Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32015R0514

2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/514 dėl informacijos, kurią kompetentingos institucijos turi teikti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES 67 straipsnio 3 dalį (Tekstas svarbus EEE)

OL L 82, 2015 3 27, p. 5–11 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2015/514/oj

27.3.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 82/5


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2015/514

2014 m. gruodžio 18 d.

dėl informacijos, kurią kompetentingos institucijos turi teikti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES 67 straipsnio 3 dalį

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (1), ypač į jos 67 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)

būtina nustatyti turinį informacijos, kurią valstybių narių kompetentingos institucijos pagal Direktyvos 2011/61/ES 67 straipsnio 3 dalį turėtų kas ketvirtį teikti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI), kad ji galėtų vertinti, kaip veikia prekybos leidimų ES alternatyvaus investavimo fondų valdytojams (toliau – ES AIFV), kurie Sąjungoje valdo ES alternatyvaus investavimo fondus (toliau – ES AIF) arba platina jų investicinius vienetus ar akcijas, sistema, taip pat vertinti AIF bei jų valdytojų veiklos sąlygas ir galimą platesnio prekybos leidimų sistemos taikymo poveikį;

(2)

svarbu užtikrinti, kad kompetentingų institucijų teikiama informacija būtų tinkama ir kad ja remiantis būtų galima atlikti pagrįstą vertinimą. Todėl visos kompetentingos institucijos turėtų teikti informaciją, kuria remiantis būtų galima atlikti nuoseklų vertinimą visoje Sąjungoje, ir kartu galėtų pateikti bet kokią papildomą informaciją, kuri, jų manymu, galėtų būti naudinga siekiant įvertinti bendrą ES prekybos leidimų sistemos ir neviešam platinimui taikomų nacionalinių taisyklių veikimą, taip pat prekybos leidimų sistemos taikymo ir trečiųjų šalių fondams bei valdytojams galimą poveikį. Siekiant užtikrinti, kad vienodi informacijos teikimo reikalavimai būtų tiesiogiai taikomi visoms kompetentingoms institucijoms, informacijos teikimo EVPRI taisykles būtina pateikti reglamento forma;

(3)

siekiant įvertinti naudojimąsi ES prekybos leidimais, svarbu rinkti kiekybinius duomenis apie AIFV ir AIF, besinaudojančius Direktyvos 2011/61/ES 32 ir 33 straipsniuose nurodytais prekybos leidimais, taip pat duomenis apie jurisdikcijas, kuriose vykdoma tarpvalstybinė veikla, ir apie tarpvalstybinės veiklos rūšis;

(4)

labai svarbus bendro ES prekybos leidimų sistemos veikimo aspektas – veiksmingas kompetentingų institucijų bendradarbiavimas. Siekiant įvertinti bendradarbiavimo veiksmingumą, labai svarbu rinkti informaciją apie tai, kaip kompetentingos institucijos bendradarbiauja vykdydamos Direktyvos 2011/61/ES 45 ir 50 straipsniuose nustatytas savo pareigas. Tai reiškia, kad reikia vertinti atvejus, kuriais reikėjo pasinaudoti skirtinga kompetencija, atsakomąsias priemones, kurių buvo imtasi, ir bendradarbiavimo veiksmingumą laiko, tinkamumo ir nuodugnumo atžvilgiais;

(5)

ES prekybos leidimų sistema pagrįsta Direktyvos 2011/61/ES 32 ir 33 straipsniuose numatyta pranešimų teikimo sistema. Todėl kompetentingos institucijos turėtų teikti informaciją apie tokios sistemos veikimą, visų pirma apie laiką, sklandumą, teikiamos informacijos kokybę ir bet kokius galimus su šios sistemos taikymu susijusius skirtumus;

