19.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 76/30

(1)

tarptautinė bendruomenė išgyvena precedento neturinčią migracijos ir pabėgėlių krizę, kuriai įveikti reikia imtis solidarių veiksmų ir veiksmingai mobilizuoti finansinius išteklius bei bendromis pastangomis imtis esamų problemų sprendimo ir jas išspręsti. Visi subjektai turi bendradarbiauti, siekdami taikyti tvarią vidutinės trukmės ir ilgalaikę politiką bei veiksmingai naudotis esamomis programomis, kad būtų galima plėtoti ir remti iniciatyvas, kuriomis prisidedama siekiant Jungtinių Tautų (toliau – JT) darnaus vystymosi tikslų ir šalinami politiniai, socialiniai, ekonominiai ir aplinkos veiksniai, kurie yra pagrindinės migracijos priežastys, įskaitant skurdą, bet juo neapsiribojant, nelygybę, demografinį augimą, nepakankamą užimtumą, ribotas galimybes gauti išsilavinimą ir ribotas ekonomines galimybes, nestabilumą, konfliktus, klimato kaitą ir ilgalaikes priverstinio gyventojų perkėlimo pasekmes;

(2)

nors itin svarbu suteikti išteklių pagrindinėms migracijos priežastims pašalinti, Sąjunga išlieka visiškai įsipareigojusi vykdyti politiką kitose pagrindinių strateginių prioritetų srityse, kaip nurodyta Europos Sąjungos visuotinėje užsienio ir saugumo politikos strategijoje;

(3)

buvo sukurtas naujas, į rezultatus orientuotas partnerystės su trečiosiomis šalimis modelis, kuriuo atsižvelgiama į visas Sąjungos politikos sritis ir priemones. Kuriant tokį naują partnerystės modelį, buvo nustatytas Sąjungos išorės investicijų planas, siekiant remti investicijas regionuose už Sąjungos ribų, kartu padedant siekti JT darnaus vystymosi tikslų ir šalinant pagrindines migracijos priežastis. Be to, juo turėtų būti prisidedama siekiant JT darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimo, priimto pagal JT bendrąją klimato kaitos konvenciją (toliau – Paryžiaus susitarimas), taip pat kitų išorės veiksmų finansavimo priemonių tikslų;

(4)

2016 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino Europos investicijų banko (toliau – EIB) pasiūlymą prisidėti prie Išorės investicijų plano vykdymo įgyvendinant EIB atsparumo iniciatyvą, kuri yra skirta investicijoms pietinėse kaimyninėse šalyse ir Vakarų Balkanuose skatinti;

(5)

pagrindinis EIB atsparumo iniciatyvos komponentas yra EIB išorės skolinimo įgaliojimo kiekybinis ir kokybinis išplėtimas. Tai turėtų suteikti galimybę EIB skubiai prisidėti prie Išorės investicijų plano tikslų įgyvendinimo, visų pirma suteikiant papildomą finansavimą privačiojo sektoriaus lėšų gavėjams, siekiant sutelkti privačias investicijas ir paskatinti ilgalaikes investicijas;

(6)

Europos darnaus vystymosi fondo strateginė valdyba, kurioje EIB yra atstovaujamas, pateiks gaires dėl EIB atsparumo iniciatyvos ir Išorės investicijų plano komponentų papildomumo, laikydamasi savo darbo tvarkos taisyklių ir nedarant poveikio EIB vidaus valdymo taisyklėms;

(7)

biudžeto garantija ne Sąjungoje vykdomoms finansavimo operacijoms (toliau – ES garantija) EIB buvo suteikta Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 466/2014/ES (2);

(8)

pagal Sprendimą Nr. 466/2014/ES Komisija, bendradarbiaudama su EIB, parengė laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitą, kurioje įvertino to sprendimo taikymą, remdamasi nepriklausomu išorės įvertinimu;

(9)

ilgalaikis pabėgėlių, migrantų, priimančiųjų ir tranzito bendruomenių bei kilmės bendruomenių ekonominis atsparumas, kaip strateginis atsakas šalinant pagrindines migracijos priežastis, turėtų būti įtrauktas kaip naujas tikslas, kuris būtų remiamas suteikiant ES garantiją (toliau – naujas tikslas);

(10)

operacijos, remiamos pagal naują tikslą, turėtų būti atskirtos nuo Sąjungos pastangų sienų kontrolės srityje;

