Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32021D1094

Tarybos sprendimas (ES) 2021/1094 2021 m. birželio 28 d. kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2008/376/EB dėl Anglies ir plieno mokslinių tyrimų fondo mokslinių tyrimų programos ir tos programos daugiamečių techninių gairių priėmimo

ST/9400/2021/INIT

OL L 236, 2021 7 5, p. 69–74 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2021/1094/oj

2021 7 5   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 236/69


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2021/1094

2021 m. birželio 28 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2008/376/EB dėl Anglies ir plieno mokslinių tyrimų fondo mokslinių tyrimų programos ir tos programos daugiamečių techninių gairių priėmimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtą Protokolą Nr. 37 dėl EAPB sutarties galiojimo pabaigos finansinių padarinių ir dėl Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo, ypač į jo 2 straipsnio antrą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)

2016 m. spalio 5 d. Sąjunga ratifikavo Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (toliau – Paryžiaus susitarimas) Paryžiaus susitarimu jį ratifikavusios šalys raginamos aktyviau pasaulio mastu reaguoti į klimato kaitos grėsmę ir stengtis, kad temperatūra pasaulyje pakiltų gerokai mažiau nei 2 C;

(2)

atsižvelgdama į Paryžiaus susitarimą, Komisija 2019 m. gruodžio 11 d. paskelbė Komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos žaliojo kurso, pagal kurį įsipareigojo „imtis su klimatu ir aplinka susijusių iššūkių“ ir „pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje 2050 m. visai nebus grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o ekonomikos augimas bus atsietas nuo išteklių naudojimo“. Komunikate dėl Europos žaliojo kurso, kuriuo nustatoma nauja augimo strategija, nurodoma būtinybė remti švarias plieno proveržio technologijas, kad iki 2030 m. būtų sukurti plieno gamybos visai neišmetant anglies dioksido procesai, ir svarstyti, ar galima pasinaudoti dalimi likviduojamo Europos anglių ir plieno bendrijos finansavimo. Komunikate taip pat teigiama, kad „visi Sąjungos veiksmai ir politika turėtų būti sutelkti tam, kad padėtų Sąjungai sėkmingai ir socialiai teisingai pereiti prie tvarios ateities“. Laikantis Komunikate įtvirtinto principo nepakenkti, peržiūrimi Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo mokslinių tyrimų programos tikslai, kad į programą nebebūtų įtraukiama veikla, dėl kurios dar ilgai bus išgaunamos, perdirbamos ir ne mažiau intensyviai naudojamos anglys;

(3)

Sąjunga įgyvendina plataus užmojo klimato politiką ir yra įdiegusi reguliavimo sistemą, padedančią siekti išsikelto tikslo iki 2030 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1999 (2) nustatytas patikimo, įtraukaus, ekonomiškai efektyvaus, skaidraus ir nuspėjamo energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo teisinis pagrindas, kuriuo užtikrinama, kad būtų įgyvendinti 2030 m. ir ilgalaikiai energetikos sąjungos tikslai ir uždaviniai, vadovaujantis. Paryžiaus susitarimu;

(4)

Komunikate Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl tvarios Europos investicijų plano ir Europos žaliojo kurso investicijų plano, Komisija paskelbė ketinanti siūlyti peržiūrėti Tarybos sprendimą 2008/376/EB (3), siekdama sudaryti sąlygas finansuoti didelius švarios plieno gamybos mokslinių tyrimų ir inovacijų proveržio projektus, taip pat mokslinių tyrimų veiklą anglių sektoriuje laikantis Teisingos pertvarkos mechanizmo principų;

(5)

be to, Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo mokslinių tyrimų programos (toliau – Mokslinių tyrimų programa) stebėsenos ir vertinimo ataskaitoje rekomenduojama iš dalies pakeisti Sprendimo 2008/376/EB II skyriaus 3 ir 4 skirsniuose nustatytus anglių ir plieno sričių mokslinių tyrimų tikslus ir remti proveržio mokslinius tyrimus plieno sektoriuje bei pavyzdinius projektus anglių sektoriuje;

(6)

todėl reikia užtikrinti, kad Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo mokslinių tyrimų programos tikslai atitiktų tarptautinius susitarimus, kaip antai Paryžiaus susitarimą, taip pat Sąjungos mokslinius, technologinius bei politinius siekius iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui;

