EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32010L0022

2010 m. kovo 15 d. Komisijos direktyva 2010/22/ES, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 80/720/EEB, 86/298/EEB, 86/415/EEB ir 87/402/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/25/EB ir 2003/37/EB, susijusios su žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių tipo patvirtinimu, siekiant jas suderinti su technikos pažanga (Tekstas svarbus EEE)

OL L 91, 2010 4 10, p. 1–68 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (HR)

Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 31/12/2015; panaikino 32013R0167

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2010/22/oj

10.4.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 91/1


KOMISIJOS DIREKTYVA 2010/22/ES

2010 m. kovo 15 d.

kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 80/720/EEB, 86/298/EEB, 86/415/EEB ir 87/402/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/25/EB ir 2003/37/EB, susijusios su žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių tipo patvirtinimu, siekiant jas suderinti su technikos pažanga

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1980 m. birželio 24 d. Tarybos direktyvą 80/720/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių vairuotojo darbo erdve, vairuotojo vietos prieiga, durimis ir langais, suderinimo (1), ypač į jos 3 straipsnį,

atsižvelgdama į 1986 m. gegužės 26 d. Tarybos direktyvą 86/298/EEB dėl konstrukcijų, apsaugančių nuo apvirtimo, pritvirtinamų prie siauros tarpvėžės ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių galinės dalies (2), ypač į jos 12 straipsnį,

atsižvelgdama į 1986 m. liepos 24 d. Tarybos direktyvą 86/415/EEB dėl žemės ūkio ir miškų ūkio ratinių traktorių valdymo įtaisų montavimo, išdėstymo, veikimo ir identifikavimo (3), ypač į jos 4 straipsnį,

atsižvelgdama į 1987 m. birželio 25 d. Tarybos direktyvą 87/402/EEB dėl konstrukcijų, apsaugančių nuo apvirtimo, kurios montuojamos prieš siauros tarpvėžės ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių vairuotojo sėdynę (4), ypač į jos 11 straipsnį,

atsižvelgdama į 2000 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/25/EB dėl veiksmų, kurių būtina imtis dėl variklių, skirtų žemės ūkio ar miškų ūkio traktoriams, išmetamų dujinių teršalų ir kietųjų dalelių ir panaikinančią Direktyvą 74/150/EEB (5), ypač į jos 7 straipsnį,

atsižvelgdama į 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/37/EB dėl žemės ar miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir keičiamos velkamosios įrangos, jų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo ir panaikinančią Direktyvą 74/150/EEB (6), ypač į jos 19 straipsnio 1 dalies a ir b punktus,

kadangi:

(1)

Derėtų paaiškinti, kokius Direktyvoje 80/720/EEB aptariamus langus galima laikyti atsarginiais išėjimais.

(2)

Siekiant padidinti traktorių saugą, Direktyvoje 86/415/EEB minimais atvejais, privaloma apibrėžti traktoriaus darbo veleno išorinių valdymo įtaisų saugos reikalavimus.

(3)

Atsižvelgiant į Direktyvos 86/415/EEB nuostatas, turėtų būti leidžiama standartuose ISO 3767–1:1996 ir ISO 3767–2:1996 apibrėžtas piktogramas naudoti kaip valdymo įtaisų simbolius, kad Bendrijos standartai būtų suderinti su tais standartais, kurie taikomi ratinių žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių valdymo įtaisų simboliams visame pasaulyje.

(4)

Būtina nurodyti tam tikrus su Direktyva 2000/25/EB susijusius papildomus duomenis, siekiant užtikrinti suderinamumą su naujų etapų (IIIA, IIIB ir IV) ribinėmis vertėmis, nustatytomis Komisijos direktyva 2005/13/EB (7).

(5)

Siekiant aiškumo tam tikri Direktyvos 2003/37/EB informacinių dokumentų punktai turėtų būti suformuluoti tiksliau.

(6)

Kadangi EBPO Tarybos sprendimas C(2005) 1 visai neseniai buvo iš dalies pakeistas 2008 m. spalio mėn. Sprendimu C(2008) 128, Direktyvose 2003/37/EB, 86/298/EEB ir 87/402/EEB nuorodas į EBPO technines normas derėtų patikslinti. Siekiant teisinio tikrumo atitinkamus šių EBPO dokumentų tekstus būtina įtraukti į šias direktyvas.

(7)

Todėl Direktyvos 80/720/EEB, 86/298/EEB, 86/415/EEB, 87/402/EEB, 2000/25/EB ir 2003/37/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos.

(8)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2003/37/EB 20 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 80/720/EEB pakeitimai

Direktyva 80/720/EEB keičiama pagal šios direktyvos I priedą.

2 straipsnis

Direktyvos 86/298/EEB pakeitimas

Direktyva 86/298/EEB keičiama pagal šios direktyvos II priedą.

3 straipsnis

Direktyvos 86/415/EEB pakeitimas

Direktyva 86/415/EEB keičiama pagal šios direktyvos III priedą.

4 straipsnis

Direktyvos 87/402/EEB pakeitimas

Direktyva 87/402/EEB keičiama pagal šios direktyvos IV priedą.

5 straipsnis

Direktyvos 2000/25/EB pakeitimas

Direktyva 2000/25/EB keičiama pagal šios direktyvos V priedą.

6 straipsnis

Direktyvos 2003/37/EB pakeitimas

Direktyva 2003/37/EB keičiama taip:

1.

12 straipsnio 4 dalyje žodžiai „bandymo biuletenis“ pakeičiami žodžiais „bandymo protokolas“;

(tik tekste anglų kalba);

2.

I ir II priedai keičiami pagal šios direktyvos VI priedą.

7 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2011 m. balandžio 30 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įsigalioję įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą.

Valstybės narės taiko šias nuostatas nuo 2011 m. gegužės 1 d., išskyrus 5 straipsnį, kuris taikomas nuo šio direktyvos įsigaliojimo dienos.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

9 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2010 m. kovo 15 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 194, 1980 7 28, p. 1.

(2)  OL L 186, 1986 7 8, p. 26.

(3)  OL L 240, 1986 8 26, p. 1.

(4)  OL L 220, 1987 8 8, p. 1.

(5)  OL L 173, 2000 7 12, p. 1.

(6)  OL L 171, 2003 7 9, p. 1.

(7)  OL L 55, 2005 3 1, p. 35.


I PRIEDAS

Direktyvos 80/720/EEB pakeitimai

Direktyvos 80/720/EEB I priedas iš dalies keičiamas taip:

1.

III.4 punktas išbraukiamas;

2.

III.5 punkte įterpiama ši pastraipa:

„Bet kokį pakankamo dydžio langą leidžiama laikyti avariniu išėjimu, jeigu jis pagamintas iš dūžtamojo stiklo ir jeigu jo stiklą įmanoma išdaužti kabinije esančiu specialiu įrankiu. Tarybos direktyvos 89/173/EEB (1) III B priedo 3, 4, 5, 6 ir 7 priedėliuose nurodytas stiklas taikant šią direktyvą nelaikomas dūžtamuoju stiklu.


(1)  OL L 67, 1989 3 10, p. 1.“


II PRIEDAS

Direktyvos 86/298/EEB pakeitimai

Direktyva 86/298/EEB iš dalies keičiama taip:

1.

I priedo 1 punktas pakeičiamas taip:

„1.

Taikomos šios 2008 m. spalio mėn. EBPO sprendimo C (2008) 1287 techninės normos (1) 1 punkto, išskyrus 1.1 punktą (Žemės ir miškų ūkio traktoriai), apibrėžtys ir reikalavimai:

„1.   Apibrėžtys

1.1.   (netaikoma)

1.2.   Traktoriui apvirtus vairuotoją apsauganti konstrukcija (toliau – TAVAK)

Traktoriui apvirtus vairuotoją apsauganti konstrukcija (saugioji kabina arba rėmas), (toliau – apsauginė konstrukcija) – traktoriaus konstrukcija, kurios pagrindinė paskirtis – apsaugoti vairuotoją nuo įvairių rūšių rizikos, kuri kiltų apvirtus įprastomis sąlygomis eksploatuojamam traktoriui, arba ją sumažinti.

Traktoriui apvirtus vairuotoją apsauganti konstrukcija suteikia pakankamo dydžio laisvąją erdvę, kad sėdintis vairuotojas būtų apsaugotas konstrukcijos elementų suformuotoje apybrėžoje arba erdvėje, kurią apriboja tiesės, išvestos nuo konstrukcijos išorinių kraštų iki bet kokios traktoriaus dalies, galinčios susiliesti su plokščiu žemės paviršiumi ir išlaikyti traktorių šioje padėtyje jam apvirtus.

1.3.   Tarpvėžė

1.3.1.   Pirminė apibrėžtis: vidurinioji rato plokštuma

Vidurinioji rato plokštuma – vienodu atstumu nuo ratlankių išorinius kraštus kertančių dviejų plokštumų esanti plokštuma.

1.3.2.   Tarpvėžės apibrėžtis

Vertikalioji plokštuma per rato ašį kerta viduriniąją jo plokštumą išilgai tiesės, kuri į atraminį paviršių įsiremia viename taške. Jeigu A ir B yra minėtu būdu nustatyti traktoriaus to paties tilto ratų du taškai, tada tarpvėžės plotis yra atstumas tarp taškų A ir B. Šitaip galima apibrėžti ir priekinių, ir galinių ratų tarpvėžę. Jeigu turimi sudvejinti ratai, tada tarpvėžė – atstumas tarp dviejų plokštumų, iš kurių kiekviena apibrėžiama kaip ratų poros vidurinioji plokštuma.

1.3.3.   Papildoma apibrėžtis: vidurinioji traktoriaus plokštuma

Naudojamos traktoriaus galinio tilto A ir B taškų kraštinės padėtys, kurias pasirinkus nustatoma didžiausia įmanoma tarpvėžės vertė. Traktoriaus vidurinioji plokštuma – AB liniją per jos vidurį statmenai kertanti vertikalioji plokštuma.

1.4.   Traktoriaus bazė

Atstumas tarp vertikaliųjų plokštumų, kertančių pirmiau apibrėžtas dvi AB linijas: viena – per priekinius ratus, kita – per galinius ratus.

1.5.   Sėdynės kontrolinio taško nustatymas. Sėdynės reguliavimas prieš bandymą.

1.5.1.   Sėdynės kontrolinis taškas (toliau – SKT)  (2)

Sėdynės kontrolinis taškas nustatomas pagal standartą ISO 5353:1995.

1.5.2.   Sėdynės padėtis ir reguliavimas prieš bandymą

1.5.2.1.

jeigu atlošo ir sėdynės pagalvės polinkį įmanoma reguliuoti, atlošas ir sėdynė turi būti sureguliuoti taip, kad sėdynės kontrolinis taškas būtų galinėje kraštinėje padėtyje;

1.5.2.2.

jeigu sėdynė turi pakabą, pastaroji turi būti nustatyta viduriniojoje eigos padėtyje, jeigu šitaip ją nustačius nebūtų pažeisti sėdynės gamintojo nurodymai, kuriuos jis yra aiškiai išdėstęs.

