Byla C-367/11

Déborah Prete

prieš

Office national de l’emploi

(Cour de cassation (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Laisvas asmenų judėjimas — EB 39 straipsnis — Valstybės narės pilietis, ieškantis darbo kitoje valstybėje narėje — Vienodas požiūris — Laukimo išmokos jauniems pirmojo darbo ieškantiems asmenims — Suteikimas, siejamas su mokymosi bent šešerius metus priimančiojoje valstybėje sąlyga“

Santrauka – 2012 m. spalio 25 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1. Laisvas asmenų judėjimas – Darbuotojai – Vienodas požiūris – Draudimas diskriminuoti dėl pilietybės – EB 39 straipsnio 2 dalis – Šios nuostatos taikymas darbo ieškantiems asmenims

   (EB 12 ir 39 straipsniai)

2. Laisvas asmenų judėjimas – Darbuotojai – Vienodas požiūris – Laukimo išmokos jauniems pirmojo darbo ieškantiems asmenims – Suteikimas, siejamas su mokymosi bent šešerius metus priimančiojoje valstybėje sąlyga – Neleistinumas – Pateisinimas – Nebuvimas

   (EB 18 ir 39 straipsniai)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 21–28 punktus)

2.  EB 39 straipsniu draudžiama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią pirmojo darbo ieškančių jaunų asmenų teisė gauti laukimo išmokas siejama su sąlyga, kad suinteresuotasis asmuo bent šešerius metus būtų mokęsis priimančiosios valstybės narės mokymo įstaigoje, nes šia sąlyga trukdoma atsižvelgti į kitus veiksnius, kurie yra tinkami nustatant realaus ryšio tarp prašymą skirti išmokas pateikusio asmens ir atitinkamos geografinės darbo rinkos egzistavimą, ir dėl to ja viršijama tai, kas būtina šia nuostata siekiamam tikslui, t. y. užtikrinti tokio ryšio egzistavimą, pasiekti.

   Iš tikrųjų pagal tokią nuostatą minėta teisė siejama su sąlyga, kurią lengviau gali tenkinti priimančiosios valstybės piliečiai, todėl ja keliama grėsmė, kad kitų valstybių narių piliečiams iš esmės bus sudarytos mažiau palankios sąlygos.

   Ši nuostata galėtų būti pateisinama tik tuo atveju, jei nustatydamas šią sąlygą nacionalinės teisės aktų leidėjas siekė užtikrinti realaus ryšio tarp prašymą skirti išmokas pateikusio asmens ir atitinkamos geografinės darbo rinkos egzistavimą.

   Tačiau nepateisinama nuostata, kuria, siekiant įvertinti, ar toks ryšys egzistuoja, neleidžiama atsižvelgti į aplinkybes, kad, pasinaudodamas Sąjungos piliečiams EB 18 straipsniu užtikrinta judėjimo laisve, prašymą skirti išmokas pateikęs asmuo, susituokęs su priimančios valstybės narės piliečiu, persikėlė į ją siekdamas joje apsigyventi kartu su savo sutuoktiniu, ir kad joje gyveno tam tikrą laikotarpį, bei į aplinkybę, kad jau kurį laiką jis registruotas šios valstybės narės įdarbinimo tarnyboje kaip darbo ieškantis asmuo ir imasi aktyvių veiksmų siekdamas joje rasti darbą. Iš tikrųjų šios įvairios aplinkybės gali padėti įrodyti, jog toks ryšys egzistuoja.

   (žr. 31, 33, 40, 46–48, 50, 52 punktus ir rezoliucinę dalį)

Byla C-367/11

Déborah Prete

prieš

Office national de l’emploi

(Cour de cassation (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Laisvas asmenų judėjimas — EB 39 straipsnis — Valstybės narės pilietis, ieškantis darbo kitoje valstybėje narėje — Vienodas požiūris — Laukimo išmokos jauniems pirmojo darbo ieškantiems asmenims — Suteikimas, siejamas su mokymosi bent šešerius metus priimančiojoje valstybėje sąlyga“

Santrauka – 2012 m. spalio 25 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1. Laisvas asmenų judėjimas – Darbuotojai – Vienodas požiūris – Draudimas diskriminuoti dėl pilietybės – EB 39 straipsnio 2 dalis – Šios nuostatos taikymas darbo ieškantiems asmenims

   (EB 12 ir 39 straipsniai)

2. Laisvas asmenų judėjimas – Darbuotojai – Vienodas požiūris – Laukimo išmokos jauniems pirmojo darbo ieškantiems asmenims – Suteikimas, siejamas su mokymosi bent šešerius metus priimančiojoje valstybėje sąlyga – Neleistinumas – Pateisinimas – Nebuvimas

   (EB 18 ir 39 straipsniai)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 21–28 punktus)

2.  EB 39 straipsniu draudžiama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią pirmojo darbo ieškančių jaunų asmenų teisė gauti laukimo išmokas siejama su sąlyga, kad suinteresuotasis asmuo bent šešerius metus būtų mokęsis priimančiosios valstybės narės mokymo įstaigoje, nes šia sąlyga trukdoma atsižvelgti į kitus veiksnius, kurie yra tinkami nustatant realaus ryšio tarp prašymą skirti išmokas pateikusio asmens ir atitinkamos geografinės darbo rinkos egzistavimą, ir dėl to ja viršijama tai, kas būtina šia nuostata siekiamam tikslui, t. y. užtikrinti tokio ryšio egzistavimą, pasiekti.

   Iš tikrųjų pagal tokią nuostatą minėta teisė siejama su sąlyga, kurią lengviau gali tenkinti priimančiosios valstybės piliečiai, todėl ja keliama grėsmė, kad kitų valstybių narių piliečiams iš esmės bus sudarytos mažiau palankios sąlygos.

   Ši nuostata galėtų būti pateisinama tik tuo atveju, jei nustatydamas šią sąlygą nacionalinės teisės aktų leidėjas siekė užtikrinti realaus ryšio tarp prašymą skirti išmokas pateikusio asmens ir atitinkamos geografinės darbo rinkos egzistavimą.

   Tačiau nepateisinama nuostata, kuria, siekiant įvertinti, ar toks ryšys egzistuoja, neleidžiama atsižvelgti į aplinkybes, kad, pasinaudodamas Sąjungos piliečiams EB 18 straipsniu užtikrinta judėjimo laisve, prašymą skirti išmokas pateikęs asmuo, susituokęs su priimančios valstybės narės piliečiu, persikėlė į ją siekdamas joje apsigyventi kartu su savo sutuoktiniu, ir kad joje gyveno tam tikrą laikotarpį, bei į aplinkybę, kad jau kurį laiką jis registruotas šios valstybės narės įdarbinimo tarnyboje kaip darbo ieškantis asmuo ir imasi aktyvių veiksmų siekdamas joje rasti darbą. Iš tikrųjų šios įvairios aplinkybės gali padėti įrodyti, jog toks ryšys egzistuoja.

   (žr. 31, 33, 40, 46–48, 50, 52 punktus ir rezoliucinę dalį)