Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32018R0540

2017 m. lapkričio 23 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/540, kuriuo, sudarant Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013

C/2017/7834

OL L 90, 2018 4 6, p. 38–58 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 22/06/2022; netiesiogiai panaikino 32022R0869

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2018/540/oj

6.4.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 90/38


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2018/540

2017 m. lapkričio 23 d.

kuriuo, sudarant Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (1), ypač į jo 3 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 347/2013 sukurti bendro intereso projektų (toliau – BIP), reikalingų siekiant realizuoti devynis geografiniu atžvilgiu prioritetinius strateginius elektros energijos, dujų ir naftos infrastruktūros koridorius ir tris ES masto elektros energijos magistralių, pažangiųjų tinklų ir anglies dioksido transportavimo tinklų infrastruktūros prioritetines sritis, nustatymo, planavimo ir įgyvendinimo metmenys;

(2)

pagal Reglamentą (ES) Nr. 347/2013 Komisija yra įgaliota nustatyti Sąjungos BIP sąrašą (toliau – Sąjungos sąrašas);

(3)

projektus, kuriuos siūloma įtraukti į Sąjungos sąrašą, įvertino regioninės grupės; jie atitinka Reglamento (ES) Nr. 347/2013 4 straipsnio kriterijus;

(4)

dėl BIP regioninių sąrašų projektų techninio lygmens posėdžiuose susitarė regioninės grupės. 2017 m. spalio 10 d. gavę teigiamą Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (toliau – ACER) nuomonę dėl vertinimo kriterijų taikymo ir kaštų ir naudos analizės nuoseklumo skirtinguose regionuose, 2017 m. spalio 17 d. regioninių grupių sprendimus priimantys organai patvirtino regioninius sąrašus. Pagal Reglamento (ES) Nr. 347/2013 3 straipsnio 3 dalies a punktą, prieš patvirtinant regioninius sąrašus, visus projektų pasiūlymus tvirtino valstybės narės, su kurių teritorija tie projektai susiję;

(5)

dėl projektų, kuriuos siūloma įtraukti į Sąjungos sąrašą, konsultuotasi su atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant gamintojus, skirstomųjų tinklų operatorius, tiekėjus, vartotojus atstovaujančiomis organizacijomis ir aplinkos apsaugos organizacijomis;

(6)

BIP turėtų būti suskirstyti pagal strateginius transeuropinės energetikos infrastruktūros prioritetus Reglamento (ES) Nr. 347/2013 I priede nurodyta tvarka. Sąjungos sąraše projektai neturėtų būti pateikiami pagal svarbą;

(7)

BIP turėtų būti pateikti kaip atskiri BIP arba, jei jie yra tarpusavyje susiję arba (gali būti) konkuruojantys, kaip kelių BIP grupės dalis;

(8)

Sąjungos sąrašas sudaromas kas dvejus metus, todėl Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2016/89 (2) sudarytas Sąjungos sąrašas nebegalioja ir turėtų būti pakeistas nauju;

(9)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 347/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 347/2013 VII priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. lapkričio 23 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 115, 2013 4 25, p. 39.

(2)  2015 m. lapkričio 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/89, kuriuo, sudarant Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013 (OL L 19, 2016 1 27, p. 1).


PRIEDAS

Reglamento (ES) Nr. 347/2013 VII priedas pakeičiamas taip:

VII PRIEDAS

SĄJUNGOS BENDRO INTERESO PROJEKTŲ SĄRAŠAS (SĄJUNGOS SĄRAŠAS), NURODYTAS 3 STRAIPSNIO 4 DALYJE

A.   SĄJUNGOS SĄRAŠO RENGIMO PRINCIPAI

1)   Bendro intereso projektų grupės

Kai kurie bendro intereso projektai (BIP) priskirti prie grupių, nes jie yra tarpusavyje susiję, gali tarpusavyje konkuruoti arba konkuruoja. Nustatytos šių rūšių BIP grupės:

a)

tarpusavyje susijusių BIP grupė apibrėžiama kaip „X projektų grupė, apimanti šiuos BIP“. Tokios grupės sudarytos siekiant nustatyti tuos BIP, kurie yra reikalingi siekiant šalinti tuos pačius tarpvalstybinius trukdžius ir kurie, jei įgyvendinami kartu, teikia sinergijos galimybių. Šiuo atveju, siekiant ES masto naudos, turi būti įgyvendinti visi BIP;

b)

tarpusavyje galinčių konkuruoti BIP grupė apibrėžiama kaip „X projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP“. Tokia grupė sukurta, nes kai kurių tarpvalstybinių trukdžių mastas nėra visiškai aiškus. Šiuo atveju turi būti įgyvendinti ne visi į projektų grupę įtraukti BIP. Paliekama spręsti rinkai, ar įgyvendinti vieną, kelis arba visus iš BIP, jei atliekamas reikiamas planavimas, išduodami leidimai ir reguliavimo institucijų patvirtinimai. BIP poreikis iš naujo įvertinamas tolesniame BIP nustatymo procese, taip pat susijusiame su pajėgumo poreikiais, ir

c)

konkuruojančių BIP grupė apibrėžiama kaip „X projektų grupė, apimanti vieną iš šių BIP“. Įgyvendinant tokios grupės projektus, šalinami tie patys trukdžiai. Vis dėlto trukdžių mastas yra aiškesnis, palyginti su tarpusavyje galinčių konkuruoti BIP grupe, todėl tik vienas BIP turi būti įgyvendintas. Paliekama spręsti rinkai, kurį BIP įgyvendinti, jei atliekamas reikiamas planavimas, išduodami leidimai ir reguliavimo institucijų patvirtinimai. Prireikus BIP poreikis iš naujo įvertinamas tolesniame BIP nustatymo procese.

Visiems BIP taikomos tokios pačios Reglamentu (ES) Nr. 347/2013 nustatytos teisės ir įpareigojimai.

