(1)

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priede nustatyti konkretūs gyvūninių produktų higienos reikalavimai, skirti maisto tvarkymo subjektams;

(2)

šliužo fermentas yra fermentų kompleksas, naudojamas tam tikriems sūriams gaminti. Jis surenkamas iš jaunų atrajotojų skrandžių. Remiantis maisto tvarkymo subjektų įgyta patirtimi, siekiant optimizuoti šliužo fermento surinkimą iš jaunų avių ir ožkų Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo I skirsnio IV skyriaus 18 punkto a papunktyje nustatyti konkretūs higienos reikalavimai šliužo fermento gamybai naudojamiems skrandžiams turėtų būti iš dalies pakeisti. Visų pirma tikslinga leisti tokius skrandžius išvežti iš skerdyklos jų neištuštinus ir neišvalius;

(3)

dėl technologinės plėtros atsirado poreikis leisti nuo naminių kanopinių gyvūnų galvų ir kojų pašalinti odą arba jas nuplikinti ir nuo jų pašalinti šerius ne skerdykloje, specializuotose patvirtintose tolesnio maisto perdirbimo įmonėse. Todėl praktiškai naminių kanopinių gyvūnų galvas ir kojas turėtų būti leidžiama vežti į šias įmones laikantis tam tikrų maisto saugą užtikrinančių sąlygų. Todėl Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo I skirsnio IV skyriaus 18 punkto c papunktis turėtų būti iš dalies pakeistas;

(4)

pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/624 (2) 4 straipsnį valstybinis veterinarijos gydytojas gali atlikti tikrinimą prieš skerdimą ne skerdykloje, jei naminiai kanopiniai gyvūnai skerdžiami priverstinai. Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo I skirsnio VI skyriaus 2 punkte reikalaujama, kad priverstinai skerdžiant veterinarijos gydytojas atliktų tikrinimą prieš skerdimą. Tas reikalavimas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad atitiktų Deleguotojo reglamento (ES) 2019/624 4 straipsnį, ir vietoje veterinarijos gydytojo turėtų būti nurodytas valstybinis veterinarijos gydytojas;

(5)

gyvūnų gerovės didinimas yra vienas iš veiksmų, pasiūlytų Komisijos strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ (3), kuria siekiama sąžiningos, sveikos ir aplinkai palankios maisto sistemos pagal Europos žaliąjį kursą. Visų pirma keičiasi mėsos vartojimo modelis ir didėja Europos Parlamento, ūkininkų ir vartotojų poreikis leisti tam tikrus naminius kanopinius gyvūnus skersti kilmės ūkyje, kad būtų išvengta galimų gyvūnų gerovės problemų juos surenkant ir vežant;

(6)

išskyrus priverstinį skerdimą, naminiai kanopiniai gyvūnai turi būti skerdžiami skerdykloje, patvirtintoje pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 4 straipsnio 2 dalį, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi to reglamento III priedo I skirsnio II ir IV skyriuose nustatytų higienos reikalavimų. Valstybių narių kompetentingos institucijos gali patvirtinti mobiliąsias skerdyklas pagal tą straipsnį. Šios mobiliosios patalpos gali būti įrengtos visose tinkamose vietose, įskaitant ūkius, kuriuose gali būti skerdžiamos sveikų gyvūnų grupės. Kitomis aplinkybėmis vežant tam tikrus gyvūnus gali kilti rizika tvarkytojui arba gyvūnų gerovei. Todėl kilmės ūkyje turėtų būti leidžiama skersti ribotą skaičių naminių galvijų ir kiaulių bei naminių neporanagių ir nuleisti jiems kraują. Tokiai praktikai turėtų būti taikomos griežtos sąlygos, kad būtų išlaikytas aukštas tokio gyvūno mėsos maisto saugos lygis;

(7)

prie kilmės ūkyje paskerstų naminių galvijų ir kiaulių bei naminių neporanagių turėtų būti pridedamas oficialus sertifikatas, patvirtinantis, kad laikytasi skerdimo higienos reikalavimų. Toks oficialus sertifikatas nustatytas Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2020/2235 (4);

