42014Y0614(03)

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 42014Y0614(03) - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 42014Y0614(03)

2014 m. gegužės 21 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl Europos Sąjungos darbo plano sporto srityje (2014–2017 m.)

OL C 183, 2014 6 14, p. 12–17 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

14.6.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 183/12

2014 m. gegužės 21 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl Europos Sąjungos darbo plano sporto srityje (2014–2017 m.)

2014/C 183/03

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA IR VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI

I. ĮVADAS

1.	PRIMENA Europos Sąjungos kompetenciją, kuri jai buvo suteikta visų pirma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 6 ir 165 straipsniais, pagal kuriuos sportas yra sritis, kurioje veiksmais ES lygiu turėtų būti remiami, koordinuojami ir papildomi valstybių narių veiksmai.

2.	PRIMENA Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliuciją dėl 2011–2014 m. Europos Sąjungos darbo plano sporto srityje (1).

3.	PALANKIAI VERTINA Komisijos ataskaitą dėl 2011–2014 m. Europos Sąjungos darbo plano sporto srityje įgyvendinimo (2).

4.	PRIPAŽĮSTA, kad sportas gali padėti pasiekti pažangaus, tvaraus ir integracinio ekonomikos augimo strategijos „Europa 2020“ tikslus.

5.	PRIMENA 2010 m. lapkričio 18 d. Tarybos rezoliuciją, kurioje Taryba susitarė reguliariai, paprastai Tarybos posėdžio metu, sušaukti neoficialų ES valdžios institucijų ir sporto judėjimo vadovaujančių atstovų posėdį, kuriame būtų pasikeista nuomonėmis ES sporto klausimais (3).

6.	SUSITARIA toliau plėtoti Europos bendradarbiavimo sporto srityje sistemą sudarant antrąjį valstybių narių ir Komisijos veiksmų trejų metų ES darbo planą sporto srityje.

7.	SUSITARIA, kad ES lygiu vykdant veiklą sporto srityje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama šiame darbo plane išvardytoms prioritetinėms temoms, pagrindinėms temoms, rezultatams ir darbo metodams ir struktūroms, kaip išdėstyta I priede.

8.	ATKREIPIA DĖMESĮ į 2013 m. atliktą Eurobarometro apklausą apie sportą ir fizinį aktyvumą ir pripažįsta didelius skirtumus tarp valstybių narių, be kita ko, pagal rezultatus, susijusius su savanorišku darbu ir sėdimu gyvenimo būdu.

II. TOLESNIS EUROPINIO ASPEKTO SPORTE PLĖTOJIMAS SUDARANT ES DARBO PLANĄ

LAIKOSI NUOMONĖS, kad trejų metų ES darbo planas sporto srityje turėtų būti grindžiamas šiais pagrindiniais principais:

—	bendradarbiavimu grindžiamo suderinto valstybių narių ir Komisijos požiūrio į pridėtinės vertės užtikrinimą sporto srityje ES lygiu ilgesniuoju laikotarpiu skatinimu;

—	tarpvalstybinių uždavinių sprendimu vadovaujantis suderintu ES požiūriu;

—	atsižvelgimu į ypatingą sporto pobūdį;

—	poreikio integruoti sportą į kitų sričių ES politiką svarstymu;

—	faktiniais duomenimis pagrįstos sporto politikos formavimu;

—	prisidėjimu prie visaapimančių ES ekonominės ir socialinės politikos darbotvarkės prioritetų, visų pirma strategijos „Europa 2020“, įgyvendinimo;

—	rėmimusi pirmojo ES darbo plano sporto srityje įgyvendinimo rezultatais;

—	veiklos, pradėtos pagal programą Erasmus+ sporto srityje, papildymu ir sustiprinimu.

10.	PABRĖŽIA, kad šis ES darbo planas turėtų būti lanksti sistema, kad prireikus būtų galima reaguoti į pokyčius sporto srityje.

11.