(6)

kad būtų galima atlikti objektyvų vertinimą, turėtų būti reikalaujama, kad kompetentingų institucijų apie prekybos leidimų sistemos veikimą teikiama informacija apimtų ir investuotojų, visų pirma poveikio investuotojų apsaugai, aspektą. Kompetentingos institucijos taip pat turėtų teikti informaciją apie investuotojų pateiktus skundus dėl kitose valstybėse narėse nei valstybė narė, kurioje yra investuotojo gyvenamoji vieta, įsisteigusių AIFV ar AIF, investuotojų užklausas dėl kompetencijos pasiskirstymo tarp skirtingų valstybių narių kompetentingų institucijų ir bet kokius dėl platinimo tvarkos kilusius klausimus;

(7)

vertinant prekybos leidimų sistemos veikimą, reikia deramai atsižvelgti į EVPRI vaidmenį siekiant sutarimo tais atvejais, kai kompetentingos institucijos skirtingai traktuoja tarpvalstybinio valdymo ar platinimo klausimus. Todėl kompetentingos institucijos turėtų teikti savo nuomones dėl EVPRI dalyvavimo naudingumo, laiko, kokybės ir kitų su tuo susijusių klausimų;

(8)

siekiant įvertinti, kaip veikia dabartiniai nacionaliniai režimai, kurių laikydamiesi ne ES AIFV ir ne ES AIF gali vykdyti veiklą atskirose valstybėse narėse, būtina išsamiai žinoti apie atskirų valstybių narių priimtas teisines sistemas, jų ypatumus ir skirtumus, palyginti su taisyklėmis, kurios taikomos ES AIFV ir ES AIF. Taip pat svarbu rinkti kiekybinę informaciją apie ne ES AIF, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami valstybėse narėse, skaičių ir apie ne ES AIFV, kurie valstybėse narėse valdo AIF arba platina jų investicinius vienetus ar akcijas, skaičių. Į tokią informaciją turėtų įeiti ir duomenys apie vykdymo užtikrinimo bei priežiūros veiksmus ir apie bet kokią papildomą informaciją, paprašius gautą iš ne ES priežiūros institucijų;

(9)

kompetentingos institucijos turėtų teikti informaciją apie bet kokius bendradarbiavimo susitarimus su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis, apie kuriuos dar nežino EVPRI, kaip derybose dėl daugiašalių susitarimo memorandumų dalyvavusi šalis. Kad būtų galima įvertinti bendradarbiavimo susitarimų veikimą, svarbu rinkti informaciją apie tokių bendradarbiavimo susitarimų veiksmingumą, pavyzdžiui, kiekybinę ir kokybinę informaciją apie tai, kaip pasinaudota įvairiais tuose susitarimuose numatytais įgaliojimais. Tai apima duomenis apie informacijos prašymus, apsilankymus vietoje ir keitimąsi informacija. Bendradarbiavimo veiksmingumas turėtų būti vertinamas gautos pagalbos tinkamumo, nuodugnumo, laiko ir visapusiškumo atžvilgiais;

(10)

kompetentingos institucijos turėtų teikti informaciją apie bet kokius trečiųjų šalių režimo aspektus, dėl kurių de facto arba de jure atsiranda suvaržymų arba sunkumų, susijusių su valstybės narės kompetentingos institucijos galimybe vykdyti priežiūros funkcijas arba su galimybe tiesiogiai gauti informaciją iš ne ES subjektų. Be to, reikėtų rinkti informaciją apie investuotojų skundus ir apie priemones, kurių ėmėsi kompetentingos institucijos, reaguodamos į tokius skundus;