1.5.2.3.

jeigu sėdynės padėtį įmanoma reguliuoti tik išilgine ir vertikalia kryptimi, sėdynės kontrolinį tašką kertanti išilginė plokštuma turi būti lygiagreti vertikaliajai išilginei traktoriaus ašiai, kertančiai vairaračio centrą ir ne didesniu kaip 100 mm atstumu nuo šios plokštumos.

1.6.   Laisvoji erdvė

1.6.1.   Atskaitos plokštuma

Laisvoji erdvė parodyta 7.1 ir 7.2 paveiksluose. Erdvė apibrėžta atsižvelgiant į atskaitos plokštumą ir sėdynės kontrolinį tašką (SKT). Atskaitos plokštuma – paprastai išilginė vertikalioji traktoriaus plokštuma, kertanti sėdynės kontrolinį tašką ir vairaračio centrą. Atskaitos plokštuma dažniausia sutampa su išilgine viduriniąja traktoriaus plokštuma. Laikoma, kad veikiant apkrovai ši atskaitos plokštuma slenka horizontaliai kartu su sėdyne ir vairaračiu, tačiau išlieka statmena traktoriui arba traktoriui apvirtus vairuotoją apsaugančios konstrukcijos pagrindui. Laisvoji erdvė apibrėžiama atsižvelgiant į 1.6.2 ir 1.6.3. punktus.

1.6.2.   Traktorių su neapsukamąja sėdyne laisvosios erdvės nustatymas

Traktorių su neapsukamąja sėdyne laisvoji erdvė apibrėžta 1.6.2.1–1.6.2.13 punktuose ir ji ribojama toliau apibūdinamomis plokštumomis (traktorius stovi ant horizontaliojo paviršiaus, sėdynė, jeigu reguliuojama, nustatyta į galinę viršutinę padėtį (3), o vairaratis, jeigu reguliuojamas, nustatomas į viduriniąją padėtį (vairuotojas sėdi sėdynėje)):

1.6.2.1.

horizontalioji plokštuma A1 B1 B2 A2, (810 + av) mm virš sėdynės kontrolinio taško (SKT); linija B1B2 yra (ah-10) mm už SKT;

1.6.2.2.

atskaitos plokštumai statmena nuožulnioji plokštuma H1 H2 G2 G1, įskaitant tašką, kuris yra 150 mm už linijos B1B2, ir kraštinį galinį sėdynės atlošo tašką;

1.6.2.3.

atskaitos plokštumai statmenas 120 mm spindulio cilindrinis paviršius A1 A2 H2 H1, besiliečiantis su pirmiau 1.6.2.1 ir 1.6.2.2 punktuose apibrėžtomis plokštumomis;

1.6.2.4.

atskaitos plokštumai statmenas 900 mm spindulio cilindrinis paviršius B1 C1 C2 B2, į priekį išsikišęs 400 mm ir išilgai linijos B1B2 besiliečiantis su pirmiau 1.6.2.1 punkte apibrėžta plokštuma;

1.6.2.5.

atskaitos plokštumai statmena nuožulnioji plokštuma C1 D1 D2 C2, jungianti 1.6.2.4 punkte apibrėžtą paviršių ir išvesta 40 mm nuo vairaračio priekinio išorinio krašto. Jeigu vairaratis nustatomas į aukštą padėtį, ši plokštuma pratęsiama į priekį nuo linijos B1B2 taip, kad ji liestų 1.6.2.4 punkte apibrėžtą paviršių;

1.6.2.6.

atskaitos plokštumai statmena vertikalioji plokštuma D1 K1 E1 E2 K2 D2 40 mm prieš priekinį išorinį vairaračio kraštą;

1.6.2.7.

tašką (90-av) mm žemiau sėdynės kontrolinio taško (SKT) kertanti horizontalioji plokštuma E1 F1 P1 N1 N2 P2 F2 E2;

1.6.2.8.

atskaitos plokštumai statmenas paviršius G1 L1 M1 N1 N2 M2 L2 G2, jeigu reikia išlenktas nuo 1.6.2.2 punkte apibrėžtos plokštumos apačios iki 1.6.2.7 punkte apibrėžtos plokštumos, ir per visą savo ilgį besiliečiantis su sėdynės atlošu;

1.6.2.9.

atskaitos plokštumai lygiagrečios dvi vertikaliosios plokštumos K1 I1 F1 E1 ir K2 I2 F2 E2, 250 mm iš atskaitos plokštumos kiekvienos pusės ir viršuje apribotos 300 mm virš 1.6.2.7 punkte apibrėžtos plokštumos;

1.6.2.10.

nuo 1.6.2.9 punkte apibrėžtų plokštumų viršutinio krašto prasidedančios dvi nuožulniosios lygiagrečiosios plokštumos A1 B1 C1 D1 K1 I1 L1 G1 H1 ir A2 B2 C2 D2 K2 I2 L2 G2 H2, ir su 1.6.2.1 punkte apibrėžta horizontaliąja plokštuma susijungiančios ne mažesniu kaip 100 mm atstumu nuo atskaitos plokštumos toje pusėje, kurioje veikia apkrova;

1.6.2.11.

atskaitos plokštumai lygiagrečių vertikaliųjų plokštumų Q1 P1 N1 M1 ir Q2 P2 N2 M2 dvi atkarpos, 200 mm iš kiekvienos atskaitos plokštumos pusės ir viršuje apribotos 300 mm virš 1.6.2.7 punkte apibrėžtos horizontaliosios plokštumos;

1.6.2.12.

atskaitos plokštumai statmenos vertikaliosios plokštumos dvi atkarpos I1 Q1 P1 F1 ir I2 Q2 P2 F2 ir kertančios (210-ah) mm prieš SKT;

1.6.2.13.

horizontaliosios plokštumos dvi atkarpos I1 Q1 M1 L1 ir I2 Q2 M2 L2, nubrėžtos 300 mm virš 1.6.2.7 punkte apibrėžtos plokštumos.

1.6.3.   Traktorių su pritaikomąja vairuotojo vieta laisvosios erdvės nustatymas

Traktorių su pritaikomąja vairuotojo vieta (apsukamoji sėdynė ir vairaratis) laisvoji erdvė – dviejų laisvųjų erdvių, kurios apibrėžiamos nustačius dvi skirtingas vairaračio ir sėdynės padėtis, suformuota apybrėža.

1.6.4.   Neprivalomosios sėdynės

1.6.4.1.

Jeigu traktoriuose galima įtaisyti neprivalomąsias sėdynes, atliekant bandymus turi būti naudojama iš visų įmanomų sėdynės padėčių kontrolinių taškų suformuota apybrėža. Apsauginė konstrukcija neturi patekti į didesniąją laisvąją erdvę, kurią nustatant atsižvelgiama į skirtingus sėdynės kontrolinius taškus.

1.6.4.2.

Jeigu atlikus bandymą galima pasirinkti naują sėdynės padėtį, turi būti nustatoma, ar laisvoji erdvė apie naująjį SKT išsitenka anksčiau nustatytoje apybrėžoje. Jeigu neišsitenka, tada privaloma atlikti kitą bandymą.

1.7.   Leidžiamosios matavimo nuokrypos

Tiesinio matmens

:

± 3 mm

išskyrus

:

padangos deformaciją

:

± 1 mm

:

konstrukcijos deformaciją veikiant horizontaliosioms apkrovoms

:

± 1 mm

:

švytuoklinio smogtuvo kritimo aukščio vertę

:

± 1 mm

Masės

:

± 1 %

Jėgos

:

± 2 %

Kampų

:

± 2°

1.8.   Simboliai

ah

(mm)

Pusė sėdynės horizontaliojo reguliavimo eigos

av

(mm)

Pusė sėdynės vertikaliojo reguliavimo eigos

B

(mm)

Mažiausias gabaritinis traktoriaus plotis

B6

(mm)

Didžiausias apsauginės konstrukcijos išorinis plotis

D

(mm)

Apsauginės konstrukcijos deformacija smūgio taške (dinaminiai bandymai) arba apsauginės konstrukcijos apkrovos taške ar atsižvelgiant į apkrovą (statiniai bandymai)

D’

(mm)

Konstrukcijos deformacija veikiant apskaičiuotai būtinai energijai

Ea

(J)

Apkrovos poveikio taške absorbuota deformacijos energija, kai apkrovos poveikis nutraukiamas. F–D kreivės apibrėžtas plotas

Ei

(J)

Absorbuota deformacijos energija. F–D kreivės apibrėžtas plotas

E’i

(J)

Apsauginės konstrukcijos absorbuota deformacijos energija papildomai veikiant apkrova po to, kai konstrukcijoje atsirado trūkis arba plyšys

E’’i

(J)

Atliekant perkrovos bandymą absorbuota deformacijos energija, kai apkrova buvo nutraukta prieš pradedant šį perkrovos bandymą. F–D kreivės apibrėžtas plotas

Eil

(J)

Veikiant išilginei apkrovai absorbuotinas energijos kiekis

Eis

(J)

Veikiant šoninei apkrovai absorbuotinas energijos kiekis

F

(N)

Statinės apkrovos jėga

F’

(N)

Apkrovos jėga atsižvelgiant į apskaičiuotą būtiną energiją, atitinkančią E’i

F-D

 

Jėgos ir deformacijos schema

Fmaks.

(N)

Didžiausia statinės apkrovos jėga, veikianti naudojant apkrovą, išskyrus perkrovą

Fv

(N)

Vertikalioji gniuždymo jėga

H

(mm)

Švytuoklinio smogtuvo kritimo aukščio vertė (dinaminiai bandymai)

H′

(mm)

Švytuoklinio smogtuvo kritimo aukščio vertė atliekant papildomą bandymą (dinaminiai bandymai)

I

(kg.m2)

Traktoriaus etaloninis inercijos momentas ties centrine galinių ratų linija (neatsižvelgiama į šių galinių ratų masę)

L

(mm)

Etaloninė traktoriaus bazė

M

(kg)

Traktoriaus etaloninė masė, naudojama atliekant stiprumo bandymus, kaip apibrėžta II priedo 3.1.1.4. punkte.

2.