2)   Pastočių ir kompresorinių traktavimas

Elektros energijos pastotės bei abipusės apkrovos stotys ir dujų kompresorinės laikomos BIP dalimis, jei jos geografiškai yra prie perdavimo linijos. Pastotės, abipusės apkrovos stotys ir kompresorinės laikomos atskirais BIP ir aiškiai išvardijamos Sąjungos sąraše, jei jų geografinė padėtis yra kitokia nei perdavimo linijų. Joms taikomos Reglamentu (ES) Nr. 347/2013 nustatytos teisės ir įpareigojimai.

3)   Prie BIP nebepriskiriami projektai ir projektai, kurie tapo kitų BIP dalimi

a)

Keletas į Sąjungos sąrašus, nustatytus Reglamentu (ES) Nr. 1391/2013 ir Reglamentu (ES) 2016/89, įtrauktų projektų nebepriskiriami prie BIP dėl vienos ar daugiau toliau pateikiamų priežasčių:

infrastruktūra jau yra pradėta eksploatuoti arba bus pradėta eksploatuoti artimiausiu metu, todėl Reglamento (ES) Nr. 347/2013 nuostatomis nebūtų pasinaudota,

remiantis naujausiais duomenimis, projektas neatitinka bendrųjų kriterijų,

projekto vykdytojas pakartotinai nepateikė projekto atrankai į Sąjungos sąrašą arba

vykdant atranką, projektas pripažintas mažiau svarbiu už kitus galimus BIP.

Šie projektai (išskyrus tuo atveju, kai infrastruktūra jau eksploatuojama) gali būti svarstomi siekiant juos įrašyti į kitą Sąjungos sąrašą, jei neliks priežasčių, dėl kurių jie neįrašyti į dabartinį Sąjungos sąrašą.

Tokie projektai nėra BIP, tačiau, siekiant skaidrumo ir aiškumo, jie pateikiami VII priedo C dalyje kaip prie bendro intereso projektų nebepriskiriami projektai, nurodant pirminį jiems suteiktą BIP numerį.

b)

Be to, įgyvendinami tam tikri į Reglamentu (ES) Nr. 1391/2013 ir Reglamentu (ES) 2016/89 nustatytus Sąjungos sąrašus įtraukti projektai tapo sudėtine kitų BPI (ar jų grupių) dalimi.

Tokie projektai nėra BIP, tačiau, siekiant skaidrumo ir aiškumo, jie pateikiami VII priedo C dalyje kaip prie bendro intereso projektų nebepriskiriami projektai, nurodant pirminį jiems suteiktą BIP numerį.

4)   „BIP, taip pat vadinamų elektros energijos magistralėmis“ apibrėžtis

„BIP, taip pat vadinami elektros energijos magistralėmis“ – BIP, priskiriami prie vieno iš prioritetinių elektros energijos koridorių ir prie prioritetinės teminės elektros energijos magistralių srities.

B.   SĄJUNGOS BENDRO INTERESO PROJEKTŲ SĄRAŠAS

1)   Jėgainių Šiaurės jūrose tinklo (angl. NSOG) prioritetinis koridorius

Nr.

Apibrėžtis

1.1

Belgijos ir Jungtinės Karalystės projektų grupė [dabartinis pavadinimas – NEMO], apimanti šiuos BIP:

1.1.1.

Jungtis Gezelle (BE)–Richborough apylinkės (UK)

1.1.2.

Vidaus linija Richborough apylinkės–Canterbury (UK)

1.3

Danijos ir Vokietijos projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

1.3.1.

Jungtis Endrup (DK)–Niebüll (DE)

1.3.2.

Vidaus linija NiebüllBrunsbüttel (DE)

1.4

Danijos ir Vokietijos projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

1.4.1.

Jungtis Kassø (DK)–Audorf (DE)

1.4.2.

Vidaus linija Audorf–Hamburg/Nord (DE)

1.4.3.

Vidaus linija Hamburg/NordDollern (DE)

1.6

Prancūzijos ir Airijos jungtis La Martyre (FR)–Great Island (IE) arba Knockraha (IE) [dabartinis pavadinimas – Celtic Interconnector]

1.7

Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės jungčių projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

1.7.1.

Jungtis Cotentin (FR)–Exeter apylinkės (UK) [dabartinis pavadinimas – FAB]

1.7.2.

Jungtis Tourbe (FR)–Chilling (UK) [dabartinis pavadinimas – IFA2]

1.7.3.

Jungtis Coquelles (FR)–Folkestone (UK) [dabartinis pavadinimas – ElecLink]

1.7.4.

Jungtis Le Havre (FR)–Lovedean (UK) [dabartinis pavadinimas – AQUIND]

1.7.5.

Jungtis Dunkerque apylinkės (FR)–Kingsnorth (UK) [dabartinis pavadinimas – Gridlink]

1.8

Vokietijos ir Norvegijos projektų grupė [dabartinis pavadinimas – NordLink]

1.8.1.

Jungtis Wilster (DE)–Tonstad (NO)

1.8.2.

Vidaus linijų sustiprinimas pietų Norvegijoje

1.9

1.9.1.

Airijos ir Jungtinės Karalystės jungtis Wexford (IE)–Pembroke, Velsas (UK) [dabartinis pavadinimas – Greenlink]

1.10

Jungtinės Karalystės ir Norvegijos jungčių projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

1.10.1.

Jungtis Blythe (UK)–Kvilldal (NO) [dabartinis pavadinimas – North Sea Link]

1.10.2.

Jungtis Peterhead (UK)–Simadalen (NO) [dabartinis pavadinimas – NorthConnect]

1.12

Elektros energijos akumuliavimo projektų grupė Jungtinėje Karalystėje, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

1.12.1.

Suspausto oro energijos saugykla Larne

1.12.2.

Suspausto oro energijos saugykla Cheshire

1.12.3.

Suspausto oro energijos saugykla Middlewich [dabartinis pavadinimas – CARES]

1.12.4.

Hidroakumuliacinės elektros energijos saugykla Cruachan II

1.12.5.

