EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32020R0688

2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/688, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 papildomas gyvūnų sveikatos reikalavimais, taikomais Sąjungoje perkeliamiems sausumos gyvūnams ir vežamiems periniams kiaušiniams (Tekstas svarbus EEE) (Tekstas svarbus EEE)

OL L 174, 2020 6 3, p. 140–210 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force: This act has been changed. Current consolidated version: 04/12/2023

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2020/688/oj

3.6.2020   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 174/140


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2020/688

2019 m. gruodžio 17 d.

kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 papildomas gyvūnų sveikatos reikalavimais, taikomais Sąjungoje perkeliamiems sausumos gyvūnams ir vežamiems periniams kiaušiniams

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės aktas (1)“), ypač į jo 3 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą, 125 straipsnio 2 dalį, 131 straipsnio 1 dalį, 132 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnį, 136 straipsnio 2 dalį, 137 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnį, 144 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 1 dalį, 147 straipsnį, 149 straipsnio 4 dalį, 154 straipsnio 1 dalį, 156 straipsnio 1 dalį, 160 straipsnį, 162 straipsnio 3 ir 4 dalis, 163 straipsnio 5 dalies b ir c punktus ir 164 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) 2016/429 nustatytos gyvūnų ligų, kurios perduodamos gyvūnams arba žmonėms, prevencijos ir kontrolės taisyklės. IV dalies I antraštinės dalies 3–5 skyriuose nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi Sąjungoje perkeliamiems laikomiems ir laukiniams sausumos gyvūnams ir vežamiems jų genetinės medžiagos produktams. Reglamentu Komisijai taip pat suteikiami įgaliojimai deleguotaisiais aktais priimti taisykles, kuriomis būtų papildytos tam tikros neesminės to reglamento nuostatos. Todėl tikslinga priimti tokias taisykles siekiant užtikrinti sklandų naujosios teisinės sistemos, nustatytos Reglamentu (ES) 2016/429, veikimą;

(2)

šiame reglamente nustatytos taisyklės ir rizikos mažinimo priemonės yra būtinos siekiant papildyti gyvūnų sveikatos reikalavimus, nustatytus Reglamento (ES) 2016/429 IV dalies I antraštinės dalies 3–5 skyriuose, susijusius su laikomų ir laukinių sausumos gyvūnų perkėlimu ir perinių kiaušinių vežimu Sąjungoje, siekiant užtikrinti, kad šios prekės nekeltų didelės į sąrašą įtrauktų ligų, nurodytų to paties reglamento su pakeitimais, padarytais Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/1629 (2), 5 straipsnio 1 dalyje ir II priede ir klasifikuotų pagal Reglamento (ES) 2016/429 9 straipsnio 1 dalies d punktą Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/1882 (3), plitimo rizikos. Reglamentu (ES) 2016/429 siekiama nustatyti paprastesnę ir lankstesnę reglamentavimo sistemą, palyginti su iki jo priėmimo taikyta sistema, kartu užtikrinant, kad būtų laikomasi labiau rizika grindžiamo požiūrio į gyvūnų sveikatos reikalavimus, sustiprintas pasirengimas gyvūnų ligoms, jų prevencija ir kontrolė. Juo taip pat siekiama su gyvūnų ligomis susijusias taisykles nustatyti viename teisės akte, o ne keliuose atskiruose teisės aktuose. Šiame reglamente nustatytos taisyklės dėl tam tikrų genetinės medžiagos produktų, ypač perinių kiaušinių, taip pat atitinka šį požiūrį. Šių taisyklių turinys yra iš esmės susijęs, nes jos turi būti taikomos visiems veiklos vykdytojams, perkeliantiems laikomus arba laukinius sausumos gyvūnus arba vežantiems perinius kiaušinius. Siekiant paprastumo ir skaidrumo, taip pat siekiant palengvinti taisyklių taikymą ir išvengti jų dubliavimosi, taisyklės turėtų būti nustatytos viename teisės akte, o ne keliuose atskiruose teisės aktuose, kuriuose būtų pateikta daug kryžminių nuorodų;

(3)

Reglamento (ES) 2016/429 su pakeitimais, padarytais Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/1629, 5 straipsnio 1 dalyje ir II priede pateikiamas gyvūnų ligų, kurių atžvilgiu yra itin svarbi Sąjungos intervencija, sąrašas, o Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/1882 ligos klasifikuojamos remiantis konkrečiomis joms taikomomis priemonėmis ir pateikiamas gyvūnų rūšių, kurioms turėtų būti taikomos minėtos taisyklės, sąrašas. D kategorijos ligos laikomos keliančiomis didelę plitimo riziką perkeliant gyvūnus iš vienos valstybės narės į kitą;

(4)

esama likvidavimo programų, skirtų B arba C kategorijos ligoms likviduoti. Šių programų taisyklės nustatytos Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2020/689 (4). Šios likvidavimo programos taikomos ūkiui, zonai ar valstybei narei, atsižvelgiant į konkrečią ligą, o būtinosios priemonės apima tam tikras gyvūnų sveikatos garantijas, susijusias su gyvūnų perkėlimu. Pirmiau minėtame deleguotajame reglamente taip pat nustatytos valstybių narių ir zonų, sėkmingai užbaigusių atitinkamą likvidavimo programą, pripažinimo ligomis neužkrėstomis teritorijomis taisyklės. Todėl šiuo reglamentu taip pat turėtų būti numatytos tokios gyvūnų sveikatos garantijos, taikomos į kitas valstybes nares arba zonas, kurios vykdo likvidavimo programas arba kurioms yra suteiktas liga neužkrėstos teritorijos statusas, perkeliamiems gyvūnams;

(5)

siekiant sumažinti ligų plitimo valstybėse narėse riziką, šiame reglamente būtina nustatyti papildomus gyvūnų sveikatos reikalavimus, susijusius su 3 ir 4 konstatuojamosiose dalyse nurodytomis ligomis, gyvūnų rūšimis, kurios pagal atitinkamą ligą yra įtrauktos į Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1882 pateiktą sąrašą, likvidavimo programomis ir ligomis neužkrėstos teritorijos statusu. Reikėtų atsižvelgti į atitinkamus standartus, rekomenduojamus Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse;

(6)

Reglamento (ES) 2016/429 125 straipsnyje nustatytos su gyvūnų vežimu susijusios būtinosios ligų prevencijos priemonės, o Komisijai suteikiami įgaliojimai nustatyti papildomus laikomų sausumos gyvūnų transporto priemonių valymo ir dezinfekavimo reikalavimus ir biologinio saugumo priemones, siekiant sumažinti galimą su gyvūnų vežimo operacijomis Sąjungoje susijusią riziką. Todėl šiame reglamente būtina nustatyti išsamesnes taisykles dėl transporto priemonių ir konteinerių konstrukcijos reikalavimų ir išsamesnius gyvūnų vežimo operacijų biologinio saugumo reikalavimus, taip pat numatyti tam tikras išimtis. Panašios taisyklės taip pat taikomos veiklos vykdytojams, vežantiems tam tikrus genetinės medžiagos produktus, ypač naminių ir nelaisvėje laikomų paukščių perinius kiaušinius, tad remiantis Reglamento (ES) 2016/429 157 straipsnio 3 dalimi tokios taisyklės taip pat turėtų būti nustatytos šiame reglamente;

(7)

transporto priemonių valymo ir dezinfekavimo reikalavimai ir biologinio saugumo priemonės galimai su tam tikromis gyvūnų vežimo operacijomis susijusiai rizikai sumažinti buvo nustatyti taisyklėse, kurios buvo taikomos iki Reglamento (ES) 2016/429, visų pirma Tarybos direktyvose 64/432/EEB (5), 91/68/EEB (6), 2009/156/EB (7) ir 2009/158/EB (8) dėl galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų, naminių paukščių ir perinių kiaušinių vežimo operacijų. Pasitvirtino, kad tie reikalavimai yra veiksmingi užkertant kelią gyvūnų ligoms Sąjungoje plisti per vežimo operacijas. Todėl reikėtų išlaikyti šių reikalavimų esmę ir pritaikyti juos visų laikomų sausumos gyvūnų ir perinių kiaušinių vežimo operacijoms;

(8)

Reglamento (ES) 2016/429 132 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad Komisija nustatytų ilgiausią leidžiamą laikotarpį, per kurį skerdyklų, į kurias skersti priimami laikomi kanopiniai gyvūnai ir naminiai paukščiai iš kitos valstybės narės, veiklos vykdytojai turėtų užtikrinti, kad tie gyvūnai būtų paskersti. Todėl šiame reglamente turėtų būti numatytas ilgiausias leidžiamas laikotarpis, per kurį gyvūnai turėtų būti paskersti, siekiant užtikrinti, kad dėl jų sveikatos būklės nenukentėtų paskirties vietoje esančių gyvūnų sveikatos būklė. Reglamente (ES) 2016/429 taip pat nustatytos kanopinių gyvūnų, neatsparių mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijai, siuntų, dėl kurių gali kilti specifinė užkrato per pernešėjus plitimo rizika, perkėlimo taisyklės. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos tam tikros konkrečios nuostatos dėl tokių gyvūnų skerdimo;

(9)

kalbant apie laikomų kanopinių gyvūnų ir naminių paukščių perkėlimą į kitas valstybes nares, Reglamento (ES) 2016/429 131 straipsnio 1 dalimi Komisija įgaliojama nustatyti taisykles dėl laikymo laikotarpių, laikotarpio, kuris būtinas siekiant apriboti laikomų kanopinių gyvūnų ar naminių paukščių patekimą į ūkius prieš juos perkeliant, ir papildomų gyvūnų sveikatos reikalavimų, kuriais siekiama sumažinti 9 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų plitimo riziką. Todėl šiame reglamente būtina nustatyti tinkamas priemones, kurias taikant būtų apsaugota gyvūnų sveikata ir užkirstas kelias ligos plitimui perkeliant kanopinius gyvūnus, naminius paukščius ir nelaisvėje laikomus paukščius. Nustatant šias priemones reikėtų atsižvelgti į taisykles, taikytas prieš pradedant taikyti Reglamentą (ES) 2016/429. Tokios kanopiniams gyvūnams, naminiams paukščiams ir nelaisvėje laikomiems paukščiams taikomos taisyklės buvo nustatytos Direktyvose 64/432/EEB, 91/68/EEB ir 2009/158/EB, 2009/156/EB ir iš dalies Tarybos direktyvoje 92/65/EEB (9). Jei taikoma, šiomis taisyklėmis turėtų būti nustatyti nauji arba skirtingi reikalavimai, visų pirma siekiant atsižvelgti į naujus mokslinius pokyčius ir standartus arba Reglamento (ES) 2016/429 5 straipsnio 1 dalyje bei Deleguotajame reglamente (ES) 2018/1629 pateiktą ligų sąrašą ir ligų klasifikavimą pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/1882;

(10)

panašiai Reglamento (ES) 2016/429 160 straipsnio 2 dalyje ir 164 straipsnio 2 dalyje Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi į kitas valstybes nares vežamiems naminių paukščių ir nelaisvėje laikomų paukščių genetinės medžiagos produktams, t. y. periniams kiaušiniams. Todėl šiame reglamente taip pat turi būti numatytos tokios taisyklės;

(11)

kaip atskaitos taškas, sausumos gyvūnai į kitą valstybę narę turėtų būti perkeliami tiesiogiai iš kilmės ūkio į paskirties vietą toje valstybėje narėje. Tačiau taikant nukrypti leidžiančią nuostatą toks perkėlimas gali būti pertrauktas ir gali būti atliekamos gyvūnų surinkimo operacijos. Šios operacijos kelia ypatingą gyvūnų ligų plitimo riziką. Reglamento (ES) 2016/429 135 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija priimtų deleguotuosius aktus dėl konkrečių taisyklių, kuriomis papildomos 133 ir 134 straipsniuose numatytos laikomų kanopinių gyvūnų ir naminių paukščių, kai jie yra perkeliami į kitą valstybę narę, surinkimo operacijų taisyklės. Todėl šiame reglamente būtina nustatyti tokius reikalavimus;

(12)

pagal direktyvose 64/432/EEB, 91/68/EEB ir 2009/156/EB nustatytas taisykles, taikytas iki Reglamento (ES) 2016/429, kai kurios kanopinių gyvūnų siuntos nebuvo tiesiogiai perkeliamos iš kilmės ūkio į paskirties ūkį. Prekiautojai, surinkimo centrai ir paskirstymo centrai grupavo iš skirtingų ūkių siuntomis atvežtus tos pačios sveikatos būklės gyvūnus, skirtus siųsti į atitinkamas paskirties vietas. Pasitvirtino, kad tose direktyvose nustatytos taisyklės yra veiksmingos užkertant kelią gyvūnų užkrečiamosioms ligoms plisti Sąjungoje. Todėl reikėtų išlaikyti pagrindines tų taisyklių nuostatas, tačiau jos turėtų būti atnaujintos atsižvelgiant į jų taikymo srityje įgytą patirtį ir naujausias mokslo žinias. Reikėtų atsižvelgti į Reglamento (ES) 2016/429 133 straipsnį, kuriame nustatyta, kad iš kilmės valstybės narės į kitą valstybę narę perkeldami laikomus kanopinius gyvūnus ir naminius paukščius veiklos vykdytojai gali atlikti ne daugiau kaip tris surinkimo operacijas;

(13)

be to, pagal Reglamento (ES) 2016/429 140 straipsnio b punktą kanopiniams gyvūnams, kurie dalyvauja parodose ir sporto, kultūros ir panašiuose renginiuose, turėtų būti nustatyta nuo surinkimo operacijų taisyklių nukrypti leidžianti nuostata, nes tokiais atvejais į sąrašą įtrauktų ligų plitimo rizika sumažinama taikomomis alternatyviomis rizikos mažinimo priemonėmis. Šios nukrypti leidžiančios nuostatos yra numatytos šiame reglamente;

(14)

Reglamento (ES) 2016/429 136 straipsnio 2 dalimi Komisijai suteikiami įgaliojimai nustatyti išsamias tam tikrų laikomų sausumos gyvūnų, išskyrus kanopinius gyvūnus ir naminius paukščius, perkėlimo iš vienos valstybės narės į kitą taisykles;

(15)

prieš taikant Reglamentą (ES) 2016/429, Sąjungos tam tikrų laikomų sausumos gyvūnų, įskaitant primatus, nelaisvėje laikomus paukščius, bites ir kamanes, šunis, kates ir šeškus, perkėlimo iš vienos valstybės narės į kitą taisyklės buvo nustatytos Direktyvoje 92/65/EEB. Pasitvirtino, kad tos taisyklės yra veiksmingos mažinant į sąrašą įtrauktų ligų plitimo riziką valstybėse narėse. Todėl šiame reglamente reikėtų palikti pagrindines tų taisyklių nuostatas, tačiau jos turėtų būti atnaujintos, atsižvelgiant į jų taikymo srityje įgytą praktinę patirtį. Be to, šiuo reglamentu turėtų būti numatytos galimybės taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, jei taikomos alternatyvios rizikos mažinimo priemonės;

(16)

Reglamento (ES) 2016/429 3 straipsnio 5 dalimi Komisija įgaliota nustatyti taisykles, kuriomis būtų užtikrinta, kad to reglamento IV dalis būtų tinkamai taikoma gyvūnų augintinių perkėlimui, išskyrus perkėlimą nekomerciniais tikslais. Todėl šiame reglamente turi būti numatytos tam tikros tokios taisyklės;

(17)

Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1882 pateiktas mėsėdžių, kurie kelia didelę Echinococcus multilocularis ir pasiutligės viruso plitimo riziką juos perkeliant iš vienos valstybės narės į kitą, rūšių sąrašas. Todėl reikėtų nustatyti papildomus gyvūnų sveikatos reikalavimus kitiems mėsėdžiams, siekiant sumažinti šių ligų plitimo riziką valstybėse narėse;

(18)

Reglamento (ES) 2016/429 137 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad be 137 straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių Komisija nustatytų laikomų sausumos gyvūnų perkėlimo į atskirtus ūkius ir laikomų sausumos gyvūnų perkėlimo į atskirtus ūkius, kuriuose taikomomis rizikos mažinimo priemonėmis užtikrinama, kad dėl tokio perkėlimo nekils didelės rizikos tame atskirtame ūkyje ir aplinkiniuose ūkiuose laikomų sausumos gyvūnų sveikatai, išsamias taisykles;

(19)

prieš taikant Reglamentą (ES) 2016/429, Sąjungos sausumos gyvūnų, laikomų patvirtintose įstaigose, institutuose arba centruose, perkėlimo taisyklės buvo nustatytos Direktyvoje 92/65/EEB. Reglamento (ES) 2016/429 95 ir 137 straipsniuose nustatyta sąvoka „atskirtas ūkis“, kuri atitinka Direktyvos 92/65/EEB 2 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą sąvoką „patvirtinta įstaiga, institutas arba centras“. Todėl reikėtų palikti pagrindines ankstesnių taisyklių nuostatas, tačiau jos turėtų būti atnaujintos atsižvelgiant į jų taikymo srityje įgytą praktinę patirtį. Taip pat reikėtų atsižvelgti į atitinkamus standartus, kuriuos Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse rekomenduojama taikyti primatams;

(20)

Reglamento (ES) 2016/429 138 straipsnio 3 dalimi Komisijai suteikiami įgaliojimai nustatyti taisykles, susijusias su nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, kurias leidžia taikyti paskirties vietos kompetentinga institucija, kuriomis papildomos 138 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos taisyklės dėl mokslo tikslams skirtų laikomų sausumos gyvūnų perkėlimo. Prieš taikant Reglamentą (ES) 2016/429, Direktyvoje 92/65/EEB buvo nustatyta, kad šunys, katės ir šeškai, mokslo tikslais perkeliami į kitos valstybės narės patvirtintas įstaigas, institutus arba centrus, neprivalo būti vakcinuoti nuo pasiutligės, o šunims nereikalingas gydymas nuo užsikrėtimo Echinococcus multilocularis. Šiame reglamente turėtų būti numatyta panaši nukrypti leidžianti nuostata;

(21)

Reglamento (ES) 2016/429 140 straipsnio a punktu Komisijai suteikiami įgaliojimai nustatyti konkrečius reikalavimus, kuriais papildomos 126–136 straipsniuose nustatytos laikomų sausumos gyvūnų perkėlimo naudoti cirkuose, parodose ir sporto renginiuose taisyklės;

(22)

prieš taikant Reglamentą (ES) 2016/429, pagal Direktyvą 92/65/EEB Sąjungos cirkuose ir pasirodymuose su gyvūnais naudojamų sausumos gyvūnų perkėlimo taisyklės buvo nustatytos Komisijos reglamente (EB) Nr. 1739/2005 (10), kuris nuo 2021 m. balandžio 21 d. panaikintas Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/2035 (11). Atsižvelgiant į tai, kad šie gyvūnai šiuo metu perkeliami į kitas valstybes nares be veterinarijos sertifikato, jei jie priklauso keliaujančiam cirkui ar pasirodymui su gyvūnais, šiame reglamente turėtų išlikti tokio perkėlimo Sąjungos viduje galimybė. Todėl šiame reglamente tikslinga nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus į kitas valstybes nares perkeliamiems laikomiems keliaujančio cirko ar pasirodymo su gyvūnais sausumos gyvūnams, ir numatyti nuo Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalyje nustatytų gyvūnų sveikatos sertifikavimo reikalavimų nukrypti leidžiančią nuostatą;

(23)

prieš taikant Reglamentą (ES) 2016/429, Sąjungos parodoms kitoje valstybėje narėje skirtų nelaisvėje laikomų paukščių perkėlimo taisyklės buvo nustatytos Direktyvoje 92/65/EEB ir kituose teisės aktuose;

(24)

siekiant išvengti į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su nelaisvėje laikomų paukščių perkėlimu iš vienos valstybės narės į kitą, plitimo pavojaus, šiame reglamente tikslinga palikti Sąjungos parodoms kitoje valstybėje narėje skirtų nelaisvėje laikomų paukščių perkėlimo taisykles. Be to, šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatytos specialiosios nuostatos dėl plėšriųjų paukščių, dalyvaujančių skraidomosios medžioklės parodose kitoje valstybėje narėje, ir lenktyninių karvelių, perkeliamų į sporto renginius kitose valstybėse narėse;

(25)

Reglamento (ES) 2016/429 144 straipsnio 1 dalies a punktu Komisijai suteikiami įgaliojimai leisti iš vienos valstybės narės į kitą perkeliamiems laikomiems sausumos gyvūnams taikyti nuo gyvūnų sveikatos sertifikavimo reikalavimų, numatytų to reglamento 143 straipsnio 1 dalyje, nukrypti leidžiančias nuostatas;

(26)

šiuo metu pagal Direktyvoje 2009/156/EB nustatytas taisykles registruotus arklinių šeimos gyvūnus be pridedamo veterinarijos sertifikato galima perkelti iš vienos valstybės narės į kitą, abipusiu pagrindu įdiegusias alternatyvią kontrolės sistemą, pagal kurią teikiamos atitinkamos gyvūnų sveikatos garantijos, lygiavertės nustatytoms veterinarijos sertifikate. Šiame reglamente turėtų būti numatyta panaši nukrypti leidžianti nuostata. Tačiau turėtų būti nustatytos specialiosios šių gyvūnų perkėlimo sąlygos, įskaitant paskirties valstybės narės sutikimą;

(27)

Reglamento (ES) 2016/429 144 straipsnio 1 dalies c punktu Komisijai suteikiami įgaliojimai nustatyti gyvūnų sveikatos sertifikavimo reikalavimus, taikomus į kitas valstybes nares perkeliamiems laikomiems sausumos gyvūnams, išskyrus kanopinius gyvūnus, naminius paukščius ir atskirtiems ūkiams skirtus gyvūnus, tais atvejais, kai veterinarijos sertifikatas yra būtinas siekiant užtikrinti, kad atitinkamas perkėlimas atitiktų Reglamento (ES) 2016/429 124–142 straipsniuose nustatytus gyvūnų sveikatos reikalavimus. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatyti gyvūnų sveikatos sertifikavimo reikalavimai, kuriais būtų leidžiama į kitas valstybes nares perkelti nelaisvėje laikomų paukščių, naminių bičių, kamanių (išskyrus kamanes iš patvirtintų izoliuotųjų kamanių auginimo ūkių), primatų, šunų, kačių, šeškų ar kitų mėsėdžių siuntas;

(28)

Reglamento (ES) 2016/429 164 straipsnio 2 dalimi Komisijai taip pat suteikiami įgaliojimai nustatyti gyvūnų sveikatos sertifikavimo ir pranešimo reikalavimus, taikomus į kitas valstybes nares vežamiems laikomų sausumos gyvūnų, išskyrus galvijus, avis, ožkas, kiaules ir arklinių šeimos gyvūnus, genetinės medžiagos produktams ir naminių paukščių genetinės medžiagos produktams. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatyti gyvūnų sveikatos sertifikavimo reikalavimai, kuriais būtų leidžiama į kitas valstybes nares vežti nelaisvėje laikomų paukščių perinių kiaušinių siuntas;

(29)

mėsėdžius, išskyrus šunis, kates ir šeškus, taip pat turėtų būti leidžiama perkelti į kitas valstybes nares, kai kilmės valstybėje narėje nėra patvirtintos šių mėsėdžių pasiutligės vakcinos ir vakcinacija atliekama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/82/EB (12) 10 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta vaistus naudoti ne pagal rinkodaros leidimo sąlygas;

(30)

Reglamento (ES) 2016/429 146 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad Komisija nustatytų veterinarijos sertifikatų turinio taisykles, taikomas įvairių rūšių ir kategorijų laikomiems sausumos gyvūnams bei konkretiems perkėlimo tipams, ir su tuo susijusią papildomą informaciją. To paties reglamento 162 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad Komisija priimtų deleguotuosius aktus dėl informacijos, pateiktinos veterinarijos sertifikate vežant perinius kiaušinius iš vienos valstybės narės į kitą, atsižvelgiant į būtiniausią informaciją, kuri turi būti įtraukta į tą gyvūnų sveikatos sertifikatą pagal 162 straipsnio 1 dalį. Todėl būtina nustatyti sertifikatų, kurie turi būti pridedami prie į kitą valstybę narę perkeliamų laikomų sausumos gyvūnų ir vežamų perinių kiaušinių siuntų, turinį;

(31)

Reglamento (ES) 2016/429 147 straipsniu Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl konkrečių priemonių, kuriomis nukrypstama nuo veiklos vykdytojų pareigos užtikrinti, kad prie gyvūnų būtų pridėtas veterinarijos sertifikatas, kiek tai susiję su konkrečiais laikomų sausumos gyvūnų perkėlimo tipais, arba tokia pareiga papildoma. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos gyvūnų sveikatos sertifikavimo taisyklės, taikomos per ūkius, kuriuose atliekamos Reglamento (ES) 2016/429 133 straipsnyje numatytos surinkimo operacijos, perkeliamiems kanopiniams gyvūnams ir naminiams paukščiams iki šiems gyvūnams pasiekiant jų galutinę paskirties vietą;

(32)

siekdami užtikrinti, kad laikomi sausumos gyvūnai, sertifikuoti eksportuoti į trečiąją šalį ir vežami per kitą valstybę narę iki Sąjungos išorės sienų, atitiktų gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus Sąjungoje perkeliamiems gyvūnams, veiklos vykdytojai turėtų užtikrinti, kad prie tų gyvūnų siuntų būtų pridėti veterinarijos sertifikatai, kuriuose pateikiami ne mažiau griežti patvirtinimai, nei reikalaujama perkeliant laikomus kanopinius gyvūnus arba naminius paukščius, skirtus skersti valstybėje narėje, kurioje yra išvežimo punktas;

(33)

Reglamento (ES) 2016/429 149 straipsnio 4 dalimi Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl skirtingų rūšių ir kategorijų laikomiems sausumos gyvūnams taikomų tam tikrų rūšių dokumentų, tapatumo ir fizinių tikrinimų ir tyrimų, kuriuos privalo atlikti valstybinis veterinarijos gydytojas, kad patikrintų atitiktį gyvūnų sveikatos reikalavimams. Todėl, atsižvelgiant į šio reglamento taikymo sritį, į kurią patenka periniai kiaušiniai, pagal šį reglamentą tokia nuostata turi būti taikoma nustatant šiuo tikslu privalomas taisykles, įskaitant tokių tikrinimų ir tyrimų atlikimo terminus bei valstybinio veterinarijos gydytojo išduodamų veterinarijos sertifikatų išdavimo terminus prieš perkeliant laikomų sausumos gyvūnų ir vežant perinių kiaušinių siuntas, taip pat veterinarijos sertifikatų galiojimo terminą, įskaitant jo pratęsimo sąlygas;

(34)

Reglamento (ES) 2016/429 152, 153 ir 163 straipsniuose reikalaujama, kad veiklos vykdytojai iš anksto praneštų savo kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai apie numatomą laikomų sausumos gyvūnų perkėlimą ir perinių kiaušinių vežimą į kitą valstybę narę ir pateiktų visą būtiną informaciją, kad kompetentinga institucija galėtų pranešti apie laikomų sausumos gyvūnų perkėlimą ir perinių kiaušinių vežimą paskirties valstybės narės kompetentingai institucijai. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos išsamios taisyklės, susijusios su veiklos vykdytojų teikiamo išankstinio pranešimo reikalavimais, informacija, būtina pranešti apie tokį perkėlimą bei vežimą, ir tokių pranešimų teikimo procedūromis avarinės situacijos atveju;

(35)

Reglamento (ES) 2016/429 153 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 154 straipsnio 1 dalies c punkte ir 163 straipsnio 2 dalyje numatyta pranešimo tikslais naudoti TRACES sistemą, kai laikomų sausumos gyvūnų siuntas ketinama perkelti ir perinių kiaušinių siuntas ketinama vežti į kitas valstybes nares. TRACES yra integruota kompiuterinė veterinarijos sistema, nustatyta Komisijos sprendimuose 2003/24/EB (13) ir 2004/292/EB (14). Kadangi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/625 (15) 131 straipsnyje nustatyta, kad turi būti sukurta oficialios kontrolės informacijos valdymo sistema (IMSOC) ir į ją turi būti įtrauktos TRACES funkcijos, šiame reglamente turėtų būti daroma nuoroda į IMSOC, o ne į TRACES;

(36)

Reglamento (ES) 2016/429 155 straipsnyje nustatytos laukinių sausumos gyvūnų perkėlimo iš buveinės vienoje valstybėje narėje į buveinę ar ūkį kitoje valstybėje narėje sąlygos. Šiame reglamente turėtų būti nustatyti gyvūnų sveikatos, sertifikavimo ir pranešimų teikimo reikalavimai, susiję su tokiu perkėlimu, įgyvendinant Reglamento (ES) 2016/429 156 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus;

(37)

šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2021 m. balandžio 21 d., atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2016/429 taikymo pradžios datą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I DALIS

BENDROSIOS TAISYKLĖS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu papildomos Reglamento (ES) 2016/429 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos gyvūnų ligų, kurios perduodamos gyvūnams arba žmonėms, prevencijos ir kontrolės taisyklės, susijusios su laikomų ir laukinių sausumos gyvūnų perkėlimu ir perinių kiaušinių vežimu Sąjungoje.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas:

a)

laikomiems ir laukiniams sausumos gyvūnams ir periniams kiaušiniams;

b)