II priedas pakeičiamas taip:

„II PRIEDAS

Techniniai reikalavimai

Suteikiant EB tipo patvirtinimą galinėms konstrukcijoms, kurios apsaugo siauros tarpvėžės ratinių žemės ar miškų ūkio traktorių vairuotoją, jeigu jie apvirstų, taikomi 2008 m. spalio mėn. EBPO Sprendimu C(2008) 128 priimtos 7 techninės normos 3 punkte nustatytieji techniniai reikalavimai, išskyrus 3.1.4 punktą (bandymo protokolas), 3.3.1 punktą (Administracinis taikymo išplėtimas), 3.4 punktą (Ženklinimas) ir 3.6 punktą (Saugos diržo pritvirtinimo įtaiso techninės charakteristikos), kurie išdėstomi taip:

„3.   TAISYKLĖS IR NURODYMAI

3.1.   Apsauginių konstrukcijų ir įtaisų, kuriais jos pritvirtinamos prie traktoriaus, stiprumo bandymų sąlygos

3.1.1.   Bendrieji reikalavimai

3.1.1.1.   Bandymų tikslai

Bandymai, kuriuos atliekant naudojami specialūs įrenginiai, skirti imituoti apkrovoms, kurios veikia apsauginę konstrukciją, jeigu traktorius apvirsta. Šie bandymai suteikia galimybę patikrinti apsauginės konstrukcijos ir kiekvieno šią konstrukciją prie traktoriaus pritvirtinančio laikiklio stiprumą bei visas bandymo apkrovą perduodančias traktoriaus dalis.

3.1.1.2.   Bandymo metodai

Bandymus galima atlikti laikantis dinaminiam bandymui arba statiniam bandymui nustatytos procedūros. Abu metodai laikomi lygiaverčiais.

3.1.1.3.   Bendros pasirengimo bandymams taisyklės

3.1.1.3.1.

Apsauginė konstrukcija turi atitikti serijinio gaminio specifikacijas. Ji gamintojo nurodytu būdu turi būti pritvirtinta prie vieno iš traktorių, kuriam ši apsauginė konstrukcija yra skirta.

Pastaba. Kad būtų atliktas statinis stiprumo bandymas, neprivaloma pristatyti viso traktoriaus; tačiau apsauginė konstrukcija ir sudedamosios traktoriaus dalys, prie kurių ši konstrukcija tvirtinama, turi sudaryti veikiantį įrenginį (toliau – sąranka).

3.1.1.3.2.

Prie statiniam ir dinaminiam bandymui atlikti surinkto traktoriaus (arba sąrankos) turi būti pritvirtintos visos serijinės gamybos sudedamosios dalys, galinčios turėti įtakos apsauginės konstrukcijos stiprumui arba kurios gali būti reikalingos atliekant stiprumo bandymą.

Sudedamosios dalys, kurios laisvojoje erdvėje gali kelti pavojų, taip pat turi būti pritvirtintos prie traktoriaus (ar sąrankos) siekiant nustatyti, ar laikomasi 3.1.3 punkte nustatytų priėmimo sąlygų reikalavimų. Turi būti pristatytos traktoriaus arba apsauginės konstrukcijos visos sudedamosios dalys, įskaitant apsaugą nuo atmosferos poveikio, arba pateikti jų brėžiniai.

3.1.1.3.3.

Atliekant stiprumo bandymą turi būti išmontuoti visi skydai ir visos nekonstrukcinės nestacionariosios sudedamosios dalys, kad skydai ir šios dalys nesustiprintų apsauginės konstrukcijos.

3.1.1.3.4.

Turi būti nustatytas toks tarpvėžės plotis, kad atliekant stiprumo bandymus apsauginė konstrukcija pagal galimybes nesiremtų į traktoriaus padangas. Jeigu šie bandymai atliekami laikantis statiniam bandymui numatytos procedūros, ratus galima nuimti.

3.1.1.4.   Traktoriaus etaloninė masė atliekant stiprumo bandymą

Etaloninė masė M, naudojama formulėje apskaičiuojant aukščio, iš kurio krenta švytuoklinis smogtuvas, vertę, apkrovos energiją ir gniuždymo jėgas, turi būti bent jau traktoriaus masė, išskyrus neprivalomuosius reikmenis, tačiau su aušinimo skysčiu, tepalais, degalais, įrankiais ir apsaugine konstrukcija. Į šią masę neįskaičiuojami neprivalomi priekiniai arba galiniai svarmenys, padangų balastas, pakabinamieji padargai, pakabinamoji įranga arba kokios nors kitos specialios paskirties sudedamosios dalys.

3.1.2.   Bandymai

3.1.2.1.   Bandymų seka

Bandymų seka, nepažeidžiant papildomų bandymų, nurodytų 3.2.1.1.6, 3.2.1.1.7, 3.2.2.1.6 ir 3.2.2.1.7 punktuose:

1)

smūgis į apsauginės konstrukcijos galinę dalį (dinaminis bandymas) arba apkrovos poveikis (statinis bandymas) (žr. 3.2.1.1.1 ir 3.2.2.1.1 punktus);

2)

apsauginės konstrukcijos galinės dalies gniuždymo bandymas (dinaminis arba statinis bandymas) (žr. 3.2.1.1.4 ir 3.2.2.1.4 punktus);

3)

smūgis į apsauginės konstrukcijos priekinę dalį (dinaminis bandymas) arba apkrovos poveikis (statinis bandymas) (žr. 3.2.1.1.2 ir 3.2.2.1.2 punktus);

4)

smūgis į apsauginės konstrukcijos šoninę dalį (dinaminis bandymas) arba apkrovos poveikis (statinis bandymas) (žr. 3.2.1.1.3 ir 3.2.2.1.3 punktus);

5)

apsauginės konstrukcijos priekinės dalies gniuždymo bandymas (dinaminis arba statinis bandymas) (žr. 3.2.1.1.5 ir 3.2.2.1.5 punktus).

3.1.2.2.   Bendrieji reikalavimai

3.1.2.2.1.

Jeigu atliekant bandymą kokia nors veržiamosios įrangos, kuria įtvirtinamas traktorius, dalis pasislenka arba lūžta, bandymas atliekamas iš naujo.

3.1.2.2.2.

Atliekant bandymus neleidžiama remontuoti ar reguliuoti traktoriaus arba apsauginės konstrukcijos.

3.1.2.2.3.

Atliekant bandymus traktoriaus pavarų dėžės svirtis perjungiama į neutraliąją padėtį, o stabdžiai išjungiami.

3.1.2.2.4.

Jeigu tarp traktoriaus rėmo ir ratų sumontuota pakabos sistema, atliekant bandymus ji įtvirtinama.

3.1.2.2.5.

Pirmam smūgiui į šoninę apsauginės konstrukcijos dalį (atliekamas dinaminis bandymas) arba pirmam apkrovos poveikio taikymui apsauginės konstrukcijos galinei daliai (atliekamas statinis bandymas) išrenkamas tas jos šonas, kuris, bandymus atliekančių institucijų nuomone, apsauginei struktūrai pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis būtų išbandytas daugybiniais smūgiais arba apkrovomis. Šoniniu smūgiu arba šono apkrova bei smūgiu į konstrukcijos galinę dalį arba šios dalies apkrova turi būti veikiami abu apsauginės konstrukcijos šonai išilgai jos viduriniosios plokštumos. Smūgiu į priekinę dalį arba apkrova turi būti veikiamas tas pats apsauginės konstrukcijos šonas išilgai šios konstrukcijos viduriniosios plokštumos, kaip ir veikiant šoniniu smūgiu arba apkrova.

3.1.3.   Priėmimo sąlygos

3.1.3.1.

Apsauginė konstrukcija laikoma atitinkančia stiprumo reikalavimus, jeigu ji atitinka šias sąlygas:

3.1.3.1.1.

užbaigus kiekvieną bandymą, kuris buvo atliktas taikant dinaminio bandymo procedūrą, apsauginėje konstrukcijoje neturi atsirasti 3.2.1.2.1 punkte aprašytų trūkių ar plyšių. Jeigu atliekant dinaminį bandymą apsauginėje konstrukcijoje atsiranda esminių trūkių ar plyšių, iš karto po bandymo, kurį atliekant atsirado šių trūkių ar plyšių, turi būti atliktas 3.2.1.1.6 arba 3.2.1.1.7 punkte apibrėžtas papildomas smūginis arba gniuždymo bandymas;

3.1.3.1.2.

atliekant statinį bandymą, tą akimirką, kai atliekant kiekvieną nustatytą horizontaliosios apkrovos ar perkrovos bandymą užtikrinama būtinoji energija, jėga turi būti didesnė kaip 0,8 F;

3.1.3.1.3.

jeigu atliekant statinį bandymą, kai naudojama gniuždymo jėga, atsiranda trūkių arba plyšių, iš karto po gniuždymo bandymo, kurį atliekant atsirado šių trūkių ar plyšių, turi būti atliktas 3.2.2.1.7 punkte apibrėžtas papildomas gniuždymo bandymas;

3.1.3.1.4.

atliekant bandymus, išskyrus perkrovos bandymą, jokia apsauginės konstrukcijos dalis neturi atsidurti I priedo 1.6 punkte apibrėžtoje laisvojoje erdvėje;

3.1.3.1.5.

atliekant bandymus, išskyrus perkrovos bandymą, visas laisvosios erdvės dalis konstrukcija turi apsaugoti taip, kaip nustatyta 3.2.1.2.2 ir 3.2.2.2.2 punktuose;

3.1.3.1.6.

atliekant bandymus apsauginė konstrukcija neturi kaip nors įsiterpti į sėdynės konstrukciją;

3.1.3.1.7.

pagal 3.2.1.2.3 ir 3.2.2.2.3 punktus išmatuota tamprioji deformacija turi būti mažesnė kaip 250 mm.

3.1.3.2.

Neturi būti jokių reikmenų, galinčių kelti pavojų vairuotojui. Neturi būti kyšančių dalių ar reikmenų, galinčių sužeisti vairuotoją, jeigu traktorius apvirstų, arba jokios dalies ar reikmens, galinčio, jeigu konstrukcija įlinktų, prispausti vairuotoją – pvz., prispausti jo koją ar pėdą.

3.1.4.   (netaikoma)

3.1.5.   Dinaminių bandymų aparatūra ir įranga

3.1.5.1.   Švytuoklinis smogtuvas

3.1.5.1.1.

Smogtuvas dviem grandinėmis arba vieliniais lynais kabinamas prie atramos taškų, esančių ne žemiau kaip 6 m virš žemės. Turi būti numatytos priemonės, kad smogtuvo pakabinimo aukštį ir smogtuvo bei tvirtinimo grandinių arba vielinių lynų kampą būtų galima reguliuoti atskirai.

3.1.5.1.2.

Smogtuvo masė turi būti 2 000 kg ± 20 kg (be grandinių arba vielinių lynų masės, kurių pačių masė neturi būti didesnė kaip 100 kg). Smogiamojo paviršiaus kraštinių ilgis turi būti 680 mm ± 20 mm (žr. 7.3 paveikslą). Smogtuvas užpildu pripildomas taip, kad jo sunkio centras būtų pastovus ir sutaptų su geometriniu gretasienio centru.

3.1.5.1.3.

Gretasienis turi būti sujungtas su sistema, atitraukiančia jį atgal akimirkinio suveikimo mechanizmu, kuris suprojektuotas ir sumontuotas taip, kad paleidus švytuoklinį smogtuvą gretasienis nesvyruotų apie savo horizontaliąją ašį, statmeną svyravimo plokštumai.

