Sprendimas dėl Eurojusto įkūrimo

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Sprendimas 2002/187/TVR, įkuriantis Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais

KOKS ŠIO SPRENDIMO TIKSLAS?

• Šiuo sprendimu įkuriamas Eurojustas – ES organas, skirtas skatinti, gerinti ir remti ES šalių kompetentingų institucijų koordinavimą teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje.
• Sprendimas buvo du kartus iš dalies keistas:
  • Sprendimu 2003/659/TVR, kuriuo siekta suderinti Eurojusto veiklą su ES įstaigoms ir agentūroms taikomomis biudžeto ir finansų taisyklėmis;
  • Sprendimu 2009/426/TVR, kuriuo siekta suteikti Eurojustui priemonių, kad jis galėtų geriau kovoti su sunkiais nusikaltimais.
• 2018 m. priimtas Reglamentas (ES) 2018/1727 (žr. santrauką Eurojustas (reforma)). Juo nuo 2019 m. gruodžio 12 d. pakeičiamas ir panaikinamas Sprendimas 2002/187/TVR.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Eurojusto sudėtis, kompetencijos ir uždaviniai

• Šiuo sprendimu įkuriamas Eurojustas – ES organas, turintis juridinio asmens statusą.
• Kiekviena ES šalis į Eurojusto būstinę Hagoje siunčia savo nacionalinį narį, kuris yra prokuroras, teisėjas arba policijos pareigūnas (pastarojo kompetencija turi būti lygiavertė teisėjo arba prokuroro kompetencijai). Šiems nacionaliniams nariams padeda vienas ar daugiau asmenų. Jiems taikoma juos paskyrusios šalies nacionalinė teisė.
• Iš dalies keičiančiu Sprendimu 2009/426/TVR nustatoma, kad narių kadencija yra ne trumpesnė nei ketveri metai ir jie gali būti paskirti kitai kadencijai. ES šalis sprendžia dėl savo nacionaliniam nariui suteikiamų teisminių galių pobūdžio. Tačiau nacionaliniai nariai privalo turėti bent tam tikrus įprastus įgaliojimus, taip pat kitus įgaliojimus, kuriais jie gali naudotis suderinę su kompetentinga nacionaline institucija arba skubiais atvejais, kaip apibrėžta sprendime.
• Vykdant rimtų nusikaltimų tyrimus ir patraukimą baudžiamojon atsakomybėn (kai tai susiję su ne mažiau kaip dviem ES šalimis), Eurojustas turi kompetenciją:
  • skatinti atitinkamų ES šalių kompetentingų institucijų koordinavimą;
  • padėti vykdyti prašymus ir sprendimus, susijusius su teisminiu bendradarbiavimu.
• Eurojusto kompetencija apima nusikaltimus ir teisės pažeidimus, kurie visuomet priklauso Europos policijos biuro (Europolo) kompetencijai.
• Iš dalies keičiančiu Sprendimu 2009/426/TVR reikalaujama įsteigti budintį koordinavimo padalinį, kurį sudarytų po vieną kiekvienos ES šalies atstovą. Toks atstovas gali būti nacionalinis narys, jo pavaduotojas arba padėjėjas, turintis teisę pakeisti nacionalinį narį. Jis turi galėti imtis veiksmų 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę, kad Eurojustas visada galėtų vykdyti savo uždavinius.
• Eurojustas gali vykdyti savo uždavinius pasitelkęs vieną ar daugiau nacionalinių narių arba kolegiją. Eurojustas gali paprašyti atitinkamų ES šalių apsvarstyti, be kita ko:
  • pradėti tyrimą arba patraukimą baudžiamojon atsakomybėn;
  • įkurti jungtinę tyrimų grupę.
• Iš dalies keičiančiu Sprendimu 2009/426/TVR Eurojusto kolegijai suteikiama teisė teikti teisiškai neprivalomas nuomones tais atvejais, kai:
  • du ar daugiau nacionalinių narių negali susitarti, kaip išspręsti jurisdikcijos kolizijos atvejį;
  • kompetentingos institucijos praneša apie pakartotinius atsisakymus ar sunkumus, susijusius su teisminiu bendradarbiavimu.
• Europos Komisija, kuri aktyviai dalyvauja Eurojusto darbe, kartu su Eurojustu sutaria dėl būtinų praktinių susitarimų.
• Remiantis iš dalies keičiančiu Sprendimu 2009/426/TVR, kiekviena ES šalis turi:
  • į Eurojustą paskirti vieną ar daugiau nacionalinių korespondentų;
  • sukurti Eurojusto nacionalinę koordinavimo sistemą, kad užtikrintų, jog bus koordinuojamas darbas, kurį vykdo:
    • Eurojusto nacionaliniai korespondentai,
    • Eurojusto nacionaliniai korespondentai terorizmo klausimais,
    • Europos teisminio tinklo nacionaliniai korespondentai ir tinklo kontaktiniai asmenys,
    • Jungtinių tyrimų grupių tinklo nacionaliniai nariai ar kontaktiniai asmenys,
    • Karo nusikaltimų, Turto susigrąžinimo ir Korupcijos tinklų atstovai.
• Šiuo sprendimu nustatomos Eurojusto organizacijos ir veiklos taisyklės, kaip antai dėl sekretoriato, administracijos direktoriaus paskyrimo ir kadencijos trukmės, darbuotojų statuso ir kalbų.

