(1)

nuo tada, kai buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241 (4), kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – priemonė), įvykę beprecedenčiai geopolitiniai įvykiai, kuriuos sukėlė Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, ir tai, kad dėl jų tiesioginio ir netiesioginio poveikio COVID-19 krizės padariniai dar labiau išaugo, smarkiai paveikė Sąjungos visuomenę ir ekonomiką, jos žmones bei ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Visų pirma, tapo kaip niekad aišku, kad sėkmingas, tvarus ir įtraukus atsigavimas po COVID-19 krizės neįmanomas be Sąjungos energetinio saugumo ir energetinės nepriklausomybės, nes jie taip pat yra svarbūs prie Sąjungos ekonomikos atsparumo prisidedantys veiksniai;

(2)

atsižvelgiant į tai, kad tvarus atsigavimas, Sąjungos atsparumo ir energetinio saugumo didinimas, priklausomybės nuo iškastinio kuro, ypač iš Rusijos, mažinimas ir Sąjungos vaidmuo siekiant teisingos ir įtraukios pertvarkos yra tiesiogiai susiję, priemonė yra tinkamas instrumentas papildyti Sąjungos atsaką į tuos kylančius iššūkius. Tas pats pasakytina atsižvelgiant į Sąjungos klimato ir aplinkos teisės aktus ir Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, visų pirma Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (5);

(3)

2022 m. kovo 10–11 d. Versalio deklaracijoje valstybių ir vyriausybių vadovai paprašė Komisijos iki tų pačių metų gegužės mėn. pabaigos pasiūlyti laipsniško Sąjungos priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro importo nutraukimo planą „REPowerEU“; tas prašymas pakartotas 2022 m. kovo 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose. Tas tikslas turėtų būti pasiektas dar gerokai iki 2030 m., laikantis 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate išdėstyto Europos žaliojo kurso bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1119 (6) įtvirtintų 2030 ir 2050 m. klimato tikslų;

(4)

priemonės pajėgumas remti reformas ir investicijas, skirtas energijos tiekimui, visų pirma iškastinio kuro, įvairinti, taip pat padidinti Sąjungos energetikos sistemos atsparumą, saugumą ir tvarumą, tokiu būdu prisidedant prie energijos įperkamumo, ir taip sustiprinti Sąjungos strateginį savarankiškumą ir kartu atvirąją ekonomiką, turėtų būti sustiprintas. Kad pasiektų tuos tikslus, Sąjungai reikia didinti perdavimo ir skirstomųjų tinklų energijos vartojimo efektyvumą, patikimumą ir atsparumą, skatinti sistemos lankstumą, kuo labiau sumažinti perkrovą, be kita ko, pasitelkiant didesnius tinklo ir elektros energijos kaupimo pajėgumus, skatinti skaitmeninimą ir užtikrinti atsparias tiekimo grandines, kibernetinį saugumą ir visos infrastruktūros apsaugą ir prisitaikymą prie klimato kaitos, kartu mažinant strateginę energetinę priklausomybę;

(5)

siekiant, kad Sąjungos ir valstybių narių politika bei veiksmai, kuriais didinama Sąjungos energijos tiekimo nepriklausomybė, saugumas ir tvarumas, vieni kitus papildytų, būtų nuoseklūs ir derėtų tarpusavyje, tos su energetika susijusios reformos ir investicijos turėtų būti nustatytos tam skirtame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų skyriuje „REPowerEU“;

(6)

kad būtų veiksmingai pereita prie žaliosios energijos ir įtraukiai sparčiai mažinama priklausomybė nuo iškastinio kuro energijos, reikalingos priemonės, kuriomis būtų didinamas energijos vartojimo efektyvumas ir sutaupoma daugiau energijos pastatuose ir susijusioje ypatingos svarbos energetikos infrastruktūroje ir sparčiau mažinama pramonės sektorių priklausomybė nuo iškastinio kuro. Būtina skubiai padidinti investicijas į energijos vartojimo efektyvumo priemones, pavyzdžiui, diegiant tvarius ir efektyvius šildymo ir vėsinimo sprendimus, kuriais veiksmingai sprendžiami kai kurie aktualiausi energijos tiekimo ir energijos sąnaudų uždaviniai. Todėl parama taip pat turėtų būti teikiama reformoms ir investicijoms, kuriomis didinamas energijos vartojimo efektyvumas, mažinama pramonės priklausomybė nuo iškastinio kuro, be kita ko, naudojant mažo anglies dioksido pėdsako kurą, pvz., mažo anglies dioksido pėdsako vandenilį, ir didinant vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir kito nebiologinės kilmės kuro iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, taip pat labiau taupant valstybių narių ekonomikose suvartojamą energiją, laikantis Sąjungos energetikos ir klimato srities tikslų ir teisinės sistemos. Komisija turėtų visų pirma skatinti valstybes nares į savo skyrius „REPowerEU“ įtraukti priemones, kuriomis remiamas pramonės sektorių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas;

(7)

tikimasi, kad laipsniškas priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro importo nutraukimas padės sumažinti bendrą Sąjungos energetinę priklausomybę. Skyriais „REPowerEU“ turėtų būti padedama didinti ir stiprinti Sąjungos strateginį savarankiškumą, pernelyg nedidinant jos priklausomybės nuo žaliavų importo iš trečiųjų valstybių;