3.1.5.2.   Smogtuvo atramos

Smogtuvo atsparos taškai turi būti standžiai įtvirtinti taip, kad bet kokia kryptimi jie pasislinktų ne daugiau kaip 1 % to aukščio, iš kurio paleidžiamas smogtuvas.

3.1.5.3.   Tvirtinimas vieliniais lynais

3.1.5.3.1.

Inkaravimo bėgiai, atstumas tarp kurių atitinka tarpvėžės plotį ir kurie įrengti reikiamame plote, kad lynais traktorių būtų įmanoma pritvirtinti visais aprašytais atvejais (žr. 7.4, 7.5 ir 7.6 paveikslus), turi būti standžiai sujungti su plastiškai nesideformuojančiu paviršiumi po smogtuvu.

3.1.5.3.2.

Traktorius prie bėgių tvirtinamas vieliniais apvalių vijų 6 × 19 su pluoštine šerdimi lynais, atitinkančiais ISO 2408:2004 reikalavimus, kurių vardinis skersmuo 13 mm. Metalinių vijų didžiausias tempiamasis stipris turi būti 1 770 MPa.

3.1.5.3.3.

Lankstaus rėmo traktorių centrinė posūkio ašis atliekant visus bandymus, jeigu reikia, turi būti paremta pasparomis ir įtvirtintas vieliniais lynais. Atliekant šoninio smūgio bandymą, lankstaus rėmo posūkio ašis iš kitos, o ne iš tos pusės, iš kurios veikia apkrova, paremiama paspara. Priekiniai ir galiniai traktoriaus ratai gali būti ne vienoje linijoje, jeigu taip patogiau tinkamai tvirtinti vielinius lynus.

3.1.5.4.   Rato paspara ir sija

3.1.5.4.1.

Atliekant smūginius bandymus (žr. 7.4, 7.5 ir 7.6 paveikslus) ratai paremiami spygliuočių medienos kvadratine 150 mm sija.

3.1.5.4.2.

Atliekant šoninio smūgio bandymus iš smūgio krypčiai priešingos pusės ant grindų dedama kvadratinė spygliuočių medienos sija, įremiama į traktoriaus rato ratlankį, ir apkaba tvirtinama prie grindų (žr. 7.6 paveikslą).

3.1.5.5.   Lanksčiojo rėmo traktorių pasparos ir tvirtinimo lynai

3.1.5.5.1.

Atliekant bandymus su lanksčiojo rėmo traktoriais turi būti naudojamos papildomos pasparos ir tvirtinimo lynai. Šiomis pasparomis ir lynais siekiama užtikrinti, kad traktoriaus dalis, prie kurios tvirtinama apsauginė konstrukcija, būtų tokia pat standi kaip ir rėminių traktorių.

3.1.5.5.2.

Papildoma konkreti smūginių bandymų ir gniuždymo bandymų informacija pateikta 3.2.1.1 punkte.

3.1.5.6.   Padangų slėgiai ir deformacijos

3.1.5.6.1.

Į traktoriaus padangas neturi būti pripilta skysčių ir jos turi būti pripūstos taip, kad jų slėgis atitiktų traktoriaus gamintojo nurodytąjį slėgį, kai traktorius naudojamas lauko darbams.

3.1.5.6.2.

Vieliniai tvirtinimo lynai kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įtempti taip, kad, kol traktorius dar nepritvirtintas lynais, traktoriaus padangų deformacija būtų ne didesnė kaip 12 % padangos profilio aukščio (atstumas nuo žemės iki ratlankio žemiausio taško).

3.1.5.7.   Gniuždymo įrenginys

7.7 paveiksle parodytas įrenginys turi būti tinkamas, kad maždaug 250 mm pločio standžia sija, kuri universaliosiomis lankstomis sujungta su apkrovą užtikrinančiu mechanizmu, žemyn nukreipta jėga būtų galima spausti apsauginę konstrukciją. Turi būti numatytos ašims tinkamos pasparos, kad traktoriaus padangų neveiktų gniuždymo jėga.

3.1.5.8.   Matavimų aparatūra

Reikalinga ši matavimo aparatūra:

3.1.5.8.1.

įtaisas tampriajai deformacijai (skirtumui tarp didžiausios akimirkinės ir liekamosios deformacijos) matuoti, žr. 7.8 paveikslą;

3.1.5.8.2.

įtaisas tikrinti, ar atliekant bandymą apsauginė konstrukcija neatsidūrė laisvojoje erdvėje ir ar ši erdvė buvo apsaugota apsauginės konstrukcijos (žr. 3.2.2.2.2 punktą);

3.1.6.   Statinių bandymų aparatūra ir įranga

3.1.6.1.   Statinių bandymų įrenginys

3.1.6.1.1.

Statinių bandymų įrenginys turi būti suprojektuotas taip, kad apsauginę konstrukciją juo būtų galima veikti horizontaliąja trauka arba apkrova.

3.1.6.1.2.

Turi būti numatyta nuostata, kad apkrova būtų tolygiai paskirstyta statmenai apkrovos krypčiai ir išilgai sijos, kurios ilgis yra vienas iš skaičiaus 50 tiksliųjų kartotinių, t. y. 250 mm–700 mm. Standžiosios sijos profilio aukštis turi būti 150 mm. Sijos briaunos, kuriomis slegiama apsauginė konstrukcija, turi būti apvalintos ne didesniu kaip 50 mm spinduliu.

3.1.6.1.3.

Atsižvelgiant į apkrovos jėgą, tarpiklį turi būti įmanoma kreipti bet kokiu kampu, kad jis sutaptų su apsauginės konstrukcijos paviršiumi, kurį veikia apkrova, kai apsauginė konstrukcija deformuojasi.

3.1.6.1.4.

Jėgos kryptis (nuokrypa nuo horizontalės ir vertikalės):

bandymo pradžioje, kai apkrova lygi nuliui: ± 2°,

atliekant bandymą, kai konstrukciją veikia apkrova: 10° virš ir 20° žemiau horizontalės. Siekiama užtikrinti, kad šios nuokrypos būtų kuo mažesnės.

3.1.6.1.5.

Apsauginė konstrukcija turi deformuotis iš lėto (ne greičiau kaip 5 mm/s), kad bet kuriuo momentu apkrovą būtų galima laikyti statine).

3.1.6.2.   Energijos, kurią absorbuoja apsauginė konstrukcija, matavimo aparatūra

3.1.6.2.1.

Jėgos ir deformacijos kreivė turi būti nubrėžta siekiant nustatyti konstrukcijos absorbuotą energiją. Nebūtina matuoti jėgos ir deformacijos tame taške, kuriame konstrukciją veikia apkrova; tačiau jėga ir deformacija turi būti matuojamos vienu metu ir išilgai tų pačių linijų.

3.1.6.2.2.

Deformacijos matavimo koordinačių sistemos pradžia turi būti parinkta taip, kad būtų atsižvelgiama tik į apsauginės konstrukcijos ir (arba) į tam tikrų deformuotų traktoriaus dalių absorbuotą energiją. Neturi būti atsižvelgiama į energiją, absorbuotą besideformuojant traktoriaus tvirtinimo sistemai arba pasislenkant šiai sistemai.

3.1.6.3.   Traktoriaus tvirtinimo prie pagrindo priemonės

3.1.6.3.1.

Inkaravimo bėgiai, atstumas tarp kurių atitinka tarpvėžės plotį ir kurie įrengti reikiamame plote, kad traktorių būtų įmanoma pritvirtinti visais aprašytais atvejais netoli bandymo įrenginio turi būti standžiai sujungti su plastiškai nesideformuojančiu pagrindu.

3.1.6.3.2.

Traktorius prie bėgių turi būti tvirtinamas bet kokiomis tinkamomis priemonėmis (plokštėmis, pleištais, vieliniais lynais, keltuvais ir t. t.) taip, kad atliekant bandymus jis nepasislinktų. Įprastais ilgio matavimo įtaisais turi būti tikrinama, ar laikomasi pirmiau minėto reikalavimo.

Jeigu traktorius pasislenka, visą bandymą reikia atlikti dar kartą, jeigu deformacijos, į kurią atsižvelgiama brėžiant jėgos ir deformacijos kreivę, matavimo sistema nėra sujungta su traktoriumi.

3.1.6.4.   Gniuždymo įrenginys

7.7 paveiksle nurodytas įrenginys turi būti tinkamas, kad maždaug 250 mm pločio standžia sija, kuri universaliosiomis lankstomis sujungta su apkrovą užtikrinančiu mechanizmu, žemyn nukreipta jėga būtų galima spausti apsauginę konstrukciją. Turi būti numatytos tiltams tinkamos pasparos, kad traktoriaus padangų neveiktų gniuždymo jėga.

3.1.6.5.   Kita matavimo aparatūra

Be to, reikalingi šie matavimo įtaisai:

3.1.6.5.1.

įtaisas tampriajai deformacijai (skirtumui tarp didžiausios akimirkinės ir liekamosios deformacijos) matuoti (žr. 7.8 paveikslą).

3.1.6.5.2.

įtaisas patikrinti, ar atliekant bandymą apsauginės konstrukcijos dalys neatsidūrė laisvojoje erdvėje ir ar apsauginė konstrukcija apsaugojo šią erdvę (žr. 3.3.2.2.2 punktą).

3.2.   Bandymo procedūros

3.2.1.   Dinaminiai bandymai

3.2.1.1.   Smūginis ir gniuždymo bandymai

3.2.1.1.1.    Smūgis į galinę apsauginės konstrukcijos dalį

3.2.1.1.1.1.

Traktorius švytuoklinio smogtuvo atžvilgiu turi būti pastatytas taip, kad smogtuvas į apsauginę konstrukciją trenktųsi tada, kai smogtuvo smogiamasis paviršius ir jo tvirtinimo grandinės arba vieliniai lynai su vertikaliąja A plokštuma sudaro M/100, tačiau ne didesnį kaip 20° kampą, jeigu apsauginė konstrukcija smogtuvo nuokrypio metu smūgio taške su statmena tiese sudaro ne didesnį kampą. Šiuo atveju smogtuvo smogiamasis paviršius papildomomis atramomis reguliuojamas taip, kad smūgio taške didžiausios deformacijos metu jis būtų lygiagretus apsauginei konstrukcijai, o kabinamųjų grandinių arba vielinių lynų kampas liktų toks, kaip apibrėžtas pirmiau.

Turi būti reguliuojamas smogtuvo kabinimo aukštis ir imamasi būtinų priemonių, kad smogtuvas nenuslystų išilgai tos konstrukcijos vietos, į kurią atsitrenkia.

