(1)

siekiant suderinti Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo (toliau – EJRŽAF) trukmę su Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2020/2093 (4) nustatyta daugiametės finansinės programos (toliau – 2021–2027 m. DFP) trukme, šis fondas turėtų būti nustatytas laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Šiame reglamente turėtų būti nustatyti EJRŽAF prioritetai, jo biudžetas ir konkrečios Sąjungos finansavimo teikimo taisyklės, kuriomis papildomos bendrosios taisyklės, taikomos EJRŽAF pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1060 (5). EJRŽAF tikslas turėtų būti nukreipti Sąjungos biudžeto lėšas siekiant remti bendrą žuvininkystės politiką (BŽP), Sąjungos jūrų politiką ir Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus vandenynų valdymo srityje. Toks finansavimas yra itin svarbi darnios žuvininkystės ir jūrų biologinių išteklių išsaugojimo, aprūpinimo maistu tiekiant jūros gėrybes, tvarios mėlynosios ekonomikos augimo ir geros būklės, saugių, apsaugotų, švarių ir tvariai valdomų jūrų ir vandenynų sąlyga;

(2)

kaip pasaulinei veikėjai vandenynų srityje ir vienai iš didžiausių jūros gėrybių gamintojų pasaulyje Sąjungai tenka didelė atsakomybė apsaugant, išsaugant ir tausiai naudojant vandenynus ir jų išteklius. Jūrų ir vandenynų išsaugojimas iš tiesų yra itin svarbus dėl sparčiai augančio pasaulio gyventojų skaičiaus. Tai taip pat atitinka Sąjungos socioekonominius interesus: tvari mėlynoji ekonomika skatina investicijas, darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, o pasitelkiant vandenynų energiją prisidedama prie energetinio saugumo. Be to, veiksminga sienų kontrolė ir kova pasauliniu lygmeniu su nusikaltimais jūroje yra būtini saugioms ir apsaugotoms jūroms bei vandenynams, taip išsklaidant piliečių susirūpinimą dėl saugumo;

(3)

siekiant pagerinti koordinavimą ir suderinti pasidalijamojo valdymo fondų (toliau – fondai) paramos įgyvendinimą atsižvelgiant į pagrindinį tikslą – nuosekliai supaprastinti politikos vykdymą, buvo priimtas Reglamentas (ES) 2021/1060. Tas reglamentas taikomas EJRŽAF daliai, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas. Fondais siekiama vienas kitą papildančių tikslų, jiems taikomas toks pat valdymo būdas. Taigi, Reglamentu (ES) 2021/1060 nustatyti bendri bendrieji tikslai ir bendrieji principai, kaip antai partnerystė ir daugiapakopis valdymas. Jame taip pat įtvirtinti bendri strateginio planavimo ir programavimo elementai, įskaitant nuostatas dėl partnerystės susitarimų, kurie turi būti sudaromi su kiekviena valstybe nare, ir apibūdinamas bendras požiūris, kad fondų veikla turi būti orientuota į rezultatus. Atitinkamai jame nustatomos reikiamos sąlygos, veiklos rezultatų peržiūra ir nuostatos dėl stebėsenos, ataskaitų teikimo ir vertinimo. Be to, jame nustatomos bendros nuostatos, susijusios su tinkamumo finansuoti taisyklėmis, ir speciali tvarka, taikoma finansinėms priemonėms, programos „InvestEU“, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/523 (6), naudojimui, bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai ir finansų valdymui. Kai kurios nuostatos dėl valdymo ir kontrolės taip pat bendrai taikomos visiems fondams. Fondų, įskaitant EJRŽAF, ir kitų Sąjungos programų tarpusavio papildomumas turėtų būti aprašytas partnerystės susitarime, kaip numatyta Reglamente (ES) 2021/1060;

(4)

EJRŽAF taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 (7) (toliau – Finansinis reglamentas). Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis, finansine parama ir apmokėjimu išorės ekspertams;

(5)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės išdėstytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, apdovanojimus, netiesioginį valdymą, finansines priemones, biudžeto garantijas, finansinę paramą ir apmokėjimą išorės ekspertams, tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Taisyklės, priimtos remiantis SESV 322 straipsniu, taip pat apima bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(6)

taikant tiesioginį valdymą turėtų būti kuriama EJRŽAF sinergija ir papildomumas su kitais svarbiais Sąjungos fondais ir programomis. Taip pat turėtų būti galima teikti finansavimą finansinėmis priemonėmis, naudojant derinimo operacijas pagal Reglamentą (ES) 2021/523;

(7)

EJRŽAF lėšomis teikiama parama turėtų pasižymėti akivaizdžia Europos pridėtine verte, inter alia, šią paramą proporcingai naudojant rinkos nepakankamumui arba neoptimalios investavimo aplinkos problemai spręsti, ir ja neturėtų būti dubliuojamas ar išstumiamas finansavimas privačiojo sektoriaus lėšomis arba iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje;

(8)

pagalbai, kurią valstybės narės pagal šį reglamentą teikia žvejybos ir akvakultūros sektoriaus įmonėms, turėtų būti taikomi SESV 107, 108 ir 109 straipsniai. Tačiau dėl specifinių to sektoriaus ypatumų tie straipsniai neturėtų būti taikomi valstybių narių pagal šį reglamentą atliekamiems mokėjimams, kuriems taikomas SESV 42 straipsnis;

(9)

pagal šį reglamentą finansavimo tipai ir įgyvendinimo metodai turėtų būti atrenkami pagal tai, ar jais galima užtikrinti veiksmams nustatytus prioritetus ir pasiekti rezultatus, visų pirma, atsižvelgiant į kontrolės priemonių sąnaudas, administracinę naštą ir tikėtiną reikalavimų nesilaikymo riziką. Be kita ko, turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;

(10)

2021–2027 m. DFP nustatoma, kad žuvininkystės ir jūrų politika turi būti ir toliau remiama Sąjungos biudžeto lėšomis. EJRŽAF biudžetas einamosiomis kainomis turėtų siekti 6 108 000 000 EUR. EJRŽAF ištekliams turėtų būti taikomas pasidalijamojo valdymo principas ir tiesioginio bei netiesioginio valdymo principai. 5 311 000 000 EUR turėtų būti skiriama paramai, teikiamai pagal pasidalijamojo valdymo principą, o 797 000 000 EUR – paramai, teikiamai pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus. Siekiant užtikrinti stabilumą, visų pirma įgyvendinant BŽP tikslus, 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu nacionalinius asignavimus pagal pasidalijamojo valdymo principą reikėtų nustatyti remiantis 2014–2020 m. dalimis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (8) (EJRŽF). Konkrečias sumas reikėtų skirti atokiausiems regionams, kontrolei ir vykdymo užtikrinimui bei žvejybos valdymo ir mokslo reikmėms naudojamų duomenų rinkimui ir tvarkymui, o sumas, skiriamas tam tikroms investicijoms į žvejybos laivus ir žvejybos veiklos nutraukimui visam laikui ir laikinam žvejybos veiklos nutraukimui, reikėtų riboti;

