This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52014DC0669
REPORT FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT AND THE COUNCIL On the implementation of the European Energy Programme for Recovery
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Dėl Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti įgyvendinimo
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Dėl Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti įgyvendinimo
/* COM/2014/0669 final */
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Dėl Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti įgyvendinimo /* COM/2014/0669 final */
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI
IR TARYBAI Dėl Europos energetikos programos ekonomikai
gaivinti įgyvendinimo I. PROGRAMOS
ĮGYVENDINIMO PAŽANGA IR ĮGYTA PATIRTIS Energetikos
infrastruktūra ir inovacijos – Europos energetikos programos ekonomikai
gaivinti (EEPEG) varomoji jėga – šiuo metu išlieka ne mažiau svarbios nei
2009 m., kai EEPEG buvo sukurta. Jos abi yra itin svarbios siekiant
užtikrinti energijos tiekimo saugumą, įgyvendinti esamus ir būsimus energetikos
bei klimato kaitos srities tikslus ir baigti kurti vidaus rinką. Pastarojo meto
politiniai įvykiai Ukrainoje ir Rusijoje dar kartą parodė, jog svarbu
užtikrinti dujų tiekimo saugumą. Įgyvendinant tokius projektus kaip reversinis
dujų tiekimas, EEPEG jau prisidėta prie ES atsparumo didinimo, visų pirma
palyginti su ankstesne dujų tiekimo krize 2009 metais. EEPEG parama inovacijoms
jūros vėjo energijos sektoriuje ir anglies dioksido surinkimo ir saugojimo
(CCS) srityje taip pat nemažai prisidėta prie naudojimosi vietos ištekliais,
kaip antai vėjas ar anglis, ES didinimo. Su informacija
apie visų EEPEG projektų esamą padėtį galima susipažinti adresu http://ec.europa.eu/energy/eepr/doc/cswd_project_2014.pdf. Naujausiame
Komunikate dėl Europos energetinio saugumo strategijos, kurį Komisija priėmė
2014 m. gegužės 28 d.[1],
dar kartą patvirtinta, jog siekiant sustiprinti savo energetinį saugumą yra
svarbu plėtoti ypatingos svarbos infrastruktūrą. Infrastruktūra ir inovacijos bus itin svarbūs
siekiant ES klimato ir energetikos srities tikslų, neatsižvelgiant į tai, ar
tai yra jau šiuo metu iškelti tikslai „20-20-20“, susiję su
atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, energijos vartojimo efektyvumu ir
šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu, ar tikslai, kuriuos Komisija
neseniai pasiūlė pasiekti iki 2030 m. Vykdant EEPEG jūros vėjo energijos
projektus tinklui jau gaminama elektros ir taip prisidedama prie ES tikslų,
susijusių su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais ir šiltnamio efektą
sukeliančiomis dujomis, įgyvendinimo. Prie efektyvaus energijos vartojimo
prisidedama vykdant projektus, finansuojamus iš Europos efektyvaus energijos
vartojimo fondo (EEEVF) lėšų. CCS srities EEPEG projektai yra itin svarbūs, kad
būtų galima laiku pademonstruoti, kokia technologija reikalinga išmetamam
šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti ekonomiškai efektyviomis
priemonėmis ir pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų
ekonomikos. Infrastruktūra ir inovacijos taip pat yra itin svarbios siekiant
baigti kurti energijos vidaus rinką ir nutiesti tarpusavio jungtis, kurias
pastačius nė viena valstybė narė nebebūtų atskirta nuo Europos dujų ir elektros
energijos tinklų. 2014 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba
paragino intensyvinti pastangas, visų pirma siekiant įgyvendinti visas
priemones, kad būtų pasiektas tikslas, t. y. kad tarpusavyje būtų sujungta
bent 10 % visų valstybių narių įrengtųjų elektros energijos gamybos
pajėgumų[2].