Smūgio taškas – ta apsauginės konstrukcijos vieta, kuri tikriausiai pirmoji trenktųsi į žemę, jeigu traktorius virstų atgal (paprastai viršutinė konstrukcijos dalis). Smogtuvo sunkio centro padėtis – apsauginės konstrukcijos viršutinės dalies pločio viena šeštoji, matuojant į vidų nuo vertikaliosios plokštumos, kuri liečia apsauginės konstrukcijos viršutinės dalies tolimiausią išorinį tašką ir kuri yra lygiagreti traktoriaus viduriniajai plokštumai.

Jeigu smūgio taške apsauginė konstrukcija išlenkta arba jeigu ji išsikišusi, šiame taške turi būti naudojami apsauginės konstrukcijos standumo nedidinantys intarpai, kad ją būtų galima veikti apkrova.

3.2.1.1.1.2.

Traktorius prie pagrindo privalo būti tvirtinamas keturiais vieliniais lynais, po vieną prie abiejų tiltų kiekvieno galo, išdėstytų kaip parodyta 7.4 paveiksle. Priekinis ir galinis vielinių lynų tvirtinimo taškai turi būti išdėstyti taip, kad vieliniai lynai su pagrindu sudarytų ne didesnį kaip 30° kampą. Be to, galiniai tvirtinimo lynai turi būti išdėstyti taip, kad dviejų vielinių lynų suvedimo taškas būtų vertikaliojoje plokštumoje, kuria slenka smogtuvo sunkio centras.

Vieliniai lynai turi būti įtempti taip, kad traktoriaus padangų deformacijos atitiktų nurodytąsias 3.1.5.6.2 punkte. Įtempus vielinius lynus atraminė sija turi būti dedama prieš galinius ratus, įremiama į juos ir tada tvirtinama prie pagrindo.

3.2.1.1.1.3.

Jeigu traktoriaus rėmas lankstus, centrinė rėmo posūkio ašis turi būti papildomai paremiama medine kvadratine bent 100 mm trinkele ir vieliniais lynais stipriai pritvirtinamas prie pagrindo.

3.2.1.1.1.4.

Švytuoklinis smogtuvas atgal turi būti atitraukiamas taip, kad jo sunkio centro aukštis virš smūgio taško būtų apskaičiuojamas pagal vieną iš dviejų formulių:

H = 2,165 × 10–8 M L2

arba

H = 5,73 × 10–2 I

Tada švytuoklinis smogtuvas paleidžiamas, kad trenktųsi į apsauginę konstrukciją.

3.2.1.1.1.5.

Atliekant bandymą su traktoriais, kurie yra su pritaikomąja vairuotojo vieta (apsukamoji sėdynė ir vairaratis), naudojama didžiausia aukščio iš pirmiau minėtųjų arba iš šių dviejų vertė:

H = 25 + 0,07 M

traktoriaus, kurio etaloninė masė mažesnė kaip 2 000 kg;

H = 125 + 0,02 M

traktoriaus, kurio etaloninė masė didesnė kaip 2 000 kg.

3.2.1.1.2.    Smūgis į priekinę apsauginės konstrukcijos dalį

3.2.1.1.2.1.

Traktorius švytuoklinio smogtuvo atžvilgiu turi būti pastatytas taip, kad smogtuvas į apsauginę konstrukciją trenktųsi tada, kai smogtuvo smogiamasis paviršius ir jo tvirtinimo grandinės arba vieliniai lynai su vertikaliąja A plokštuma sudaro M/100, tačiau ne didesnį kaip 20° kampą, jeigu apsauginė konstrukcija smogtuvo nuokrypio metu smūgio taške su statmena tiese sudaro ne didesnį kampą. Šiuo atveju smogtuvo smogiamasis paviršius papildoma atrama reguliuojamas taip, kad smūgio taške didžiausios deformacijos metu jis būtų lygiagretus apsauginei konstrukcijai, o kabinamųjų grandinių arba vielinių lynų kampas liktų toks, kaip apibrėžtas pirmiau.

Turi būti reguliuojamas smogtuvo kabinimo aukštis ir imamasi būtinų priemonių, kad smogtuvas nenuslystų išilgai tos konstrukcijos vietos, į kurią atsitrenkia.

Smūgio taškas – ta apsauginės konstrukcijos vieta, kuri tikriausiai pirmoji trenktųsi į žemę, jeigu traktorius, važiuodamas į priekį, virstų ant šono (paprastai viršutinė konstrukcijos dalis). Smogtuvo sunkio centro padėtis – apsauginės konstrukcijos viršutinės dalies pločio viena šeštoji, matuojant į vidų nuo vertikaliosios plokštumos, kuri liečia apsauginės konstrukcijos viršutinės dalies tolimiausią išorinį tašką ir kuri lygiagreti traktoriaus viduriniajai plokštumai.

Jeigu smūgio taške apsauginė konstrukcija išlenkta arba jeigu ji išsikišusi, šiame taške turi būti naudojami apsauginės konstrukcijos standumo nedidinantys intarpai, kad ją būtų galima veikti apkrova.

3.2.1.1.2.2.

Traktorius prie pagrindo tvirtinamas keturiais vieliniais lynais, po vieną prie abiejų tiltų kiekvieno galo, išdėstytų kaip parodyta 7.5 paveiksle. Priekinis ir galinis vielinių lynų tvirtinimo taškai turi būti išdėstyti taip, kad vieliniai lynai su pagrindu sudarytų ne didesnį kaip 30° kampą. Be to, galiniai tvirtinimo lynai turi būti išdėstyti taip, kad dviejų vielinių lynų suvedimo taškas būtų vertikaliojoje plokštumoje, kuria slenka smogtuvo sunkio centras.

Vieliniai lynai turi būti įtempti taip, kad traktoriaus padangų deformacijos atitiktų nurodytąsias 3.1.5.6.2 punkte. Įtempus vielinius lynus atraminė sija turi būti dedama už galinių ratų, įremiama į juos ir tada tvirtinama prie pagrindo.

3.2.1.1.2.3.

Jeigu traktoriaus rėmas lankstus, centrinė rėmo posūkio ašis turi būti papildomai paremiama medine kvadratine bent 100 mm trinkele ir vieliniais lynais stipriai pritvirtinama prie pagrindo.

3.2.1.1.2.4

Švytuoklinis smogtuvas atgal turi būti atitraukiamas taip, kad jo sunkio centro aukštis virš smūgio taško būtų apskaičiuojamas pagal vieną iš dviejų formulių, kurios pasirenkamos atsižvelgiant į išbandytinos sąrankos etaloninę masę:

H = 25 + 0,07 M

traktoriaus, kurio etaloninė masė mažesnė kaip 2 000 kg;

H = 125 + 0,02 M

traktoriaus, kurio etaloninė masė didesnė kaip 2 000 kg.

Tada švytuoklinis smogtuvas paleidžiamas, kad trenktųsi į apsauginę konstrukciją.

3.2.1.1.2.5.

Jeigu traktoriuje numatyta pritaikomoji vairuotojo vieta (apsukamoji sėdynė ir vairaratis):

naudojant galinėje traktoriaus dalyje įtvirtinamą iš dviejų statramsčių sudarytą apsauginę konstrukciją, turi būti taikoma pirmiau nurodyta formulė,

naudojant kitų tipų apsaugines konstrukcijas, pasirenkama didesniojo aukščio vertė iš dviejų: apskaičiuota pagal pirmiau taikytą formulę arba pasirinkta iš šių toliau nurodytų verčių:

H = 2,165 × 10-8 ML2

arba

H = 5,73 × 10-2 I

Tada švytuoklinis smogtuvas paleidžiamas ir jis trenkiasi į apsauginę konstrukciją.

3.2.1.1.3.    Smūgis į apsauginės konstrukcijos šoną

3.2.1.1.3.1.

Traktorius švytuoklinio smogtuvo atžvilgiu turi būti pastatytas taip, kad smogtuvas į apsauginę konstrukciją trenktųsi tada, kai smogtuvo smogiamasis paviršius ir jo tvirtinimo grandinės arba vieliniai lynai yra lygiagretūs, jeigu apsauginė konstrukcija smogtuvo nuokrypio metu smūgio taške su statmena tiese sudaro ne didesnį kaip 20° kampą. Šiuo atveju smogtuvo smogiamasis paviršius papildoma atrama reguliuojamas taip, kad smūgio taške didžiausios deformacijos metu jis būtų lygiagretus apsauginei konstrukcijai, o tvirtinimo grandinės arba vieliniai lynai išliktų vertikalūs

3.2.1.1.3.2.

Turi būti reguliuojamas smogtuvo kabinimo aukštis ir imamasi būtinų priemonių, kad smogtuvas nenuslystų išilgai tos konstrukcijos vietos, į kurią atsitrenkia.

3.2.1.1.3.3.

Smūgio taškas – ta apsauginės konstrukcijos vieta, kuri tikriausiai pirmoji trenktųsi į žemę, jeigu traktorius virstų ant šono (paprastai viršutinė konstrukcijos dalis). Jeigu neįmanoma patikimai pasakyti, kad jokia kita konstrukcijos viršaus dalis pirmoji nesitrenks į žemę, smūgio taškas turėtų būti plokštumoje, kuri su viduriniąja plokštuma sudaro statų kampą ir yra 60 mm atstumu prieš sėdynės kontrolinį tašką (sėdynė nustatoma į viduriniąją išilginio sėdynės reguliavimo eigos padėtį).

3.2.1.1.3.4.

Jeigu traktoriuje numatyta pritaikomoji vairuotojo vieta (apsukamoji sėdynė ir vairaratis), smūgio taškas turėtų būti plokštumoje, kuri su viduriniąja plokštuma sudaro statų kampą ir yra du sėdynės kontrolinius taškus, apibrėžtus sujungus dvi skirtingas sėdynės padėtis, jungiančios atkarpos viduryje. Jeigu apsauginė konstrukcija yra dviejų statramsčių apsauginė sistema, tada smūgio taškas turi būti viename iš šių statramsčių.

3.2.1.1.3.5.

Traktoriaus ratai tame šone, iš kurio turi būti smogiama į apsauginę konstrukciją, vieliniais lynais, perkištais per atitinkamus priekinio ir galinio tilto galus, turi būti pritvirtinti prie pagrindo. Vieliniai lynai turi būti įtempti taip, kad padangų deformacijos atitiktų nurodytąsias 3.1.5.6.2 punkte.

Įtempus vielinius lynus, ant pagrindo prie ratų iš kito, o ne iš to šono, iš kurio turi būti smogiama, turi būti dedama ramstinė sija, įremiama į padangą, ir tada sija tvirtinama prie pagrindo. Gali tekti naudoti dvi sijas arba du pleištus, jeigu priekinių ir galinių padangų išoriniai kraštai nėra toje pačioje vertikalioje plokštumoje. Į traktoriaus rato, esančio iš kito, o ne iš to šono, iš kurio veikia apkrova, ir kuriam tenka didžiausia apkrova, ratlankį tvirtai įremiama paspara, kaip parodyta 7.6 paveiksle, ir paspara pritvirtinama prie pagrindo. Pasparos ilgis parenkamas taip, kad įstatyta tarp ratlankio ir grindų su horizontale ji sudarytų 300 ± 30 kampą. Be to, pasparos storis, jeigu įmanoma, už jos ilgį turi būti mažesnis 20–25 kartus, o storis už plotį mažesnis 2 arba 3 kartus. Abiejų pasparos galų forma turi būti tokia, kaip parodyta 7.6 paveiksle.