(8)

rengdamos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, taip pat skyrius „REPowerEU“, valstybės narės turėtų koordinuoti savo ekonominę politiką taip, kad būtų pasiekti Sutarties 174 straipsnyje nustatyti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslai, kuriais siekiama sumažinti įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą, ypatingą dėmesį skiriant atokiems, periferiniams ir izoliuotiems regionams ir saloms, kuriuose jau esama papildomų sunkumų;

(9)

siekiant kuo didesnio Sąjungos atsako masto, visos valstybės narės, teikiančios ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus po šio reglamento įsigaliojimo dienos, kuriuose prašoma panaudoti papildomą finansavimą paskolų forma, laikantis naujų taisyklių, kurios turi būti nustatytos pagal šį iš dalies keičiantį reglamentą, iš apyvartinių taršos leidimų prekybos aukcione sistemos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB (7) gautų pajamų arba iš prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo, sukurto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1755 (8), pervedimų, turėtų į savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtraukti skyrių „REPowerEU“. Naudodamosi Reglamente (ES) 2021/241 numatytą galimybe pateikti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projektą, ir siekdamos užtikrinti tinkamą skyrių „REPowerEU“ rengimą, valstybės narės, prieš pateikdamos pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, gali pateikti skyriaus „REPowerEU“ projektą. Reikėtų vengti nereikalingos administracinės naštos;

(10)

į skyrius „REPowerEU“ turėtų būti įtrauktos naujos reformos ir investicijos, kurios pradėtos ne ankščiau kaip nuo 2022 m. vasario 1 d., kurios padeda siekti „REPowerEU“ tikslų ir kuriomis kovojama su pastarojo meto geopolitinių įvykių sukelta krize. Tačiau priemonės, kurios įtrauktos į jau priimtą Tarybos įgyvendinimo sprendimą, kuriomis padedama siekti „REPowerEU“ tikslų, gali būti įtrauktos į skyrių „REPowerEU“, jei, atnaujinus didžiausią finansinį įnašą, atitinkamai valstybei narei jos didžiausias finansinis įnašas sumažinamas. Tokiu atveju valstybė narė turėtų galėti tokias priemones įtraukti į savo skyrių „REPowerEU“ ne daugiau kaip numatoma išlaidų suma, kuri lygi didžiausio finansinio įnašo sumažinimui;

(11)

valstybė narė turėtų galėti įtraukti į savo skyrių „REPowerEU“ sustiprintas priemonių, įtrauktų į jau priimtą Tarybos įgyvendinimo sprendimą, dalis kartu su atitinkamomis tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis. Dėl tokio sustiprinimo turėtų būti reikšmingai padidintas užmojų lygis, kaip matyti iš atitinkamų tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių struktūros ar lygio, kartu remiantis priemonėmis, įtrauktomis į jau priimtą Tarybos įgyvendinimo sprendimą;

(12)

valstybė narė turėtų pateikti savo skyrių „REPowerEU“ kaip savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano papildymą. Skyriuje „REPowerEU“ turėtų būti paaiškinta, kaip juose nurodytos priemonės dera su atitinkamos valstybės narės pastangomis siekti „REPowerEU“ tikslų, atsižvelgiant į priemones, įtrauktas į jau priimtus Tarybos įgyvendinimo sprendimus, taip pat paaiškintas bendras tų priemonių ir kitų nacionaliniu ir Sąjungos mastu finansuojamų papildančių ar papildomų priemonių indėlis siekiant „REPowerEU“ tikslų;

(13)

skyriais „REPowerEU“, inter alia, turėtų būti padedama didinti tvarios ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį energijos rūšių derinyje ir šalinti energetikos infrastruktūros trūkumus. Į skyrius „REPowerEU“ įtrauktos su gamtinių dujų infrastruktūra susijusios reformos ir investicijos, kuriomis siekiama užtikrinti tiekimą iš kitų tiekėjų nei Rusija, turėtų būti grindžiamos Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo, įsteigto vadovaujantis solidarumo dvasia energijos tiekimo saugumo srityje, atliktame vertinime nustatytais ir jo patvirtintais poreikiais, ir jomis turėtų būti atsižvelgiama į atitinkamos valstybės narės strateginius energetinio saugumo poreikius ir sustiprintas pasirengimo priemones, be kita ko, energijos kaupimą, kurių imtasi siekiant prisitaikyti naujų geopolitinių grėsmių atžvilgiu, nepakenkiant ilgalaikiam indėliui į žaliąją pertvarką;

(14)

reikėtų nustatyti tinkamą vertinimo kriterijų, kuriuo remdamasi Komisija galėtų vertinti į skyrius „REPowerEU“ įtrauktas reformas ir investicijas, ir užtikrinti, kad tos reformos ir investicijos būtų tinkamos konkretiems „REPowerEU“ tikslams pasiekti. Laikoma, kad atitinkamą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą Komisija įvertina teigiamai, jei pagal tą naują vertinimo kriterijų jam būtų suteiktas A reitingas;