Asmens duomenys

• Tam, kad galėtų siekti savo tikslų, Eurojustas tvarko asmens duomenis. Tuo tikslu jis taiko 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu principus.
• Eurojustas gali tvarkyti tik tų asmenų asmens duomenys:
  • kurių atžvilgiu pradėtas nusikaltimo tyrimas arba patraukimas baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikaltimo, kuris patenka į Eurojusto kompetencijos sritį;
  • kurie yra tokio nusikaltimo tyrimo arba patraukimo baudžiamojon atsakomybėn liudytojais arba nukentėjusiaisiais.
• Tarp duomenų, kuriuos galima tvarkyti, yra asmens tapatybės duomenys (vardas, pavardė, gimimo data ir vieta, pilietybė, kontaktiniai duomenys, profesija, socialinio draudimo numeriai ir asmens tapatybės dokumentai) ir duomenys apie įtariamų teisės pažeidimų esmę (teisės pažeidimų kriminalinė kategorija ir tyrimų eiga). Iš dalies keičiančiu Sprendimu 2009/426/TVR duomenų, kuriuos galima tvarkyti, sąrašas papildomas DNR analitėmis, nuotraukomis ir pirštų atspaudais.
• Iš dalies keičiančiu Sprendimu 2009/426/TVR nustatomas pakeitimas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad asmens duomenys būtų prieinami tik nacionaliniams nariams, jų pavaduotojams ir padėjėjams, asmenims, dalyvaujantiems Eurojusto nacionalinėse koordinavimo sistemose ir galintiems prisijungti prie Eurojusto bylų valdymo sistemos, taip pat įgaliotiems Eurojusto darbuotojams. Visi jie yra įpareigoti laikytis konfidencialumo. Ši pareiga taikoma ir pasibaigus jų darbui su Eurojustu.
• Eurojustas turi specialiai paskirtą duomenų apsaugos pareigūną, kuris yra personalo narys. Jo užduotis – užtikrinti teisėtą asmens duomenų tvarkymą ir duomenų perdavimo bei gavimo rašytinę apskaitą.

Santykiai su kitomis institucijomis

Siekdamas vykdyti savo uždavinius, Eurojustas palaiko glaudžius darbo santykius su Europos teisminiu tinklu. Iš dalies keičiančiu Sprendimu 2009/426/TVR šie santykiai yra išplečiami, kad apimtų Europolą, Europos kovos su sukčiavimu tarnybą (OLAF), Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgas ir ES žvalgybos centrą. Gavęs Tarybos patvirtinimą, Eurojustas gali sudaryti susitarimus dėl informacijos keitimosi su ES nepriklausančiomis šalimis, tarptautinėmis organizacijomis ir Tarptautine kriminalinės policijos organizacija (Interpolu), taip pat koordinuoti teisminį bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis šalimis.

Ataskaitos

Taryba ir Europos Parlamentas yra informuojami apie Eurojusto veiklą ir nusikalstamumą ES. Savo metinėje ataskaitoje Tarybai Eurojustas gali teikti pasiūlymus dėl teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose gerinimo.

NUO KADA TAIKOMAS ŠIS SPRENDIMAS?

• Sprendimas 2002/187/TVR taikomas nuo 2002 m. kovo 6 d.
• Iš dalies keičiantis Sprendimas 2003/659/TVR taikomas nuo 2003 m. spalio 1 d.
• Iš dalies keičiantis Sprendimas 2009/426/TVR taikomas nuo 2009 m. birželio 4 d.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

• Eurojusto istorija (Eurojustas).

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/187/TVR, įkuriantis Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais (OL L 63, 2002 3 6, p. 1–13)

Vėlesni Sprendimo 2002/187/TVR daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį dokumentą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

SUSIJĘS DOKUMENTAS

2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1727 dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2002/187/TVR (OL L 295, 2018 11 21, p. 138–183)

paskutinis atnaujinimas 17.04.2019