3.2.1.1.3.6.

Jeigu traktoriaus rėmas lankstus, centrinė rėmo posūkio ašis paremiama medine kvadratine bent 100 mm trinkele, o iš šono ji paremiama į pasparą panašiu įtaisu, kuris įremiamas į galinį ratą, kaip nurodyta 3.2.1.1.3.2 punkte. Tada ši lankstaus rėmo cemtrinė posūkio ašis vieliniais lynais stipriai pritvirtinama prie pagrindo.

3.2.1.1.3.7.

Smogtuvas atgal atitraukiamas taip, kad jo sunkio centro aukštis virš smūgio taško būtų skaičiuojamas pagal vieną iš dviejų formulių, kuri pasirenkama atsižvelgiant į išbandytinos sąrankos etaloninę masę:

H = 25 + 0,20 M

traktoriaus, kurio etaloninė masė mažesnė kaip 2 000 kg;

H = 125 + 0,15 M

traktoriaus, kurio etaloninė masė didesnė kaip 2 000 kg.

3.2.1.1.3.8.

Jeigu traktoriuje numatyta pritaikomoji vairuotojo vieta (apsukamoji sėdynė ir vairaratis):

naudojant galinėje traktoriaus dalyje įtvirtinamą iš dviejų statramsčių sudarytą apsauginę konstrukciją, pasirenkamas didesnysis aukštis iš dviejų apskaičiuotųjų pagal pirmiau pateiktą arba šią formulę:

H = (25 + 0,20 M) (B6+ B) / 2B

traktoriaus, kurio etaloninė masė mažesnė kaip 2 000 kg;

H = (125 + 0,15 M) (B6+ B) / 2B

traktoriaus, kurio etaloninė masė didesnė kaip 2 000 kg.

kitų tipų apsauginės konstrukcijos pasirenkamas didesnysis aukštis, apskaičiuotas pagal pirmiau nurodytą arba šią formulę:

H = 25 + 0,20 M

traktoriaus, kurio etaloninė masė mažesnė kaip 2 000 kg;

H = 125 + 0,15 M

traktoriaus, kurio etaloninė masė didesnė kaip 2 000 kg.

Tada švytuoklinis smogtuvas paleidžiamas, kad trenktųsi į apsauginę konstrukciją.

3.2.1.1.4.    Apsauginės konstrukcijos galinės dalies gniuždymas

Sija turi būti dedama ant galinės (-ių) viršutinės (-ių) apsauginės konstrukcijos dalies (-ių), o gniuždymo jėgų atstojamoji turi veikti traktoriaus viduriniojoje A plokštumoje. Turi būti naudojama jėga Fv:

Fv = 20 M

Jėga Fv turi būti veikiama penkias sekundes po to, kai vizualiai būna neįmanoma nustatyti jokio apsauginės konstrukcijos poslinkio.

Jeigu apsauginės konstrukcijos stogo galinė dalis neišlaiko visos gniuždymo jėgos, ši jėga stogą turi veikti tol, kol deformuoto stogo plokštuma sutampa su plokštuma, viršutinę apsauginės konstrukcijos dalį jungiančia su galine traktoriaus dalimi, galinčia išlaikyti traktoriaus masę, kai jis apvirsta.

Tada apsauginę konstrukciją reikia nustoti veikti apkrova, o gniuždymo sija dedama virš to apsauginės konstrukcijos taško, į kurį remtųsi visiškai apvirtęs traktorius. Tada vėl taikoma gniuždymo jėga Fv.

3.2.1.1.5.    Apsauginės konstrukcijos priekinės dalies gniuždymas

Sija turi būti dedama ant priekinės (-ių) viršutinės (-ių) apsauginės konstrukcijos dalies (-ių), o gniuždymo jėgų atstojamoji turi veikti traktoriaus viduriniojoje plokštumoje. Turi būti naudojama jėga Fv:

Fv = 20 M

Jėga Fv turi būti veikiama penkias sekundes po to, kai vizualiai būna neįmanoma nustatyti jokio apsauginės konstrukcijos poslinkio.

Jeigu apsauginės konstrukcijos stogo priekinė dalis neišlaiko visos gniuždymo jėgos, ši jėga stogą turi veikti tol, kol deformuoto stogo plokštuma sutampa su plokštuma, viršutinę apsauginės konstrukcijos dalį jungiančia su priekine traktoriaus dalimi, galinčia išlaikyti traktoriaus masę, kai jis apvirsta.

Tada apsauginę konstrukciją reikia nustoti veikti apkrova, o gniuždymo sija dedama virš to apsauginės konstrukcijos taško, į kurį remtųsi visiškai apvirtęs traktorius. Tada vėl taikoma gniuždymo jėga Fv.

3.2.1.1.6.    Papildomi smūginiai bandymai

Jeigu atliekant smūginį bandymą atsiranda trūkių arba plyšių, kurių negalima nepaisyti, po smūginių bandymų, kuriuos atliekant atsirado šie trūkiai ar plyšiai, nedelsiant turi būti atliekamas kitas panašus bandymas, kurį atliekant naudojama ši kritimo aukščio vertė:

H’ = (H × 10-1) (12 + 4a) (1 + 2a)-1

„a“ yra liekamosios deformacijos (Dp) ir tampriosios deformacijos (De) santykis:

a = Dp / De

išmatuotas smūgio poveikio taške. Papildoma liekamoji deformacija, kurią sukelia antrasis smūgis, neturi būti didesnė kaip 30 % liekamosios deformacijos, kurią sukėlė pirmasis smūgis.

Kad būtų įmanoma atlikti papildomą bandymą, privaloma išmatuoti visų smūginių bandymų tampriąją deformaciją.

3.2.1.1.7.    Papildomi gniuždymo bandymai

Jeigu atliekant gniuždymo bandymą atsiranda esminių trūkių arba plyšių, nedelsiant po bandymų, kuriuos atliekant atsirado trūkių arba plyšių, atliekamas kitas panašus gniuždymo bandymas, kurį atliekant turi būti naudojama 1,2 Fv jėga.

3.2.1.2.   Atliktini matavimai

3.2.1.2.1.    Plyšiai ir trūkiai

Atlikus kiekvieną bandymą visos sudedamosios dalys, jungtys ir tvirtinamosios pasparos turi būti apžiūrimos, ar jose neatsirado plyšių ir trūkių; nekreipiamas dėmesys į kokius nors smulkius trūkius neesminėse dalyse.

Neatsižvelgiama į kokias nors smogtuvo briaunų padarytas įplėšas.

3.2.1.2.2.    Patekimas į laisvąją erdvę

Atliekant kiekvieną bandymą turi būti patikrinama apsauginė konstrukcija, siekiant nustatyti, ar kokia nors jos dalis neatsidūrė laisvojoje erdvėje aplink vairuotojo sėdynę, kaip apibrėžta 1.6 punkte.

Be to, laisvoji erdvė neturi atsidurti už apsauginės konstrukcijos saugomos erdvės. Šiuo tikslu laikoma, kad laisvoji erdvė atsiduria už apsauginės konstrukcijos saugomos erdvės, jeigu kokia nors šios erdvės dalis paliečia plokščią žemės paviršių, kai traktorius apvirsta ant to šono, iš kurio jis buvo paveiktas bandymo apkrova. Vertinant laisvosios erdvės būklę pasirenkamos mažiausios traktoriaus priekinės ir galinės padangos bei nustatoma siauriausia tarpvėžė (įprastą padangų dydį ir tarpvėžę nurodo gamintojas).

3.2.1.2.3.    Tamprioji deformacija (smūgis į apsauginės konstrukcijos šoną)

Tamprioji deformacija matuojama (810 + av) mm virš sėdynės kontrolinio taško vertikaliojoje plokštumoje, kurioje veikia apkrova. Tampriąją deformaciją galima matuoti bet kokiu įtaisu, kuris panašus į nurodytąjį 7.8 paveiksle.

3.2.1.2.4.    Liekamoji deformacija

Apsauginės konstrukcijos liekamoji deformacija nustatoma po paskutinio gniuždymo bandymo. Šiam tikslui prieš pradedant bandymą nustatoma traktoriui apvirtus vairuotoją apsaugančios konstrukcijos pagrindinių sudedamųjų dalių padėtis sėdynės kontrolinio atskaitos taškos atžvilgiu.

3.2.2.   Statiniai bandymai

3.2.2.1.   Apkrovos ir gniuždymo bandymai

3.2.2.1.1.    Apsauginės konstrukcijos galinės dalies apkrovos bandymas

3.2.2.1.1.1.

Apkrova turi veikti horizontaliai, vertikaliojoje plokštumoje, kuri yra lygiagreti traktoriaus viduriniajai plokštumai.

Apkrovos taškas – ta traktoriui apvirtus vairuotoją apsaugančios konstrukcijos vieta, kuri į žemę tikriausiai trenktųsi pirmoji, jeigu traktorius apvirstų atgal (paprastai viršutinė konstrukcijos dalis). Vertikaliosios plokštumos, kurioje veikia apkrova, atstumas nuo traktoriaus viduriniosios plokštumos – atstumas, lygus vienai trečiajai apsauginės konstrukcijos viršutinės dalies išorinio pločio.

Jeigu šiame taške apsauginė konstrukcija išlenkta arba išsikišusi, tada toje vietoje turi būti naudojami apsauginės konstrukcijos standumo nedidinantys intarpai, kad ją būtų galima veikti apkrova.

3.2.2.1.1.2.

Sąranka vieliniais lynais prie pagrindo tvirtinama taip, kaip aprašyta 3.1.6.3 punkte.

3.2.2.1.1.3.

Energija, kurią apsauginė konstrukcija absorbuoja atliekant bandymą, neturi būti mažesnė kaip:

Eil = 2,165 × 10-7 M L2

arba

Eil = 0,574 × I

3.2.2.1.1.4.

Traktorių su pritaikomąja vairuotojo vieta (apsukamoji sėdynė ir vairaratis) absorbuotos energijos kiekis turi būti didesnysis kiekis, apskaičiuotas naudojant pirmiau pasirinktąją ar šią formulę:

Eil = 500 + 0,5 M

3.2.2.1.2.    Apsauginės konstrukcijos priekinės dalies apkrovos bandymas

3.2.2.1.2.1.

