19.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 17/8

—

yra įsitikinęs, kad vartotojų politika padės Europos Sąjungai greičiau įveikti krizę: geriau informuoti vartotojai yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti patikimų, kokybiškų ir konkurencingų prekių gamybą ir paslaugų teikimą, tokiu būdu prisidedant prie tvaraus ekonomikos atsigavimo;

ragina Europos Komisiją:

—

vietos ir regionų valdžios institucijoms suteikti tinkamas priemones vartotojų teisių apsaugai užtikrinti pagal šių institucijų turimus įgaliojimus;

—

glaudžiai bendradarbiauti su nacionalinėmis, regionų ir vietos valdžios institucijomis. Net jeigu darbotvarkėje numatytus veiksmus dėl jų pobūdžio daugiausia turėtų įgyvendinti Europos ir nacionalinės valdžios institucijos, vietos valdžios institucijų vaidmuo yra svarbus, nes jos atstovauja vietos bendruomenėms ir gali veiksmingai prisidėti prie šių priemonių įgyvendinimo;

—

nepamiršti, jog vietos ir regionų valdžios institucijos pačios yra prekių ir paslaugų vartotojos ir dėl to joms reikia patikimos tvarkos (ir jos to reikalauja), kuri užtikrintų jų ir vietos bendruomenių, kurioms jos atstovauja ir kurios dažnai papildo jų biudžetą, interesų apsaugą;

—

pripažinti, kad norint didinti vartotojų sąmoningumą, vartotojus reikia šviesti ir kad į informavimo kampanijas reikia įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas bei pilietinę visuomenę;

—

pasitelkus atitinkamus išteklius ir žinias gerinti priežiūros mechanizmus regionuose, kuriems būdingos nuolatinės geografinės ar demografinės kliūtys.

Pranešėjas

Spyros SPYRIDON (EL/ELP), Atikos regiono tarybos narys

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Vartotojų programa 2014–2020 m.“ –

COM(2012) 225 final

1.

palankiai vertina išsamų Europos Komisijos komunikatą, kuriame nagrinėjamas platus spektras su vartotojų apsauga susijusių problemų;

2.

palankiai vertina, kad darbotvarkė yra nuosekli ir kompleksinė priemonė, skirta su vartotojų apsaugos politikos stiprinimu susijusiems veiksmams paspartinti. Svarbu pripažinti iššūkio didinti vartotojų sąmoningumą ir stiprinti bendrąją rinką mastą. Norint įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ svarbiausia – informuoti vartotojus ir ugdyti jų atsakomybę;

3.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad, nors darbotvarkės taikymo sritis gana plati, į ją neįeina sveikatos priežiūros paslaugos, o tai svarbi vartotojų politikos dalis. Sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos vartotojams, vartotojai už jas moka ir tai iš esmės yra visuotinės svarbos paslaugos. Todėl sveikatos politiką reikėtų įtraukti į darbotvarkę kaip vartotojams svarbią politikos sritį;

4.

pritaria keturiems pagrindiniams Europos Komisijos pasirinktiems teminiams tikslams srityse, kurioms įgyvendinant vartotojų apsaugos politiką turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys: i) gerinti vartotojų saugą, ii) gerinti informavimą, iii) gerinti teisės aktų taikymą spartinant jų įgyvendinimą ir užtikrinant žalos atlyginimą ir iv) pritaikyti teises ir pagrindines politikos sritis prie ekonominių ir socialinių pokyčių. Komitetas ragina didinti skaidrumą ir pateikti vartotojams palyginamą ir geresnės kokybės informaciją, kad jie turėtų galimybę rinktis racionaliau;

5.

pabrėžia, kad planuojant veiksmus būtina laikytis būsimų priemonių proporcingumo principo ir visų pirma atlikti išsamią jų ekonominės naudos analizę;

6.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti būsimų priemonių veiksmingumą ir tinkamumą, visų pirma sveikatos ir saugos srityse. Pasirinktos priemonės turėtų būti pakankamai lanksčios, kad jas būtų galima pritaikyti prie regionų ypatumų, atsižvelgti į pažeidžiamų grupių poreikius ir sparčius rinkų pokyčius siekiant tikslo – apsaugoti vartotojus;

7.