(11)

vertinant AIF valdymo arba jų investicinių vienetų ar akcijų platinimo veiklai taikomų abiejų sistemų sąveiką, reikėtų remtis faktais, rodančiais bendrą padėtį vidaus rinkoje, taip pat trumpalaikės ir ilgalaikės rinkos raidos, įskaitant galimus rinkos sutrikdymus arba konkurencijos iškraipymus, vertinimais. Šie vertinimai turėtų būti atliekami remiantis faktais, iš kurių matyti, ar valstybėse narėse ir atskirose trečiosiose šalyse yra sudarytos vienodos sąlygos, turint omenyje, pavyzdžiui, reguliavimo naštą, konkurenciją ar priežiūrą. Kompetentingos institucijos turėtų teikti konkrečią informaciją apie bendro pobūdžio ar konkrečias su atskiromis trečiosiomis šalimis susijusias problemas ir nurodyti tokių problemų priežastis;

(12)

teikdamos informaciją apie galimus rinkos sutrikdymus ir konkurencijos iškraipymus, kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į visus kolektyvinio investavimo subjektus ir jų valdytojus. Svarbu nustatyti, ar ir kokiu mastu trečiųjų šalių prekybos leidimų sistemos įvedimas galėtų paveikti ES AIF ir pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/65/EB (2) įsteigtus kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektus, taip pat jų valdytojus. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į tai, kad Direktyvoje 2011/61/ES pateikta ne ES AIFV apibrėžtis apima visus trečiosiose šalyse įsisteigusius kolektyvinio investavimo subjektus, įskaitant subjektus, kuriems, jei jie būtų įsisteigę valstybėje narėje, būtų taikoma Direktyva 2009/65/EB. Be to, siekiant nustatyti bendrą poveikį rinkai, būtina nustatyti galimą poveikį kitiems turto valdymo sektoriuje veiklą vykdantiems tarpininkams, tokiems kaip depozitoriumai ar paslaugų teikėjai,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kompetentingos institucijos pagal Direktyvos 2011/61/ES 67 straipsnio 3 dalį Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI) teikia šią informaciją:

a)

2–7 straipsniuose nustatytą informaciją apie tai, kaip veikia ES prekybos leidimų ES alternatyvaus investavimo fondų valdytojams (AIFV), valdantiems ES alternatyvaus investavimo fondus (AIF) ir (arba) platinantiems jų investicinius vienetus ar akcijas, sistema;

b)

8–13 straipsniuose nustatytą informaciją apie tai, kaip veikia pagal taikomus nacionalinius režimus ES AIFV vykdomas ne ES AIF investicinių vienetų ar akcijų platinimas valstybėse narėse ir ne ES AIFV vykdomas AIF valdymas ir (arba) jų investicinių vienetų ar akcijų platinimas valstybėse narėse;

c)

14 straipsnyje nustatytą informaciją apie šios dalies a ir b punktuose nurodytų sistemų taikymo poveikį.

2 straipsnis

Teikdamos informaciją apie naudojimąsi prekybos leidimais, kompetentingos institucijos nurodo:

a)

ES AIFV, kuriems pagal Direktyvos 2011/61/ES 7 straipsnį išduotas veiklos leidimas, skaičių;

b)

pagal Direktyvos 2011/61/ES 32 straipsnį ES AIF investicinius vienetus ar akcijas platinančių ES AIFV skaičių; ES AIF ir AIF padalinių, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinamos pagal Direktyvos 2011/61/ES 32 straipsnį, skaičių; pasiskirstymą pagal atskiras buveinės ir priimančiąsias valstybes nares;

c)

pagal Direktyvos 2011/61/ES 33 straipsnį ES AIF valdančių ES AIFV skaičių; pagal Direktyvos 2011/61/ES 33 straipsnį valdomų ES AIF skaičių; pasiskirstymą pagal atskiras buveinės ir priimančiąsias valstybes nares;

d)

ES AIFV, kurie pagal Direktyvos 2011/61/ES 33 straipsnį įsteigę filialus valdo kitose valstybėse narėse įsisteigusius ES AIF, skaičių; ES AIFV, kurie pagal Direktyvos 2011/61/ES 33 straipsnį tiesiogiai valdo kitose valstybėse narėse įsisteigusius ES AIF, skaičių.