Hidroakumuliacinės elektros energijos saugykla Coire Glas

1.13

Islandijos ir Jungtinės Karalystės jungtis [dabartinis pavadinimas – Ice Link]

1.14

Jungtis Revsing (DK)–Bicker Fen (UK) [dabartinis pavadinimas – Viking Link]

1.15

Jungtis Antverpeno vietovė (BE)–Kemsley apylinkės (UK)

1.16

Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės jungtis

1.17

Suspausto oro energijos saugykla Zuidwending (NL)

1.18

Hidroakumuliacinės elektros energijos saugykla jūroje Belgijoje [dabartinis pavadinimas – iLand]

2)   Šiaurės–pietų elektros energijos jungčių vakarų Europoje (angl. NSI West Electricity) prioritetinis koridorius

Nr.

Apibrėžtis

2.2

2.2.1.

Pirma jungtis Lixhe (BE)–Oberzier (DE) [dabartinis pavadinimas – ALEGrO]

2.2.4.

Antra Belgijos ir Vokietijos jungtis

2.4

Jungtis Codrongianos (IT)–Lucciana (Korsika, FR)–Suvereto (IT) [dabartinis pavadinimas – SACOI 3]

2.5

2.5.1.

Jungtis Grande Ile (FR)–Piossasco (IT) [dabartinis pavadinimas – Savoie-Piemont]

2.7

Jungtis Akvitanijos regionas (FR)–Baskų kraštas (ES) [dabartinis pavadinimas – Biscay Gulf]

2.9

Vidaus linija Osterath–Philippsburg (DE), kuria didinamas pajėgumas vakarų pasienyje [dabartinis pavadinimas – Ultranet]

2.10

Vidaus linija Brunsbüttel-Grοβgartach–Wilster-Grafenrheinfeld (DE), kuria didinamas pajėgumas šiaurės ir pietų pasienyje [dabartinis pavadinimas – Suedlink]

2.13

Airijos ir Jungtinės Karalystės jungčių projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

2.13.1.

Jungtis Woodland (IE)–Turleenan (UK)

2.13.2.

Jungtis Srananagh (IE)–Turleenan (UK)

2.14

Jungtis Thusis/Sils (CH)–Verderio Inferiore (IT) [dabartinis pavadinimas – Greenconnector]

2.15

2.15.1.

Jungtis Airolo (CH)–Baggio (IT)

2.16

Vidaus jungčių projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

2.16.1.

Vidaus linija Pedralva–Sobrado (PT), anksčiau vadinta Pedralva–Alfena (PT)

2.16.3.

Vidaus linija Vieira do Minho, Ribeira de Pena–Feira (PT), anksčiau vadinta Frades B, Ribeira de Pena–Feira (PT)

2.17

Portugalijos ir Ispanijos jungtys: Beariz–Fontefría (ES), Fontefría (ES)–Ponte de Lima (PT) (anksčiau vadinta Vila Fria/Viana do Castelo) ir Ponte de Lima–Vila Nova de Famalicão (PT) (anksčiau vadinta Vila do Conde), įskaitant pastotes Beariz (ES), Fontefría (ES) ir Ponte de Lima (PT)

2.18

Hidroakumuliacinės elektros energijos saugyklos Kaunertal, Tirolis (AT), pajėgumo didinimas

2.23

Vidaus linijos prie Belgijos šiaurinės sienos Zandvliet–Lillo-Liefkenshoek (BE) ir Liefkenshoek–Mercator, įskaitant pastotę Lillo (BE)[dabartinis pavadinimas – BRABO II + III]

2.24

Vidaus linija HortaMercator (BE) Belgijos pagrindiniame vakarų tinkle

2.27

2.27.1.

Aragono regiono (ES) ir atlantinės Pirėnų dalies (FR) jungtis

2.27.2.

Navaros regiono (ES) ir Landų regiono (FR) jungtis

2.28

2.28.1.

Hidroakumuliacinės elektros energijos saugykla Mont-Negre (ES)

2.28.2.

Hidroakumuliacinės elektros energijos saugykla Navaleo (ES)

2.28.3.

Hidroakumuliacinės elektros energijos saugykla Girones & Raïmats (ES)

3)   Šiaurės–pietų elektros energijos jungčių vidurio rytų ir pietų Europoje (angl. NSI East Electricity) prioritetinis koridorius

Nr.

Apibrėžtis

3.1

Austrijos ir Vokietijos projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

3.1.1.

Jungtis St. Peter (AT)–Isar (DE)

3.1.2.

Vidaus linija St. PeterTauern (AT)

3.1.4.

Vidaus linija WesttirolZell-Ziller (DE)

3.2

3.2.2.

Vidaus linija LienzObersielach (AT)

3.4

Jungtis Wurmlach (AT)–Somplago (IT)

3.7

Bulgarijos ir Graikijos projektų Maritsa East 1N. Santa grupė ir būtini Bulgarijos vidaus pajėgumo stiprinimai, įskaitant šiuos BIP:

3.7.1.

Jungtis Maritsa East 1 (BG)–N. Santa (EL)

3.7.2.

Vidaus linija Maritsa East 1Plovdiv (BG)

3.7.3.

Vidaus linija Maritsa East 1Maritsa East 3 (BG)

3.7.4.

Vidaus linija Maritsa East 1Burgas (BG)

3.8

Bulgarijos ir Rumunijos projektų, kuriuos įgyvendinant didinamas pajėgumas, grupė [dabartinis pavadinimas – Black Sea Corridor], apimanti šiuos BIP:

3.8.1.

Vidaus linija DobrudjaBurgas (BG)

3.8.4.

Vidaus linija CernavodaStalpu (RO)

3.8.5.

Vidaus linija GutinasSmardan (RO)

3.9

3.9.1.

Jungtis Žerjavenec (HR)/Hévíz (HU)–Cirkovce (SI)

3.10

Izraelio, Kipro ir Graikijos projektų grupė [dabartinis pavadinimas – EUROASIA Interconnector], apimanti šiuos BIP:

3.10.1.

Jungtis Hadera (IL)–Kofinou (CY)

3.10.2.

Jungtis Kofinou (CY)–Korakia(Kreta, EL)

3.10.3.

Vidaus linija Korakia (Kreta)–Atikos regionas (EL)

3.11

Vidaus jungčių Čekijoje projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

3.11.1.

Vidaus linija VernerovVitkov (CZ)

3.11.2.

Vidaus linija VitkovPrestice (CZ)

3.11.3.