(8)

2018 m. rugsėjo 27 d. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) priėmė antrą mokslinę nuomonę dėl tam tikroms mažoms mažmeninės prekybos įmonėms ir dovanojamam maistui taikomų rizikos veiksnių analizės metodų (5). Toje nuomonėje rekomenduojamas užšaldymas mažmeninės prekybos lygmeniu, kaip papildoma priemonė, užtikrinanti saugų maisto perskirstymą tiems, kuriems jo reikia. Sudarant palankesnes sąlygas saugiai dovanoti maistą užkertamas kelias maisto švaistymui ir prisidedama prie apsirūpinimo maistu saugumo laikantis Komisijos strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ nustatytų tikslų ir jos bendro tikslo sukurti sąžiningą, sveiką ir aplinkai palankią maisto sistemą pagal Europos žaliąjį kursą. Maisto užšaldymas gali būti svarbi priemonė siekiant užtikrinti saugų maisto produktų perskirstymą maisto bankams ir kitoms labdaros organizacijoms. Šiuo metu atliekant mažmeninės prekybos veiklą mėsos užšaldymas neleidžiamas, nes pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo I skirsnio VII skyriaus 4 punktą (dėl naminių kanopinių gyvūnų) ir to priedo II skirsnio V skyriaus 5 punktą (dėl naminių paukščių ir kiškiažvėrių) užšaldyti skirta mėsa turi būti užšaldyta nepagrįstai nedelsiant po skerdimo arba išpjaustymo. Todėl, siekiant užtikrinti saugų dovanojamo maisto paskirstymą, mėsa turėtų būti užšaldyta mažmeninėje prekyboje tam tikromis sąlygomis;

(9)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 854/2004 (6) apibrėžtas įgaliotasis veterinarijos gydytojas. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/625 (7) panaikintas Reglamentas (EB) Nr. 854/2004 ir apibrėžtas valstybinis veterinarijos gydytojas. Kadangi Reglamente (ES) 2017/625 pateikta termino „valstybinis veterinarijos gydytojas“ apibrėžtis apima „patvirtintą veterinarijos gydytoją“, Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priede pateiktos nuorodos į „patvirtintą veterinarijos gydytoją“ turėtų būti iš dalies pakeistos, kad vietoje jų būtų vartojamas terminas „valstybinis veterinarijos gydytojas“;

(10)

konkretūs higienos reikalavimai, taikomi gaminant ir pateikiant rinkai ūkiuose auginamų medžiojamųjų poranagių žinduolių mėsą, nustatyti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo III skirsnyje, taikomi tik elninių (lot. Cervidae) šeimos gyvūnų arba kiaulinių (lot. Suidae) šeimos gyvūnų mėsai. Panašūs reikalavimai taip pat turėtų būti taikomi kitų ūkiuose auginamų medžiojamųjų poranagių žinduolių, pvz., lamų, mėsai, siekiant išvengti galimos maisto saugos rizikos dėl vartojimo modelio pokyčių, atsirandančių dėl padidėjusio tokios mėsos vartojimo;

(11)

sumedžiotų laukinių medžiojamųjų gyvūnų kūnus ir vidaus organus galima vežti į surinkimo centrą ir jame laikyti prieš vežant į medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonę. Siekiant užtikrinti tokios mėsos maisto saugą, iš dalies pakeičiant Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IV skirsnyje nustatytus laukinių medžiojamųjų gyvūnų higienos reikalavimus turėtų būti nustatytos konkrečios higienos taisyklės, taikomos tokių kūnų ir vidaus organų tvarkymui ir laikymui tokiuose surinkimo centruose;