siūlo įgyvendinant priemones be pirmiau minėtų sektorių veiksmų ir atsižvelgiant į turimus įgaliojimus taip pat laikytis horizontaliojo požiūrio, kad į vartotojų teises būtų galima atsižvelgti visose Europos politikos srityse;

8.

pažymi, kad nepabrėžiamas teritorinės sanglaudos tikslas, numatytas Lisabonos sutartyje. Komitetas ypač norėtų atkreipti dėmesį į būtinybę apsaugoti pažeidžiamas vartotojų grupes, kurios patiria sunkumų patekti į rinkas, turi ribotas pasirinkimo galimybes arba negali pasinaudoti savo teisėmis. Šiai kategorijai priklauso vartotojai iš atokiausių Europos Sąjungos regionų, nedaug gyventojų turinčių regionų ir salų ar kalnų regionų, kur rinka veikia ne visiškai sklandžiai;

9.

šiuo požiūriu pabrėžia vis didėjančią interneto reikšmę šioms vartotojų kategorijoms, nes internetas sudaro galimybes patekti į rinkas ir rasti informacijos, palyginti prekes ir paslaugas, apginti savo teises ginčo atveju;

10.

pabrėžia, kad pasitelkiant atitinkamus išteklius ir žinias svarbu gerinti priežiūros mechanizmus regionuose, kuriems būdingos nuolatinės geografinės ar demografinės kliūtys;

11.

atkreipia Europos Komisijos ir nacionalinių teisėkūros institucijų dėmesį į poreikį užtikrinti, kad priimamos priemonės atitiks nepalankiose sąlygose esančių regionų gamintojų galimybes. Jų sąnaudos ir laikas, reikalingas prisitaikyti prie šių pokyčių, gali labai skirtis nuo kitų Europos regionų gamintojų galimybių;

12.

pasinaudodamas proga, pabrėžia, kad įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ būtina įgyvendinti ir Skaitmeninę darbotvarkę, nes interneto vaidmuo itin svarbus visoms vartotojų kategorijoms. Visi valdymo lygmenys – Europos, nacionalinis ir regionų – turi aktyviai padėti siekti šio tikslo siekiant užtikrinti geresnę Europos piliečių gyvenimo kokybę;

13.

pabrėžia, kad internetas daro didelį poveikį jauniems gyventojams, kurie paprastai daugiau naudojasi naujosiomis technologijomis, todėl yra labiau pažeidžiami, negu suaugusieji;

14.

pažymi, kad internetu mažiau naudojasi pažeidžiamos gyventojų grupės, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės, specialiųjų poreikių turintys asmenys ir nepalankioje socialinėje padėtyje esantys asmenys. Komitetas pabrėžia, kad regionuose, kuriems būdingos geografinės kliūtys, iškyla daugiau su gyventojų senėjimu susijusių problemų negu kituose regionuose. Šios gyventojų kategorijos paprastai turi mažiau galimybių pasinaudoti bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis ir apginti savo teises. Bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis reikėtų dėti papildomas pastangas ir tikslingais veiksmais skatinti šios kategorijos gyventojų gerovę;

15.

atsižvelgdamas į sunkumus, susijusius su interneto prieigos gerinimu, su kuriais susiduria tam tikros teritorijos ir bendruomenės, visų pirma kaimo, kalnų, salų arba atokiausių regionų, remia neseniai Komisijos pateiktus pasiūlymus dėl teisėskūros procedūra priimamų valstybės pagalbos teisės aktų pakeitimų. Komisijos pasiūlyme be kitų dalykų pažymima, kad reikalavimo pranešti apie valstybės pagalbą plačiajuosčio ryšio prieigai užtikrinti išimtis yra suderinama su vidaus rinka;

16.

ragina Europos Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir imtis iniciatyvų, skirtų gerinti vartotojų skaitmeninį raštingumą, kartu stengiantis užtikrinti, kad visos piliečių grupės turėtų prieigą prie skaitmeninės bendrosios rinkos ir galėtų visapusiškai naudotis jos privalumais;

17.

pabrėžia, kad spartus elektroninės prekybos vystymasis yra nepaprastai svarbus vartotojams, nes suteikia jiems daugiau pasirinkimo galimybių, visų pirma piliečiams, kurie gyvena sunkiau prieinamose vietovėse, atokiuose arba tolimuose regionuose, taip pat žmonėms su judėjimo negalia, nes kitaip jie neturėtų plačių pasirinkimo galimybių;