(15)

atsižvelgiant į esamus darbo jėgos ir įgūdžių trūkumus, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui užtikrinti vien investicijų į infrastruktūrą ir technologijas nepakanka. Tomis aplinkybėmis jau numatyta galimybė skirti išteklių asmenims perkvalifikuoti ir jų kvalifikacijai kelti, kad darbuotojai įgytų daugiau žaliųjų įgūdžių, taip pat moksliniams tyrimams ir novatoriškų sprendimų, susijusių su žaliąja pertvarka, vystymui. Valstybės narės raginamos toliau investuoti į perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, visų pirma žaliųjų ir susijusių skaitmeninių įgūdžių ir technologijų srityse, siekiant užtikrinti, kad vykstant žaliajai pertvarkai niekas nebūtų paliktas nuošalyje. Jei valstybė narė į savo skyrių „REPowerEU“ įtraukia priemones, susijusias su asmenų perkvalifikavimu ir kvalifikacijos kėlimu, Komisija turėtų apsvarstyti, ar tokiomis priemonėmis svariai prisidedama prie darbuotojų perkvalifikavimo rėmimo siekiant, kad jie įgytų žaliųjų ir susijusių skaitmeninių įgūdžių;

(16)

atsižvelgiant į dabartinės energetikos krizės ekonominį ir socialinį poveikį, kai dėl nuolat aukštų ir nepastovių energijos kainų COVID-19 krizės poveikis tampa dar didesnis, nes dar labiau didėja finansinė našta vartotojams, visų pirma pažeidžiamiausiems, tame tarpe mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, ir pažeidžiamoms įmonėms, įskaitant labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, ir pripažįstant Europos socialinių teisių ramsčio principus, į skyrius „REPowerEU“ turėtų būti galima įtraukti priemones, kuriomis padedama struktūriškai spręsti energijos nepritekliaus problemas vykdant ilgalaikes reformas ir investicijas. Reformomis ir investicijomis, kuriomis siekiama kovoti su energijos nepritekliumi, turėtų būti teikiama didesnė finansinė parama energijos vartojimo efektyvumo sistemoms, be kita ko, pasitelkiant specialias finansines priemones, švarios energijos politikai ir energijos poreikio mažinimo sistemoms, skirtoms tiems namų ūkiams ir įmonėms, įskaitant labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, kurie dėl didelių sąskaitų už energiją susiduria su rimtais sunkumais;

(17)

energijos paklausos mažinimo priemonėmis, kurių imasi valstybės narės, turėtų būti teikiamos paskatos investuoti į energijos taupymą;

(18)

naujos su skyriais „REPowerEU“ susijusios sistemos taikymas neturėtų daryti poveikio visiems kitiems teisiniams reikalavimams pagal Reglamentą (ES) 2021/241, išskyrus jei nustatyta kitaip;

(19)

ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, kuriame yra skyrius „REPowerEU“, turėtų padėti veiksmingai spręsti iššūkius (visus arba didelę jų dalį), nustatytus atitinkamose konkrečioms valstybėms skirtose rekomendacijose, įskaitant tas, kurios turi būti priimtos per 2022 m. Europos semestro ciklą ir kuriose, inter alia, nurodyti energetikos iššūkiai, su kuriais susiduria valstybės narės;

(20)

veiksmingas perėjimas prie žaliosios energijos ir energetinės priklausomybės mažinimas yra susiję su didelėmis investicijomis į skaitmenines technologijas. Atsižvelgdamos į Reglamentą (ES) 2021/241, valstybės narės turėtų paaiškinti, kaip ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytomis priemonėmis, įskaitant įtrauktas į skyrių „REPowerEU“, numatoma prisidėti prie skaitmeninės pertvarkos ir dėl jos iškylančių iššūkių sprendimo, ir ar, remiantis skaitmeninių žymenų metodika, joms skirta suma prisidedama prie skaitmeninio tikslo įgyvendinimo. Tačiau, atsižvelgiant į precedento neturintį energetikos problemų, su kuriomis susiduria Sąjunga, skubumą ir svarbą, į skyriuje „REPowerEU“ numatytas reformas ir investicijas neturėtų būti atsižvelgiama apskaičiuojant bendrą plano asignavimų sumą Reglamente (ES) 2021/241 nustatyto skaitmeninio tikslo reikalavimo taikymo tikslu. Vis dėlto, valstybės narės turėtų stengtis į skyrius „REPowerEU“ įtraukti kuo daugiau priemonių, kuriomis prisidedama prie skaitmeninio tikslo įgyvendinimo, remiantis skaitmeninių žymenų metodika;