ūkiams, kuriuose tie gyvūnai ir periniai kiaušiniai yra laikomi arba atliekamos jų surinkimo operacijos;

c)

tuos gyvūnus ir perinius kiaušinius laikantiems veiklos vykdytojams;

d)

sausumos gyvūnus ir perinius kiaušinius vežantiems veiklos vykdytojams;

e)

valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

2.   II dalis taikoma tik laikomų sausumos gyvūnų perkėlimui ir perinių kiaušinių vežimui iš vienos valstybės narės į kitą, išskyrus 4–6 ir 63 straipsnius, kurie papildomai taikomi laikomų sausumos gyvūnų perkėlimui ir perinių kiaušinių vežimui valstybėje narėje.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

transporto priemonė – kelių arba geležinkelių transporto priemonė, laivas ar orlaivis;

2)

konteineris – bet kokia dėžė, grotelinė dėžė, talpykla arba kita standžioji konstrukcija, kurios naudojamos gyvūnams ar kiaušiniams vežti, bet kurios nėra transporto priemonės;

3)

izoliuotasis auginimo ūkis – ūkis, kuriame jo struktūra ir griežtomis biologinio saugumo priemonėmis užtikrinama, kad gyvūnai būtų auginami veiksmingai atskirti nuo greta esančių patalpų ir aplinkos;

4)

galvijas – kanopinis gyvūnas, priklausantis Bison, Bos (įskaitant Bos, Bibos, Novibos, Poephagus pogenčius) ir Bubalus (įskaitant Anoa pogentį) gentims, ir sukryžmintų šios rūšies gyvūnų palikuonis;

5)

(liga) neužkrėstas ūkis – ūkis, kuriam suteiktas liga neužkrėstos teritorijos statusas pagal reikalavimus, nustatytus Deleguotajame reglamente (ES) 2020/689;

6)

(liga) neužkrėstos teritorijos statusas – valstybei narei arba jos zonai suteikiamas liga neužkrėstos teritorijos statusas, Komisijos patvirtintas pagal Reglamento (ES) 2016/429 36 straipsnį;

7)

nebuvo pranešta apie (ligą) reiškia, kad nė vienam ūkyje laikomam konkrečios rūšies gyvūnui ar gyvūnų grupei nebuvo patvirtintas (šios ligos) atvejis ir kad bet koks įtariamas (šios ligos) atvejis buvo atmestas;

8)

skerstini (gyvūnai) – laikomi sausumos gyvūnai, kurie tiesiogiai arba po surinkimo operacijos turi būti vežami į skerdyklą;

9)

patvirtintas karantino ūkis – ūkis, kuriam suteiktas patvirtinimas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 14 straipsnį;

10)

patvirtinta likvidavimo programa – valstybėje narėje arba jos zonoje įgyvendinama ligos likvidavimo programa, Komisijos patvirtinta pagal Reglamento (ES) 2016/429 31 straipsnio 3 dalį;

11)

avis – kanopinis gyvūnas, priklausantis Ovis genčiai, ir sukryžmintų šios rūšies gyvūnų palikuonis;

12)

ožka – kanopinis gyvūnas, priklausantis Capra genčiai, ir sukryžmintų šios rūšies gyvūnų palikuonis;

13)

kiaulė – kanopinis Suidae šeimos, įtrauktos į Reglamento (ES) 2016/429 III priedą, gyvūnas;

14)

arklinių šeimos gyvūnas – neporanagis gyvūnas, priklausantis Equus genčiai (įskaitant arklius, asilus ir zebrus), ir sukryžmintų šios rūšies gyvūnų palikuonis;

15)

kupranugarinis – kanopinis Camelidae šeimos, įtrauktos į Reglamento (ES) 2016/429 III priedą, gyvūnas;

16)

elninis – kanopinis Cervidae šeimos, įtrauktos į Reglamento (ES) 2016/429 III priedą, gyvūnas;

17)

kiti laikomi kanopiniai gyvūnai – laikomi kanopiniai gyvūnai, išskyrus galvijus, avis, ožkas, kiaules, arklius, kupranugarinius ir elninius;

18)

nuo užkrato pernešėjų saugomas ūkis – nuo Culicoides genties mašalų antpuolių tinkamomis fizinėmis ir valdymo priemonėmis saugoma visa ūkio infrastruktūra arba jos dalis, kurioms pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 44 straipsnį kompetentinga institucija suteikė nuo užkrato pernešėjų saugomo ūkio statusą;

19)

laikotarpis be užkrato pernešėjo – apibrėžtoje teritorijoje pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 1 skyriaus 5 skirsnį nustatytas Culicoides genties mašalų neaktyvumo laikotarpis;

20)

veisliniai naminiai paukščiai – 72 valandų arba vyresni naminiai paukščiai, auginami periniams kiaušiniams dėti;

21)

maistiniai naminiai paukščiai – 72 valandų arba vyresni naminiai paukščiai, auginami mėsai, maistiniams kiaušiniams dėti ar kitiems produktams arba medžiojamųjų paukščių ištekliams atkurti;

22)

paukščių pulkas – visi vienodos sveikatos būklės naminiai paukščiai arba nelaisvėje laikomi paukščiai, laikomi tose pačiose patalpose arba tame pačiame aptvare ir sudarantys vieną epizootinį vienetą; kai kalbama apie patalpose laikomus naminius paukščius, šis terminas aprėpia visus toje pačioje erdvėje esančius paukščius;

23)

vienadieniai paukščiukai – visi ne vyresni nei 72 valandų naminiai paukščiai;

24)

kiaušiniai be specifinių patogenų – periniai kiaušiniai, kurie, kaip apibūdinama Europos farmakopėjoje (16), padėti vištų pulke be specifinių patogenų ir skirti tik diagnostikai, moksliniams tyrimams arba farmacijai;

25)

registruotas arklinių šeimos gyvūnas:

a)

Equus caballus porūšio ir Equus asinus pogenčio grynaveislis veislinis gyvūnas, įtrauktas į grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos arba veisimo įstaigos, pripažintos pagal Reglamento (ES) 2016/1012 4 arba 34 straipsnį, parengtos kilmės knygos pagrindinį skirsnį arba atitinkantis reikalavimus, kad būtų į jį įtrauktas;

b)

laikomas Equus caballus porūšio gyvūnas, registruotas tarptautinės asociacijos arba organizacijos (tiesiogiai arba per jos nacionalinę federaciją arba padalinius), tvarkančios reikalus, susijusius su varžybose ar lenktynėse dalyvaujančiais arkliais (t. y. registruotas arklys);

26)

primatai – Primates būriui priklausantys gyvūnai, išskyrus žmones;

27)

naminė bitė – Apis mellifera rūšies vabzdys;

28)

kamanė – Bombus genčiai priklausantis vabzdys;

29)

šuo – laikomas Canis lupus rūšies gyvūnas;

30)

katė – laikomas Felis silvestris rūšies gyvūnas;

31)

šeškas – laikomas Mustela putorius furo rūšies gyvūnas;

32)

kiti mėsėdžiai – Carnivora būriui priklausantys gyvūnai, išskyrus šunis, kates ir šeškus;

33)

keliaujantis cirkas – keliaujantis pasirodymas arba mugė, į kuriuos įtraukiami gyvūnai, kuriuos ketinama perkelti iš vienos valstybės narės į kitą;

34)

pasirodymas su gyvūnais – pasirodymas, mugės ar cirko dalis, į kuriuos įtraukiami gyvūnai;

35)

lenktyninis karvelis – bet koks karvelis, kuris vežamas arba kurį ketinama vežti iš karvelidės į kitą valstybę narę, kur jis bus paleistas, kad parskristų į kilmės valstybę narę.

II DALIS

LAIKOMŲ SAUSUMOS GYVŪNŲ PERKĖLIMAS IR PERINIŲ KIAUŠINIŲ VEŽIMAS SĄJUNGOJE

1 SKYRIUS

Bendrieji laikomų sausumos gyvūnų perkėlimo ir perinių kiaušinių vežimo Sąjungoje reikalavimai

1 skirsnis

Su vežimu Sąjungoje susijusios ligų prevencijos priemonės, be numatytųjų Reglamente (ES) 2016/429

4 straipsnis

Bendrieji transporto priemonių reikalavimai

Veiklos vykdytojai, įskaitant vežėjus, užtikrina, kad laikomiems sausumos gyvūnams ar periniams kiaušiniams vežti naudojama transporto priemonė, išskyrus 6 straipsnyje nurodytas sausumos gyvūnų transporto priemones, būtų:

a)

sukonstruota taip, kad:

i)

gyvūnai negalėtų ištrūkti arba periniai kiaušiniai iškristi;

ii)

būtų galima apžiūrėti erdvę, kurioje laikomi gyvūnai;

iii)

būtų išvengta gyvūnų ekskrementų, kraiko ar pašarų šalinimo arba jis būtų kuo labiau sumažintas;

iv)

naminių ir nelaisvėje laikomų paukščių atveju būtų išvengta plunksnų šalinimo arba jis būtų kuo labiau sumažintas;

b)

kuo greičiau išvalyta ir dezinfekuota po kiekvieno gyvūnų, perinių kiaušinių arba bet kokio objekto, kuris kelia pavojų gyvūnų sveikatai, vežimo ir, jei būtina, dar kartą išvalyta, dezinfekuota ir bet kuriuo atveju išdžiovinta arba palikta išdžiūti prieš bet kurį naują gyvūnų arba perinių kiaušinių pakrovimą.

5 straipsnis

Konteinerių, kuriuose vežami laikomi sausumos gyvūnai ir periniai kiaušiniai, reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai, įskaitant vežėjus, užtikrina, kad konteineriai, kuriuose vežami laikomi sausumos gyvūnai ir periniai kiaušiniai, išskyrus 6 straipsnyje nurodytus sausumos gyvūnų konteinerius:

a)

atitiktų 4 straipsnio a punkto reikalavimus;

b)

talpintų tik tos pačios rūšies, kategorijos, tipo ir tos pačios sveikatos būklės gyvūnus arba perinius kiaušinius;

c)

būtų:

i)

nenaudoti ir specialios konstrukcijos vienkartiniai konteineriai, kurie turi būti sunaikinti juos pirmą kartą panaudojus,

arba

ii)

panaudojus išvalyti ir dezinfekuoti ir prieš kartotinai naudojant išdžiovinti arba palikti išdžiūti.

2.   Veždami naminius paukščius ir perinius kiaušinius, veiklos vykdytojai, įskaitant vežėjus, užtikrina, kad ant konteinerių, kuriuose vežami laikomi naminiai paukščiai ir periniai kiaušiniai transporto priemonėje, būtų šios nuorodos:

a)

jei vežami vienadieniai paukščiukai ir periniai kiaušiniai:

i)

kilmės valstybės narės pavadinimas;

ii)

kilmės ūkio patvirtinimo arba registracijos numeris;

iii)

atitinkamų naminių paukščių rūšis;

iv)

gyvūnų arba perinių kiaušinių skaičius;

b)

jei vežami veisliniai naminiai paukščiai ir maistiniai naminiai paukščiai, kilmės ūkio patvirtinimo arba registracijos numeris.

3.   Pagal 49 straipsnyje numatytą nukrypti leidžiančią nuostatą veždami bičių motinas, veiklos vykdytojai, įskaitant vežėjus, užtikrina, kad nedelsiant po valstybinio veterinarijos gydytojo atliktos apžiūros gyvūnų sveikatos sertifikavimui atlikti konteineriai arba visa siunta būtų uždengti smulkiu tinkleliu, kurio akučių dydis ne didesnis kaip 2 mm.

4.   Veždami kamanes iš izoliuotųjų kamanių auginimo ūkių, veiklos vykdytojai, įskaitant vežėjus, užtikrina, kad vežant jos būtų izoliuotos atskiruose epizootiniuose vienetuose, kiekvieną bičių šeimą laikant uždarame konteineryje, kuris yra naujas arba išvalytas ir dezinfekuotas prieš naudojant.

6 straipsnis

Transporto priemonių ir konteinerių, kuriuose vežami laikomi sausumos gyvūnai ir periniai kiaušiniai, reikalavimų išimtys

1.   4 ir 5 straipsniuose nustatyti reikalavimai netaikomi vežant:

a)

laikomus keliaujančių cirkų ir pasirodymų su gyvūnais sausumos gyvūnus;

b)

Reglamento (ES) 2016/429 I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnus, kurių skaičius viršija pagal to reglamento 246 straipsnio 1 ir 2 dalis leistiną skaičių, jei jie vežami nekomerciniais tikslais;

c)

Reglamento (ES) 2016/429 I priedo B dalyje išvardytų rūšių gyvūnus, kurie vežami nekomerciniais tikslais ir kurių skaičius viršija toms rūšims nustatytą skaičių, jei pagal 246 straipsnio 3 dalį buvo priimtos taisyklės, kuriomis nustatomas didžiausias atitinkamų rūšių gyvūnų augintinių skaičius.

2.   4 straipsnio b punkte ir 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nustatyti reikalavimai netaikomi arklinių šeimos gyvūnus vežant valstybėje narėje, išskyrus atvejus, kai tai yra skerstini arklinių šeimos gyvūnai.

3.   Kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad 4 straipsnio b punkte nustatyti reikalavimai nebūtų taikomi vežant:

a)

ūkyje, jei:

i)

vežami gyvūnai laikomi ūkyje, o vežimo operaciją atlieka to ūkio veiklos vykdytojas,

ir

ii)

transporto priemonės, naudojamos laikomiems sausumos gyvūnams vežti, yra išvalomos ir dezinfekuojamos prieš joms išvažiuojant iš ūkio,

arba

b)

iš vieno valstybės narės ūkio į kitą, jei:

i)

ūkiai priklauso tai pačiai tiekimo grandinei

ir

ii)

transporto priemonės, naudojamos laikomiems sausumos gyvūnams vežti, yra išvalomos ir dezinfekuojamos kiekvienos darbo dienos pabaigoje, jei gyvūnai buvo vežami šiomis transporto priemonėmis.

4.   4 straipsnyje ir 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti reikalavimai netaikomi vežant namines bites ir kamanes.

2 skirsnis

Papildomi sausumos gyvūnų perkėlimo į kitas valstybes nares reikalavimai, susiję su vakcinacija

7 straipsnis

Sausumos gyvūnų perkėlimo ir perinių kiaušinių vežimo į kitą valstybę narę reikalavimai, susiję su vakcinacija nuo A kategorijos ligų

Jei kilmės valstybėje narėje yra vakcinuojama nuo A kategorijos ligos, veiklos vykdytojai perkelia sausumos gyvūnus arba veža perinius kiaušinius į kitą valstybę narę tik jei tie gyvūnai ir periniai kiaušiniai atitinka konkrečias sąlygas, nustatytas pagal Reglamento (ES) 2016/429 47 straipsnį atitinkamai A kategorijos ligai ir į tos ligos sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnams.

3 skirsnis

Papildomi reikalavimai skerdyklų, į kurias priimami laikomi sausumos gyvūnai iš kitų valstybių narių, veiklos vykdytojams

8 straipsnis

Ilgiausias leidžiamas laikotarpis, per kurį laikomi kanopiniai gyvūnai ir naminiai paukščiai iš kitų valstybių narių turi būti paskersti

Skerdyklų veiklos vykdytojai užtikrina, kad iš kitos valstybės narės priimti laikomi kanopiniai gyvūnai ir naminiai paukščiai būtų paskersti ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jų atvežimo į skerdyklą.

9 straipsnis

Skerdyklų veiklos vykdytojų taikomos papildomos rizikos mažinimo priemonės

1.   Skerdyklų veiklos vykdytojai užtikrina, kad į mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai būtų paskersti ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jų atvežimo į skerdyklą, jei jie yra iš kitos valstybės narės ir neatitinka bent vieno iš šių kriterijų:

a)

jie atitinka bent vieną iš reikalavimų dėl mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos, nustatytų Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 punktuose,

arba

b)

jie atitinka sąlygas, nurodytas Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 43 straipsnio 2 dalyje, kurioms pritarė paskirties valstybės narės kompetentinga institucija.

2.   Be 1 dalyje nustatytų reikalavimų, kai į mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai vežami per kitą valstybę narę ir neatitinka bent vienos iš sąlygų, nustatytų 32 straipsnio 1 dalies a–c punktuose arba 32 straipsnio 2 dalyje, skerdyklų veiklos vykdytojai užtikrina, kad tokie gyvūnai būtų paskersti ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jų atvežimo į skerdyklą.

2 SKYRIUS

Papildomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi į kitas valstybes nares perkeliamiems laikomiems kanopiniams gyvūnams

1 skirsnis

Galvijai

10 straipsnis

Laikomų galvijų perkėlimo į kitas valstybes nares reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai perkelia laikomus galvijus į kitą valstybę narę tik jei yra įvykdyti šie reikalavimai:

a)

gyvūnai buvo nuolat laikomi ūkyje bent 30 dienų iki išvežimo arba nuo gimimo, jei jie jaunesni nei 30 dienų, ir tuo laikotarpiu neturėjo sąlyčio su laikomais galvijais, kurių sveikatos būklė prastesnė arba kuriems dėl su gyvūnų sveikata susijusių priežasčių taikomi perkėlimo apribojimai, arba su laikomais gyvūnais iš ūkio, kuris neatitinka b punkte nustatytų reikalavimų;

b)

visi gyvūnai, įvežti į Sąjungą iš trečiosios šalies arba teritorijos per 30 dienų iki a punkte nurodytų gyvūnų išvežimo ir patekę į ūkį, kuriame tie gyvūnai buvo laikomi, yra laikomi atskirai, siekiant išvengti tiesioginio ir netiesioginio sąlyčio su visais kitais to ūkio gyvūnais;

c)

gyvūnai yra iš Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija neužkrėsto ūkio nevakcinuojant galvijų ir įvykdyta viena iš šių sąlygų:

i)

ūkis yra valstybėje narėje arba jos zonoje, kuriai suteiktas Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija neužkrėstos teritorijos statusas galvijų populiacijos atžvilgiu,

arba

ii)

gyvūnai buvo patikrinti atliekant mėginio, paimto per 30 dienų iki išvežimo, o neseniai atsivedusių patelių atveju – bent 30 dienų po atsivedimo, tyrimą Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijai nustatyti taikant vieną iš I priedo 1 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami,

arba

iii)

gyvūnai yra jaunesni nei 12 mėnesių,

arba

iv)

gyvūnai yra kastruoti;

d)

gyvūnai yra iš Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcija neužkrėsto ūkio ir įvykdyta bent viena iš šių sąlygų:

i)

ūkis yra valstybėje narėje arba jos zonoje, kuriai suteiktas Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas,

arba

ii)

gyvūnai buvo patikrinti per 30 dienų iki išvežimo atliekant tyrimą Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcijai nustatyti taikant vieną iš I priedo 2 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami,

arba

iii)

gyvūnai yra jaunesni nei 6 savaičių;

e)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie laikomų sausumos gyvūnų pasiutligės viruso infekciją;

f)

gyvūnai yra iš ūkio, mažiausiai 150 km spinduliu aplink kurį per 2 metus iki išvežimo nebuvo pranešta apie į epizootinės hemoraginės ligos viruso infekcijos sąrašą įtrauktų rūšių laikomų gyvūnų epizootinės hemoraginės ligos viruso infekciją;

g)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 15 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie kanopinių gyvūnų juodligę;

h)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie tripanozomozę (Trypanosoma evansi), o jei jie yra iš ūkio, kuriame per 2 metus iki išvežimo buvo pranešta apie tripanozomozę (Trypanosoma evansi), po paskutinio protrūkio užkrėstam ūkiui buvo taikomi perkėlimo apribojimai, kol:

i)

užkrėsti gyvūnai buvo išvežti iš ūkio

ir

ii)

ūkyje likę gyvūnai buvo patikrinti atliekant mėginių, paimtų praėjus bent 6 mėnesiams nuo užkrėstų gyvūnų išvežimo iš ūkio, tyrimą tripanozomozei (Trypanosoma evansi) nustatyti taikant vieną iš I priedo 3 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami;

i)

išskyrus 11 straipsnio 4 dalyje, 12 straipsnio 4 dalyje ir 13 straipsnyje nurodytus laikomus galvijus, gyvūnai atitinka bent vieną iš reikalavimų dėl mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos, nustatytų Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 punktuose;

j)

kai taikoma, tenkinamos 32 ir 33 straipsniuose nustatytos sąlygos.

2.   1 dalies nuostatos netaikomos skerstiniems laikomiems galvijams, kaip nurodyta 14 straipsnyje.

11 straipsnis

Papildomi laikomų galvijų perkėlimo į kitas valstybes nares arba jų zonas, kurioms suteiktas konkrečiomis ligomis neužkrėstos teritorijos statusas, reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai perkelia laikomus galvijus į kitą valstybę narę arba jos zoną, kuriai suteiktas enzootine galvijų leukoze neužkrėstos teritorijos statusas, tik jei gyvūnai atitinka 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir jei įvykdyti a punkte arba b punkte nurodyti reikalavimai:

a)

gyvūnai yra iš enzootine galvijų leukoze neužkrėsto ūkio,

arba,

b)

jei gyvūnai yra iš ūkio, kuriame buvo sergama enzootine galvijų leukoze, tame ūkyje nebuvo pranešta apie enzootinę galvijų leukozę per 24 mėnesius iki išvežimo ir:

i)

jei gyvūnai yra vyresni nei 24 mėnesių, jie buvo patikrinti atliekant serologinį tyrimą enzootinei galvijų leukozei nustatyti taikant vieną iš I priedo 4 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami

tiriant mėginius, paimtus du kartus, darant bent keturių mėnesių pertrauką, kol gyvūnai buvo laikomi atskirai nuo kitų ūkio galvijų,

arba

tiriant mėginius, paimtus per 30 dienų iki gyvūnų išvežimo, ir visi ūkyje laikomi galvijai, kurie yra vyresni nei 24 mėnesių, buvo patikrinti atliekant mėginių, paimtų du kartus, darant ne mažiau kaip keturių mėnesių pertrauką, per 12 mėnesių iki gyvūnų išvežimo, serologinį tyrimą enzootinei galvijų leukozei nustatyti taikant vieną iš I priedo 4 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami,

arba,

ii)

jei gyvūnai yra jaunesni nei 24 mėnesių, juos atsivedė patelės, kurios buvo patikrintos atliekant mėginių, paimtų du kartus, darant ne mažiau kaip keturių mėnesių pertrauką, per 12 mėnesių iki gyvūnų išvežimo, serologinį tyrimą enzootinei galvijų leukozei nustatyti taikant vieną iš I priedo 4 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami.

2.   Veiklos vykdytojai perkelia laikomus galvijus į kitą valstybę narę arba jos zoną, kuriai suteiktas infekciniu galvijų rinotracheitu ir (arba) infekciniu pustuliniu vulvovaginitu neužkrėstos teritorijos statusas, tik jei gyvūnai atitinka 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jie nebuvo vakcinuoti nuo infekcinio galvijų rinotracheito ir (arba) infekcinio pustulinio vulvovaginito ir jei įvykdyti a punkte arba b punkte nurodyti reikalavimai:

a)

jei gyvūnai yra iš infekciniu galvijų rinotracheitu ir (arba) infekciniu pustuliniu vulvovaginitu neužkrėsto ūkio,

arba

i)

ūkis yra valstybėje narėje arba jos zonoje, kuriai suteiktas infekciniu galvijų rinotracheitu ir (arba) infekciniu pustuliniu vulvovaginitu neužkrėstos teritorijos statusas,

arba

ii)

gyvūnams bent 30 dienų iki išvežimo buvo taikytas karantinas ir jie buvo patikrinti atliekant mėginio, paimto per 15 dienų iki gyvūnų išvežimo, serologinį tyrimą gryno 1 tipo galvijų herpeso viruso (GHV-1) antikūnams nustatyti taikant vieną iš I priedo 5 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami;

b)

jei gyvūnai yra iš ūkio, kuriame buvo sergama infekciniu galvijų rinotracheitu ir (arba) infekciniu pustuliniu vulvovaginitu, jie buvo laikomi patvirtintame karantino ūkyje bent 30 dienų iki išvežimo ir buvo patikrinti atliekant mėginio, paimto praėjus ne mažiau kaip 21 dienai nuo karantino pradžios, serologinį tyrimą gryno GHV-1 antikūnams nustatyti taikant vieną iš I priedo 5 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami.

3.   Veiklos vykdytojai perkelia laikomus galvijus į kitą valstybę narę arba jos zoną, kuriai suteiktas galvijų virusine diarėja neužkrėstos teritorijos statusas, tik jei gyvūnai atitinka 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jie nebuvo vakcinuoti nuo galvijų virusinės diarėjos ir jei įvykdyti a punkte arba b punkte nurodyti reikalavimai:

a)

jei gyvūnai yra iš galvijų virusine diarėja neužkrėsto ūkio,

i)

ūkis yra valstybėje narėje arba jos zonoje, kuriai suteiktas galvijų virusine diarėja neužkrėstos teritorijos statusas arba kurioje keturis mėnesius iki gyvūnų išvežimo buvo taikoma tyrimų tvarka, nurodyta Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 IV priedo VI dalies 1 skyriaus 2 skirsnio 1 punkto c papunkčio ii arba iii pastraipose, ir tyrimų rezultatai buvo neigiami,

arba

ii)

gyvūnai buvo patikrinti atskirai prieš išvežimą, siekiant atmesti galvijų virusinės diarėjos virusą;

b)

jei gyvūnai yra iš ūkio, kuriame buvo sergama galvijų virusine diarėja, jie buvo patikrinti atliekant tyrimą galvijų virusinės diarėjos viruso antigenui arba genomui nustatyti taikant vieną iš I priedo 6 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami, taip pat

arba

i)

gyvūnai buvo laikomi patvirtintame karantino ūkyje bent 21 dieną iki jų išvežimo ir, vesiančių patelių atveju, buvo patikrinti atliekant mėginių, paimtų praėjus ne mažiau kaip 21 dienai nuo karantino pradžios, serologinį tyrimą galvijų virusinės diarėjos viruso antikūnams nustatyti taikant vieną iš I priedo 6 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami,

arba

ii)

gyvūnai buvo patikrinti atliekant mėginių, paimtų prieš išvežimą, arba, vesiančių patelių atveju, prieš sėklinimą, atliktą prieš dabartinį nėštumą, serologinį tyrimą galvijų virusinės diarėjos viruso antikūnams nustatyti taikant vieną iš I priedo 6 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo teigiami.

4.   Nukrypdama nuo 10 straipsnio 1 dalies i punkto, kilmės valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti perkelti laikomus galvijus, neatitinkančius bent vieno iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 punktuose nustatytų reikalavimų, į kitą valstybę narę arba jos zoną, kuriai suteiktas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas, jei paskirties valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešė, kad toks perkėlimas leidžiamas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 43 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas.

5.   1–4 dalių nuostatos netaikomos skerstiniems laikomiems galvijams, kaip nurodyta 14 straipsnyje.

12 straipsnis

Papildomi laikomų galvijų perkėlimo į kitas valstybes nares arba jų zonas, turinčias patvirtintas konkrečių ligų likvidavimo programas, reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai perkelia laikomus galvijus į kitą valstybę narę arba jos zoną, turinčią patvirtintą enzootinės galvijų leukozės likvidavimo programą, tik jei gyvūnai atitinka 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir jei įvykdyti a punkte arba b punkte nurodyti reikalavimai:

a)

gyvūnai yra iš enzootine galvijų leukoze neužkrėsto ūkio,

arba,

b)

jei gyvūnai yra iš ūkio, kuriame buvo sergama enzootine galvijų leukoze, tame ūkyje nebuvo pranešta apie enzootinę galvijų leukozę per 24 mėnesius iki gyvūnų išvežimo ir:

i)

jei gyvūnai yra vyresni nei 24 mėnesių, jie buvo patikrinti atliekant serologinį tyrimą enzootinei galvijų leukozei nustatyti taikant vieną iš I priedo 4 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami

arba

tiriant mėginius, paimtus du kartus, darant bent keturių mėnesių pertrauką, kol gyvūnai buvo laikomi atskirai nuo kitų ūkio galvijų,

arba

tiriant mėginius, paimtus per 30 dienų iki gyvūnų išvežimo, jei visi ūkyje laikomi galvijai, kurie yra vyresni nei 24 mėnesių, buvo patikrinti atliekant mėginių, paimtų du kartus, darant bent keturių mėnesių pertrauką, per 12 mėnesių iki gyvūnų išvežimo, serologinį tyrimą enzootinei galvijų leukozei nustatyti taikant vieną iš I priedo 4 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami,

arba,

ii)

jei gyvūnai yra jaunesni nei 24 mėnesių, juos atsivedė patelės, kurios buvo patikrintos atliekant mėginių, paimtų du kartus, darant ne mažiau kaip keturių mėnesių pertrauką, per 12 mėnesių iki gyvūnų išvežimo, serologinį tyrimą enzootinei galvijų leukozei nustatyti taikant vieną iš I priedo 4 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami.