(11)

Europos jūrų sektoriuje dirba daugiau kaip 5 milijonai žmonių, jo apyvarta siekia beveik 750 000 000 000 EUR, o bendroji pridėtinė vertė – 218 000 000 000 EUR per metus; šiame sektoriuje yra galimybių sukurti daug daugiau darbo vietų. Vertinama, kad pasaulinės vandenynų ekonomikos vertė šiuo metu siekia 1 300 000 000 000 EUR, o iki 2030 m. ji turėtų padidėti daugiau nei dvigubai. Inovacijas kituose sektoriuose, kaip antai jūrų įrenginių, laivų statybos, vandenynų stebėjimo, dugno valymo, pakrančių apsaugos ir jūrų statybos sektoriuose, itin skatina būtinybė įgyvendinti išmetamo CO2 kiekio tikslus, padidinti išteklių naudojimo efektyvumą ir sumažinti tvarios mėlynosios ekonomikos aplinkosauginį pėdsaką. Investicijos į jūrų ekonomiką finansuojamos iš Sąjungos struktūrinių fondų, visų pirma, Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir EJRŽAF. Norint išnaudoti jūrų sektoriaus augimo potencialą galėtų būti naudojamos naujos investavimo priemonės, kaip antai „InvestEU“;

(12)

EJRŽAF turėtų būti grindžiamas keturiais prioritetais: skatinti tausią žvejybą ir atkurti bei išsaugoti vandens biologinius išteklius; skatinti darnią akvakultūros veiklą ir perdirbti žvejybos bei akvakultūros produktus ir prekiauti jais, taip prisidedant prie aprūpinimo maistu saugumo Sąjungoje; sudaryti sąlygas tvariai mėlynajai ekonomikai pakrantės rajonuose ir salų bei krašto gilumos vietovėse ir skatinti žvejybos bei akvakultūros bendruomenių vystymąsi; stiprinti tarptautinį vandenynų valdymą ir užtikrinti saugias, apsaugotas, švarias ir tvariai valdomas jūras bei vandenynus. Šiuos prioritetus reikėtų įgyvendinti taikant pasidalijamojo, tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus;

(13)

EJRŽAF turėtų būti grindžiamas paprasta struktūra iš anksto Sąjungos lygmeniu pernelyg griežtai nenustatant jokių priemonių ir išsamių tinkamumo finansuoti taisyklių. Vietoj to reikėtų aprašyti plačius kiekvienam prioritetui skirtus konkrečius tikslus. Taigi, valstybės narės turėtų parengti savo programą joje nurodydamos tinkamiausias tų tikslų įgyvendinimo priemones. Įvairios valstybių narių programose nustatytos priemonės galėtų būti remiamos taikant šiame reglamente ir Reglamente (ES) 2021/1060 įtvirtintas taisykles, jeigu tomis priemonėmis siekiama šiame reglamente nustatytų konkrečių tikslų. Tačiau siekiant išvengti neigiamo poveikio žuvininkystės išteklių išsaugojimui, būtina sudaryti netinkamų finansuoti veiksmų sąrašą. Be to, investicijos į laivyną ir su juo susijusios kompensacijos turėtų būti skiriamos tik jeigu laikomasi BŽP išsaugojimo tikslų;

(14)

Jungtinių Tautų priimtoje Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. (toliau – Darbotvarkė iki 2030 m.) vandenynų išsaugojimas ir tausus naudojimas nustatytas kaip vienas iš 17 darnaus vystymosi tikslų, t. y. 14-asis DVT („išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius siekiant darnaus vystymosi“). Sąjunga yra visapusiškai įsipareigojusi, kad šio tikslo būtų siekiama ir jis būtų įgyvendintas. Atsižvelgdama į tai, ji įsipareigojo skatinti tvarią mėlynąją ekonomiką ir tas įsipareigojimas dera su jūrinių teritorijų planavimu, biologinių išteklių išsaugojimu ir geros aplinkos būklės pasiekimu, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/56/EB (9), taip pat ji įsipareigojo uždrausti tam tikrų rūšių žvejybos subsidijas, kuriomis prisidedama prie perteklinio pajėgumo susidarymo ir žuvų išteklių peržvejojimo, panaikinti subsidijas, kuriomis prisidedama prie neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos (NNN) žvejybos, ir neskirti naujų tokio pobūdžio subsidijų. Pastarasis rezultatas turėtų būti pasiektas per derybas Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl subsidijų žuvininkystei. Be to, kai 2002 m. Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais ir 2012 m. Jungtinių Tautų konferencijoje darnaus vystymosi klausimais („Rio+20“) vyko PPO derybos, Sąjunga įsipareigojo panaikinti subsidijas, kuriomis prisidedama prie perteklinio žvejybos pajėgumo susidarymo ir žuvų išteklių peržvejojimo;

(15)

atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą ir laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir į įsipareigojimą, kad būtų siekiama Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, veiksmais pagal šį reglamentą turėtų būti prisidedama siekiant 30 % visų 2021–2027 m. DFP išlaidų skirti klimato srities tikslų integravimui ir turėtų būti padedama siekti, kad 2024 m. biologinės įvairovės tikslams būtų skirta 7,5% metinių išlaidų pagal 2021–2027 m. DFP, o 2026–2027 m. biologinės įvairovės tikslams būtų skirta 10 % metinių išlaidų pagal 2021–2027 m. DFP, kartu atsižvelgiant į esamus klimato ir biologinės įvairovės tikslų sutapimus;

(16)

EJRŽAF turėtų būti prisidedama prie Sąjungos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslų pasiekimo. Turėtų būti stebima, kaip prisidedama, taikant Sąjungos aplinkos ir klimato rodiklius ir apie tai turėtų būti reguliariai pranešama pagal Reglamentą (ES) 20211060;