(12)

laukiniai medžiojamieji gyvūnai po tyrimo, kurį atliko kvalifikuotas asmuo, pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IV skirsnio II skyriaus 3 punktą dėl stambiųjų laukinių medžiojamųjų gyvūnų ir to skirsnio III skyriaus 3 punktą dėl smulkiųjų laukinių medžiojamųjų gyvūnų, turi būti kuo greičiau vežami į medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonę kad būtų galima atšaldyti per pagrįstą laikotarpį po nužudymo. Šis reikalavimas taip pat turėtų būti taikomas laukiniams medžiojamiesiems gyvūnams, kurie nebuvo ištirti;

(13)

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio I skyriaus 3 punkte nustatyta, kad kai maisto tvarkymo subjektas veža gyvų dvigeldžių moliuskų siuntą iš vienos įmonės į kitą, su siunta turi būti pateikiamas registravimo dokumentas. Siekiant suderinti informaciją, kurios reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio I skyriaus 4 punktą, turėtų būti nustatytas bendras gyvų dvigeldžių moliuskų vežimo iš vienos įmonės į kitą registravimo dokumento pavyzdys. Be to, įprasta, kad dvigeldžių moliuskų siuntos taip pat gali būti siunčiamos tarpiniams veiklos vykdytojams, todėl registravimo dokumente turėtų būti numatyta ir ši galimybė;

(14)

pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio IV skyriaus A dalies 1 punktą prieš pradedant valyti, nuo gyvų dvigeldžių moliuskų švariu vandeniu turi būti nuplaunamas purvas ir susikaupusios nuosėdos. Tačiau, siekiant taupyti vandenį, neturėtų būti privaloma plauti švarių dvigeldžių moliuskų. VII skirsnio IV skyriaus A dalies 1 punktas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(15)

rinkai pateikiamų gyvų dvigeldžių moliuskų sudėtyje negali būti jūrinių biotoksinų, kurie viršytų Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio V skyriaus 2 punkte nustatytas ribas. Nuomonėje dėl jūrinių biotoksinų (pektenotoksinų grupės) vandens bestuburiuose (8) EFSA padarė išvadą, kad nėra pranešimų apie neigiamą poveikį žmonėms, siejamą su pektenotoksinų (PTX) grupės toksinais. Be to, vandens bestuburiuose su pektenotoksinais visada būna okadaino rūgšties grupės toksinų. Todėl tikslinga Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio V skyriaus 2 punkto c papunktyje išbraukti nuorodą į pektenotoksinus;

(16)

Deleguotojo reglamento 2019/624 11 straipsnyje nustatyta, kad holoturijų (Holothuroidea) auginimo teritorijų ir valymo natūraliomis sąlygomis vietų klasifikuoti nereikia, kai šių gyvūnų oficialią kontrolę vykdo kompetentingos institucijos žuvų aukcionuose, siuntimo centruose ir perdirbimo įmonėse. Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio IX skyrius turėtų būti iš dalies pakeistas, kad holoturijas (Holothuroidea) būtų galima rinkti į klasifikaciją neįtrauktose auginimo teritorijose ir valymo natūraliomis sąlygomis vietose;

(17)

laivai turėtų būti suprojektuoti ir pastatyti taip, kad žuvininkystės produktai nebūtų užteršiami triumų vandeniu, nuotekomis, dūmais, degalais, alyva, tepalu ar kitais teršalais. Triumai, talpyklos ar konteineriai, naudojami žuvininkystės produktams sandėliuoti, atšaldyti arba užšaldyti, neturėtų būti naudojami kitiems tikslams, išskyrus žuvininkystės produktų sandėliavimą. Laivuose šaldikliuose ir laivuose šaldytuvuose turėtų būti įrengta pakankamo galingumo šaldymo įranga, kurią naudojant būtų galima kuo greičiau užšaldyti, kad pastovios temperatūros išsilaikymo etapas būtų kuo trumpesnis ir būtų pasiekta būtų ne aukštesnė kaip – 18 °C vidaus temperatūra. Produktams užšaldyti neturėtų būti naudojami laikymo triumai. Tie patys reikalavimai dėl šaldymo ir sandėliavimo įrenginių turėtų būti taikomi ir sausumoje esantiems šaltiesiems sandėliams. Todėl Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VIII skirsnio I skyriaus I dalis ir III skyriaus B dalis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos;