(7)

buvo parodyta, kad bendro programavimo partnerystės veiksmingai padeda telkti išteklius siekiant bendro Europos mokslinių tyrimų tikslo. Siekiant prisidėti, kad iki 2050 m. ekonomikos poveikis klimatui būtų neutralizuotas, reikia suteikti galimybę teikti paramą naudojantis bendro programavimo Europos partnerystėmis, derinamomis ir rikiuojamomis su kitomis programomis. Europos partnerystė galėtų idealiai tikti ištekliams telkti siekiant remti proveržio technologijų mokslinius tyrimus, kad plieno pramonės sektoriuje būtų išmetama mažiau CO2;

(8)

todėl Sprendimas 2008/376/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimas 2008/376/EB iš dalies keičiamas taip:

1)

2 straipsnio antra dalis pakeičiama taip:

„Pagal Mokslinių tyrimų programą remiami anglių ir plieno sektoriuose bendradarbiaujant vykdomi moksliniai tyrimai. Pagal Mokslinių tyrimų programą taip pat remiamas švarių plieno technologijų proveržis, kad būtų galima imtis anglies dioksido beveik neišskiriančios plieno gamybos projektų, ir mokslinių tyrimų projektai, skirti anksčiau veikusių arba uždaromų anglių kasyklų ir susijusios infrastruktūros teisingai pertvarkai valdyti, remiantis Teisingos pertvarkos mechanizmu ir laikantis Tarybos sprendimo 2003/76/EB 4 straipsnio 2 dalies. Mokslinių tyrimų programa turi atitikti politinius, mokslinius bei technologinius Sąjungos siekius ir papildo valstybėse narėse ir pagal dabartinę Sąjungos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos bendrąją programą (toliau – Mokslinių tyrimų bendroji programa), vykdomą veiklą.“;

2)

4–6 straipsniai pakeičiami taip:

„4 straipsnis

Anglių sektoriaus ir anglių pramonės regionų teisingos pertvarkos rėmimas

1.   Mokslinių tyrimų projektais remiami pokyčiai, kad iki 2050 m. Sąjungos ekonomikos poveikis klimatui būtų neutralizuotas, ir siekiama remti laipsnišką iškastinio kuro atsisakymą, vystyti alternatyvią veiklą buvusių kasyklų vietose ir išvengti aplinkai daromos žalos, kylančios dėl uždaromų bei anksčiau veikusių anglių kasyklų ir jų aplinkos, arba tokią žalą ištaisyti. Projektuose daugiausia dėmesio skiriama:

a)

anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo technologijų kūrimui ir bandymui;

b)

geoterminės energijos naudojimui buvusių anglių kasyklų vietose;

c)

anksčiau veikusių arba uždaromų anglių kasyklų kasybos atliekų ir liekanų naudojimui ne energetikos reikmėms ir žaliavų gamybai, tinkamai užtikrinus, kad jų poveikis klimatui, aplinkai ir sveikatai yra minimizuotas ir mažesnis nei alternatyvių sprendimų;

d)

buvusių anglių ir rusvųjų anglių kasyklų, taip pat su anglimis susijusios infrastruktūros, įskaitant energijos tiekimo paslaugas, paskirties keitimui, atsižvelgiant į siekį neutralizuoti poveikį klimatui ir užtikrinti palankumą aplinkai;

e)

laipsniško anglių atsisakymo paveiktiems darbuotojams skirtų veiksmingų perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo programų rengimo skatinimui, įskaitant mokslinius tyrimus, susijusius su anglių sektoriuje dirbančių ar dirbusių darbuotojų mokymu ir perkvalifikavimu.

2.   Ypatingas dėmesys skiriamas pastangoms įtvirtinti Europos lyderystę anksčiau veikusių anglių kasyklų ir su anglimis susijusios infrastruktūros pertvarkos valdymo naudojantis technologiniais ir netechnologiniais sprendimais srityje, kartu remiant technologijų ir netechnologinių dalykų perdavimą. Mokslinių tyrimų veikla, kuria siekiama tų tikslų, duoda juntamą naudą klimatui ir aplinkai, atitinkančią tikslą iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui.