3 straipsnis

Teikdamos informaciją apie patiriamas su veiksmingu kompetentingų institucijų bendradarbiavimu susijusias problemas, kompetentingos institucijos nurodo:

a)

atvejų, kuriais kompetentinga institucija pranešė AIFV buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai apie Direktyvos 2011/61/ES 45 straipsnio 5 dalyje aprašytą padėtį, skaičių ir padėties pobūdį;

b)

atvejų, kuriais kompetentinga institucija, gavusi iš priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos Direktyvos 2011/61/ES 45 straipsnio 5 dalyje nurodytą pranešimą, ėmėsi tos direktyvos 45 straipsnio 5 dalyje nurodytų priemonių, skaičių ir priemonių, kurių buvo imtasi, pobūdį;

c)

atvejų, kuriais kompetentinga institucija, pranešusi AIFV buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai apie Direktyvos 2011/61/ES 45 straipsnio 5 dalyje aprašytą padėtį, ėmėsi tos direktyvos 45 straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių, skaičių ir priemonių, kurių buvo imtasi, pobūdį;

d)

atvejų, kuriais kompetentinga institucija pranešė AIFV buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai apie Direktyvos 2011/61/ES 45 straipsnio 7 dalyje aprašytą padėtį, skaičių ir padėties pobūdį;

e)

atvejų, kuriais kompetentinga institucija, gavusi iš priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos Direktyvos 2011/61/ES 45 straipsnio 7 dalyje nurodytą pranešimą, ėmėsi priemonių pagal tos direktyvos 45 straipsnio 7 dalį, skaičių ir priemonių, kurių buvo imtasi, pobūdį;

f)

atvejų, kuriais kompetentinga institucija, pranešusi AIFV buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai apie Direktyvos 2011/61/ES 45 straipsnio 7 dalyje aprašytą padėtį, ėmėsi tos direktyvos 45 straipsnio 8 dalyje nurodytų priemonių, skaičių ir priemonių, kurių buvo imtasi, pobūdį;

g)

pagal Direktyvos 2011/61/ES 50 straipsnio 5 dalį išsiųstų ir gautų pranešimų skaičių ir veiksmus, kurių buvo imtasi dėl tokių pranešimų;

h)

teikiant informaciją apie kompetentingos institucijos pateiktus pagalbos prašymus, nurodoma:

prašymų skaičius ir pobūdis,

atmestų prašymų skaičius ir atmetimo priežastys,

pasitenkinimo gauta pagalba lygis ir sunkumai, su kuriais susidurta,

vidutinis atsakymo gavimo laikas;

i)

teikiant informaciją apie kompetentingos institucijos iš kitų valstybių narių kompetentingų institucijų gautus pagalbos prašymus, nurodoma:

prašymų skaičius ir pobūdis,

atmestų prašymų skaičius ir atmetimo priežastys,

vidutinis atsakymo pateikimo laikas;

j)

kompetentingos institucijos kitoje valstybėje narėje pagal Direktyvos 2011/61/ES 54 straipsnio 1 dalį atliktų patikrų vietoje ar tyrimų skaičių ir atmestų prašymų dėl patikrų vietoje ar tyrimų kitoje valstybėje narėje skaičių.

4 straipsnis

Teikdamos informaciją apie patiriamas su Direktyvos 2011/61/ES 32 ir 33 straipsniuose numatytos pranešimų teikimo sistemos veiksmingu veikimu susijusias problemas, kompetentingos institucijos nurodo:

a)

vidutinį laiką nuo išsamios pranešimo bylos iš AIFV gavimo iki to momento, kai ją gavusi kompetentinga institucija pateikia pranešimą priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai;

b)

vidutinį laiką, per kurį AIFV buveinės valstybės narės kompetentinga institucija praneša AIFV, kad jis gali vykdyti tarpvalstybinę veiklą, skaičiuojant nuo pranešimo bylos perdavimo priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai dienos;

c)

priimančiosios šalies kompetentingos institucijos prašymų pateikti paaiškinimų dėl pranešimų skaičių;

d)

buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės kompetentingų institucijų nesutarimų dėl pranešimų teikimo proceso skaičių.