PRITARIA, kad šio darbo plano taikymo laikotarpiu valstybės narės ir Komisija turėtų teikti pirmenybę toliau išvardytoms temoms ir pagrindinėms temoms. Kiekviena pirmininkaujanti valstybė narė galėtų jas papildyti atsižvelgdama į galimus naujus pokyčius:

1)	Sąžiningumas sporto srityje, ypač kova su dopingo vartojimu, susitarimais dėl varžybų baigties, nepilnamečių apsauga, geras valdymas ir lyčių lygybė;

2)	Ekonominis sporto aspektas, visų pirma tvarus sporto finansavimas, svarbių sporto renginių paveldas, sporto ir inovacijų ekonominė nauda;

3)	Sportas ir visuomenė, visų pirma sveikatinamasis fizinis aktyvumas, savanoriška veikla, darbas sporto srityje bei švietimas ir mokymas sporte.

12.	SUSITARIA, kad Taryba ir Taryboje posėdžiaujantys valstybių narių vyriausybių atstovai gali patikslinti darbo planą, atsižvelgdami į pasiektus rezultatus ir politikos pokyčius ES lygiu.

III. DARBO METODAI IR STRUKTŪROS

13.

PRIPAŽĮSTA, kad:

reikia tęsti bendradarbiavimą sporto srityje ES lygiu, pradėtą įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, remiantis šio darbo plano II skirsnyje išvardytais pagrindiniais principais.

ES taip pat turi glaudžiai bendradarbiauti su sporto judėjimu ir atitinkamomis kompetentingomis organizacijomis nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu lygiais, pavyzdžiui, Europos Taryboje ir Pasaulinėje antidopingo agentūroje, visų pirma vedant struktūrinį dialogą.

14.

PRITARIA tam, kad:

turėtų būti sukurtos įvairios darbo struktūros ir metodai, kuriais, remiantis pirmojo ES darbo plano pasiekimais, būtų vykdomi tolesni veiksmai ir siekiama naujų rezultatų pagal prioritetines ir pagrindines temas, kaip išdėstyta II skirsnyje.

Todėl bus įsteigtos penkios ekspertų grupės, kurių ekspertus skirs valstybės narės ir kurios bus atsakingos už šias temas: susitarimus dėl varžybų baigties, gerą valdymą, ekonominį aspektą, sveikatinamąjį fizinį aktyvumą ir žmogiškųjų išteklių vystymą sporte. Narystės ekspertų grupėse ir šių grupių veiklos principai išdėstyti II priede.

Be ekspertų grupių, kitos struktūros ir darbo metodai gali apimti, pavyzdžiui, pirmininkaujančios valstybės narės rengiamas konferencijas, neoficialius sporto ministrų ir direktorių susitikimus, Komisijos atliekamus tyrimus bei rengiamas konferencijas ir pasižadėjimų sąrašus (4).

2017 m. pirmąjį pusmetį Taryba įvertins šio darbo plano įgyvendinimą, remdamasi Komisijos iki 2016 m. lapkričio mėn. parengta ataskaita.

IV. TOLESNI VEIKSMAI

15.

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ:

—	dirbti kartu su Komisija naudojantis šioje rezoliucijoje nurodytomis darbo struktūromis ir metodais;

—	laikantis subsidiarumo principo ir gerbiant sporto valdymo struktūrų autonomiją tinkamai atsižvelgti į šį darbo planą formuojant politiką nacionaliniu lygiu;

—	reguliariai informuoti ir atitinkamais atvejais konsultuotis su sporto srities suinteresuotaisiais subjektais apie ES darbo plano įgyvendinimo pažangą, kad būtų užtikrinamas šios veiklos aktualumas bei matomumas.

16.

PRAŠO TARYBAI PIRMININKAUJANČIŲ VALSTYBIŲ NARIŲ:

—	pirmininkaujančių valstybių narių grupėje rengiant savo programą atsižvelgti į ES darbo plano prioritetines temas, teikti jo įgyvendinimo ataskaitas ir pasinaudoti pasiektais rezultatais;

—	informuoti valstybes nares apie kitų sudėčių Tarybose vykdomą arba planuojamą darbą, kuris daro poveikį sportui;

—	trejų metų, kuriais taikoma ši rezoliucija, pabaigoje, remiantis Komisijos parengta ataskaita, prireikus pasiūlyti naują kito laikotarpio darbo planą.

17.