(21)

viena iš pagrindinių kliūčių diegiant atsinaujinančiųjų išteklių energiją yra ilgos administracinės procedūros. Tarp tų kliūčių – taikomų vietos atrankos ir projektų administracinių leidimų išdavimo taisyklių sudėtingumas, projektų poveikio aplinkai vertinimo sudėtingumas ir trukmė, prijungimo prie tinklo problemos ir su leidimus išduodančių institucijų ar tinklo operatorių personalu susiję suvaržymai. Siekiant užtikrinti, kad Sąjunga pasiektų savo energetikos ir klimato srities tikslus, būtina toliau paprastinti ir spartinti su atsinaujinančiųjų išteklių energija ir atitinkama elektros tinklo infrastruktūra susijusius administracinius leidimų išdavimo procesus. Per 2022 m. Europos semestrą valstybėms narėms buvo pateiktos rekomendacijos paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą. Kaip paskelbta 2022 m. gegužės 18 d. Komisijos komunikate „REPowerEU planas“, Komisija pasiūlė iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2001 (9) dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos, siekiant paspartinti su atsinaujinančiųjų išteklių energija susijusių leidimų išdavimo procesą. Be to, Tarybos reglamentu (ES) 2022/2577 (10), kuriuo nustatoma atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimo spartinimo sistema, nustatytos laikinos ekstremaliosios situacijos taisyklės;

(22)

pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 4 dalies q punktą valstybės narės turėtų pateikti konsultacijų, vykdomų pagal nacionalines teisines sistemas su vietos ir regionų valdžios institucijomis, socialiniais partneriais ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, susijusiais su jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimu, proceso santrauką. Tos konsultacijos turėtų būti papildytos siekiant aptarti galimas reformas ir investicijas, kurios turi būti įtrauktos į skyrių „REPowerEU“, tokiu būdu, kad suinteresuotiesiems subjektams būtų suteikta pakankamai laiko reaguoti, kartu užtikrinant, kad atitinkama valstybė narė greitai baigtų rengti skyrių „REPowerEU“. Atnaujintoje santraukoje turėtų būti nurodyti suinteresuotieji subjektai, su kuriais konsultuotasi, paaiškinti papildomų konsultacijų rezultatai ir nurodyta, kaip iš suinteresuotųjų subjektų gauta informacija buvo atspindėta skyriuose „REPowerEU“;

(23)

siekiant užtikrinti, kad reformos ir investicijos, kuriomis siekiama atgaivinti ekonomiką po COVID-19 krizės, būtų įgyvendinamos tvariai, labai svarbu, kad būtų laikomasi principo „nedaryti reikšmingos žalos“, kaip jis suprantamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 (11) 17 straipsnyje. Jis turėtų būti ir toliau taikomas pagal priemonę remiamoms reformoms ir investicijoms, tačiau turėtų būti taikoma viena tikslinė išimtis, skirta neatidėliotinam Sąjungos energetinio saugumo užtikrinimui. Atsižvelgiant į tikslą užtikrinti energijos tiekimą iš kitų tiekėjų nei Rusija, skyriuose „REPowerEU“ nustatytos reformos ir investicijos, kurios yra būtinos, kad energetikos infrastruktūra ir įrenginiai būtų pagerinti taip, kad būtų patenkinti neatidėliotini dujų tiekimo saugumo poreikiai, turėtų būti laikomos tinkamomis finansinei paramai pagal priemonę gauti, net jei jos neatitinka principo „nedaryti reikšmingos žalos“. Paprastai naftos infrastruktūra ir įrenginiai neįtraukiami į skyrių „REPowerEU“. Taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, valstybei narei, kuriai dėl jos ypatingos priklausomybės nuo žalios naftos ir geografinės padėties iki šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo buvo taikoma Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 (12) 3m straipsnio 4 dalyje numatyta išimtinė laikina nukrypti leidžianti nuostata, turėtų būti leidžiama į skyrių „REPowerEU“ įtraukti naftos infrastruktūrą ir įrenginius, būtinus neatidėliotiniems tiekimo saugumo poreikiams patenkinti.

Komisija turėtų įvertinti, ar priemonėms, kuriomis tikimasi patenkinti neatidėliotinus energijos tiekimo saugumo poreikius, gali būti taikoma nuo principo „nedaryti reikšmingos žalos nukrypti leidžianti nuostata. Atlikdama tą vertinimą, Komisija, be kitų sąlygų, turėtų atsižvelgti į susaistymo poveikio riziką ir švaresnių, technologiškai ir ekonomiškai įmanomų alternatyvų, kurias būtų galima įdiegti per panašų laikotarpį, nebuvimą. Toks vertinimas turėtų būti proporcingas, atsižvelgiant į „REPowerEU“ tikslų pasiekimo skubumą. Kilus abejonių, Komisija turėtų galėti paprašyti valstybių narių pateikti vertinimą pagrindžiančią svarbią informaciją. Švaresnių alternatyvų vertinimas tyrėtų būti atliekamas per pagrįstą terminą;

(24)

visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytų priemonių, visų pirma susijusių su poveikio aplinkai vertinimu ir gamtos apsauga, turėtų būti imamasi laikantis taikytinų Sąjungos ir nacionalinės aplinkosaugos srities acquis. Priemonių, kurioms taikoma nuo principo „nedaryti reikšmingos žalos“ nukrypti leidžianti nuostata, atveju valstybės narės turėtų dėti pakankamai pastangų, kad, kai įmanoma, apribotų galimą žalą aplinkos tikslams, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, ir sušvelnintų žalą taikydamos kitas priemones, įskaitant skyriuose „REPowerEU“ numatytas priemones;