Vidaus linija PresticeKocin (CZ)

3.11.4.

Vidaus linija KocinMirovka (CZ)

3.11.5.

Vidaus linija Mirovka–linija V413 (CZ)

3.12

Vokietijos vidaus linija Wolmirstedt–Bavarija, kuria didinamas vidaus šiaurės–pietų perdavimo pajėgumas

3.14

Vidaus sustiprinimai Lenkijoje [projektų grupės, kurios dabartinis pavadinimas – GerPol Power Bridge dalis], įskaitant šiuos BIP:

3.14.2.

Vidaus linija KrajnikBaczyna (PL)

3.14.3.

Vidaus linija MikułowaŚwiebodzice (PL)

3.14.4.

Vidaus linija BaczynaPlewiska (PL)

3.16

3.16.1.

Vengrijos ir Slovakijos jungtis Gabčikovo (SK)–Gönyű (HU)–Veľký Ďur (SK)

3.17

Vengrijos ir Slovakijos jungtis Sajóvánka (HU)–Rimavská Sobota (SK)

3.21

Jungtis Salgareda (IT)–Divača (Bericevo regionas, SI)

3.22

Rumunijos ir Serbijos projektų [dabartinis pavadinimas – Mid Continental East Corridor] ir Italijos ir Juodkalnijos projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

3.22.1.

Jungtis Resita (RO)–Pancevo (RS)

3.22.2.

Vidaus linija Portile de FierResita (RO)

3.22.3.

Vidaus linija ResitaTimisoara/Sacalaz (RO)

3.22.4.

Vidaus linija AradTimisoara/Sacalaz (RO)

3.22.5.

Jungtis Villanova (IT)–Lastva (ME)

3.23

Hidroakumuliacinės elektros energijos saugykla Yadenitsa (BG)

3.24

Hidroakumuliacinės elektros energijos saugykla Amfilochia (EL)

3.27

Jungtis tarp Sicilijos (IT) ir Tuniso mazgo (TU) [dabartinis pavadinimas – ELMED]

4)   Baltijos šalių energijos rinkos elektros energijos jungčių plano (angl. BEMIP Electricity) prioritetinis koridorius

Nr.

Apibrėžtis

4.1

Danijos ir Vokietijos jungtis Ishøj/Bjæverskov (DK)–Bentwisch (DE) per jūrinius vėjo jėgainių parkus Kriegers Flak (DK) ir Baltic 1 ir 2 (DE) [dabartinis pavadinimas – Kriegers Flak Combined Grid Solution]

4.2

Estijos ir Latvijos projektų Kilingi-NõmmeRiga grupė [dabartinis pavadinimas – Third interconnection], apimanti šiuos BIP:

4.2.1.

Jungtis Kilingi-Nõmme (EE)–pastotė Riga CHP2 (LV)

4.2.2.

Vidaus linija HarkuSindi (EE)

4.2.3.

Vidaus linija Riga CHP 2Riga HPP (LV)

4.4

4.4.1.

Vidaus linija VentspilsTumeImanta (LV)

4.4.2.

Vidaus linija EkhyddanNybro/Hemsjö (SE)

4.5

4.5.2.

Vidaus linija StanisławówOstrołęka (PL)

4.6

Hidroakumuliacinės elektros energijos saugykla Estijoje

4.7

Hidroakumuliacinės elektros energijos saugyklos Kruonyje (LT) pajėgumo didinimas

4.8

Baltijos šalių elektros energijos sistemos integravimas į Europos tinklus ir sinchronizavimas su jais, įskaitant šiuos BIP:

4.8.1.

Jungtis Tartu (EE)–Valmiera (LV)

4.8.2.

Vidaus linija BaltiTartu (EE)

4.8.3.

Jungtis Tsirguliina (EE)–Valmiera (LV)

4.8.4.

Vidaus linija EestiTsirguliina (EE)

4.8.5.

Vidaus linija Lietuvos pastotė–valstybės siena (LT)

4.8.7.

Vidaus linija PaideSindi (EE)

4.8.8.

Vidaus linija Vilnius–Neris (LT)

4.8.9.

Kiti Baltijos šalių elektros energijos sistemos sinchronizavimo su Europos tinklais infrastruktūros aspektai

4.10

Suomijos ir Švedijos projektų grupė [dabartinis pavadinimas – Third interconnection Finland – Sweden], apimanti šiuos BIP:

4.10.1.

Jungtis šiaurės Suomija–šiaurės Švedija

4.10.2.

Vidaus linija KeminmaaPyhänselkä (FI)

5)   Šiaurės–pietų dujų jungčių Vakarų Europoje (angl. NSI West Gas) prioritetinis koridorius

Nr.

Apibrėžtis

5.1

5.1.1.

Fizinis reversinis srautas sujungimo taške Moffat (IE/UK)

5.1.2.

Dujotiekio SNIP (Škotija–Šiaurės Airija) modernizavimas siekiant užtikrinti fizinį reversinį srautą BallylumfordTwynholm

5.1.3.

Požeminės dujų saugyklos Islandmagee pusiasalyje ties Larne (Šiaurės Airija) statyba

5.3

Suskystintų gamtinių dujų terminalas Shannon (IE) ir jungiamasis dujotiekis

5.4

5.4.1.

Jungtis ES-PT (3-ioji jungtis), 1 etapas

5.4.2.

Jungtis ES-PT (3-ioji jungtis), 2 etapas

5.5

5.5.1.

Tranzitas į pietus per rytinę Pirėnų dalį [dabartinis pavadinimas – STEP]

5.5.2.

Rytų ašis Ispanija–Prancūzija: sujungimo taškas tarp Pirėnų pusiasalio ir Prancūzijos, įskaitant kompresorines St-Avit, Palleau ir St. Martin de Crau [dabartinis pavadinimas – Midcat]

5.10

Reversinio srauto jungtis Vokietijos dujotiekyje TENP

5.11

Reversinio srauto jungtis tarp Italijos ir Šveicarijos sujungimo taške Passo Gries

5.19

Maltos sujungimas su Europos dujų tinklu – vamzdynų jungtis su Italija ties Gela

5.21

Prisitaikymas pereiti nuo mažo šilumingumo dujų prie didelio šilumingumo dujų Prancūzijoje ir Belgijoje

6)   Šiaurės–pietų dujų jungčių vidurio rytų ir pietryčių Europoje (angl. NSI East Gas) prioritetinis koridorius

Nr.