(11)

siekiant, kad pagal Išorės skolinimo įgaliojimą būtų galima reaguoti į galimas būsimas problemas ir Sąjungos prioritetus, taip pat įgyvendinti naują tikslą, EIB finansavimo operacijų, kurioms suteikiama ES garantija, didžiausia viršutinė riba turėtų būti padidinta iki 32 300 000 000 EUR;

(12)

pagal bendrąjį įgaliojimą 1 400 000 000 EUR turėtų būti paskirti viešojo sektoriaus projektams, skirtiems naujam tikslui įgyvendinti;

(13)

pagal naują skolinimo privačiajam sektoriui įgaliojimą didžiausia 2 300 000 000 EUR suma turėtų būti skirta projektams, skirtiems naujam tikslui įgyvendinti, neviršijant didžiausios padidintos viršutinės ribos, ir jiems turėtų būti taikoma Sąjungos bendroji garantija;

(14)

vieno iš EIB pagrindinių tikslų pagal Išorės skolinimo įgaliojimą, t. y. teikti paramą vietos privačiojo sektoriaus plėtojimui, visų pirma remti labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones (toliau – MVĮ), sėkmė priklauso nuo tokių veiksnių kaip antai galimybė MVĮ gauti finansavimą, kreditą ir techninę pagalbą, nuo verslumo skatinimo ir nuo pastangų skatinti pereiti iš nepastovios neoficialios ekonomikos aplinkos į oficialųjį sektorių. Tokiomis sąlygomis EIB finansinėmis operacijomis turėtų būti siekiama remti MVĮ vykdomus mažus investicinius projektus, taip pat investicinius projektus atokiose kaimo vietovėse ir geriamojo vandens valymo, nuotekų šalinimo ir atsinaujinančiosios energijos srityje;

(15)

turėtų būti užtikrintas papildomumas ir veiksmų koordinavimas su Sąjungos iniciatyvomis, kuriomis siekiama šalinti pagrindines migracijos priežastis, be kita ko, su Sąjungos teikiama parama, skirta tvariai į kilmės šalis grąžintų migrantų reintegracijai;

(16)

pagal Paryžiaus susitarimą EIB turėtų siekti išlaikyti aukštą su klimatu susijusių operacijų lygį, o jų apimtis turėtų sudaryti ne mažiau kaip 25 % visų ne Sąjungoje vykdomų EIB finansavimo operacijų. EIB finansavimo operacijos, kurioms taikomas Sprendimas Nr. 466/2014/ES, turėtų būti suderintos su tikslo, kad ne vėliau kaip 2020 m. ne mažiau kaip 35 % visų EIB finansavimo operacijų būtų vykdomos besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse ir besivystančiose šalyse ne Sąjungoje, siekimu. EIB turėtų atsižvelgti į 2013 m. gegužės 22 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl laipsniško žalą aplinkai ar ekonomikai darančių subsidijų, įskaitant subsidijas iškastiniam kurui, atsisakymo;

(17)

turėtų būti nustatyta Sąjungos bendrajam biudžetui kylančios rizikos, susijusios su EIB finansavimo operacijoms pagal skolinimo privačiajam sektoriui įgaliojimą, kaina. Iš tokio rizikos įvertinimo gautos pajamos turėtų būti mokamos į Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 480/2009 (3) įsteigtą Išorės veiksmų garantijų fondą, siekiant padengti komercinę riziką ir išvengti rinkos iškraipymo;

(18)

EIB turėtų plėtoti ir įgyvendinti rezultatų vertinimo sistemos rodiklius, skirtus projektams, kuriais siekiama įgyvendinti naują tikslą. Todėl į Komisijos metinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl EIB finansavimo operacijų reikėtų įtraukti EIB finansavimo operacijų indėlio siekiant naujo tikslo, atitinkamais atvejais įskaitant indėlį į JT darnaus vystymosi tikslus, vietos pilietinės visuomenės dalyvavimą ir Sąjungos išorės politikos prioritetų ir jos biudžeto prioritetų suderinimą, vertinimą;

(19)

reikėtų užtikrinti EIB finansavimo operacijų, kurioms taikomas Sprendimas Nr. 466/2014/ES, matomumą ir skaidrumą, visų pirma kai tos operacijos yra susijusios su projektais, finansuojamais per finansų tarpininkus, gerinant galimybes Sąjungos institucijoms ir plačiajai visuomenei susipažinti su informacija, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti konfidencialios ir neskelbtinos komercinės informacijos apsaugą;

