Byla C-616/10

Solvay SA

prieš

Honeywell Fluorine Products Europe BV ir kt.

(Rechtbank's-Gravenhage prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose — Jurisdikcija ir teismo sprendimų pripažinimas ir vykdymas — Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 — Ieškinys dėl Europos patento pažeidimo — Speciali ir išimtinė jurisdikcija — 6 straipsnio 1 punktas — Atsakovų daugetas — 22 straipsnio 4 punktas — Patento galiojimo ginčijimas — 31 straipsnis — Laikinosios arba apsaugos priemonės“

Sprendimo santrauka

1. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas – Reglamentas Nr. 44/2001 – Specialioji jurisdikcija – Atsakovų daugetas – Vieno iš bendraatsakovių teismo jurisdikcija – Sąlyga – Sąsaja – Nesuderinamų sprendimų rizikos buvimas – Apimtis – Skirtingose valstybėse narėse įsteigtos bendrovės, kurių kiekviena atskirai vienos iš šių valstybių narių teisme nagrinėjamoje byloje kaltinama pažeidusi tą pačią nacionalinę Europos patento, kuris galioja kitoje valstybėje narėje, dalį, nes atliko draudžiamus veiksmus tos pačios prekės atžvilgiu – Įtraukimas – Nacionalinio teismo atliktinas vertinimas

   (Tarybos reglamento Nr. 44/2001 6 straipsnio 1 punktas)

2. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas – Reglamentas Nr. 44/2001 – Išimtinė jurisdikcija – Ginčai „dėl patentų įregistravimo ar galiojimo“ – Apimtis – Laikinosios ir apsaugos priemonės – Kaip atsakovų prieštaravimas dėl laikinosios priemonės, kuria siekiama pažeidimą uždrausti keliose valstybėse narėse, taikymo keliamas atskiras Europos patento negaliojimo klausimas – Įtakos laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo kompetencijai nebuvimas

   (Tarybos reglamento Nr. 44/2001 22 straipsnio 4 punktas ir 31 straipsnis)

1.  Reglamento Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 6 straipsnio 1 punktas turi būti aiškinamas taip, kad tokia situacija, kai dvi arba daugiau skirtingose valstybėse narėse įsteigtų bendrovių vienos iš šių valstybių narių teisme nagrinėjamoje byloje kiekviena atskirai kaltinamos pažeidusios tą pačią nacionalinę Europos patento, kuris galioja kitoje valstybėje narėje, dalį, nes atliko draudžiamus veiksmus tos pačios prekės atžvilgiu, gali lemti atskiruose teismo procesuose priimtų sprendimų nesuderinamumą, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. Nuspręsti, ar egzistuoja tokia rizika, turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į visas reikšmingas bylos aplinkybes.

   (žr. 30 punktą, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  Reglamento Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 22 straipsnio 4 punktu nedraudžiama taikyti šio reglamento 31 straipsnio tokiu atveju, kai nagrinėjama byla dėl pažeidimo, kurioje keliamas atskiras Europos patento negaliojimo klausimas kaip atsakovų prieštaravimas dėl laikinosios priemonės, kuria siekiama pažeidimą uždrausti keliose valstybėse narėse, taikymo.

   Iš tiesų, pirma, šiomis nuostatomis reglamentuojamos skirtingos situacijos ir kiekviena jų turi skirtingą taikymo sritį. 22 straipsnio 4 punktas skirtas suteikti jurisdikciją iš esmės spręsti ginčus aiškiai apibrėžtoje srityje, o 31 straipsnis taikytinas neatsižvelgiant į jurisdikciją dėl bylos esmės. Be to, nėra nieko, kas rodytų, jog šios nuostatos gali būti laikomos bendrąja ir specialiąja viena kitos atžvilgiu. Vadinasi, Reglamento Nr. 44/2001 31 straipsnis turi savarankišką taikymo sritį, palyginti su šio reglamento 22 straipsnio 4 punktu. Šis 31 straipsnis taikomas tuomet, kai į teismą, kuris neturi jurisdikcijos dėl bylos esmės, kreipiamasi su prašymu taikyti laikinąsias arba apsaugos priemones, todėl minėtas 22 straipsnio 4 punktas, kuris susijęs su jurisdikcija dėl bylos esmės, iš principo negali būti aiškinamas taip, kad remiantis juo galima nukrypti nuo 31 straipsnio ir atitinkamai jo netaikyti.

   Antra, teismas, kuriam pateiktas atskirasis klausimas, nepriima galutinio sprendimo dėl nurodomo patento galiojimo, bet įvertina, kaip šiuo atveju nuspręstų pagal Reglamento Nr. 44/2001 22 straipsnio 4 punktą kompetentingas teismas, ir atsisakys taikyti prašomą laikinąją priemonę – pažeidimo draudimą, jei manys, jog egzistuoja pagrįsta ir pakankamai reali tikimybė, kad kompetentingas teismas panaikins nagrinėjamą patentą. Tokiomis aplinkybėmis nėra vienas kitam prieštaraujančių sprendimų rizikos, nes tarpinis sprendimas, kurį teismas priima dėl atskiro jam pateikto klausimo, neturės jokios įtakos sprendimui, kurį dėl ginčo esmės priims pagal Reglamento Nr. 44/2001 22 straipsnio 4 punktą kompetentingas teismas

   (žr. 36, 39, 40, 48–51 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

Byla C-616/10

Solvay SA

prieš

Honeywell Fluorine Products Europe BV ir kt.