5 straipsnis

Teikdamos informaciją apie investuotojų apsaugos klausimus, susijusius su AIF, kurių investicinius vienetus ar akcijas platina arba kuriuos valdo kitoje valstybėje narėje įsisteigęs AIFV, taip pat su AIF, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami pagal Direktyvos 2011/61/ES 43 straipsnį, kompetentingos institucijos nurodo:

a)

kompetentingai institucijai investuotojų pateiktų skundų, susijusių su AIF, kurių investicinius vienetus ar akcijas platina arba kuriuos valdo kitoje valstybėje narėje įsisteigęs AIFV, skaičių ir pobūdį, jų priežastis ir kaip tokie skundai buvo išspręsti;

b)

faktus, rodančius, kad investuotojams neaiškus priežiūros užduočių pasiskirstymas tarp buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės kompetentingų institucijų;

c)

bet kokius klausimus, susijusius su AIFV nustatyta AIF investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarka ir su nustatyta tvarka, kuria užkertamas kelias AIF investicinių vienetų ar akcijų platinimui mažmeniniams investuotojams, kaip reikalaujama Direktyvos 2011/61/ES IV priedo h punkte.

6 straipsnis

Teikdamos informaciją apie EVPRI tarpininkavimą, kompetentingos institucijos nurodo, kiek jas tenkina EVPRI tarpininkavimas su prekybos leidimų ES AIFV, valdantiems ES AIF ir (arba) platinantiems jų investicinius vienetus ar akcijas, sistemos veikimu susijusiais klausimais.

7 straipsnis

Teikdamos informaciją apie informacijos, susijusios su sisteminės rizikos stebėsena, rinkimo ir keitimosi ja veiksmingumą, kompetentingos institucijos nurodo:

a)

atvejų, kuriais kompetentinga institucija iš kitos kompetentingos institucijos gavo su sisteminės rizikos stebėsena susijusią informaciją, skaičių, išskirdamos:

reguliarią informaciją, teikiamą pagal Direktyvos 2011/61/ES 25 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį,

dvišalę informaciją apie svarbius sandorio šalies rizikos šaltinius, perduodamą pagal Direktyvos 2011/61/ES 25 straipsnio 2 dalies antrą sakinį,

ad hoc informaciją, kuria dvišaliu pagrindu keičiamasi pagal Direktyvos 2011/61/ES 53 straipsnį;

b)

atvejų, kuriais kompetentinga institucija su kita kompetentinga institucija pasikeitė informacija, susijusia su sisteminės rizikos stebėsena, skaičių, išskirdamos:

informaciją, reguliariai teikiamą pagal Direktyvos 2011/61/ES 25 straipsnį,

ad hoc informaciją, kuria dvišaliu pagrindu keičiamasi pagal Direktyvos 2011/61/ES 53 straipsnį.

8 straipsnis

Teikdamos informaciją apie ES AIFV pagal Direktyvos 2011/61/ES 36 straipsnio 1 dalį vykdomą ne ES AIF investicinių vienetų ar akcijų platinimą, kompetentingos institucijos nurodo:

a)

teisės nuostatas, pagal kurias leidžiama vykdyti tokį platinimą, įskaitant konkrečių taikomų sąlygų aprašymą;

b)

ES AIFV, kuriems kompetentinga institucija leido savo jurisdikcijoje platinti ne ES AIF investicinius vienetus ar akcijas pagal Direktyvos 2011/61/ES 36 straipsnį, skaičių ir ne ES AIF, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami, skaičių;

c)

ES AIFV skirtų kompetentingos institucijos prašymų pateikti informaciją dėl ne ES AIF investicinių vienetų ar akcijų platinimo skaičių;

d)

su ne ES AIF investicinių vienetų ar akcijų platinimu susijusius vykdymo užtikrinimo ar priežiūros veiksmus arba sankcijas, kurių buvo imtasi ES AIFV atžvilgiu.