(20)

atitinkama Sąjungos politika dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų yra nustatyta Sąjungos teisės aktuose ir Tarybos išvadose, visų pirma 2016 m. lapkričio 8 d. išvadų priede, bei visose vėlesnėse atnaujintose redakcijose;

(21)

EIB finansavimo operacijų, kurioms taikomas Sprendimas Nr. 466/2014/ES, išsamus patikrinimas turėtų apimti nuodugnų taikytinų Sąjungos teisės aktų ir sutartų tarptautinių ir Sąjungos kovos su pinigų plovimu, terorizmo finansavimu, mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu standartų laikymosi patikrinimą. Be to, teikdamas ataskaitas pagal Išorės skolinimo įgaliojimą, EIB turėtų pateikti informaciją pagal šalis apie tai, ar EIB finansavimo operacijos atitinka jo politiką dėl nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų, ir tarpininkų, su kuriais EIB bendradarbiauja, sąrašą;

(22)

2016 m. spalio 12 d. EIB patvirtino EIB atsparumo iniciatyvos įgyvendinimą. Dėl projektų, vykdomų pagal EIB atsparumo iniciatyvą, kurie buvo patvirtinti po tos datos ir iki šio sprendimo įsigaliojimo bei garantijos susitarimo sudarymo, turėtų būti sudaryta galimybė suteikti ES garantiją tuo atveju, jei Komisija patvirtins, kad jie atitinka naują tikslą ir yra laikomasi garantijos susitarimo sąlygų;

(23)

su bendrovėmis vykdomoms EIB finansavimo operacijoms turėtų būti taikoma tik privačiajam sektoriui skirta bendroji garantija, jei jomis skatinamas integracinis augimas ir intensyvesnis darbo vietų kūrimas ir jei jos negauna tinkamo finansavimo iš vietos finansų rinkų;

(24)

EIB finansavimo operacijos turėtų atitikti 2011 m. spalio 25 d. Komisijos komunikate „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“ nustatytus principus, be kita ko, finansų tarpininkų atžvilgiu;

(25)

tuo atveju, jei pasikeistų Sąjungos išorės politikos tikslai, arba skubos ir krizės atvejais, kurie galėtų susidaryti įgaliojimo laikotarpiu, ir kaip numatyta atitinkamose Europos Parlamento rezoliucijose ir Tarybos sprendimuose bei išvadose, įgaliojimo laikotarpiu EIB atliekamo perskirstymo tarp regionų viršutinė riba turėtų būti padidinta nuo 10 iki 20 %. Komisija turėtų reguliariai informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie tokius perskirstymus;

(26)

atsižvelgiant į EIB atsparumo iniciatyvos svarbą įgyvendinant Sąjungos strategiją šalinti pagrindines migracijos priežastis ir į tranzito bei priimančiųjų bendruomenių poreikius, tebėra itin svarbu, kad sumos, paskirtos laikantis išorės skolinimo įgaliojimo viršutinių ribų, projektams, kurie skirti naujam tikslui, būtų visiškai panaudojamos. Nepaisant to, jei dėl nenumatytų aplinkybių paskirtų sumų visiškai panaudoti neįmanoma, turėtų būti leidžiama turėti daugiau lankstumo galimybių. Todėl, jei ne vėliau kaip 2019 m. birželio 30 d. EIB padarys išvadą, kad jis negali panaudoti savo numatytos tikslinės sumos pagal EIB atsparumo iniciatyvą, turėtų būti leista iki 20 % iš 1 400 000 000 EUR sumos, pagal bendrąjį įgaliojimą paskirtos viešojo sektoriaus projektams, ir iš 2 300 000 000 EUR sumos, paskirtos pagal skolinimo privačiajam sektoriui įgaliojimą, perskirstyti narystės siekiančiose šalyse ir tarp lėšų gavėjų, bei kaimynystės ir partnerystės šalyse ir (arba) tarp jų. Toks perskirstymas turėtų būti atliekamas tik pagal išankstinį Komisijos ir EIB susitarimą;