2.   Veiklos vykdytojai perkelia laikomus galvijus į kitą valstybę narę arba jos zoną, turinčią patvirtintą infekcinio galvijų rinotracheito ir (arba) infekcinio pustulinio vulvovaginito likvidavimo programą, tik jei gyvūnai atitinka 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir jei įvykdyti a punkte arba b punkte nurodyti reikalavimai:

a)

jei gyvūnai yra iš infekciniu galvijų rinotracheitu ir (arba) infekciniu pustuliniu vulvovaginitu neužkrėsto ūkio,

arba

i)

ūkis yra valstybėje narėje arba jos zonoje, kuriai suteiktas infekciniu galvijų rinotracheitu ir (arba) infekciniu pustuliniu vulvovaginitu neužkrėstos teritorijos statusas,

arba

ii)

ūkis yra valstybėje narėje arba jos zonoje, turinčioje patvirtintą infekcinio galvijų rinotracheito ir (arba) infekcinio pustulinio vulvovaginito likvidavimo programą,

arba

iii)

gyvūnams bent 30 dienų iki išvežimo buvo taikytas karantinas ir jie buvo patikrinti atliekant mėginio, paimto per 15 dienų iki gyvūno išsiuntimo, serologinį tyrimą gryno GHV-1 viruso antikūnams nustatyti arba, jei gyvūnai vakcinuoti glikoproteino E antigeno neturinčia vakcina, GHV-1 viruso glikoproteino E antikūnams nustatyti taikant vieną iš I priedo 5 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami,

arba

iv)

gyvūnai skirti ūkiui, kuriame laikomi mėsiniai galvijai, neturintys sąlyčio su kitų ūkių galvijais, ir iš kurio jie perkeliami tiesiai į skerdyklą,

arba,

b)

jei gyvūnai yra iš ūkio, kuriame buvo sergama infekciniu galvijų rinotracheitu ir (arba) infekciniu pustuliniu vulvovaginitu, jie buvo laikomi patvirtintame karantino ūkyje bent 30 dienų iki išvežimo ir buvo patikrinti atliekant mėginio, paimto praėjus ne mažiau kaip 21 dienai nuo karantino pradžios, serologinį tyrimą gryno GHV-1 antikūnams nustatyti taikant vieną iš I priedo 5 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami.

3.   Veiklos vykdytojai perkelia laikomus galvijus į kitą valstybę narę arba jos zoną, turinčią patvirtintą galvijų virusinės diarėjos likvidavimo programą, tik jei gyvūnai atitinka 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir jei įvykdyti a punkte arba b punkte nurodyti reikalavimai:

a)

jei gyvūnai yra iš galvijų virusine diarėja neužkrėsto ūkio,

i)

ūkis yra valstybėje narėje arba jos zonoje, kuriai suteiktas galvijų virusine diarėja neužkrėstos teritorijos statusas,

arba

ii)

ūkis yra valstybėje narėje arba jos zonoje, turinčioje patvirtintą galvijų virusinės diarėjos likvidavimo programą,

arba

iii)

ūkyje keturis mėnesius iki gyvūnų išvežimo buvo taikoma tyrimų tvarka, nurodyta Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 IV priedo VI dalies 1 skyriaus 2 skirsnio 1 punkto c papunkčio ii arba iii pastraipose, ir tyrimų rezultatai buvo neigiami,

arba

iv)

gyvūnai buvo patikrinti atskirai prieš išvežimą, siekiant atmesti galvijų virusinės diarėjos virusą,

arba

v)

gyvūnai skirti ūkiui, kuriame laikomi mėsiniai galvijai atskirai nuo kitų ūkių galvijų ir iš kurio jie perkeliami tiesiai į skerdyklą;

b)

jei gyvūnai yra iš ūkio, kuriame buvo sergama galvijų virusine diarėja, jie buvo patikrinti atliekant tyrimą galvijų virusinės diarėjos viruso antigenui arba genomui nustatyti taikant vieną iš I priedo 6 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami,

ir

i)

gyvūnai buvo laikomi patvirtintame karantino ūkyje bent 21 dieną iki jų išvežimo ir, vesiančių patelių atveju, buvo patikrinti atliekant mėginių, paimtų praėjus ne mažiau kaip 21 dienai nuo karantino pradžios, serologinį tyrimą galvijų virusinės diarėjos viruso antikūnams nustatyti taikant vieną iš I priedo 6 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami,

arba

ii)

gyvūnai buvo patikrinti atliekant mėginių, paimtų prieš išvežimą, arba, vesiančių patelių atveju, prieš sėklinimą, atliktą prieš dabartinį nėštumą, serologinį tyrimą galvijų virusinės diarėjos viruso antikūnams nustatyti taikant vieną iš I priedo 6 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo teigiami.

4.   Nukrypdama nuo 10 straipsnio 1 dalies i punkto, kilmės valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti perkelti laikomus galvijus, neatitinkančius bent vieno iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 punktuose nustatytų reikalavimų, į kitą valstybę narę arba jos zoną, turinčią patvirtintą mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos likvidavimo programą, jei paskirties valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešė, kad toks perkėlimas leidžiamas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 43 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas.

5.   1–4 dalių nuostatos netaikomos skerstiniems laikomiems galvijams, kaip nurodyta 14 straipsnyje.

13 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos, taikomos laikomų galvijų perkėlimui į kitas valstybes nares arba jų zonas, kurioms nesuteiktas mėlynojo liežuvio viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas ir kurios neturi patvirtintos šios ligos likvidavimo programos

Nukrypdama nuo 10 straipsnio 1 dalies i punkto, kilmės valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti perkelti laikomus galvijus, neatitinkančius bent vieno iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 punktuose nustatytų reikalavimų, į kitą valstybę narę arba jos zoną, kuriai nesuteiktas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas ir kuri neturi patvirtintos šios ligos likvidavimo programos, jei paskirties valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešė, kad toks perkėlimas yra leidžiamas. Jei paskirties valstybė narė nustato sąlygas, kuriomis leidžiama perkelti gyvūnus, tai turi būti viena iš sąlygų, nurodytų Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 5–8 punktuose.

14 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata, taikoma skerstinų laikomų galvijų perkėlimui į kitas valstybes nares

Nukrypdami nuo 10, 11 ir 12 straipsniuose nustatytų reikalavimų, veiklos vykdytojai gali perkelti skerstinus laikomus galvijus į kitą valstybę narę, jei įvykdyti šie reikalavimai:

a)

gyvūnai

arba

i)

yra iš Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija neužkrėsto ūkio tiek vakcinuojant galvijus, tiek jų nevakcinuojant,

arba

ii)

yra kastruoti,

arba

iii)

yra nekastruoti, vyresni nei 12 mėnesių ir buvo patikrinti atliekant mėginio, paimto per 30 dienų iki išvežimo, o neseniai atsivedusių patelių atveju – bent 30 dienų po atsivedimo, tyrimą Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijai nustatyti taikant vieną iš I priedo 1 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami;

b)

gyvūnai arba

i)

yra iš Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcija neužkrėsto ūkio,

arba

ii)

buvo patikrinti per 30 dienų iki išvežimo atliekant tyrimą Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcijai nustatyti taikant vieną iš I priedo 2 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami;

c)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie laikomų sausumos gyvūnų pasiutligės viruso infekciją;

d)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 15 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie kanopinių gyvūnų juodligę;

e)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekciją.

2 skirsnis

Avys ir ožkos

15 straipsnis

Laikomų avių ir ožkų perkėlimo į kitas valstybes nares reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai perkelia laikomas avis ir ožkas į kitą valstybę narę tik jei yra įvykdyti šie reikalavimai:

a)

gyvūnai buvo nuolat laikomi ūkyje bent 30 dienų iki išvežimo arba nuo gimimo, jei jie jaunesni nei 30 dienų, ir tuo laikotarpiu neturėjo sąlyčio su laikomomis avimis ir ožkomis, kurių sveikatos būklė prastesnė arba kurioms dėl su gyvūnų sveikata susijusių priežasčių taikomi perkėlimo apribojimai, arba su laikomais gyvūnais iš ūkio, kuris neatitinka b punkte nustatytų reikalavimų;

b)

visi gyvūnai, įvežti į Sąjungą iš trečiosios šalies arba teritorijos per 30 dienų iki a punkte nurodytų gyvūnų išvežimo ir patekę į ūkį, kuriame tie gyvūnai buvo laikomi, yra laikomi atskirai, siekiant išvengti tiesioginio ir netiesioginio sąlyčio su visais kitais to ūkio gyvūnais;

c)

išskyrus atvejus, kai perkeliami pagal 16 straipsnį, gyvūnai yra iš Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija neužkrėsto ūkio nevakcinuojant avių ir ožkų ir

arba

i)

ūkis yra valstybėje narėje arba jos zonoje, kuriai suteiktas Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija neužkėstos teritorijos statusas avių ir ožkų populiacijos atžvilgiu,

arba

ii)

gyvūnai buvo patikrinti atliekant mėginio, paimto per 30 dienų iki išvežimo, o neseniai atsivedusių patelių atveju – bent 30 dienų po atsivedimo, tyrimą Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijai nustatyti taikant vieną iš I priedo 1 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami,

arba

iii)

gyvūnai yra jaunesni nei 6 mėnesių,

arba

iv)

gyvūnai yra kastruoti;

d)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie laikomų sausumos gyvūnų pasiutligės viruso infekciją;

e)

gyvūnai yra iš ūkio, mažiausiai 150 km spinduliu aplink kurį per 2 metus iki išvežimo nebuvo pranešta apie į epizootinės hemoraginės ligos viruso infekcijos sąrašą įtrauktų rūšių laikomų gyvūnų epizootinės hemoraginės ligos viruso infekciją;

f)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 15 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie kanopinių gyvūnų juodligę;

g)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie tripanozomozę (Trypanosoma evansi), o jei jie yra iš ūkio, kuriame per 2 metus iki išvežimo buvo pranešta apie tripanozomozę (Trypanosoma evansi), po paskutinio protrūkio užkrėstam ūkiui buvo taikomi perkėlimo apribojimai, kol:

i)

užkrėsti gyvūnai buvo išvežti iš ūkio

ir

ii)

ūkyje likę gyvūnai buvo patikrinti atliekant mėginių, paimtų praėjus bent 6 mėnesiams nuo užkrėstų gyvūnų išvežimo iš ūkio, tyrimą tripanozomozei (Trypanosoma evansi) nustatyti taikant vieną iš I priedo 3 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami;

h)

išskyrus atvejus, kai gyvūnai perkeliami pagal 17 straipsnį, jie atitinka bent vieną iš reikalavimų dėl mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos, nustatytų Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 punktuose;

i)

kai taikoma, tenkinamos 32 ir 33 straipsniuose nustatytos sąlygos.

2.   Veiklos vykdytojai perkelia laikomas avis į kitą valstybę narę tik jei laikomasi 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir jos yra iš ūkio, kuriame per 42 dienas iki išvežimo nebuvo pranešta apie Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekciją.

3.   Veiklos vykdytojai perkelia laikomas ožkas į kitą valstybę narę tik jei laikomasi 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir gyvūnai yra iš ūkio, kuriame bent 12 mėnesių iki išvežimo buvo vykdoma ūkyje laikomų ožkų priežiūra dėl Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcijos pagal II priedo 1 dalies 1 ir 2 punktus ir tuo laikotarpiu:

i)

į 1 dalies a punkte nurodytą ūkį buvo patekusios tik ožkos iš ūkių, kuriuose taikomos šioje dalyje numatytos priemonės;

ii)

buvo imtasi priemonių pagal II priedo 1 dalies 3 punktą, jei buvo pranešta apie ūkyje laikomų ožkų Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekciją.

4.   Veiklos vykdytojai perkelia laikomus nekastruotus avinus į kitą valstybę narę tik jei laikomasi 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų ir jei įvykdyti šie reikalavimai:

a)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 12 mėnesių iki išvežimo nebuvo pranešta apie avių epididimitą (Brucella ovis);

b)

gyvūnai buvo patikrinti atliekant mėginio, paimto per 30 dienų iki išvežimo, serologinį tyrimą avių epididimitui (Brucella ovis) nustatyti ir tyrimo rezultatai buvo neigiami.

5.   1–4 dalių nuostatos netaikomos skerstinoms laikomoms avims ir ožkoms, kaip nurodyta 18 straipsnyje.

16 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata, taikoma laikomų avių ir ožkų perkėlimui į kitas valstybes nares arba jų zonas, kurioms nesuteiktas Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija neužkrėstos teritorijos statusas

Nukrypdami nuo 15 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytų reikalavimų, veiklos vykdytojai gali perkelti laikomas avis ir ožkas į kitą valstybę narę arba jos zoną, kuriai nesuteiktas Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija neužkrėstos teritorijos statusas, jei gyvūnai yra iš Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija neužkrėsto ūkio, kuriame avys ir ožkos yra vakcinuojamos.

17 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos, taikomos laikomų avių ir ožkų perkėlimui į kitas valstybes nares arba jų zonas, susijusios su mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija

Nukrypdama nuo 15 straipsnio 1 dalies h punkto, kilmės valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti perkelti laikomas avis ir ožkas, neatitinkančias bent vieno iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 punktuose nustatytų reikalavimų, į kitą valstybę narę arba jos zoną,

a)

kuriai suteiktas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas arba kuri turi patvirtintą šios ligos likvidavimo programą, jei paskirties valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešė, kad toks perkėlimas leidžiamas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 43 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas;

b)

kuriai nesuteiktas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas ir kuri neturi patvirtintos šios ligos likvidavimo programos, jei paskirties valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešė, kad toks perkėlimas yra leidžiamas. Jei paskirties valstybė narė nustato sąlygas, kuriomis leidžiama perkelti gyvūnus, tai turi būti viena iš sąlygų, nurodytų Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 5–8 punktuose.

18 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata, taikoma skerstinų laikomų avių ir ožkų perkėlimui į kitas valstybes nares

Nukrypdami nuo 15 straipsnyje nustatytų reikalavimų, veiklos vykdytojai gali perkelti skerstinas laikomas avis ir ožkas į kitą valstybę narę, jei įvykdyti šie reikalavimai:

a)

gyvūnai yra individualiai identifikuoti pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 45 straipsnį arba buvo nuolat laikomi ūkyje bent 21 dieną iki išvežimo arba nuo gimimo, jei jie yra jaunesni nei 21 dienos;

b)

gyvūnai

arba

i)

yra iš Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija neužkrėsto ūkio tiek vakcinuojant avis ir ožkas, tiek jų nevakcinuojant,

arba

ii)

yra vyresni nei 6 mėnesių ir buvo patikrinti atliekant mėginio, paimto per 30 dienų iki išvežimo, o neseniai atsivedusių patelių atveju – bent 30 dienų po atsivedimo, tyrimą Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijai nustatyti taikant vieną iš I priedo 1 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami,

arba

iii)

yra kastruoti;

c)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie laikomų sausumos gyvūnų pasiutligės viruso infekciją;

d)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 15 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie kanopinių gyvūnų juodligę;

e)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekciją.

3 skirsnis

Kiaulės

19 straipsnis

Laikomų kiaulių perkėlimo į kitas valstybes nares reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai perkelia laikomas kiaules į kitą valstybę narę tik jei yra įvykdyti šie reikalavimai:

a)

gyvūnai buvo nuolat laikomi ūkyje bent 30 dienų iki išvežimo arba nuo gimimo, jei jie jaunesni nei 30 dienų, ir tuo laikotarpiu neturėjo sąlyčio su laikomomis kiaulėmis, kurių sveikatos būklė prastesnė arba kurioms dėl su gyvūnų sveikata susijusių priežasčių taikomi perkėlimo apribojimai, arba su laikomais gyvūnais iš ūkio, kuris neatitinka b punkte nustatytų reikalavimų;

b)

visi gyvūnai, įvežti į Sąjungą iš trečiosios šalies arba teritorijos per 30 dienų iki a punkte nurodytų gyvūnų išvežimo ir patekę į ūkį, kuriame tie gyvūnai buvo laikomi, yra laikomi atskirai, siekiant išvengti tiesioginio ir netiesioginio sąlyčio su visais kitais to ūkio gyvūnais;

c)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie laikomų sausumos gyvūnų pasiutligės viruso infekciją;

d)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie Aujeskio ligos viruso infekciją;

e)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 15 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie kanopinių gyvūnų juodligę;

f)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 42 dienas iki išvežimo nebuvo pranešta apie kiaulių Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekciją ir kuriame bent 12 mėnesių iki išvežimo

arba

i)

buvo taikomos biologinio saugumo ir rizikos mažinimo priemonės, įskaitant laikymo sąlygas ir šėrimo sistemas, siekiant, kad laukiniai gyvūnai, priskiriami rūšims, kurios yra įtrauktos į šios ligos sąrašą, neperduotų Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos ūkyje laikomoms kiaulėms, ir į kurį pateko tik kiaulės iš ūkių, kuriuose taikomos lygiavertės biologinio saugumo ir rizikos mažinimo priemonės,

arba

ii)

bent 12 mėnesių iki išvežimo buvo vykdoma ūkyje laikomų kiaulių priežiūra dėl Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos pagal III priedo 1 ir 2 punktus ir tuo laikotarpiu:

į a punkte nurodytą ūkį pateko tik kiaulės iš ūkių, kuriuose taikomos i papunktyje arba šiame papunktyje numatytos priemonės,

buvo imtasi priemonių pagal III priedo 3 punktą, jei buvo pranešta apie ūkyje laikomų kiaulių Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekciją.

2.   1 dalies nuostatos netaikomos skerstinoms laikomoms kiaulėms, kaip nurodyta 21 straipsnyje.

20 straipsnis

Papildomi laikomų kiaulių perkėlimo į valstybes nares arba jų zonas, kurioms suteiktas Aujeskio ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas arba kurios turi patvirtintą šios ligos likvidavimo programą, reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai perkelia laikomas kiaules į kitą valstybę narę arba jos zoną, kuriai suteiktas Aujeskio ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas, tik jei laikomasi 19 straipsnyje nustatytų reikalavimų, gyvūnai nėra vakcinuoti nuo Aujeskio ligos viruso infekcijos ir jei įvykdyti a punkte arba b punkte nurodyti reikalavimai:

a)

jei gyvūnai yra iš Aujeskio ligos viruso infekcija neužkrėsto ūkio,

arba

i)

ūkis yra valstybėje narėje arba jos zonoje, kuriai suteiktas Aujeskio ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas,

arba

ii)

gyvūnai buvo patikrinti atliekant mėginio, paimto per 15 dienų iki gyvūnų išvežimo, serologinį tyrimą gryno Aujeskio ligos viruso antikūnams nustatyti taikant I priedo 7 dalyje nurodytą diagnostikos metodą ir tyrimo rezultatai buvo neigiami. Jaunesnės nei keturių mėnesių kiaulės, kurias atsivedė patelės, vakcinuotos glikoproteino E antigeno neturinčia vakcina, gali būti tikrinamos taikant I priedo 7 dalyje nurodytą diagnostikos metodą Aujeskio ligos viruso glikoproteino E antikūnams nustatyti. Patikrintų kiaulių skaičius turi būti pakankamas, kad būtų galima nustatyti 10 % siuntos serologinį paplitimą 95 % patikimumu;

b)

jei gyvūnai yra iš ūkio, kuriame buvo sergama Aujeskio ligos viruso infekcija, turi būti įvykdyti šie reikalavimai:

i)

gyvūnai buvo laikomi patvirtintame karantino ūkyje bent 30 dienų

ir

ii)

gyvūnai buvo patikrinti atliekant mėginių, paimtų du kartus, darant ne mažiau kaip 30 dienų pertrauką, paskutinį mėginį paimant per 15 dienų iki gyvūnų išvežimo, serologinį tyrimą gryno Aujeskio ligos viruso antikūnams nustatyti taikant I priedo 7 dalyje nurodytą diagnostikos metodą ir tyrimo rezultatai buvo neigiami.

2.   Veiklos vykdytojai perkelia laikomas kiaules į kitą valstybę narę arba jos zoną, kuri turi patvirtintą Aujeskio ligos viruso infekcijos likvidavimo programą, tik jei laikomasi 19 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir jei įvykdyti a punkte arba b punkte nurodyti reikalavimai:

a)

jei gyvūnai yra iš Aujeskio ligos viruso infekcija neužkrėsto ūkio,

arba

i)

ūkis yra valstybėje narėje arba jos zonoje, kuriai suteiktas Aujeskio ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas,

arba

ii)

ūkis yra valstybėje narėje arba jos zonoje, turinčioje patvirtintą Aujeskio ligos viruso infekcijos likvidavimo programą,

arba

iii)

gyvūnai buvo patikrinti atliekant mėginio, paimto per 15 dienų iki gyvūnų išvežimo, serologinį tyrimą gryno Aujeskio ligos viruso antikūnams nustatyti arba, kai taikoma, Aujeskio ligos viruso glikoproteino E antikūnams nustatyti taikant vieną iš I priedo 7 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami. Patikrintų kiaulių skaičius turi būti pakankamas, kad būtų galima nustatyti 10 % siuntos serologinį paplitimą 95 % patikimumu;

b)

jei gyvūnai yra iš ūkio, kuriame buvo sergama Aujeskio ligos viruso infekcija, turi būti įvykdyti šie reikalavimai:

i)

gyvūnai buvo laikomi patvirtintame karantino ūkyje bent 30 dienų

ir

ii)

gyvūnai buvo patikrinti atliekant mėginių, paimtų du kartus, darant ne mažiau kaip 30 dienų pertrauką, paskutinį mėginį paimant per 15 dienų iki gyvūnų išvežimo, serologinį tyrimą gryno Aujeskio ligos viruso antikūnams nustatyti arba, kai taikoma, Aujeskio ligos viruso glikoproteino E antikūnams nustatyti taikant vieną iš I priedo 7 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami.

3.   1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos skerstinoms laikomoms kiaulėms, kaip nurodyta 21 straipsnyje.

21 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata, taikoma skerstinų laikomų kiaulių perkėlimui į kitas valstybes nares

1.   Nukrypdami nuo 19 straipsnyje nustatytų reikalavimų, veiklos vykdytojai gali perkelti skerstinas laikomas kiaules į kitą valstybę narę, jei tie gyvūnai yra iš ūkio,

a)

kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie laikomų sausumos gyvūnų pasiutligės viruso infekciją;

b)

kuriame per 15 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie kanopinių gyvūnų juodligę.

2.   Nukrypdami nuo 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų, veiklos vykdytojai gali perkelti skerstinas laikomas kiaules į kitą valstybę narę arba jos zoną, kuriai suteiktas Aujeskio ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas arba kuri turi patvirtintą Aujeskio ligos viruso infekcijos likvidavimo programą, jei laikomasi 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir yra įvykdyti šie reikalavimai:

a)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie Aujeskio ligos viruso infekciją;

b)

gyvūnai vežami tiesiai į skerdyklą paskirties valstybėje narėje, neatliekant jokių surinkimo operacijų toje valstybėje narėje arba jos zonoje arba bet kurioje valstybėje narėje arba jos zonoje, kurios teritorija kertama perkeliant gyvūnus, kuriai suteiktas Aujeskio ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas.

4 skirsnis

Arklinių šeimos gyvūnai

22 straipsnis

Arklinių šeimos gyvūnų perkėlimo į kitas valstybes nares reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai perkelia arklinių šeimos gyvūnus į kitą valstybę narę tik jei yra įvykdyti šie reikalavimai:

a)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie tripanozomozę (Trypanosoma evansi), o jei jie yra iš ūkio, kuriame per 2 metus iki išvežimo buvo pranešta apie tripanozomozę (Trypanosoma evansi), po paskutinio protrūkio užkrėstam ūkiui buvo taikomas perkėlimo apribojimas, kol:

i)

užkrėsti gyvūnai buvo išvežti iš ūkio

ir

ii)

ūkyje likę gyvūnai buvo patikrinti atliekant mėginių, paimtų praėjus bent 6 mėnesiams nuo paskutinio užkrėsto gyvūno išvežimo iš ūkio, tyrimą tripanozomozei (Trypanosoma evansi) nustatyti taikant vieną iš I priedo 3 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami;

b)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 6 mėnesius iki išvežimo nebuvo pranešta apie kergimo ligą, o jei jie yra iš ūkio, kuriame per 2 metus iki išvežimo buvo pranešta apie kergimo ligą, po paskutinio protrūkio užkrėstam ūkiui buvo taikomas perkėlimo apribojimas, kol:

i)

užsikrėtę gyvūnai buvo nužudyti ir sunaikinti arba paskersti, arba užsikrėtę nekastruoti arklinių šeimos patinai buvo iškastruoti,

ir

ii)

ūkyje likę arklinių šeimos gyvūnai, išskyrus i papunktyje nurodytus kastruotus arklinių šeimos patinus, buvo patikrinti atliekant mėginių, paimtų praėjus bent 6 mėnesiams nuo i papunktyje aprašytų priemonių taikymo pabaigos, tyrimą kergimo ligai nustatyti taikant I priedo 8 dalyje nurodytą diagnostikos metodą ir tyrimo rezultatai buvo neigiami;

c)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 90 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie arklių infekcinę anemiją, o jei jie yra iš ūkio, kuriame per 12 mėnesių iki išvežimo buvo pranešta apie arklių infekcinę anemiją, po paskutinio protrūkio užkrėstam ūkiui buvo taikomas perkėlimo apribojimas, kol:

i)

užsikrėtę gyvūnai buvo nužudyti ir sunaikinti arba paskersti, o ūkis buvo išvalytas ir dezinfekuotas,

ir

ii)

ūkyje likę gyvūnai buvo patikrinti atliekant mėginių, paimtų du kartus nuo i papunktyje aprašytų priemonių taikymo pabaigos, darant ne mažiau kaip 3 mėnesių pertrauką, tyrimą arklių infekcinei anemijai nustatyti taikant I priedo 9 dalyje nurodytą diagnostikos metodą ir tyrimo rezultatai buvo neigiami;

d)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 6 mėnesius iki išvežimo nepranešta apie Venesuelos arklių encefalomielitą, o jei gyvūnai yra iš ūkio, esančio valstybėje narėje arba jos zonoje, kurioje per 2 metus buvo pranešta apie Venesuelos arklių encefalomielitą, jie atitinka i papunkčio sąlygas ir ii arba iii papunkčio sąlygas:

i)

bent 21 dieną iki išvežimo jie yra kliniškai sveiki ir bet kurie ii arba iii papunkčiuose nurodyti gyvūnai, kurių kasdien matuojama kūno temperatūra viršijo fiziologines ribas, buvo diagnostiškai patikrinti dėl Venesuelos arklių encefalomielito taikant I priedo 10 dalies 1 punkto a papunktyje nurodytą diagnostikos metodą ir tyrimų rezultatai buvo neigiami

ir

ii)

bent 21 dieną gyvūnai buvo laikomi karantino patalpose, saugomose nuo vabzdžių užkrato pernešėjų antpuolių, ir

arba

buvo vakcinuoti nuo Venesuelos arklių encefalomielito taikant pilną pradinį kursą ir pakartotinai vakcinuoti pagal gamintojo rekomendacijas likus ne mažiau kaip 60 dienų ir ne daugiau kaip 12 mėnesių iki išsiuntimo datos,

arba

buvo patikrinti atliekant mėginio, paimto praėjus ne mažiau kaip 14 dienų po įvežimo į karantino patalpas, tyrimą Venesuelos arklių encefalomielitui nustatyti taikant I priedo 10 dalies 1 punkto b papunktyje nurodytą diagnostikos metodą ir tyrimų rezultatai buvo neigiami;

iii)

gyvūnai buvo patikrinti

atliekant porinių mėginių, paimtų du kartus, darant 21 dienos pertrauką, antrąjį mėginį paimant per 10 dienų laikotarpį iki išvežimo datos, tyrimą Venesuelos arklių encefalomielitui nustatyti taikant I priedo 10 dalies 1 punkto b papunktyje nurodytą diagnostikos metodą ir antikūnų titras nebuvo padidėjęs,

ir

atliekant mėginio, paimto per 48 valandas iki išvežimo, tyrimą Venesuelos arklių encefalomielito viruso genomui nustatyti taikant I priedo 10 dalies 2 punkte numatytą diagnostikos metodą ir tyrimų rezultatai buvo neigiami, o gyvūnai po mėginių paėmimo iki gyvūnų išvežimo buvo saugomi nuo vabzdžių užkrato pernešėjų antpuolių;

e)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie laikomų sausumos gyvūnų pasiutligės viruso infekciją;

f)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 15 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie kanopinių gyvūnų juodligę;

g)

gyvūnai neturėjo sąlyčio su į a–f punktuose nurodytų ligų sąrašą įtrauktų rūšių laikomais gyvūnais, kurie neatitiko a–e punktuose nustatytų reikalavimų per 30 dienų iki išvežimo ir f punkte nurodyto reikalavimo per 15 dienų iki išvežimo.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies a, b ir c punktų, 1 dalies a, b ir c punktuose nurodyti perkėlimo apribojimai taikomi bent 30 dienų nuo dienos, kurią paskutinis ūkyje esantis, į atitinkamų ligų, nurodytų 1 dalies a, b ir c punktuose, sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnas buvo arba nužudytas ir sunaikintas, arba paskerstas, o patalpos buvo išvalytos ir dezinfekuotos.

3.   Kompetentingos institucijos prašymu veiklos vykdytojas, prašantis išduoti 76 straipsnyje nurodytą veterinarijos sertifikatą, nurodo arklinių šeimos gyvūnų ūkius, kuriuose perkeltini arklinių šeimos gyvūnai buvo laikomi 30 dienų iki numatomo perkėlimo į kitą valstybę narę, adresus.