Apibrėžtis

6.2

Lenkijos, Slovakijos, Čekijos ir Vengrijos tarpusavio jungtys ir susiję vidaus sustiprinimai, įskaitant vieną ar daugiau šių BIP:

6.2.1.

Lenkijos ir Slovakijos jungtis

6.2.2.

Šiaurės–pietų dujų koridorius rytų Lenkijoje

ir

6.2.10.

Lenkijos ir Čekijos jungtis [dabartinis pavadinimas –Stork II]

6.2.11.

Šiaurės–pietų dujų koridorius vakarų Lenkijoje

6.2.12.

Dujotiekis TvrdoniceLibhošť, įskaitant kompresorinės Břeclav (CZ) modernizavimą,

ir šie BIP:

6.2.13.

Slovakijos ir Vengrijos jungties perdavimo pajėgumo didinimas

6.2.14.

Vengrijos perdavimo sistemos tarp Vecsés ir Városföld gerinimas, kurio reikia perdavimo per Slovakijos ir Vengrijos jungtį pajėgumui padidinti.

6.4

Dvikryptės Austrijos ir Čekijos jungties (BACI) Baumgarten (AT)–Reinthal (CZ/AT) – Břeclav (CZ), kurios pajėgumas iki 6,57 mlrd. m3 per metus (1), BIP

6.5

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo Krk ir išsiurbimo dujotiekio į Vengriją ir toliau projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

6.5.1.

SGD terminalo, kurio pajėgumas iki 2,6 mlrd. m3 per metus, Krk (HR) statybos 1 etapas ir jungiamasis dujotiekis OmišaljZlobin (HR)

6.5.5.

Kroatijos dujų perdavimo sistemos kompresorinė Nr. 1

6.5.6.

Krk (HR) SGD terminalo plėtra iki didesnio kaip 2,6 mlrd. m3 per metus pajėgumo, II projekto etapas ir išsiurbimo dujotiekis ZlobinBosiljevoSisakKozaracSlobodnica (HR)

6.8

Graikijos ir Bulgarijos jungties ir reikiamų gerinimo darbų Bulgarijoje projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

6.8.1.

Graikijos ir Bulgarijos jungtis [dabartinis pavadinimas – IGB] Komotini (EL)–Stara Zagora (BG) ir kompresorių stotis Kipi (EL)

6.8.2.

Bulgarijos perdavimo sistemos remontas, modernizavimas ir išplėtimas

6.9

6.9.1.

SGD terminalas šiaurės Graikijoje

6.10

Bulgarijos ir Serbijos dujų jungties [dabartinis pavadinimas – IBS] BIP

6.20

Saugyklų pajėgumo didinimo pietryčių Europoje projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

6.20.2.

Požeminės dujų saugyklos Chiren (BG) išplėtimas

6.20.3.

Požeminė dujų saugykla ir matavimo bei reguliavimo stotys Kavala pietuose (EL)

ir vienas iš šių BIP:

6.20.4.

Saugykla Depomures Rumunijoje

6.20.6.

Požeminė dujų saugykla Sarmasel Rumunijoje

6.23

Vengrijos ir Slovėnijos jungtis NagykanizsaTornyiszentmiklós (HU)–Lendava (SI) – Kidričevo

6.24

Bulgarijos, Rumunijos, Vengrijos ir Austrijos dvikrypčio perdavimo koridoriaus laipsniško pajėgumo didinimo projektų grupė [dabartinis pavadinimas – ROHUAT/BRUA], kad pirmuoju etapu būtų galima perduoti 1,75 mlrd. m3 per metus, antruoju etapu – 4,4 mlrd. m3 per metus, taip pat kad antruoju arba trečiuoju etapu būtų įtraukti nauji ištekliai iš Juodosios jūros:

6.24.1.

ROHUAT/BRUA 1 etapas apima:

Rumunijos–Vengrijos reversinį srautą; Vengrijos ruožo pirmas etapas, kompresorinė Csanádpalota

perdavimo pajėgumų plėtrą Rumunijoje nuo Podișor iki Recas, įskaitant naują vamzdyną, matavimo stotį ir tris naujas kompresorines Podisor, Bibesti ir Jupa

projekto GCA Mosonmagyarovar kompresorinės plėtrą Austrijos pusėje

6.24.4.

ROHUAT/BRUA 2 etapas apima:

dujotiekį Városföld-ErcsiGyőr (HU)

dujotiekį ErcsiSzázhalombatta (HU)

kompresorinę Városföld (HU)

Rumunijos perdavimo pajėgumų padidinimą iki 4,4 mlrd. m3 per metus nuo Recas iki Horia link Vengrijos ir kompresorinių Podisor, Bibesti ir Jupa plėtrą

dujotiekį Black Sea shore–Podișor (RO), siekiant perimti dujas iš Juodosios jūros

Rumunijos–Vengrijos reversinį srautą; 2 etape Vengrijos atkarpoje – kompresorinė Csanádpalota arba Algyő (HU)

6.24.10.

ROHUAT/BRUA 3 etapas apima:

Rumunijos perdavimo sistemos gerinimą tarp Onesti ir Isaccea ir reversinį srautą ties Isaccea

Rumunijos perdavimo sistemos gerinimą tarp Onesti ir Nadlac

Rumunijos perdavimo sistemos plėtrą siekiant perimti dujas iš Juodosios jūros

6.25

Dujų tiekimo centrinei ir pietryčių Europai iš naujų šaltinių infrastruktūros projektų, kuriuos įgyvendinant siekiama tiekimo įvairovės, grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių koordinuotai ir veiksmingai parengtų BIP:

6.25.1.

Dujotiekių sistema iš Bulgarijos į Slovakiją per Rumuniją ir Vengriją [dabartinis pavadinimas – Eastring]

6.25.4.

Infrastruktūra, reikalinga Bulgarijos dujų transporto mazgo plėtrai

6.26

6.26.1.