18.

pažymi, kad ypač didelė problema, kurios mastas pranoksta Vartotojų darbotvarkės galimybes, yra interneto saugumas. Būtina imtis visų reikiamų priemonių ir užtikrinti, kad šis svarbus instrumentas būtų naudojamas Europos piliečių – ar jie būtų vartotojai, ar tvarkantieji verslo reikalus – interesams ir kad būtų išvengta nusikalstamos veiklos bei sukčiavimo, pavyzdžiui, nesąžiningo asmens duomenų rinkimo ar nuosavybės teisių pažeidimų;

19.

palankiai vertina Komisijos iniciatyvą pateikti pasiūlymų dėl teisės aktų dėl ginčų elektroninio sprendimo ir alternatyvaus sprendimo, kadangi tai svarbi teritorinės sanglaudos priemonė. RK pritaria Komisijai, kad reikėtų supaprastinti vartotojų teisės aktų įgyvendinimą taikant neteisminio ginčų sprendimo priemones. Tačiau, jo nuomone, direktyva reikėtų reglamentuoti tik ES kompetenciją ir ypač tarpvalstybinius ginčus;

20.

yra įsitikinęs, kad būtina vietos ir regionų valdžios institucijoms suteikti tinkamas priemones vartotojų apsaugai užtikrinti pagal šių institucijų turimus įgaliojimus. Dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į tai, kad dabar tam yra tinkamas laikas, nes kaip tik šiuo metu svarstoma daugiametė finansinė programa 2014–2020 m., Komitetas siūlo darbotvarkei įgyvendinti naudoti ne tik struktūrinių fondų, bet ir nacionalinių reformų programų lėšas;

21.

struktūrinių fondų klausimu Komitetas visų pirma siūlo priimti priemones, kad skiriant finansavimą įmonėms taip pat būtų taikomi su jų įsipareigojimais ir apskritai jų požiūriu į vartotojus (pavyzdžiui, tvari gamyba) susiję, o ne vien su ekonomikos tvarumu siejami kriterijai;

22.

todėl pabrėžia, kad priimant šias priemones turi glaudžiai bendradarbiauti Europos, nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos. Pažymi, kad net jeigu darbotvarkėje numatytus veiksmus dėl jų pobūdžio daugiausia turėtų įgyvendinti Europos ir nacionalinės valdžios institucijos, vietos valdžios institucijų vaidmuo yra svarbus, nes jos atstovauja vietos bendruomenėms ir gali veiksmingai prisidėti prie šių priemonių įgyvendinimo;

23.

taip pat pabrėžia, kad nereikėtų pamiršti, jog vietos ir regionų valdžios institucijos pačios yra prekių ir dėl to joms reikia patikimos tvarkos (ir jos to reikalauja), kuri užtikrintų jų ir vietos bendruomenių, kurioms jos atstovauja ir kurios dažnai papildo jų biudžetą, interesų apsaugą;

24.

pažymi, kad dabartinės ekonomikos krizės laikotarpiu, pastangos, dedamos siekiant veiksmingai įgyvendinti darbotvarkę, neturi būti laikomos prabanga. Priešingai, Regionų komitetas yra įsitikinęs, kad vartotojų politika padės Europos Sąjungai greičiau įveikti krizę: geriau informuoti vartotojai yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti patikimų, kokybiškų ir konkurencingų prekių gamybą ir paslaugų teikimą, tokiu būdu prisidedant prie tvaraus ekonomikos atsigavimo;

25.

pažymi, kad dabartinė finansų krizė iš esmės pakeis piliečių vartojimo įpročius, nes padidės socialiniai skirtumai ir sumažės išlaidos vartojimui. Dėl šios priežasties piliečiai pradės rinktis kitus vartojimo būdus, kurie jiems padės griežčiau kontroliuoti sandorius, gauti išsamesnės ir suprantamesnės informacijos, suteiks galimybę lyginti, grįžti prie pradinio sprendimo ir ginti savo teises ginčo atveju. Komisija turi atsižvelgti į atsirandančias naujas sąlygas ir taip parengti darbotvarkę, kad būtų sukurtos kuo geresnės sąlygos didinti piliečių gerovę, kaip, beje, tai numatyta Lisabonos sutartyje;