Prie šio tikslo įgyvendinimo jau nemažai prisidėta EEPEG projektais. EEPEG projektais jau nemažai prisidėta prie ES
tikslų ir tebevykdomų projektų, ir jie išlieka kaip niekad svarbūs siekiant
naujų siūlomų tikslų. Šioje ataskaitoje išdėstoma projektų ir EEEVF
įgyvendinimo pažanga, kalbant apie kiekvieną EEPEG dalį. Ji remiasi
2013 m. priimta ataskaita[3],
joje aptariamas projektų įgyvendinimas nuo 2013 m. spalio mėn. iki
2014 m. rugpjūčio 31 d. ir mokėjimai nuo 2013 m. liepos
1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. II. BENDRAS PROJEKTO ĮGYVENDINIMAS 2013 m. pabaigoje jau buvo visiškai
techniškai užbaigta 30 projektų iš 61, o paramos gavėjams iki šiol iš viso
faktiškai išmokėta 1 499 826 548 EUR. Mokėjimų vykdymo lygis tebėra žemas, bet, kaip
matyti iš priede pateikiamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento, dauguma
projektų yra užbaigta, o iki šių metų pabaigos projektų vykdytojai pateiks
paskutinius mokėjimo prašymus. Tai patvirtina, kad planuoti tokios didelės
apimties ir sudėtingumo projektus yra sudėtinga. Iš tiesų, naudojamų technologijų
sudėtingumas, ypač jūros vėjo energijos integravimo į energetikos tinklą ir CCS
srityse, sunkumai, su kuriais susiduria tiek valdžios, tiek reguliavimo
institucijos siekdamos užtikrinti tinkamą reguliavimo sistemą, visuomenės
pritarimo stoka, taip pat su aplinkosaugos klausimais ir viešaisiais pirkimais
susiję keblumai – visa tai sudarė papildomų sunkumų projektų rengėjams. Be to,
daugeliu atvejų pagrindinė vėlavimo priežastis – leidimų išdavimo procedūra. Iki šiol buvo susigrąžinta
42 mln. EUR nepanaudotų lėšų, skirtų Vokietijos CCS projektui.
Nutraukus elektros energijos ir dujų infrastruktūros projektus, buvo panaikinta
12 mln. EUR įsipareigojimų. Tai iš dalies galima paaiškinti tuo, kad
galutinės išlaidos yra mažesnės už iš pradžių numatytas išlaidas. 1. Dujų ir elektros energijos infrastruktūra Pagal EEPEG infrastruktūros paprogramę remiami
44 projektai trijose pagrindinėse veiklos srityse. Projektus įgyvendina kiekvienos valstybės
narės perdavimo sistemų operatoriai (PSO) arba projektų rengėjai. Skirta
asignavimų suma sudaro 2,268 mlrd. EUR, iš jos iki 2014 m.
balandžio mėn. paramos gavėjams buvo išmokėta 897 973 693 EUR,
t. y. 40 % numatytos sumos. Mokėjimai vykdomi su sąlyga, kad projektų
rengėjai galutiniu sprendimu dėl investavimo tvirtai įsipareigos įgyvendinti
projektą. Projektai apima tris sritis: – dujų infrastruktūros ir saugojimo
projektai. Dujų transportavimo ir prekybos Europos Sąjungoje infrastruktūra
turi būti toliau integruojama tarp valstybių narių tiesiant trūkstamas jungtis.
Reikėtų toliau įvairinti ES energijos šaltinius, įskaitant suskystintas
gamtines dujas (SGD), ir tiekimo maršrutus; – reversinio dujų tiekimo projektai. Per 2009 m. dujų tiekimo
tarp Rusijos ir Ukrainos krizę dauguma valstybių narių Centrinėje ir Rytų
Europoje liko be dujų ne dėl to, kad Europoje trūko dujų, bet dėl to, kad
tuometinei infrastruktūrai stigo techninės įrangos ir pajėgumų, kad iš rytų į
vakarus tekėję dujų srautai būtų nukreipti iš vakarų į rytus. EEPEG lėšomis
buvo suteikta parama šiai problemai spręsti, ir šiuo metu Centrinėje ir Rytų
Europoje jau įdiegta reversinio dujų tiekimo infrastruktūra. Geriausi
įgyvendintų projektų pavyzdžiai: 4 projektai Austrijoje, kuriais visoms
kaimyninėms valstybėms sudaromos geresnės sąlygos naudotis Austrijos saugyklomis
Baumgartene; du projektai Slovakijoje, kuriais užtikrinamas dvikryptis dujų
srautas tarp Slovakijos ir Čekijos bei tarp Slovakijos ir Austrijos, taip pat
geresnės sąlygos naudotis požeminėmis dujų saugyklomis Slovakijoje; 3 projektai
Čekijoje, kuriais padidintas perdavimo pajėgumas iš šiaurės vakarų į rytus, ir
vienas projektas Vengrijoje, kuriuo sudaroma galimybė iš Vengrijos į Rumuniją
saugiai nukreipti gamtinių dujų srautą iš vakarų į rytus. – elektros energijos infrastruktūros