5 straipsnis

Sveikatos apsaugos ir saugos gerinimas

1.   Vykdant 4 ir 6 straipsniuose nurodytos veiklos projektus atsižvelgiama į klausimus, susijusius su sauga uždaromose ir anksčiau veikusiose anglių kasyklose, siekiant pagerinti darbo sąlygas ir darbuotojų saugą bei sveikatą, taip pat į sveikatai žalingus aplinkos veiksnius.

2.   Vykdant mokslinių tyrimų projektus daugiausia dėmesio skiriama su kasybos veikla susijusioms ligoms, siekiant pagerinti pertvarkomuose anglių pramonės regionuose gyvenančių žmonių sveikatą. Vykdant mokslinių tyrimų projektus taip pat užtikrinamos apsaugos priemonės, taikytinos uždarant kasyklas ir anksčiau veikusiose kasyklose.

6 straipsnis

Pertvarkomų anglių kasyklų poveikio aplinkai mažinimas

1.   Mokslinių tyrimų projektais siekiama kuo labiau sumažinti uždaromų ir anksčiau veikusių anglių kasyklų poveikį atmosferai, vandeniui ir dirvožemiui. Moksliniai tyrimai orientuojami į gamtos išteklių išsaugojimą ir atkūrimą būsimoms kartoms ir į uždaromų bei anksčiau veikusių anglių kasyklų poveikio aplinkai mažinimą.

2.   Pirmumas teikiamas projektams, kuriuose numatoma bent vienos iš šių rūšių veikla:

a)

naujos ir patobulintos technologijos, padedančios išvengti uždaromų ir anksčiau veikusių anglių kasyklų bei jų aplinkos (įskaitant atmosferos, žemės, dirvožemio ir vandens) sukeliamos aplinkos taršos, įskaitant metano nuotėkį;

b)

uždarant kasyklas iš anglių telkinių išsiskiriančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ypač metano, surinkimas, neišmetimas ir kiekio sumažinimas;

c)

uždaromų ir anksčiau veikusių anglių kasyklų kasybos atliekų, lakiųjų pelenų ir desulfuravimo produktų tvarkymas ir pakartotinis naudojimas, taip pat, kai aktualu, kitų rūšių atliekas;

d)

atliekų sankaupų pertvarkymas ir anglių gavybos bei naudojimo liekanų pertvarkomuose anglių pramonės regionuose pramoninis naudojimas;

e)

gruntinio vandens apsauga ir kasyklų vandens išvalymas;

f)

buvusių arba uždaromų įrenginių, kuriuose naudotos anglys, aplinkos, visų pirma vandens, žemės, dirvožemio ir biologinės įvairovės, atkūrimas;

g)

paviršiaus infrastruktūros apsauga nuo trumpalaikių ir ilgalaikių dirvožemio nusėdimo ir grunto nestabilumo padarinių.“;

3)

7 straipsnis panaikinamas;

4)

8–10 straipsniai pakeičiami taip:

„8 straipsnis

Nauji, tvarūs ir mažai anglies dioksido išskiriantys plieno gamybos ir apdirbimo procesai

Moksliniais tyrimais ir technologine plėtra siekiama kurti, demonstruoti ir tobulinti plieno gamybos procesus, kuriems vykstant beveik neišsiskiria anglies dioksidas, ir kartu gerinti gaminių kokybę ir didinti našumą. Neatsiejama pageidaujamos veiklos dalis yra pastangos žymiai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, energijos sąnaudas, anglies pėdsaką ir kitokį poveikį aplinkai, taip pat išsaugoti išteklius. Mokslinių tyrimų projektuose nagrinėjama bent viena iš šių sričių:

a)

nauji ir patobulinti geležies ir plieno gamybos proveržio procesai bei operacijos, kuriems vykstant beveik neišsiskiria anglies dioksidas, ypatingą dėmesį skiriant tam, kad anglies dioksidas nebūtų išmetamas tiesiogiai ir (arba) jis būtų pažangiai panaudojamas;

b)

