26.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 26/30

(1)

pagal Tarybos įgyvendinimo sprendimo 2011/344/ES (2) 3 straipsnio 10 dalį Komisija kartu su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir bendradarbiaudama su Europos Centriniu Banku (ECB) šeštą kartą peržiūrėjo Portugalijos valdžios institucijų pažangą, padarytą įgyvendinant sutartas priemones pagal ekonominio ir finansinio koregavimo programą (toliau – Programa), taip pat jų veiksmingumą ir ekonominį bei socialinį poveikį;

(2)

tikimasi, kad po stipraus 3 % realaus nuosmukio 2012 m. ekonominė veikla pradedant 2013 m. antru pusmečiu palaipsniui atsigaus ir ketvirčio augimo tempai vėl bus teigiami. Žvelgiant į priekį tikimasi, kad 2014 m. ekonomika pradės atsigauti sparčiau, nepaisant su makroekonomine perspektyva susijusios rizikos. Tai apima potencialius sunkumus, susijusius su vidaus vartojimu, ir didesnį, nei tikėtasi, ekonominio klimato pablogėjimą kai kuriose euro zonos valstybėse narėse, dėl to galėtų atsirasti šalutinis poveikis Portugalijai;

(3)

5 % bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) biudžeto deficito tikslas išlieka ir 2012 m., nors egzistuoja tam tikra rizika. Nors išlaidų požiūriu biudžetas vykdomas sklandžiai, iki spalio mėn. gautos pajamos nesiekė jau ir taip sumažintų tikslų. Siekiant užsibrėžto deficito tikslo, įgyvendinamos papildomos taupymo priemonės, kurių vertė maždaug 0,3 % BVP, tačiau yra tam tikrų abejonių dėl galutinio rezultato. Galiausiai, statistikos institucijos vis dar vertina, ar galima oro uosto koncesijos pardavimą, kurio apskaičiuotoji vertė sudaro 0,7 % BVP, laikyti deficitą mažinančiu sandoriu;

(4)

2013 m. biudžeto įstatyme, priimtame 2012 m. lapkričio 27 d., numatyta daugiau negu 3 % BVP vertės diskrecinių priemonių, skirtų 4,5 % BVP deficito tikslui pasiekti 2013 m. Biudžeto išlaidų srityje numatoma gerokai sumažinti valdžios sektoriaus darbo užmokesčio išlaidas sumažinus darbuotojų skaičių ir užmokestį už viršvalandžius bei kitas kompensacijas. Bus stiprinamos racionalizavimo pastangos sveikatos priežiūros sektoriuje, valstybės įmonėse bei viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėse, o socialinės išlaidos bus toliau optimizuojamos. Biudžeto pajamų srityje 2013 m. biudžete numatoma visapusiška gyventojų pajamų mokesčio restruktūrizacija, dėl kurios sumažėtų apmokestinamų pajamų grupių skaičius ir būtų padidintas vidutinis mokesčio tarifas pagal Europos standartus, kartu išsaugant progresyvumo principą ir pažabojant mokesčių lengvatas. Be to, bus įvesta 3,5 % priemoka daliai apmokestinamų pajamų, viršijančių minimalų darbo užmokestį, 2,5 % solidarumo priemoka 80 000 EUR viršijančioms pajamoms ir 5 % priemoka – 250 000 EUR viršijančioms pajamoms. Pajamos iš įmonių pelno mokesčio bus didinamos, be kita ko, ribojant galimybę išskaičiuoti palūkanų išlaidas, mažinant ribą, kada galima taikyti aukščiausią pelno mokesčio priemoką, ir keičiant specialių išankstinių mokėjimų įmonėms pagal grupinį apmokestinimą metodiką. 2013 m. biudžete taip pat numatyti netiesioginio apmokestinimo pakeitimai, visų pirma, akcizo mokesčio tabakui, alkoholiui ir gamtinėms dujoms padidinimas, nekilnojamojo turto apmokestinimo bazės išplėtimas perkainojus nekilnojamąjį turtą ir įvedus finansinių sandorių mokestį. Be to, padidės socialinės įmokos, nes jos bus taip pat skaičiuojamos nuo papildomų išmokų valstybės tarnautojams ir nuo bedarbio pašalpų;