Kroatijos, Slovėnijos ir Austrijos (ties Rogatec) projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

Kroatijos ir Slovėnijos jungtis (LučkoZabokRogatec)

kompresorinė Kidričevo (SI), antras modernizavimo etapas

Kroatijos dujų perdavimo sistemos kompresorinės Nr. 2 ir 3

GCA 2015/08: dujų perdavimas abiem kryptimis per Murfeld (AT)

jungties Murfeld–Ceršak (AT-SI) modernizavimas

jungties Rogatec modernizavimas

7)   Prioritetinis pietinis dujų koridorius (angl. SGC)

Nr.

Apibrėžtis

7.1

Integruotos, specialios ir moduliuojamos transporto infrastruktūros ir susijusios įrangos, kuria iš naujų Kaspijos jūros regiono šaltinių per Azerbaidžaną, Gruziją ir Turkiją į ES rinkas Graikijoje ir Italijoje būtų transportuojama ne mažiau kaip 10 mlrd. m3 dujų per metus, projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

7.1.1.

Dujotiekis iš Turkmėnistano ir Azerbaidžano per Gruziją ir Turkiją į Europos Sąjungą [dabartinis pavadinimas – projektų Trans-Caspian Gas Pipeline (TCP), South-Caucasus Pipeline FutureExpansion (SCPFX) ir Trans Anatolia Natural Gas Pipeline (TANAP) junginys]

7.1.3.

Dujotiekis iš Graikijos į Italiją per Albaniją ir Adrijos jūrą [dabartinis pavadinimas – Trans-Adriatic Pipeline (TAP)], apimantis matavimo ir reguliavimo stotis bei kompresorinę ties Nea Messimvria

7.3

Infrastruktūros projektų, kuriais siekiama tiekti naujas dujas iš Viduržemio jūros rytinės dalies dujų telkinių, grupė, apimanti šiuos BIP:

7.3.1.

Dujotiekis nuo Viduržemio jūros rytinės dalies dujų telkinių į Graikijos žemyninę dalį per Kretą [dabartinis pavadinimas – EastMed Pipeline], matavimo ir reguliavimo stotys Megalopoli

ir vienas iš šių susijusių BIP:

7.3.3.

Dujotiekis tarp Graikijos ir Italijos per jūrą [dabartinis pavadinimas – Poseidon Pipeline]

7.3.4.

Dabartinių Italijos vidaus perdavimo iš pietų į šiaurę pajėgumų stiprinimas [dabartinis pavadinimas – Adriatica Line]

7.5

Dujų infrastruktūros plėtra Kipre [dabartinis pavadinimas – Cyprus Gas2EU]

8)   Baltijos šalių energijos rinkos dujų sektoriaus jungčių plano (angl. BEMIP Gas) prioritetinis koridorius

Nr.

Apibrėžtis

8.1

8.1.1.

Estijos ir Suomijos jungtis [dabartinis pavadinimas – Balticconnector] ir

8.2

Rytinio Baltijos jūros regiono infrastruktūros modernizavimo projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

8.2.1.

Latvijos ir Lietuvos jungties gerinimas

8.2.2.

Estijos ir Latvijos jungties gerinimas

8.2.4.

Požeminės dujų saugyklos Inčukalns (LV) gerinimas

8.3

Vidaus jungčių projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

8.3.1.

Jungties Nybro — Lenkija/Danija stiprinimas

8.3.2.

Lenkijos ir Danijos jungtis [dabartinis pavadinimas – Baltic Pipe]

8.5

Lenkijos ir Lietuvos jungtis [dabartinis pavadinimas – GIPL]

8.6

Suskystintų gamtinių dujų terminalas Gothenburg (SE)

8.7

Suskystintų gamtinių dujų terminalo Świnoujście (PL) pajėgumo didinimas

9)   Naftos tiekimo jungčių vidurio rytų Europoje (angl. OSC) prioritetinis koridorius

Nr.

Apibrėžtis

9.1

Naftotiekis AdamowoBrody. Naftotiekis, kuriuo bendrovės „Uktransnafta“ valdomas objektas Broduose (Ukrainoje) bus sujungtas su saugyklomis Adamove (Lenkijoje)

9.2

Naftotiekis BratislavaSchwechat. Naftotiekis, kuriuo bus sujungtas Švechatas (Austrijoje) ir Bratislava (Slovakijoje)

9.4

Naftotiekis Litvinov (CZ)–Spergau (DE). Žalios naftos naftotiekio „Družba“ pratęsimas iki naftos perdirbimo įmonės „TRM Spergau“

9.5

Pomeranijos naftotiekio projektų Lenkijoje grupė, apimanti šiuos BIP:

9.5.1.

Naftos terminalo Gdanske statyba (II etapas)

9.5.2.

Pomeranijos naftotiekio plėtra – antra naftotiekio linija

9.6

Projektas „TAL Plus“. Naftotiekio TAL tarp Triesto (Italija) ir Ingolštato (Vokietija) pajėgumo didinimas

10)   Prioritetinė teminė pažangiųjų tinklų plėtros sritis

Nr.

Apibrėžtis

10.3

Projektas „SINCRO.GRID“ (Slovėnija ir Kroatija) – inovatyvus sinergiškų, brandžiomis technologijomis grindžiamų sprendimų integravimas siekiant vienu metu padidinti Slovėnijos ir Kroatijos elektros energijos sistemų saugumą

10.4

Projektas „ACON“ (Čekija ir Slovakija). Pagrindinis projekto „ACON“ („Again COnnected Networks“) tikslas – skatinti Čekijos ir Slovakijos elektros energijos rinkų integraciją

10.5

Projektas „ALPGRID“ (Austrija ir Italija) – inovatyvus sinergiškų, brandžių ir technologijomis grindžiamų sprendimų integravimas siekiant vienu metu padidinti Italijos ir Austrijos regioninių elektros energijos sistemų našumą

10.6

Projektas „Smart Border Initiative“ (Prancūzija ir Vokietija). Tai Prancūzijos ir Vokietijos politikos, kuria siekiama padėti miestams ir teritorijoms plėtoti perėjimo prie naujų energijos modelių strategijas ir integruotis į Europos energijos rinką, sujungimo iniciatyva.