plieno procesų ir procesų grandinių optimizavimas (įskaitant geležies rūdos redukciją bei pasiruošimo jai procesus, geležies ir plieno gamybą, perdirbto metalo laužo lydymu grindžiamus procesus, antrinę metalurgiją, liejimą, valcavimą, apdirbimo ir (arba) dengimo operacijas) naudojantis atitinkama aparatūra, nustatant tarpinių ir galutinių gaminių savybes, kuriant modelius, vykdant kontrolę ir diegiant automatizavimą, įskaitant skaitmeninimą, didžiųjų duomenų taikymą, dirbtinį intelektą ir kitas pažangias technologijas;

c)

plieno procesų integravimas ir procesų veiksmingumas anglies dioksido beveik neišskiriančioje plieno gamyboje;

d)

plieno gamybos priemonių techninė priežiūra ir patikimumas;

e)

plieno perdirbamumo didinimo, perdirbimo bei pakartotinio naudojimo ir žiedinės ekonomikos plėtojimo būdai;

f)

plieno gamybos energijos vartojimo efektyvumo didinimo būdai panaudojant atliekinę šilumą, vengiant energijos nuostolių, taikant hibridinius šildymo būdus ir imantis energijos naudojimo vadybos sprendimų;

g)

geležies ir plieno gamybos procesams skirtos inovatyvios technologijos ir sprendimai, kuriais skatinama bendra kelių sektorių veikla, demonstraciniai projektai, apimantys energijos gamybą neišskiriant anglies dioksido arba prisidedantys prie netaršaus vandenilio ekonomikos.

9 straipsnis

Pažangios plieno markės ir naudojimo būdai

Moksliniais tyrimais ir technologine plėtra visų pirma siekiama patenkinti plieno naudotojų reikalavimus, kad būtų sukurta naujų gaminių, kuriuos gaminant beveik neišskiriama anglies dioksido, ir sukurti naujų galimybių rinkose kartu mažinant išmetamųjų teršalų kiekį ir poveikį aplinkai. Atsižvelgiant į 8 straipsnyje nurodytas technologijas, mokslinių tyrimų projektuose, siekiant Sąjungoje sukurti tvarius plieno gamybos procesus, kuriems vykstant beveik neišsiskiria anglies dioksidas, nagrinėjama bent viena iš šių sričių:

a)

naujos pažangios plieno markės;

b)

plieno savybių, kaip antai mechaninių ir fizinių savybių, tinkamumo toliau apdoroti, tinkamumo naudoti įvairiais tikslais ir įvairiomis darbinėmis sąlygomis, gerinimas;

c)

naudojimo laiko ilginimas, ypač gerinant plieno ir plieno konstrukcijų atsparumą kaitrai ir korozijai, mechaniniam ir terminiam nuovargiui ir kitokiam poveikiui, dėl kurio blogėja savybės;

d)

mikrostruktūrų, mechaninių savybių ir gamybos procesų prognoziniai modeliai;

e)

su plieno ir kitų medžiagų formavimu, suvirinimu ir sujungimu susijusios technologijos;

f)

bandymų ir vertinimo metodų standartizavimas;

g)

kokybiškasis plienas, skirtas naudoti tokiose srityse kaip judumas, įskaitant tvarumą, ekologinio dizaino metodai, modifikavimas, lengvųjų konstrukcijų dizainas ir saugos sprendimai.

10 straipsnis

Išteklių išsaugojimas, aplinkos apsauga ir žiedinė ekonomika

Ir gaminant, ir utilizuojant plieną išteklių išsaugojimas, ekosistemų apsauga, perėjimas prie žiedinės ekonomikos bei saugos klausimai yra neatskiriama mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos dalis. Mokslinių tyrimų projektuose nagrinėjama bent viena iš šių sričių:

a)

iš įvairių šaltinių gaunamo nebenaudojamo plieno ir šalutinių produktų perdirbimo ir plieno laužo kokybės gerinimo būdai;

b)

atliekų apdorojimas ir vertingų antrinių žaliavų, įskaitant šlaką, išgavimas plieno gamykloje ir kitur;

c)

taršos kontrolė ir aplinkos apsauga darbo vietoje bei plieno gamykloje ir jų aplinkoje (dujiniai, kietieji ar skystieji išmetamieji teršalai, vandentvarka, triukšmas, kvapai, dulkės ir kt.);

d)

plieno markių ir surenkamųjų konstrukcijų kūrimas, kad būtų lengviau regeneruoti plieną perdirbimui arba pakartotiniam naudojimui;

e)

procesų dujų utilizavimas ir gaminant plieną išmetamų dujų eliminavimas;

f)

gyvavimo ciklo vertinimas ir gyvavimo ciklo principas, susiję su plieno gamyba ir naudojimu“;