Apkrova veikia horizontaliai vertikaliojoje plokštumoje, kuri yra lygiagreti traktoriaus viduriniajai plokštumai. Apkrovos taškas – ta apsauginės konstrukcijos dalis, kuri tikriausiai pirmoji trenktųsi į žemę, jeigu važiuodamas į priekį traktorius virstų į šoną (paprastai viršutinis konstrukcijos kraštas). Apkrovos veikimo taškas – apsauginės konstrukcijos viršutinės dalies pločio viena šeštoji, matuojant į vidų nuo vertikaliosios plokštumos, kuri liečia apsauginės konstrukcijos viršutinės dalies tolimiausią išorinį tašką ir kuri yra lygiagreti traktoriaus viduriniajai plokštumai.

Jeigu šiame taške konstrukcija išlenkta arba jeigu ji išsikišusi, šiame taške turi būti naudojami jos standumo nedidinantys intarpai, kad konstrukciją būtų galima veikti apkrova.

3.2.2.1.2.2.

Sąranka vieliniais lynais prie pagrindo turi būti pritvirtinta taip, kaip aprašyta 3.1.6.3 punkte.

3.2.2.1.2.3.

Atliekant bandymą apsauginė konstrukcija turi absorbuoti ne mažesnį energijos kiekį kaip:

Eil = 500 + 0,5 M

3.2.2.1.2.4.

Jeigu traktoriuje numatyta pritaikomoji vairuotojo vieta (apsukamoji sėdynė ir vairaratis):

naudojant galinėje traktoriaus dalyje įtvirtinamą iš dviejų statramsčių sudarytą apsauginę konstrukciją, turi būti taikoma pirmiau nurodyta formulė,

naudojant kitų tipų apsaugines konstrukcijas, pasirenkamas didesnysis energijos kiekis iš apskaičiuotųjų naudojant minėtą arba kurią nors iš šių formulių:

Eil = 2,165 × 10-7 ML2

arba

Eil = 0,574 I

3.2.2.1.3.    Apsauginės konstrukcijos šoninė apkrova

3.2.2.1.3.1.

Šoninė apkrova turi veikti horizontaliai, vertikaliojoje plokštumoje, kuri statmena traktoriaus viduriniajai plokštumai ir kuri yra 60 mm priešais sėdynės kontrolinį tašką, kai sėdynė nustatyta į viduriniąją išilginio sėdynės reguliavimo eigos padėtį. Apkrovos veikimo taškas – ta traktoriui apvirtus vairuotoją apsaugančios konstrukcijos dalis, kuri pirmoji trenktųsi į žemę, jeigu traktorius virstų į šoną (paprastai viršutinis kraštas).

3.2.2.1.3.2.

Sąranka vieliniais lynais prie pagrindo tvirtinama taip, kaip aprašyta 3.1.6.3 punkte.

3.2.2.1.3.3.

Atliekant bandymą apsauginė konstrukcija turi absorbuoti ne mažesnį energijos kiekį kaip:

Eil = 1,75 M

3.2.2.1.3.4.

Jeigu traktoriuje numatyta pritaikomoji vairuotojo vieta (apsukamoji sėdynė ir vairaratis), apkrovos taškas turėtų būti plokštumoje, kuri su viduriniąja plokštuma sudaro statų kampą, ir yra du sėdynės kontrolinius taškus, apibrėžtus sujungus dvi skirtingas sėdynės padėtis, jungiančios atkarpos viduryje. Jeigu apsauginė konstrukcija – dviejų statramsčių apsauginė sistema, tada smūgio taškas turi būti viename iš šių statramsčių.

3.2.2.1.3.5.

Jeigu traktoriuje numatyta pritaikomoji vairuotojo vieta (apsukamoji sėdynė ir vairaratis) ir jeigu naudojama galinėje traktoriaus dalyje įtvirtinama iš dviejų statramsčių sudaryta apsauginė konstrukcija, absorbuojamos energijos kiekis turi būti didesnysis kiekis, apskaičiuotas pagal šias formules:

Eis = 1,75 M

arba

Eis = 1,75 M (B6 + B)/2B

3.2.2.1.4.    Apsauginės konstrukcijos galinės dalies gniuždymas

Visos nuostatos atitinka nurodytąsias 3.2.1.1.4 punkte.

3.2.2.1.5.    Apsauginės konstrukcijos priekinės dalies gniuždymas

Visos nuostatos atitinka nurodytąsias 3.2.1.1.5 punkte.

3.2.2.1.6.    Papildomas perkrovos bandymas (7.9 – 7.11 paveikslai)

Perkrovos bandymas turi būti atliekamas visais atvejais, jeigu per paskutinius 5 % deformacijos, kurią sukelia apsauginės konstrukcijos absorbuota būtina energija (žr. 7.10 paveikslą), apkrovos jėga sumažėja daugiau kaip 3 %.

Atliekant perkrovos bandymą horizontali apkrova, palyginti su pradiniu energijos poreikiu, laipsniškai kaskart didinama po 5 %, kol energija maksimaliai padidinama iki 20 % (žr. 7.11 paveikslą).

Perkrovos bandymo rezultatai atitinka reikalavimus, jeigu būtinos energijos kiekį kaskart padidinus 5 %, 10 % arba 15 %, kai energija didinama 5 %, jėga mažėja ne daugiau kaip 3 % ir lieka didesnė kaip 0,8 F'maks.

Perkrovos bandymo rezultatai atitinka reikalavimus, jeigu apsauginei konstrukcijai absorbavus 20 % papildomos energijos jėga būna didesnė kaip 0,8 Fmaks.

Perkrovos bandymo metu leidžiama, kad dėl tampriosios deformacijos apsauginėje konstrukcijoje atsirastų papildomų trūkių ar plyšių arba kad dėl šios deformacijos nebūtų apsaugota laisvoji erdvė arba kad į laisvąją erdvę patektų apsauginės konstrukcijos dalys. Tačiau apsauginę konstrukciją nustojus veikti apkrova, šios konstrukcijos dalys neturi patekti į laisvąją erdvę, kuri turi būti visiškai apsaugota.

3.2.2.1.7.    Papildomi gniuždymo bandymai

Jeigu atliekant gniuždymo bandymą atsiranda esminių trūkių arba plyšių, nedelsiant po šio bandymo, kurį atliekant atsirado trūkių arba plyšių, atliekamas kitas panašus gniuždymo bandymas, kurį atliekant apsauginė konstrukcija turi būti veikiama 1,2 Fv jėga.

3.2.2.2.   Atliktini matavimai

3.2.2.2.1.    Trūkiai ir plyšiai

Atlikus kiekvieną bandymą visos sudedamosios dalys, jungtys ir tvirtinamosios pasparos turi būti apžiūrimos, ar jose neatsirado plyšių ir trūkių; nekreipiama dėmesio į kokius nors smulkius neesminių dalių trūkius.

3.2.2.2.2.    Patekimas į laisvąją erdvę

Atliekant kiekvieną bandymą apsauginė konstrukcija turi būti patikrinama siekiant nustatyti, ar kokia nors jos dalis neatsidūrė laisvojoje erdvėje, kaip apibrėžta I priedo 1.6 punkte.

Be to, turi būti patikrinama ir nustatoma, ar kokia nors laisvosios erdvės dalis nėra atsidūrusi už apsauginės konstrukcijos saugomos erdvės. Šiuo tikslu laikoma, kad laisvoji erdvė atsiduria už traktoriui apvirtus vairuotoją apsaugančios konstrukcijos saugomos erdvės, jeigu kokia nors šios erdvės dalis paliečia plokščią žemės paviršių, kai traktorius apvirsta į tą pusę, iš kurios į jį buvo smogta. Vertinant laisvosios erdvės būklę pasirenkamos mažiausios traktoriaus priekinės ir galinės padangos bei nustatoma siauriausia tarpvėžė (įprastą padangų dydį ir tarpvėžę nurodo gamintojas.

3.2.2.2.3.    Tamprioji deformacija (atliekant šoninės apkrovos bandymą)

Tamprioji deformacija matuojama (810 + av) mm virš sėdynės atskaitos taško vertikalioje plokštumoje, kurioje veikia apkrova. Tampriąją deformaciją galima matuoti bet kokiu įtaisu, kuris panašus į nurodytąjį 7.8 paveiksle.

3.2.2.2.4.    Liekamoji deformacija

Apsauginės konstrukcijos liekamoji deformacija registruojama po galutinio paskutinio gniuždymo bandymo. Šiuo tikslu prieš bandymo pradžią registruojama traktoriui apvirtus vairuotoją apsaugančios konstrukcijos pagrindinių dalių padėtis sėdynės atskaitos taško atžvilgiu.

Taikymo išplėtimas kitų modelių traktoriams

3.3.1.   (netaikoma)

3.3.2.   Techninių reikalavimų taikymo išplėtimas

Jeigu traktoriaus ar apsauginės konstrukcijos techninės ypatybės yra iš dalies pakeičiamos arba keičiamas apsauginės konstrukcijos tvirtinimo prie traktoriaus metodas, bandymų stotis, kuri atliko pirmąjį bandymą, „techninių reikalavimų taikymo išplėtimo“ protokolą gali išduoti šiais atvejais:

3.3.2.1.   Stiprumo bandymo rezultatų taikymo išplėtimas kitų modelių traktoriams

Neprivaloma atlikti smūginių bandymų ir gniuždymo bandymų su kiekvieno modelio traktoriumi, jeigu apsauginė konstrukcija ir traktorius atitinka 3.3.2.1.1 – 3.3.2.1.5 punktuose nurodytas sąlygas.

3.3.2.1.1.

Konstrukcija turi būti tapati išbandytajai;

3.3.2.1.2.

būtinos energijos kiekis už pirmajam bandymui apskaičiuotą energijos kiekį neturi būti didesnis daugiau kaip 5 %.

3.3.2.1.3.

Tvirtinimo metodas ir traktoriaus sudedamosios dalys, prie kurių tvirtinama, turi būti tapatūs.

3.3.2.1.4.

Visos sudedamosios dalys, pvz., purvasargiai ir variklio dangtis, kurios apsauginei konstrukcijai gali užtikrinti atramą, turi būti tapačios.

3.3.2.1.5.

Sėdynės padėtis apsauginėje konstrukcijoje ir sėdynės kritiniai matmenys bei santykinė apsauginės konstrukcijos padėtis traktoriuje turi būti tokia, kad atliekant visus bandymus laisvoji erdvė išliktų deformuotos apsauginės konstrukcijos apsaugotoje zonoje (tikrinant atitiktį šiam reikalavimui naudojamas tas pats laisvosios erdvės atskaitos taškas, pvz., sėdynės atskaitos taškas [SAT] arba sėdynės kontrolinis taškas [SKT], kuris naudotas atliekant pirmąjį bandymą).