(27)

reikėtų iš dalies pakeisti reikalavimus atitinkančių regionų bei šalių ir reikalavimus galinčių atitikti regionų ir šalių sąrašus, kad iš jų būtų išbraukti dideles pajamas gaunantys regionai ir aukštus kredito reitingus turinčios šalys, t. y. Brunėjus, Čilė, Islandija, Izraelis, Singapūras, Pietų Korėja ir Taivanas. Be to, į reikalavimus galinčių atitikti regionų ir šalių sąrašą turėtų būti įtrauktas Iranas;

(28)

todėl Sprendimas Nr. 466/2014/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

EIB finansavimo operacijų, kurioms suteikiama ES garantija, viršutinės ribos

1.   EIB finansavimo operacijų, kurioms suteikiama ES garantija, didžiausia viršutinė riba 2014–2020 m. laikotarpiui yra 32 300 000 000 EUR. Sumos, kurios iš pradžių buvo paskirtos finansavimo operacijoms, bet vėliau buvo anuliuotos, į viršutinę ribą neįskaitomos.

Ši didžiausia viršutinė riba išskaidoma į:

2.   1 dalyje nurodytos didžiausios sumos išskaidomos į regionines viršutines ribas ir viršutinių ribų dalis, kaip nustatyta I priede. Laikydamasis regioninių viršutinių ribų laikotarpiu, kuriam taikomas šis sprendimas, EIB užtikrina paskirstymą pagal šalis regionuose, kuriems taikoma ES garantija, kuris yra subalansuotas laikantis Sąjungos išorės politikos tikslų, o tai atsispindi 5 straipsnyje nurodytose regioninėse techninėse veiklos gairėse.“

2)

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Bendrieji tikslai ir principai

1.   ES garantija suteikiama tik toms EIB finansavimo operacijoms, kurios, remiantis EIB atliktu įvertinimu, turi pridėtinės vertės ir kuriomis remiamas kuris nors iš šių bendrųjų tikslų:

2.   Išlaikant išskirtinį EIB, kaip investicijų banko, pobūdį, EIB finansavimo operacijomis, vykdomomis pagal šį sprendimą, prisidedama prie Sąjungos bendro intereso, visų pirma prie Sąjungos išorės veiksmų principų, kaip nurodyta ES sutarties 21 straipsnyje, ir tarptautinių aplinkosaugos susitarimų, kurių šalimi yra Sąjunga, įgyvendinimo. EIB valdymo organai skatinami imtis būtinų priemonių siekiant pritaikyti EIB veiklą taip, kad ją vykdant būtų veiksmingai prisidedama prie Sąjungos išorės politikos ir tinkamai laikomasi šiame sprendime nustatytų reikalavimų.

3.   Šalių regioninė integracija, įskaitant visų pirma narystės siekiančių šalių ir lėšų gavėjų, kaimynystės ir partnerystės šalių bei Sąjungos ekonominę integraciją, yra vienas svarbiausių EIB finansavimo operacijų tikslų tose srityse, kurioms taikomi 1 dalyje nustatyti bendrieji tikslai. EIB vykdo finansavimo operacijas lėšas gaunančiose šalyse tose srityse, kurioms taikomi bendrieji tikslai, remdamas tiesiogines užsienio investicijas, kuriomis skatinama ekonominė integracija su Sąjunga.

4.   Besivystančiose šalyse, kaip apibrėžta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos sudarytame oficialios paramos vystymuisi gavėjų sąraše, EIB finansavimo operacijomis, vadovaujantis SESV 208 ir 209 straipsniais, prisidedama siekiant Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslų, visų pirma siekiant sumažinti skurdą pasitelkiant integracinį augimą ir tvarų ekonominį, aplinkosaugos bei socialinį vystymąsi.

5.   Siekiant užtikrinti, kad privačiojo sektoriaus investicijos turėtų kuo didesnį poveikį vystymuisi, EIB stengiasi prisidėti sudarant palankias sąlygas privačioms įmonėms ir investicijoms bei užtikrina, kad prioriteto tvarka būtų stiprinamas vietos privatusis sektorius lėšas gaunančiose šalyse, įskaitant kooperatyvus ir socialines įmones, teikdamas paramą vietos investicijoms, kaip numatyta 1 dalies a punkte. EIB finansavimo operacijomis, kuriomis remiami 1 dalyje nustatyti bendrieji tikslai, taip pat stengiamasi sustiprinti jo teikiamą paramą investiciniams projektams, kuriuos vykdo MVĮ iš lėšas gaunančios šalies ir iš Sąjungos, suteikiant galimybes gauti finansavimą naujiems investiciniams projektams, kuriuos vykdo MVĮ. EIB finansavimo operacijos leidžia MVĮ pasinaudoti, inter alia, galimybėmis MVĮ patekti į rinką reikalavimus atitinkančiose šalyse ir joms integruotis į pasaulines vertės grandines, ir dar labiau padedama didinti Sąjungos bendrovių konkurencingumą.