(25)

skyriai „REPowerEU“ turėtų derėti su valstybių narių nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais ir Reglamente (ES) 2021/1119 nustatytais Sąjungos klimato tikslais;

(26)

atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, kuris kartu yra Europos tvaraus augimo strategija, ir į svarbą spręsti klimato kaitos klausimus remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, priemonė turi padėti integruoti klimato politikos veiksmus ir aplinkos tvarumą ir pasiekti bendrą tikslą – 30 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti. Tuo tikslu priemonėmis, kurios yra remiamos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir įtrauktos į valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, turėtų būti prisidedama prie žaliosios pertvarkos, įskaitant biologinę įvairovę, arba dėl jos kylančių uždavinių sprendimo, ir joms skiriamos lėšos turėtų sudaryti bent 37 proc. visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų ir bent 37 proc. visų į skyrių „REPowerEU“ įtrauktų priemonių numatomų išlaidų, remiantis veiksmų klimato srityje stebėjimo metodika, nustatyta Reglamento (ES) 2021/241 VI priede. Ta metodika atitinkamai turėtų būti naudojama priemonėms, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos kuriai nors iš tame priede išvardytų intervencinių priemonių sričių. Atitinkamai valstybei narei ir Komisijai susitarus, paramos klimato politikos tikslams koeficientus turėtų būti galima padidinti iki 40 proc. arba 100 proc. atskiroms investicijoms, kaip paaiškinta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, kad būtų atsižvelgta į papildomas reformos priemones, kurios patikimai didina jų poveikį klimato srities tikslams. Tuo tikslu paramos klimato politikos tikslams koeficientus turėtų būti įmanoma padidinti iki iš viso 3 proc. asignavimo atskiroms investicijoms sumos pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. priemonės lėšomis turėtų būti remiama veikla, kurią vykdant visapusiškai laikomasi Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartų bei prioritetų ir principo „nedaryti reikšmingos žalos“;

(27)

kai aktualu, valstybės narės turėtų į skyrius „REPowerEU“ įtraukti tarpvalstybinį ar daugiašalį pobūdį arba poveikį turinčias priemones, kaip nustatyta naujausiame Komisijos atliktame poreikių vertinime, kuriomis, be kita ko, padedama kurti Europos pridėtinė vertė. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad vienoje valstybėje narėje įgyvendinamos priemonės gali turėti šalutinį poveikį kitoms valstybėms narėms. Komisija turėtų kuo ankstesniame etape palengvinti valstybių narių bendradarbiavimą, kad būtų parengtos tarpvalstybinį ar daugiašalį pobūdį arba poveikį turinčios priemonės, kurios turi būti įtrauktos į skyrius „REPowerEU“. Valstybės narės turėtų siekti užtikrinti, kad toms priemonėms skirta suma sudarytų bent 30 proc. priemonių, įtrauktų į skyrių „REPowerEU“, numatomų išlaidų. Be tarpvalstybinį ar daugiašalį pobūdį arba poveikį turinčių priemonių, nacionalinio lygmens priemonės, kurios padeda užtikrinti energijos tiekimą visoje Sąjungoje, laikantis „REPowerEU“ tikslų, visų pirma susijusios su esamų energijos perdavimo, skirstymo ir kaupimo kliūčių šalinimu, kaip nustatyta naujausiame Komisijos parengtame poreikių vertinime, taip padidinat tarpvalstybinių srautų tarp valstybių narių potencialą, turėtų būti laikomos tarpvalstybinį ar daugiašalį pobūdį arba poveikį turinčiomis priemonėmis. Priemonės, kuriomis mažinama priklausomybė nuo iškastinio kuro ir energijos poreikis, taip pat turėtų būti laikomos teigiamą tarpvalstybinį poveikį turinčiomis priemonėmis, nes jomis dar labiau atlaisvinami pajėgumai ar pasiūla kitoms valstybėms narėms;

(28)

turėtų būti numatytas atitinkamas vertinimo kriterijus, kuriuo remdamasi Komisija vertintų į skyrius „REPowerEU“ įtrauktų reformų ir investicijų tarpvalstybinį ar daugiašalį pobūdį arba poveikį;

(29)

valstybėms narėms turėtų būti ir toliau teikiamos paskatos prašyti paskolos paramos siekiant užtikrinti, kad valstybės narės pasinaudotų galimomis gauti lėšomis, tuo pat metu laikydamosi vienodo požiūrio, solidarumo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Tuo tikslu valstybės narės turėtų per 30 dienų po šio reglamento įsigaliojimo dienos kuo aiškiau pranešti Komisijai, ar jos ketina teikti paskolos paramos prašymą. Komisija tuo pačiu laiku, vienodomis sąlygomis ir nepagrįstai nedelsdama, turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai valstybių narių pareikštų ketinimų apžvalgą ir siūlymą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su turimų išteklių paskirstymu. Pranešimas apie ketinimą neturėtų daryti poveikio valstybių narių galimybei prašyti paskolos paramos iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. pagal Reglamento (ES) 2021/241 14 straipsnį, įskaitant prašymų, viršijančių 6,8 proc. bendro nacionalinio produkto (BNP), kai taikomos atitinkamos sąlygos, atvejais. Tai taip pat neturėtų daryti poveikio Komisijos galimybei sudaryti atitinkamą paskolos susitarimą po to, kai priimtas atitinkamas Tarybos įgyvendinimo sprendimas;