projektai. Siekiant į energetikos sistemą integruoti vis daugiau elektros
energijos, gautos iš įvairių atsinaujinančiųjų energijos išteklių, reikia
milžiniškų investicijų į naują infrastruktūrą. Be to, kai kurios valstybės
narės tebėra „energijos salos“, nes yra menkai sujungtos su kaimyninėmis
valstybėmis bei energijos vidaus rinka. 1.1. Padaryta pažanga Iki šiol užbaigti 27 infrastruktūros projektai
iš 44 (palyginti su 19 projektų 2013 m. pradžioje). Be to, finansinė
parama nutraukta 4 projektams. Elektros energijos sektoriuje užbaigti 7
projektai. Likę 5 projektai įgyvendinami tinkamai ir tikimasi, kad kai kurie iš
jų bus užbaigti šiais metais arba vėliausiai iki 2015 m. Dujų sektoriuje
užbaigta 20 projektų, iš jų 8 vykdomi pagal tvarkaraštį ir vykdoma procedūra
siekiant nutraukti 4 projektus. Sėkmingai užbaigta dauguma reversinio tiekimo
ir jungiamųjų linijų projektų (12 projektų iš 14) Centrinėje ir Rytų Europoje.
EEPEG parama prisidėta prie to, kad būtų užtikrintas šių projektų finansavimas
ir jie nedelsiant būtų pradėti įgyvendinti. Taigi buvo pagerintas tiek dujų
tinklų saugumas, tiek patikimumas, padidintas tiekimo saugumas bei įvairovė ir
pašalintos svarbiausios kliūtys. Atkreiptinas dėmesys į keletą pavyzdžių. EEPEG
lėšomis buvo užtikrintas ir pagreitintas tarpvalstybinio dujų tiekimo srauto
tarp Prancūzijos ir Belgijos didinimas. Belgijoje (Berno ir Vinkselėje) buvo
pastatytos dvi naujos kompresorinės; jos jau veikia. Prancūzijoje buvo surengti
pirkimai, susiję su vamzdžiais atkarpose Pitgamas–Nedonas ir Kiuviji–Djerė–Vuazenas;
vykdomi statybos darbai. EEPEG lėšomis buvo remiamas Danijos perdavimo
sistemos plėtojimas ir stiprinimas – tai padėjo padidinti dujų tiekimo srautą
Švedijai ir dujų importo srautą iš Vokietijos per jungiamąją liniją Elunde.
Ateityje, įgyvendinus šį projektą, norvegiškas dujas bus galima tiekti galimais
maršrutais iš Norvegijos per Daniją vartotojams Centrinėje Europoje ir Baltijos
jūros regione. 2011 m. užbaigus du elektros energijos
jungiamųjų linijų tarp Portugalijos ir Ispanijos projektus Duero ir Algarvės
regionuose, buvo prijungti atsinaujinantieji energijos ištekliai. EEPEG lėšomis
buvo reikšmingai prisidėta prie Portugalijos tinklo modernizavimo ir plėtros ir
taip padėta padidinti tarpvalstybinio energijos keitimosi su Ispanija pajėgumus. EEPEG lėšomis taip pat buvo padėta nutiesti
pirmąją elektros energijos jungiamąją liniją tarp Airijos ir Didžiosios
Britanijos. Nutiesus šią jungiamąją liniją padidėjo elektros energijos tinklų
sujungimo pajėgumai ir buvo sudarytos sąlygos prireikus integruoti į tinklą
jūros vėjo energiją, taigi padidėjo tiekimo saugumas ir energijos šaltinių
įvairovė Airijoje. Trijų EEPEG projektų Baltijos jūros regione tikslas – pagerinti
energijos vidaus rinkos veikimą ir užtikrinti vienodas sąlygas. Įgyvendinus
tuos projektus bus labai padėta padidinti tiekimo saugumą, sudaryti sąlygas
prekybai elektros energija ir sumažinti to regiono importo poreikius. Šiomis
aplinkybėmis EEPEG finansavimas paspartino povandeninės elektros jungiamosios
linijos tarp Estijos ir Suomijos (Estlink2) statybą; ji pradėta
eksploatuoti 2014 m. kovo mėn. Estlink2 yra svarbi jungtis siekiant
integruoti būsimą elektros energijos rinką tarp Baltijos jūros regiono
valstybių narių ir Nord Pool Spot. Be to, Estlink2 taip pat
padidins Baltijos jūros regiono elektros energijos sistemos patikimumą ir kartu
sumažins jos priklausomybę nuo elektros energijos tiekimo iš Rusijos. Tačiau, nepaisant padarytos pažangos, keturi
projektai dujų sektoriuje susidūrė su dideliais sunkumais ir 2014 m. bus
nutraukti. Tai projektai Nabucco, Galsi, Poseidon ir reversinio tiekimo
projektas Rumunijoje. Kalbant apie pirmus tris projektus, komercinės derybos
dėl dujų tiekimo baigėsi nerezultatyviai. Reversinio tiekimo projektas
Rumunijoje negalėjo būti įgyvendintas dėl techninių priežasčių.