(17)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (10) 42 straipsnį, Sąjungos finansinė parama EJRŽAF lėšomis turėtų būti suteikiama tik jeigu laikomasi BŽP taisyklių. veiklos vykdytojų, padariusių sunkius BŽP taisyklių pažeidimus, paraiškos neturėtų būti priimamos;

(18)

siekiant atitikti konkrečias BŽP sąlygas, nurodytas Reglamente (ES) Nr. 1380/2013, ir prisidėti prie BŽP taisyklių laikymosi, reikėtų priimti nuostatas, papildančias taisykles dėl mokėjimo termino pertraukimo, sustabdymo ir finansinių pataisų, kaip išdėstyta Reglamente (ES) 2021/1060. Kai valstybė narė nesilaiko savo pareigų pagal BŽP arba Komisija turi įrodymų, dėl kurių galima daryti prielaidą apie tokį nesilaikymą, Komisijai turėtų būti leidžiama kaip atsargumo priemonę taikyti mokėjimų terminų pertraukimą. Greta mokėjimo termino pertraukimo galimybės, siekiant išvengti akivaizdžios grėsmės padengti netinkamas finansuoti išlaidas, Komisijai turėtų būti leidžiama sustabdyti mokėjimus ir taikyti finansines pataisas tais atvejais, kai valstybė narė reikšmingu mastu nesilaiko BŽP taisyklių;

(19)

per keletą pastarųjų metų buvo imamasi veiksmų siekiant atkurti žuvų išteklius iki geros būklės, padidinti Sąjungos žvejybos sektoriaus pelningumą ir išsaugoti jūrų ekosistemas. Tačiau vis dar yra nemenkų sunkumų visapusiškai įgyvendinant BŽP socioekonominius ir aplinkos apsaugos tikslus, visų pirma tikslus atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijas, kad jų dydis viršytų biomasės dydžius, kuriems esant galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY), panaikinti nepageidaujamą laimikį ir nustatyti žuvų išteklių atkūrimo rajonus. Šiems tikslams pasiekti reikia, kad parama būtų teikiama ir po 2020 m., visų pirma, jūrų baseinų, kuriuose pažanga buvo lėtesnė, atžvilgiu;

(20)

EJRŽAF turėtų padėti siekti BŽP aplinkos apsaugos, ekonominių, socialinių ir užimtumo tikslų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje, visų pirma tikslų atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijas, kad jų dydis viršytų biomasės dydžius, kuriems esant galima užtikrinti MSY, kiek įmanoma išvengti nepageidaujamo laimikio ir jį kuo labiau sumažinti, taip pat kuo labiau sumažinti neigiamą žvejybos veiklos poveikį jūrų ekosistemai. Tokia parama turėtų užtikrinti, kad žvejybos veikla būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu ir valdoma taip, kad atitiktų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje nustatytus tikslus, kad būtų gaunama naudos ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse, prisidedama prie sveiko maisto tiekimo ir padedama užtikrinti deramą nuo žvejybos veiklos priklausomų asmenų gyvenimo lygį, atsižvelgiant į priekrantės žvejybą ir socioekonominius aspektus. Tokia parama turėtų aprėpti inovacijas ir investicijas, susijusias su nedidelį poveikį darančios, selektyviosios, klimato kaitos poveikiui atsparios ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios žvejybos praktika ir būdais;

(21)

žvejyba yra itin svarbi daugelio Sąjungos pakrantės bendruomenių pragyvenimui ir kultūros paveldui, visų pirma ten, kur svarbų vaidmenį atlieka mažos apimties priekrantės žvejyba. Atsižvelgiant į tai, kad daugelyje žvejų bendruomenių vidutinis žvejų amžius viršija 50 metų, kartų atsinaujinimas ir veiklos įvairinimas vis dar kelia sunkumų. Visų pirma jauniems žvejams, siekiantiems imtis naujos ekonominės veiklos žuvininkystės sektoriuje ir ją plėtoti, nėra paprasta gauti finansinių išteklių – į tai reikėtų atsižvelgti paskirstant ir tikslingai teikiant EJRŽAF lėšas. Toks plėtojimas yra būtinas Sąjungos žuvininkystės sektoriaus konkurencingumui užtikrinti. Todėl parama turėtų būti teikiama jauniems žvejams, pradedantiems žvejybos veiklą, kad jiems būtų lengviau įsisteigti. Siekiant užtikrinti EJRŽAF lėšomis remiamos naujos ekonominės veiklos gyvybingumą, parama turėtų būti teikiama su sąlyga, kad būtų įgyta tinkama patirtis ar kvalifikacija. Jeigu parama verslo pradžiai teikiama žvejybos laivui įsigyti, ja turėtų būti prisidedama tik prie pirmojo žvejybos laivo arba jo kontrolinio akcijų paketo įsigijimo;

(22)

vienas iš pagrindinių BŽP iššūkių yra nepageidaujamo laimikio išvengimas. Tuo atžvilgiu teisinis įpareigojimas iškrauti visą laimikį reiškė didelius ir svarbius žvejybos praktikos pokyčius šiame sektoriuje, kartais patiriant didelių finansinių išlaidų. Todėl turėtų būti galima EJRŽAF lėšomis remti inovacijas ir investicijas, kuriomis prisidedama prie visiško įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo, taip pat padėti rengti ir įgyvendinti išsaugojimo priemones, kuriomis prisidedama prie selektyvumo. Investicijoms į selektyviosios žvejybos įrankius, uostų infrastruktūros gerinimą ir nepageidaujamo laimikio pardavimą turėtų būti galima taikyti didesnę pagalbos intensyvumo normą nei ta, kuri taikoma kitiems veiksmams. Didžiausią 100 % pagalbos intensyvumo normą taip pat turėtų būti galima taikyti skaidrių keitimosi žvejybos galimybėmis tarp valstybių narių sistemų (kvotų mainų) kūrimui, plėtojimui, stebėsenai, vertinimui ir valdymui siekiant sumažinti „žvejybą stabdančių žuvų rūšių“ efektą, kurį sukelia įpareigojimas iškrauti laimikį;