9 straipsnis

Teikdamos informaciją apie ne ES AIFV pagal Direktyvos 2011/61/ES 42 straipsnio 1 dalį vykdomą AIF investicinių vienetų ar akcijų platinimą, kompetentingos institucijos nurodo:

a)

teisės nuostatas, pagal kurias leidžiama vykdyti tokį platinimą, įskaitant konkrečių taikomų sąlygų aprašymą;

b)

ne ES AIFV, kurie kompetentingos institucijos jurisdikcijoje platina AIF investicinius vienetus ar akcijas pagal Direktyvos 2011/61/ES 42 straipsnio 1 dalį, skaičių ir AIF, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami, skaičių;

c)

ne ES AIFV skirtų kompetentingos institucijos prašymų pateikti informaciją dėl AIF investicinių vienetų ar akcijų platinimo pagal Direktyvos 2011/61/ES 42 straipsnio 1 dalį skaičių;

d)

su Direktyvos 2011/61/ES 22, 23, 24 ir 26–30 straipsniuose nustatytomis prievolėmis susijusius vykdymo užtikrinimo ar priežiūros veiksmus arba sankcijas, kurių kompetentingos institucijos ėmėsi ne ES AIFV atžvilgiu.

10 straipsnis

Teikdamos informaciją apie ne ES AIFV pagal taikomus nacionalinius režimus vykdomą ES AIF valdymą, kompetentingos institucijos nurodo:

a)

teisės nuostatas, pagal kurias leidžiama vykdyti tokį valdymą, įskaitant konkrečių taikomų sąlygų aprašymą;

b)

ne ES AIFV, kurie kompetentingos institucijos jurisdikcijoje valdo ES AIF, skaičių ir valdomų ES AIF skaičių;

c)

ne ES AIFV skirtų kompetentingos institucijos prašymų pateikti informaciją dėl ES AIF valdymo skaičių.

11 straipsnis

Teikdamos informaciją apie tai, ar valstybės narės kompetentinga institucija ir ne ES šalies priežiūros institucija sisteminės rizikos priežiūros tikslu yra sudariusios bendradarbiavimo susitarimų, ir apie šių susitarimų veiksmingumą, kompetentingos institucijos nurodo:

a)

ar kompetentinga institucija ir trečiųjų šalių priežiūros institucijos yra sudariusios kitų dvišalių bendradarbiavimo susitarimų nei susitarimai, dėl kurių derėjosi ir sutarė EVPRI ir atitinkamos trečiosios šalys;

b)

teikiant informaciją apie kompetentingos institucijos trečiųjų šalių institucijoms pateiktus informacijos ar pagalbos prašymus, nurodoma:

prašymų skaičius ir pobūdis,

atmestų prašymų skaičius ir atmetimo priežastys,

pasitenkinimo gauta pagalba lygis, įskaitant sunkumus, su kuriais susidurta,

vidutinis atsakymo gavimo laikas;

c)

apsilankymų vietoje, kuriuos kompetentinga institucija, remdamasi bendradarbiavimo susitarimais, paprašė trečiosios šalies priežiūros institucijos atlikti jos vardu, skaičių ir atmestų prašymų dėl apsilankymų vietoje skaičių;

d)

skaičių atvejų, kuriais iš trečiosios šalies priežiūros institucijos pagal bendradarbiavimo susitarimus nepaprašius buvo gauta informacija apie:

žinomus reikšmingus įvykius, kurie galėtų neigiamai paveikti prižiūrimą subjektą,

vykdymo užtikrinimo ar reguliavimo veiksmus arba sankcijas, įskaitant atitinkamų licencijų ar registracijos atšaukimą, sustabdymą ar pakeitimą, tiesiogiai arba iš dalies susijusius su ne ES AIFV, kurie kompetentingos institucijos jurisdikcijoje valdo AIF arba platina jų investicinius vienetus ar akcijas;

e)

atvejų, kuriais kompetentinga institucija pasikeitė iš trečiųjų šalių priežiūros institucijų pagal bendradarbiavimo susitarimus sisteminės rizikos stebėsenos tikslu gauta informacija su kitomis kompetentingomis institucijomis, skaičių.