1.2. ĮGYTA PATIRTIS Įgyvendinant elektros energijos ir dujų
infrastruktūros projektus padaryta didelė pažanga. Dauguma projektų (40 iš 44)
yra užbaigta arba vykdoma. Kai kurių projektų galutinis įgyvendinimo terminas
buvo pratęstas (žr. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą). Pagal EEPEG tiesiant jungiamąsias linijas tarp
vakarinių ir rytinių ES dalių ir didinant tiekimo saugumą atitinkamose šalyse
ir regionuose, pastebimai gerėja vidaus rinkos veikimas. Pasiekta kai kurių
svarbiausių tikslų: sėkmingai įgyvendinami ir vykdomi reversinio dujų tiekimo
projektai, o per 2012 m. vasario mėn. šalčius išvengta dujų tiekimo
krizės. Remiamais elektros energijos projektais daug prisidedama prie to, kad
vidaus rinka būtų baigta kurti. Elektros energijos tinklų projektai padės
įtraukti į sistemą iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminamą elektros energiją.
Šalinant kliūtis ir laipsniškai integruojant „energijos salas“ (tris Baltijos
valstybes, Iberijos pusiasalį, Airiją, Siciliją ir Maltą) toliau sėkmingai
kuriama visą Europą apimanti energijos infrastruktūros sistema. Šiuo metu numatoma, kad dauguma iš 13
tebevykdomų projektų turėtų būti baigti 2014–2015 m., ir tik keli
projektai tęsis iki 2017 m. Vykdant EEPEG pastebėta, kad kai kurie
projektai vėlavo pirmiausia dėl leidimų išdavimo procedūrų, tarpvalstybinių
projektų reglamentavimo sunkumų ir komercinio gyvybingumo stokos. Šiame
kontekste EEPEG remia Europos energetikos infrastruktūros politiką, kuri apima
vieną iš pagrindinių energetikos politikos prioritetų. Transeuropinės
energetikos infrastruktūros gairėse[4]
nustatytos priemonės bendro intereso projektams (BIP), susijusiems su
aštuoniais nustatytais prioritetiniais koridoriais, laiku parengti. Visų pirma,
BIP gali būti taikomos pagreitintos procedūros (ne ilgesnės kaip 3,5 metų)
leidimams gauti, reglamentavimo paskatos siekiant sudaryti palankesnes sąlygas
tarpvalstybiniams projektams įgyvendinti ir jie gali būti finansuojami iš
Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP)[5]
lėšų. 2. Jūros
vėjo energijos projektai 2.1. Padaryta pažanga EEPEG paprogramę sudarė 9 projektai, kuriems
skirta 565 mln. EUR parama padalyta pagal dvi pagrindines veiklos rūšis: ·
naujoviškų turbinų ir jūrinių pamatų konstrukcijų
didelio masto bandymas, gamyba ir įrengimas (6 projektai) ir ·
modulinių sprendinių, skirtų dideliam perduodamos
vėjo elektros energijos kiekiui integruoti į elektros energijos tinklą, kūrimas
(3 projektai). Iš jų trys projektai užbaigti, o 1 nutrauktas
anksčiau laiko. Projektams skirta 226 981 500 EUR suma. 2.2. Atskiruose sektoriuose padaryta pažanga 2.2.1. Su naujoviškomis turbinomis ir konstrukcijomis jūroje susijusi
pažanga Nuo praėjusios ataskaitos buvo sėkmingai
užbaigti dar du projektai – Bard I ir Borkum West II.