(5)

turint omenyje 2013 m. biudžete numatytas priemones, 2013 m. padidėjusios pajamos sudarys 80 % fiskalinio koregavimo, o likę 20 % bus susiję su išlaidų mažinimu (atsižvelgus į 13-ojo atlyginimo viešajame sektoriuje ir 1,1 mėnesinių pensijų sugrąžinimo Konstitucinio teismo sprendimu poveikį). Atsižvelgdamos į riziką, susijusią su daugiausia pajamomis grindžiamu koregavimu, Portugalijos valdžios institucijos rengia nenumatytų atvejų priemones, kurios sudarys 0,5 % BVP ir bus panaudotos, jei rizika pasitvirtintų. Šias priemones daugiausia sudarys išlaidų mažinimas, visų pirma, tolesnis darbo užmokesčio išlaidų mažinimas, ir jos bus patikslintos 2013 m. pradžioje, prieš septintą peržiūrą;

(6)

biudžeto koregavimo procesą remia įvairios struktūrinės priemonės, kuriomis siekiama sustiprinti valdžios sektoriaus išlaidų kontrolę ir pagerinti pajamų surinkimą. Visų pirma, numatoma išsami biudžeto sistemos reforma, siekiant suderinti ją su biudžeto procedūrų ir valdymo gerąja patirtimi. Naujoji įsipareigojimų kontrolės sistema pradeda duoti rezultatų, tačiau jos įgyvendinimą reikia atidžiai stebėti, siekiant užtikrinti, kad įsipareigojimai atitiktų finansavimo galimybes. Toliau bus vykdomos viešojo administravimo reformos, kurios jau padėjo nemažai sutaupyti. Pagrindinės reformos, kuriomis siekiama restruktūrizuoti pajamų administravimą, yra beveik baigtos ir valdžios institucijos stiprina stebėseną ir biudžeto pajamų vykdymą. Prasidėjo pakartotinės derybos dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių ir 2013 m. bei vėliau numatoma sutaupyti daug lėšų. Valstybės įmonės turėtų pasiekti veiklos balansą vidutiniškai iki 2012 m. pabaigos. Daug sutaupyti padeda sveikatos priežiūros sektoriaus reformos ir jos toliau įgyvendinamos iš esmės laikantis numatytų tikslų;

(7)

siekiant didinti viešųjų paslaugų veiksmingumą ir vienodumą, buvo pradėta išsami išlaidų peržiūra, kartu sumažinant išlaidas maždaug 4 mlrd. EUR, arba 2,5 % BVP. Šia peržiūra siekiama sumažinti nereikalingų funkcijų ir subjektų skaičių visame viešajame sektoriuje, ir perskirstyti išteklius, nukreipiant juos į augimą skatinančias išlaidų sritis. Priemonės turėtų būti nustatytos, kiekybiškai įvertintos ir jų įgyvendinimo tvarkaraštis turėtų būti numatytas iki 2013 m. vasario mėn. 2013 m. Stabilumo programoje bus pateikta daugiau informacijos apie vidutinės trukmės konsolidacijos planą;

(8)

pagal dabartines Komisijos nominaliojo BVP augimo projekcijas (- 1,0 % 2011 m., - 2,7 % 2012 m., 0,3 % 2013 m. ir 2 % 2014 m.) ir fiskalinius tikslus (5 % BVP 2012 m., 4,5 % 2013 m. ir 2,5 % 2014 m.), tikėtina tokia skolos ir BVP santykio raida: 108,1 % 2011 m., 120 % 2012 m., 122,2 % 2013 m. ir 122,3 % 2014 m. Skolos ir BVP santykis nusistovės nuo 2012 m. ir pradės mažėti po 2014 m., jei ir toliau bus mažinamas deficitas. Skolos dinamikai poveikio turi keletas ypatingų operacijų, įskaitant didelės apimties finansinio turto įsigijimą, visų pirma susijusį su galimu bankų rekapitalizavimu ir valstybės įmonių finansavimu, ir pagal kaupiamąjį principą apskaičiuotų bei faktiškai išmokėtų palūkanų skirtumus;

