This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 32014D0234
2014/234/EU: Council Implementing Decision of 23 April 2014 amending Implementing Decision 2011/344/EU on granting Union financial assistance to Portugal
2014/234/ES: 2014 m. balandžio 23 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2011/344/ES dėl Sąjungos finansinės pagalbos suteikimo Portugalijai
2014/234/ES: 2014 m. balandžio 23 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2011/344/ES dėl Sąjungos finansinės pagalbos suteikimo Portugalijai
OL L 125, 2014 4 26, p. 75–83
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
In force
26.4.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 125/75 |
TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS
2014 m. balandžio 23 d.
kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2011/344/ES dėl Sąjungos finansinės pagalbos suteikimo Portugalijai
(2014/234/ES)
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 407/2010, kuriuo nustatoma Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (1), ypač į jo 3 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1) |
Portugalijos prašymu 2011 m. gegužės 17 d. Taryba suteikė jai finansinę pagalbą Įgyvendinimo sprendimu 2011/344/ES (2). Ta finansinė pagalba suteikta remiant griežtą ekonomikos ir finansų reformų programą (toliau – Programa), kuria siekiama atkurti pasitikėjimą, sudaryti sąlygas tvariam ekonomikos augimui atkurti ir Portugalijos, euro zonos bei Sąjungos finansiniam stabilumui apsaugoti; |
(2) |
dėl techninių priežasčių, kurios susijusios su duomenų prieinamumu ir nepriklauso nuo Portugalijos valdžios institucijų veiksmų, dvylikta ir paskutinė peržiūra pagal Programą gali prasidėti tik nuo 2014 m. balandžio mėn. vidurio. Kartu finansinės pagalbos suteikimo laikotarpis pagal reikalavimus turi baigtis 2014 m. gegužės 18 d. Kad būtų sudarytos sąlygos deramomis pastangomis atliekant paskutinę peržiūrą visapusiškai įvertinti, ar laikomasi Programos sąlygų, nes tai yra paskutinės paskolos dalies išmokėjimo sąlyga, būtinas formalumas – trumpas finansinės pagalbos suteikimo laikotarpio techninis pratęsimas šešiomis savaitėmis; |
(3) |
pagal Įgyvendinimo sprendimo 2011/344/ES 3 straipsnio 10 dalį Komisija kartu su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir bendradarbiaudama su Europos Centriniu Banku (ECB) 2014 m. vasario 20–28 d. atliko vienuoliktą Portugalijos valdžios institucijų pažangos įgyvendinant pagal Programą sutartas priemones peržiūrą; |
(4) |
2013 m. realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) galiausiai buvo geresnis, nei buvo numatyta per dešimtą Programos peržiūrą, ir dabartiniais apskaičiavimais sumažėjo 1,4 % (0,2 % punkto didesnis). Šį rezultatą nulėmė spartus teigiamas augimas 2013 m. ketvirtą ketvirtį ir ankstesnių ketvirčių statistinių duomenų padidinimas. Trumpojo laikotarpio rodikliai rodo, kad ekonomikos atsigavimas einamaisiais metais toliau stiprėja. Apskaičiuota, kad metinis realusis BVP 2014 m. taps teigiamas ir toks liks 2015 m.: augimas sudarys atitinkamai 1,2 % ir 1,5 %. Darbo rinkos perspektyvos taip pat pagerėjo, tačiau nedarbo lygis išlieka aukštas ir numatoma, kad 2014 m. jis sumažės iki 15,7 % ir po to toliau mažės. Makroekonominių perspektyvų blogėjimo rizika išlieka, nes numatomas ekonomikos atsigavimas labai priklauso nuo teigiamos prekybos ir finansų rinkų raidos, kuri taip pat priklauso nuo platesnio masto Europos perspektyvų; |
(5) |