PRAŠO KOMISIJOS:

—	įgyvendinant šį darbo planą, visų pirma kiek tai susiję su I priede išdėstytais rezultatais, dirbti kartu su valstybėmis narėmis;

—	informuoti valstybes nares apie vykdomas arba planuojamas iniciatyvas kitose ES politikos srityse, kuriose daromas poveikis sportui, ir atitinkamą Komisijoje vykdomos veiklos raidą;

—

remti valstybes nares ir kitus atitinkamus subjektus bendradarbiaujant pagal šioje rezoliucijoje nustatytą sistemą, visų pirma:

—

išnagrinėjant priemones, kuriomis būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas kuo platesniam valstybių narių ir ekspertų dalyvavimui, taip pat pakviesti sporto judėjimo atstovus ir kitus suinteresuotuosius subjektus dalyvauti I priede nurodytose darbo struktūrose, užtikrinant aukštą ir nuoseklų atstovavimo lygį;

—	atitinkamai sudarant ekspertų, turinčių atitinkamos aukšto lygio ekspertinės patirties, grupes ir teikiant kitų rūšių paramą keitimuisi nuomonėmis ir tarpusavio mokymuisi skatinti bei žinioms kaupti (pvz., tyrimams).

—	sudaryti palankesnes sąlygas struktūriniam dialogui sporto klausimais, be kita ko, kasmet surengti ES sporto forumą, į kurį susirinktų visi svarbiausi įvairių sporto lygių suinteresuotieji subjektai;

—	naudoti programos Erasmus+ ir kitų atitinkamų ES programų finansinius išteklius šiame darbo plane nustatytoms prioritetinėms ir atitinkamoms pagrindinėms temoms remti;

—	iki 2016 m. lapkričio mėn., remiantis valstybių narių savanoriškai pateikta informacija, priimti ataskaitą dėl darbo plano įgyvendinimo ir aktualumo. Šia ataskaita bus remiamasi 2017 m. pirmąjį pusmetį rengiant kitą galimą ES darbo planą;

—	atitinkamais atvejais viešai skelbti darbo struktūrose pasiektus rezultatus.

18.

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ, KOMISIJOS IR PIRMININKAUJANČIŲ VALSTYBIŲ NARIŲ ATITINKAMOSE JŲ KOMPETENCIJOS SRITYSE IR DERAMAI ATSIŽVELGIANT Į SUBSIDIARUMO PRINCIPĄ:

—	tęsti glaudų bendradarbiavimą pagal šios rezoliucijos I ir II priedus;

—	atsižvelgti į sportą formuluojant, įgyvendinant ir vertinant politiką bei veiksmus kitose politikos srityse, ypač daug dėmesio skiriant ankstyvam ir veiksmingam šio aspekto įtraukimui į politikos plėtojimo procesą;

—

skatinti, kad būtų geriau pripažįstamas sporto indėlis siekiant bendrų strategijos „Europa 2020“ tikslų, kadangi šis sektorius gali labai prisidėti siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo ir naujų darbo vietų kūrimo, ir atsižvelgiant į jo teigiamą poveikį socialinei įtraukčiai, švietimui ir mokymui, taip pat visuomenės sveikatai ir aktyviam senėjimui;

—	skatinti bendradarbiavimą sporto srityje su trečiosiomis šalimis, visų pirma su šalimis kandidatėmis bei potencialiomis kandidatėmis tapti ES narėmis, ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant Europos Tarybą.

(1) OL C 162, 2011 6 1, p. 1.

(2) Dok. 5842/14.

(3) OL C 322, 2010 11 27, p. 1.

(4) Pasižadėjimų sąrašas – priemonė, kurią pasitelkdamos daugiausia sporto organizacijos gali savanoriškai viešai įsipareigoti tam tikrais klausimais, pvz., laikytis gero valdymo principų arba siekti lyčių lygybės tikslų (žr. I priedą). 2014 m. antrąjį pusmetį Komisija Tarybos Sporto darbo grupei pateiks pasiūlymą dėl pasižadėjimo sąrašų sudarymo ir veikimo.