5 skirsnis

Kupranugariniai

23 straipsnis

Laikomų kupranugarinių perkėlimo į kitas valstybes nares reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai perkelia laikomus kupranugarinius į kitą valstybę narę tik jei yra įvykdyti šie reikalavimai:

a)

gyvūnai buvo nuolat laikomi ūkyje bent 30 dienų iki išvežimo arba nuo gimimo, jei jie jaunesni nei 30 dienų, ir tuo laikotarpiu neturėjo sąlyčio su laikomais kupranugariniais, kurių sveikatos būklė prastesnė arba kuriems dėl su gyvūnų sveikata susijusių priežasčių taikomi perkėlimo apribojimai, arba su laikomais gyvūnais iš ūkio, kuris neatitinka b punkte nustatytų reikalavimų;

b)

visi gyvūnai, įvežti į Sąjungą iš trečiosios šalies arba teritorijos per 30 dienų iki a punkte nurodytų gyvūnų išvežimo ir patekę į ūkį, kuriame tie gyvūnai buvo laikomi, yra laikomi atskirai, siekiant išvengti tiesioginio ir netiesioginio sąlyčio su visais kitais to ūkio gyvūnais;

c)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie laikomų sausumos gyvūnų pasiutligės viruso infekciją;

d)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 42 dienas iki išvežimo nebuvo pranešta apie kupranugarinių Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekciją, ir jie buvo patikrinti atliekant mėginio, paimto per 30 dienų iki išvežimo, o neseniai atsivedusių patelių atveju – bent 30 dienų po atsivedimo, tyrimą Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijai nustatyti taikant vieną iš I priedo 1 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami;

e)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame bent 12 mėnesių iki išvežimo buvo vykdoma ūkyje laikomų kupranugarinių priežiūra dėl Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcijos pagal II priedo 2 dalies 1 ir 2 punktus ir tuo laikotarpiu:

i)

į a punkte nurodytą ūkį pateko tik kupranugariniai iš ūkių, kuriuose taikomos šiame punkte numatytos priemonės;

ii)

buvo imtasi priemonių pagal II priedo 2 dalies 3 punktą, jei buvo pranešta apie ūkyje laikomų kupranugarinių Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcijos atvejus;

f)

jei gyvūnai perkeliami į valstybę narę arba jos zoną, kuriai suteiktas infekciniu galvijų rinotracheitu ir (arba) infekciniu pustuliniu vulvovaginitu neužkrėstos teritorijos statusas arba kuri turi patvirtintą šios ligos likvidavimo programą, jie yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie kupranugarinių infekcinį galvijų rinotracheitą ir (arba) infekcinį pustulinį vulvovaginitą;

g)

gyvūnai yra iš ūkio, mažiausiai 150 km spinduliu aplink kurį per 2 metus iki išvežimo nebuvo pranešta apie epizootinės hemoraginės ligos viruso infekciją jokiame ūkyje;

h)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 15 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie kanopinių gyvūnų juodligę;

i)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie tripanozomozę (Trypanosoma evansi), o jei jie yra iš ūkio, kuriame per 2 metus iki išvežimo buvo pranešta apie tripanozomozę (Trypanosoma evansi), po paskutinio protrūkio užkrėstam ūkiui buvo taikomas perkėlimo apribojimas, kol:

i)

užkrėsti gyvūnai buvo išvežti iš ūkio

ir

ii)

ūkyje likę gyvūnai buvo patikrinti atliekant mėginių, paimtų praėjus bent 6 mėnesiams nuo užkrėstų gyvūnų išvežimo iš ūkio, tyrimą tripanozomozei (Trypanosoma evansi) nustatyti taikant vieną iš I priedo 3 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami;

j)

išskyrus atvejus, kai gyvūnai perkeliami pagal 24 straipsnį, jie atitinka bent vieną iš reikalavimų dėl mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos, nustatytų Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 punktuose;

k)

kai taikoma, tenkinamos 32 ir 33 straipsniuose nustatytos sąlygos.

2.   1 dalies nuostatos netaikomos skerstiniems laikomiems kupranugariniams, kaip nurodyta 25 straipsnyje.

24 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos, taikomos laikomų kupranugarinių perkėlimui į kitas valstybes nares arba jų zonas, susijusios su mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija

Nukrypdama nuo 23 straipsnio 1 dalies j punkto, kilmės valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti perkelti laikomus kupranugarinius, neatitinkančius bent vieno iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 punktuose nustatytų reikalavimų, į kitą valstybę narę arba jos zoną,

a)

kuriai suteiktas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas arba kuri turi patvirtintą šios ligos likvidavimo programą, jei paskirties valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešė, kad toks perkėlimas leidžiamas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 43 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas;

b)

kuriai nesuteiktas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas ir kuri neturi patvirtintos šios ligos likvidavimo programos, jei paskirties valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešė, kad toks perkėlimas yra leidžiamas. Jei paskirties valstybė narė nustato sąlygas, kuriomis leidžiama perkelti gyvūnus, tai turi būti viena iš sąlygų, nurodytų Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 5–8 punktuose.

25 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata, taikoma skerstinų laikomų kupranugarinių perkėlimui į kitas valstybes nares

Nukrypdami nuo 23 straipsnyje nustatytų reikalavimų, veiklos vykdytojai gali perkelti skerstinus laikomus kupranugarinius į kitą valstybę narę arba jos zoną, jei tokie gyvūnai yra iš ūkio,

a)

kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie laikomų sausumos gyvūnų pasiutligės viruso infekciją;

b)

kuriame per 15 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie kanopinių gyvūnų juodligę;

c)

kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekciją.

6 skirsnis

Elniniai

26 straipsnis

Laikomų elninių perkėlimo į kitas valstybes nares reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai perkelia laikomus elninius į kitą valstybę narę tik jei yra įvykdyti šie reikalavimai:

a)

gyvūnai buvo nuolat laikomi ūkyje bent 30 dienų iki išvežimo arba nuo gimimo, jei jie jaunesni nei 30 dienų, ir tuo laikotarpiu neturėjo sąlyčio su laikomais elniniais, kurių sveikatos būklė prastesnė arba kuriems dėl su gyvūnų sveikata susijusių priežasčių taikomi perkėlimo apribojimai, arba su laikomais gyvūnais iš ūkio, kuris neatitinka b punkte nustatytų reikalavimų;

b)

visi gyvūnai, įvežti į Sąjungą iš trečiosios šalies arba teritorijos per 30 dienų iki a punkte nurodytų gyvūnų išvežimo ir patekę į ūkį, kuriame tie gyvūnai buvo laikomi, yra laikomi atskirai, siekiant išvengti tiesioginio ir netiesioginio sąlyčio su visais kitais to ūkio gyvūnais;

c)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie laikomų sausumos gyvūnų pasiutligės viruso infekciją;

d)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 42 dienas iki išvežimo nebuvo pranešta apie elninių Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekciją;

e)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame bent 12 mėnesių iki išvežimo buvo vykdoma ūkyje laikomų elninių priežiūra dėl Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcijos pagal II priedo 3 dalies 1 ir 2 punktus ir tuo laikotarpiu:

i)

į a punkte nurodytą ūkį pateko tik elniniai iš ūkių, kuriuose taikomos šiame punkte numatytos priemonės;

ii)

buvo imtasi priemonių pagal II priedo 3 dalies 3 punktą, jei buvo pranešta apie ūkyje laikomų elninių Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekciją;

f)

jei gyvūnai perkeliami į valstybę narę arba jos zoną, kuriai suteiktas infekciniu galvijų rinotracheitu ir (arba) infekciniu pustuliniu vulvovaginitu neužkrėstos teritorijos statusas arba kuri turi patvirtintą šios ligos likvidavimo programą, jie yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie elninių infekcinį galvijų rinotracheitą ir (arba) infekcinį pustulinį vulvovaginitą;

g)

gyvūnai yra iš ūkio, mažiausiai 150 km spinduliu aplink kurį per 2 metus iki išvežimo nebuvo pranešta apie epizootinės hemoraginės ligos viruso infekciją jokiame ūkyje;

h)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 15 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie kanopinių gyvūnų juodligę;

i)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie tripanozomozę (Trypanosoma evansi), o jei jie yra iš ūkio, kuriame per 2 metus iki išvežimo buvo pranešta apie tripanozomozę (Trypanosoma evansi), po paskutinio protrūkio užkrėstam ūkiui buvo taikomas perkėlimo apribojimas, kol:

i)

užkrėsti gyvūnai buvo išvežti iš ūkio

ir

ii)

ūkyje likę gyvūnai buvo patikrinti atliekant mėginių, paimtų praėjus bent 6 mėnesiams nuo užkrėstų gyvūnų išvežimo iš ūkio, tyrimą tripanozomozei (Trypanosoma evansi) nustatyti taikant vieną iš I priedo 3 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami;

j)

išskyrus atvejus, kai perkeliami pagal 27 straipsnį, gyvūnai atitinka bent vieną iš reikalavimų dėl mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos, nustatytų Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 punktuose;

k)

kai taikoma, tenkinamos 32 ir 33 straipsniuose nustatytos sąlygos.

2.   1 dalies nuostatos netaikomos skerstiniems laikomiems elniniams, kaip nurodyta 28 straipsnyje.

27 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos, taikomos laikomų elninių perkėlimui į kitas valstybes nares arba jų zonas, susijusios su mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija

Nukrypdama nuo 26 straipsnio 1 dalies j punkto, kilmės valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti perkelti laikomus elninius, neatitinkančius bent vieno iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 punktuose nustatytų reikalavimų, į kitą valstybę narę arba jos zoną,

a)

kuriai suteiktas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas arba kuri turi patvirtintą šios ligos likvidavimo programą, jei paskirties valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešė, kad toks perkėlimas leidžiamas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 43 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas;

b)

kuriai nesuteiktas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas ir kuri neturi patvirtintos šios ligos likvidavimo programos, jei paskirties valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešė, kad toks perkėlimas yra leidžiamas. Jei paskirties valstybė narė nustato sąlygas, kuriomis leidžiama perkelti gyvūnus, tai turi būti viena iš sąlygų, nurodytų Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 5–8 punktuose.

28 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata, taikoma skerstinų laikomų elninių perkėlimui į kitas valstybes nares

Nukrypdami nuo 26 straipsnyje nustatytų reikalavimų, veiklos vykdytojai gali perkelti skerstinus laikomus elninius į kitą valstybę narę arba jos zoną, jei tie gyvūnai yra iš ūkio,

a)

kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie laikomų sausumos gyvūnų pasiutligės viruso infekciją;

b)

kuriame per 15 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie kanopinių gyvūnų juodligę;

c)

kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekciją.

7 skirsnis

Kiti kanopiniai gyvūnai

29 straipsnis

Kitų laikomų kanopinių gyvūnų perkėlimo į kitas valstybes nares reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai perkelia kitus laikomus kanopinius gyvūnus į kitą valstybę narę tik jei yra įvykdyti šie reikalavimai:

a)

gyvūnai buvo nuolat laikomi ūkyje bent 30 dienų iki išvežimo arba nuo gimimo, jei jie jaunesni nei 30 dienų, ir tuo laikotarpiu neturėjo sąlyčio su kitais laikomais kanopiniais gyvūnais, kurių sveikatos būklė prastesnė arba kuriems dėl su gyvūnų sveikata susijusių priežasčių taikomi perkėlimo apribojimai, arba su laikomais gyvūnais iš ūkio, kuris neatitinka b punkte nustatytų reikalavimų;

b)

visi gyvūnai, įvežti į Sąjungą iš trečiosios šalies arba teritorijos per 30 dienų iki a punkte nurodytų gyvūnų išvežimo ir patekę į ūkį, kuriame tie gyvūnai buvo laikomi, yra laikomi atskirai, siekiant išvengti tiesioginio ir netiesioginio sąlyčio su visais kitais to ūkio gyvūnais;

c)

į pasiutligės viruso infekcijos sąrašą įtrauktų rūšių kiti laikomi kanopiniai gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie laikomų sausumos gyvūnų pasiutligės viruso infekciją;

d)

į Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos sąrašą įtrauktų rūšių kiti laikomi kanopiniai gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 42 dienas iki išvežimo nebuvo pranešta apie į šios ligos sąrašą įtrauktų rūšių laikomų kitų kanopinių gyvūnų Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekciją;

e)

į Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcijos sąrašą įtrauktų rūšių kiti laikomi kanopiniai gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 42 dienas iki išvežimo nebuvo pranešta apie laikomų į šios ligos sąrašą įtrauktų rūšių laikomų gyvūnų Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekciją;

f)

į epizootinės hemoraginės ligos viruso infekcijos sąrašą įtrauktų rūšių kiti laikomi kanopiniai gyvūnai yra iš ūkio, mažiausiai 150 km spinduliu aplink kurį per 2 metus iki išvežimo nebuvo pranešta apie epizootinės hemoraginės ligos viruso infekciją jokiame ūkyje;

g)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 15 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie kanopinių gyvūnų juodligę;

h)

į tripanozomozės (Trypanosoma evansi) sąrašą įtrauktų rūšių kiti laikomi kanopiniai gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie tripanozomozę (Trypanosoma evansi), o jei jie yra iš ūkio, kuriame per 2 metus iki išvežimo buvo pranešta apie tripanozomozę (Trypanosoma evansi), po paskutinio protrūkio užkrėstam ūkiui buvo taikomas perkėlimo apribojimas, kol:

i)

užkrėsti gyvūnai buvo išvežti iš ūkio

ir

ii)

ūkyje likę gyvūnai buvo patikrinti atliekant mėginių, paimtų praėjus bent 6 mėnesiams nuo užkrėstų gyvūnų išvežimo iš ūkio, tyrimą tripanozomozei (Trypanosoma evansi) nustatyti taikant vieną iš I priedo 3 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami;

i)

į mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos sąrašą įtrauktų rūšių kiti laikomi kanopiniai gyvūnai atitinka bent vieną iš reikalavimų dėl mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos, nustatytų Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 punktuose. Šis punktas netaikomas 30 straipsnyje nurodytiems kitiems laikomiems kanopiniams gyvūnams;

j)

kai taikoma, tenkinamos 32 ir 33 straipsniuose nustatytos sąlygos.

2.   1 dalies nuostatos netaikomos skerstiniems kitiems laikomiems kanopiniams gyvūnams, kaip nurodyta 31 straipsnyje.

30 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata, taikoma kitų laikomų kanopinių gyvūnų perkėlimui į kitas valstybes nares arba jų zonas, susijusi su mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija

Nukrypdama nuo 29 straipsnio 1 dalies i punkto, kilmės valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti perkelti į mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos sąrašą įtrauktų rūšių kitus laikomus kanopinius gyvūnus, neatitinkančius bent vieno iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 punktuose nustatytų reikalavimų, į kitą valstybę narę arba jos zoną,

a)

kuriai suteiktas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas arba kuri turi patvirtintą šios ligos likvidavimo programą, jei paskirties valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešė, kad toks perkėlimas leidžiamas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 43 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas;

b)

kuriai nesuteiktas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas ir kuri neturi patvirtintos šios ligos likvidavimo programos, jei paskirties valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešė, kad toks perkėlimas yra leidžiamas. Jei paskirties valstybė narė nustato sąlygas, kuriomis leidžiama perkelti gyvūnus, tai turi būti viena iš sąlygų, nurodytų Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 5–8 punktuose.

31 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata, taikoma skerstinų kitų laikomų kanopinių gyvūnų perkėlimui į kitas valstybes nares

Nukrypdami nuo 29 straipsnyje nustatytų reikalavimų, veiklos vykdytojai gali perkelti skerstinus kitus laikomus kanopinius gyvūnus į kitą valstybę narę arba jos zoną,

a)

jei tie gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 15 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie kanopinių gyvūnų juodligę;

b)

jei į pasiutligės infekcijos sąrašą įtrauktų rūšių kiti laikomi kanopiniai gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie laikomų sausumos gyvūnų pasiutligės viruso infekciją;

c)

jei į mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos sąrašą įtrauktų rūšių kiti laikomi kanopiniai gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekciją.

8 skirsnis

Papildomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, susiję su mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija

32 straipsnis

Vežimo į kitą valstybę narę arba jos zoną, kuriai suteiktas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas arba kuri turi patvirtintą šios ligos likvidavimo programą, operacijoms taikomos biologinio saugumo ir rizikos mažinimo priemonės

1.   Veiklos vykdytojai perkelia į mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos sąrašą įtrauktų rūšių laikomus gyvūnus į kitą valstybę narę arba jos zoną, kuriai suteiktas šia liga neužkrėstos teritorijos statusas arba kuri turi patvirtintą šios ligos likvidavimo programą tik jei laikomasi bent vieno iš šių reikalavimų:

a)

vežimo operacija vykdoma valstybėje narėje arba jos zonoje, kuriai suteiktas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas;

b)

gyvūnai yra saugomi nuo užkrato pernešėjų

ir

i)

kelionės metu neplanuojama iškrauti gyvūnų ilgesniam nei vienos dienos laikotarpiui,

arba

ii)

gyvūnai iškraunami nuo užkrato pernešėjų saugomame ūkyje,

arba

iii)

gyvūnai iškraunami valstybėje narėje arba jos zonoje laikotarpiu be užkrato pernešėjo;

c)

gyvūnai

i)

yra vakcinuoti nuo visų mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos serologinių tipų, apie kuriuos per paskutinius dvejus metus pranešta valstybėje narėje arba jos zonoje, kurios teritorija kertama, ir jiems vis dar galioja vakcinos specifikacijose nurodytas imuniteto laikotarpis

arba

ii)

yra patikrinti atliekant serologinį tyrimą konkretiems visų mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos serologinių tipų, apie kuriuos per dvejus metus iki išvežimo pranešta valstybėje narėje arba jos zonoje, kurios teritorija kertama, antikūnams nustatyti ir gauti teigiami tyrimų rezultatai;

d)

gyvūnai skirti skersti.

2.   Nukrypdama nuo 1 dalies, kilmės valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti perkelti laikomus gyvūnus, jei paskirties valstybės narės kompetentinga institucija Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešė, kad toks perkėlimas leidžiamas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 43 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas ir tenkinama viena iš šių sąlygų:

a)

gyvūnai atitinka konkrečius paskirties kompetentingos institucijos nustatytus gyvūnų sveikatos reikalavimus, siekiant prieš išvežimą užtikrinti pakankamą gyvūnų imunologinę apsaugą nuo visų mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) serologinių tipų, apie kuriuos per dvejus metus iki išvežimo pranešta valstybėje narėje arba jos zonoje, kurios teritorija kertama,

arba

b)

gyvūnai atitinka šios dalies a punkte arba 1 dalies c punkte nustatytus reikalavimus, siekiant užtikrinti jų apsaugą nuo mėlynojo liežuvio viruso serologinių tipų, apie kuriuos per dvejus metus iki išvežimo pranešta valstybėje narėje arba jos zonoje, kurios teritorija kertama, ir apie kuriuos per tą patį laikotarpį nepranešta paskirties valstybėje narėje arba jos zonoje.

33 straipsnis

Vežimo per kitą valstybę narę arba jos zoną, kuriai suteiktas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas arba kuri turi patvirtintą šios ligos likvidavimo programą, operacijoms taikomos biologinio saugumo ir rizikos mažinimo priemonės

1.   Veiklos vykdytojai perkelia į mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnus per kitą valstybę narę arba jos zoną, kurios teritorija kertama ir kuriai suteiktas šia liga neužkrėstos teritorijos statusas arba kuri turi patvirtintą šios ligos likvidavimo programą, tik jei laikomasi bent vieno iš šių reikalavimų:

a)

gyvūnai atitinka bent vieną iš reikalavimų, nustatytų Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 punktuose,

arba

b)

transporto priemonės, į kurias pakrauti gyvūnai, saugomos nuo užkrato pernešėjų vežant gyvūnus

ir

i)

kelionės metu neplanuojama iškrauti gyvūnų ilgesniam nei vienos dienos laikotarpiui,

arba

ii)

gyvūnai iškraunami nuo užkrato pernešėjų saugomame ūkyje arba laikotarpiu be užkrato pernešėjų.

2.   Nukrypdama nuo 1 dalies, kilmės valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti perkelti į mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnus per kitą valstybę narę arba jos zoną, kurios teritorija kertama ir kuriai suteiktas šia liga neužkrėstos teritorijos statusas arba kuri turi patvirtintą šios ligos likvidavimo programą, jei valstybės narės, kurios teritorija kertama, kompetentinga institucija Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešė, kad toks perkėlimas leidžiamas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 43 straipsnio 2 dalies a, c ir d punktuose nurodytas sąlygas.

3 SKYRIUS

Papildomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi į kitas valstybes nares perkeliamiems naminiams paukščiams ir vežamiems periniams kiaušiniams

1 skirsnis

Naminiai paukščiai

34 straipsnis

Veislinių naminių paukščių ir maistinių naminių paukščių perkėlimo reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai perkelia veislinius naminius paukščius ir maistinius naminius paukščius į kitą valstybę narę tik jei yra įvykdyti šie reikalavimai:

a)

gyvūnai buvo nuolat laikomi viename arba keliuose patvirtintuose ūkiuose, kuriuose naminiai paukščiai laikomi:

i)

nuo išperinimo

arba

ii)

bent

42 dienas iki išvežimo, jei tai veisliniai naminiai paukščiai ir maistiniai naminiai paukščiai, auginami mėsai arba maistiniams kiaušiniams dėti,

arba

21 dieną iki išvežimo, jei tai maistiniai naminiai paukščiai, skirti medžiojamųjų paukščių ištekliams atkurti;

b)

gyvūnai yra iš paukščių pulko, apie kurio Salmonella Pullorum, S. Gallinarum ir S. arizonae infekciją nebuvo pranešta, ir yra iš ūkių, kuriuose, jei per 12 mėnesių iki išvežimo buvo patvirtinta Salmonella Pullorum, S. Gallinarum ir S. arizonae infekcija, buvo taikomos šios priemonės:

i)

užkrėstas paukščių pulkas buvo paskerstas arba nužudytas ir sunaikintas;

ii)

po i papunktyje nurodyto užkrėsto paukščių pulko paskerdimo ar nužudymo ūkis buvo išvalytas ir dezinfekuotas;

iii)

po ii papunktyje nurodyto valymo ir dezinfekavimo visi ūkio paukščių pulkai buvo patikrinti dėl Salmonella Pullorum, S. Gallinarum ir S. arizonae infekcijos atliekant du tyrimus, tarp kurių buvo daroma bent 21 dienos pertrauka, pagal priežiūros programą, nurodytą Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 8 straipsnio b punkte, ir tyrimų rezultatai buvo neigiami;

c)

gyvūnai yra iš paukščių pulko, apie kurio paukščių mikoplazmozę (Mycoplasma gallisepticum ir M. meleagridis) nebuvo pranešta, ir yra iš ūkių, kuriuose, jei per 12 mėnesių iki išvežimo buvo patvirtinta paukščių mikoplazmozė (Mycoplasma gallisepticum ir M. meleagridis), buvo taikomos šios priemonės:

arba

i)

visas užkrėstas paukščių pulkas buvo patikrintas dėl paukščių mikoplazmozės (Mycoplasma gallisepticum ir M. meleagridis) atliekant du tyrimus, tarp kurių buvo daroma bent 60 dienų pertrauka, pagal priežiūros programą, nurodytą Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 8 straipsnio b punkte, ir tyrimų rezultatai buvo neigiami,

arba

ii)

užkrėstas paukščių pulkas buvo paskerstas arba nužudytas ir sunaikintas, ūkis buvo išvalytas ir dezinfekuotas ir po valymo ir dezinfekavimo visi ūkio paukščių pulkai buvo patikrinti dėl paukščių mikoplazmozės (Mycoplasma gallisepticum ir M. meleagridis) atliekant du tyrimus, tarp kurių buvo daroma bent 21 dienos pertrauka, pagal priežiūros programą, nurodytą Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 8 straipsnio b punkte, ir tyrimų rezultatai buvo neigiami;

d)

gyvūnai yra iš paukščių pulkų, kuriuose nepasireiškė jokių į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su atitinkamomis rūšimis, klinikinių požymių arba nekilo įtarimas dėl šių ligų;

e)

vykdant priežiūrą pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 3 straipsnio 1 dalies a punktą ir b punkto ii papunktį, gyvūnų kilmės pulke per 21 dieną iki išvežimo nenustatytas nė vienas patvirtintas mažai patogeniško paukščių gripo virusų atvejis;

f)

maistiniai naminiai paukščiai, skirti medžiojamųjų paukščių ištekliams atkurti, per 21 dieną iki išvežimo neturėjo sąlyčio su paukščiais, kurių sveikatos būklė prastesnė;

g)

antys ir žąsys buvo patikrintos atliekant tyrimą labai patogeniškam paukščių gripui nustatyti pagal IV priedą ir tyrimo rezultatai buvo neigiami;

h)

atitinkami su vakcinacija susiję reikalavimai, kurie nustatyti konkrečiai naminių paukščių kategorijai 41 ir 42 straipsniuose.

2.   1 dalies nuostatos netaikomos mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, perkeliamus pagal 37 straipsnį, perkėlimui.

35 straipsnis

Skerstinų naminių paukščių perkėlimo reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai perkelia skerstinus naminius paukščius į kitą valstybę narę tik jei yra įvykdyti šie reikalavimai:

a)

gyvūnai buvo nuolat laikomi registruotame ar patvirtintame ūkyje, kuriame naminiai paukščiai laikomi:

i)

nuo išperinimo

arba

ii)

bent 21 dieną iki išvežimo;

b)

gyvūnai yra iš paukščių pulkų, kuriuose nepasireiškė jokių į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su atitinkamomis rūšimis, klinikinių požymių arba nekilo įtarimas dėl šių ligų;

c)

atitinkami su vakcinacija susiję reikalavimai, kurie nustatyti konkrečiai naminių paukščių kategorijai 41 ir 42 straipsniuose.

2.   1 dalies nuostatos netaikomos mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, perkeliamus pagal 37 straipsnį, perkėlimui.

36 straipsnis

Vienadienių paukščiukų perkėlimo reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai perkelia vienadienius paukščiukus į kitą valstybę narę tik jei yra įvykdyti šie reikalavimai:

a)

gyvūnai yra iš patvirtintos peryklos;

b)

gyvūnai buvo išperinti iš perinių kiaušinių, kurie:

i)

atitinka 38 straipsnio reikalavimus ir buvo padėti paukščių pulkuose, kurie buvo patikrinti pagal 91 straipsnio 1 dalies f punktą ir 91 straipsnio 2 dalies f punktą,

arba

ii)

įvežti į Sąjungą iš trečiosios šalies arba jos teritorijos ar zonos;

c)

atitinkami su vakcinacija susiję reikalavimai, kurie nustatyti konkrečiai naminių paukščių kategorijai 41 ir 42 straipsniuose.

2.   Jei vienadieniai paukščiukai buvo išperinti iš perinių kiaušinių, įvežtų į Sąjungą iš trečiosios šalies arba jos teritorijos ar zonos, tokių vienadienių paukščiukų kilmės valstybės narės kompetentinga institucija informuoja ketinamos paskirties valstybės narės kompetentingą instituciją, kad periniai kiaušiniai į Sąjungą buvo įvežti iš trečiosios šalies.

3.   1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, perkeliamus pagal 37 straipsnį, perkėlimui.

37 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata, taikoma mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, perkėlimui

Nukrypdami nuo 34, 35 ir 36 straipsniuose nustatytų reikalavimų, veiklos vykdytojai į kitą valstybę narę gali perkelti mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, jei įvykdyti šie reikalavimai:

a)

gyvūnai yra iš paukščių pulkų, kurie buvo nuolat laikomi viename registruotame ūkyje nuo išperinimo arba bent 21 dieną iki išvežimo;

b)

gyvūnai yra iš paukščių pulkų, kuriuose nepasireiškė jokių į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su atitinkamomis rūšimis, klinikinių požymių arba nekilo įtarimas dėl šių ligų;

c)

vykdant priežiūrą pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 3 straipsnio 1 dalies a punktą ir b punkto ii papunktį, gyvūnų kilmės pulke per 21 dieną iki išvežimo nenustatytas nė vienas patvirtintas mažai patogeniško paukščių gripo virusų atvejis;

d)

21 dieną iki išvežimo gyvūnai neturėjo sąlyčio su naujai atvežtais naminiais paukščiais arba paukščiais, kurių sveikatos būklė prastesnė;

e)

antys ir žąsys, išskyrus skerstinas antis ir žąsis, buvo patikrintos atliekant tyrimą labai patogeniškam paukščių gripui nustatyti pagal IV priedą ir tyrimo rezultatai buvo neigiami;

f)

gyvūnai buvo patikrinti atliekant tyrimus Salmonella Pullorum, S. Gallinarum ir S. arizonae infekcijai ir paukščių mikoplazmozei (Mycoplasma gallisepticum ir M. meleagridis) nustatyti pagal V priedą ir tyrimų rezultatai buvo neigiami;

g)

atitinkami su vakcinacija susiję reikalavimai, kurie nustatyti konkrečiai naminių paukščių kategorijai 41 ir 42 straipsniuose.

