Direktyva reikalaujama, kad Europos Sąjungos (ES) teritorijoje esančioje jūroje naftos ir dujų operacijas vykdantys operatoriai:
- imtųsi visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta didelių avarijų;
- turėtų pakankamai fizinių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kad sumažintų pasekmes, kai tokios avarijos įvyksta.
Ji taikoma visiems esamiems ir būsimiems įrenginiams.
Šia direktyva prisidedama prie jūros aplinkos apsaugos užtikrinimo, visų pirma geros jūrų aplinkos būklės užtikrinimo arba išlaikymo, pasiekiant tikslą, nustatytą jūrų strategijos pagrindų direktyvoje – Direktyvoje 2008/56/EB (žr. santrauką), kuria nustatomi veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindai.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Licencijavimas ir reguliavimas

Tam, kad galėtų jūroje vykdyti su nafta ir dujomis susijusią veiklą, operatoriai privalo gauti nepriklausomos institucijos licenciją. Siekiant išvengti bet kokio interesų konflikto, ES valstybės narės privalo aiškiai atskirti šį veiklos jūroje saugos reguliavimą ir aplinkos veiksnius bei kitas su ekonomine plėtra, licencijavimu ir pajamų valdymu susijusias funkcijas.
Prieš pradėdamas bet kokią veiklą įrenginio operatorius arba savininkas atitinkamai institucijai privalo pateikti:
- įmonės didelių avarijų prevencijos politikos kopiją;
- informaciją apie įmonės saugos ir aplinkosaugos vadybos sistemą;
- ataskaitą apie didelius pavojus.

Avarijos likvidavimo planai

Operatoriai taip pat privalo parengti avarijos likvidavimo vidaus planus, kuriuose būtų numatyta, kaip likviduoti didelį pavojų. Jie turi apimti naftos išsiliejimo likvidavimo analizę.
Nacionalinės valdžios institucijos turi parengti avarijos likvidavimo planus, apimančius visus jūroje esančius naftos ir dujų įrenginius bei infrastruktūrą, įskaitant jų jurisdikcijai priskiriamas vietoves, kurios gali būti paveiktos avarijos.

Informacijos teikimas visuomenei

Direktyvoje numatyta, kad žvalgymo gręžinį galima pradėti gręžti tik tuo atveju, jeigu visuomenė buvo visapusiškai informuota ir galėjo išreikšti savo nuomonę apie galimą bet kokių jūroje planuojamų operacijų poveikį.
Tuo atveju, jeigu avarija gali turėti tarpvalstybinį poveikį, nacionalinės valdžios institucijos atstovai turi reguliariai keistis žiniomis, informacija ir patirtimi su kolegomis iš kitų ES šalių bei konsultuotis su sektoriaus atstovais, kitais suinteresuotaisiais subjektais ir Europos Komisija.

Europos jūrų saugumo agentūros vaidmuo

Europos jūrų saugumo agentūra, įsteigta Reglamentu (EB) Nr. 1406/2002 (žr. santrauką) gali padėti valstybėms narėms rengti jų avarijos likvidavimo planus ir aptikti naftos išsiliejimą ar dujų nuotėkį ir vykdyti jo stebėseną.

„Žalos vandeniui“ apibrėžties dalinis pakeitimas

Direktyva 2013/30/ES iš dalies keičiama Direktyvoje 2004/35/EB dėl atsakomybės už padarytą žalą aplinkai (žr. santrauką) pateikta „žalos vandeniui“ apibrėžtis, suderinant ją su apibrėžtimis, pateiktomis Direktyvoje 2000/60/EB (ES vandens pagrindų direktyvoje – žr. santrauką) ir Direktyvoje 2008/56/EB (žr. pirmiau). Tai reiškia, kad žala vandeniui apibrėžiama kaip žala, kuri daro didelį poveikį vandens ir jūros vandens išteklių aplinkos (ekologinei, cheminei ar kiekybinei) būklei.

Iš dalies keičiantis Reglamentas (ES) 2018/1999

Reglamentu (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo pakeista Direktyvos 2013/30/ES 25 straipsnio 1 dalis, pagal kurią valstybės narės, teikdamos metines ataskaitas pagal Reglamentą (ES) 2018/1999, privalo kasmet Komisijai pateikti bent šią informaciją:

įrenginių skaičius, amžius ir vieta;
atliktų patikrų ir tyrimų skaičius ir pobūdis, visi vykdymo užtikrinimo veiksmai ar apkaltinamieji nuosprendžiai;
duomenys apie incidentus pagal bendrą duomenų pateikimo sistemą;
visi esminiai jūroje vykdomos veiklos reguliavimo sistemos pakeitimai;
naftos ir dujų operacijų jūroje rezultatai, susiję su didelių avarijų prevencija, ir didelių avarijų, kurios įvyksta, padarinių ribojimas.

NUO KADA TAIKOMA ŠI DIREKTYVA?

Direktyva 2013/30/ES turėjo būti perkelta į valstybių narių teisę ne vėliau kaip 2015 m. liepos 19 d.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

Naftos ir dujų operacijų jūroje saugos direktyva (Europos Komisija).

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/35/EB (OL L 178, 2013 6 28, p. 66–106).

Vėlesni Direktyvos 2013/30/ES daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19–40).

Žr. konsoliduotą versiją.

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (OL L 143, 2004 4 30, p. 56–75).

Žr. konsoliduotą versiją.

2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantis Europos jūrų saugumo agentūrą (OL L 208, 2002 8 5, p. 1–9).

Žr. konsoliduotą versiją.

2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1–73).

Žr. konsoliduotą versiją.

paskutinis atnaujinimas 17.12.2021

Top