Kartu su jau užbaigtu projektu Thornton Bank, šiais trimis EEPEG lėšomis
finansuojamais projektais sukurta 925 MW papildomo vėjo energijos
pajėgumo, patenkančio į srautą. Kitas projektas – Nordsee Ost –
vykdomas pagal planą ir iki 2014 m. pabaigos turėtų būti baigti vėjo
elektrinių parko statybos darbai. Įgyvendinant kitus du projektus (Aberdyno
jūros vėjo elektrinių parkas – vėjo turbinų bandymo centras ir Global Tech I)
vis dar susiduriama su nemažais sunkumais. Aberdyne projektą vėluojama
įgyvendinti kilus sunkumų gauti planavimo leidimus ir geriausiu atveju numatoma
galutinio sprendimo dėl investavimo data yra 2015 m. II ketvirtis
(projektą planuojama užbaigti 2018 m.). Projekto Global Tech
leidimai gauti, tačiau, kad būtų padaryta reikšminga tolesnė pažanga,
reikalingas bendrai į projektą investuojantis subjektas. Komisija ir toliau
atidžiai stebi padėtį ir nutrauks projektus, jei per ateinančius12 mėnesių
nebus padaryta pakankamos pažangos. 2.2.2. Su jūros vėjo energijos integravimu
į energetikos tinklą susijusi pažanga Baigtas vienas projektas – HVDC Hub.
Likę du projektai – Kriegers Flak ir Cobra Cable – bus užbaigti
tik po kelių metų. Projekto Kriegers Flak rengėjai gavo
konkursinius pasiūlymus, kurių reikia projektui vykdyti. Pasiūlymuose dėl kai
kurių pagrindinių technologijų komponentų nurodytos kainos labai viršijo
biudžete numatytą sumą. Dėl to projekto rengėjai turėjo iš naujo įvertinti
projekto koncepciją, kad sumažintų kainas. Šis vertinimas tebevykdomas, o
Komisija laukia rengėjų pasiūlymo pakeisti projektą, taip pat jo trukmę. Ji
patikrins, ar pasiūlymas yra suderinamas su EEPEG. Jei jis yra suderinamas,
prieš priimant galutinį sprendimą dėl investavimo bus iš naujo paskelbtas konkursas
dėl kai kurių komponentų įsigijimo. Įgyvendinant projektą Cobra Cable nuo
praėjusios ataskaitos padaryta didelė pažanga. Buvo padaryta susitarimo dėl
dotacijos pakeitimų ir projektas pratęstas iki 2017 m. gruodžio mėn.
Padarius pakeitimų, projekto vykdytojai pateiks paraiškas dėl reikiamų leidimų
ir paskelbs kvietimus teikti pasiūlymus, kad 2016 m. II ketvirtį galėtų
priimti galutinį sprendimą dėl investavimo. Kabelį turėtų būti galima pradėti
eksploatuoti po dvejų metų. 3. Anglies dioksido surinkimas ir
saugojimas EEPEG paprogramę sudarė 6 projektai; skirta
1 mlrd. EUR paramos suma projektams, kuriais būtų siekiama pademonstruoti
visą anglies dioksido surinkimo, transportavimo ir saugojimo procesą. 2014 m.
balandžio 30 d. duomenimis: baigtas 1 projektas, juo sukurtos veikiančios
bandomosios jėgainės, kuriose surenkamas, transportuojamas ir saugomas anglies
dioksidas; 3 projektai nutraukti anksčiau laiko; 2 projektai tęsiami. Šiems
projektams skirta 374 871 355 EUR. Su CCS projektais susijusi pažanga 2013 m. spalio mėn. užbaigus
Kompostilijos projekto dalį, kuriai buvo skirta EEPEG parama, buvo sėkmingai
pastatytos trys bandomosios jėgainės, skirtos anglies dioksidui surinkti,
transportuoti ir saugoti. Bandomosiose jėgainėse atliktų bandymų ir kito parengiamojo
darbo rezultatai prisidėjo prie keitimosi žiniomis CCS projekto tinkle[6]; jis taip pat paskelbė
projekto ataskaitą. Vėliau projekto vykdytojas nusprendė nestatyti
demonstracinės jėgainės, kuriai nebūtų skirta EEPEG parama. Bandomosios
jėgainės išliks labai naudinga bandymų infrastruktūra, kuri ir toliau veiks
Ispanijos vyriausybei teikiant paramą ir teiks savo paslaugas rinkoje[7]. Kitiems dviem projektams – ROAD
(Nyderlandai) ir Dono slėnis (Jungtinė Karalystė) – tebėra labai sunku gauti
reikiamą finansavimą tiek statybai, tiek vykdymui. Nors vykdant Dono slėnio projektą padaryta
didelė pažanga rengiantis anglies dvideginio transportavimo ir saugojimo
vandeningame druskingame sluoksnyje infrastruktūros statybai, Dono slėnio
projekto ateitis visiškai priklauso nuo to, ar jam bus skirta parama pagal
Jungtinės Karalystės schemą Contract for Difference. 2014 m.