2 skirsnis

Naminių paukščių periniai kiaušiniai

38 straipsnis

Naminių paukščių perinių kiaušinių vežimo reikalavimai

Veiklos vykdytojai veža naminių paukščių perinius kiaušinius į kitą valstybę narę tik jei tie kiaušiniai atitinka šiuos reikalavimus:

a)

yra iš patvirtinto ūkio;

b)

padėti paukščių pulkuose, kurie nuo išperinimo arba bent 42 dienas iki kiaušinių surinkimo buvo nuolat laikomi viename ar keliuose patvirtintuose ūkiuose, kuriuose laikomi naminiai paukščiai;

c)

juos padėjo gyvūnai, atitinkantys 34 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nustatytus reikalavimus;

d)

yra individualiai paženklinti kilmės pulko ūkio patvirtinimo numeriu, nurodytu Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 21 straipsnio a punkte;

e)

buvo dezinfekuoti;

f)

atitinkamus su vakcinacija susijusius reikalavimus, kurie nustatyti 41 ir 42 straipsniuose.

39 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata, taikoma mažiau nei 20 perinių kiaušinių, kuriuos padėjo naminiai paukščiai, išskyrus beketerius paukščius, vežimui

Nukrypdami nuo 38 straipsnyje nustatytų reikalavimų, veiklos vykdytojai gali vežti į kitą valstybę narę mažiau nei 20 perinių kiaušinių, kuriuos padėjo naminiai paukščiai, išskyrus beketerius paukščius, jei tie kiaušiniai atitinka šiuos reikalavimus:

a)

yra iš registruoto ūkio;

b)

padėti paukščių pulkuose,

i)

kurie nuo išperinimo arba bent 21 dieną iki kiaušinių surinkimo buvo nuolat laikomi registruotame ūkyje;

ii)

kuriuose nepasireiškė jokių į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su atitinkamomis rūšimis, klinikinių požymių arba nekilo įtarimas dėl šių ligų;

iii)

buvo patikrinti atliekant tyrimus Salmonella Pullorum, S. Gallinarum ir S. arizonae infekcijai ir paukščių mikoplazmozei (Mycoplasma gallisepticum ir M. meleagridis) nustatyti pagal V priedą ir tyrimų rezultatai buvo neigiami;

c)

atitinkamus su vakcinacija susijusius reikalavimus, kurie nustatyti 41 ir 42 straipsniuose.

40 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata, taikoma kiaušinių be specifinių patogenų vežimui

Nukrypdami nuo 38 straipsnyje nustatytų reikalavimų, veiklos vykdytojai gali vežti į kitą valstybę narę kiaušinius be specifinių patogenų tik jei tie kiaušiniai atitinka šiuos reikalavimus:

a)

yra iš patvirtinto ūkio, kuriame laikomi naminiai paukščiai;

b)

padėti paukščių pulkuose be specifinių patogenų, aprašytų Europos farmakopėjoje, ir visų bandymų bei klinikinių tyrimų, kurie yra būtini šiam specifiniam statusui gauti, rezultatai buvo palankūs;

c)

yra individualiai paženklinti kilmės ūkio patvirtinimo numeriu, nurodytu Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 21 straipsnio a punkte.

3 skirsnis

Vakcinacijos reikalavimai

41 straipsnis

Reikalavimai, susiję su vakcinacija nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos

Jei naminiai paukščiai, naminių paukščių kiaušiniai arba perinių kiaušinių kilmės pulkai arba vienadieniai paukščiukai buvo vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos ne inaktyvinta vakcina, naudojamos vakcinos turi atitikti VI priede nustatytus kriterijus.

4 skirsnis

Specialiosios sąlygos, susijusios su perkėlimu bei vežimu į valstybes nares arba jų zonas, kurioms suteiktas Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas nevakcinuojant gyvūnų

42 straipsnis

Papildomi naminių paukščių perkėlimo ir perinių kiaušinių vežimo į valstybę narę arba jos zoną, kuriai suteiktas Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas nevakcinuojant gyvūnų, reikalavimai

Veiklos vykdytojai perkelia naminius paukščius ir veža perinius kiaušinius iš valstybės narės arba jos zonos, kuriai nesuteiktas Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas nevakcinuojant gyvūnų į valstybę narę arba jos zoną, kuriai suteiktas Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas nevakcinuojant gyvūnų, tik jei tie gyvūnai ir periniai kiaušiniai be 1–3 skirsniuose nustatytų reikalavimų konkrečioms prekėms atitinka šiuos reikalavimus dėl Niukaslo ligos viruso infekcijos:

a)

veisliniai naminiai paukščiai ir maistiniai naminiai paukščiai:

i)

nėra vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos;

ii)

14 dienų iki išvežimo buvo izoliuoti arba kilmės ūkyje prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui, arba patvirtintame karantino ūkyje:

kuriame per 21 dieną iki išvežimo naminiai paukščiai nebuvo vakcinuojami nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos,

į kurį per 21 dieną iki išvežimo nepateko jokių kitų paukščių,

karantino ūkyje gyvūnai nebuvo vakcinuojami;

iii)

per 14 dienų iki išvežimo patikrinti atliekant serologinius kraujo mėginių tyrimus Niukaslo ligos viruso antikūnams nustatyti, siekiant 95 % patikimumu nustatyti 5 % infekcijos paplitimą, ir tyrimų rezultatai buvo neigiami;

b)

skerstini naminiai paukščiai yra iš paukščių pulkų, kurie arba

i)

nėra vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos ir per 14 dienų iki išvežimo buvo patikrinti atliekant serologinius kraujo mėginių tyrimus Niukaslo ligos viruso antikūnams nustatyti, siekiant 95 % patikimumu nustatyti 5 % infekcijos paplitimą, ir tyrimų rezultatai buvo neigiami,

arba

ii)

yra vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos ir per 14 dienų iki išvežimo buvo patikrinti atliekant tyrimą Niukaslo ligos virusui nustatyti, siekiant 95 % patikimumu nustatyti 5 % infekcijos paplitimą, ir tyrimų rezultatai buvo neigiami;

c)

vienadieniai paukščiukai:

i)

nėra vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos;

ii)

yra išperinti iš perinių kiaušinių, kurie atitinka d punkte nustatytas sąlygas;

iii)

yra iš peryklos, kurioje pagal darbo praktiką užtikrinama, kad tokie periniai kiaušiniai būtų inkubuojami visiškai skirtingu laiku ir skirtingose vietose nuo perinių kiaušinių, neatitinkančių d punkto sąlygų;

d)

naminių paukščių periniai kiaušiniai:

i)

nėra vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos;

ii)

buvo padėti paukščių pulkuose, kurie

arba

nėra vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos,

arba

yra vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos naudojant inaktyvintas vakcinas,

arba

yra vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos naudojant gyvąsias vakcinas, kurios atitinka VI priedo kriterijus, ir vakcinacija atlikta bent 30 dienų iki perinių kiaušinių surinkimo.

4 SKYRIUS

Laikomų kanopinių gyvūnų ir naminių paukščių surinkimo operacijos

43 straipsnis

Specialiosios laikomų kanopinių gyvūnų ir naminių paukščių surinkimo operacijų taisyklės

1.   Perkeldami laikomus kanopinius gyvūnus ir naminius paukščius iš kilmės ūkio į paskirties valstybės narės ūkį, veiklos vykdytojai užtikrina, kad nebūtų atliekamos daugiau kaip trys gyvūnų surinkimo operacijos ir kad šios surinkimo operacijos būtų atliekamos surinkimo operacijoms patvirtintuose ūkiuose arba transporto priemonėse pagal 44 straipsnį, esant tokioms sąlygoms:

a)

kiekvienas per tokias surinkimo operacijas surinktas laikomas kanopinis gyvūnas ir naminis paukštis perkeliamas į galutinę paskirties vietą kitoje valstybėje narėje ne vėliau kaip per 20 dienų nuo jo išvežimo iš kilmės ūkio dienos;

b)

laikotarpis nuo kiekvieno laikomo kanopinio gyvūno ir naminio paukščio išvežimo iš jo kilmės ūkio dienos iki jo išvežimo iš surinkimo operacijoms patvirtinto ūkio kilmės valstybėje narėje į kitą valstybę narę dienos neturi būti ilgesnis kaip 14 dienų.

2.   Kompetentingai institucijai paprašius veiklos vykdytojas, prašantis išduoti veterinarijos sertifikatą, laikydamasis Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalies reikalavimų pateikia ankstesnius siuntos gyvūnų perkėlimo duomenis, įskaitant visas surinkimo operacijas, nuo gyvūnų išvežimo iš kilmės ūkio.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto, jei gyvūnai vežami vandens keliais ir (arba) jūra, 1 dalies a punkte nurodytas 20 dienų laikotarpis gali būti pratęstas kelionės vandens keliais ir (arba) jūra trukme.

44 straipsnis

Specialiosios transporto priemonėje vykdomų surinkimo operacijų taisyklės

Ūkių, kuriuose laikomi kanopiniai gyvūnai ar naminiai paukščiai, kurie turi būti surinkti į transporto priemonę prieš juos perkeliant į kitą valstybę narę, veiklos vykdytojai užtikrina, kad gyvūnai ūkyje būtų pakrauti taip, kad transporto priemonė neįvažiuotų į patalpas, kuriose gyvūnai yra laikomi.

45 straipsnis

Išsamios surinkimo operacijų biologinio saugumo priemonių taisyklės

1.   Surinkimo operacijoms patvirtintų ūkių veiklos vykdytojai užtikrina, kad:

a)

ūkis arba epizootiškai atskiros gyvūnų laikymo patalpos ūkyje ne rečiau kaip kas 14 dienų nepertraukiamo naudojimo laikotarpiu būtų reguliariai ištuštinami nuo gyvūnų, valomi ir dezinfekuojami;

b)

transporto priemonių, į kurias pakraunami arba iš kurių iškraunami gyvūnai, padangos būtų dezinfekuojamos prieš išvažiuojant iš ūkio.

2.   Veiklos vykdytojai, laikomų kanopinių gyvūnų ar naminių paukščių surinkimo operacijas atliekantys transporto priemonėse, užtikrina, kad transporto priemonių padangos būtų dezinfekuojamos prieš išvažiuojant iš kilmės ūkio.

46 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos, taikomos kanopinių gyvūnų, kurie dalyvauja parodose ir sporto, kultūros ir panašiuose renginiuose, perkėlimui

1.   Reglamento (ES) 2016/429 126 straipsnio 2 dalyje ir 134 straipsnio b punkte bei šio reglamento 43, 44 ir 45 straipsniuose nustatytos sąlygos netaikomos laikomų kanopinių gyvūnų perkėlimui į kitą valstybę narę dalyvauti parodose ir sporto, kultūros ir panašiuose renginiuose.

2.   Valstybės narės leidimo, nurodyto Reglamento (ES) 2016/429 133 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, nereikalaujama, kai individualiai sertifikuoti registruoti arklinių šeimos gyvūnai vežami toje pačioje transporto priemonėje į kitą valstybę narę dalyvauti bet kurioje iš 1 dalyje nurodytų veiklų.

5 SKYRIUS

Laikomų sausumos gyvūnų, išskyrus laikomus kanopinius gyvūnus ir naminius paukščius, perkėlimo ir nelaisvėje laikomų paukščių perinių kiaušinių vežimo į kitas valstybes nares reikalavimai

1 skirsnis

Primatai

47 straipsnis

Primatų perkėlimo į kitas valstybes nares reikalavimai

Veiklos vykdytojai primatus perkelia į kitą valstybę narę tik jei gyvūnai

arba

1)

buvo laikomi atskirtame ūkyje ir yra vežami į paskirties valstybės narės atskirtą ūkį pagal 64 straipsnio 1 dalies reikalavimus,

arba

2)

yra ne iš atskirto ūkio ir vežami į paskirties valstybės narės atskirtą ūkį pagal 63 straipsnio 2 dalies b punkto reikalavimus.

2 skirsnis

Naminės bitės ir kamanės

48 straipsnis

Naminių bičių perkėlimo į kitas valstybes nares reikalavimai

Veiklos vykdytojai perkelia namines bites, įskaitant bičių perus, į kitas valstybes nares bet kuriuo jų gyvavimo ciklo etapu tik jei yra įvykdyti šie reikalavimai:

a)

gyvūnams ir kilmės aviliams nepasireiškia amerikinio bičių perų puvinio ir užsikrėtimo Aethina tumida (bitiniu žvilgvabaliu) ar Tropilaelaps spp. požymiai;

b)

jos yra iš bityno, esančio apskritimo centre, kuriame:

i)

bent 3 km spinduliu per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie amerikinį bičių perų puvinį, ir bitynui nėra taikomi apribojimai dėl amerikinio bičių perų puvinio protrūkio;

ii)

bent 100 km spinduliu nepranešta apie užsikrėtimą Aethina tumida (bitiniu žvilgvabaliu), ir bitynui nėra taikomi apribojimai dėl įtariamo užsikrėtimo Aethina tumida (bitiniu žvilgvabaliu) atvejo arba patvirtinto šios ligos pasireiškimo, nebent 49 straipsnyje yra numatyta nukrypti leidžianti nuostata;

iii)

bent 100 km spinduliu nepranešta apie užsikrėtimą Tropilaelaps spp., ir bitynui nėra taikomi apribojimai dėl įtariamo užsikrėtimo Tropilaelaps spp. atvejo arba patvirtinto šios ligos pasireiškimo.

49 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata, taikoma bičių motinų perkėlimui į kitas valstybes nares

Nukrypdami nuo 48 straipsnio b punkto ii papunkčio, veiklos vykdytojai gali perkelti bičių motinas, jei tie gyvūnai atitinka 48 straipsnio a punkte ir b punkto i bei iii papunkčiuose nustatytus reikalavimus ir šiuos reikalavimus:

a)

kilmės bityne nepranešta apie užsikrėtimą Aethina tumida (bitiniu žvilgvabaliu) ir tas bitynas yra ne mažesniu kaip 30 km atstumu nuo ne mažesnės kaip 20 km spindulio apsaugos zonos aplink patvirtintą užsikrėtimo Aethina tumida (bitiniu žvilgvabaliu) pasireiškimą, kurią nustato kompetentinga institucija, ribų;

b)

kilmės bitynas nėra zonoje, kuriai taikomos Sąjungos nustatytos apsaugos priemonės dėl patvirtinto užsikrėtimo Aethina tumida (bitiniu žvilgvabaliu) pasireiškimo;

c)

kilmės bitynas yra teritorijoje, kurioje kompetentinga institucija kasmet vykdo priežiūrą užsikrėtimui Aethina tumida (bitiniu žvilgvabaliu) nustatyti, kad būtų užtikrintas bent 95 % patikimumo lygis užsikrėtimui Aethina tumida (bitiniu žvilgvabaliu) nustatyti, jei buvo užkrėsti bent 2 % bitynų;

d)

kilmės bityną sezono metu kas mėnesį tikrina kompetentinga institucija, kad būtų užtikrintas bent 95 % patikimumo lygis užsikrėtimui Aethina tumida (bitiniu žvilgvabaliu) nustatyti, jei buvo užkrėsti bent 2 % bitynų, ir tokių patikrinimų rezultatai yra neigiami;

e)

bičių motinos laikomos narveliuose atskirai su ne daugiau kaip 20 bičių palydovių.

50 straipsnis

Papildomi naminių bičių perkėlimo į kitas valstybes nares reikalavimai, susiję su užsikrėtimu kenkėju Varroa spp.

Veiklos vykdytojai perkelia namines bites, įskaitant bičių perus, į kitą valstybę narę arba jos zoną, kuriai suteiktas kenkėju Varroa spp. neužkrėstos teritorijos statusas, bet kuriuo jų gyvavimo ciklo etapu, tik jei laikomasi 48 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir jei įvykdyti šie reikalavimai:

a)

jos yra iš valstybės narės arba jos zonos, kuriai suteiktas kenkėju Varroa spp. neužkrėstos teritorijos statusas;

b)

jos yra apsaugotos nuo užsikrėtimo kenkėju Varroa spp. jas vežant.

51 straipsnis

Kamanių perkėlimo į kitas valstybes nares reikalavimai

Veiklos vykdytojai perkelia kamanes į kitas valstybes nares tik jei yra įvykdyti šie reikalavimai:

a)

kamanėms nepasireiškia užsikrėtimo Aethina tumida (bitiniu žvilgvabaliu) požymiai;

b)

jos yra iš ūkio, esančio ne mažesnio kaip 100 km spindulio apskritimo aplink ūkį centre, kuriame nepranešta apie užsikrėtimą Aethina tumida (bitiniu žvilgvabaliu), ir ūkiui nėra taikomi apribojimai dėl įtariamo užsikrėtimo Aethina tumida (bitiniu žvilgvabaliu) atvejo arba patvirtinto šios ligos pasireiškimo. Šie reikalavimai netaikomi kamanėms iš izoliuotųjų auginimo ūkių, kurios perkeliamos pagal 52 straipsnį.

52 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata, taikoma kamanių iš izoliuotųjų kamanių auginimo ūkių perkėlimui į kitą valstybę narę

Nukrypdami nuo 51 straipsnio b punkto, veiklos vykdytojai gali perkelti kamanes iš izoliuotųjų kamanių auginimo ūkių į kitas valstybes nares, jei laikomasi 51 straipsnio a punkto ir jei įvykdyti šie reikalavimai:

a)

jos buvo auginamos izoliuotos atskiruose epizootiniuose vienetuose, kiekvieną bičių šeimą laikant uždarame konteineryje, kuris yra naujas arba išvalytas ir dezinfekuotas prieš naudojant;

b)

laikantis rašytinių standartinių veiklos procedūrų reguliariai atliekamais epizootinio vieneto tyrimais epizootiniame vienete nebuvo nustatyta užsikrėtimo Aethina tumida (bitiniu žvilgvabaliu).

3 skirsnis

Šunys, katės ir šeškai

53 straipsnis

Šunų, kačių ir šeškų perkėlimo į kitas valstybes nares reikalavimai

Veiklos vykdytojai perkelia šunis, kates ir šeškus į kitą valstybę narę tik jei yra įvykdyti šie reikalavimai:

a)

gyvūnai individualiai identifikuoti:

arba

i)

pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 70 straipsnį,

arba

ii)

aiškiai įskaitoma tatuiruote, padaryta iki 2011 m. liepos 3 d.;

b)

prie gyvūnų pridėtas individualus identifikavimo dokumentas, kaip numatyta Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 71 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad:

i)

identifikuotas gyvūnas yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie laikomų sausumos gyvūnų pasiutligės viruso infekciją, ir jis buvo vakcinuotas nuo pasiutligės taikant pilną pradinį kursą likus bent 21 dienai iki perkėlimo arba pakartotinai vakcinuotas nuo pasiutligės pagal VII priedo 1 dalyje nustatytus galiojimo reikalavimus. Šis reikalavimas netaikomas šunims, katėms ir šeškams, perkeliamiems pagal 54 straipsnio 1 ir 2 dalis;

ii)

šunims taikomos užsikrėtimo Echinococcus multilocularis rizikos mažinimo priemonės pagal VII priedo 2 dalies 1 punktą ir, jei taikytina, šunims, katėms arba šeškams taikomos kitų ligų rizikos mažinimo priemonės pagal VII priedo 2 dalies 3 punktą per jame nustatytą būtiną laikotarpį prieš gyvūnus įvežant į valstybę narę arba jos zoną, kurioje minėtosios priemonės yra privalomos. Šis reikalavimas netaikomas šunims, katėms ir šeškams, perkeliamiems pagal 54 straipsnio 2 dalį.

54 straipsnis

Nuo reikalavimų vakcinuoti nuo pasiutligės ir gydyti nuo užsikrėtimo Echinococcus multilocularis nukrypti leidžianti nuostata

1.   Nukrypdami nuo 53 straipsnio b punkto i papunkčio, veiklos vykdytojai gali perkelti į kitą valstybę narę šunis, kates ir šeškus, jaunesnius nei 12 savaičių, kurie nebuvo vakcinuoti nuo pasiutligės, arba nuo 12 iki 16 savaičių amžiaus, kurie buvo vakcinuoti nuo pasiutligės, bet dar neatitinka galiojimo reikalavimų, nustatytų VII priedo 1 dalyje, su sąlyga, kad:

a)

paskirties valstybė narė iš esmės leido atlikti tokį perkėlimą ir informavo visuomenę tam skirtoje interneto svetainėje, kad toks perkėlimas leidžiamas, ir

b)

tenkinama viena iš šių sąlygų:

i)

86 straipsnyje nurodytas veterinarijos sertifikatas yra papildytas veiklos vykdytojo deklaracija, kurioje nurodoma, kad nuo gimimo iki išvežimo gyvūnai neturėjo sąlyčio su laikomais sausumos gyvūnais, kurie įtariami turintys pasiutligės viruso infekciją, arba į pasiutligės viruso infekcijos sąrašą įtrauktų rūšių laukiniais gyvūnais,

arba

ii)

iš motinos, nuo kurios vis dar priklauso šioje dalyje nurodyti gyvūnai, identifikavimo dokumento galima nustatyti, kad prieš jiems gimstant motina buvo vakcinuota nuo pasiutligės viruso laikantis galiojimo reikalavimų, nustatytų VII priedo 1 dalyje.

2.   Nukrypdami nuo 53 straipsnio b punkto i ir ii papunkčių, veiklos vykdytojai gali perkelti šunis, kates ir šeškus, nevakcinuotus nuo pasiutligės, ir šunis, negydytus nuo užsikrėtimo Echinococcus multilocularis, juos veždami tiesiai į atskirtą ūkį.

55 straipsnis

Gyvūnų augintinių laikytojo pareiga, susijusi su šunų, kačių ir šeškų perkėlimu kitais nei nekomerciniais tikslais

Jei šunų, kačių arba šeškų, kurie namų ūkiuose laikomi kaip gyvūnai augintiniai, negalima perkelti nekomerciniais tikslais pagal Reglamento (ES) 2016/429 245 straipsnio 2 dalyje arba 246 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas, gyvūnų augintinių laikytojai į kitą valstybę narę šunis, kates ir šeškus, kurie namų ūkiuose laikomi kaip gyvūnai augintiniai, perkelia tik jei yra įvykdyti šie reikalavimai:

a)

gyvūnai individualiai identifikuoti:

arba

i)

pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 70 straipsnį,

arba

ii)

aiškiai įskaitoma tatuiruote, padaryta iki 2011 m. liepos 3 d.;

b)

prie gyvūnų pridėtas individualus identifikavimo dokumentas, kaip numatyta Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 71 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad:

i)

identifikuotas gyvūnas buvo vakcinuotas nuo pasiutligės taikant pilną pradinį kursą likus bent 21 dienai iki išvežimo arba buvo pakartotinai vakcinuotas nuo pasiutligės pagal VII priedo 1 dalyje nustatytus galiojimo reikalavimus. Ši nuostata netaikoma šunims, katėms ir šeškams, perkeliamiems pagal 56 straipsnyje nustatytas sąlygas;

ii)

šunims taikomos užsikrėtimo Echinococcus multilocularis rizikos mažinimo priemonės pagal VII priedo 2 dalies 1 punktą ir, jei taikytina, šunims, katėms arba šeškams taikomos kitų ligų rizikos mažinimo priemonės pagal VII priedo 2 dalies 3 punktą per jame nustatytą būtiną laikotarpį prieš gyvūnus įvežant į valstybę narę arba jos zoną, kurioje minėtosios priemonės yra privalomos.

56 straipsnis

Nuo reikalavimo vakcinuoti nuo pasiutligės kitais nei nekomerciniais tikslais perkeliamus šunis, kates ir šeškus nukrypti leidžianti nuostata

Nukrypdami nuo 55 straipsnio b punkto i papunkčio, gyvūnų augintinių laikytojai gali perkelti į kitą valstybę narę namų ūkiuose kaip gyvūnus augintinius laikomus šunis, kates ir šeškus, jaunesnius nei 12 savaičių, kurie nebuvo vakcinuoti nuo pasiutligės, arba nuo 12 iki 16 savaičių amžiaus, kurie buvo vakcinuoti nuo pasiutligės, bet dar neatitinka galiojimo reikalavimų, nustatytų VII priedo 1 dalyje, su sąlyga, kad:

a)

paskirties valstybė narė iš esmės leido atlikti tokį perkėlimą ir informavo visuomenę tam skirtoje interneto svetainėje, kad toks perkėlimas leidžiamas, ir

b)

tenkinama viena iš šių sąlygų:

i)

86 straipsnyje nurodytas veterinarijos sertifikatas yra papildytas gyvūno augintinio laikytojo deklaracija, kurioje nurodoma, kad nuo gimimo iki išvežimo gyvūnai neturėjo sąlyčio su laikomais sausumos gyvūnais, kurie įtariami turintys pasiutligės viruso infekciją, arba į pasiutligės viruso infekcijos sąrašą įtrauktų rūšių laukiniais gyvūnais,

arba

ii)

iš motinos, nuo kurios vis dar priklauso šioje dalyje nurodyti gyvūnai, identifikavimo dokumento galima nustatyti, kad prieš jiems gimstant motina buvo vakcinuota nuo pasiutligės viruso laikantis galiojimo reikalavimų, nustatytų VII priedo 1 dalyje.

57 straipsnis

Kompetentingų institucijų pareiga informuoti, susijusi su nuostata, leidžiančia nukrypti nuo reikalavimo vakcinuoti nuo pasiutligės šunis, kates ir šeškus

Valstybės narės viešai skelbia informaciją apie bendrą leidimą iš kitų valstybių narių priimti 54 straipsnio 1 dalies a punkte ir 56 straipsnio a punkte nurodytus šunis, kates ir šeškus, jaunesnius nei 12 savaičių, kurie nebuvo vakcinuoti nuo pasiutligės, arba nuo 12 iki 16 savaičių amžiaus, kurie buvo vakcinuoti nuo pasiutligės, bet dar neatitinka galiojimo reikalavimų, nustatytų VII priedo 1 dalyje.

4 skirsnis

Kiti mėsėdžiai

58 straipsnis

Kitų mėsėdžių perkėlimo į kitas valstybes nares reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai perkelia kitus mėsėdžius į kitą valstybę narę tik jei tie kiti mėsėdžiai atitinka šiuos reikalavimus:

a)

gyvūnai identifikuoti individualiai arba identifikuoti kaip grupė tos pačios rūšies gyvūnų, laikomų kartu juos perkeliant į paskirties vietą;

b)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie laikomų sausumos gyvūnų pasiutligės viruso infekciją;

c)

gyvūnai buvo vakcinuoti nuo pasiutligės taikant pilną pradinį kursą likus bent 21 dienai iki išvežimo arba buvo pakartotinai vakcinuoti nuo pasiutligės pagal VII priedo 1 dalyje nustatytus galiojimo reikalavimus;

d)

šuniniams taikomos užsikrėtimo Echinococcus multilocularis rizikos mažinimo priemonės pagal VII priedo 2 dalies 2 punktą per jame nustatytą būtiną laikotarpį, prieš gyvūnus įvežant į valstybę narę arba jos zoną, kurioje minėtosios priemonės yra privalomos;

e)

jei pagal Reglamentą (ES) 2016/429 buvo priimtos priemonės, taikomos kitai į sąrašą įtrauktai mėsėdžių ar tam tikrų jų rūšių gyvūnų infekcijai nei pasiutligė, šių priemonių taikymo sričiai priklausančių rūšių gyvūnams taikomos rizikos mažinimo priemonės pagal VII priedo 2 dalies 3 punktą per jame nustatytą būtiną laikotarpį, prieš gyvūnus įvežant į valstybę narę arba jos zoną, kurioje minėtosios priemonės yra privalomos tokioms mėsėdžių rūšims priskiriamiems gyvūnams.

2.   Nukrypdami nuo 1 dalies c ir d punktų, veiklos vykdytojai gali perkelti kitus mėsėdžius, nevakcinuotus nuo pasiutligės, ir šuninius, negydytus nuo užsikrėtimo Echinococcus multilocularis, kai gyvūnai vežami tiesiai į:

a)

atskirtą ūkį

arba

b)

ūkį, kuriame šie gyvūnai laikomi kaip kailiniai gyvūnai, apibrėžti Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 (17) I priedo 1 punkte.

5 skirsnis

Nelaisvėje laikomi paukščiai ir nelaisvėje laikomų paukščių periniai kiaušiniai

59 straipsnis

Nelaisvėje laikomų paukščių perkėlimo reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai perkelia nelaisvėje laikomus paukščius, išskyrus papūginius, į kitą valstybę narę tik jei yra įvykdyti šie reikalavimai:

a)

gyvūnai nuo išperinimo arba bent 21 dieną iki išvežimo buvo nuolat laikomi registruotame arba atskirtame ūkyje;

b)

gyvūnai yra iš paukščių pulkų, kuriuose nepasireiškė jokių į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su atitinkamomis rūšimis, klinikinių požymių arba nekilo įtarimas dėl šių ligų;

c)

gyvūnams nepasireiškė jokių į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su atitinkamomis rūšimis, klinikinių požymių arba nekilo įtarimas dėl šių ligų;

d)

jei gyvūnai į Sąjungą buvo įvežti iš trečiosios šalies, teritorijos arba jos zonos, jiems buvo taikomas karantinas pagal įvežimo į Sąjungą reikalavimus patvirtintame paskirties karantino ūkyje Sąjungoje;

e)

karveliai yra vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos ir yra iš ūkio, kuriame gyvūnai vakcinuojami nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos;

f)

atitinkamus su vakcinacija susijusius reikalavimus, kurie nustatyti 61 ir 62 straipsniuose.