(23)

turėtų būti galima EJRŽAF lėšomis remti inovacijas ir investicijas į Sąjungos žvejybos laivus. Ta parama turėtų apimti veiksmus, kuriais siekiama gerinti sveikatos, saugos ir darbo sąlygas, energijos vartojimo efektyvumą ir laimikio kokybę. Ji neturėtų apimti įrangos, kuria didinamos žvejybos laivo galimybės rasti žuvis, įsigijimo. Dėl tokios paramos taip pat neturėtų padidėti nė vieno atskiro laivo žvejybos pajėgumas, išskyrus atvejus, kai tai tiesiogiai lemia žvejybos laivo bendrosios talpos padidėjimas, būtinas saugai, darbo sąlygoms arba energijos vartojimo efektyvumui gerinti. Tokiais atvejais atskiro laivo žvejybos pajėgumo padidėjimas turėtų būti kompensuojamas prieš tai panaikinant (negavus viešosios pagalbos) bent tokį patį to paties laivyno segmento arba laivyno segmento, kuriame žvejybos pajėgumas nesubalansuotas su turimomis žvejybos galimybėmis, žvejybos pajėgumą, kad laivyno lygmeniu nepadidėtų žvejybos pajėgumas. Be to, parama neturėtų būti teikiama tiesiog už pagal Sąjungos teisę privalomų reikalavimų laikymąsi, išskyrus reikalavimus, kuriuos valstybė narė nustatė siekdama įgyvendinti neprivalomas Tarybos direktyvos (ES) 2017/159 (11) nuostatas, ir kontrolės tikslais naudojamos tam tikros įrangos pirkimą, montavimą ir valdymą. Sukūrus sistemą be norminių priemonių, apibrėžti tikslias tokių investicijų tinkamumo finansuoti taisykles turėtų pačios valstybės narės. Sveikatos, saugos ir darbo sąlygų žvejybos laivuose atžvilgiu turėtų būti leidžiama taikyti didesnę pagalbos intensyvumo normą nei kitiems veiksmams;

(24)

būtina nustatyti konkrečias tam tikrų kitų EJRŽAF lėšomis remiamų investicijų į žvejybos laivyną tinkamumo finansuoti taisykles, kad šiomis investicijomis nebūtų prisidedama prie perteklinio pajėgumo nustatymo ar peržvejojimo. Visų pirma parama jaunam žvejui pirmą kartą įsigyjant naudotą laivą ir žvejybos laivo variklio keitimui arba modernizavimui taip pat turėtų būti teikiama laikantis tam tikrų sąlygų, įskaitant sąlygą, kad laivas turi priklausyti laivyno segmentui, kurio žvejybos pajėgumas yra subalansuotas su to segmento turimomis žvejybos galimybėmis, ir kad naujo arba modernizuoto variklio galia kilovatais (kW) neturi būti didesnė nei keičiamo variklio galia;

(25)

investicijos į žmogiškąjį kapitalą taip pat itin svarbios norint padidinti žvejybos, akvakultūros ir jūrų sektoriaus konkurencingumą ir pagerinti šių sektorių ekonominius rezultatus. Todėl EJRŽAF lėšomis turėtų būti galima remti konsultavimo paslaugas, mokslininkų ir žvejų bendradarbiavimą, profesinį mokymą, mokymąsi visą gyvenimą, taip pat socialinio dialogo skatinimą ir žinių sklaidą;

(26)

žuvininkystės kontrolė yra itin svarbi įgyvendinant BŽP. Taigi EJRŽAF lėšomis pagal pasidalijamojo valdymo principą turėtų būti remiamas Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistemos plėtojimas ir įgyvendinimas, kaip nustatyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1224/2009 (12). Tam tikri tame reglamente įtvirtinti įpareigojimai, t. y. privalomos laivų buvimo vietos nustatymo ir elektroninio duomenų perdavimo sistemos, privalomos nuotolinio elektroninio stebėjimo sistemos ir privalomas nuolatinis varomojo variklio galios matavimas ir registravimas, pateisina iš EJRŽAF skiriamą konkrečią paramą. Be to, valstybių narių investicijos į kontrolės išteklius galėtų būti naudojamos ir jūrų stebėjimo ir bendradarbiavimo vykdant pakrančių apsaugos funkcijas tikslais;

(27)

BŽP sėkmė priklauso nuo to, ar turima mokslinių rekomendacijų dėl žvejybos valdymo, taigi ir žvejybos duomenų. Atsižvelgiant į iššūkius ir išlaidas siekiant gauti patikimų ir išsamių duomenų, reikia remti valstybių narių veiksmus renkant ir tvarkant duomenis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1004 (13) ir prisidedant prie patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų. Tokia parama turėtų užtikrinti sinergiją su kitų rūšių jūrų duomenų rinkimu ir tvarkymu;

(28)

EJRŽAF lėšomis reikėtų remti veiksmingą žiniomis grindžiamą BŽP įgyvendinimą ir valdymą pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus, teikiant mokslines rekomendacijas, vykdant regioninį bendradarbiavimą dėl išsaugojimo priemonių, plėtojant ir įgyvendinant Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistemą, užtikrinant patariamųjų tarybų veikimą ir teikiant savanoriškus tarptautinėms organizacijoms skirtus įnašus;

(29)

siekiant stiprinti ekonominiu, socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriu darnią žvejybos veiklą, EJRŽAF lėšomis turėtų būti galima remti žuvininkystės ir žvejybos laivynų valdymo veiksmus pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 ir 23 straipsnius ir to reglamento II priedą, taip pat valstybių narių pastangas optimizuoti turimų žvejybos pajėgumų paskirstymą, atsižvelgiant į jų laivyno poreikius ir nedidinant jų bendro žvejybos pajėgumo;

(30)

atsižvelgiant į iššūkius siekiant BŽP nustatytų išsaugojimo tikslų, parama laivyno prisitaikymui kartais tebėra būtina tam tikruose laivyno segmentuose ir jūrų baseinuose. Tokia parama turėtų būti aiškiai skiriama būtent geresniam laivynų valdymui ir jūrų biologinių išteklių išsaugojimui bei tausiam naudojimui, ja turėtų būti siekiama užtikrinti žvejybos pajėgumo ir turimų žvejybos galimybių pusiausvyrą. Todėl EJRŽAF lėšomis turėtų būti galima finansuoti žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui tuose laivyno segmentuose, kurių žvejybos pajėgumas neatitinka turimų žvejybos galimybių. Tokia parama turėtų būti veiksmų planų priemonė, kuria bus reguliuojami laivyno segmentai, kuriuose nustatytas struktūrinio pajėgumo perteklius, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 4 dalyje, ir turėtų būti įgyvendinama atiduodant žvejybos laivą į metalo laužą arba nutraukiant jo eksploataciją ir jį modifikuojant kitai veiklai. Jeigu modifikavus laivą padidėtų neigiamas mėgėjų žvejybos poveikis jūrų ekosistemai, parama turėtų būti skiriama tik jeigu laikomasi BŽP ir atitinkamų daugiamečių planų tikslų;