Siekiant veiksmingai stebėti ir vertinti, kaip naudojamos lėšos atitinkamų MVĮ naudai, EIB atlieka kruopštų išsamų patikrinimą, nustato ir taiko atitinkamas sutartines nuostatas, kuriomis nustatomi tiek finansų tarpininkų, tiek galutinių lėšų gavėjų standartiniai ataskaitų teikimo pareigos. EIB stengiasi nustatyti kliūtis, trukdančias MVĮ gauti finansavimą, ir prisideda prie jų šalinimo.

EIB bendradarbiauja su finansų tarpininkais, kurie gali remti konkrečius MVĮ poreikius šalyse, kuriose vykdoma veikla, ir kurie atitinka 13 straipsnyje nustatytus reikalavimus, perkeltus į susitarimus pagal to straipsnio 1 dalies trečią pastraipą.

6.   EIB finansavimo operacijomis, kuriomis remiamas 1 dalies b punkte nustatytas bendrasis tikslas, remiami investiciniai projektai daugiausia transporto, energetikos, aplinkosaugos infrastruktūros, informacinių ir ryšių technologijų, sveikatos ir švietimo srityse. Tai apima atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir integravimą, energijos vartojimo efektyvumo priemones, energijos sistemų transformavimą, kuriuo sudaromos sąlygos pereiti prie mažiau anglies dioksido išskiriančių technologijų ir kuro, tvarų energetinį saugumą ir energetikos infrastruktūrą, įskaitant dujų gamybai ir transportavimui į Sąjungos energijos rinką skirtą infrastruktūrą, taip pat kaimo vietovių elektrifikavimą, aplinkosaugos infrastruktūrą, kaip antai vandenį ir sanitariją bei žaliąją infrastruktūrą, telekomunikacijų ir plačiajuosčių tinklų infrastruktūrą.

7.   EIB finansavimo operacijomis, kuriomis remiami 1 dalies c punkte nustatyti bendrieji tikslai, remiami klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos investiciniai projektai, kuriais padedama siekti Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos ir pagal tą konvenciją priimto Paryžiaus susitarimo bendrų tikslų, visų pirma vengiant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo arba jį mažinant ir mažinant anglies pėdsaką atsinaujinančiosios energijos, energijos vartojimo efektyvumo ir tvaraus transporto srityse arba didinant pažeidžiamų šalių, sektorių ir bendruomenių atsparumą neigiamam klimato kaitos poveikiui.

Klimato politikos projektų atitikimo reikalavimams kriterijai apibrėžti EIB klimato strategijoje. Remiantis EIB parengta vykdant projektą išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir to kiekio svyravimų vertinimo metodika, į poveikio aplinkai vertinimo procedūrą turi būti įtraukta anglies pėdsako analizė, kad būtų galima nustatyti, ar pasiūlymais dėl projektų optimaliai didinamas energijos vartojimo efektyvumas.

Per šio sprendimo taikymo laikotarpį EIB turi stengtis išlaikyti aukštą su klimatu susijusių operacijų lygį, o jų apimtis turi sudaryti ne mažiau kaip 25 % visų ne Sąjungoje vykdomų EIB finansavimo operacijų. Pagal šį sprendimą teikiamas EIB finansavimas turi būti suderintas su tikslo siekimu, kad ne vėliau kaip 2020 m. ne mažiau kaip 35 % visų EIB finansavimo operacijų būtų vykdomos besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse ir besivystančiose šalyse už Sąjungos ribų.

EIB finansavimo operacijos turi, inter alia, apimti konkrečius veiksmus, skirtus projektų, trukdančių įgyvendinti Sąjungos klimato tikslus, finansavimui palaipsniui nutraukti ir pastangoms siekiant remti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir energijos vartojimo efektyvumą padidinti.

Vykdydamas visas savo finansavimo operacijas pagal EIB išorės skolinimo įgaliojimą, EIB stiprina savo indėlio į projektus elementus, susijusius su prisitaikymu prie klimato kaitos.

