Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondas (2021–2027 m.)

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Prioritetai

EJRŽAF remiama ES bendra žuvininkystės politika, ES jūrų politika ir ES darbotvarkė tarptautinio vandenynų valdymo srityje. Tai padeda įgyvendinti Europos žaliojo kurso tikslus ir prisideda prie jūrų biologinės įvairovės apsaugos, ES klimato kaitos švelninimo tikslų ir maisto tiekimo.

EJRŽAF lėšomis remiami novatoriški projektai, kuriais prisidedama prie tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir valdymo. Fondas visų pirma palengvina:

• darnią ir mažo anglies dioksido kiekio žvejybos veiklą;
• jūrų biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugą;
• kokybiškų ir sveikų jūros gėrybių tiekimą Europos vartotojams pasitelkiant veiksmingą žuvininkystės produktų rinką;
• socialinį ir ekonominį žuvininkystės sektoriaus patrauklumą ir kartų atsinaujinimą, ypač mažos apimties priekrantės žvejybą;
• žuvininkystės ir žvejybos laivynų struktūrinį valdymą (laivynų perteklinio pajėgumo panaikinimą ir jūrų biologinių išteklių išsaugojimo priemonių rėmimą);
• mokslinių duomenų, kuriais grindžiamas žuvininkystės valdymas, rinkimą;
• žvejybos veiklos kontrolę ir reikalavimų laikymosi kultūros skatinimą žvejybos sektoriuje, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas;
• darnios ir konkurencingos akvakultūros plėtrą, taip padedant užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą;
• įgūdžių ir darbo sąlygų žvejybos ir akvakultūros sektoriuose gerinimą;
• pakrančių bendruomenių ekonominį ir socialinį gyvybingumą;
• inovacijas tvarioje mėlynojoje ekonomikoje;
• jūrų saugumą, prisidedant prie saugios jūrų erdvės kūrimo;
• tarptautinį bendradarbiavimą, prisidedant prie sveikų, saugių ir tvariai valdomų vandenynų.

Siekdamas šių tikslų, EJRŽAF ypatingą dėmesį skiria mažos apimties priekrantės žvejybos tvarumui ir pelningumui bei tvariai jūrų veiklos plėtrai atokiausiuose regionuose.

Biudžetas

2021–2027 m. EJRŽAF biudžetas yra 6 108 000 000 eurų (2021 m. kainomis), kuris paskirstomas taip:

• pasidalijamasis valdymas – 5 311 000 000 eurų skiriami pagal nacionalines programas, bendrai finansuojamas iš ES biudžeto ir ES valstybių narių lėšų;
• tiesioginis ir netiesioginis valdymas – 797 000 000 eurų skiria Europos Komisija.

V priede nurodomi bendri EJRŽAF ištekliai kiekvienai valstybei narei 2021–2027 m. Veiksmams atokiausiuose regionuose atitinkamos valstybės narės iš bendrų lėšų privalo skirti bent:

• 102 000 000 eurų Azorų saloms ir Madeirai (Portugalija);
• 82 000 000 eurų Kanarų saloms (Ispanija);
• 131 000 000 eurų Gvadelupai, Prancūzijos Gvianai, Martinikai, Majotui, Reunjonui ir Sen Martenui (Prancūzija).

Programavimas

• Pagal pasidalijamojo valdymo principą kiekviena valstybė narė rengia bendrą nacionalinę programą, kurią Komisija patvirtina atlikusi išsamų vertinimą.
• Nacionalinė EJRŽAF programa – tai strateginis viešųjų investicijų planas 2021–2027 m. laikotarpiui. Jame aprašomi individualūs veiksmai, skirti spręsti konkrečius valstybių narių nustatytus iššūkius, susijusius su bendrais ES jūrų biologinės įvairovės, jūrų politikos, tausios žvejybos ir akvakultūros prioritetais.

Vertinimas ir stebėsena

EJRŽAF įgyvendinimas nuolat skaidriai stebimas pagal Reglamente (ES) 2021/1060 nustatytas bendrąsias taisykles ir specialias EJRŽAF reglamento taisykles.

• Du kartus per metus valstybės narės teikia ataskaitas:
  • apie savo EJRŽAF programose pasirinktų rodiklių vertes – ši informacija apibendrinama ES lygmeniu ir skelbiama viešai;
  • apie kiekvieno projekto ir paramos gavėjo išsamią charakteristiką – Komisija šią informaciją naudoja reguliarioms ad hoc ataskaitoms rengti.
• Penkis kartus per metus valstybės narės teikia ataskaitas apie atrinktų projektų skaičių ir jų finansines išlaidas. Ši informacija apibendrinama ES lygmeniu ir skelbiama viešai. Ji taip pat suskirstyta pagal temines sritis.
• Komisija su kiekviena valstybe nare per metinį peržiūros posėdį aptaria EJRŽAF įgyvendinimą. Šio posėdžio tikslas – nustatyti galimus nacionalinės EJRŽAF programos iššūkius ir prireikus imtis taisomųjų veiksmų.
• Iki 2029 m. birželio 30 d. kiekviena valstybė narė įvertins savo EJRŽAF programą, kad įvertintų jos poveikį.
• Iki 2024 m. pabaigos, taip pat iki 2031 m. pabaigos Komisija įvertins viso EJRŽAF veiksmingumą, efektyvumą, aktualumą, nuoseklumą ir ES pridėtinę vertę.