(31)

siekiant prisidėti prie BŽP nustatytų išsaugojimo tikslų įgyvendinimo arba sušvelninti tam tikras išskirtines aplinkybes, EJRŽAF lėšomis turėtų būti galima remti kompensavimą už laikiną žvejybos veiklos nutraukimą dėl tam tikrų išsaugojimo priemonių įgyvendinimo, neatidėliotinų priemonių įgyvendinimo, tausios žvejybos partnerystės susitarimo (TŽPS) taikymo pertraukimo dėl force majeure priežasčių, gaivalinės nelaimės, ekologinio įvykio ar sveikatos krizės. Parama dėl laikino veiklos nutraukimo, susijusio su išsaugojimo priemonėmis, turėtų būti skiriama tik tuo atveju, jei, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, reikia sumažinti žvejybos pastangas, kad būtų pasiekti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalies ir 2 straipsnio 5 dalies a punkte nustatyti tikslai;

(32)

atsižvelgiant į tai, kad žvejais susiduria su vis didesne ekonomine rizika ir rizika aplinkai, kylančiomis, inter alia, dėl klimato kaitos ir kainų svyravimo, EJRŽAF lėšomis turėtų būti galima remti veiksmus, kuriais stiprinimas žvejybos sektoriaus atsparumas, be kita ko, pasitelkiant savitarpio fondus, draudimo priemones ar kitas kolektyvines sistemas, kurios padidintų sektoriaus pajėgumą valdyti riziką ir reaguoti į nepalankius įvykius;

(33)

mažos apimties priekrantės žvejybą vykdo jūrų ir vidaus vandenų žvejybos laivai, kurių bendrasis ilgis yra mažesnis nei 12 metrų ir kurie nenaudoja velkamųjų žvejybos įrankių, ir be laivo žvejojantys žvejai, įskaitant vandens bestuburių rinkėjus. Tam sektoriui tenka beveik 75 % visų Sąjungoje įregistruotų žvejybos laivų ir beveik pusė visų žuvininkystės sektoriaus darbo vietų. Mažos apimties priekrantės žvejybos veiklos vykdytojai ypač priklauso nuo sveikų žuvų išteklių kaip pagrindinio pajamų šaltinio. Todėl siekiant skatinti tausios žvejybos praktiką, EJRŽAF tai veiklai turėtų taikyti lengvatinį režimą, nustatant didžiausią 100 % pagalbos intensyvumo normą, tokio režimo netaikant veiksmams, susijusiems su pirmuoju žvejybos laivo įsigijimu, variklio pakeitimu ar modernizavimu, ir veiksmams, kuriais padidinama žvejybos laivo bendroji talpa siekiant pagerinti saugą, darbo sąlygas arba energijos vartojimo efektyvumą. Be to, valstybės narės savo programose turėtų atsižvelgti į konkrečius mažos apimties priekrantės žvejybos poreikius ir apibūdinti, kokių rūšių veiksmų galima būtų imtis, kad būtų plėtojama mažos apimties priekrantės žvejyba;

(34)

didžiausia EJRŽAF bendro finansavimo norma kiekvienam konkrečiam tikslui turėtų būti 70 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų, išskyrus papildomų išlaidų atokiausiuose regionuose kompensavimą, kurio atveju ši norma turėtų būti 100 %;

(35)

didžiausia pagalbos intensyvumo norma turėtų sudaryti 50 % visų tinkamų finansuoti išlaidų, numatant galimybę tam tikrais atvejais nustatyti nukrypti leidžiančias normas;

(36)

atokiausiuose regionuose susiduriama su specifiniais sunkumais dėl jų atokumo, topografijos ir klimato, kaip nurodyta SESV 349 straipsnyje, ir esama tam tikrų išteklių, kuriuos galima panaudoti plėtojant tvarią mėlynąją ekonomiką. Taigi kiekvieno atokiausio regiono veiksmų planas dėl tvarios mėlynosios ekonomikos sektorių vystymo, įskaitant tausią žvejybą ir akvakultūrą, turėtų būti pridėtas prie atitinkamų valstybių narių programos, o tų veiksmų planų įgyvendinimui skirtai finansinei paramai turėtų būti numatytas finansinis asignavimas; EJRŽAF lėšomis taip pat turėtų būti galima remti papildomų išlaidų, atokiausių regionų veiklos vykdytojų patiriamų dėl tų regionų vietos ir izoliuotumo, kompensavimą. Turėtų būti nustatyta, kokią didžiausią to bendro finansinio asignavimo procentinę dalį tokia parama gali sudaryti. Be to, atokiausiuose regionuose turėtų būti taikoma didesnė pagalbos intensyvumo norma nei kitiems veiksmams. Valstybės narės turėtų turėti galimybę skirti papildomą finansavimą tai paramai užtikrinti. Apie tokį finansavimą, kaip valstybės pagalbą, turėtų būti pranešta Komisijai; ji gali jį patvirtinti pagal šį reglamentą kaip tos paramos dalį;

(37)

pagal pasidalijamojo valdymo principą EJRŽAF lėšomis turėtų būti galima remti vandens biologinės įvairovės ir ekosistemų, be kita ko, vidaus vandenyse, apsaugą ir atkūrimą. Tuo tikslu iš EJRŽAF turėtų būti galima skirti paramą siekiant kompensuoti, inter alia, žvejams už jų atsitiktinai iš jūros surinktus prarastus žvejybos įrankius ir jūrą teršiančias šiukšles, įskaitant sargasinius dumblius, ir paramą investicijoms į uostus, kad juose būtų įrengta tinkama prarastų žvejybos įrankių ir jūrą teršiančių šiukšlių priėmimo infrastruktūra. Paramą taip pat turėtų būti galima skirti veiksmams, kuriais siekiama pasiekti arba išlaikyti gerą jūros aplinkos būklę, kaip numatyta Direktyvoje 2008/56/EB, erdvės apsaugos priemonių, nustatytų pagal tą direktyvą, įgyvendinimui ir „Natura 2000“ teritorijų valdymui, atkūrimui ir stebėsenai remiantis prioritetinėmis veiksmų programomis, nustatytomis pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB (14), rūšių apsaugai, visų pirma pagal Direktyvą 92/43/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB (15), taip pat vidaus vandenų atkūrimui vadovaujantis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB (16) (Vandens pagrindų direktyva) nustatyta priemonių programa. Pagal tiesioginio valdymo principą EJRŽAF lėšomis reikėtų remti skatinimą užtikrinti švarias ir geros būklės jūras ir Europos strategijos dėl plastiko žiedinėje ekonomikoje įgyvendinimą, kaip numatyta 2018 m. sausio 16 d. Komisijos komunikate „Europos strategija dėl plastiko žiedinėje ekonomikoje“, derinant su tikslu pasiekti arba išlaikyti gerą jūros aplinkos būklę;