rugpjūčio mėn. Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė politikos srities
nustatymo dokumentą, kuriame išdėstė tolesnius etapus rengiant galimas CCS
koncepcijas, skirtas tokiems CCS projektams kaip Dono slėnis taikomai schemai Contract
for Difference. Komisija tęs diskusijas tiek su projekto rengėjais, tiek su
Jungtinės Karalystės vyriausybe dėl projekto tvarkaraščio ir perspektyvų, kad
būtų priimtas teigiamas galutinis sprendimas dėl investavimo. Projekto ROAD finansavimo deficitas, kurį iš
esmės sukėlė nedidelė anglies dioksido kaina, reiškia, jog reikės surasti
papildomų finansavimo šaltinių. Europos Komisija dėjo nemažai pastangų,
siekdama sutelkti atitinkamas valstybes nares, kurios pripažįsta projekto
potencialą, atitinkamus pramonės srities partnerius ir Norvegijos atstovus, kad
būtų rastas sprendimas. Be kita ko, buvo pasiūlyta, kad visos šalys sutelktų
projektui finansuoti skirtų lėšų ir kaip būtų galima pasinaudoti finansavimu
pagal programą „Horizontas 2020“, kad būtų galima pritraukti papildomą
valstybių narių finansavimą, kurio reikės projekto vykdymo etapu. Iki
2014 m. gruodžio 31 d., t. y. iki šiuo metu nustatytos EEPEG
paramos pabaigos dienos, reikia rasti sprendimą, kaip išspręsti esamą projekto
ROAD finansavimo deficito problemą. III. EUROPOS EFEKTYVAUS ENERGIJOS VARTOJIMO FONDAS
(EEEVF) EEEVF įkurtas 2011 m. liepos mėn., ES suteikus 146,3 mln. EUR
finansavimą, siekiant teikti paramą efektyvaus energijos vartojimo projektams.
Fondo lėšas sudaro 125 mln. EUR įnašas (šiuo metu jo bendras dydis yra
265 mln. EUR)[8],
ir jį papildo techninės pagalbos dotacijos, kurių biudžetą sudaro 20 mln.
EUR, bei 1,3 mln. EUR suma, skirta informuotumo didinimo veiklai. Nuo tada, kai 2013 m. lapkričio mėn. buvo priimta laikotarpio
vidurio vertinimo ataskaita, kuri sudaro dalį praėjusių metų Europos
energetikos programos ekonomikai gaivinti ataskaitos, buvo patvirtinti dar 7
projektai. Iš viso Fondas yra skyręs 219 mln. EUR 13 projektų, kurie
įgyvendinami daugiausia efektyvaus energijos vartojimo sektoriuje. Taigi, iki 2014 m. kovo 31 d., kaip nurodyta reglamente[9], visa ES įnašo į Fondą
suma (125 mln. EUR) buvo sėkmingai paskirstyta investicijoms į projektus. 1. Padaryta pažanga Fondas 2013 m. pabaigoje Fondas pasirašė
dokumentus dėl antro investavimo į biomasės kogeneracinės jėgainės Rene
nuosavybės vertybinius popierius; šios investicijos yra tokios pačios kaip
investicijos į nuosavybės vertybinius popierius Orleane (abu yra Prancūzijoje).