8.   EIB finansavimo operacijomis, kuriomis remiami 1 dalies d punkte nustatyti bendrieji tikslai, remiami investiciniai projektai, kuriais šalinamos pagrindinės migracijos priežastys ir prisidedama prie ilgalaikio ekonominio atsparumo ir Jungtinių Tautų tvaraus vystymosi tikslų bei užtikrinamas tvarus vystymasis lėšas gaunančiose šalyse.

Užtikrinant, kad būtų visapusiškai gerbiamos žmogaus, darbo ir socialinės teisės, pagrindinės laisvės ir lyčių lygybė, įgyvendinant teisėmis grindžiamą požiūrį, kuris apima visas žmogaus ir socialines teises, laikantis skaidrumo, dalyvavimo, nediskriminavimo ir atskaitomybės principų, EIB finansavimo operacijomis:

EIB finansavimo operacijomis remiama:

9.   Vykdant EIB finansavimo operacijas, kuriomis remiami 1 dalyje nustatyti bendrieji tikslai, pripažįstama, kad lyčių lygybė yra esminis kompleksinis klausimas, kuris yra lemiamas siekiant darnaus vystymosi ir yra svarbus projektų išsamaus patikrinimo elementas. Lyčių aspektas taikomas visoms tokioms finansavimo operacijoms. EIB užtikrina, kad visos EIB finansavimo operacijos atitiktų jo Lyčių lygybės strategijoje ir lyčių lygybės veiksmų plane nustatytus įsipareigojimus.

10.   EIB siekia užtikrinti, kad bendrovės, dalyvaujančios projektuose, kuriuos bendrai finansuoja EIB, vadovautųsi vienodo darbo užmokesčio skaidrumo ir lyčių lygybės principais bei vienodo darbo užmokesčio principu, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/54/EB (*1). EIB sprendimuose dėl projektų finansavimo atsižvelgiama į lėšas galinčių gauti bendrovių veiksmus vienodo darbo užmokesčio ir įmonių socialinės atsakomybės srityje.

11.   ES garantija taikoma tik toms EIB finansavimo operacijoms, kurios vykdomos reikalavimus atitinkančiose šalyse, kurios yra sudariusios bendrąjį susitarimą su EIB, kuriuo nustatomos teisinės sąlygos, pagal kurias turi būti vykdomos tokios operacijos ir kurios turi būti suderinamos su EIB pareiškimu dėl aplinkos apsaugos bei socialinių principų ir standartų ir jo aplinkos apsaugos ir socialinės praktikos vadovu.

(*1)  2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (OL L 204, 2006 7 26, p. 23).“;"

3)

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5)

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

10 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„Sąjungos biudžetui kylanti rizika, susijusi su 2 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytomis EIB finansavimo operacijomis pagal skolinimo privačiajam sektoriui įgaliojimą, turi būti įvertinama, o iš komercinės rizikos įvertinimo gautos pajamos sumokamos į Garantijų fondą.“;

7)

11 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

8)

12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

9)

13 ir 14 straipsniai pakeičiami taip:

„13 straipsnis

Pinigų plovimo prevencija, kova su terorizmo finansavimu, apmokestinimas ir nebendradarbiaujančios šalys bei teritorijos

1.   Vykdydamas savo finansavimo operacijas, kurioms taikomas šis sprendimas, EIB laikosi taikytinų Sąjungos teisės aktų ir sutartų tarptautinių ir Sąjungos standartų, taigi neremia pagal šį sprendimą projektų, kuriais prisidedama prie pinigų plovimo, terorizmo finansavimo, mokesčių vengimo, mokestinio sukčiavimo ar mokesčių slėpimo.

Be to, EIB nepradeda vykdyti naujų operacijų ar neatnaujina operacijų su subjektais, registruotais arba įsisteigusiais šalyse ar teritorijose, kurios yra įtrauktos į pagal atitinkamą Sąjungos politiką dėl nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sudarytą sąrašą, arba kurios, kaip nustatyta pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 (*2) 9 straipsnio 2 dalį, yra didelės rizikos trečiosios valstybės, arba kurios faktiškai nesilaiko su skaidrumu ir keitimusi informacija susijusių Sąjungos ar tarptautiniu mastu sutartų mokesčių standartų. EIB gali nukrypti nuo šio principo taikymo tik tuo atveju, jei projektas yra fiziškai įgyvendinamas vienoje iš tų šalių ar teritorijų ir nėra jokių ženklų, kad atitinkama operacija prisidedama prie pinigų plovimo, terorizmo finansavimo, mokesčių vengimo, mokestinio sukčiavimo ar mokesčių slėpimo.

EIB, sudarydamas susitarimus su finansų tarpininkais, perkelia šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus į atitinkamus susitarimus ir paprašo finansų tarpininkų teikti ataskaitas dėl jų laikymosi.

EIB peržiūri savo politiką dėl nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų vėliausiai po to, kai patvirtinamas Sąjungos mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sąrašas. Po to kasmet EIB pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų politikos įgyvendinimo, susijusio su jo finansavimo operacijomis, įskaitant informaciją pagal šalis ir tarpininkų, su kuriais jis bendradarbiauja, sąrašą.

2.   Vykdydamas savo finansavimo operacijas, kurioms taikomas šis sprendimas, EIB taiko Sąjungos teisėje dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2015/847 (*3) ir Direktyvoje (ES) 2015/849, nustatytus principus bei standartus. Visų pirma, EIB teikia tiesioginį finansavimą ir finansavimą per tarpininkus pagal šį sprendimą tik tais atvejais, kai atskleidžiama tikrųjų savininkų tapatybės informacija pagal Direktyvą (ES) 2015/849.

14 straipsnis

Garantijos susitarimas

Komisija ir EIB pasirašo garantijos susitarimą, kuriame nustatomos išsamios nuostatos ir procedūros, susijusios su ES garantija, kaip nustatyta 8 straipsnyje. Apie tą garantijos susitarimą informuojamas Europos Parlamentas ir Taryba, laikantis jų atitinkamų vidaus taisyklių, kuriomis reglamentuojamas konfidencialios informacijos tvarkymas.

(*2)  2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73)."

(*3)  2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 (OL L 141, 2015 6 5, p. 1).“;"

10)

18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

11)

20 straipsnis pakeičiamas taip:

„20 straipsnis

Ataskaitų teikimas

Komisija ne vėliau kaip 2019 m. birželio 30 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertina šio sprendimo taikymą ir kuria remiamasi rengiant galimą naują sprendimą dėl EIB finansavimo operacijų pagal EIB išorės skolinimo įgaliojimą, kuriam suteikiama ES garantija.

Komisija ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl šio sprendimo taikymo.“;

12)

įterpiamas šis straipsnis:

„20a straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostata

EIB gali finansuoti projektus, kurie buvo patvirtinti po 2016 m. spalio 12 d. ir anksčiau nei 2018 m. balandžio 8 d. bei garantijos susitarimo tarp Komisijos ir EIB sudarymo. Tokiems projektams ES garantija gali būti suteikiama tuo atveju, jei Komisija patvirtina, kad jie atitinka 3 straipsnio 1 dalies d punkte apibrėžtą tikslą ir jais yra laikomasi garantijos susitarimo sąlygų.“;

13)

I, II ir III priedai pakeičiami šio sprendimo priede pateiktu tekstu;

14)

IV priedo pirma pastraipa pakeičiama taip:

„EIB veikla šalyse partnerėse, kurios dalyvauja pasirengimo narystei procese, vykdoma pagal principus, nustatytus stojimo ir Europos partnerysčių dokumentuose, kuriuose nustatyti narystės siekiančių šalių ir lėšų gavėjų prioritetai siekiant pažangos artėjant prie Sąjungos, ir kuriuose nustatyta Sąjungos paramos sistema. Stabilizacijos ir asociacijos procesas – tai Sąjungos politikos Vakarų Balkanuose sistema. Ji grindžiama pažangia partneryste, kurią vykdydama Sąjunga teikia prekybos lengvatas, ekonominę bei finansinę paramą ir palaiko sutartinius santykius pagal stabilizacijos ir asociacijos susitarimus. Pasirengimo narystei finansinė parama padeda narystės siekiančioms šalims ir lėšų gavėjams pasirengti vykdyti Sąjungos narystės įsipareigojimus ir problemas. Tokia parama remiamas reformų procesas, įskaitant pasirengimą būsimai narystei. Ją teikiant daugiausia dėmesio skiriama institucijų stiprinimui, nacionalinės teisės aktų suderinimui su Sąjungos acquis ir pasirengimui vykdyti Sąjungos politiką bei priemones, taip pat priemonių, kuriomis siekiama ekonominės konvergencijos, propagavimui.“