(30)

valstybės narės raginamos skyrius „REPowerEU“ pateikti kuo greičiau ir pageidautina per du mėnesius nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 1 dalį Komisija ne vėliau kaip per du mėnesius turėtų įvertinti valstybės narės pateiktą pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir pateikti pasiūlymą dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo. Atsižvelgiant į tai, kad reikia skubiai spręsti problemas, su kuriomis susiduria valstybės narės, Komisija turėtų stengtis nepagrįstai nedelsdama užbaigti pakeistų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimą;

(31)

be to, siekiant paskatinti, kad į skyrių „REPowerEU“ įtrauktinos reformos ir investicijos būtų plataus užmojo, reikėtų numatyti naujų specialių finansavimo šaltinių;

(32)

Tarybos reglamentu (ES) 2022/1854 (13)nustatomas laikinasis solidarumo įnašas Sąjungos įmonėms ir nuolatinėms buveinėms, vykdančioms veiklą žalios naftos, gamtinių dujų, anglių ir naftos perdirbimo sektoriuose, taikytinas visose valstybėse narėse. Valstybių narių prašoma dalį pajamų, gautų iš to laikinojo įnašo, nuosekliai panaudoti siekiant skatinti sinergiją ir papildomumą jų skyriuose „REPowerEU“ išdėstytų reformų ir investicijų, skirtų nacionaliniu lygmeniu įgyvendinamoms priemonėms finansuoti, atžvilgiu, atsižvelgiant į „REPowerEU“ tikslus;

(33)

dėl dabartinės ekonominės ir geopolitinės padėties Sąjunga turi mobilizuoti turimus išteklius ir sparčiai įvairinti savo energijos tiekimą bei iki 2030 m. sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tomis aplinkybėmis Direktyva 2003/87/EB turėtų būti sudaryta galimybė išimties tvarka monetizuoti parduodant aukcione dalį apyvartinių taršos leidimų iš inovacijų fondo ir dalį valstybėms narėms skirtų apyvartinių taršos leidimų, išskyrus apyvartinius taršos leidimus, paskirstomus solidarumo ir ekonomikos augimo ir tarpusavio jungčių tikslais, ir pajamas per priemonės sistemą skirti reformoms ir investicijoms, kuriomis padedama siekti „REPowerEU“ tikslų, remti. Be to, apyvartinių taršos leidimų iš inovacijų fondo ir valstybėms narėms skirtų apyvartinių taršos leidimų pardavimas aukcione turėtų būti vykdomas laikotarpio pradžioje. Dalis apyvartinių taršos leidimų iš rinkos stabilumo rezervo, kurie kitu atveju būtų pripažinti negaliojančiais, turėtų būti panaudoti inovacijų fondui papildyti;

(34)

skubios Sąjungos intervencijos, skirtos didelėms energijos kainoms, išaugusioms dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą poveikio, mažinti, kontekste tikslinėmis išskirtinėmis laikinomis priemonėmis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1303/2013 (14) numatytą 2014–2020 m. sanglaudos politikos sistemą, lanksčiai naudojant Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos socialinio fondo (ESF) ir Sanglaudos fondo išteklius, turėtų būti padedama mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurias ypač paveikė energijos kainų didėjimas, taip pat pažeidžiamiems namų ūkiams padengti energijos išlaidas, kurios patirtos ir apmokėtos nuo 2022 m. vasario 1 d. Tokia parama visiškai atitinka „REPowerEU“ tikslus;

(35)

visų pirma, ERPF išimties tvarka turėtų būti naudojamas apyvartinio kapitalo paramai MVĮ, kurias ypač paveikė energijos kainų didėjimas, teikti. Paramos teikimas MVĮ, kurias ypač paveikė energijos kainų didėjimas, turėtų būti proporcingas ir atitikti taikytinas valstybės pagalbos taisykles. Be to, ESF išimties tvarka turėtų būti naudojamas siekiant teikti paramą pažeidžiamiems namų ūkiams, kaip apibrėžta nacionalinėse taisyklėse, kad jiems būtų padėta padengti energijos vartojimo išlaidas, net jei nėra priemonių, kuriomis didinamas remiamų žmonių įsidarbinamumas (t. y. aktyvių priemonių). Tai yra išimtinės priemonės, kurių būtinai reikia siekiant įveikti energetikos krizę, kilusią dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą poveikio. Jomis užtikrinama, kad remiami asmenys turėtų galimybę naudotis pagrindinėmis paslaugomis, taip prisidedant prie gerą sveikatą įtakojančių sąlygų, būtinų norint dalyvauti darbo rinkoje, sudarymo. Parama gali būti teikiama pakaitomis naudojant ERPF, ESF ir Sanglaudos fondus. Be to, be ESF, taip pat turėtų būti galima iš ERPF ir Sanglaudos fondo remti darbo vietų išsaugojimo priemones taikant sutrumpinto darbo laiko ir lygiavertes sistemas, įskaitant paramą savarankiškai dirbantiems asmenims. Tokiomis sistemomis siekiama apsaugoti darbuotojus ir savarankiškai dirbančius asmenis nuo nedarbo rizikos. Toms programoms skirti ištekliai turi būti naudojami tik darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims remti. Sąjungos paramos tokioms sutrumpinto darbo laiko ir lygiavertėms sistemoms trukmė turėtų būti ribota. Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 92a straipsnyje nurodytus REACT-EU išteklius taip pat turėtų būti galima naudoti tų trijų rūšių paramai, siekiant stiprinti nuolatines valstybių narių pastangas siekiant atsparaus jų ekonomikų atsigavimo po COVID-19 krizės;