11)   Prioritetinė teminė elektros energijos magistralių sritis

BIP, taip pat vadinami elektros energijos magistralėmis

Nr.

Apibrėžtis

Jėgainių Šiaurės jūrose tinklo (angl. NSOG) prioritetinis koridorius

1.1

1.1.1.

Jungtis Gezelle (BE)–Richborough apylinkės (UK)

1.3

Danijos ir Vokietijos projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

1.3.1.

Jungtis Endrup (DK)–Niebüll (DE)

1.3.2.

Vidaus linija NiebüllBrunsbüttel (DE)

1.4

Danijos ir Vokietijos projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

1.4.1.

Jungtis Kassø (DK)–Audorf (DE)

1.4.2.

Vidaus linija Audorf–Hamburg/Nord (DE)

1.4.3.

Vidaus linija Hamburg/Nord–Dollern (DE)

1.6

Prancūzijos ir Airijos jungtis La Martyre (FR)–Great Island (IE) arba Knockraha (IE) [dabartinis pavadinimas – Celtic Interconnector]

1.7

Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės jungčių projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

1.7.1.

Jungtis Cotentin (FR)–Exeter apylinkės (UK) [dabartinis pavadinimas – FAB]

1.7.2.

Jungtis Tourbe (FR)–Chilling (UK) [dabartinis pavadinimas – IFA2]

1.7.3.

Jungtis Coquelles (FR)–Folkestone (UK) [dabartinis pavadinimas – ElecLink]

1.7.4.

Jungtis Le Havre (FR)–Lovedean (UK) [dabartinis pavadinimas – AQUIND]

1.7.5.

Jungtis Dunkerque apylinkės (FR)–Kingsnorth (UK) [dabartinis pavadinimas – Gridlink]

1.8

Vokietijos ir Norvegijos projektų grupė [dabartinis pavadinimas – NordLink]

1.8.1.

Jungtis Wilster (DE)–Tonstad (NO)

1.8.2.

Vidaus linijų sustiprinimas pietų Norvegijoje

1.10

Jungtinės Karalystės ir Norvegijos jungčių projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

1.10.1

Jungtis Blythe (UK)–Kvilldal (NO) [dabartinis pavadinimas – North Sea Link]

1.10.2.

Jungtis Peterhead (UK)–Simadalen (NO) [dabartinis pavadinimas – NorthConnect]

1.13

Islandijos ir Jungtinės Karalystės jungtis [dabartinis pavadinimas – Ice Link]

1.14

Jungtis Revsing (DK)–Bicker Fen (UK) [dabartinis pavadinimas – Viking Link]

1.15

Jungtis Antverpeno vietovė (BE)–Kemsley apylinkės (UK)

1.16

Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės jungtis

Šiaurės–pietų elektros energijos jungčių vakarų Europoje (angl. NSI West Electricity) prioritetinis koridorius

2.2

2.2.1.

Pirma jungtis Lixhe (BE)–Oberzier (DE) [dabartinis pavadinimas – ALEGrO]

2.2.4.

Antra Belgijos ir Vokietijos jungtis

2.4

Jungtis Codrongianos (IT)–Lucciana (Korsika, FR)–Suvereto (IT) [dabartinis pavadinimas – SACOI 3]

2.5

2.5.1.

Jungtis Grande Ile (FR)–Piossasco (IT) [dabartinis pavadinimas – Savoie-Piemont]

2.7

Jungtis Akvitanijos regionas (FR)–Baskų kraštas (ES) [dabartinis pavadinimas – Biscay Gulf]

2.9

Vidaus linija Osterath–Philippsburg (DE), kuria didinamas pajėgumas vakarų pasienyje [dabartinis pavadinimas – Ultranet]

2.10

Vidaus linija Brunsbüttel-Grοβgartach–Wilster-Grafenrheinfeld (DE), kuria didinamas pajėgumas šiaurės ir pietų pasienyje [dabartinis pavadinimas – Suedlink]

2.13

Airijos ir Jungtinės Karalystės jungčių projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

2.13.1.

Jungtis Woodland (IE)–Turleenan (UK)

2.13.2.

Jungtis Srananagh (IE)–Turleenan (UK)

Šiaurės–pietų elektros energijos jungčių vidurio rytų ir pietų Europoje (angl. NSI East Electricity) prioritetinis koridorius

3.10

Izraelio, Kipro ir Graikijos projektų grupė [dabartinis pavadinimas – EUROASIA Interconnector], apimanti šiuos BIP:

3.10.1.

Jungtis Hadera (IL)–Kofinou (CY)

3.10.2.

Jungtis Kofinou (CY)–Korakia(Kreta, EL)

3.10.3.

Vidaus linija Korakia (Kreta)–Atikos regionas (EL)

3.12

Vokietijos vidaus linija Wolmirstedt–Bavarija, kuria didinamas vidaus šiaurės–pietų perdavimo pajėgumas

3.27

Jungtis tarp Sicilijos (IT) ir Tuniso mazgo (TU) [dabartinis pavadinimas – ELMED]

Baltijos šalių energijos rinkos elektros energijos jungčių plano (angl. BEMIP Electricity) prioritetinis koridorius

4.1

Danijos ir Vokietijos jungtis Tolstrup Gaarde (DK)–Bentwisch (DE) per jūrinius vėjo jėgainių parkus Kriegers Flak (DK) ir Baltic 1 ir 2 (DE) [dabartinis pavadinimas – Kriegers Flak Combined Grid Solution]

12)   Tarpvalstybinis anglies dioksido perdavimo tinklas

Nr.