26.

primena, kad reikėtų turėti daugiau su produktų atsekamumu susijusios informacijos ir garantijų siekiant suteikti vartotojui galimybę tiksliai įvertinti prekių kainos ir kokybės santykį;

27.

pažymi, kad vis didėja pavojus, jog vartotojai pradės rinktis prekes pagal jų kainą, o ne pagal kokybę. Komitetas baiminasi, kad ypač tarpvalstybinės prekybos prie ES sienų srityje padaugės kontrabandos atvejų;

28.

palankiai vertina Komisijos ketinimą atlikti tyrimą dėl namų ūkių įsiskolinimo pasekmių. Šiame tyrime siūlo ne apsiriboti problemos, kuri dėl krizės tapo nebekontroliuojama, sprendimo būdų analize, o nagrinėti reiškinio priežastis ir pasiūlyti priemones, pavyzdžiui, užtikrinti atsakingą paskolų naudojimą, ir kartu imtis konkrečių veiksmų pernelyg didelio įsiskolinimo pasekmėms sušvelninti;

29.

pabrėžia, kad būtina priimti teisės aktų dėl medicinos prekių ir paslaugų saugumo, nes žiniasklaida neseniai atskleidė nemažai problemų šioje srityje;

30.

su nerimu pažymi, kad, pasak komunikato, tik 2 proc. vartotojų teisingai atsakė į klausimus apie savo teises. Tai labai mažas skaičius, todėl Komitetas ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų ir labiau informuoti apie vartotojų teises. Todėl pasiūlymas Europos lygiu surengti visuomenės informavimo kampaniją būtų labai naudingas. Vietos ir regionų valdžios institucijos, bendradarbiaudamos su vartotojų teisių gynimo srityje dirbančiais suinteresuotaisiais subjektais, taip pat gali prie jos prisidėti;

31.

pritaria Komisijos išvadai, kad teisės aktus įgyvendinančioms institucijoms skiriama mažiau išteklių, o prašoma padaryti daugiau. Todėl, norint pasiekti geriausių rezultatų, reikėtų griežtai planuoti ir nuolat tikrinti priimtų priemonių veiksmingumą;

32.

pabrėžia, kad vartotojų sąmoningumo didinimas neatsiejamas nuo jų švietimo ir pažymi, jog labai svarbu, kad vietos ir regionų valdžios institucijos bei visuomenė dalyvautų vartotojų informavimo kampanijose. Reikia sudaryti galimybes informavimo kampanijas pritaikyti prie vietos ypatumų. Daugiau dėmesio reikėtų skirti švietimo įstaigų ir universitetų mokymo programoms siekiant išmokyti jaunąsias kartas tapti sąmoningais vartotojais; be to, nederėtų pamiršti ir už suaugusiųjų švietimą atsakingųjų vaidmens;

33.

palankiai vertina bandymą iš anksto spręsti problemas imantis priemonių, skirtų padėti įmonėms laikytis taisyklių. Tačiau laikantis šio požiūrio reikės atsižvelgti į gamintojų padėties specifiką kiekvienoje šalyje, kiekviename regione ir visame pasaulyje, kur veiklą vykdo tiekėjai. Reikės numatyti pakankamai skatinamųjų priemonių, kad būtų galima kompensuoti prisitaikymo prie būsimų teisės aktų sąnaudas, taip pat atsižvelgti į įmonių gebėjimus prisitaikyti;

34.

pabrėžia, kad įgyvendindama vartotojų politiką Europos Komisija turės atsižvelgti į valstybių narių teisėtvarkos sistemas ir laikytis subsidiarumo principo. Kita vertus, valstybės narės, perkeldamos Sąjungos teisę į nacionalinius teisės aktus turėtų labai stengtis nekelti papildomų reikalavimų greta su perkėlimu susijusių reikalavimų. Tačiau iš valstybių narių nederėtų atimti galimybės atskirais atvejais siekti didesnio vartotojų apsaugos lygio;

35.