(9)

8,2 mlrd. EUR vertės kapitalo didinimas beveik užbaigtas ir tai sudarys galimybę dalyvaujantiems bankams patenkinti Europos bankininkystės institucijos nustatytą kapitalo rezervo reikalavimą bei pasiekti 2012 m. nustatytą metų pabaigos 1 kapitalo lygio 10 % santykį. Orientacinis 120 % paskolų ir indėlių santykio tikslas greičiausiai bus pasiektas iki 2014 m., nes kai kurie bankai jau dabar yra sumažinę jį žemiau šios ribos. Stiprinamos pastangos diversifikuoti įmonių sektoriaus finansavimo šaltinius. Baigiami rengti teisės aktai dėl bankų pertvarkymo, įskaitant gaivinimo planus, laikinus bankus ir bankų pertvarkymo fondą;

(10)

padaryta tolesnė pažanga įgyvendinant augimą ir konkurencingumą didinančias struktūrines reformas. Be aktyvios darbo rinkos politikos stiprinimo, valdžios institucijos yra įsipareigojusios mažinti išeitines išmokas siekiant skatinti darbo rinkos lankstumą ir darbo vietų kūrimą. Veiksmų planai, susiję su vidurinėmis ir profesinėmis mokyklomis, iš esmės įgyvendinami pagal planą;

(11)

2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (3), kuria siekiama mažinti kliūtis patekti į rinką ir skatinti konkurenciją bei ekonominę veiklą, palengvinant naujų dalyvių patekimą į rinką skirtinguose ekonominiuose režimuose, sparčiai perkeliama į nacionalinės teisės aktus. Taip pat vykdomas licencijų išdavimo procedūros supaprastinimas ir kitos administracinės naštos mažinimas įvairiuose ekonomikos sektoriuose, kaip antai aplinkos ir teritorijų planavimo, žemės ūkio ir kaimo plėtros, pramonės ir geologijos. Rengiamas pagrindų įstatymas, kuriame bus nustatyti pagrindiniai svarbiausių nacionalinių reguliavimo institucijų veikimo principai, įskaitant didelio nepriklausomumo ir autonomijos suteikimą;

(12)

toliau pagal sutartą tvarkaraštį vykdomos teismų sistemos reformos. Pasiekta tolesnė pažanga mažinant neišspręstų bylų skaičių ir vykdant platesnes reformas, kaip antai teismų apylinkių geografinis pertvarkymas ir civilinio proceso kodekso reforma;

(13)

kiekviena šiuo sprendimu reikalaujama priemonė padės atkurti patikimą ekonominę ir finansinę situaciją Portugalijoje, taip pat jos gebėjimą gauti reikiamą finansavimą rinkoje;

(14)

atsižvelgiant į minėtus pokyčius, Įgyvendinimo sprendimas 2011/344/ES turėtų būti iš dalies pakeistas,

1.

7 dalis pakeičiama taip:

„7.   Portugalija, laikydamasi Susitarimo memorandumo sąlygų, 2013 m. patvirtina šias priemones:

2.

9 dalis pakeičiama taip:

„9.   Siekdama atkurti pasitikėjimą finansų sektoriumi, Portugalija atlieka tinkamą bankų sektoriaus rekapitalizavimą ir užtikrina metodišką įsiskolinimo mažinimą. Šioje srityje Portugalija įgyvendina su Komisija, ECB ir TVF suderintą Portugalijos bankų sektoriaus strategiją, kad būtų išsaugotas finansinis stabilumas. Visų pirma Portugalija: