23.12.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 317/120

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Tarybos direktyvą dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis

COM(2009) 28 galutinis – 2009/0007 (CNS)

ir

Pasiūlymo priimti Tarybos direktyvą dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje

COM(2009) 29 galutinis – 2009/0004 (CNS)

(2009/C 317/23)

Pranešėjas Sergio Santillán CABEZA

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 93 straipsniu, 2009 m. vasario 13 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo priimti Tarybos direktyvą dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis

COM(2009) 28 galutinis – 2009/0007 (CNS)

ir

Pasiūlymo priimti Tarybos direktyvą dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje COM(2009) 29 galutinis – 2009/0004 (CNS).

Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. birželio 24 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Sergio Santillán Cabeza.

455–ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. liepos 15–16 d. (2009 m. liepos 16 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 114 narių balsavus už, 3 prieš ir 1 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.   Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pritaria abiem pasiūlymams priimti direktyvą dėl savitarpio pagalbos vykdant su mokesčiais susijusius reikalavimus ir direktyvą dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje, nes jų reikia kuo greičiau. Nuostatos, kurios dabar turi būti pakeistos, buvo priimtos prieš 30 metų, jos jau neatitinka dabartinių reikalavimų. Tai, kad šiandien patenkinama tik 5 proc. visų su mokesčiais susijusių reikalavimų, verčia nedelsiant rasti sprendimą.

1.2.   Komisijos pasiūlymuose atsižvelgta į tyrimus, iniciatyvas ir rekomendacijas, kurios buvo pateiktos ES ir jos valstybių narių bei tarptautiniuose forumuose ir institucijose, pavyzdžiui, G-20 ir OECD. EESRK įvairiose savo nuomonėse taip pat besąlygiškai pritarė pasiūlymams dėl veiksmingesnio valstybių narių bendradarbiavimo mokesčių klausimais (žr. šios nuomonės 4.8 punktą).

1.3.   Šiandien reformos reikia dar labiau, kadangi visuomenė turi įveikti katastrofinio masto socialines ir ekonomines ekonomikos krizės pasekmes, kurias sukėlė 2007 m. pabaigoje atskleistos spekuliacinės ir sukčiavimo praktikos finansų srityje. Kadangi tai taps didžiule našta mokesčių mokėtojams daugeliui metų, pasigirdo balsų, reikalaujančių imtis veiksmingesnių priemonių prieš mokesčių vengiančius subjektus, kurie savo sandorius vykdo mokesčių rojaus prieglobstyje ar pasinaudodami įstatymų spragomis, kad išsisuktų nuo prievolės mokėti mokesčius.

1.4.   Globalizacija dar labiau didina valstybių narių būtinybę bendradarbiauti mokesčių srityje. Europos Sąjungoje pagrindinės laisvės, sudarančios jos veikimo pagrindą, neturi tapti dingstimi vengti atlikti viešąją prievolę mokėti mokesčius.

1.5.   Todėl šiomis aplinkybėmis Komisija pagrįstai nusprendė parengti naują teisės aktą, užuot pakeitusi tik kai kurias galiojančių nuostatų dalis.

1.6.   EESRK pritaria svarbiausiam abiejų pasiūlymų tikslui – sukurti Bendrijos administracinę kultūrą ir aprūpinti administracines institucijas reikiamomis priemonėmis, leidžiančiomis naudotis šiuolaikinėmis technologijomis (pvz., elektroniniu būdu pildomi formuliarai) ir tuo supaprastinti bei pagreitinti administracines procedūras. Pažymėtinos ir kalbų vartojimo nuostatos, iki šiol tai buvo viena iš didžiųjų kliūčių, iškilusių mokesčių srityje bendradarbiaujančioms valstybėms narėms (žr. 5.1 punktą).

1.7.   Prievolė teikti informaciją ir jai nustatytos ribos (žr. 5.2 punktą) atitinka OECD reikalavimus; tai turėtų padėti – EESRK nuomone, visiškai pagrįstai – užkirsti kelią piktnaudžiauti pasinaudojant banko paslaptimi ir kitomis, iš pirmo žvilgsnio atrodytų teisėtomis priemonėmis nemokėti mokesčių.

1.8.   Prašančiosios valstybės pareigūno dalyvavimas tyrimuose, kurie atliekami valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, jau numatytas konkrečiuose galiojančiuose teisės aktuose (žr.5.3 punktą). Šiuo požiūriu, kaip ir kitais aspektais, abu pasiūlymai išsaugo valstybių suverenumą (žr. 5.5 punktą).

1.9.   Mokesčių mokėtojo apsauga valstybės iždo atžvilgiu išlieka bendradarbiaujant valstybėms narėms, nes suinteresuotas subjektas gali apskųsti tyrimų teisėtumą ir institucijų inicijuotus veiksmus (žr. 5.4 punktą).

1.10.   EESRK siūlo, kad ateityje Komisija apsvarstytų mokesčių teisės aktų konsolidavimą (žr. 5.6 punktą).

2.   Pasiūlymas priimti Tarybos direktyvą dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (COM(2009) 28 galutinis)

2.1.   Komisijos pasiūlymo pagrindas

2.1.1.   Teisės aktai, reglamentuojantys tarpusavio pagalbą (1), nėra nei vienodi, nei suderinti, o atitinkamos procedūros neaiškios ir sudėtingos.

2.1.2.   Mokesčių administracijos neturi teisės išieškoti mokesčių už savo valstybės teritorijos ribų, kadangi susijusios teisės nuostatos yra nacionalinės. Kad galėtų tai daryti, jos privalo prašyti vienos arba keleto valstybių narių savitarpio pagalbos, tačiau paaiškėjo, kad tam numatytos procedūros pasirodė esančios neveiksmingos. Dėl tokio kompetencijos apribojimo daugėja problemų, kadangi didėja kapitalo ir asmenų judumas. Dėl to laisvas asmenų judėjimas – svarbiausia Europos Sąjungos laisvė – šiuo požiūriu turi neigiamų padarinių: ji skatina sukčiavimą. Akivaizdu, kad reikia naujų priemonių.

2.1.3.   Pagrįsti šį poreikį pakanka paminėti tai, kad 2007 m. valstybės narės gavo iš kitų valstybių narių 11 794 prašymų suteikti pagalbą mokesčių skoloms išieškoti. Tačiau iš tikrųjų išieškotos sumos tesudaro apytikriai 5 proc. sumų, dėl kurių prašoma pagalbos reikalavimams vykdyti.

2.1.4.   Ypač didelį mastą įgavo PVM sukčiavimas, dėl kurio atsiranda dvejopo pobūdžio neigiamų padarinių, kurių ateityje reikėtų vengti: labai iškraipomos konkurencijos vidaus rinkoje sąlygos ir mažėja valstybių narių ir Bendrijos biudžetas (2).

2.2.   Siūlomos priemonės su mokesčiais susijusiems reikalavimams vykdyti

2.2.1.   Išplėsti galiojančių teisės aktų dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus taikymo sritį. Kitaip nei direktyvoje 2008/55/EB, kurioje numatyta patenkinti pretenzijas, susijusias tik su tam tikromis ribotomis reikalavimų kategorijomis, šis pasiūlymas priimti direktyvą taikomas „visiems mokesčiams ir muitams, kuriuos taiko valstybių narių teritoriniai arba administraciniai padaliniai, įskaitant savivaldos institucijas, arba kurie taikomi šių padalinių vardu“, privalomojo socialinio draudimo įmokoms, „grąžinamosios išmokos, intervencijoms ir kitoms priemonėms“, sudarančioms EŽŪGF (3) ir EŽŪFKP (4), „rinkliavomis ir kitomis įmokomis, numatytomis atsižvelgiant į bendro cukraus sektoriaus rinkos organizavimo principus“ (1 ir 2 str.).

2.2.2.   Gerinti keitimąsi informacija. Šalia savanoriško keitimosi informacija (5 str.) pasiūlyme numatyta itin svarbi galimybė kitos valstybės narės įgaliotiems pareigūnams aktyviai dalyvauti administraciniuose tyrimuose, kuriuos atlieka kitos valstybės narės (6 str.).

2.2.3.   Supaprastinta pranešimo apie tam tikrus su reikalavimais susijusius dokumentus tvarka (7 ir 8 str.).

2.2.4.   Veiksmingesnės reikalavimo vykdymo arba atsargumo priemonės (IV skyrius). Šios nuostatos, sudarančios svarbią pasiūlymo priimti direktyvą dalį, apima šiuos aspektus:

—	prašymo vykdyti reikalavimą vykdymas valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi (9 ir 12 str.),

—

taikyti vienodą požiūrį reikalavimui: „Kiekvienas reikalavimas, dėl kurio pateiktas prašymas jį vykdyti, laikomas valstybės narės, į kurią kreipiamasi, reikalavimu, kad jį būtų įmanoma vykdyti toje valstybėje narėje, nebent šioje direktyvoje būtų nustatyta kitaip“ (12 str.1 dalis) (5), valstybė narė, į kurią kreipiamasi, įvykdo reikalavimą savo valiuta,

—	kiti reikalavimo vykdymo procedūros aspektai: valstybės narės, į kurią kreipiamasi, informavimas, surinktų sumų pervedimas, delspinigiai, skolos grąžinimas dalimis (12 str. 2 – 5 dalys),

—	prašymas imtis atsargumo priemonių užtikrinant reikalavimų vykdymą (15 ir 16 str.),

—	institucijos, į kurią kreipiamasi, prievolių ribojimas (17 str.),

—	klausimai dėl senaties (18 str.),

—	su reikalavimo vykdymu susijusios išlaidos (19 str.).

2.2.5.   Bendrųjų visų rūšių prašymus suteikti pagalbą reglamentuojančių taisyklių suvienodinimas ir supaprastinamas (standartiniai blankai ir informavimo priemonės, kalbų vartojimas) – 20 ir 23 str.

3.   Pasiūlymas priimti Tarybos direktyvą dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (COM(2009) 29 galutinis

3.1.   Komisijos pasiūlymo pagrindas

3.1.1.   Tiek Tarybos kovos su sukčiavimu aukšto lygio darbo grupė (6), tiek Komisija (7) ir valstybės narės priėjo prie išvados, kad teisės aktai dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginio apmokestinimo ir draudimo įmokų apmokestinimo srityje nėra tinkama priemonė (8). Komisijos nuomone, dėl didelių Direktyvos 77/799 spragų darosi vis sunkiau teisingai įvertinti mokesčius, kenkiama apmokestinimo sistemų veikimui ir kyla dvigubo apmokestinimo problemų, o tai skatina sukčiauti mokesčių srityje ir vengti mokesčių, tuo tarpu kontrolės įgaliojimai tebetaikomi nacionaliniu lygmeniu (9).

3.1.2.   Tad siūloma taikyti visiškai naują koncepciją, kuria būtų siekiama daugiau nei padaryti galiojančios direktyvos pakeitimus. Siūloma teisinė priemonė yra nauja, integruota teisinė sistema, apimanti visus administracinio bendradarbiavimo aspektus apmokestinimo srityje, gerokai pagerinanti mokesčių įstaigų galimybes kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir vengimu mokėti mokesčius.

3.1.3.   Kadangi siekiama įdiegti veiksmingus Bendrijos ir valstybių narių institucijų bei nacionalinių institucijų tarpusavio bendradarbiavimo mechanizmus, svarbiausias abiejų pasiūlymų tikslas parengti bendras taisykles, kurios visiškai gerbtų valstybių narių suverenumą mokesčių srityje.

3.2.   Siūlomos priemonės, skirtos pagerinti administracinį valstybių bendradarbiavimą

3.2.1.   Teisės akto taikymo srities išplėtimas toks pat kaip ir ankstesniame pasiūlyme (skolų išieškojimas).

3.2.2.   Keitimasis informacija. Pateikiami trys keitimosi informacija būdai:

—	gavus prašančiosios institucijos prašymą (5–7 str.). Gavus prašymą pateikti informaciją imamasi priemonių, kad būtų atlikti „visi administraciniai tyrimai“, kurie būtini nurodytai informacijai gauti,

—

privalomas keitimasis informacija (8 str.)., Tai sistemingas iš anksto nustatytos informacijos perdavimas kitai valstybei narei be išankstinio prašymo iš anksto nustatytais reguliariais intervalais arba gavus tą informaciją (3 str. 4 dalis). Tačiau išsamios šio keitimosi informacija detalės bus nustatytos per dvejus metus komitologijos procedūra pagal 24 str.,

—	savanoriškas keitimasis informacija, jei valstybės narės atsakingoji institucija tai laiko tikslingu (9 str.).

3.2.3.   Kitos bendradarbiavimo formos

—	prašančiosios institucijos įgaliotų pareigūnų buvimas kitų valstybių narių administracinėse patalpose ir jų dalyvavimas atliekant administracinės institucijos, į kurią kreipiamasi, procedūras (10 str.),

—	vienalaikė vieno ar daugiau asmenų kontrolė, atliekama skirtingų valstybių teritorijose (11 str.),

—	pranešimas adresatui apie visus dokumentus ir sprendimus, priimtus kitoje valstybėje narėje (12 str.).

3.2.4.   Bendrieji administracinio bendradarbiavimo klausimai

—	atsiliepimai (13 str.). Be kitų dalykų, svarbiausia – kaip galima greičiau pateikti atsiliepimus,

—	dalijimasis geriausiąja praktika ir patirtimi (14 str.),

—

įvairios bendradarbiavimo formos. Prašančioji institucija arba institucija, į kurią kreipiamasi, gali šiuo būdu gautą informaciją ir dokumentus atskleisti kitoms institucijoms ir naudoti jas kitiems nei iš pradžių numatyta tikslams (15 str.). Kiti klausimai: valstybių narių prievolės keistis informacija sąlygos (16 str.); prievolės bendradarbiauti ribojimai (17 str.); platesnio bendradarbiavimo principo taikymas (18 str.); standartinės formos ir kompiuteriniai formatai (19 str.), taip pat bendrojo ryšių tinklo (CCN-tinklas, 20 str.) naudojimas.

4.   Bendrosios pastabos

4.1.   EESRK pritaria Komisijos požiūriui, kad „globalizacijos epochoje valstybių narių savitarpio pagalbos apmokestinimo ir ypač tiesioginio apmokestinimo srityje poreikis sparčiai didėja. Mokesčių mokėtojų judumas, tarpvalstybinių sandorių skaičius ir finansinių priemonių internacionalizavimas itin sparčiai didėja, todėl valstybėms narėms vis sunkiau tinkamai apskaičiuoti mokėtinus mokesčius, nes mokesčių lygio atžvilgiu jos laikosi nacionalinio suverenumo“ (10).

4.2.   Abiejų pasiūlymų išeities taškas yra pastebėjimas, kad daugiau nei prieš tris dešimtmečius (kai ES priklausė tik devynios šalys) parengtos nuostatos šiandien yra nepakankamos dėl pokyčių, atsiradusių vidaus rinkoje. Antrojoje aštuntojo dešimtmečio pusėje dar nebuvo laisvo asmenų judėjimo ir integracija dar nebuvo tokia gili.

4.3.   Jau daugelį metų platūs mokestinio sukčiavimo ir mokesčių vengimo mastai ES yra nerimą keliantis klausimas. 2004 m. Europos Komisija ėmėsi šio klausimo kilus skandalams dėl keleto įmonių piktnaudžiavimo praktikos (11) ir inicijavo nemažai priemonių, siekiant „padidinti mokesčių sistemų skaidrumą“. Be to, ji pateikė „konkrečius pasiūlymus kovai su mokesčių sukčiavimu ir mokesčių vengimu naudojant sudėtingas ir neskaidrias struktūras“. Remdamasi konkrečiais atvejais (12), Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad šie skandalai „sukėlė neramumus kapitalo rinkose, dėl to buvo padaryta žala visai ekonomikai“.

4.4.   Šiandien, praėjus penkeriems metams, galima teigti, kad 2004 m. komunikate išdėstyti įvykiai atrodo nežymūs, palyginti su pastarojo meto įvykiais, ir jų padaryti nuostoliai ekonomikai taip pat gerokai didesni.

4.5.   Ši problema dabartiniu metu yra pasaulinio masto kaip ekonomikos ir finansų krizės pasekmė, sukelta sukčiavimo machinacijų, kurios pradėjo ryškėti 2007 m. pabaigoje. Vienas iš G-20 tikslų – pasiūlyti parengti tarptautines taisykles, kurios padarytų prekybines operacijas skaidrias ir patikimas, tai padėtų kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu (13).

4.6.   Skandalai, kilę kelete ES valstybių narių dėl „mokesčių rojuje“ esančių mokesčių vengimo mechanizmų (pvz., mokesčių vengimo atvejis Lichtenšteine, kai buvo padaryta žala Vokietijos valstybės iždui) sukėlė visuotinį gyventojų pasipiktinimą ir visuomenė pareikalavo imtis veiksmingesnių priemonių kovoti su mokesčių vengimu ir ekonominiais nusikaltimais.

4.7.   Keitimasis informacija ir lengvesnė prieiga prie duomenų kovojant su mokestiniu sukčiavimu, taip pat yra vienas iš OECD (14) tikslų.

4.8.   Jau daugelį metų EESRK ypač remia priemones, skirtas intensyvinti bendradarbiavimą ir ragina taikyti geresnes kontrolės priemones bei procedūras (15).

4.9.   Atsižvelgiant į tai, EESRK pritaria pasiūlymams priimti abi direktyvas kaip svarbų žingsnį Europos integracijos link. Mokestinės pareigos vykdymas yra svarbi prielaida socialinės valstybės veikimui užtikrinti.

5.   Konkrečios pastabos

5.1.   Bendrijos administracinės kultūros kūrimas

5.1.1.   EESRK nuomone, svarbiausias abiejų pasiūlymų aspektas, ypač kalbant apie pasiūlymą dėl administracinio bendradarbiavimo, yra ketinimas sukurti Bendrijos administracinę kultūrą, tai esminė prielaida kovojant su mokestiniu sukčiavimu, kaip pabrėžiama 2006 m. komunikate (16).

5.1.2.   Šis sprendimas, kuris priimtas remiantis per ilgesnį laiką sukaupta mokesčių administravimo įstaigų patirtimi, taikytinas įvairiems aspektams: prievolei paskirti kiekvienoje valstybėje narėje vieną mokesčių srities ryšių tarnybą, taip pat galimybei paskirti mokesčių srities ryšių skyrius, kurie tiesiogiai keisis informacija; galima paskirti kompetentingus pareigūnus, kurie būtų įgalioti tiesiogiai dalyvauti atliekant administracinius veiksmus; nustatyti terminus (kol kas jie dar nenustatyti) informacijos perdavimui; prievolė teikti atsiliepimus ir pan.

5.1.3.   EESRK pritaria standartinių formų ir kompiuterinių formatų nustatymui, kurie galėtų gerokai paspartinti procedūras.

5.1.4.   Pažymėtinas ir kalbų vartojimo nuostatų supaprastinimas – iki šiol tai buvo didžiausia bendradarbiavimo kliūtis ir procedūras branginantis veiksnys – naujų technologijų taikymas šioje srityje leidžia versti formas mašininiu būdu.

5.2.   Administracinio bendradarbiavimo ribos, banko paslaptis, agentų veikla ir nuosavybės teisės

5.2.1.   Numatytos administracinio bendradarbiavimo ribos. Valstybė narė, į kurią kreipiamasi, teikia reikiamą informaciją, jei tai „neužkrauna įmonėms ir mokesčių administratoriams neproporcingos administracinės naštos“, o prašančioji valstybė narė „išnaudojo įprastinius informacijos šaltinius“. Valstybė narė, į kurią kreipiamasi, tam tikrais atvejais gali atsisakyti patenkinti prašymą: a) jeigu šios valstybės narės teisės aktai neleidžia atlikti tokių tyrimų arba rinkti tokią informaciją; b) jei prašančioji valstybė narė, paprašyta pateikti tam tikro pobūdžio informaciją, negalėtų pateikti tokios informacijos dėl teisinių priežasčių; c) jei prašymas suteikti informaciją, kuri atskleistų komercinę, pramoninę arba profesinę paslaptį ar komercinį procesą arba kurios atskleidimas prieštarautų viešajai tvarkai (17). EESRK nuomone, tokie ribojimai yra pagrįsti.

5.2.2.   Tačiau valstybės narės neturėtų atsisakyti perduoti tokią informaciją vien todėl, kad „informaciją turi bankas, kita finansų įstaiga, paskirtasis asmuo, įgaliotasis agentas arba patikėtinis, arba todėl, kad ji susijusi su asmens nuosavybės interesais (18)“. Kadangi yra nemažai mokestinio sukčiavimo atvejų, EESRK pritaria šiam paaiškinimui, nes nesant tokio išaiškinimo, kyla klausimas, ar galima pasiekti abiejuose pasiūlymuose keliamus tikslus dėl mokestinės prievolės vykdymo (19).

5.2.3.   Dar reikia paminėti tai, kad panašios formos įpareigojimas teikti informaciją ir ribojimai taip pat numatyti OECD pavyzdinėje konvencijoje (20).

5.3.   Kitos valstybės narės pareigūnų dalyvavimas

5.3.1.   Tiek direktyvos pasiūlyme dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje, tiek direktyvos pasiūlyme dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis numatyta, kad prašančiosios valstybės narės pareigūnai gali dalyvauti atliekant administracines procedūras valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi. EESRK nuomone, toks bendradarbiavimas yra tinkamas, nes jis vykdomas laikantis dviejų sąlygų: turi būti sudarytas prašančiosios institucijos ir institucijos, į kurią kreipiamasi, susitarimas, o pareigūnai privalo „vadovautis valstybės narės, į kurią kreipiamasi, įstatymais arba kitais teisės aktais“ (21).

5.3.2.   Kitos valstybės narės pareigūnų buvimas kitoje valstybėje narėje jau numatytas akcizų (22) ir pridėtinės vertės srityse (23), tačiau šiuo atveju jie privalo turėti daugiau įgaliojimų, nes pareigūnai turi įgaliojimus atlikti kontrolę.

5.4.   Dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimus, teisėtumas

5.4.1.   Ypatingą dėmesį reikia skirti tyrimo procedūrų, kurias gali atlikti mokesčių įstaigos, teisėtumui. EESRK nuomone, šis klausimas direktyvos pasiūlyme dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, yra sprendžiamas tinkamai. Visų pirma reikia turėti galvoje, kad numatytos taisyklės, tiek abiejuose šioje nuomonėje aptariamuose direktyvų pasiūlymuose, tiek akcizų bei pridėtinės vertės srityse nustato tik pačias valstybių narių bendradarbiavimo procedūras, tačiau valstybės narės, kaip ir anksčiau, gali visiškai nepriklausomai spręsti dėl jų teritorijoje atliekamų tyrimų teisėtumo.

5.4.2.   Vadovaudamiesi bendraisiais teisės principais, pareigūnai privalo veikti pagal galiojančius teisės aktus (24), o dėl administracinių veiksmų galioja prielaida, kad jie teisėti. Todėl juos būtina vykdyti, tačiau susijusiam subjektui tai neatima teisės užginčyti juos teisme. Iškilus ginčams dėl su mokesčiais susijusių reikalavimų išieškojimo, pretenziją iškėlusios valstybės narės (t.y. prašančiosios valstybės) kompetencijai priklauso spręsti dėl reikalavimo teisėtumo, pirminio dokumento, suvienodinto dokumento ir dėl prašančiosios valstybės narės kompetentingos įstaigos pateikto pranešimo būdo galiojimo (25).

5.4.3.   Tačiau užginčijus teisme reikalavimo vykdymo procedūrą valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, arba dėl valstybės narės, į kurią kreipiamasi, kompetentingos institucijos pateikto pranešimo būdo galiojimo sprendžia tos valstybės narės, į kurią kreipiamasi, kompetentingos įstaigos (26). Abiem atvejais užtikrinama mokesčių mokėtojo teisinė apsauga, nes, išskyrus tą atvejį, kai kitame punkte svarstoma galimybė yra numatyta įstatymo, vykdymo procedūra sustabdoma dėl ginčytinos reikalavimo dalies. Numatyta valstybių narių prievolė teikti informaciją apie užginčijimą, nors, tiesą sakant, tai gali padaryti patys suinteresuotieji subjektai.

5.4.4.   Jei reikalavimai užginčijami teisme, galima imtis atsargumo priemonių, jei tai leidžia valstybės, į kurią kreipiamasi, teisės aktai. Be to, prašančioji valstybė, jei tai numatyta jos teisės aktuose, gali teikti pagrįstą prašymą vykdyti reikalavimą teisminiu keliu (27).

5.4.5.   Kalbant apie baudžiamosios teisės priemones, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad jos priklauso išimtinei valstybių narių kompetencijai (28).

5.5.   Valstybių narių suverenumas

5.5.1.   EESRK pabrėžia, kad šie pasiūlymai jokiu būdu nepažeidžia valstybių narių, kurios galiausiai gali pagal šias direktyvas remtis savo teisės aktais ir savo institucijomis tose srityse, kurios tenka jų kompetencijai, suverenumo. Akivaizdūs to pavyzdžiai, be kitų, yra taisyklės, kurios susijusios su šios nuomonės 5.3 ir 5.4 dalimis.

5.5.2.   Tai pasakytina ir apie informacijos ir dokumentų, kuriuos institucija gavo pagal šią direktyvą, atskleidimą, laikantis šių sąlygų:

—

informacija ir dokumentai, kuriuos prašančioji institucija arba institucija, į kurią kreipiamasi, gauna pagal šią direktyvą, gali būti atskleista kitoms tos pačios valstybės narės valdžios institucijoms, jeigu tai leidžiama pagal tos valstybės narės teisės aktus. Ta informacija taip pat gali būti naudojama kitais nei su mokesčiais susijusiais tikslais,

—	valstybės narės kompetentinga institucija gali informaciją, kurią gavo iš kitos valstybės narės kompetentingos institucijos, perduoti trečiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, „jeigu tokia informacija perduodama laikantis šioje direktyvoje nustatytų taisyklių ir tvarkos“,

—	be to, visa informacija ir dokumentais kuriuos gavo prašančioji institucija, į kurią kreipiamasi, gali naudotis kaip įrodymais tokiu pat pagrindu, kaip ir kita institucijos toje šalyje pateikta panašia informacija ir bet kokiais kitais dokumentais (29).

5.5.3.   Kitaip nei numatyta atitinkamose OECD sutarties dėl keitimosi informacija mokesčių bylose (30) nuostatose, tam nebūtina gauti valstybės, į kurią kreipiamasi, leidimą.

5.6.   Nuostatų suvienodinimo tikslingumas

5.6.1.   Abiejuose direktyvų pasiūlymuose esama vienodo ar panašaus turinio nuostatų. Kaip pavyzdį galima pateikti nuostatas dėl pranešimo apie susijusius dokumentus formos, būtų galima pateikti ir kitų pavyzdžių (31). Kaip jau minėta pirmiau, kitos valstybės narės pareigūnų buvimas aptariamas dviejose direktyvose ir dvejuose reglamentuose, be to, juose numatyta kitokia tyrėjų įgaliojimų apimtis.

5.6.2.   EESRK nuomone, siekiant geresnės teisėkūros reikėtų ateityje dėti visas pastangas kiek galima daugiau suvienodinti su mokesčiais susijusius teisės aktus.

5.7.   Praktinis naujos sistemos įgyvendinimas

5.7.1.   Naujos sudėtingos sistemos, kurią dar reikia sukurti, įgyvendinimas pareikalaus nemažai Bendrijos ir valstybių narių institucijų pastangų. Pirmiausia dėl terminų: abiejų direktyvų (kurios susijusios su skirtingomis teisės sritimis) įgyvendinimo orientacinė data numatyta 2009 m. gruodžio 31 d. – terminas, kurio vargu ar būtų galima laikytis. Administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje komitetas privalės intensyviai dirbti, kad per dvejus metus būtų parengti standartai automatizuotam keitimuisi informacija.

5.7.2.   Antra, administracinis aparatas turi būti pritaikytas naujiems reikalavimams, o tai reiškia, kad mokesčių administravimo institucijoms reikia skirti reikiamų materialinių ir personalo išteklių. Ypač svarbu pabrėžti, kad šiomis aplinkybėmis bus leidžiama pareigūnams kelti savo kvalifikaciją ir daugeliu atvejų bus skiriama papildomų biudžeto lėšų.

5.7.3.   Vis dėlto EESRK norėtų pabrėžti, kad abiejų pasiūlymų tikslai tik tada virs apčiuopiamais rezultatais kovojant su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu, jei politikai parodys ryžtą skirti tam reikiamų lėšų.

---

(1)  1976 m. gegužės 15 d. Tarybos direktyva 76/308/EEB su paskutiniais pakeitimais, kodifikuota 2008 m. gegužės 26 d. Tarybos direktyva 2008/55/EB.

(2)  Komisijos dokumente COM(2009) 28 galutinis teigiama, kad „įsigaliojus Direktyvai 2000/65/EB, pagal kurią buvo panaikinta galimybė reikalauti paskirti PVM atstovus, ir plečiantis PVM sukčiavimo, ypač vadinamojo karuselinio sukčiavimo, mastui, susidarė tokia situacija, kad su PVM reikalavimais yra susiję 57,50 % visų prašymų suteikti pagalbą reikalavimams vykdyti (2007 m. padėtis)“. Žr. taip pat Komisijos komunikatą dėl suderintos Europos Sąjungos strategijos, kuria siekiama geriau kovoti su sukčiavimu PVM, COM(2008) 807 galutinis.

(3)  Europos žemės ūkio garantijų fondas

(4)  Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai.

(5)  Galiojančioje direktyvoje 2008/55/EB yra panaši nuostata: (žr. 6 str. 2). 2 dalį: Remiantis šia nuostata, šis reikalavimas nėra tos valstybės narės, į kurią kreipiamasi pagalbos, reikalavimas, tačiau jis prilyginamas tokiam reikalavimui, t.y. valstybė narė jį tvarko taip, kaip ji tvarko savo pačios reikalavimus.

(6)  2000 m. gegužės mėn. ataskaita (Tarybos dokumentas 8668/00 „Kova su mokestiniu sukčiavimu“).

(7)  Plg. komunikatus 2004 m. (COM (2004) 611 galutinis) ir 2006 m. (COM(2006) 254 galutinis) komunikatus.

(8)  1977 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 77/799/EEB.

(9)  COM(2009) 29 galutinis, p. 2.

(10)  Aiškinamasis memorandumas, COM(2009) 29 galutinis.

(11)  Komisijos komunikatas dėl bendrovių neteisėtos veiklos ir finansinių pažeidimų prevencijos (COM(2004) 611 galutinis).

(12)  Pavyzdžiui, Parmalat ir Enron, kurių akcininkai patyrė 67 mlrd. JAV dolerių nuostolių.

(13)  G-20 Vašingtono deklaracija (2008 m. lapkričio 15 d.): „Mokesčių inspekcijos, remdamosi atitinkamų organizacijų, pvz., Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD), darbu, turėtų toliau stengtis propaguoti keitimąsi informacija apie mokesčius. Reikėtų ryžtingai spręsti skaidrumo stygiaus ir nesugebėjimo keistis informacija apie mokesčius problemas.“

(14)  Pasaulinis mokesčių forumas, kuriame taip pat dalyvavo OECD nepriklausančios šalys. Žr. Tax co-operation: towards a level playing field – 2008 Assessment by the Global Forum on Taxation. OECD, 2008 m. rugpjūčio mėn.

(15)  Žr. EESRK nuomonę dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl būtinybės kurti suderintą kovos su mokestiniu sukčiavimu gerinimo strategiją. (OL C 161, 2007 7 13, p. 8). Šioje nuomonėje pateiktas platus susijusių Bendrijos teisės aktų sąrašas. Taip pat paminėtinos šios Komiteto nuomonės dėl šių pasiūlymų:

—

Pasiūlymas priimti Tarybos reglamentą (EB) dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės srityje ir Pasiūlymas priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią direktyvą 77/799/EEB dėl valstybių narių atsakingų institucijų savitarpio pagalbos tiesioginių ir netiesioginių mokesčių srityje (OL C 80, 2002 4 3, p. 76).

—

Pasiūlymas priimti Europos Parlamento ir Tarybos directiva, dėl administracinio bendradarbiavimo akcizų srityje ir Pasiūlymas priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą iš dalies keičiančią Direktyvas 77/799/EEB dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginio apmokestinimo, tam tikrų akcizo mokesčių ir draudimo įmokų apmokestinimo srityje ir 92/12/EEB dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės, OL C 112, 2004 4 30, p. 64.

—	Pasiūlymas priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą, nustatantį Bendrijos programą mokesčių sistemų veikimui vidaus rinkoje gerinti („Fiscalis 2013“ programa), (OL C 93, 2007 4 27, p. 1).

(16)  Jame pateikiami Tarybos ad hoc grupės svarstymai dėl mokestinio sukčiavimo (žr. dokumentą COM(2006) 254, 3.1 punktas).

(17)  COM(2009) 29 galutinis, 16 str.

(18)  COM(2009)29 galutinis, 17 str. 2 dalis.

(19)  Apytikriais skaičiavimais, apie trečdalis visame pasaulyje nedeklaruoto asmeninio turto, sudarančio apie 11 milijardų JAV dolerių, yra Šveicarijoje. „Swiss banks ban top executive travel. Concern that employees will be detained“ (Financial Times 2009 3 27).

(20)  Pavyzdinė pajamų ir kapitalo apmokestinimo konvencija, 26 ir 16 str., 2008 7 17, OECD.

(21)  COM(2009) 28 galutinis., 6 str. 2 dalis ir COM(2009) 29 galutinis, 10 str. 2 dalis.

(22)  2004 m. lapkričio 16 d. Reglamentas (EB) Nr. 2073/2004 dėl administracinio bendradarbiavimo akcizų srityje, 11 str.

(23)  2003 m. spalio 7 d. Reglamentas (EB) Nr. 1798/2003 dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 218/92, 11 str.

(24)  Europos tinkamo administravimo praktikos kodekse numatyta, kad „pareigūnas privalo pasirūpinti, kad sprendimai, kurie pažeidžia piliečių teises ar interesus, turėtų teisinį pagrindą ir jų turinys atitiktų galiojančius teisės aktus“ (4 straipsnis).

(25)  COM(2009)28 galutinis, 13 str. 1 dalis.

(26)  COM(2009)28 galutinis, 13 str. 2 dalis.

(27)  Jeigu užginčijimo rezultatas vėliau yra palankus skolininkui, prašančioji institucija privalo atlyginti visas išreikalautas sumas ir sumokėti visą mokėtiną kompensaciją pagal valstybėje narėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, galiojančius įstatymus. COM(2009)28 galutinis, 13 str. 3 dalis, paskutinė pastraipa.

(28)  „… nepriklauso prižiūrėti, ar valstybės narės policijos ar kitų teisėsaugos tarnybų atliktos operacijos yra teisėtos arba adekvačios ir ar valstybės narės vykdo joms priklausančias pareigas palaikyti viešąją tvarką bei užtikrinti vidaus saugumą“, Europos Sąjungos sutartis, 33 str.

(29)  COM(2009)29 galutinis, 15 str. 1, 2 ir 3 dalys.

(30)  Negalima atskleisti informacijos negavus rašytinio sutarties šalies, į kurią kreipiamasi, kompetentingos institucijos sutikimo kitiems asmenims, įstaigoms, institucijoms, ar kitai pavaldžiai jurisdikcijai (8 str.)

(31)  COM(2009)28 galutinis, 7 ir 8 str; COM(2009) 29 galutinis, 12 str.

---