12 straipsnis

Teikdamos informaciją apie investuotojų apsaugos klausimus, susijusius su valdymu arba investicinių vienetų ar akcijų platinimu pagal nacionalinius režimus, kompetentingos institucijos nurodo:

a)

kompetentingai institucijai investuotojų pateiktų skundų, susijusių su AIF, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami toje jurisdikcijoje pagal taikomą nacionalinį režimą, skaičių ir pobūdį;

b)

vykdymo užtikrinimo ar reguliavimo veiksmus arba sankcijas, įskaitant atitinkamų licencijų ar registracijos atšaukimą, sustabdymą ar pakeitimą, kurių ėmėsi kompetentinga institucija, tiesiogiai arba iš dalies susijusius su ne ES AIFV, kurie toje jurisdikcijoje valdo AIF arba platina jų investicinius vienetus ar akcijas, arba su ne ES AIF, kurių investicinius vienetus ar akcijas toje jurisdikcijoje platina ES AIFV.

13 straipsnis

Teikdamos informaciją apie trečiųjų šalių reguliavimo ir priežiūros sistemos aspektus, kurie gali trukdyti kompetentingai institucijai veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijas, kompetentingos institucijos nurodo:

a)

reguliavimo ir priežiūros sistemos taikymo problemas ar kliūtis, su kuriomis susiduria kompetentinga institucija vykdydama ne ES AIFV arba ne ES AIF priežiūros funkcijas;

b)

informacijos gavimo tiesiogiai iš ne ES AIFV problemas.

14 straipsnis

Teikdamos informaciją apie 1 straipsnio a ir b punktuose nurodytų sistemų taikymo poveikį, kompetentingos institucijos pateikia:

a)

faktus, rodančius, kad jų jurisdikcijoje įsisteigę AIFV persikėlė į trečiąsias šalis, nurodydamos suvestinius valdomų AIF ir valdomo turto skaičius pagal atskiras trečiąsias šalis ir tokio persikėlimo priežastis;

b)

išsamią informaciją apie bet kokius nustatytus arba tikėtinus rinkos sutrikdymus arba ES ir ne ES kolektyvinio investavimo subjektų, taip pat ES ir ne ES kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų konkurencijos iškraipymus;

c)

faktus, rodančius, kad jų jurisdikcijoje veiklos leidimus gavę ES kolektyvinio investavimo subjektų valdytojai susiduria su sunkumais arba suvaržymais, susijusiais su įsisteigimu arba su jų valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimu tam tikroje trečiojoje šalyje, nurodydamos tą trečiąją šalį;

d)

faktus, rodančius, kad trečiosiose šalyse esama sunkumų ar suvaržymų, dėl kurių kompetentingos institucijos jurisdikcijoje veiklos leidimus gavę ES kolektyvinio investavimo subjektų valdytojai nesiima steigtis arba platinti savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų tam tikroje trečiojoje šalyje, nurodydamos tą trečiąją šalį;

e)

informaciją, rodančią bet kokius kitus bendro pobūdžio ar konkrečius sunkumus, su kuriais susiduria ES kolektyvinio investavimo subjektų valdytojai steigdamiesi arba platindami savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas trečiosiose šalyse, nurodydamos tas trečiąsias šalis.

15 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. gruodžio 18 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 174, 2011 7 1, p. 1.

(2)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).


Top