(Rechtbank's-Gravenhage prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose — Jurisdikcija ir teismo sprendimų pripažinimas ir vykdymas — Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 — Ieškinys dėl Europos patento pažeidimo — Speciali ir išimtinė jurisdikcija — 6 straipsnio 1 punktas — Atsakovų daugetas — 22 straipsnio 4 punktas — Patento galiojimo ginčijimas — 31 straipsnis — Laikinosios arba apsaugos priemonės“

Sprendimo santrauka

1. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose — Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas — Reglamentas Nr. 44/2001 — Specialioji jurisdikcija — Atsakovų daugetas — Vieno iš bendraatsakovių teismo jurisdikcija — Sąlyga — Sąsaja — Nesuderinamų sprendimų rizikos buvimas — Apimtis — Skirtingose valstybėse narėse įsteigtos bendrovės, kurių kiekviena atskirai vienos iš šių valstybių narių teisme nagrinėjamoje byloje kaltinama pažeidusi tą pačią nacionalinę Europos patento, kuris galioja kitoje valstybėje narėje, dalį, nes atliko draudžiamus veiksmus tos pačios prekės atžvilgiu — Įtraukimas — Nacionalinio teismo atliktinas vertinimas

   (Tarybos reglamento Nr. 44/2001 6 straipsnio 1 punktas)

2. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose — Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas — Reglamentas Nr. 44/2001 — Išimtinė jurisdikcija — Ginčai „dėl patentų įregistravimo ar galiojimo“ — Apimtis — Laikinosios ir apsaugos priemonės — Kaip atsakovų prieštaravimas dėl laikinosios priemonės, kuria siekiama pažeidimą uždrausti keliose valstybėse narėse, taikymo keliamas atskiras Europos patento negaliojimo klausimas — Įtakos laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo kompetencijai nebuvimas

   (Tarybos reglamento Nr. 44/2001 22 straipsnio 4 punktas ir 31 straipsnis)

1.  Reglamento Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 6 straipsnio 1 punktas turi būti aiškinamas taip, kad tokia situacija, kai dvi arba daugiau skirtingose valstybėse narėse įsteigtų bendrovių vienos iš šių valstybių narių teisme nagrinėjamoje byloje kiekviena atskirai kaltinamos pažeidusios tą pačią nacionalinę Europos patento, kuris galioja kitoje valstybėje narėje, dalį, nes atliko draudžiamus veiksmus tos pačios prekės atžvilgiu, gali lemti atskiruose teismo procesuose priimtų sprendimų nesuderinamumą, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. Nuspręsti, ar egzistuoja tokia rizika, turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į visas reikšmingas bylos aplinkybes.

   (žr. 30 punktą, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  Reglamento Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 22 straipsnio 4 punktu nedraudžiama taikyti šio reglamento 31 straipsnio tokiu atveju, kai nagrinėjama byla dėl pažeidimo, kurioje keliamas atskiras Europos patento negaliojimo klausimas kaip atsakovų prieštaravimas dėl laikinosios priemonės, kuria siekiama pažeidimą uždrausti keliose valstybėse narėse, taikymo.

   Iš tiesų, pirma, šiomis nuostatomis reglamentuojamos skirtingos situacijos ir kiekviena jų turi skirtingą taikymo sritį. 22 straipsnio 4 punktas skirtas suteikti jurisdikciją iš esmės spręsti ginčus aiškiai apibrėžtoje srityje, o 31 straipsnis taikytinas neatsižvelgiant į jurisdikciją dėl bylos esmės. Be to, nėra nieko, kas rodytų, jog šios nuostatos gali būti laikomos bendrąja ir specialiąja viena kitos atžvilgiu. Vadinasi, Reglamento Nr. 44/2001 31 straipsnis turi savarankišką taikymo sritį, palyginti su šio reglamento 22 straipsnio 4 punktu. Šis 31 straipsnis taikomas tuomet, kai į teismą, kuris neturi jurisdikcijos dėl bylos esmės, kreipiamasi su prašymu taikyti laikinąsias arba apsaugos priemones, todėl minėtas 22 straipsnio 4 punktas, kuris susijęs su jurisdikcija dėl bylos esmės, iš principo negali būti aiškinamas taip, kad remiantis juo galima nukrypti nuo 31 straipsnio ir atitinkamai jo netaikyti.

   Antra, teismas, kuriam pateiktas atskirasis klausimas, nepriima galutinio sprendimo dėl nurodomo patento galiojimo, bet įvertina, kaip šiuo atveju nuspręstų pagal Reglamento Nr. 44/2001 22 straipsnio 4 punktą kompetentingas teismas, ir atsisakys taikyti prašomą laikinąją priemonę – pažeidimo draudimą, jei manys, jog egzistuoja pagrįsta ir pakankamai reali tikimybė, kad kompetentingas teismas panaikins nagrinėjamą patentą. Tokiomis aplinkybėmis nėra vienas kitam prieštaraujančių sprendimų rizikos, nes tarpinis sprendimas, kurį teismas priima dėl atskiro jam pateikto klausimo, neturės jokios įtakos sprendimui, kurį dėl ginčo esmės priims pagal Reglamento Nr. 44/2001 22 straipsnio 4 punktą kompetentingas teismas

   (žr. 36, 39, 40, 48–51 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)