I PRIEDAS

Pagrindinės temos (11 punktas), numatyti rezultatai ir atitinkamos darbo struktūros

Pagrindinė tema

Rezultatai ir numatytas terminas

Darbo struktūra

Sąžiningumas sporto srityje

Kova su dopingu (1)

—	Ekspertų grupės rekomendacijos dopingo rekreaciniame sporte ir dopingo prevencijos klausimais: keitimasis geriausia praktika ir tarpusavio mokymasis (2015 m. antras pusmetis)

Sporto generaliniai direktoriai

Susitarimai dėl varžybų baigties

—

Keitimasis geriausia praktika, susijusia su kova su susitarimais dėl varžybų baigties, visų pirma susijusia su Komisijos rekomendacija dėl su lažybomis susijusių susitarimų dėl varžybų baigties prevencijos ir kovos su tokiais susitarimais; po to būtų pateikta ataskaita dėl esamos padėties (2016 m. pirmas pusmetis)

Ekspertų grupė, atsakinga už susitarimus dėl varžybų baigties

Nepilnamečių apsaugą ir jų saugumo užtikrinimas

—	Ekspertų grupės rekomendacijų jaunųjų sportininkų apsaugos ir vaikų teisių sporte užtikrinimo klausimais rengimas (2016 m. pirmas pusmetis)

Ekspertų grupė, atsakinga už gerą valdymą

Geras valdymas

—	Pagrindinių principų, susijusių su demokratija, žmogaus teisėmis ir darbo teisėmis, visų pirma vykdant svarbių sporto renginių skyrimo procedūrą rengimas; po kurios gali būti pateikiamas pasižadėjimų sąrašas (2015 m. antras pusmetis)

—	Skatinimas laikytis galiojančių gero valdymo principų; po kurio gali būti pateikiamas pasižadėjimų sąrašas (2016 m. pirmas pusmetis)

Lyčių lygybė

—	Ekspertų grupės rekomendacijų arba gairių lyčių lygybės sporte klausimais rengimas; po kurio gali būti pateikiamas pasižadėjimų sąrašas (2015 m. antras pusmetis)

Ekonominis sporto aspektas

Ekonominė sporto nauda

—	Ekspertų grupės rekomendacijų, kuriomis siekiama įvertinti sporto ES ekonominę naudą, rengimas, pagrįstas darbu, vykdomu skatinant specialiųjų paramos priemonių kūrimą valstybėse narėse (2015 m. antras pusmetis)

Ekspertų grupė, atsakinga už ekonominį aspektą

Svarbių sporto renginių paveldas

—	Ekspertų grupės rekomendacijų dėl svarbių sporto renginių, visų pirma dėl paveldo aspektų, rengimas, sutelkiant dėmesį į socialinį, ekonominį ir aplinkosauginį tvarumą (2015 m. antras pusmetis)

Tvarus sporto finansavimas

—	Praktinių gairių apie tai, kaip skatinti skaidrias ir ilgalaikes investicijas į sportą, įskaitant ES finansavimą, rengimas, grindžiamas, inter alia, 2012 m. rekomendacijomis dėl tvaraus sporto finansavimo, įskaitant valstybės pagalbą (2016 m. pirmas pusmetis)

Sportas ir visuomenė

Sveikatinamasis fizinis aktyvumas

—	Ekspertų grupės rekomendacijų siekiant skatinti fizinį lavinimą mokyklose, įskaitant judėjimo įgūdžius ankstyvoje vaikystėje, ir kurti vertingas sąveikas su sporto sektoriumi, vietos valdžios institucijomis ir privačiuoju sektoriumi, rengimas (2015 m. antras pusmetis)

—	Tarybos rekomendacijos dėl sveikatinamojo fizinio aktyvumo įgyvendinimo koordinavimas (2016 m. pirmas pusmetis)

Ekspertų grupė, atsakinga už sveikatinamąjį fizinį aktyvumą

Švietimas, mokymas, darbas ir savanoriška veikla

—	Ekspertų grupės rekomendacijų, kuriomis skatinama savanoriška veikla sporto srityje, įskaitant teisinių ir fiskalinių mechanizmų geriausią praktiką, rengimas (2015 m. antras pusmetis arba 2014 m. antras pusmetis)

—	Keitimasis geriausia praktika ir ataskaita dėl esamos padėties sporto kvalifikacijų įtraukimo į nacionalinę kvalifikacijų sistemą srityje su nuoroda į Europos kvalifikacijų sandarą (2016 m. antras pusmetis)

—	Ekspertų grupės rekomendacijų dėl sporto indėlio didinant jaunimo, įskaitant jaunus profesionalius sportininkus ir sportininkes, galimybes įsidarbinti ir kuriant darbo vietas sporto bei su sportu susijusioje darbo rinkoje (2016 m. antras pusmetis)