(36)

specialia programavimo tvarka turėtų būti sudarytos galimybės išteklius programuoti tik pagal specialias prioritetines kryptis ir prisidėti prie konkrečių investavimo prioritetų įgyvendinimo. Siekiant pasiūlyti didelę paramą valstybių narių pastangoms suvaldyti energetikos krizės padarinius, valstybės narės išimties tvarka turėtų pasinaudoti 100 proc. bendro finansavimo norma, kuri turėtų būti taikoma veiksmų programų specialioms prioritetinėms kryptims, tokią paramą teikiant išimtinai iki 2014–2020 m. programavimo laikotarpio pabaigos. Tos ribotos ir tikslinės priemonės turėtų papildyti sanglaudos politikos struktūrines intervencines priemones, kuriomis remiama švarios energijos gamyba ir skatinamas energijos vartojimo efektyvumas. Siekiant atsižvelgti į Sąjungos biudžeto suvaržymus, Komisijos atliekamiems mokėjimams, skirtiems tokioms operacijoms pagal specialius prioritetus, 2023 m. turėtų būti nustatyta 5 000 000 000 EUR viršutinė riba;

(37)

siekiant suteikti valstybėms narėms ir regionams pakankamai lankstumo sprendžiant naujus kylančius uždavinius, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1060 (15) turėtų būti numatyta galimybė valstybėms narėms prašyti ne daugiau kaip 7,5 proc. išteklių iš ERPF, Europos socialinio fondo + ir Sanglaudos fondo prisidėti prie „REPowerEU“ tikslų įgyvendinimo. Turėtų būti galima iš tų fondų teikti paramą „REPowerEU“ tikslams, jei tokia parama patenka į atitinkamo fondo taikymo sritį, padeda siekti konkrečių jo tikslų ir atitinka Reglamente (ES) 2021/1060 bei konkrečiam fondui skirtame atitinkamame reglamente nustatytas taisykles, įskaitant principą „nedaryti reikšmingos žalos“;

(38)

valstybės narės turėtų turėti galimybę visą joms skirtą preliminarų asignavimą arba jo dalį iš prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo išteklių perkelti į priemonę. COVID-19 krizė, o taip pat padėtį dar labiau apsunkinusi grėsmė Sąjungos energetiniam saugumui, padidino neigiamą Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos poveikį valstybėms narėms, įskaitant jų regionus ir vietos bendruomenes, ir sektoriams, visų pirma tiems, kurie buvo labiausiai neigiamai paveikti dėl to išstojimo. Priemonės, kurios turi būti finansuojamos iš prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo, ir reformos bei investicijos, kurios turi būti finansuojamos pagal priemonę, gali padėti siekti panašių tikslų ir būti panašaus turinio. Tiek prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo, tiek priemonės lėšomis galiausiai siekiama sušvelninti neigiamą poveikį ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai. Tomis aplinkybėmis, nors pagal priemonę vykdomomis reformomis ir investicijomis visų pirma siekiama šalinti ekonominius pandemijos padarinius, jos taip pat gali padėti kovojant su nenumatytais ir neigiamais padariniais labiausiai nuo „Brexit’o“ nukentėjusiose valstybėse narėse ir sektoriuose. Galiausiai, tiek prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo, tiek priemonės įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai įtraukiami viršijant daugiametėje finansinėje programoje nustatytas viršutines ribas. Pagal tą scenarijų ir atsižvelgiant į pasaulinės energijos rinkos sutrikdymą, kurį sukėlė pastarojo meto geopolitiniai pokyčiai, tikslinga valstybėms narėms suteikti lankstumo, leidžiant perkelti lėšas iš prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo į priemonę, nes tai leis įgyvendinti jų abiejų tikslus ir galiausiai pasitarnaus ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai;

(39)

papildomo valstybėms narėms skirto finansavimo, apimančio skyrių „REPowerEU“ jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose, turėtų būti išmokamos pagal priemonės taisykles iki 2026 m. pabaigos;

(40)

ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pateikiamas prašymas skirti specialų finansavimą, įskaitant asignavimus, gautus pardavus apyvartinius taršos leidimus aukcione pagal Direktyvoje 2003/87/EB numatytą prekybos sistemą, lėšų perkėlimą iš Reglamento (ES) 2021/1060 26 straipsniu reglamentuojamų ERPF, Europos socialinio fondo + arba Sanglaudos fondo, ir lėšų perkėlimą iš prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo, skyriuje „REPowerEU“ numatytomis priemonėmis turėtų būti atsižvelgiama į didesnį finansavimo poreikį, susijusį su į tą skyrių įtrauktomis reformomis ir investicijomis;