(18)

po pastarojo meto sukčiavimo atvejų, susijusių su tunais, kurie iš pradžių buvo užšaldyti sūryme – 9 °C temperatūroje ir skirti konservų pramonei, bet nukreipti vartoti kaip švieži žuvininkystės produktai, tikslinga Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VIII skirsnio I skyriaus II dalies 7 punkte paaiškinti, kad iš pradžių sūryme – 9 °C temperatūroje užšaldyti žuvininkystės produktai, skirti konservų pramonei, net jei toliau užšaldomi –18 °C temperatūroje, turi būti skirti tik konservų pramonei ir jokiai kitai paskirčiai;

(19)

žmonėms vartoti skirtų žuvininkystės produktų kepenys ir pieniai turi būti laikomi su ledu, esant ledo tirpimo temperatūrai, arba užšaldomi. Tikslinga leisti, kad kepenys ir pieniai taip pat būtų atšaldyti kitomis sąlygomis nei su ledu, esant ledo tirpimo temperatūrai. Todėl Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VIII skirsnio I skyriaus II dalies 6 punktas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad žmonėms vartoti skirtų žuvininkystės produktų kepenys ir pieniai taip pat galėtų būti atšaldomi ne tik su ledu, bet ir skirtingomis atšaldymo sąlygomis;

(20)

tikslinga, kad konteineriuose, naudojamuose nesupakuotiems paruoštiems šviežiems žuvininkystės produktams, laikomiems su ledu, išsiųsti arba sandėliuoti, ištirpusio ledo vanduo neturėtų liestis su jokiais žuvininkystės produktais. Dėl higienos priežasčių svarbu paaiškinti, kad ištirpusio ledo vanduo ne tik neturėtų liestis su žuvininkystės produktais, bet ir turėtų būti pašalintas. Todėl Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VIII skirsnio III skyriaus A dalies 4 punktas turėtų būti iš dalies pakeistas siekiant paaiškinti, kad ištirpusio ledo vanduo ne tik neturėtų liestis su žuvininkystės produktais, bet ir turėtų būti pašalintas;

(21)

konkrečios higienos taisyklės dėl varlių kojelių, nustatytos Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo XI skirsnyje, taikomos tik tikrųjų varlių (Ranidae) rūšies varlių kojelėms pagal to reglamento I priedo 6.1 punkte pateiktą varlių kojelių apibrėžtį. Tame skirsnyje nustatytos konkrečios sraigių higienos taisyklės taikomos tik vynuoginėms sraigėms (lot. Helix pomatia Linné), raibosioms sraigenėms (lot. Helix aspersa Muller), Helix lucorum rūšies ir Achatinidae šeimos rūšių sausumos pilvakojams pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 6.2 punkte pateiktą sraigių apibrėžtį. Pasikeitus mitybos įpročiams, gaminamos ir žmonėms vartoti rinkai pateikiamos ir kitų rūšių varlių kojelės ir sraigės. Todėl konkrečios higienos taisyklės turėtų būti taikomos ir tų rūšių gyvūnams, kad būtų užtikrinta iš šių rūšių gyvūnų pagamintų maisto produktų sauga;

(22)

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo XII skirsnyje nustatyti konkretūs žmonėms vartoti skirtų spirgų laikymo temperatūros reikalavimai. Dėl technologijų plėtros atsirado galimybė taikyti tam tikrus pakavimo metodus, pvz., vakuuminį pakavimą, kurį naudojant nebūtina laikytis konkrečių temperatūros reikalavimų, kad būtų užtikrinta iš spirgų pagamintų maisto produktų sauga. Todėl tas temperatūros sąlygas reikėtų išbraukti, o maisto tvarkymo subjektas turėtų užtikrinti iš spirgų pagamintų maisto produktų saugą, laikydamasis geros higienos praktikos ir procedūrų, pagrįstų rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) principais, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 (9) 5 straipsnį;

(23)

todėl Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;