(38)

žvejyba ir akvakultūra padeda užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą ir mitybą. Tačiau vertinama, kad šiuo metu Sąjunga importuoja daugiau nei 60 % savo žuvininkystės produktų ir todėl labai priklauso nuo trečiųjų valstybių. Svarbus uždavinys yra skatinti vartotojus vartoti Sąjungoje pagal aukštus kokybės standartus pagamintus žuvų baltymus, kuriuos vartotojai gali įsigyti prieinamomis kainomis;

(39)

EJRŽAF lėšomis turėtų būti galima remti akvakultūros, įskaitant gėlavandenę akvakultūrą, skatinimą ir darnų vystymąsi siekiant auginti vandens gyvūnus ir augalus maistui ir kitoms žaliavoms gaminti. Kai kuriose valstybėse narėse vis dar taikomos sudėtingos administracinės procedūros: pavyzdžiui, sunku patekti į tam tikras teritorijas, taikomos apsunkinančios licencijų išdavimo procedūros, dėl kurių sektoriui sunku gerinti savo įvaizdį ir didinti gaminamų produktų konkurencingumą. EJRŽAF parama turėtų būti skiriama derinant su pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 parengtais daugiamečiais nacionaliniais strateginiais planais akvakultūros srityje. Visų pirma paramą turėtų būti galima teikti aplinkos tvarumo didinimui, gamybinėms investicijoms, inovacijoms, profesinių įgūdžių įgijimui, darbo sąlygų gerinimui ir kompensacinėms priemonėms, skirtoms svarbiausioms žemės ir gamtos valdymo paslaugoms remti. Be to, tinkami finansuoti veiksmai turėtų būti visuomenės sveikatos veiksmai, akvakultūros išteklių draudimo sistemos ir gyvūnų sveikatos bei gerovės veiksmai;

(40)

aprūpinimas maistu taip pat priklauso nuo veiksmingų ir gerai organizuotų rinkų, kuriose gerinamas tiekimo grandinės skaidrumas, stabilumas, kokybė bei įvairovė ir vartotojų informavimas. Tuo tikslu EJRŽAF lėšomis turėtų būti galima remti prekybą žvejybos ir akvakultūros produktais, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1379/2013 (17) nustatytų tikslų. Visų pirma, turėtų būti galima skirti paramą gamintojų organizacijų kūrimui, gamybos ir prekybos planų įgyvendinimui, naujų realizavimo rinkų skatinimui ir informacijos apie rinką plėtojimui ir platinimui;

(41)

perdirbimo pramonei tenka svarbus vaidmuo užtikrinant žvejybos ir akvakultūros produktų prieinamumą ir kokybę. EJRŽAF lėšomis turėtų būti galima remti tikslines investicijas į tą pramonę, jeigu jos padeda siekti bendro rinkos organizavimo tikslų. Įmonėms, kurios nėra mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), tokia parama turėtų būti suteikiama tik pasitelkiant finansines priemones arba per „InvestEU“, bet ne skiriant dotacijas;

(42)

EJRŽAF lėšomis turėtų būti galima remti kompensacijas veiklos vykdytojams žvejybos ir akvakultūros sektoriuje ypatingų įvykių, dėl kurių labai sutrikdomos rinkos, atveju;

(43)

darbo vietų kūrimą pakrantės regionuose lemia vietoje skatinamas tvarios mėlynosios ekonomikos plėtojimas, dėl kurio atsigauna tų regionų socialinė struktūra. Tikėtina, kad vandenynų srities pramonė ir paslaugos augs sparčiau nei pasaulio ekonomika ir iki 2030 m. užtikrins svarbų indėlį į užimtumą ir ekonomikos augimą. Kad mėlynasis augimas būtų tvarus, jį turėtų skatinti inovacijos ir investicijos į naujas jūrų įmones ir bioekonomiką, įskaitant tvaraus turizmo modelius, atsinaujinančiąją vandenynų energiją, naujovišką aukštos klasės laivų statybą ir naujas uostų paslaugas, dėl kurių gali būti sukurta darbo vietų ir kartu remiama vietos plėtra. Nors sąlygos viešosioms investicijoms į tvarią mėlynąją ekonomiką turėtų būti sudaromos visose Sąjungos biudžeto srityse, EJRŽAF parama turėtų būti konkrečiai sutelkiama į tvarios mėlynosios ekonomikos plėtojimo sąlygų užtikrinimą ir kliūčių šalinimą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos investicijoms ir naujų rinkų bei technologijų ar paslaugų plėtrai. Paramą tvarios mėlynosios ekonomikos plėtojimui reikėtų skirti pagal pasidalijamojo, tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus;

(44)

tvarios mėlynosios ekonomikos plėtojimas labai priklauso nuo partnerystės tarp vietos suinteresuotųjų subjektų, kurie padeda užtikrinti pakrantės ir krašto gilumos bendruomenių ir ekonomikų gyvybingumą. EJRŽAF turėtų suteikti priemonių tokioms partnerystėms skatinti. Šiuo tikslu jo lėšomis turėtų būti galima remti per BIVP pagal pasidalijamojo valdymo principą . Toks požiūris turėtų skatinti ekonomikos įvairinimą vietos sąlygomis plėtojant priekrantės žvejybą bei žvejybą vidaus vandenyse, akvakultūrą ir tvarią mėlynąją ekonomiką. BIVP strategijomis turėtų būti užtikrinama, kad vietos bendruomenės žvejybos ir akvakultūros vietovėse geriau išnaudotų tvarios mėlynosios ekonomikos teikiamas galimybes ir iš jų gautų naudos pasitelkdamos aplinkos, kultūros, socialinius ir žmogiškuosius išteklius ir juos stiprindamos. Taigi kiekvienoje vietos partnerystėje turėtų atsispindėti pagrindinis jos strategijos tikslas užtikrinant subalansuotą visų svarbių vietos tvarios mėlynosios ekonomikos suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir atstovavimą jiems;

