Vitaminai ir mineralai

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Taikymo sritis

Reglamentas taikomas vitaminams, mineralams ir tam tikroms kitoms medžiagoms, kuriais papildomi maisto produktai. Jis taikomas:

• specialios paskirties maisto produktams;
• naujiems maisto produktams ir naujiems maisto produktų ingredientams;
• genetiškai modifikuotiems maisto produktams;
• maisto priedams ir kvapiosioms medžiagoms;
• vyno gamybos praktikai ir procesams.

Reglamentas netaikomas maisto papildams, kuriems taikoma Direktyva 2002/46/EB.

Reglamente pateikiamas vitaminų ir mineralų, kuriais galima papildyti maisto produktus, sąrašas.

Pagal šiame reglamente išdėstytas taisykles maisto produktus galima papildyti tik vitaminais ir (arba) mineralais, kurių sąrašas pateiktas I priede, II priede nurodytu pavidalu.

Šiuos sąrašus galima keisti atsižvelgiant į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) nuomonę.

Ženklinimas

Vitaminais ir mineralais, kuriems taikomas šis reglamentas, papildytų maisto produktų maistingumo ženklinimas yra privalomas. Etiketėje turi būti nurodyta tokia informacija:

• bendras maisto produkte esantis vitamino arba mineralo kiekis;
• baltymų, angliavandenių, cukraus, riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, skaidulų ir natrio kiekis (pagal Reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 dėl maisto produktų ženklinimo);
• energinė vertė.

Vitaminais ir mineralais papildytų maisto produktų ženklinimas, pristatymas ir reklama:

• neturi klaidinti arba apgaudinėti vartotojų dėl tokių maisto produktų maistingumo privalumų;
• neturi pateikti jokių nuorodų, kuriomis tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama, kad subalansuota ir įvairi mityba neužtikrina reikiamo maistinių medžiagų kiekio.

Didžiausi ir mažiausi kiekiai

Savanoriškas maisto produktų papildymas vitaminais ir mineralais gali padėti užtikrinti pakankamą šių medžiagų kiekį ir sumažinti jų trūkumo riziką.

Tačiau pernelyg didelis suvartojamų vitaminų ir mineralų kiekis gali turėti neigiamų padarinių sveikatai. Todėl šiuo reglamentu numatomas vitaminų ir mineralų, kuriais papildomi maisto produktai, didžiausio kiekio nustatymas.

Nustatant didžiausią kiekį atsižvelgiama į:

• vitaminų ir mineralų didžiausias saugos ribas, nustatytas pagal mokslinį rizikos vertinimą;
• galimą iš kitų maisto produktų gaunamą vitaminų ir mineralų kiekį;
• orientacinį gyventojų suvartojamų rekomenduojamų vitaminų ir mineralų kiekį.

Prireikus taip pat atsižvelgiama į atskirų produktų kiekį bendrame visų gyventojų racione ir produkto maistinių medžiagų apibūdinimą, parengtą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1924/2006.

Kai maisto produktas papildomas vitaminu arba mineralu, to vitamino arba mineralo kiekis maisto produkte turi bent jau prilygti reikšmingam kiekiui, nurodytam Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 priede.

Draudimas ir apribojimai

Vitaminais ir mineralais negali būti papildomi:

• neperdirbti maisto produktai, įskaitant vaisius, daržoves, mėsą, paukštieną ir žuvį;
• gėrimai, kurių alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 1,2 tūrio proc., išskyrus specialius atvejus, su sąlyga, kad nepateikiamas teiginys apie maistingumą ar sveikatingumą.

Reglamentu numatoma procedūra, skirta uždrausti arba apriboti medžiagų, išskyrus vitaminus ir mineralus, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį¹, naudojimą. Kai kurių medžiagų atveju be šių procedūrų taikomos ir kitos specialios Europos kontrolės priemonės. ES šalys gali Europos Komisijai pateikti prašymą su moksliniais įrodymais, leidžiančiais konkrečiam produktui taikyti reglamento III priedą (Medžiagos, kurių naudojimas maisto produktuose draudžiamas, apribotas arba kurį prižiūri Bendrija). Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 307/2012 išaiškinamos tokio prašymo pateikimo sąlygos ir nurodoma, kokius įrodymus pateikti kartu su prašymu.

Komisijai padeda Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas (PAFF).