2.   Veiklos vykdytojai perkelia papūginius į kitą valstybę narę tik jei yra įvykdyti šie reikalavimai:

a)

įvykdytos 1 dalyje nustatytos sąlygos;

b)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 60 dienų iki išvežimo nebuvo patvirtinta paukščių chlamidiozė, o jei paukščių chlamidiozė buvo patvirtinta per 6 mėnesius iki išsiuntimo, jame buvo taikomos šios priemonės:

i)

gydyti užkrėsti paukščiai ir paukščiai, kurie gali būti užkrėsti;

ii)

baigus gydymą buvo atlikti laboratoriniai tyrimai dėl paukščių chlamidiozės ir tyrimų rezultatai buvo neigiami;

iii)

baigus gydymą ūkis buvo išvalytas ir dezinfekuotas;

iv)

praėjo bent 60 dienų nuo valymo ir dezinfekavimo, nurodyto iii punkte, pabaigos;

c)

jei gyvūnai turėjo sąlytį su nelaisvėje laikomais paukščiais iš ūkių, kuriuose paukščių chlamidiozė buvo diagnozuota per 60 dienų iki išvežimo, praėjus bent 14 dienų po tokio sąlyčio buvo atlikti laboratoriniai tyrimai dėl paukščių chlamidiozės ir tyrimų rezultatai buvo neigiami;

d)

gyvūnai yra identifikuoti pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 76 straipsnį.

60 straipsnis

Nelaisvėje laikomų paukščių perinių kiaušinių vežimo reikalavimai

Veiklos vykdytojai veža nelaisvėje laikomų paukščių perinius kiaušinius į kitą valstybę narę tik jei tie kiaušiniai atitinka šiuos reikalavimus:

a)

jie yra iš registruoto arba atskirto ūkio;

b)

jie buvo padėti paukščių pulkuose, kurie laikomi registruotame ar atskirtame ūkyje;

c)

jie buvo padėti paukščių pulkuose, kuriuose nepasireiškė jokių į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su atitinkamomis rūšimis, klinikinių požymių arba nekilo įtarimas dėl šių ligų;

d)

jie atitinka atitinkamus su vakcinacija susijusius reikalavimus, kurie nustatyti 61 ir 62 straipsniuose.

61 straipsnis

Reikalavimai, susiję su vakcinacija nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos

Jei nelaisvėje laikomi paukščiai, nelaisvėje laikomų paukščių periniai kiaušiniai arba perinių kiaušinių kilmės pulkai buvo vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos ne inaktyvinta vakcina, naudojamos vakcinos turi atitikti VI priede nustatytus kriterijus.

62 straipsnis

Nelaisvėje laikomų paukščių perkėlimo ir nelaisvėje laikomų paukščių perinių kiaušinių vežimo į valstybę narę arba jos zoną, kuriai suteiktas Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas nevakcinuojant gyvūnų, reikalavimai

Veiklos vykdytojai perkelia nelaisvėje laikomus Galliformes rūšių paukščius ir veža nelaisvėje laikomų Galliformes rūšių paukščių perinius kiaušinius iš valstybės narės arba jos zonos, kuriai nesuteiktas Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas nevakcinuojant gyvūnų, į valstybę narę arba jos zoną, kuriai suteiktas Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas nevakcinuojant gyvūnų, tik jei įvykdyti 59–61 straipsniuose nustatyti reikalavimai konkrečioms prekėms ir tie gyvūnai ir periniai kiaušiniai atitinka šiuos reikalavimus dėl Niukaslo ligos viruso infekcijos:

a)

nelaisvėje laikomi paukščiai:

i)

nėra vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos;

ii)

14 dienų iki išvežimo buvo izoliuoti kilmės ūkyje prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui arba patvirtintame karantino ūkyje:

kuriame per 21 dieną iki išvežimo nelaisvėje laikomi paukščiai nebuvo vakcinuojami nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos,

į kurį per 21 dieną iki išvežimo nepateko jokių kitų paukščių,

karantino ūkyje gyvūnai nebuvo vakcinuojami;

iii)

per 14 dienų iki išvežimo patikrinti atliekant serologinius kraujo mėginių tyrimus Niukaslo ligos viruso antikūnams nustatyti, siekiant 95 % patikimumu nustatyti 5 % infekcijos paplitimą, ir tyrimų rezultatai buvo neigiami;

b)

nelaisvėje laikomų paukščių periniai kiaušiniai:

i)

nėra vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos;

ii)

buvo padėti paukščių pulkuose, kurie

arba

nėra vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos,

arba

yra vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos naudojant inaktyvintas vakcinas,

arba

yra vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos naudojant gyvąsias vakcinas, kurios atitinka VI priedo kriterijus, ir vakcinacija atlikta bent 30 dienų iki perinių kiaušinių surinkimo.

6 SKYRIUS

Laikomų sausumos gyvūnų perkėlimo į atskirtus ūkius reikalavimai

63 straipsnis

Laikomų sausumos gyvūnų perkėlimo iš kitų ūkių nei atskirti ūkiai į atskirtus ūkius reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai laikomus sausumos gyvūnus, išskyrus primatus, iš kitų ūkių nei atskirti ūkiai perkelia į atskirtus ūkius tik jei laikomasi šių reikalavimų:

a)

gyvūnams taikomas karantinas tokiu laikotarpiu, kuris tinkamas į sąrašą įtrauktoms ligoms, susijusioms su perkeltinų gyvūnų rūšimis, tačiau bet kuriuo atveju bent 30 dienų, ir tuo laikotarpiu jie laikomi:

arba

i)

prieš perkėlimą – patvirtintame karantino ūkyje ar kito atskirto ūkio karantino patalpose,

arba

ii)

po perkėlimo – galutinės paskirties atskirto ūkio karantino patalpose;

b)

perkeliant gyvūnams nepasireiškė jokių į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su atitinkamomis rūšimis, klinikinių požymių arba nekilo įtarimas dėl šių ligų;

c)

gyvūnai atitinka Deleguotajame reglamente (ES) 2019/2035 susijusioms gyvūnų rūšims nustatytus identifikavimo reikalavimus;

d)

gyvūnai atitinka šiame reglamente nustatytus perkeliamiems gyvūnams taikomus vakcinacijos, gydymo arba tikrinimo reikalavimus.

2.   Veiklos vykdytojai perkelia laikomus primatus į atskirtą ūkį tik laikydamiesi taisyklių, kurios yra ne mažiau griežtos nei nurodytosios Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso (2018 m. leidimas) 5.9.1–5.9.5 straipsniuose dėl primatams taikomų karantino priemonių ir 6.12.4 straipsnyje dėl primatams iš nekontroliuojamos aplinkos taikomų karantino reikalavimų, ir tokį perkėlimą leidžia:

a)

valstybės narės kompetentinga institucija, kai gyvūnai perkeliami valstybės narėje,

arba

b)

kilmės valstybės narės kompetentinga institucija ir paskirties valstybės narės kompetentinga institucija bendru sutarimu, kai gyvūnai perkeliami į kitą valstybę narę.

64 straipsnis

Laikomų sausumos gyvūnų perkėlimo iš vienos valstybės narės atskirtų ūkių į kitos valstybės narės atskirtus ūkius reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai perkelia laikomus sausumos gyvūnus iš vienos valstybės narės atskirto ūkio į kitos valstybės narės atskirtą ūkį tik jei tie gyvūnai, remiantis tų gyvūnų priežiūros plano rezultatais, nekelia didelės rizikos ligoms, į kurių sąrašą jie įtraukti, plisti.

2.   Veiklos vykdytojai perkelia gyvūnus, kurie priklauso Antilocapridae, Bovidae, Camelidae, Cervidae, Giraffidae, Moschidae ar Tragulidae šeimoms, į kitą valstybę narę arba jos zoną tik jei laikomasi bent vieno iš reikalavimų dėl mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos, nustatytų Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 punktuose.

3.   Nukrypdama nuo 2 dalies, kilmės valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti perkelti tokius gyvūnus, neatitinkančius bent vieno iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 punktuose nustatytų reikalavimų, į kitą valstybę narę arba jos zoną,

a)

kuriai suteiktas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas arba kuri turi patvirtintą šios ligos likvidavimo programą, jei paskirties valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešė, kad toks perkėlimas leidžiamas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 43 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas,

arba

b)

kuriai nesuteiktas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas ir kuri neturi patvirtintos šios ligos likvidavimo programos, jei paskirties valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešė, kad toks perkėlimas yra leidžiamas. Jei paskirties valstybė narė nustato sąlygas, kuriomis leidžiama perkelti gyvūnus, tai turi būti viena iš sąlygų, nurodytų Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 5–8 punktuose.

7 SKYRIUS

Specialiosios taisyklės ir išimtys

65 straipsnis

Specialiosios keliaujančių cirkų ir pasirodymų su gyvūnais gyvūnų perkėlimo į kitas valstybes nares taisyklės

1.   Keliaujančių cirkų ir pasirodymų su gyvūnais veiklos vykdytojai perkelia gyvūnus į kitą valstybę narę tik jei yra įvykdyti šie reikalavimai:

a)

jie pateikia valstybės narės, kurioje yra keliaujantis cirkas ar pasirodymas su gyvūnais, kompetentingai institucijai numatytą jų perkėlimo į kitą valstybę narę maršrutą bent 10 darbo dienų iki išvežimo;

b)

vežimo dokumentas, nurodytas Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 77 straipsnyje, kuris turi būti pridėtas prie visų perkeltinų gyvūnų, yra tinkamai atnaujintas

ir

i)

prie kiekvieno perkeltino šuns, katės ir šeško pridedamas individualus identifikavimo dokumentas, nurodytas Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 71 straipsnyje, kuris yra tinkamai užpildytas, jame pateikiant 53 straipsnio b punkto i ir ii papunkčiuose nurodytą informaciją;

ii)

prie perkeltinų laikomų paukščių grupės pridedamas identifikavimo dokumentas, nurodytas Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 79 straipsnyje, yra tinkamai atnaujintas;

c)

per 12 mėnesių iki išvežimo:

i)

galvijai, avys, ožkos, kupranugariniai ir elniniai buvo patikrinti atliekant tyrimą Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijai nustatyti taikant vieną iš I priedo 1 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami;

ii)

galvijai, ožkos ir elniniai buvo patikrinti atliekant tyrimą Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcijai nustatyti taikant vieną iš I priedo 1 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami;

iii)

karveliai yra vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos;

d)

likus 10 darbo dienų iki keliaujančių cirkų ir pasirodymų su gyvūnais išvykimo visus jų gyvūnus patikrino valstybinis veterinarijos gydytojas ir nustatė, kad jie yra kliniškai sveiki į sąrašą įtrauktų ligų, kurios yra susijusios su į sąrašą įtrauktomis gyvūnų rūšimis ar gyvūnų kategorijomis, atžvilgiu.

2.   Keliaujančių cirkų ir pasirodymų su gyvūnais veiklos vykdytojai perkelia gyvūnus, kurie priklauso Antilocapridae, Bovidae, Camelidae, Cervidae, Giraffidae, Moschidae ar Tragulidae šeimoms, į kitą valstybę narę arba jos zoną tik jei laikomasi bent vieno iš reikalavimų dėl mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos, nustatytų Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 punktuose.

3.   Nukrypdama nuo 2 dalies, kilmės valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti perkelti tokius gyvūnus, neatitinkančius bent vieno iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 punktuose nustatytų reikalavimų, į kitą valstybę narę arba jos zoną,

a)

kuriai suteiktas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas arba kuri turi patvirtintą šios ligos likvidavimo programą, jei paskirties valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešė, kad toks perkėlimas leidžiamas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 43 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas,

arba

b)

kuriai nesuteiktas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas ir kuri neturi patvirtintos šios ligos likvidavimo programos, jei paskirties valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešė, kad toks perkėlimas yra leidžiamas. Jei paskirties valstybė narė nustato sąlygas, kuriomis leidžiama perkelti gyvūnus, tai turi būti viena iš sąlygų, nurodytų Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 5–8 punktuose.

66 straipsnis

Kompetentingos institucijos pareiga, susijusi su keliaujančių cirkų ir pasirodymų su gyvūnais gyvūnų perkėlimu į kitas valstybes nares

Kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pasirašo ir antspaudu patvirtina 65 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą maršrutą su sąlyga, kad:

a)

keliaujančiam cirkui ar pasirodymui su gyvūnais nėra taikomi jokie gyvūnų sveikatos apribojimai, susiję su liga, į kurios sąrašą yra įtraukta gyvūno, laikomo keliaujančiame cirke ir pasirodyme su gyvūnais, rūšis;

b)

laikomasi 65 straipsnyje nustatytų gyvūnų sveikatos reikalavimų;

c)

visi identifikavimo dokumentai, pridedami prie gyvūnų, perkeliamų su keliaujančiu cirku ir pasirodymu su gyvūnais, yra tinkamai atnaujinti, o gyvūnai atitinka šiame reglamente nustatytus vakcinacijos, gydymo ar tikrinimo reikalavimus, taikomus perkeliant atitinkamų rūšių gyvūnus.

67 straipsnis

Parodoms skirtų nelaisvėje laikomų paukščių perkėlimo reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai perkelia nelaisvėje laikomus paukščius į parodą kitoje valstybėje narėje tik jei gyvūnai atitinka 59 straipsnyje nustatytas sąlygas.

2.   Parodos, išskyrus plėšriųjų paukščių skraidomosios medžioklės parodas, veiklos vykdytojas užtikrina, kad:

a)

į gyvūnų parodą būtų leidžiama įvežti tik tuos nelaisvėje laikomus paukščius, kurie buvo iš anksto užregistruoti dalyvauti parodoje;

b)

valstybės narės, kurioje vyksta paroda, ūkių kilmės paukščių įvežimas į parodą nekeltų pavojaus parodoje dalyvaujančių paukščių sveikatos būklei

arba

i)

nustatydamas vienodus sveikatos būklės reikalavimus visiems nelaisvėje laikomiems paukščiams, dalyvaujantiems parodoje,

arba

ii)

valstybės narės, kurioje vyksta paroda, kilmės nelaisvėje laikomus paukščius laikydamas atskirose patalpose ar aptvaruose, atskirtus nuo kitų valstybių narių kilmės nelaisvėje laikomų paukščių;

c)

veterinarijos gydytojas:

i)

atlieka parodoje dalyvaujančių nelaisvėje laikomų paukščių tapatumo tikrinimus prieš juos įvežant į parodą;

ii)

stebi paukščių klinikinę būklę juos įvežant į parodą ir jos metu.

3.   Veiklos vykdytojai užtikrina, kad nelaisvėje laikomi paukščiai, perkelti į parodą pagal 1 ir 2 dalių reikalavimus, iš tokių parodų į kitą valstybę narę būtų perkeliami tik jei jie atitinka vieną iš šių reikalavimų:

a)

prie gyvūnų pridėtas veterinarijos sertifikatas pagal 81 straipsnį

arba

b)

prie nelaisvėje laikomų paukščių, išskyrus plėšriuosius paukščius, kurie dalyvavo skraidomosios medžioklės parodoje, pridėta 2 dalies c punkte nurodyto veterinarijos gydytojo išduota deklaracija, kurioje nurodoma, kad pagal 81 straipsnį originaliame veterinarijos sertifikate patvirtinta paukščių sveikatos būklė parodos metu nepablogėjo, taip pat prie tos deklaracijos pridėtas galiojantis originalus veterinarijos sertifikatas pagal 81 straipsnį, kurį išdavė kilmės valstybės narės kompetentinga institucija nelaisvėje laikomų paukščių perkėlimui į parodą,

arba

c)

prie plėšriųjų paukščių, kurie dalyvavo skraidomosios medžioklės parodoje, pridėtas kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas galiojantis originalus veterinarijos sertifikatas pagal 81 straipsnį plėšriųjų paukščių perkėlimui į skraidomosios medžioklės parodą, su sąlyga, kad paukščiai perkeliami atgal į kilmės valstybę narę.

4.   2 dalies c punkte nurodytas veterinarijos gydytojas išduoda 3 dalies b punkte nurodytą deklaraciją tik jei:

a)

gyvūnai perkeliami atgal į kilmės valstybę narę;

b)

buvo imtasi tinkamų priemonių, kad numatytas nelaisvėje laikomų paukščių perkėlimas į kilmės valstybę narę būtų užbaigtas per originalaus veterinarijos sertifikato pagal 81 straipsnį, kurį išdavė kilmės valstybės narės kompetentinga institucija nelaisvėje laikomų paukščių perkėlimui į parodą, galiojimo laikotarpį;

c)

įvykdytos 2 dalies b punkte nurodytos sąlygos.

68 straipsnis

Specialieji lenktyninių karvelių perkėlimo į sporto renginius kitoje valstybėje narėje reikalavimai

Veiklos vykdytojai perkelia lenktyninius karvelius į sporto renginius kitoje valstybėje narėje tik jei gyvūnai atitinka 59 straipsnyje nustatytas sąlygas.

8 SKYRIUS

Veterinarijos sertifikatai ir pranešimai apie perkėlimą

1 skirsnis

Gyvūnų sveikatos sertifikavimo reikalavimai

69 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata, taikoma laikomų arklinių šeimos gyvūnų perkėlimui į kitas valstybes nares

Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalyje nustatyti gyvūnų sveikatos sertifikavimo reikalavimai netaikomi į kitą valstybę narę perkeliamiems registruotiems arklinių šeimos gyvūnams, jeigu:

a)

kilmės valstybės narės kompetentinga institucija leido taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą;

b)

paskirties valstybės narės kompetentinga institucija pranešė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, kad toks perkėlimas leidžiamas c ir d punktuose nurodytomis sąlygomis;

c)

arklinių šeimos gyvūnai, laikomi ir perkeliami atitinkamose kilmės valstybės narės ir paskirties valstybės narės teritorijose, atitinka bent gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus į kitas valstybes nares perkeliamiems laikomiems arklinių šeimos gyvūnams, ir, visų pirma, 22 straipsnyje nustatytus papildomus gyvūnų sveikatos reikalavimus;

d)

kilmės valstybės narės kompetentinga institucija ir paskirties valstybės narės kompetentinga institucija yra įdiegusios sistemas, kuriomis užtikrinamas laikomų arklinių šeimos gyvūnų, perkeltų pagal šio straipsnio sąlygas, atsekamumas.

70 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata, taikoma keliaujančių cirkų ir pasirodymų su gyvūnais sausumos gyvūnų perkėlimui į kitas valstybes nares

Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalyje nustatyti gyvūnų sveikatos sertifikavimo reikalavimai netaikomi į kitas valstybes nares perkeliamiems keliaujančių cirkų ir pasirodymų su gyvūnais sausumos gyvūnams.

71 straipsnis

Tam tikrų laikomų sausumos gyvūnų veterinarijos sertifikatas

1.   Veiklos vykdytojai perkelia nelaisvėje laikomus paukščius, namines bites, kamanes, išskyrus kamanes iš patvirtintų izoliuotųjų auginimo ūkių, primatus, šunis, kates, šeškus ar kitus mėsėdžius į kitą valstybę narę tik jei prie jų yra pridėtas kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas veterinarijos sertifikatas.

2.   Nukrypdami nuo 1 dalies, veiklos vykdytojai gali perkelti nelaisvėje laikomus paukščius iš parodų atgal į paukščių kilmės valstybę narę pagal 67 straipsnio 3 dalį.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies, kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas veterinarijos sertifikatas plėšriųjų paukščių perkėlimui iš kilmės valstybės narės ūkio į skraidomosios medžioklės parodą kitoje valstybėje narėje gali būti pridedamas prie tokių plėšriųjų paukščių, kai jie grąžinami iš parodos į kilmės valstybę narę, jei toks perkėlimas vyksta minėtojo sertifikato galiojimo laikotarpiu.

72 straipsnis

Nelaisvėje laikomų paukščių perinių kiaušinių veterinarijos sertifikatas

Veiklos vykdytojai veža nelaisvėje laikomų paukščių perinius kiaušinius į kitą valstybę narę tik jei prie jų yra pridėtas kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas veterinarijos sertifikatas.

2 skirsnis

Laikomų sausumos gyvūnų ir perinių kiaušinių veterinarijos sertifikatų turinys

73 straipsnis

Laikomų galvijų veterinarijos sertifikato turinys

1.   Laikomų galvijų, išskyrus 2 dalyje nurodytus laikomus galvijus, veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 10 straipsnio reikalavimams ir, jei taikytina, 11, 12 bei 13 straipsnių reikalavimams.

2.   Laikomų galvijų, tiesiogiai arba po surinkimo operacijų perkeliamų į skerdyklą kitoje valstybėje narėje nedelsiant paskersti, veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 14 straipsnio reikalavimams.

74 straipsnis

Laikomų avių ir ožkų veterinarijos sertifikato turinys

1.   Laikomų avių ir ožkų, išskyrus 2 ir 3 dalyse nurodytas laikomas avis ar ožkas, veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis reikalavimams, nustatytiems:

a)

15 straipsnio 1 ir 2 dalyse – avims, išskyrus nekastruotus avinus;

b)

15 straipsnio 1 ir 3 dalyse – ožkoms;

c)

15 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse – nekastruotiems avinams;

d)

17 straipsnyje, jei taikytina.

2.   Laikomų avių ir ožkų, perkeliamų į kitą valstybę narę arba jos zoną, kuri turi patvirtintą Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos likvidavimo programą, veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalie 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis reikalavimams, nustatytiems:

a)

15 straipsnio 1 dalies a, b ir d–h punktuose;

b)

arba 15 straipsnio 1 dalies c punkte, arba 16 straipsnyje;

c)

17 straipsnyje, jei taikytina.

3.   Laikomų avių ir ožkų, tiesiogiai arba po surinkimo operacijų perkeliamų į skerdyklą kitoje valstybėje narėje nedelsiant paskersti, veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 18 straipsnio reikalavimams.

75 straipsnis

Laikomų kiaulių veterinarijos sertifikato turinys

1.   Laikomų kiaulių, išskyrus 2 dalyje nurodytas laikomas kiaules, veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 19 straipsnio reikalavimams ir, jei taikytina, 20 straipsnio reikalavimams.

2.   Laikomų kiaulių, tiesiogiai arba po surinkimo operacijų perkeliamų į skerdyklą kitoje valstybėje narėje nedelsiant paskersti, veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 21 straipsnio reikalavimams.

76 straipsnis

Laikomų arklinių šeimos gyvūnų veterinarijos sertifikato turinys

1.   Laikomų arklinių šeimos gyvūnų veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 22 straipsnio reikalavimams.

2.   1 punkte nurodytas veterinarijos sertifikatas:

a)

išduodamas konkrečiam arklinių šeimos gyvūnui

arba

b)

gali būti išduodamas arklinių šeimos gyvūnų siuntai,

i)

kuri išsiunčiama tiesiai į kitą valstybę narę be surinkimo operacijų,

arba

ii)

kuri tiesiogiai arba po surinkimo operacijos vežama į skerdyklą kitoje valstybėje narėje nedelsiant paskersti.

77 straipsnis

Laikomų kupranugarinių veterinarijos sertifikato turinys

1.   Laikomų kupranugarinių, išskyrus 2 dalyje nurodytus kupranugarinius, veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 23 straipsnio reikalavimams ir, jei taikytina, 24 straipsnio reikalavimams.

2.   Laikomų kupranugarinių, tiesiogiai arba po surinkimo operacijų perkeliamų į skerdyklą kitoje valstybėje narėje nedelsiant paskersti, veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 25 straipsnio reikalavimams.

78 straipsnis

Laikomų elninių veterinarijos sertifikato turinys

1.   Laikomų elninių, išskyrus 2 dalyje nurodytus elninius, veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 26 straipsnio reikalavimams ir, jei taikytina, 27 straipsnio reikalavimams.

2.   Laikomų elninių, tiesiogiai arba po surinkimo operacijų perkeliamų į skerdyklą kitoje valstybėje narėje nedelsiant paskersti, veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 28 straipsnio reikalavimams.

79 straipsnis

Kitų laikomų kanopinių gyvūnų veterinarijos sertifikato turinys

1.   Kitų laikomų kanopinių gyvūnų, išskyrus 2 dalyje nurodytus kitus laikomus kanopinius gyvūnus, veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 29 straipsnio reikalavimams ir, jei taikytina, 30 straipsnio reikalavimams.

2.   Kitų laikomų kanopinių gyvūnų, tiesiogiai arba po surinkimo operacijų perkeliamų į skerdyklą kitoje valstybėje narėje nedelsiant paskersti, veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 31 straipsnio reikalavimams.

80 straipsnis

Naminių paukščių veterinarijos sertifikato turinys

Naminių paukščių veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis reikalavimams, nustatytiems:

a)

34 straipsnyje – veisliniams ir maistiniams naminiams paukščiams ir 41 bei 42 straipsniuose – jei taikytina, konkrečios kategorijos naminiams paukščiams;

b)

35 straipsnyje – skerstiniems naminiams paukščiams ir 41 bei 42 straipsniuose – jei taikytina, konkrečios kategorijos naminiams paukščiams;

c)

36 straipsnyje – vienadieniams paukščiukams ir 41 bei 42 straipsniuose – jei taikytina, konkrečios kategorijos naminiams paukščiams;

d)

37 straipsnyje – mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, ir 41 bei 42 straipsniuose – jei taikytina, konkrečios kategorijos naminiams paukščiams.

81 straipsnis

Nelaisvėje laikomų paukščių veterinarijos sertifikato turinys

1.   Nelaisvėje laikomų paukščių, išskyrus 2 ir 3 dalyse nurodytus nelaisvėje laikomus paukščius, veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal 71 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 59 straipsnio reikalavimams ir 61 bei 62 straipsnių reikalavimams, jei taikytina konkrečios kategorijos paukščiams.

2.   Parodoms skirtų nelaisvėje laikomų paukščių veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal 71 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 67 straipsnio 1 dalies reikalavimams.

3.   Lenktyninių karvelių veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal 71 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 68 straipsnio reikalavimams.

82 straipsnis

Naminių paukščių perinių kiaušinių veterinarijos sertifikato turinys

Naminių paukščių perinių kiaušinių veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) 2016/429 161 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 2 punkte, ir patvirtinama atitiktis reikalavimams, nustatytiems:

a)

38 straipsnyje – naminių paukščių perinių kiaušiniams, išskyrus nurodytus b ir c punktuose, ir 41 bei 42 straipsniuose – jei taikytina, konkrečios kategorijos kiaušiniams;

b)

39 straipsnyje – mažiau nei 20 perinių kiaušinių, kuriuos padėjo naminiai paukščiai, ir 41 bei 42 straipsniuose – jei taikytina, konkrečios kategorijos kiaušiniams;

c)

40 straipsnyje – naminių paukščių kiaušiniams be specifinių patogenų.

83 straipsnis

Nelaisvėje laikomų paukščių perinių kiaušinių veterinarijos sertifikato turinys

Nelaisvėje laikomų paukščių perinių kiaušinių veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal 72 straipsnį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 2 punkte, ir patvirtinama atitiktis 60 straipsnio reikalavimams bei 61 ir 62 straipsnių reikalavimams, jei taikytina konkrečios kategorijos kiaušiniams.

84 straipsnis

Naminių bičių ir kamanių veterinarijos sertifikato turinys

1.   Naminių bičių veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal 71 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 48 straipsnio reikalavimams ir, jei taikytina, 49 ir 50 straipsnių reikalavimams.

2.   Kamanių, išskyrus kamanes iš patvirtintų izoliuotųjų auginimo ūkių, veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal 71 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 51 straipsnio reikalavimams.

85 straipsnis

Primatų veterinarijos sertifikato turinys

Primatų veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal 71 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 47 straipsnio reikalavimams.

86 straipsnis

Šunų, kačių ir šeškų veterinarijos sertifikato turinys

1.   Šunų, kačių ir šeškų, išskyrus 2 dalyje nurodytus šunis, kates ir šeškus, veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal 71 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 53 straipsnio reikalavimams bei, jei taikytina, 54 straipsnio reikalavimams.

2.   Šunų, kačių ir šeškų, laikomų kaip gyvūnai augintiniai, veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal 71 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, patvirtinama atitiktis 55 straipsnio reikalavimams bei, jei taikytina, 56 straipsnio reikalavimams ir pateikiama nuoroda į Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 71 straipsnyje nurodytą identifikavimo dokumentą.

87 straipsnis

Kitų mėsėdžių veterinarijos sertifikato turinys

Kitų mėsėdžių veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal 71 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 58 straipsnio reikalavimams.

88 straipsnis

Sausumos gyvūnų, perkeliamų iš atskirto ūkio į kitos valstybės narės atskirtą ūkį, veterinarijos sertifikato turinys

Sausumos gyvūnų, perkeliamų iš atskirto ūkio į kitos valstybės narės atskirtą ūkį, veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalį arba pagal šio reglamento 71 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 64 straipsnio reikalavimams.