5)

II skyriaus 4 skirsnyje įterpiamas šis straipsnis:

„10a straipsnis

Vadovavimas darbuotojams ir darbo sąlygos

Mokslinių tyrimų projektuose nagrinėjama bent viena iš šių sričių:

a)

gebėjimų ugdymas ir perdavimas siekiant neatsilikti nuo plieno gamybos procesų, kuriems vykstant beveik neišsiskiria anglies dioksidas, naujovių, pvz., susijusių su skaitmeninimu, ir laikytis mokymosi visą gyvenimą principo;

b)

darbo sąlygų, įskaitant sveikatą, saugą ir ergonomikos aspektus darbo vietoje ir jos aplinkoje, gerinimas.“;

6)

įterpiamas šis straipsnis:

„17a straipsnis

Europos partnerystės

1.   Dalis Mokslinių tyrimų programos, t. y. proveržio technologijų, skirtų sumažinti išmetamą CO2 kiekį plieno pramonės sektoriuje, moksliniai tyrimai, gali būti įgyvendinama naudojantis bendro programavimo Europos partnerystėmis, kuriamomis laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/695 (*1) 10 straipsnyje ir III priede nustatytų taisyklių.

2.   Šiame straipsnyje bendro programavimo Europos partnerystė – iš anksto įsitraukus valstybėms narėms parengta iniciatyva, kurioje dalyvaujanti Sąjunga ir privačiojo arba viešojo sektoriaus partneriai arba abiejų partnerių atveju (pavyzdžiui, pramonės subjektai, universitetai, mokslinių tyrimų organizacijos, vietos, regioninio, nacionalinio ar tarptautinio lygmens įstaigos, kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, ir pilietinės visuomenės organizacijos, be kita ko, fondai ir NVO) įsipareigoja bendrai remti mokslinių tyrimų veiklos programos rengimą ir įgyvendinimą. Bendro programavimo Europos partnerystės sudaromos remiantis Komisijos ir tokių privačiojo arba viešojo sektoriaus partnerių susitarimo memorandumais arba sutartimis įformintais susitarimais arba abiem atvejais, kuriuose nurodomi partnerystės tikslai, susiję partnerių įsipareigojimai teikti finansinius arba nepiniginius arba abu įnašus, pagrindiniai veiklos rezultatų bei poveikio rodikliai ir gautini rezultatai. Juose taip pat nurodoma papildoma mokslinių tyrimų veikla, kurią vykdo partneriai ir kuri yra vykdoma pagal Mokslinių tyrimų programą.

3.   Naudojantis bendro programavimo Europos partnerystėmis, šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančiai veiklai pagal Mokslinių tyrimų programą gali būti teikiamas 30 straipsnyje numatytos formos finansavimas. Be to, finansavimas gali būti teikiamas premijų forma.

4.   Finansavimas veiklai pagal šį skirsnį vykdomas paskelbus tikslinius kvietimus teikti pasiūlymus, nurodytus 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

(*1)   2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/695, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013 (OL L 170, 2021 5 12, p. 1).“;"

7)

39 straipsnis pakeičiamas taip:

„39 straipsnis

Nepriklausomų ir aukštos kvalifikacijos ekspertų skyrimas

18 straipsnyje, 28 straipsnio 2 dalyje ir 38 straipsnyje nurodytų nepriklausomų ir aukštos kvalifikacijos ekspertų skyrimui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (*2) 237 straipsnio nuostatos.

(*2)   2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).“;"

8)

41 straipsnio c punktas išbraukiamas.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Liuksemburge 2021 m. birželio 28 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

M. do C. ANTUNES


(1)   2021 m. gegužės 19 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)   2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

(3)   2008 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendimas 2008/376/EB dėl Anglies ir plieno mokslinių tyrimų fondo mokslinių tyrimų programos ir tos programos daugiamečių techninių gairių priėmimo (OL L 130, 2008 5 20, p. 7).


Top