(45)

pagal pasidalijamojo valdymo principą EJRŽAF lėšomis turėtų būti galima remti tvaraus jūrų ir vandenynų valdymo stiprinimą renkant, tvarkant ir naudojant duomenis, kad būtų pagerintos žinios apie jūros aplinkos būklę. Tokia parama turėtų būti siekiama įvykdyti direktyvų 92/43/EEB ir 2009/147/EB reikalavimus, remti jūrinių teritorijų planavimą ir gerinti duomenų kokybę bei dalijimąsi duomenimis pasitelkus Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklą;

(46)

pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus EJRŽAF parama dėmesys turėtų būti sutelktas į tvariai mėlynajai ekonomikai užtikrinti reikiamas sąlygas skatinant integruotą jūrų politikos valdymą ir administravimą, aktyviau į tvarią mėlynąją ekonomiką perkeliant ir joje pritaikant mokslinius tyrimus, inovacijas ir technologijas, gerinant jūrininkystės įgūdžius, raštingumą vandenynų klausimais ir dalijimąsi socioekonominiais duomenimis apie tvarią mėlynąją ekonomiką, skatinant klimato kaitos poveikiui atsparią mažo anglies dioksido kiekio technologijų tvarią mėlynąją ekonomiką ir kuriant projektų bazes bei novatoriškas finansavimo priemones. Pirmiau išvardytose srityse reikėtų tinkamai atsižvelgti į ypatingą atokiausių regionų padėtį;

(47)

60 % vandenynų viršija nacionalinės jurisdikcijos ribas. Vadinasi, jiems taikoma pasidalijamoji tarptautinė atsakomybė. Dauguma problemų, kaip antai išteklių pereikvojimas, klimato kaita, rūgštėjimas, tarša ir mažėjanti biologinė įvairovė, su kuriomis susiduriama vandenynuose, yra tarpvalstybinio pobūdžio, tad reikalingas bendras atsakas. Pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, kurios Šalis Sąjunga yra pagal Tarybos sprendimą 98/392/EB (18), siekiant reglamentuoti ir valdyti žmogaus veiklą vandenynuose sukurta daug jurisdikcijos teisių, institucijų ir specialių sistemų. Pastaraisiais metais bendrai sutariama, kad jūros aplinką ir žmogaus veiklą jūroje reikėtų valdyti veiksmingiau, kad didėjantis neigiamas poveikis vandenynams būtų mažinamas;

(48)

kaip pasaulinių procesų dalyvė Sąjunga yra tvirtai įsipareigojusi skatinti tarptautinį vandenynų valdymą, kaip numatyta 2016 m. lapkričio 10 d. bendrame Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikate „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“. Sąjungos vandenynų valdymo politika integruotai aprėpia vandenynus. Tarptautinis vandenynų valdymas yra esminis ne tik siekiant įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m., visų pirma, 14-ąjį DVT, bet ir būsimosioms kartoms užtikrinant saugias, apsaugotas, švarias ir tvariai valdomas jūras ir vandenynus. Sąjunga turi įvykdyti tuos tarptautinius įsipareigojimus ir būti ta varomąja jėga, kuri skatintų geresnį tarptautinį vandenynų valdymą dvišaliu, regioniniu ir daugiašaliu lygmenimis, be kita ko, siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti, patobulinti tarptautinio vandenynų valdymo sistemą, sumažinti vandenynams ir jūroms daromą neigiamą poveikį, sukurti tokias sąlygas, kad būtų galima užtikrinti tvarią mėlynąją ekonomiką, ir aktyviau vykdyti tarptautinius vandenynų mokslinius tyrimus ir kaupti duomenis;

(49)

veiksmais pagal EJRŽAF, kuriais skatinamas tarptautinis vandenynų valdymas, siekiama pagerinti bendrą tarptautinių ir regioninių procesų, susitarimų, taisyklių ir institucijų sistemą, kad žmogaus veikla vandenynuose būtų reglamentuojama ir valdoma. EJRŽAF lėšomis turėtų būti remiami tarptautiniai susitarimai, kuriuos Sąjunga yra sudariusi srityse, nepatenkančiose į tausios žvejybos partnerystės susitarimus (TŽPS), sudarytus su įvairiomis trečiosiomis valstybėmis, ir Sąjungos privalomos narystės regioninėse žvejybos valdymo organizacijose (RŽVO) mokestis. TŽPS ir RŽVO bus ir toliau finansuojami pagal įvairias Sąjungos biudžeto dalis;

(50)

kalbant apie saugumą ir gynybą, būtina užtikrinti geresnę sienų apsaugą ir jūrų saugumą. Pagal Europos Sąjungos jūrų saugumo strategiją, kurią 2014 m. birželio 24 d. priėmė Europos Sąjungos Taryba, ir jos veiksmų planą, priimtą 2014 m. gruodžio 16 d., dalijimasis informacija ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos bendradarbiavimas, kuriame dalyvauja Europos žuvininkystės kontrolės agentūra, Europos jūrų saugumo agentūra ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, yra itin svarbūs tiems tikslams pasiekti. Tad EJRŽAF lėšomis reikėtų remti jūrų stebėjimą ir pakrančių apsaugos tarnybų bendradarbiavimą tiek pagal pasidalijamojo valdymo, tiek pagal tiesioginio valdymo principus, be kita ko, perkant įrangą įvairios paskirties jūrinėms operacijoms vykdyti. Taip pat turėtų būti sudaroma galimybė atitinkamoms agentūroms įgyvendinti paramą jūrų stebėjimo ir saugumo srityje pagal netiesioginio valdymo principą;

(51)

pagal pasidalijamojo valdymo principą kiekviena valstybė narė turėtų parengti vieną bendrą programą, kurią turėtų patvirtinti Komisija. Komisija turėtų įvertinti programų projektus atsižvelgdama į kuo didesnį jų indėlį siekiant EJRŽAF prioritetų ir atsparumo, žaliosios pertvarkos ir skaitmeninės pertvarkos tikslų. Vertindama programų projektus Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į jų indėlį plėtojant tausią mažos apimties priekrantės žvejybą ir prisidedant prie aplinkos, ekonominio ir socialinio tvarumo, BŽP aplinkosaugos ir socioekonominių uždavinių, tvarios mėlynosios ekonomikos socioekonominių rezultatų, jūrų ekosistemų išsaugojimo ir atkūrimo, jūrą teršiančių šiukšlių mažinimo ir klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie jos;