(41)

siekiant užtikrinti, kad finansinė parama būtų suteikta laikotarpio pradžioje norint geriau reaguoti į dabartinę energetikos krizę, valstybės narės prašymu, kuris turi būti pateiktas kartu su skyriumi „REPowerEU“ pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, turėtų būti galima papildomo finansavimo sumą, kurios reikia to plano skyriaus „REPowerEU“ priemonėms finansuoti, išmokėti dviem išankstinio finansavimo formos mokėjimais. Pirmą išankstinio finansavimo mokėjimą

Komisija turėtų atlikti, kiek tai įmanoma, ne vėliau kaip per du mėnesius nuo tos dienos, kurią ji prisiima teisinį įsipareigojimą Reglamento (ES) 2021/241 tikslais, o antrą išankstinio finansavimo mokėjimą – per 12 mėnesių nuo tos dienos, kurią įsigalioja Tarybos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo patvirtinamas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, įskaitant skyrių „REPowerEU“, įvertinimas. Tie mokėjimai turėtų būti atliekami atsižvelgiant į turimus išteklius, visų pirma turimas lėšas priemonės „Next Generation EU“ sąskaitoje, Sąjungos metiniame biudžete patvirtintas lėšas, pajamas, gautas pardavus apyvartinius taršos leidimus aukcione pagal Direktyvoje 2003/87/EB numatytą prekybos sistemą, ir veiksmingą ankstesnį išteklių perkėlimą pagal pasidalijamojo valdymo programas, jei to prašoma;

(42)

kad būtų laikomasi daugiametės finansinės programos mokėjimų viršutinių ribų, turėtų būti nustatyta mokėjimų, atitinkančių pagal Reglamentą (ES) 2021/1060 perkeltų sumų išankstinį finansavimą, viršutinė riba;

(43)

Komisija turėtų stebėti skyriuje „REPowerEU“ numatytų reformų ir investicijų įgyvendinimą ir jų indėlį siekiant „REPowerEU“ tikslų, ir informuoti apie tai, visų pirma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo dialogų metu, teikdama duomenis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinėje bei tam skirtame metinės ataskaitos, kuri turi būti teikiama Europos Parlamentui ir Tarybai, skirsnyje;

(44)

pastarojo meto geopolitiniai įvykiai padarė didelį poveikį energijos, maisto produktų ir statybinių medžiagų kainoms ir sukėlė stygių pasaulinėse tiekimo grandinėse, dėl jų padidėjo infliacija ir atsirado naujų iššūkių, įskaitant energijos nepritekliaus riziką ir didesnes pragyvenimo išlaidas. Gali reikėti į tuos iššūkius reaguoti. Gali būti, kad tie pokyčiai daro tiesioginį poveikį gebėjimui įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytas priemones. Tiek, kiek valstybės narės gali įrodyti, kad dėl tokių pokyčių visiškai arba iš dalies nebeįmanoma pasiekti konkrečios tarpinės reikšmės arba siektinos reikšmės, tokiomis situacijomis pagal Reglamentą (ES) 2021/241 galėtų būti remiamasi kaip objektyviomis aplinkybėmis. Be to, tiek, kiek valstybės narės gali įrodyti, kad konkrečios tarpinės reikšmės arba siektinos reikšmės pasiekimas prieštarauja „REPowerEU“ tikslų įgyvendinimui, tokiomis situacijomis taip pat galėtų būti remiamasi kaip objektyviomis aplinkybėmis pagal tą reglamentą. Be to, joks prašymas dėl pakeitimų neturėtų sutrukdyti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įgyvendinti visapusiškai, įskaitant valstybių narių pastangas, susijusias su reformomis ir investicijomis;

(45)

todėl reglamentai (ES) 2021/241, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) 2021/1060 ir (ES) 2021/1755 bei Direktyva 2003/87/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(46)

siekiant sudaryti sąlygas nedelsiant taikyti šiame reglamente nustatytas priemones, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

1)

4 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

2)

5 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

3)

14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

17 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

5)

18 straipsnio 4 dalis iš dalies keičiama taip:

6)

19 straipsnio 3 dalis iš dalies keičiama taip:

7)

20 straipsnio 5 dalyje įterpiamas šis punktas:

8)

po III skyriaus įterpiamas šis skyrius:

„ IIIa SKYRIUS

„REPowerEU“

(*1)   2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32)."

(*2)   2021 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1755, kuriuo sukuriamas prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervas (OL L 357, 2021 10 8, p. 1).“;"

9)

23 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

10)

įterpiamas šis straipsnis:

11)

26 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

12)

29 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

13)

30 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

14)

31 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

15)

32 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

16)

šio reglamento I priede išdėstytas tekstas įterpiamas kaip IVa priedas;

17)

V priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą.

1)

22 straipsnio 3 dalies g punkto i papunktis pakeičiamas taip:

(*3)   2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 17).“;"

2)

24 straipsnis papildomas šia dalimi:

3)

įterpiamas šis straipsnis:

4)

V priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento III priedą.