—	Praktinių gairių dėl nacionalinių kvalifikacijų atitikties tarptautinės sporto federacijos tarptautiniams kvalifikacijų standartams rengimas (2015 m. antras pusmetis)

—	Ataskaitos dėl esamos padėties įgyvendinant ES gaires dėl sportininkų dvejopo pobūdžio profesinės veiklos rengimas (2017 m. pirmas pusmetis)

Ekspertų grupė, atsakinga už žmogiškųjų išteklių valdymą sporte

(1) Taryba (Sporto darbo grupė / Nuolatinių atstovų komitetas) ir toliau koordinuos ES valstybių narių pozicijas prieš Pasaulinės antidopingo agentūros posėdžius.

II PRIEDAS

Narystės valstybių narių ir Komisijos pagal 2014–2017 m. antrąjį ES darbo planą sporto srityje sudarytose penkiose ekspertų grupėse ir šių ekspertų grupių veiklos principai

Narystė

—	Valstybės narės dalyvauja grupių darbe savanoriškai ir bet kuriuo metu gali prie jų prisijungti.

—

Valstybės narės, norinčios dalyvauti grupių darbe, paskirs ekspertus atitinkamų grupių nariais. Valstybės narės užtikrins, kad paskirti ekspertai turėtų atitinkamos veiklos nacionaliniu lygiu atitinkamos patirties, ir užtikrins veiksmingą ryšių palaikymą su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis. Ekspertų skyrimo procedūras koordinuos Komisija.

—

Kiekviena ekspertų grupė gali nuspręsti pakviesti kitų dalyvių: nepriklausomų ekspertų, sporto judėjimo ir suinteresuotųjų subjektų atstovų, taip pat Europos trečiųjų šalių atstovų. Kiekviena ekspertų grupė gali pasiūlyti įtraukti kitus dalyvius visam darbo laikotarpiui, su sąlyga, kad jų narystei ekspertų grupė pritars vienbalsiai.

Darbo tvarka

—

Siekiant įgyvendinti šį darbo planą, pirmajame ekspertų grupės posėdyje po darbo plano priėmimo kiekviena ekspertų grupė bus įpareigota paskirti pirmininką ar pirmininkus. Pirmininkų rinkimai bus vykdomi atvirai ir skaidriai, juos koordinuoja Komisija, kuri atlieka ekspertų grupių sekretoriato funkciją.

—	Kiekviena ekspertų grupė pagal šį darbo planą parengs darbo grafiką ir sutelks dėmesį į konkrečių ir panaudojamų rezultatų, kaip numatyta I priede, pasiekimą.

—	Valstybėms narėms bus suteikta galimybė teikti rekomendacijas ekspertų grupėms, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti pageidaujami rezultatai ir laikomasi tvarkaraščio, taip pat galimybė koordinuoti grupių darbą.

—	Taryba ir Taryboje posėdžiaujantys valstybių narių vyriausybių atstovai nuspręs, ar tikslinga ekspertų grupėms pasiūlyti imtis naujų veiksmų.

—	Komisija šioms grupėms suteiks ekspertinių žinių, taip pat teiks logistinę pagalbą bei sekretoriato paslaugas. Kiek įmanoma, ji kitomis tinkamomis priemonėmis (be kita ko, atlikdama jų darbo sričiai aktualius tyrimus) padės joms atlikti jų darbą.

—	Ekspertų grupės paprastai posėdžiaus Briuselyje, tačiau valstybių narių kvietimu išimties tvarka posėdžius gali rengti ir kitur.

—	Ekspertų grupės paprastai posėdžiaus du kartus per metus, tačiau prireikus gali patvirtinti kitokį tvarkaraštį.

Ataskaitų teikimas ir informacija

—	Ekspertų grupių pirmininkai Sporto darbo grupei teiks darbo atitinkamose ekspertų grupėse pažangos ataskaitas ir pristatys jų rezultatus.

—	Galimybė susipažinti su visų grupių posėdžių darbotvarkėmis ir ataskaitomis bus sudaroma visoms valstybėms narėms, neatsižvelgiant į jų dalyvavimo tam tikros srities veikloje mastą. Grupių rezultatai bus skelbiami.

—	Ekspertų grupių rezultatai bus naudojami Komisijai rengiant darbo plano įgyvendinimo ataskaitą.

Top

Choose the experimental features you want to try