EEEVF taip pat užbaigė pirmąją partnerystę su finansų įstaiga – žaliąją
finansavimo priemonę su Rumunijos banku Banca Transilvania, kuria
Rumunijos viešosioms valdžios institucijoms teikiamos nedidelės paskolos kartu
su parama techninei pagalbai, susijusiai su efektyvaus energijos vartojimo
projektais. Visas patvirtintų ir pasirašytų projektų sąrašas pateiktas šios
ataskaitos priede. Techninė pagalba Iš techninės pagalbos finansinio paketo
(20 mln. EUR) buvo remiama 20 projektų – padėta formuoti jų struktūrą.
Apie 2,2 mln. EUR techninės pagalbos finansinio paketo lėšų bus
nepaskirstyta. Tai galima paaiškinti tuo, kad daugumai iki šiol finansuotų
projektų nereikėjo techninės pagalbos. Iš tiesų, pirmųjų Fondo pradiniame etape
nustatytų projektų pažangos stadija ir (arba) brandos lygis buvo didesnis, kad
būtų galima atsižvelgti į ribotą laiką ir reglamente nustatytą atkūrimo tikslą.
2013 m. techninė pagalba paskiausią kartą suteikta Ringkiobingo–Skjerno
(Danija) valdžios institucijoms biomasės projektui plėtoti, Ronos–Alpių
(Prancūzija) valdžios institucijoms – mokyklų pastatų modernizavimo programai
rengti, Ore Valley Housing Association – centralizuoto šilumos tiekimo
sistemai įrengti ir Elčės (Ispanija) valdžios institucijoms – gatvių apšvietimo
ir pastatų modernizavimo programai plėtoti. Informuotumo didinimo veikla EPEC[10]
yra užbaigusi informuotumo didinimo kampaniją, kuria daugiausia dėmesio
skiriama trims šiems aspektams: remti sutarčių dėl energijos vartojimo efektyvumo
sudarymą valstybėse narėse, skatinti optimalų struktūrinių fondų ir Sanglaudos
fondo lėšų panaudojimą efektyviam energijos vartojimui bei atsinaujinančiųjų
išteklių energijai ir skleisti informaciją apie pastarojo meto politikos
pokyčius ir prioritetus, susijusius su 2014–2020 m. daugiamete finansine
programa (DFP). Remiantis parengtomis duomenų suvestinėmis ir šalių
strategijomis, įvairiose valstybėse narėse buvo organizuojami specializuoti
praktiniai seminarai ir su tolesne veikla susiję renginiai. 2.
Pagrindinės išvados ir perspektyvos Fondas iki reglamente nustatyto investicijų laikotarpio pabaigos
paskirstė visą ES įnašo sumą bei atrado efektyvaus energijos vartojimo projektų
finansavimo sprendimų ir tokiu būdu sėkmingai įgyvendino savo tikslą. Techninė
pagalba taip pat buvo labai naudinga remiant valdžios institucijas joms
rengiant savo projektus, kurie vėliau bus finansuojami iš Fondo lėšų. EEEVF ir toliau sieks subalansuotų investicijų ir didins savo
geografinę aprėptį, kad būtų patenkinti įvairūs Europos vietos ir regiono
valdžios institucijų poreikiai. Iki šiol Fondo investicijos buvo pelningos
(2013 m. registruotas grynasis pelnas) – tai rodo, kad jo veiklos
rezultatai yra vis geresni – ir dabar aktyviai ieškos papildomų svarbesnių
investuotojų, kad dar aktyviau pritrauktų papildomų ES lėšų.
IV. Bendros išvados EEPEG davė gerų
rezultatų. Užbaigta dauguma projektų, visų pirma projektai, susiję su programos
dalimi dėl jungiamųjų linijų. Jais didinamas ES atsparumas ištikus bet kokiai
tiekimo saugumo krizei ir prisidedama prie ES energetikos ir klimato kaitos
srities tikslų.