Apibrėžtis

12.1

„Teesside CO2 hub“ (Jungtinėje Karalystėje, vėlesni etapai Nyderlanduose, Belgijoje, Vokietijoje)

12.2

Transportavimo ir infrastruktūros projektas„CO2-Sapling“ (Jungtinėje Karalystėje, vėlesni etapai Nyderlanduose, Norvegijoje)

12.3

„The Rotterdam Nucleus“ (Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė)

12.4

Tarpvalstybinės CO2 transportavimo jungtys nuo išmetimo šaltinių Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose iki saugyklų Norvegijoje

C.   PRIE BENDRO INTERESO PROJEKTŲ NEBEPRISKIRIAMŲ PROJEKTŲ IR PROJEKTŲ, KURIE DABAR YRA KITŲ BIP SUDEDAMOJI DALIS, SĄRAŠAI

1)   Jėgainių Šiaurės jūrose tinklo (angl. NSOG) prioritetinis koridorius

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

1.1.3

1.2

1.5

1.9.2

1.9.3

1.9.4

1.9.5

1.9.6

1.11.1

1.11.2

1.11.3

1.11.4

2)   Šiaurės–pietų elektros energijos jungčių vakarų Europoje (angl. NSI West Electricity) prioritetinis koridorius

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

2.2.2

2.2.3

2.3.1

2.3.2

2.5.2

2.6

2.8

2.11.1

2.11.2

2.11.3

2.12

2.15.2

2.15.3

2.15.4

2.16.2

2.19

2.20

2.21

2.22

2.25.1

2.25.2

2.26

Projektai, kurie dabar yra kitų BIP sudedamoji dalis

Pirminis projekto BIP numeris

Projekto, į kurį dabar jie yra integruoti, BIP numeris

2.1

3.1.4

3)   Šiaurės–pietų elektros energijos jungčių vidurio rytų ir pietų Europoje (angl. NSI East Electricity) prioritetinis koridorius

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

3.1.3

3.2.1

3.2.3

3.3

3.5.1

3.5.2

3.6.1

3.6.2

3.8.2

3.8.3

3.8.6

3.9.2

3.9.3

3.9.4

3.13

3.14.1

3.15.1

3.15.2

3.16.2

3.16.3

3.18.1

3.18.2

3.19.2

3.19.3

3.20.1

3.20.2

3.25

3.26

Projektai, kurie dabar yra kitų BIP sudedamoji dalis

Pirminis projekto BIP numeris

Projekto, į kurį dabar jie yra integruoti, BIP numeris

3.19.1

3.22.5

4)   Baltijos šalių energijos rinkos elektros energijos jungčių plano (angl. BEMIP Electricity) prioritetinis koridorius

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

4.5.1

4.5.3

4.5.4

4.5.5

4.8.6

Projektai, kurie dabar yra kitų BIP sudedamoji dalis

Pirminis projekto BIP numeris

Projekto, į kurį dabar jie yra integruoti, BIP numeris

4.3

4.8.9

4.9

4.8.9

5)   Šiaurės–pietų dujų jungčių vakarų Europoje (angl. NSI West Gas) prioritetinis koridorius

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

5.2

5.6

5.7.1

5.7.2

5.9

5.12

5.13

5.14

5.15.1

5.15.2

5.15.3

5.15.4

5.15.5

5.16

5.17.1

5.17.2

5.18

5.20

Projektai, kurie dabar yra kitų BIP sudedamoji dalis

Pirminis projekto BIP numeris

Projekto, į kurį dabar jie yra integruoti, BIP numeris

5.8.1

5.5.2

5.8.2

5.5.2

6)   Šiaurės–pietų dujų jungčių vidurio rytų ir pietryčių Europoje (angl. NSI East Gas) prioritetinis koridorius

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

6.3

6.5.3

6.5.4

6.7

6.8.3

6.9.2

6.9.3

6.11

6.12

6.16

6.17

6.19

6.20.1

6.20.5

6.21

6.22.1

6.22.2

6.25.2

Projektai, kurie dabar yra kitų BIP sudedamoji dalis

Pirminis projekto BIP numeris

Projekto, į kurį dabar jie yra integruoti, BIP numeris

6.1.1

6.2.10

6.1.2

6.2.11

6.1.3

6.2.11

6.1.4

6.2.11

6.1.5

6.2.11

6.1.6

6.2.11

6.1.7

6.2.11

6.1.8

6.2.2

6.1.9

6.2.11

6.1.10

6.2.2

6.1.11

6.2.2

6.1.12

6.2.12

6.2.3

6.2.2

6.2.4

6.2.2

6.2.5

6.2.2

6.2.6

6.2.2

6.2.7

6.2.2

6.2.8

6.2.2

6.2.9

6.2.2

6.5.2

6.5.6

6.6

6.26.1

6.8.4

6.25.4

6.13.1

6.24.4

6.13.2

6.24.4

6.13.3

6.24.4

6.14

6.24.1

6.15.1

6.24.10

6.15.2

6.24.10

6.18

7.3.4

6.24.2

6.24.1

6.24.3

6.24.1

6.24.5

6.24.4

6.24.6

6.24.4

6.24.7

6.24.4

6.24.8

6.24.4

6.24.9

6.24.4

6.25.3

6.24.10

6.26.2

6.26.1

6.26.3

6.26.1

6.26.4

6.26.1

6.26.5

6.26.1

6.26.6

6.26.1

7)   Prioritetinis pietinis dujų koridorius (angl. SGC)

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

7.1.2

7.1.5

7.1.7

7.2.1

7.2.2

7.2.3

7.4.1

7.4.2

Projektai, kurie dabar yra kitų BIP sudedamoji dalis

Pirminis projekto BIP numeris

Projekto, į kurį dabar jie yra integruoti, BIP numeris

7.1.6

7.1.3

7.1.4

7.3.3

7.3.2

7.5

8)   Baltijos šalių energijos rinkos dujų sektoriaus jungčių plano (angl. BEMIP Gas) prioritetinis koridorius

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

8.1.2.1

8.1.2.2

8.1.2.3

8.1.2.4

8.2.3

8.4

8.8

9)   Naftos tiekimo jungčių vidurio rytų Europoje (angl. OSC) prioritetinis koridorius

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

9.3

10)   Prioritetinė teminė pažangiųjų tinklų plėtros sritis

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

10.1

10.2

11)   Prioritetinė teminė elektros energijos magistralių sritis

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

1.5


(1)  Ar BACI bus įgyvendinamas kaip BIP, priklausys nuo bandomojo projekto „Trading Regional Upgrade“ rezultatų.


Top