apskaičiuota, kad valdžios sektoriaus deficitas 2013 m. sumažėjo iki maždaug 4,5 % BVP pagal ESS 95 (atmetus bankų rekapitalizavimą, o jį įskaičius būtų maždaug 4,9 %), t. y. maždaug 1 % BVP atsiliekama nuo 5,5 % BVP tikslo. Geresnius, nei planuota, rezultatus daugiausia galima paaiškinti geresnėmis, nei tikėtasi, valstybės mokestinėmis pajamomis (įskaitant vienkartinę mokesčių ir socialinio draudimo įmokų skolų išieškojimo schemą) ir mažesnėmis, nei tikėtasi, centrinės valdžios lygmens išlaidomis (pvz., prekių bei paslaugų pirkimo ir kapitalo išlaidomis). Tačiau nemokestinių pajamų surinkta mažiau, nei planuota. Bendros fiskalinės pastangos, vertinamos struktūrinio balanso pagerėjimu, pagal apskaičiavimus sudarė 1 % BVP; |
(6) |
dėl įvairių (sveikatos priežiūros, vietos ir regionų sektoriams skirtų) skolų grąžinimo programų vidaus įsiskolinimai sumažėjo maždaug 1,2 mlrd. EUR (0,7 % BVP). Tačiau nauji įsiskolinimai vis dar kaupiasi, nors ir lėčiau; |
(7) |
2013 m. biudžeto vykdymo poveikis kitiems metams ir pagerėjusios 2014 m. makroekonominės perspektyvos pagrindinėms fiskalinėms sąskaitoms 2014 m. pagal apskaičiavimus turės teigiamą 0,7 % BVP poveikį. Apskaičiuota, kad maždaug 0,2 % BVP yra teigiamo praeitų metų poveikio rezultatas, o dar 0,5 % BVP galima paaiškinti padidėjusiomis pajamomis ir socialinio draudimo įmokomis, taip pat mažesnėmis bedarbio išmokų išlaidomis, nes patikslinti tam tikri statistiniai duomenys: padidinti augimo ir užimtumo rodikliai ir sumažintas nedarbo rodiklis; |
(8) |
2014 m. nustatytas 4 % BVP deficito tikslas yra grindžiamas į 2014 m. biudžetą ir kitus papildomus teisės aktus įtrauktomis konsolidavimo priemonėmis, kurios iš viso sudaro 2,3 % BVP. Šios priemonės iš esmės yra nuolatinės ir daugiausia skiriamos išlaidoms mažinti. Priemonės, kurių poveikis sudaro maždaug 1,8 % BVP, įgyvendinamos atliekant viešųjų išlaidų peržiūrą, o jas papildo mažesnio masto pajamų didinimo priemonės (maždaug 0,4 % BVP) ir kai kurie vienkartiniai straipsniai (maždaug 0,1 % BVP). Viešųjų išlaidų peržiūros priemones pagal poveikį galima suskirstyti į tris pagrindines grupes: i) viešojo sektoriaus darbo užmokesčio išlaidų mažinimas, be kitų priemonių, mažinant per didelį darbuotojų skaičių konkrečiuose subsektoriuose ir peržiūrint darbo užmokesčio skalę; ii) pensijų reforma, ypač ilginant pensinį amžių iki 66 metų ir keičiant našlių ir našlaičių pensijų skyrimo sąlygas; iii) konkrečių sektorių reformos, kuriomis pirmiausia siekiama racionalizuoti šakinių ministerijų personalo išlaidas, tarpinį vartojimą ir investicijas. Kitos nuolatinės pajamų didinimo priemonės apima tarnybinių automobilių apmokestinimo ir akcizų tabakui bei alkoholiui didinimą. Dauguma teisės aktų, kuriais grindžiamos nuolatinės konsolidavimo priemonės, įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d.; |
(9) |
turint omenyje makroekonominių perspektyvų pagerėjimą ir teigiamą poveikį iš 2013 m., rizika, susijusi su 2014 m. fiskalinių tikslų įgyvendinimu, tapo labiau subalansuota nei anksčiau, nes numatomomis priemonėmis atsižvelgiama į spaudimą biudžetui ir įgyvendinimo riziką. Visų pirma didesnis spaudimas gali susidaryti dėl kai kurių pajamų straipsnių (pvz., pajamų iš nekilnojamojo turto), taip pat dėl tarpinio vartojimo ir socialinių pervedimų. Be to, neskaitant kai kurių nuolatinių priemonių vėlavimo, įgyvendinimo rizika pirmiausia yra teisinio pobūdžio: dėl keturių į Biudžeto įstatymą įtrauktų priemonių (įskaitant darbo užmokesčio skalės peržiūrą ir teisių į našlių ir našlaičių pensiją pakeitimus) kreiptasi į Konstitucinį Teismą ir gali būti, kad taip pat bus ginčijama kita į naujausią papildomą biudžetą įtraukta priemonė; |
(10) |
skolos santykis su BVP 2013 m. pasiekė 128,8 %. Prognozuojama, kad nuo šių metų skola laipsniškai mažės ir kad 2014 m. skolos santykis sudarys 126,7 % BVP. Numatoma, kad sumažėjimą 2014 m. iš dalies nulems tolesnis piniginių indėlių naudojimas ir vykdomas socialinio draudimo portfelio perorientavimas nuo turto užsienyje į Vyriausybės vertybinius popierius. Prognozuojama, kad grynoji skola 2014 m. pabaigoje sudarys mažiau nei 120 % BVP; |