3 skirsnis

Gyvūnų sveikatos sertifikavimo reikalavimai, susiję su laikomų sausumos gyvūnų konkrečiais perkėlimo tipais

89 straipsnis

Gyvūnų sveikatos sertifikavimas, taikomas kanopinių gyvūnų ir naminių paukščių perkėlimui per ūkius, kuriuose atliekamos surinkimo operacijos

Kompetentinga institucija išduoda 73–80 straipsniuose nurodytą veterinarijos sertifikatą, skirtą kanopinių gyvūnų ir naminių paukščių, kuriems taikomos surinkimo operacijos, perkėlimui į kitą valstybę narę tokia tvarka:

a)

prieš išduodant 73–80 straipsniuose nurodytą pirmąjį veterinarijos sertifikatą, 91 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentų, tapatumo ir fiziniai tikrinimai bei tyrimai atliekami,

arba

i)

kilmės ūkyje, jei gyvūnai yra skirti

tiesiogiai perkelti į surinkimo operacijoms patvirtintą ūkį valstybėje narėje, kurios teritorija kertama,

arba

surinkimo operacijai transporto priemonėje kilmės valstybėje narėje, kad būtų tiesiogiai perkelti į kitą valstybę narę,

arba

ii)

surinkimo operacijoms patvirtintame ūkyje, jei gyvūnai buvo surinkti kilmės valstybėje narėje išsiuntimui į kitą valstybę narę,

arba

iii)

surinkimo operacijoms patvirtintame ūkyje valstybėje narėje, kurios teritorija kertama, jei su gyvūnais buvo atliekama surinkimo operacija tokioje valstybėje narėje;

b)

73–80 straipsniuose nurodytas veterinarijos sertifikatas užpildomas remiantis oficialia informacija:

i)

kurią turi sertifikavimą atliekantis valstybinis veterinarijos gydytojas, kuris atliko a punkto i ir ii papunkčiuose nurodytus tikrinimus ir tyrimus kilmės valstybėje narėje,

arba

ii)

kuri pateikta 73–80 straipsniuose nurodytame pirmajame arba antrajame veterinarijos sertifikate, kurį turi sertifikavimą atliekantis valstybinis veterinarijos gydytojas, atlikęs a punkto iii papunktyje nurodytus tikrinimus ir tyrimus valstybėje narėje, kurios teritorija yra kertama, jei aplankyta viena ar kelios valstybės narės, kurių teritorija kertama.

90 straipsnis

Gyvūnų sveikatos sertifikavimas, taikomas eksportuoti į trečiąsias šalis skirtiems laikomiems kanopiniams gyvūnams ir naminiams paukščiams juos perkeliant iš kilmės valstybės narės iki Sąjungos išorės sienos per kitų valstybių narių teritoriją

Veiklos vykdytojai užtikrina, kad prie laikomų kanopinių gyvūnų ar naminių paukščių, skirtų eksportuoti į trečiąją šalį ir vežamų iki Sąjungos išorės sienos per kitą valstybę narę, būtų pridėti veterinarijos sertifikatai, kuriuose būtų patvirtinta, kad:

i)

gyvūnai atitinka bent šiame skyriuje nustatytus laikomų kanopinių gyvūnų arba naminių paukščių, kurie yra skirti skersti valstybėje narėje, kurioje yra išvežimo punktas, perkėlimo reikalavimus,

ir

ii)

į mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai atitinka bent 33 straipsnio reikalavimus, jei išvežimo punktas yra valstybėje narėje arba jos zonoje, kuriai suteiktas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas arba kuri turi patvirtintą šios ligos likvidavimo programą.

4 skirsnis

Taisyklės, susijusios su kompetentingos institucijos, atsakingos už gyvūnų sveikatos sertifikavimą, atsakomybe

91 straipsnis

Kompetentingos institucijos atsakomybė, susijusi su gyvūnų sveikatos sertifikavimu

1.   Prieš pasirašydamas veterinarijos sertifikatą, valstybinis veterinarijos gydytojas atlieka šiuos dokumentų, tapatumo ir fizinius tikrinimus bei tyrimus, kad patikrintų atitiktį reikalavimams:

a)

jei tai laikomi kanopiniai gyvūnai – siuntos gyvūnų tapatumo tikrinimą ir klinikinį tyrimą siekiant nustatyti į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su atitinkamomis rūšimis, klinikinius požymius arba įtarimą dėl šių ligų;

b)

jei tai veisliniai naminiai paukščiai, maistiniai naminiai paukščiai ir mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, – ūkyje saugomų sveikatos ir produkcijos įrašų tikrinimą, siuntos gyvūnų tapatumo tikrinimą ir kilmės pulko ir siuntos gyvūnų klinikinį tikrinimą, siekiant nustatyti į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su atitinkamomis rūšimis, klinikinius požymius arba įtarimą dėl šių ligų;

c)

jei tai skerstini naminiai paukščiai – ūkyje saugomų sveikatos ir produkcijos įrašų tikrinimą, siuntos gyvūnų tapatumo tikrinimą ir kilmės pulko klinikinį tikrinimą siekiant nustatyti į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su atitinkamomis rūšimis, klinikinius požymius arba įtarimą dėl šių ligų;

d)

jei tai vienadieniai paukščiukai – kilmės pulko ūkyje saugomų sveikatos ir produkcijos įrašų tikrinimą, siekiant nustatyti į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su atitinkamomis rūšimis, klinikinius požymius arba įtarimą dėl šių ligų;

e)

jei tai nelaisvėje laikomi paukščiai:

i)

siuntos gyvūnų tapatumo tikrinimą;

ii)

ūkyje saugomų sveikatos ir produkcijos įrašų tikrinimą ir kilmės pulko ir siuntos gyvūnų klinikinį tikrinimą, siekiant nustatyti į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su atitinkamomis rūšimis, klinikinius požymius arba įtarimą dėl šių ligų;

f)

jei tai naminių paukščių periniai kiaušiniai – kilmės pulko ūkyje saugomų sveikatos ir produkcijos įrašų ir, jei taikytina, išsiuntimo perykloje saugomų įrašų tikrinimą, perinių kiaušinių tapatumo tikrinimą ir

arba

i)

kilmės pulko klinikinį tikrinimą, siekiant nustatyti į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su atitinkamomis rūšimis, klinikinius požymius arba įtarimą dėl šių ligų,

arba

ii)

kas mėnesį atliekamą kilmės pulko sveikatos būklės tikrinimą ir jo esamos sveikatos būklės vertinimą, remiantis naujausia veiklos vykdytojo pateikta informacija;

g)

jei tai nelaisvėje laikomų naminių paukščių periniai kiaušiniai – ūkyje saugomų sveikatos ir produkcijos įrašų tikrinimą, perinių kiaušinių tapatumo tikrinimą ir kilmės pulko klinikinį tikrinimą, siekiant nustatyti į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su atitinkamomis rūšimis, klinikinius požymius arba įtarimą dėl šių ligų;

h)

jei tai naminės bitės ir kamanės – tapatumo tikrinimą ir

arba

i)

gyvūnų, jų pakuočių ir viso pridedamo pašaro ar kitos medžiagos apžiūrą, siekiant nustatyti naminių bičių amerikinio bičių perų puvinio, Aethina tumida (bitinio žvilgvabalio) ir Tropilaelaps spp. arba kamanių Aethina tumida (bitinio žvilgvabalio) pasireiškimą,

arba

ii)

jei tai bičių motinos, kurios turi būti sertifikuojamos taikant 49 straipsnyje numatytą nukrypti leidžiančią nuostatą, – sezono metu kas mėnesį atliekamo sveikatos tikrinimo įrašų tikrinimą, jų atskirų narvelių apžiūrą siekiant patikrinti didžiausią galimą bičių palydovių skaičių narvelyje, ir gyvūnų, jų pakuočių bei viso pridedamo pašaro ar kitos medžiagos apžiūrą siekiant nustatyti amerikinio bičių perų puvinio, Aethina tumida (bitinio žvilgvabalio) ir Tropilaelaps spp. pasireiškimą;

i)

jei tai primatai – siuntos gyvūno (-ų) sveikatos įrašų tikrinimą, tapatumo tikrinimą ir klinikinį tyrimą, o jei jo neįmanoma atlikti – klinikinį tikrinimą, siekiant nustatyti į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su atitinkamomis rūšimis, klinikinius požymius arba įtarimą dėl šių ligų;

j)

jei tai šunys, katės, šeškai ir kiti mėsėdžiai – siuntos gyvūnų tapatumo tikrinimą ir klinikinį tyrimą, o jei jo neįmanoma atlikti – klinikinį tikrinimą, siekiant nustatyti į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su atitinkamomis rūšimis, klinikinius požymius arba įtarimą dėl šių ligų;

k)

jei tai sausumos gyvūnai iš atskirto ūkio, perkeliami į atskirtą ūkį kitoje valstybėje narėje, – siuntos gyvūnų sveikatos įrašų tikrinimą, tapatumo tikrinimą ir klinikinį tyrimą, o jei jo neįmanoma atlikti – klinikinį tikrinimą, siekiant nustatyti į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su atitinkamomis rūšimis, klinikinius požymius arba įtarimą dėl šių ligų.

2.   Valstybinis veterinarijos gydytojas atlieka dokumentų, tapatumo ir fizinius tikrinimus bei tyrimus, kaip numatyta 1 dalyje, ir išduoda veterinarijos sertifikatą:

a)

laikomiems kanopiniams gyvūnams, išskyrus arklinių šeimos gyvūnus, – per 24 valandas iki išvežimo iš kilmės ūkio arba, jei taikytina, surinkimo operacijoms patvirtinto ūkio;

b)

arklinių šeimos gyvūnams – per 48 valandas iki išvežimo iš kilmės ūkio, o 92 straipsnio 2 dalyje nurodytiems arklinių šeimos gyvūnams – paskutinę darbo dieną prieš išvežimą;

c)

veisliniams naminiams paukščiams, maistiniams naminiams paukščiams ir mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius ir nelaisvėje laikomus paukščius, – per 48 valandas iki išvežimo iš kilmės ūkio;

d)

skerstiniems naminiams paukščiams – per 5 dienas iki išvežimo iš kilmės ūkio;

e)

vienadieniams paukščiukams – per 24 valandas iki išvežimo iš kilmės ūkio;

f)

naminių paukščių periniams kiaušiniams:

i)

per 72 valandas iki perinių kiaušinių išvežimo iš kilmės ūkio, jei atliekamas kilmės pulko dokumentų, tapatumo ir klinikinis tikrinimai bei jo esamos sveikatos būklės vertinimas, remiantis veiklos vykdytojo pateikta naujausia informacija;

ii)

per 31 dieną iki perinių kiaušinių išvežimo iš kilmės ūkio, jei kas mėnesį atliekamas kilmės pulko sveikatos tikrinimas;

g)

nelaisvėje laikomų paukščių periniams kiaušiniams – per 48 valandas iki išvežimo iš kilmės ūkio;

h)

naminėms bitėms ir kamanėms – per 48 valandas iki išvežimo iš kilmės ūkio, o bičių motinoms, kurios turi būti sertifikuojamos taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, – per 24 valandas iki išvežimo iš kilmės ūkio;

i)

primatams – per 48 valandas iki išvežimo iš kilmės ūkio;

j)

šunims, katėms, šeškams ir kitiems mėsėdžiams – per 48 valandas iki išvežimo iš kilmės ūkio;

k)

sausumos gyvūnams iš atskirto ūkio, kurie perkeliami į kitos valstybės narės atskirtą ūkį, – per 48 valandas iki išvežimo iš kilmės ūkio.

3.   Veterinarijos sertifikatas galioja 10 dienų nuo išdavimo dienos, nepažeidžiant 92 straipsnyje nustatytų nukrypti leidžiančių nuostatų.

92 straipsnis

Nuo veterinarijos sertifikato galiojimo termino nukrypti leidžianti nuostata

1.   Nukrypstant nuo 91 straipsnio 3 dalies, jei gyvūnai vežami vandens keliais ir (arba) jūra, 10 dienų veterinarijos sertifikato galiojimo terminas gali būti pratęstas kelionės vandens keliais ir (arba) jūra trukme.

2.   Be to, nukrypstant nuo 91 straipsnio 3 dalies, 76 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas arklinių šeimos gyvūnų sertifikatas galioja 30 dienų, su sąlyga, kad:

a)

prie perkeliamo arklinių šeimos gyvūno pridėtas visą gyvūno gyvenimo laikotarpį galiojantis identifikavimo dokumentas, kaip numatyta Reglamento (ES) 2016/429 114 straipsnio 1 dalies c punkte, į kurį įtrauktas kompetentingos institucijos arba įstaigos, kuriai pavesta ši veikla, ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui išduotas patvirtinimo ženklas, kuriuo patvirtinama, kad gyvūnas nuolat laikomas ūkyje, kompetentingos institucijos pripažintame ūkiu, kuriame rizika sveikatai yra maža, nes dažnai atliekamos gyvūnų sveikatos patikros, papildomi tapatumo tikrinimai ir sveikatos tyrimai, be to, ūkyje nevykdomas kergimas (jis vykdomas tik specialiose ir atskirtose patalpose),

arba

b)

prie perkeliamo registruoto arklinių šeimos gyvūno pridėtas visą gyvūno gyvenimo laikotarpį galiojantis identifikavimo dokumentas, kaip numatyta Reglamento (ES) 2016/429 114 straipsnio 1 dalies c punkte, į kurį įtraukta licencija, ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui išduota „Fédération Equestre Internationale“ nacionalinės federacijos dalyvauti jojimo varžybose arba kompetentingos lenktynių institucijos dalyvauti lenktynėse, kuria patvirtinama, kad veterinarijos gydytojas apsilanko bent du kartus per metus, įskaitant apsilankymus, kurie būtini reguliariai vakcinacijai nuo arklių gripo atlikti, ir tyrimus, kuriuos reikia atlikti norint perkelti gyvūnus į kitas valstybes nares ar trečiąsias šalis.

3.   Galiojimo laikotarpiu 2 dalyje nurodyto sertifikato pakanka:

a)

daugkartiniam įvežimui į kitas valstybes nares;

b)

grąžinimui į jame nurodytą išvežimo ūkį.

5 skirsnis

Išsamios pranešimo apie laikomų sausumos gyvūnų perkėlimą ir perinių kiaušinių vežimą į kitas valstybes nares taisyklės

93 straipsnis

Išankstinis veiklos vykdytojų pranešimas apie kamanių perkėlimą iš vienos valstybės narės patvirtintų izoliuotųjų auginimo ūkių į kitos valstybės narės patvirtintus izoliuotuosius auginimo ūkius

Jei kamanės iš patvirtintų izoliuotųjų auginimo ūkių yra perkeliamos į kitą valstybę narę, kilmės ūkio veiklos vykdytojas iš anksto praneša kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai apie tokių kamanių išvežimą.

94 straipsnis

Išankstinis keliaujančio cirko ir pasirodymų su gyvūnais veiklos vykdytojų pranešimas apie ketinimą perkelti laikomus sausumos gyvūnus iš vienos valstybės narės į kitą

Jei keliaujantis cirkas ir pasirodymai su gyvūnais yra perkeliami į kitą valstybę narę, keliaujančių cirkų ir pasirodymų su gyvūnais veiklos vykdytojas praneša kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai apie tai likus bent 10 dienų iki tokių keliaujančių cirkų ir pasirodymų su gyvūnais išvykimo.

95 straipsnis

Išankstinis veiklos vykdytojų pranešimas apie nelaisvėje laikomų paukščių perinių kiaušinių vežimą iš vienos valstybės narės į kitą

Jei nelaisvėje laikomų paukščių periniai kiaušiniai vežami į kitą valstybę narę, kilmės ūkio veiklos vykdytojas iš anksto praneša kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai apie numatomą šių genetinės medžiagos produktų vežimą.

96 straipsnis

Veiklos vykdytojų pareiga informuoti, susijusi su pranešimu apie laikomų sausumos gyvūnų perkėlimą į kitas valstybes nares

Veiklos vykdytojai, savo kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai teikdami pranešimą pagal Reglamento (ES) 2016/429 152 straipsnį, tai kompetentingai institucijai pateikia informaciją, susijusią su kiekviena į kitą valstybę narę perkeliamų laikomų sausumos gyvūnų siunta, kaip nustatyta:

a)

VIII priedo 1 dalies 1 punkto a–d papunkčiuose dėl laikomų sausumos gyvūnų, išskyrus kamanes iš patvirtintų izoliuotųjų auginimo ūkių, perkeltinas į kitą valstybę narę;

b)

VIII priedo 2 dalyje dėl kamanių iš patvirtintų izoliuotųjų auginimo ūkių.

97 straipsnis

Kompetentingos institucijos pareiga informuoti, susijusi su pranešimu apie laikomų sausumos gyvūnų perkėlimą į kitas valstybes nares

Kilmės valstybės narės kompetentinga institucija, teikdama pranešimą paskirties valstybės narės kompetentingai institucijai pagal Reglamento (ES) 2016/429 153 straipsnio 1 dalį, pateikia informaciją, susijusią su kiekviena į kitą valstybę narę perkeliamų laikomų sausumos gyvūnų siunta, kaip nustatyta:

a)

VIII priedo 1 dalies 1 punkto a–d papunkčiuose dėl laikomų sausumos gyvūnų, išskyrus kamanes iš patvirtintų izoliuotųjų auginimo ūkių, perkeltinas į kitą valstybę narę;

b)

VIII priedo 2 dalyje dėl kamanių iš patvirtintų izoliuotųjų auginimo ūkių.

98 straipsnis

Pranešimas apie perinių kiaušinių vežimą į kitas valstybes nares

Veiklos vykdytojai, teikdami pranešimą savo kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai pagal Reglamento (ES) 2016/429 163 straipsnį ir šio reglamento 95 straipsnį, kompetentingai institucijai pateikia VIII priedo 1 dalies 2 punkto a–e papunkčiuose nurodytą informaciją, susijusia su kiekviena į kitą valstybę narę vežamų perinių kiaušinių siunta.

99 straipsnis

Avarinės procedūros

Nutrūkus elektros tiekimui ir dėl kitų priežasčių sutrikus oficialios kontrolės informacijos valdymo sistemos (IMSOC) veikimui, laikomų sausumos gyvūnų arba perinių kiaušinių, kurie perkeliami arba vežami į kitą valstybę narę, kilmės vietos kompetentinga institucija laikosi nenumatytų atvejų tvarkos, nustatytos pagal Reglamento (ES) 2017/625 134 straipsnio d punktą.

100 straipsnis

Regionų paskyrimas pranešimams apie perkėlimą bei vežimą valdyti

Paskirdamos regionus pranešimams apie perkėlimą bei vežimą, numatytiems 97 ir 98 straipsniuose, valdyti, valstybės narės užtikrina, kad:

a)

visos jų teritorijos dalys patektų bent į vieno regiono sudėtį;

b)

už kiekvieną paskirtą regioną būtų atsakinga kompetentinga institucija, kuriai pavesta atlikti gyvūnų sveikatos sertifikavimą tame regione;

c)

už paskirtą regioną atsakinga kompetentinga institucija galėtų naudotis IMSOC;

d)

kompetentingos institucijos, atsakingos už paskirtą regioną, darbuotojai turėtų reikiamų gebėjimų ir žinių, būtų įgiję specialų mokymą arba turėtų lygiavertę praktinę patirtį, susijusią su IMSOC naudojimu rengiant, tvarkant ir perduodant informaciją, numatytą 97 ir 98 straipsniuose.

III DALIS

LAUKINIŲ SAUSUMOS GYVŪNŲ PERKĖLIMAS

101 straipsnis

Laukinių sausumos gyvūnų perkėlimo į kitas valstybes nares reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai laukinius sausumos gyvūnus iš kilmės buveinės perkelia tik pakrovę juos tiesiai į transporto priemonę, kuria jie vežami į kitoje valstybėje narėje esančią buveinę arba ūkį, gyvūnų neįvežant į jokį kilmės valstybės narės ūkį.

2.   Veiklos vykdytojai ir vežėjai užtikrina, kad laukiniams sausumos gyvūnams, išskyrus bites ir kamanes, vežti naudojama transporto priemonė būtų:

a)

sukonstruota taip, kad:

i)

gyvūnai negalėtų ištrūkti arba iškristi;

ii)

transporto priemonėje būtų įmanoma apžiūrėti gyvūnus;

iii)

būtų išvengta gyvūnų ekskrementų, kraiko ar pašarų šalinimo arba jis būtų kuo labiau sumažintas;

iv)

paukščių atveju būtų išvengta plunksnų šalinimo arba jis būtų kuo labiau sumažintas;

v)

prireikus gyvūnus būtų galima sulaikyti arba vežti paveiktus raminamųjų;

b)

išvalyta ir dezinfekuota nedelsiant po kiekvieno gyvūno arba bet kokio objekto, kuris kelia pavojų gyvūnų sveikatai, vežimo ir, jei būtina, dar kartą dezinfekuota ir bet kuriuo atveju išdžiovinta arba palikta išdžiūti prieš bet kurį naują gyvūnų pakrovimą.

3.   Veiklos vykdytojai ir vežėjai užtikrina, kad laukiniams sausumos gyvūnams, išskyrus bites ir kamanes, vežti naudojami konteineriai:

a)

atitiktų 2 dalies a punkto sąlygas;

b)

talpintų tik tos pačios rūšies laukinius gyvūnus iš tos pačios buveinės;

c)

būtų paženklinti, nurodant gyvūnų rūšį ir skaičių;

d)

būtų arba nenaudoti specialios konstrukcijos vienkartiniai konteineriai, kurie turi būti sunaikinti juos pirmą kartą panaudojus, arba išvalyti ir dezinfekuoti juos panaudojus ir išdžiovinti arba palikti išdžiūti prieš kartotinai naudojant.

4.   Veiklos vykdytojai laukinius sausumos gyvūnus iš jų kilmės buveinės į kitos valstybės narės buveinę arba ūkį perkelia tik jei yra įvykdyti šie papildomi reikalavimai:

a)

dauguma siuntos gyvūnų buvo laikomi kilmės ūkyje bent 30 dienų iki išvežimo arba nuo gimimo, jei jie jaunesni nei 30 dienų, ir tuo laikotarpiu neturėjo sąlyčio su laikomais gyvūnais, kurių sveikatos būklė prastesnė arba kuriems dėl su gyvūnų sveikata susijusių priežasčių taikomi perkėlimo apribojimai, arba su laikomais gyvūnais iš ūkio, kuris neatitinka b punkte nustatytų reikalavimų;

b)

visi gyvūnai, įvežti į Sąjungą iš trečiosios šalies arba teritorijos per 30 dienų iki 1 dalyje nurodytų gyvūnų išvežimo ir patekę į ūkį buveinėje, kurioje tie gyvūnai buvo laikomi, yra laikomi atskirai, siekiant išvengti tiesioginio ir netiesioginio sąlyčio su visais kitais to ūkio ir tos buveinės gyvūnais;

c)

gyvūnai yra iš buveinės, kurioje per nustatytus terminus nepranešta apie šias ligas ir infekcijas:

i)

pasiutligės viruso infekciją per 30 dienų iki išvežimo;

ii)

į ligos sąrašą įtrauktų rūšių laukinių sausumos gyvūnų Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekciją per 42 dienas iki išvežimo;

iii)

į ligos sąrašą įtrauktų rūšių laukinių sausumos gyvūnų Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekciją per 42 dienas iki išvežimo;

iv)

į ligos sąrašą įtrauktų rūšių laukinių sausumos gyvūnų užsikrėtimą epizootinės hemoraginės ligos virusu 150 km spinduliu per 2 metus iki išvežimo;

v)

kanopinių gyvūnų juodligę per 15 dienų iki išvežimo;

vi)

tripanozomozę (Trypanosoma evansi) per 30 dienų iki išvežimo;

d)

jei gyvūnai priklauso Antilocapridae, Bovidae, Camelidae, Cervidae, Giraffidae, Moschidae ar Tragulidae šeimoms, kilmės buveinė turi atitikti bent vieną iš reikalavimų dėl mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos, nustatytų Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 punktuose;

e)

nėra žinoma apie gyvūnų sąlytį su laukiniais sausumos gyvūnais, kurie neatitiko c punkte nustatytų reikalavimų, per 30 dienų iki išvežimo.

5.   Nukrypdama nuo 4 dalies d punkto, kilmės valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti perkelti laukinius sausumos gyvūnus, neatitinkančius bent vieno iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 punktuose nustatytų reikalavimų, į kitą valstybę narę arba jos zoną,

a)

kuriai suteiktas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas arba kuri turi patvirtintą šios ligos likvidavimo programą, jei paskirties valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešė, kad toks perkėlimas leidžiamas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 43 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas,

arba

b)

kuriai nesuteiktas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas ir kuri neturi patvirtintos šios ligos likvidavimo programos, jei paskirties valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešė, kad toks perkėlimas yra leidžiamas. Jei paskirties valstybė narė nustato sąlygas, kuriomis leidžiama perkelti gyvūnus, tai turi būti viena iš sąlygų, nurodytų Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 5–8 punktuose.

102 straipsnis

Laukinių sausumos gyvūnų veterinarijos sertifikato turinys

Laukinių sausumos gyvūnų veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) 2016/429 155 straipsnio 1 dalies c punktą, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 3 punkte, ir patvirtinama atitiktis šio reglamento 101 straipsnio 4 dalies reikalavimams bei, jei taikytina, 101 straipsnio 5 dalies reikalavimams.

103 straipsnis

Taisyklės dėl kompetentingos institucijos atsakomybės, susijusios su gyvūnų sveikatos sertifikavimu, taikomu į kitas valstybes nares perkeliamiems laukiniams sausumos gyvūnams

1.   Prieš pasirašydamas 102 straipsnyje numatytą veterinarijos sertifikatą laukinių sausumos gyvūnų perkėlimui, valstybinis veterinarijos gydytojas atlieka šiuos tapatumo tikrinimus ir tyrimus:

a)

turimos informacijos, įrodančios, kad įvykdyti 101 straipsnio 4 dalyje numatyti reikalavimai, tikrinimą;

b)

tapatumo tikrinimą;

c)

siuntos gyvūnų klinikinį tyrimą, o jei jo neįmanoma atlikti – klinikinį tikrinimą, siekiant nustatyti į sąrašą įtrauktų ligų ar naujų ligų, susijusių su atitinkamomis rūšimis, klinikinius požymius arba įtarimą dėl šių ligų.

2.   Valstybinis veterinarijos gydytojas per 24 valandas iki siuntos išvežimo iš buveinės atlieka dokumentų, tapatumo ir fizinius tikrinimus ir tyrimus, kaip numatyta 1 dalyje, ir išduoda veterinarijos sertifikatą.

3.   Veterinarijos sertifikatas galioja 10 dienų nuo išdavimo dienos.

4.   Nukrypstant nuo 3 dalies, jei laukiniai sausumos gyvūnai vežami vandens keliais ir (arba) jūra, 10 dienų veterinarijos sertifikato galiojimo terminas gali būti pratęstas kelionės vandens keliais ir (arba) jūra trukme.

104 straipsnis

Išankstinio veiklos vykdytojų pranešimo apie laukinių sausumos gyvūnų perkėlimą į kitas valstybes nares reikalavimai

Laukinius sausumos gyvūnus į kitą valstybę narę perkeliantys veiklos vykdytojai, išskyrus vežėjus, kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai apie perkėlimą praneša likus bent 24 valandoms iki siuntos išvežimo.

105 straipsnis

Veiklos vykdytojų pareiga, susijusi su pranešimu apie laukinių sausumos gyvūnų perkėlimą į kitas valstybes nares

Teikdami Reglamento (ES) 2016/429 155 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą pranešimą, laukinius sausumos gyvūnus į kitą valstybę narę perkeliantys veiklos vykdytojai, išskyrus vežėjus, kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai pateikia Reglamento (ES) 2016/429 145 straipsnio 1 dalyje ir VIII priedo 1 dalies 3 punkto a–d papunkčiuose nurodytą informaciją apie kiekvieną šių į kitą valstybę narę perkeliamų gyvūnų siuntą.

106 straipsnis

Kompetentingos institucijos atsakomybė, susijusi su pranešimu apie laukinių sausumos gyvūnų perkėlimą į kitas valstybes nares

Kilmės valstybės narės kompetentinga institucija, teikdama pranešimą paskirties valstybės narės kompetentingai institucijai pagal Reglamento (ES) 2016/429 155 straipsnio 1 dalies d punktą, pateikia VIII priedo 1 dalies 3 punkto a–d papunkčiuose nurodytą informaciją apie kiekvieną į kitą valstybę narę perkeliamų laukinių sausumos gyvūnų siuntą.

107 straipsnis

Avarinės procedūros

Nutrūkus elektros tiekimui ir dėl kitų priežasčių sutrikus oficialios kontrolės informacijos valdymo sistemos (IMSOC) veikimui, laukinių sausumos gyvūnų kilmės vietos kompetentinga institucija laikosi nenumatytų atvejų tvarkos, nustatytos pagal Reglamento (ES) 2017/625 134 straipsnio d punktą.

IV DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

108 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. balandžio 21 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 84, 2016 3 31, p. 1.

(2)  2018 m. liepos 25 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/1629, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės akto“), II priede išdėstytų ligų sąrašas (OL L 272, 2018 10 31, p. 11).

(3)  2018 m. gruodžio 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1882 dėl tam tikrų ligų prevencijos ir kontrolės taisyklių taikymo į sąrašą įtrauktų ligų kategorijoms, kuriuo nustatomas rūšių ir rūšių grupių, keliančių didelę tų į sąrašą įtrauktų ligų plitimo riziką, sąrašas (OL L 308, 2018 12 4, p. 21).

(4)  2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/689, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 tam tikrų į sąrašą įtrauktų ir naujų ligų priežiūros, likvidavimo programų ir liga neužkrėstos teritorijos statuso taisyklės (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 211).