(52)

atsižvelgdama į regionalizavimo kontekstą ir siekdama paskatinti valstybes nares rengiant programas laikytis strateginio požiūrio, Komisija turėtų įvertinti programų projektus, atsižvelgdama, kai taikytina, į Komisijos parengtą regioninę jūros baseino analizę, kurioje nurodytos bendros stiprybės ir silpnybės, kiek tai susiję su BŽP tikslų įgyvendinimu. Tokia analizė turėtų padėti tiek valstybėms narėms, tiek Komisijai derėtis dėl kiekvienos programos, atsižvelgiant į regioninius iššūkius ir poreikius;

(53)

EJRŽAF lėšomis teikiamos paramos veiksmingumą valstybėse narėse reikėtų vertinti remiantis rodikliais. Valstybės narės turėtų teikti ataskaitas dėl pažangos, padarytos siekiant nustatytų tarpinių ir siektinų reikšmių pagal Reglamentą (ES) 2021/1060. Tuo tikslu turėtų būti sukurta stebėsenos ir vertinimo sistema;

(54)

siekiant teikti informaciją apie EJRŽAF lėšomis teikiamą paramą aplinkos ir klimato tikslams pasiekti pagal Reglamentą (ES) 2021/1060, reikėtų nustatyti intervencinių priemonių rūšimis grindžiamą metodiką. Pagal tą metodiką teikiamai paramai turėtų būti priskiriamas konkretus korekcinis koeficientas, kurio dydis atspindi mastą, kuriuo tokia parama padeda siekti aplinkos ir klimato tikslų;

(55)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (19) 22 ir 23 punktais, EJRŽAF turėtų būti vertinamas remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reguliavimo. Tie reikalavimai, kai tinkama, turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais remiantis būtų vertinamas EJRŽAF poveikis vietoje;

(56)

Komisija turėtų vykdyti informavimo ir komunikacijos veiksmus, susijusius su EJRŽAF ir jo veiksmais bei rezultatais. EJRŽAF skirtais finansiniais ištekliais taip pat turėtų būti prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politinius prioritetus tiek, kiek jie yra susiję su EJRŽAF prioritetais;

(57)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (20), Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (21), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (22) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 (23) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (24), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios naudojant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises. Valstybės narės turėtų užkirsti kelią visiems paramos gavėjų padarytiems pažeidimams, įskaitant sukčiavimą, juos nustatyti ir veiksmingai ištaisyti. Valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie visus nustatytus pažeidimus, įskaitant sukčiavimą, ir visus tolesnius veiksmus, kurių jos ėmėsi dėl tokių pažeidimų ir dėl bet kokių OLAF tyrimų;

(58)

siekiant padidinti Sąjungos lėšų naudojimo skaidrumą ir užtikrinti patikimesnį finansų valdymą, visų pirma, sugriežtinant viešąją naudojamų lėšų kontrolę, valstybės narės interneto svetainėje reikėtų skelbti tam tikrą informaciją apie EJRŽAF lėšomis finansuojamą veiklą, kaip numatyta Reglamente (ES) 2021/1060. Kai valstybė narė paskelbia informaciją apie EJRŽAF lėšomis finansuojamus veiksmus, turi būti laikomasi asmens duomenų apsaugos taisyklių, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 (25);

(59)

siekiant papildyti tam tikras neesmines šio reglamento nuostatas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl ribos, nuo kurios prasideda nepriimtinumo, susijusio su paraiškų priimtinumo kriterijais, laikotarpis, ir to laikotarpio nustatymo, dėl suteiktos pagalbos susigrąžinimo sunkių pažeidimų atveju tvarkos, dėl atitinkamų nepriimtinumo laikotarpio pradžios ir pabaigos datų ir trumpesnio nepriimtinumo laikotarpio sąlygų, dėl papildomų išlaidų, patirtų dėl atokiausiems regionams būdingų trūkumų, apskaičiavimo kriterijų nustatymo. Siekiant iš dalies pakeisti tam tikras neesmines šio reglamento nuostatas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai taip pat turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad būtų galima I priede nustatyti papildomus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiai pereiti nuo Reglamentu (ES) Nr. 508/2014 nustatytos sistemos prie šiuo reglamentu nustatytos sistemos, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai taip pat turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas būtų papildytas pereinamojo laikotarpio nuostatomis. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(60)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su darbo programomis, efektyvaus energijos vartojimo technologijų nustatymu ir žvejybos laivų variklių išmetamo CO2 kiekio mažinimo matavimo metodinių elementų nustatymu, ypatingo įvykio kilimu, atvejų, kai valstybės narės nesilaiko taisyklių ir dėl to gali būti pertrauktas mokėjimo terminas, apibrėžimu, mokėjimų sustabdymu dėl to, kad valstybė narė reikšmingu mastu nesilaiko taisyklių, finansinių pataisų ir atitinkamų veiksmų lygmens įgyvendinimo duomenų nustatymu ir jų pristatymu. Išskyrus darbo programas, įskaitant techninę paramą, ir kilus ypatingam įvykiui, tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (26);

(61)

pagal Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalį turėtų būti galima dotaciją skirti jau pradėtam įgyvendinti veiksmui, jeigu pareiškėjas gali įrodyti, kad veiksmą buvo būtina pradėti įgyvendinti prieš pasirašant susitarimą dėl dotacijos. Tačiau išlaidos, patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką, nėra tinkamos finansuoti, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius atvejus. Siekiant išvengti bet kokio Sąjungos paramos sutrikdymo, kuris galėtų pakenkti Sąjungos interesams, finansavimo sprendime turėtų būti įmanoma numatyti – ribotą laikotarpį 2021–2027 m. DFP vykdymo pradžioje ir tik tinkamai pagrįstais atvejais, – kad veikla ir išlaidos būtų tinkamos finansuoti nuo 2021 finansinių metų pradžios, net jei veikla buvo vykdoma ir išlaidos patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką. Dėl tų pačių priežasčių ir tokiomis pačiomis sąlygomis būtina nukrypti nuo Finansinio reglamento 193 straipsnio 4 dalies, kiek tai susiję su dotacijomis veiklai;

(62)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmų masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(63)

siekiant užtikrinti paramos teikimo atitinkamoje politikos srityje tęstinumą ir sudaryti sąlygas įgyvendinimui nuo 2021–2027 m. DFP vykdymo pradžios, būtina numatyti, kad šis reglamentas būtų taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d., kiek tai susiję su parama, teikiama pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,