(11) |
biudžeto koregavimo procesas susijęs su įvairiomis fiskalinėmis struktūrinėmis priemonėmis, kuriomis siekiama sustiprinti valdžios sektoriaus išlaidų kontrolę ir pagerinti pajamų surinkimą:
|
(12) |
toliau vykdoma politika ir reformos sveikatos priežiūros sektoriuje, dėl kurių išaugus efektyvumui sutaupoma lėšų. Dideli įsiskolinimai, bet ne vien tai, didele dalimi lėmė nuolat nepakankamą valstybinių ligoninių finansavimą, palyginti su jų teikiamomis paslaugomis. Portugalijos valdžios institucijos toliau įgyvendina pradėtą ligoninių reformą ir derina priemonių, susijusių su vaistais, centralizuotais viešaisiais pirkimais ir pirmine sveikatos priežiūra, rinkinį; |
(13) |
padaryta tolesnė pažanga įgyvendinant augimą ir konkurencingumą didinančias struktūrines reformas. Portugalijos valdžios institucijos ėmėsi papildomų priemonių nedarbui mažinti ir darbo rinkos veiksmingumui didinti. Diskutuojama dėl tolesnio derybų dėl darbo užmokesčio sistemos tobulinimo ir tolesnių didelės darbo rinkos segmentacijos mažinimo veiksmų. Parlamentui pateiktas įstatymo projektas, kuriuo keičiama teisingo darbuotojų atleidimo iš darbo apibrėžtis darbo kodekse; ankstesnius pakeitimus Konstitucinis Teismas pripažino nekonstituciniais. Padaryta tolesnė pagalbos ieškant darbo ir aktyvumo skatinimo sistemos pažanga; |
(14) |
įgyvendinamos svarbios švietimo sistemos reformos. Portugalijos valdžios institucijos įsipareigojo jas nuolat vertinti ir prižiūrėti. Be to, Portugalija patvirtino įstatymo galią turintį dekretą, kuriuo sukuriama trumpo ciklo mokymo programa, ir dar vienas yra svarstomas siekiant sukurti taisykles dėl pavyzdinių profesinių mokyklų; |
(15) |
Portugalijos Vyriausybė įvedė naują energetikos sektoriaus ūkio subjektų mokestį, kuris turi būti atidžiai stebimas, kad būtų išvengta sąnaudų perkėlimo nustatant galutinių vartotojų kainas. Vyriausybė pateiks konkrečių priemonių, siekiant sumažinti likusį pernelyg didelį nuomos mokestį ir dar labiau sumažinti ekonomikai tenkančias energijos išlaidas; |
(16) |
nepaisant teigiamų pokyčių peržiūros laikotarpiu, transporto reformų pažanga daroma lėčiau, nei numatyta. Pristačius infrastruktūros projektų prioritetus, iki dvyliktos peržiūros tikimasi aiškios ilgalaikės transporto sistemos vizijos. Tuo tarpu Transporto reguliavimo institucijos (AMT) teisinė sistema buvo patvirtinta 2014 m. kovo mėn. Siekiant padidinti Portugalijos konkurencingumą, būtina vykdyti tolesnes politines reformas uostų sektoriuje. Kiek tai susiję su geležinkelių ir miesto transporto paslaugomis, Portugalijos valdžios institucijos turėtų dėti daugiau pastangų jų finansiniam tvarumui, konkurencingumui ir efektyvumui didinti; |
(17) |
nors ir lėtai, bet toliau buvo daroma pažanga priimant teisėkūros pakeitimus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2006/123/EB (3) perkelti į nacionalinę teisę. Vis dar vėluojama priimti statybos įstatymus ir įstatymą dėl universitetų teisinės tvarkos pakeitimų ir Parlamentui perduoti iš dalies pakeistus profesinių organizacijų nuostatus priėmus horizontalųjį pagrindų įstatymą dėl viešųjų profesinių asociacijų. Matoma pažanga užtikrinant visapusiškai veikiančio kontaktinio centro veikimą; |
(18) |
visiškai įgyvendinus naująją teisinę sistemą, vykdoma nuomos miestuose reforma. Vis dėlto reformos poveikį reikia nuolat vertinti; |
(19) |
priėmus pagrindų įstatymą, kuriame nustatyti pagrindiniai nacionalinių reguliavimo institucijų veikimo principai, yra atitinkamai iš dalies keičiami nacionalinių reguliavimo institucijų įstatai. Kai kurie iš jų jau patvirtinti; |
(20) |