(5)  1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis (OL L 121, 1964 7 29, p. 1977/64).

(6)  1991 m. sausio 28 d. Tarybos direktyva 91/68/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą avimis ir ožkomis (OL L 46, 1991 2 19, p. 19).

(7)  2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 2009/156/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą (OL L 192, 2010 7 23, p. 1).

(8)  2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 2009/158/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą naminiais paukščiais ir perinti skirtais kiaušiniais ir jų importą iš trečiųjų šalių (OL L 343, 2009 12 22, p. 74).

(9)  1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyva 92/65/EEB, nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją (OL L 268, 1992 9 14, p. 54).

(10)  2005 m. spalio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1739/2005, nustatantis gyvūnų sveikatos reikalavimus cirko gyvūnų judėjimui tarp valstybių narių (OL L 279, 2005 10 22, p. 47).

(11)  2019 m. birželio 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/2035, kuriuo dėl sausumos gyvūnus laikantiems ūkiams ir perykloms taikomų taisyklių, taip pat ir tam tikrų laikomų sausumos gyvūnų ir perinių kiaušinių atsekamumo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 (OL L 314, 2019 12 5, p. 115).

(12)  2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 1).

(13)  2002 m. gruodžio 30 d. Komisijos sprendimas 2003/24/EB dėl integruotos kompiuterinės veterinarijos sistemos sukūrimo (OL L 8, 2003 1 14, p. 44).

(14)  2004 m. kovo 30 d. Komisijos sprendimas 2004/292/EB dėl TRACES sistemos įdiegimo ir iš dalies keičiantis Sprendimą 92/486/EEB (OL L 94, 2004 3 31, p. 63).

(15)  2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL L 95, 2017 4 7, p. 1).

(16)  http://www.edqm.eu (naujausia redakcija).

(17)  2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (OL L 54, 2011 2 26, p. 1).


I PRIEDAS

DIAGNOSTIKOS METODAI

1 dalis

Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija

1.

Galvijų, avių, ožkų ir kupranugarinių serologiniai tyrimai:

a)

buferizuoto bruceliozės antigeno tyrimai;

b)

komplemento sujungimo metodas;

c)

netiesioginė imunofermentinė analizė (netiesioginė IFA);

d)

fluorescencijos poliarizacijos analizė (FPA);

e)

konkurencinė imunofermentinė analizė (konkurencinė IFA).

2.

Kiaulių serologiniai tyrimai:

a)

buferizuoto bruceliozės antigeno tyrimai;

b)

komplemento sujungimo metodas;

c)

netiesioginė imunofermentinė analizė (netiesioginė IFA);

d)

fluorescencijos poliarizacijos analizė (FPA);

e)

konkurencinė imunofermentinė analizė (konkurencinė IFA).

3.

Avių, ožkų ir kiaulių intraderminis brucelino tyrimas.

2 dalis

Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcija

1.

Intraderminiai tuberkulino tyrimai:

a)

vienkartinis intraderminis tuberkulino tyrimas;

b)

lyginamasis intraderminis tuberkulino tyrimas.

2.

Kraujo mėginių tyrimas:

a)

gama interferono tyrimas.

3 dalis

Tripanozomozė (Trypanosoma evansi)

Serologiniai tyrimai:

a)

imunofermentinė analizė (IFA) tripanosomozei nustatyti;

b)

agliutinacijos tyrimas tripanosomozei nustatyti, praskiedus serumą santykiu 1:4.

4 dalis

Enzootinė galvijų leukozė

Serologiniai tyrimai:

a)

kraujo mėginių tyrimai:

i)

imunodifuzijos agaro gelyje tyrimas (IDAG);

ii)

blokavimo imunofermentinė analizė (blokavimo IFA);

iii)

netiesioginė imunofermentinė analizė (netiesioginė IFA);

b)

pieno mėginių tyrimas:

i)

netiesioginė imunofermentinė analizė (netiesioginė IFA).

5 dalis

Infekcinis galvijų rinotracheitas ir (arba) infekcinis pustulinis vulvovaginitas

 

Metodai

Nevakcinuoti galvijai

Netiesioginė IFA (1) GHV-1 nustatyti

Blokavimo IFA (2) glikoproteino B antikūnams nustatyti

Glikoproteino E antigeno neturinčia vakcina vakcinuoti galvijai

Blokavimo IFA (3) glikoproteino E antikūnams nustatyti

6 dalis

Galvijų virusinė diarėja

1.

Tiesioginiai metodai:

a)

tikralaikė atvirkštinės transkripcijos polimerazės grandininė reakcija (tikralaikė ATPGR);

b)

imunofermentinė analizė (IFA) galvijų virusinės diarėjos viruso (GVDV) antigenams nustatyti.

2.

Serologiniai tyrimai:

a)

netiesioginė imunofermentinė analizė (netiesioginė IFA);

b)

blokavimo imunofermentinė analizė (blokavimo IFA).

7 dalis

Aujeskio ligos viruso infekcija

 

Metodai

Kiaulės

IFA (4) Aujeskio ligos viruso (ALV) antikūnams nustatyti

Jaunesnės nei 4 mėnesių kiaulės, kurias atsivedė glikoproteino E antigeno neturinčia vakcina vakcinuotos patelės

IFA (5) glikoproteino E antikūnams nustatyti

8 dalis

Kergimo liga

Komplemento sujungimo metodas kergimo ligai nustatyti, praskiedus serumą santykiu 1:5.

9 dalis

Arklių infekcinė anemija

Serologiniai tyrimai:

a)

imunodifuzijos agaro gelyje tyrimas (IDAG);

b)

imunofermentinė analizė (IFA) arklių infekcinei anemijai nustatyti.

10 dalis

Venesuelos arklių encefalomielitas

1.

Serologiniai tyrimai:

a)

Venesuelos arklių encefalomielito viruso išskyrimo tyrimas;

b)

hemagliutinacijos slopinimo tyrimas Venesuelos arklių encefalomielitui nustatyti.

2.

Tiesioginis metodas:

atvirkštinės transkripcijos polimerazės grandininės reakcijos (ATPGR) tyrimas Venesuelos arklių encefalomielito viruso genomui nustatyti.


(1)  Imunofermentinė analizė (IFA) gryno 1 tipo galvijų herpeso viruso (GHV-1) antikūnams nustatyti.

(2)  IFA GHV-1 glikoproteino B antikūnams nustatyti. Šis metodas taip pat gali būti taikomas atliekant tyrimus gryno GHV-1 antikūnams nustatyti.

(3)  IFA GHV-1 glikoproteino E antikūnams nustatyti.

(4)  IFA gryno ALV, jo glikoproteino B (ALV IgB) arba glikoproteino D (ALV IgD) antikūnams nustatyti. Atliekant ALV-gB ir ALV-gD arba gryno ALV rinkinių partijos kontrolę, Bendrijos kontrolinio serumo ALV 1 arba papildomus standartus atitinkančio serumo, praskiesto santykiu 1:2, rezultatai turi būti teigiami.

(5)  IFA ALV glikoproteino E antikūnams nustatyti. Atliekant partijos kontrolę, Bendrijos kontrolinio serumo ALV 1 arba papildomus standartus atitinkančio serumo, praskiesto santykiu 1:8, rezultatai turi būti teigiami.


II PRIEDAS

BŪTINIAUSI REIKALAVIMAI PRIEŠ PERKELIANT GYVŪNUS, SUSIJĘ SU OŽKŲ, KUPRANUGARINIŲ IR ELNINIŲ MYCOBACTERIUM TUBERCULOSIS KOMPLEKSO (M. BOVIS, M. CAPRAE IR M. TUBERCULOSIS) INFEKCIJA

1 dalis

Būtiniausi programos prieš perkeliant gyvūnus reikalavimai, susiję su ožkų Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcija

1.

Į prieš gyvūnų perkėlimą vykdomą priežiūros programą Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcijai ūkyje nustatyti, siekiant į kitą valstybę narę perkelti laikomas ožkas, kaip nurodyta 15 straipsnio 3 dalyje, turi būti įtraukti bent šie elementai:

a)

visų paskerstų ūkio ožkų tikrinimas po skerdimo;

b)

visų kritusių ožkų, vyresnių nei 9 mėnesių, post mortem tyrimas, išskyrus atvejus, kai jo atlikti neįmanoma dėl logistikos priežasčių arba nereikia dėl mokslinių priežasčių;

c)

metinė gyvūnų sveikatos patikra, kurią atlieka veterinarijos gydytojas;

d)

visų ūkyje laikomų veislinių ožkų metinis tikrinimas, kurio rezultatai turi būti neigiami.

2.

Nukrypstant nuo 1 dalies, 1 dalies d punkte nurodytas metinis tikrinimas neturi būti privalomas, jei kompetentinga institucija, remdamasi rizikos vertinimu, mano, kad infekcijos rizika valstybėje narėje arba zonoje yra nereikšminga, ir yra įvykdytos šios sąlygos:

a)

1 dalyje nurodyta priežiūros programa prieš perkeliant gyvūnus ūkyje buvo vykdoma bent 24 mėnesius ir per tą laikotarpį nebuvo pranešta apie ūkyje laikomų ožkų Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekciją;

b)

ūkis yra valstybėje narėje arba zonoje, kurios galvijų populiacija neužkrėsta Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcija.

3.

Jei buvo pranešta apie ūkyje laikomų ožkų Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekciją, tokie gyvūnai gali būti perkeliami į kitą valstybę narę tik jei visos ūkyje laikomos ožkos, vyresnės nei 6 savaičių, buvo patikrintos atliekant tyrimus ir tyrimų rezultatai buvo neigiami. Šie tyrimai turi būti atliekami naudojant mėginius, paimtus ne anksčiau kaip praėjus 42 dienoms po paskutinio patvirtinto atvejo ir paskutinio gyvūno, kuris patikrintas naudojant diagnostinį metodą ir rezultatai buvo teigiami, pašalinimo.

2 dalis

Būtiniausi programos prieš perkeliant gyvūnus reikalavimai, susiję su kupranugarinių Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcija

1.

Į prieš gyvūnų perkėlimą vykdomą priežiūros programą Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcijai ūkyje nustatyti, siekiant į kitą valstybę narę perkelti laikomus kupranugarinius, kaip nurodyta 23 straipsnio 1 dalies e punkte, turi būti įtraukti bent šie elementai:

a)

visų ūkio kupranugarinių tikrinimas po skerdimo;

b)

kritusių kupranugarinių, vyresnių nei 9 mėnesių, post mortem tyrimas, išskyrus atvejus, kai jo atlikti neįmanoma dėl logistikos priežasčių arba nereikia dėl mokslinių priežasčių;

c)

metinė gyvūnų sveikatos patikra, kurią atlieka veterinarijos gydytojas;

d)

visų ūkyje laikomų veislinių kupranugarinių metinis tikrinimas, kurio rezultatai turi būti neigiami.

2.

Nukrypstant nuo 1 dalies, 1 dalies d punkte nurodytas metinis tikrinimas neturi būti privalomas, jei kompetentinga institucija, remdamasi rizikos vertinimu, mano, kad infekcijos rizika valstybėje narėje arba zonoje yra nereikšminga, ir yra įvykdytos šios sąlygos:

a)

1 dalyje nurodyta priežiūros programa prieš perkeliant gyvūnus ūkyje buvo vykdoma ne trumpiau kaip 24 mėnesius ir per tą laikotarpį nebuvo pranešta apie ūkyje laikomų kupranugarinių Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekciją;

b)

ūkis yra valstybėje narėje arba zonoje, kurios galvijų populiacija neužkrėsta Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcija.

3.

Jei buvo pranešta apie ūkyje laikomų kupranugarinių Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekciją, tokie gyvūnai gali būti perkeliami į kitą valstybę narę tik jei visi ūkyje laikomi kupranugariniai, vyresni nei 6 savaičių, buvo patikrinti atliekant tyrimus ir tyrimų rezultatai buvo neigiami. Šie tyrimai turi būti atliekami naudojant kraujo mėginius, paimtus ne anksčiau kaip praėjus 42 dienoms po paskutinio patvirtinto atvejo ir paskutinio gyvūno, kuris patikrintas naudojant diagnostinį metodą ir rezultatai buvo teigiami, pašalinimo.

3 dalis

Būtiniausi programos prieš perkeliant gyvūnus reikalavimai, susiję su elninių Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcija

1.

Į prieš gyvūnų perkėlimą vykdomą priežiūros programą Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcijai ūkyje nustatyti, siekiant į kitą valstybę narę perkelti laikomus elninius, kaip nurodyta 26 straipsnio 1 dalies e punkte, turi būti įtraukti bent šie elementai:

a)

visų ūkio elninių tikrinimas po skerdimo;

b)

kritusių elninių, vyresnių nei 9 mėnesių, post mortem tyrimas, išskyrus atvejus, kai jo atlikti neįmanoma dėl logistikos priežasčių arba nereikia dėl mokslinių priežasčių;

c)

metinė gyvūnų sveikatos patikra, kurią atlieka veterinarijos gydytojas;

d)

ūkyje laikomų veislinių elninių metinis tikrinimas, kurio rezultatai turi būti neigiami.

2.

Nukrypstant nuo 1 dalies, 1 dalies d punkte nurodytas metinis tikrinimas neturi būti privalomas, jei kompetentinga institucija, remdamasi rizikos vertinimu, mano, kad infekcijos rizika valstybėje narėje arba zonoje yra nereikšminga, ir yra įvykdytos šios sąlygos:

a)

1 dalyje nurodyta priežiūros programa prieš perkeliant gyvūnus ūkyje buvo vykdoma ne trumpiau kaip 24 mėnesius ir per tą laikotarpį nebuvo pranešta apie ūkyje laikomų elninių Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekciją;

b)

ūkis yra valstybėje narėje arba zonoje, kurios galvijų populiacija neužkrėsta Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcija.

3.

Jei buvo pranešta apie ūkyje laikomų elninių Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekciją, tokie gyvūnai gali būti perkeliami į kitą valstybę narę tik jei visi ūkyje laikomi elniniai, vyresni nei 6 savaičių, buvo du kartus, darant ne mažiau kaip 6 mėnesių pertrauką, patikrinti atliekant tyrimą dėl Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcijos ir tyrimo rezultatai buvo neigiami. Pirmasis elninių ar jų mėginių tyrimas turi būti atliekamas ne anksčiau kaip praėjus 6 mėnesiams po paskutinio patvirtinto atvejo ir paskutinio gyvūno, kuris patikrintas naudojant diagnostinį metodą ir rezultatai buvo teigiami, pašalinimo.

III PRIEDAS

BŪTINIAUSI REIKALAVIMAI PRIEŠ PERKELIANT GYVŪNUS, SUSIJĘ SU KIAULIŲ BRUCELLA ABORTUS, B. MELITENSIS IR B. SUIS INFEKCIJA

1.

Į prieš gyvūnų perkėlimą vykdomą priežiūros programą Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijai ūkyje nustatyti, siekiant į kitą valstybę narę perkelti laikomas kiaules, kaip nurodyta 19 straipsnio 1 dalies f punkto ii papunktyje, turi būti įtraukti bent šie elementai:

a)

metinė gyvūnų sveikatos patikra, kurią atlieka veterinarijos gydytojas;

b)

jei ūkyje laikomos veislinės kiaulės, metinis to ūkio kiaulių populiacijos imunologinis tyrimas, naudojant vieną iš I priedo 1 dalies 2 punkte išvardytų diagnostikos metodų, po kurio bent 95 % patikimumu galima paneigti Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos buvimą, kai tikslinis paplitimas yra 10 %.

2.

Nukrypstant nuo 1 dalies, 1 dalies a punkte nurodyta metinė gyvūnų sveikatos patikra ir 1 dalies b punkte nurodytas tyrimas neturi būti privalomi, jei kompetentinga institucija, remdamasi rizikos vertinimu, mano, kad Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos rizika valstybėje narėje arba jos zonoje yra nereikšminga, ir yra įvykdytos šios sąlygos:

a)

per paskutinius penkerius metus nebuvo pranešta apie Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekciją laikomų kiaulių populiacijoje;

b)

per paskutinius 5 metus nebuvo nepranešta apie Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekciją į sąrašą įtrauktų rūšių laukinių gyvūnų populiacijoje ir tuo pačiu laikotarpiu į priežiūros tikslinę gyvūnų populiaciją buvo įtraukti šernai, kaip nustatyta Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 4 straipsnyje;

c)

valstybei narei arba jos zonai suteiktas Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija neužkrėstos teritorijos statusas galvijų, avių ir ožkų populiacijų atžvilgiu.

3.

Jei buvo pranešta apie ūkyje laikomų kiaulių Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekciją, tokius gyvūnus galima perkelti į kitą valstybę narę tik jei visos ūkyje laikomos kiaulės buvo patikrintos atliekant tyrimą du kartus ir tyrimų rezultatai buvo neigiami. Pirmasis tyrimas turi būti atliktas naudojant mėginius, paimtus ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams po užsikrėtusių gyvūnų ir gyvūnų, kurių tyrimo, atlikto naudojant vieną iš I priedo 1 dalies 2 punkte nurodytų diagnostikos metodų, rezultatai buvo teigiami, pašalinimo. Antrasis tyrimas turi būti atliktas naudojant mėginius, paimtus ne anksčiau kaip po 6 mėnesių ir ne vėliau kaip po 12 mėnesių po pirmojo tyrimo.

IV PRIEDAS

ANČIŲ IR ŽĄSŲ TIKRINIMAS DĖL LABAI PATOGENIŠKO PAUKŠČIŲ GRIPO

Per savaitę iki pakrovimo išsiuntimui, antys ir žąsys turi būti patikrintos atliekant virusologinį tyrimą labai patogeniškam paukščių gripui nustatyti viruso išskyrimo arba molekuliniais tyrimais, siekiant nustatyti 5 % infekcijos paplitimą 95 % patikimumu, ir jo rezultatai turi būti neigiami.


V PRIEDAS

SIUNTŲ, KURIAS SUDARO MAŽIAU NEI 20 NAMINIŲ PAUKŠČIŲ, IŠSKYRUS BEKETERIUS PAUKŠČIUS, ARBA MAŽIAU NEI 20 PERINIŲ KIAUŠINIŲ, KURIUOS PADĖJO NAMINIAI PAUKŠČIAI, IŠSKYRUS BEKETERIUS PAUKŠČIUS, TIKRINIMO REIKALAVIMAI

1.

Siuntos, kurias sudaro mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, arba mažiau nei 20 perinių kiaušinių, kuriuos padėjo naminiai paukščiai, išskyrus beketerius paukščius, pagal 2 punktą turi būti patikrintos dėl toliau nurodytų ligų sukėlėjų, susijusių su atitinkamomis į sąrašą įtrauktomis rūšimis, ir jų tyrimų rezultatai turi būti neigiami:

a)

Salmonella Pullorum, S. Gallinarum ir S. arizonae infekcija;

b)

paukščių mikoplazmozė (Mycoplasma gallisepticum ir M. meleagridis).

2.

Tikrinimas:

a)

veisliniai naminiai paukščiai, maistiniai naminiai paukščiai ir skerstini naminiai paukščiai turi būti patikrinti dėl 1 punkte išvardytų ligų per 21 dieną iki pakrovimo išsiuntimui atliekant serologinius ir (arba) bakteriologinius tyrimus ir tyrimų rezultatai turi būti neigiami;

b)

perinių kiaušinių ir vienadienių paukščiukų kilmės pulkas turi būti patikrintas dėl 1 punkte išvardytų ligų per 21 dieną iki pakrovimo išsiuntimui atliekant jų serologinius ir (arba) bakteriologinius tyrimus, siekiant nustatyti 5 % infekcijos paplitimą 95 % patikimumu, ir tyrimų rezultatai turi būti neigiami;

c)

jei gyvūnai buvo vakcinuoti nuo infekcijos bet kokiu salmonelių ar mikoplazmų serologiniu tipu, privalomas tik bakteriologinis tyrimas. Patvirtinimo metodas turi būti tinkamas gyvoms vakcininėms padermėms atskirti nuo laukinių padermių.


VI PRIEDAS

VAKCINŲ NUO NIUKASLO LIGOS VIRUSO INFEKCIJOS KRITERIJAI

Gyvos susilpnintos vakcinos nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos turi būti gaminamos iš Niukaslo ligos viruso padermės, kurios pirminis pasėlis ištirtas ir nustatyta, kad jo intracerebrinio patogeniškumo indeksas (ICPI) yra

a)

mažesnis nei 0,4, jei kiekvienam paukščiui ICPI tyrimo metu skiriama ne mažiau kaip 107 EID50 (50 % kiaušinių infekcinė dozė), arba

b)

mažesnis nei 0,5, jei kiekvienam paukščiui ICPI tyrimo metu skiriama ne mažiau kaip 108 EID50.


VII PRIEDAS

VAKCINACIJOS NUO PASIUTLIGĖS GALIOJIMAS IR KITŲ LIGŲ NEI PASIUTLIGĖ KELIAMOS RIZIKOS MAŽINIMO PRIEMONĖS

1 dalis

Šunų, kačių, šeškų ir kitų mėsėdžių vakcinacijos nuo pasiutligės galiojimas

Vakcinacijos nuo pasiutligės viruso infekcijos galiojimo reikalavimai, nurodyti 53 straipsnio b punkto i papunktyje, 55 straipsnio b punkto i papunktyje ir 58 straipsnio 1 dalies c punkte, yra nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 576/2013 (1) III priede.

Jei valstybėje narėje neregistruota jokia mėsėdžių, išskyrus šunis, kates ir šeškus, pasiutligės vakcina, galiojančiu turi būti laikoma vakcinacija nuo pasiutligės pagal Direktyvos 2001/82/EB 10 straipsnio 1 dalį.

2 dalis

Kitų ligų nei pasiutligė keliamos rizikos mažinimo priemonės

1.

53 straipsnio b punkto ii papunktyje ir 55 straipsnio b punkto ii papunktyje nurodytos užsikrėtimo Echinococcus multilocularis rizikos mažinimo priemonės yra nustatytos Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2018/772 (2) kartu su Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/878 (3).

2.

Nukrypstant nuo 1 dalies, 58 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas šuninių, išskyrus šunis, gydymas nuo užsikrėtimo Echinococcus multilocularis turi būti baigtas ir patvirtintas dokumentais ne anksčiau kaip 48 valandas iki įvežimo į vieną iš valstybių narių arba jų teritorijos dalių, išvardytų Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/878 priede.

3.

Kitų ligų nei pasiutligės viruso infekcija ar užsikrėtimas Echinococcus multilocularis keliamos rizikos mažinimo priemonės, nurodytos 53 straipsnio b punkto ii papunktyje ir 55 straipsnio b punkto ii papunktyje, yra prevencinės sveikatos apsaugos priemonės, taikomos atitinkamoms mėsėdžių rūšims, priimtos pagal Reglamento (ES) Nr. 576/2013 19 straipsnio 1 dalį.

(1)  2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 576/2013 dėl gyvūnų augintinių vežimo nekomerciniais tikslais, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 998/2003 (OL L 178, 2013 6 28, p. 1).

(2)  2017 m. lapkričio 21 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/772, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 576/2013 nuostatos dėl prevencinių sveikatos priemonių tarp šunų plintančiai Echinococcus multilocularis sukeliamai infekcijai kontroliuoti ir kuriuo panaikinamas Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1152/2011 (OL L 130, 2018 5 28, p. 1).

(3)  2018 m. birželio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/878, kuriuo patvirtinamas sąrašas valstybių narių arba valstybių narių teritorijų dalių, kurios atitinka skirstymo į kategorijas taisykles, nustatytas Deleguotojo reglamento (ES) 2018/772 dėl prevencinių sveikatos priemonių taikymo tarp šunų plintančiai Echinococcus multilocular sukeliamai infekcijai kontroliuoti 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse (OL L 155, 2018 6 19, p. 1).


VIII PRIEDAS

VETERINARIJOS SERTIFIKATUOSE IR PRANEŠIMUOSE TEIKTINA INFORMACIJA

1 dalis

Į kitą valstybę narę perkeliamų sausumos gyvūnų ir vežamų perinių kiaušinių veterinarijos sertifikate teiktina informacija

1.

Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalyje ir šio reglamento 71 straipsnio 1 dalyje nurodytame laikomų sausumos gyvūnų, perkeliamų į kitą valstybę narę, veterinarijos sertifikate turi būti pateikta bent tokia informacija:

a)

siuntėjo ir gavėjo pavadinimas ir adresas;

b)

išsiuntimo ūkio pavadinimas ir adresas ir,

i)

jei išsiuntimo ūkis yra patvirtintas ūkis, to ūkio unikalus patvirtinimo numeris, arba,

ii)

jei išsiuntimo ūkis yra registruotas ūkis, to ūkio unikalus registracijos numeris;

c)

paskirties ūkio pavadinimas ir adresas ir,

i)

jei paskirties ūkis yra patvirtintas ūkis, to ūkio unikalus patvirtinimo numeris, arba,

ii)

jei paskirties ūkis yra registruotas ūkis, to ūkio unikalus registracijos numeris;

d)

gyvūnų rūšis ir kategorija bei identifikavimo duomenys, jei reikalaujama;

e)

informacija apie gyvūnų sveikatos būklę ir papildomos garantijos, susijusios su:

i)

kilmės valstybe nare arba zona;

ii)

kilmės ūkiu ir pulku, įskaitant tyrimų rezultatus, jei taikoma;

iii)

išsiųstinais gyvūnais, įskaitant tyrimų rezultatus arba vakcinacijos duomenis, jei taikoma;

f)

veterinarijos sertifikato išdavimo data ir vieta, galiojimo terminas, valstybinio veterinarijos gydytojo vardas ir pavardė, pareigos ir parašas ir siuntos kilmės vietos kompetentingos institucijos spaudas.

2.

Reglamento (ES) 2016/429 161 straipsnio 1 dalyje ir šio reglamento 72 straipsnyje nurodytame perinių kiaušinių, vežamų į kitą valstybę narę, veterinarijos sertifikate turi būti pateikta bent tokia informacija:

a)

siuntėjo ir gavėjo pavadinimas ir adresas;

b)

išsiuntimo ūkio pavadinimas ir adresas ir,

i)

jei išsiuntimo ūkis yra patvirtintas ūkis, to ūkio unikalus patvirtinimo numeris, arba,

ii)

jei išsiuntimo ūkis yra registruotas ūkis, to ūkio unikalus registracijos numeris;

c)

paskirties ūkio pavadinimas ir adresas ir,

i)

jei paskirties ūkis yra patvirtintas ūkis, to ūkio unikalus patvirtinimo numeris, arba,

ii)

jei paskirties ūkis yra registruotas ūkis, to ūkio unikalus registracijos numeris;

d)

perinių kiaušinių kategorija;

e)

informacija periniams kiaušiniams identifikuoti:

i)

gyvūnų, kurie juos padėjo, rūšis ir identifikavimo duomenys, jei reikalaujama;

ii)

perinių kiaušinių ženklinimas, jei reikalaujama;

iii)

jų surinkimo vieta ir data;

f)

informacija apie gyvūnų sveikatos būklę ir papildomos garantijos, susijusios su:

i)

kilmės valstybe nare arba jos zona;

ii)

kilmės ūkiu ir pulku, įskaitant tyrimų rezultatus, jei taikoma;

iii)

gyvūnais, iš kurių surinkti periniai kiaušiniai, įskaitant tyrimų rezultatus, jei taikoma;

iv)

išsiųstinais periniais kiaušiniais;

g)

veterinarijos sertifikato išdavimo data ir vieta, galiojimo terminas, valstybinio veterinarijos gydytojo vardas ir pavardė, pareigos ir parašas, siuntos kilmės vietos kompetentingos institucijos spaudas.

3.

Reglamento (ES) 2016/429 155 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytame laukinių sausumos gyvūnų, perkeliamų į kitą valstybę narę, veterinarijos sertifikate turi būti pateikta bent tokia informacija:

a)

siuntėjo ir gavėjo pavadinimas ir adresas;

b)

gyvūnų surinkimo ir pakrovimo išsiuntimui vieta;

c)

paskirties vieta ir,

i)

jei paskirties vieta yra buveinė, numatoma gyvūnų iškrovimo vieta, arba,

ii)

jei paskirties ūkis yra registruotas ūkis, to ūkio unikalus registracijos numeris;

d)

gyvūnų rūšis arba kategorija;

e)

veterinarijos sertifikato išdavimo data ir vieta, galiojimo terminas, valstybinio veterinarijos gydytojo vardas ir pavardė, pareigos ir parašas ir siuntos kilmės vietos kompetentingos institucijos spaudas.

2 dalis

Pranešime apie tam tikrų sausumos gyvūnų, kuriems veterinarijos sertifikatas nereikalingas, perkėlimą teiktina informacija

Pranešime apie kamanių perkėlimą iš patvirtintų izoliuotųjų auginimo ūkių į kitą valstybę narę turi būti pateikta bent tokia informacija:

a)

siuntėjo ir gavėjo pavadinimas ir adresas;

b)

išsiuntimo ūkio pavadinimas, adresas ir unikalus patvirtinimo numeris;

c)

paskirties ūkio pavadinimas ir adresas ir,

i)

jei paskirties ūkis yra patvirtintas ūkis, to ūkio unikalus patvirtinimo numeris, arba,

ii)

jei paskirties ūkis yra registruotas ūkis, to ūkio unikalus registracijos numeris;

d)

bičių šeimų rūšis, kategorija, kiekis ir dydis;

e)

išsiuntimo data.


Top