžios. Dvinamių veislių turi būti imami tik moteriški augalai.

2.2.   Mėginio dydis

A procedūra. Mėginį sudaro 50 augalų iš kiekvieno lauko dalys.

B procedūra. Mėginį sudaro 200 augalų iš kiekvieno lauko dalys.

Kiekvienas mėginys dedamas į medžiaginį arba popierinį maišelį stengiantis jo nesutraiškyti ir siunčiamas į laboratoriją ištirti.

Prireikus valstybė narė gali nurodyti paimti antrą mėginį pakartotinei analizei; jį saugo augintojas arba už tyrimą atsakinga įstaiga.

2.3.   Mėginio džiovinimas ir laikymas

Mėginiai pradedami džiovinti kuo anksčiau, bet kokiu atveju iki džiovinimo pradžios negali praeiti daugiau kaip 48 valandos, naudojamas bet kuris džiovinimo metodas, kurį taikant džiovinama žemesnėje negu 70 °C temperatūroje.

Mėginiai džiovinami, kol užtikrinamas pastovus svoris ir 8–13 % drėgnumas.

Išdžiovinti mėginiai stengiantis jų nesutraiškyti laikomi tamsioje vietoje žemesnėje kaip 25 °C temperatūroje.

3.   THC kiekio nustatymas

3.1.   Tiriamojo mėginio paruošimas

Pašalinami didesni nei 2 mm išdžiovintų mėginių stiebeliai ir sėklos.

Išdžiovinti mėginiai sugrūdami iki vidutinio smulkumo miltelių, kurie išbyra pro 1 mm skersmens sietelio skylutes.

Milteliai 10 savaičių gali būti laikomi tamsioje vietoje žemesnėje nei 25 °C temperatūroje.

3.2.   Reagentai ir ekstrahavimo tirpalas

Reagentai

Δ9-tetrahidrokanabinolis, grynas, skirtas chromatografijai atlikti,

skvalanas, grynas, kaip vidinis etaloninis tirpalas, skirtas chromatografijai atlikti.

Ekstrahavimo tirpalas

35 mg skvalano 100 ml heksano.

3.3.   THC ekstrahavimas

Pasveriama 100 mg tiriamojo mėginio miltelių, dedama į centrifugą, įpilama 5 ml ekstrahavimo tirpalo, turinčio vidinio etaloninio tirpalo.

Mėginys dedamas į ultragarsinę vonelę ir paliekamas 20 minučių. Centrifuguojama penkias minutes 3 000 apsisukimų per minutę greičiu, tada paviršinis THC tirpalas nupilamas. Tirpalas įšvirkščiamas į chromatografą ir atliekama kiekybinė analizė.

3.4.   Dujų chromatografija

a)   Prietaisai

Dujų chromatografas su liepsninės jonizacijos detektoriumi ir vientisas/išsišakojęs purkštuvas,

kanabinoidus gerai atskirianti kolonėlė, pvz., stiklinė kapiliarinė 25 m ilgio ir 0,22 mm diametro kolonėlė, impregnuota 5 % bepole fenilmetilsiloksano faze.

b)   Kalibravimo ribos

A procedūrai – ne mažiau kaip trys taškai, B procedūrai – penki taškai, įskaitant matavimus su 0,04 mg/ml ir 0,50 mg/ml THC ekstrahavimo tirpalais.

c)   Eksperimento sąlygos

Kaip pavyzdys a punkte nurodytam stulpeliui pateikiamos šios sąlygos:

džiovinimo spintos temperatūra – 260 °C,

purkštuvo temperatūra – 300 °C,

detektoriaus temperatūra – 300 °C.

d)   Įšvirkščiamas tūris – 1 μl

4.   Rezultatai

Išvados išreiškiamos dviejų dešimtųjų tikslumu gramais THC 100 gramų analizės mėginio, išdžiovinto iki pastovaus svorio. Leidžiamoji nuokrypa – 0,03 g/100 g.

A procedūra. Kiekvienas mėginys tiriamas vieną kartą.

Tačiau, jei gautas rezultatas viršija Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 32 straipsnio 6 dalyje nustatytą ribą, kiekvienas mėginys turi būti tiriamas antrą kartą, o rezultatu laikomas abiejų tyrimų rezultatų vidurkis.

B procedūra. Rezultatas atitinka kiekvieno mėginio dviejų nustatymų vidutinę vertę.