EEEVF taip pat
veikė sėkmingai – buvo įsteigtas toliau besiplėsiantis komercinis fondas, kuris
teikia finansavimo sprendimų bei veikia pelningai, iš kurio lėšų padengiamos administracinės
išlaidos, išmokami akcininkų dividendai ir padengiamos steigimo išlaidos. Problemiškiausia
sritis – CCS. Kaip jau nurodyta ankstesnėse ataskaitose, šioje srityje
atsispindi daug įvairių veiksnių, kurių svarbiausias – nuo EEPEG pradžios
pasikeitęs verslo modelis technologijų srityje. Komisija ir toliau imasi visų
įmanomų politikos veiksmų, kad skatintų likusių dviejų projektų plėtojimą; vis
dėlto jų sėkmė priklausys nuo privačių investuotojų ir nacionalinės valdžios
institucijų pastangų. Nors kai
kuriose srityse programa buvo įgyvendinama lėčiau nei tikėtasi, tai iš esmės
lėmė veiksniai, kuriems Komisija negalėjo daryti įtakos. Prie vėlavimo
prisidėjo su leidimais susijusios problemos (pavyzdžiui, Aberdyno atveju), su
naujoviškų technologijų kaina susijusios problemos (pavyzdžiui, Kriegers
Flak), nacionalinio lygmens reglamentavimo naujovės (pavyzdžiui, Cobra
Cable) ir problemos gaunant finansavimą. Tačiau,
nepaisant šio vėlavimo, siekiant ES tiekimo saugumo, vidaus rinkos ir klimato
kaitos tikslų, didelio masto infrastruktūra, novatoriškos technologijos ir
novatoriškas ES finansavimas tebėra aktualūs. Būtent šiuos aspektus pabrėžė
Taryba ir Europos Parlamentas, padidinę ES energetikos infrastruktūros ir EITP
srities inovacijų fondų, programos „Horizontas 2020“ bei struktūrinių
fondų finansavimą pagal naująją finansinę programą. Šias programas papildys ir
vertingos patirties, kuria bus galima remtis juos vykdant, suteiks užbaigti
likę EEPEG projektai. [1] COM(2014) 330 final. [2] Europos energetinio saugumo strategijoje siūloma iki
2030 m. šį tikslą padidinti iki 15 %. [3] COM(2013) 791 final. [4] 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos
infrastruktūros gairių (OL L 115, 2013 4 25, p. 39). [5] 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos
infrastruktūros tinklų priemonė (OL L 348, 2013 12 20,
p. 129). [6] http://ccsnetwork.eu/. [7] http://www.ciuden.es/index.php/en/tecnologias/instalaciones. [8] Papildomomis investicijomis prisidėjo: Europos
investicijų bankas – 75 mln. EUR, Cassa Depositi e Prestiti SpA (CDP) –
60 mln. EUR ir investicijų valdytojas Deutsche Bank (DB) –
5 mln. EUR. [9] 2010 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentas (ES) Nr. 1233/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas
(EB) Nr. 663/2009 dėl ekonomikos gaivinimo, teikiant Bendrijos finansinę
paramą energetikos srities projektams, programos sukūrimo (OL L 346,
2010 12 30). [10] Europos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės
ekspertų centras (EPEC) yra bendra EIB, Europos Komisijos ir ES valstybių narių
bei šalių kandidačių iniciatyva. EPEC padeda stiprinti savo viešojo sektoriaus
narių gebėjimą sudaryti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sandorius. http://www.eib.org/epec/. 1 PRIEDAS Mokėjimai
pagal EEPEG Bendra atliktų EEPEG projektams skirtų mokėjimų suma (EUR) 2014 m. rugpjūčio 31 d. duomenys BL || Metai || Iš viso Jungiamosios linijos || 2010 m. || 360 855 255,05 || 2011 m. || 224 168 978,21 2012 m. || 129 803 680,81 2013 m. || 126 931 210,31 2014 m. || 56 214 568,83 Iš viso |||| 897 973 693,21 CCS || 2010 m. || 193 746 614,74 2011 m. || 192 003 911,76 2012 m. || – 5 616 118,92 2013 m. || 26 844 338,79 2014 m. || – 32 107 391,30 Iš viso |||| 374 871 355,07 JŪROS VĖJO ENERGIJA || 2010 m. || 146 307 027,84 || 2011 m. || 41 300 324,67 2012 m. || 15 624 303,94 2013 m. || 11 990 156,27 2014 m. || 11 759 687,45 Iš viso |||| 226 981 500,17 Europos efektyvaus energijos vartojimo fondas |||| || 2011 m. || 30 000 000,00 || 2012 m. || 934 251,15 2013 m. || 24 892 026,95 2014 m. || 32 333 453,99 Iš viso || || 88 159 732,09 Bendra suma || 2010 m. || 700 908 897,63 2011 m. || 487 473 214,64 || 2012 m. || 140 746 116,98 2013 m. || 190 657 732,32 2014 m. || 68 200 318,97 Iš viso || || 1 587 986 280,54 Grąžinamųjų pavedimų suma išskaičiuota iš
mokėjimų sumos.