padaryta pažanga dėl priemonių, kuriomis siekiama gerinti licencijų išdavimo aplinką ir mažinti administracinę naštą, ir vyksta reglamentavimo, dėl kurio susidaro didelė našta, inventorizacija. Tačiau buvo atidėtas taisyklės „vienas priimamas, kito atsisakoma“ taikymas svarstant naują reglamentavimą, aplinkosaugos ir teritorijų planavimo priemonių priėmimas ir geologinio žvalgymo ir kasybos licencijų išdavimo tvarkų peržiūrėjimas; |
(21) |
bankų kapitalo rezervai apskritai ir toliau yra pakankami taikant kapitalo reikalavimus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/36/ES (4) dėl bankų nuosavų lėšų vertinimo. Tos kapitalo taisyklės taikytos nuo 2014 m. sausio mėn., nustačius bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficiento 7 % ribą visiems bankams ir 1 % punkto priedą didžiausiems keturiems bankams. Visos sistemos paskolų ir indėlių santykis sumažėjo iki 117,0 % ir veikiausiai dar mažės iki 2014 m. pabaigos; |
(22) |
nuolat stiprinamos pastangos diversifikuoti įmonių sektoriaus finansavimo šaltinius. Portugalijos Vyriausybė paskyrė komiteto, kuriuo įsteigiama plėtros finansų įstaiga (DFI), ekspertus. Komitetas turi parengti DFI steigimo dokumentus, ypač įstatus, kuriais nustatomas strateginis veiklos planas ir naujojo subjekto struktūra. DFI tikslas – supaprastinti ir centralizuoti finansinių priemonių, kurias remia Europos struktūriniai bei investicijų fondai ir kurios susijusios su finansavimo teikimu įmonių sektoriui, įgyvendinimą; |
(23) |
Portugalijos valdžios institucijos sutiko konsultuodamosi su Banco de Portugal parengti strateginį planą dėl įmonių skolos perviršio problemos sprendimo ir kapitalo perskyrimo produktyviems ekonomikos sektoriams rėmimo kartu skatinant finansinį stabilumą; |
(24) |
buvo įgyvendintos Nacionalinės garantijų sistemos, administruojančios Vyriausybės finansuojamas kredito linijas, valdymo, efektyvumo ir rizikos valdymo praktikos gerinimo priemonės. Šiuo metu įgyvendinama nauja palūkanų normų viršutinės ribos nustatymo garantuojamoms paskoloms metodika; |
(25) |
atsižvelgiant į šiuos pokyčius, Įgyvendinimo sprendimas 2011/344/ES turėtų būti iš dalies pakeistas, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Įgyvendinimo sprendimas 2011/344/ES iš dalies keičiamas taip:
1. |
1 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Finansinė pagalba suteikiama per trejus metus ir šešias savaites nuo pirmosios dienos po šio sprendimo įsigaliojimo.“ |
2. |
3 straipsnio 8 ir 9 dalys pakeičiamos taip: „8. Portugalija, laikydamasi Susitarimo memorandumo sąlygų, 2014 m. priima šias priemones:
9. Siekiant atkurti pasitikėjimą finansų sektoriumi, Portugalija siekia išlaikyti tinkamą kapitalo lygį savo bankų sektoriuje ir užtikrina metodišką įsiskolinimo mažinimą, laikydamasi Susitarimo memorandume nustatytų terminų. Šioje srityje Portugalija įgyvendina su Komisija, ECB ir TVF suderintą Portugalijos bankų sektoriaus strategiją, kad būtų išsaugotas finansinis stabilumas. Visų pirma Portugalija:
(5) 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL L 255, 2005 9 30, p. 22)." (6) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).“" |
2 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja pranešimo apie jį dieną.
3 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Portugalijos Respublikai.
Priimta Briuselyje 2014 m. balandžio 23 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
D. KOURKOULAS
(1) OL L 118, 2010 5 12, p. 1.
(2) 2011 m. gegužės 17 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2011/344/ES dėl Sąjungos finansinės pagalbos suteikimo Portugalijai (OL L 159, 2011 6 17, p. 88).
(3) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36).
(4) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).