II PRIEDAS

X PRIEDAS

46 straipsnio 3 dalyje nurodyti perskaičiavimo ir svoriniai koeficientai

Elementai

Perskaičiavimo koeficientas

(m/medžių viename m2)

Svorinis koeficientas

Ekologiniu požiūriu svarbi vietovė

(jeigu taikomi abu koeficientai)

Pūdymui palikta žemė (už 1 m2)

Netaikoma

1

1 m2

Žemės pylimai (už 1 m)

2

1

2 m2

Kraštovaizdžio elementai

 

 

 

 

Gyvatvorės ir (arba) medžių juostos ir (arba) medžių eilė (už 1 m)

5

2

10 m2

 

Pavieniai medžiai (už kiekvieną medį)

20

1,5

30 m2

 

Laukuose augantys atžalynai (už 1 m2)

Netaikoma

1,5

1,5 m2

 

Tvenkiniai (už 1 m2)

Netaikoma

1,5

1,5 m2

 

Grioviai (už 1 m)

5

2

10 m2

 

Tradicinės akmeninės tvoros (už 1 m)

1

1

1 m2

 

Kiti pirmiau neišvardyti elementai, saugomi pagal 7 GAAB, 2 VR arba 3 VR (už 1 m2)

Netaikoma

1

1 m2

Apsauginės juostos ir laukų paribiai (už 1 m)

6

1,5

9 m2

Miškininkystės ir žemės ūkio sistemų hektarai (už 1 m2)

Netaikoma

1

1 m2

Prie miško pakraščių esančios reikalavimus atitinkančių hektarų juostos (už 1 m)

 

 

 

 

Nevykdoma gamyba

6

1,5

9 m2

Vykdoma gamyba

6

0,3

1,8 m2

Vietovės, apželdintos trumpos rotacijos želdiniais (už 1 m2)

Netaikoma

0,3

0,3 m2

32 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktyje nurodyti įveisto miško plotai (už m2)

Netaikoma

1

1 m2

Tarpinių pasėlių arba žaliosios dangos plotai (už 1 m2)

Netaikoma

0,3

0,3 m2

Azotą fiksuojančių pasėlių plotai (už 1 m2)

Netaikoma

0,7

0,7 m2

46 straipsnio 3 dalyje nurodyti perskaičiavimo ir svoriniai koeficientai, taikytini elementams, kurie įtraukti į IX priedo III skirsnyje pateiktą lygiavertės praktikos rūšių sąrašą

Ekologiniu požiūriu svarbioms vietovėms lygiavertė praktika

Panaši tipinė ekologiniu požiūriu svarbi vietovė

Perskaičiavimo koeficientas

Svorinis koeficientas

Ekologiniu požiūriu svarbi vietovė (jeigu taikomi abu koeficientai)

(1)

Ekologinis žemės atidėjimas (už 1 m2)

Pūdymui palikta žemė

Netaikoma

1

1 m2

(2)

Buferinių zonų kūrimas (už 1 m)

Apsauginės juostos ir laukų paribiai

6

1,5

9 m2

(3)

Nedirbamų apsauginių juostų ir laukų paribių valdymas (už 1 m)

Apsauginės juostos ir laukų paribiai

6

1,5

9 m2

(4)

Pakraščiai, laukuose esančios juostos ir plotai:

 

 

 

 

Pakraščiai, laukuose esančios juostos (už 1 m)

Apsauginės juostos ir laukų paribiai

6

1,5

9 m2

Plotai (už 1 m2)

Laukuose augantys atžalynai

Netaikoma

1,5

1,5 m2

(5)

Kraštovaizdžio elementų valdymas:

 

 

 

 

Pavieniai medžiai (už kiekvieną medį)

Pavieniai medžiai

20

1,5

30 m2

Medžių eilė (už 1 m)

Gyvatvorės ir (arba) medžių juostos ir (arba) medžių eilė

5

2

10 m2

Medžių grupė ir (arba) laukuose augantys atžalynai (už 1 m2)

Laukuose augantys atžalynai

Netaikoma

1,5

1,5 m2

Gyvatvorės (už 1 m)

Gyvatvorės ir (arba) medžių juostos ir (arba) medžių eilė

5

2

10 m2

Miškinga pakrančių augalija (už 1 m)

Gyvatvorės ir (arba) medžių juostos ir (arba) medžių eilė

5

2

10 m2

Žemės pylimai (už 1 m)

Žemės pylimai

2

1

2 m2

Akmeninės tvoros (už 1 m)

Tradicinės akmeninės tvoros

1

1

1 m2

Grioviai (už 1 m)

Grioviai

5

2

10 m2

Tvenkiniai (už 1 m2)

Tvenkiniai

Netaikoma

1,5

1,5 m2

(6)

Ariamosios durpingos ar šlapios dirvos apsėjimas žole (nenaudojant trąšų ir augalų apsaugos produktų) (už 1 m2)

Pūdymui palikta žemė

Netaikoma

1

1 m2

(7)

Auginimas ariamojoje žemėje nenaudojant trąšų ir (arba) augalų apsaugos produktų, nelaistant, dvejus metus iš eilės nesėjant tos pačios rūšies pasėlių (už 1 m2)

Trumpos rotacijos želdinių plotai; prie miško pakraščių esančios juostos, kuriose vykdoma žemės ūkio gamyba; azotą fiksuojančių pasėlių plotai

Netaikoma

0,3

0,7 už azotą fiksuojančius pasėlius

0,3 m2

0,7 m2

(8)

Ariamosios žemės pertvarkymas į daugiamečius žolynus (už 1 m2)

Pūdymui palikta žemė

Netaikoma

1

1 m2


Top