laikosi nuomonės, kad norint kuo geriau pasinaudoti teisės aktų patobulinimais, apie pasikeitimus reikia informuoti vartotojus. Komitetas taip pat pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms reikia suteikti galimybę prisidėti prie vartotojams skirtų informavimo kampanijų ir supažindinti gyventojus su jų labui priimtais teisės aktų pakeitimais;

36.

teigiamai vertina, kad Vartotojų darbotvarkėje minimi kolektyviniai ieškiniai ir ragina Komisiją pateikti konkretų jų teikimo pagrindą; Komisijos pasiūlymai dėl kolektyvinės teisinės apsaugos priemonių turi apsiriboti pagrindiniais teisės aktais, kuriuose turėtų būti numatyti reikalavimai laikytis nacionalinių būtiniausių standartų ir valstybėms narėms palikta teisė pačioms spręsti dėl kolektyvinės teisinės apsaugos priemonių taikymo, atsižvelgiant į nacionalines teisės tradicijas. Jei ES siekia kompetencijos reguliuoti papildomas kolektyvines teisės priemones, jos turėtų būti suderintos su atitinkamomis valstybių narių teisėtvarkos ir teisės įgyvendinimo sistemomis;

37.

yra įsitikinęs, kad norint propaguoti kompleksinę strategiją vartotojams reikia turėti pakankamai jų atstovų sprendimus priimančiose institucijose. Todėl Komitetas pabrėžia vartotojų organizacijų vaidmenį, nes jos geriau žino, su kokiomis problemomis vartotojai susiduria kasdieniame gyvenime ir paprašytos gali padėti spręsti iškylančias problemas. Šios organizacijos taip pat veikia kaip tarpininkės komunikuojant piliečiams su administracija ir taip padeda perduoti informaciją iš viršaus į apačią. Komitetas pripažįsta, kad vis dar galima gerinti vietos ir regionų valdžios institucijų ir vartotojų organizacijų santykius tiek pirminiu (vietos), tiek antriniu (nacionaliniu) lygmeniu ir kartu ragina valstybes nares joms padėti, prireikus, sukuriant veiklos pagrindą;

38.

laikosi principo, kad piliečiai turi gebėti pasitikėti institucijomis, atsakingomis už teisės aktų taikymą; šį tikslą bus galima pasiekti tinkamai taikant teisės aktus ir suteikiant galimybę piliečiams ginčo atveju kreiptis į šias institucijas;

39.

pabrėžia, kad reikės įtikinti visoje gamybos grandinėje dalyvaujančias įmones, kad verčiau reikia laikytis teisės aktuose numatytų įsipareigojimų, negu jų nepaisyti. Svarbu pažymėti, kad informacija, susijusi su teisės aktais dėl vartotojų, turėtų būti skelbiama ne tik vartotojams, bet ir įmonėms;

40.

pritaria teiginiui, kad tarpininkų vaidmuo darosi vis svarbesnis, ypač internetinių paslaugų srityje. Todėl nepaprastai svarbu užtikrinti skaidrumą, pasitikėjimą ir teisingumą bei taikyti sankcijas, kai tarpininkai yra nemokūs. Todėl šiuo tikslu valstybėse narėse ir ES lygmeniu reikėtų įsteigti kontrolės ir priežiūros tarnybas;

41.

kalbant apie Komisijos pasiūlymą dirbti su tarpininkais ir srities specialistais dėl prekybos susitarimus reguliuojančio pagrindo taip pat rekomenduoja priimti privalomas taisykles dėl prekybos garantijų, kad būtų užpildyta didelė spraga vartotojų apsaugos srityje;

42.

ragina Komisiją stebėti, kad valstybės narės taikytų teisės aktus dėl bendrosios rinkos gilinimo tinkamu laiku ir, svarbiausia, kad juos taikytų plačiai;

43.

apgailestauja, kad Vartotojų darbotvarkės veiksmams numatytas biudžetas yra ribotas, nes siekia maždaug 0,05 EUR Europos gyventojui per metus. Taip pat atkreipia Europos Komisijos dėmesį į tai, kad būtina atsargiai planuoti ir įgyvendinti šiuos veiksmus, kad būtų galima pasiekti geriausią rezultatą;

44.

atidžiai stebės, ar greitai ir veiksmingai įgyvendinama Europos vartotojų darbotvarkė, kad būtų galima gerinti Europos piliečių gyvenimo kokybę.