3.3.2.2.   Stiprumo bandymo rezultatų taikymo išplėtimas modifikuotų modelių apsauginėms konstrukcijoms

Ši procedūra turi būti taikoma, jeigu nesilaikoma 3.3.2.1 punkto nuostatų, jos leidžiama netaikyti, jeigu pasirenkamas kitu principu pagrįstas apsauginės konstrukcijos tvirtinimo prie traktoriaus metodas (pvz., guminės atramos keičiamos pakabos įtaisu):

3.3.2.2.1.

pakeitimai, kurie neturi poveikio pradinio bandymo rezultatams (pvz., reikmens jungiamosios plokštės privirinimas neesminėje konstrukcijos dalyje), sėdynių su skirtingais SKT įmontavimas apsauginėje konstrukcijoje (turi būti patikrinama, ar atliekant visus bandymus nauja (-os) laisvoji (-osios) erdvė (-s) išlieka toje erdvėje, kurią apsaugo deformuota konstrukcija).

3.3.2.2.2.

pakeitimai, kurie gali turėti poveikio pirmojo bandymo rezultatams, tačiau nesukelia abejonių dėl apsauginės konstrukcijos priimtinumo (pvz., dalinis konstrukcinės sudedamosios dalies pakeitimas, dalinis apsauginės konstrukcijos tvirtinimo prie traktoriaus pakeitimas). Galima atlikti tinkamumo bandymą ir bandymo rezultatai turi būti įtraukti į taikymo išplėtimo protokolo projektą.

Šio tipo taikymo išplėtimui nustatomi šie apribojimai:

3.3.2.2.2.1.

be tinkamumo bandymo leidžiama priimti ne daugiau kaip 5 taikymo išplėtimus;

3.3.2.2.2.2.

tinkamumo bandymo rezultatai suteikiant taikymo išplėtimą galios tik tada, jeigu bus laikomasi visų techninėje normoje nustatytų priėmimo sąlygų, ir:

 

jeigu po kiekvieno smūginio bandymo išmatuota deformacija nuo deformacijos, kuri buvo išmatuota po kiekvieno smūginio bandymo, kai buvo atliekamas pirmasis bandymas, ir kuri nurodyta šio bandymo protokole, skiriasi ne daugiau kaip ± 7 % (jeigu atliekamas dinaminis bandymas);

 

jeigu jėga, išmatuota užtikrinus būtiną energijos lygį, kai buvo atliekami įvairūs horizontaliosios apkrovos bandymai, nuo jėgos, išmatuotos užtikrinus būtiną energijos lygį, kai buvo atliekamas pirmasis bandymas, skiriasi ne daugiau kaip 7 % ir deformacija, išmatuota (4) užtikrinus būtiną energijos lygį, kai buvo atliekami įvairūs horizontaliosios apkrovos bandymai, nuo deformacijos, išmatuotos užtikrinus būtiną energijos lygį, kai buvo atliekamas pirmasis bandymas, skiriasi ne daugiau kaip ± 7 % (atliekant statinį bandymą).

3.3.2.2.2.3.

Į vieną taikymo išplėtimo protokolą leidžiama įtraukti daugiau kaip vienos apsauginės konstrukcijos pakeitimus, jeigu jie atitinka skirtingas tos pačios apsauginės konstrukcijos pasirinktis, tačiau į vieną taikymo išplėtimo protokolą leidžiama įtraukti tik vieną tinkamumo bandymą. Tos pasirinktys, kurios nebuvo išbandytos, turi būti aprašytos specialiame taikymo išplėtimo protokolo skirsnyje.

3.3.2.2.3.

Gamintojo nurodytas apsauginės konstrukcijos, kuri jau buvo išbandyta, etaloninės masės padidinimas. Jeigu gamintojas pageidauja, kad būtų išlaikytas tas pats patvirtinimo numeris, taikymo išplėtimo protokolą leidžiama išduoti atlikus tinkamumo bandymą (šiuo atveju netaikomi 3.3.2.2.2.2 punkte nurodyti ± 7 % apribojimai).

3.4.   (netaikoma)

3.5.   Eksploataciniai apsauginės konstrukcijos parametrai šalto oro sąlygomis

3.5.1.

Jeigu teigiama, kad apsauginės konstrukcijos atsparumas trapumui šalto oro sąlygomis nesumažėja, gamintojas turi pateikti išsamios informacijos, kuri įtraukiama į protokolą.

3.5.2.

Šiais reikalavimais ir procedūromis siekiama užtikrinti stiprumą ir atsparumą trapiųjų įtrūkių atsiradimui žemos temperatūros sąlygomis. Siūloma, kad sprendžiant, ar apsauginė konstrukcija tinkama naudoti žemesnės eksploatacinės temperatūros sąlygomis tose šalyse, kuriose reikalinga ši papildoma eksploatacinė apsauga, turėtų būti atsižvelgiama į šiuos būtinuosius medžiagų reikalavimus.

3.5.2.1.

Varžtai ir veržlės, kuriomis apsauginė konstrukcija priveržiama prie traktoriaus ir kuriomis suveržiamos sudedamosios konstrukcijos dalys, turi būti tinkamai parenkamos, kad varžtai ir veržlės būtų atsparios žemos temperatūros poveikiui.

3.5.2.2.

Visi suvirinimo elektrodai, naudojami gaminant konstrukcines sudedamąsias dalis ir atramas, turi būti suderinami su apsauginės konstrukcijos medžiagomis, kaip nustatyta 3.5.2.3 punkte.

3.5.2.3.

Plieno gaminių, iš kurių gaminamos konstrukcinės sudedamosios apsauginės konstrukcijos dalys, plieno tąsumas turi būti pasirenkamas atsižvelgiant į būtinuosius bandinių su V įpjova Šarpio bandymo smūgio energijai nustatyti reikalavimus, kaip nurodyta 7.1 lentelėje. Plieno markė ir kokybė turi būti nurodoma pagal standartą ISO 630: 1995.

Laikoma, kad plonesnis kaip 2,5 mm valcuotasis plienas, kurio sudėtyje yra mažiau kaip 0,2 % anglies, atitinka minėtą reikalavimą.

Apsauginės konstrukcijos sudedamųjų konstrukcinių dalių, kurios pagamintos ne iš plieno, atsparumas smūgiui turi būti lygiavertis plieno atsparumui žemos temperatūros sąlygomis.

3.5.2.4.

Atliekant bandymą, kad būtų nustatyta, ar laikomasi bandinių su V įpjova Šarpio bandymo smūgio energijai nustatyti reikalavimų, bandinio dydis neturi būti mažesnis už didžiausią iš 7.1 lentelėje nurodytų dydžių, kurį galima pasirinkti atsižvelgiant į medžiagą.

3.5.2.5.

Bandinių su V įpjova Šarpio bandymai turi būti atliekami pagal ASTM A 370-1979 nustatytą procedūrą, išskyrus bandinio dydžius, kurie turi atitikti lentelėje 7.1 nurodytuosius matmenis.

7.1   lentelė

Mažiausia smūgio energija atliekant Šarpio bandymą su V įpjovos bandiniais

Bandinio dydis

Energija esant

Energija esant

 

–30 °C

–20 °C

mm

J

J (6)

10 × 10 (5)

11

27,5

10 × 9

10

25

10 × 8

9,5

24

10 × 7,5 (5)

9,5

24

10 × 7

9

22,5

10 × 6.7

8,5

21

10 × 6

8

20

10 × 5 (5)

7,5

19

10 × 4

7

17,5

10 × 3,5

6

15

10 × 3

6

15

10 × 2,5 (5)

5,5

14

3.5.2.6.

Šią procedūrą galima pakeisti ir vietoje jos naudoti ramaus ir pusiau ramaus stingimo plieną, kuriam turi būti numatyta atitinkama specifikacija. Plieno markė ir kokybė turi būti nurodoma pagal standartą ISO 630: 1995, Amd 1:2003.

3.5.2.7.

Bandiniai turi būti pailgi ir paimti iš medžiagos lakšto, vamzdžio formos ruošinio ar tos medžiagos, kuri bus naudojama konstrukcinėms sudedamosioms dalims, dar nepradėjus medžiagos formuoti ar virinti, kad ji būtų tinkama apsauginei konstrukcijai. Bandiniai iš vamzdžio formos ruošinio ar konstrukcinių dalių turi būti imami iš tos ruošinio ar dalies atkarpos, kurios matmenys didžiausi ir kurioje nėra suvirinimo siūlių, vidurio.

3.6.   (netaikoma)

7.1   paveikslas

Laisvoji erdvė

7.1.a   paveikslas

Šoninis vaizdas

Etaloninio plano dalis

Image

7.1.b   paveikslas

Galinis vaizdas

Image

7.1.c   paveikslas

Vaizdas iš viršaus

Image

7.2.a   paveikslas

Laisvoji erdvė traktoriuose su pritaikomąja vairuotojo vieta: dviejų statramsčių apsauginė konstrukcija

Image

7.2.b   paveikslas

Laisvoji erdvė traktoriuose su pritaikomąja vairuotojo vieta: kitų tipų TAVAK

Image

7.3   paveikslas

Švytuoklinis smogtuvas ir jo pakabinimo grandinės arba vieliniai lynai

Image

7.4   paveikslas

Traktoriaus tvirtinimo lynais pavyzdys (smūgis iš galo)

Image

7.5   paveikslas

Traktoriaus tvirtinimo lynais pavyzdys (smūgis iš priekio)

Image

7.6   paveikslas

Traktoriaus įtvirtinimo vieliniais lynais pavyzdys (šoninis smūgis)

Image

7.7   paveikslas

Traktoriaus gniuždymo įrenginio pavyzdys

Image

7.8   paveikslas

Tampriosios deformacijos matavimo įtaisas

Image

7.9   paveikslas

Jėgos–deformacijos kreivė

Perkrovos bandymo galima neatlikti

Image

7.10   paveikslas

Jėgos–deformacijos kreivė

Būtina atlikti perkrovos bandymą

Image

7.11   paveikslas

Jėgos–deformacijos kreivė

Perkrovos bandymas turi būti tęsiamas.

Image


(1)  EBPO įprasta techninė norma, taikoma atliekant traktoriui apvirtus vairuotoją apsaugančių konstrukcijų, kurios tvirtinamos galinėje siauravėžių žemės ir miškų ūkio traktorių dalyje, oficialų bandymą.

(2)  Atliekant taikymo išplėtimo bandymus (juos atliekant buvo naudojamas sėdynės atskaitos taškas (SAT); juos užbaigus parengiami bandymų protokolai), privalomiems matavimams atlikti turi būti naudojamas sėdynės atskaitos taškas (SAT), o ne SKT, ir turi būti aiškiai nurodoma, kad buvo naudotas SAT (žr. 1 priedą).

(3)  Vartotojams primenama, kad sėdynės kontrolinis taškas nustatomas pagal standartą ISO 5353 ir kad šis taškas yra stacionarusis taškas atsižvelgiant į nevažiuojantį traktorių, kai jo sėdynė perstumta į ne vidurinę sėdynės eigos padėtį. Nustatant laisvąją erdvę, sėdynė nustatoma į galinę ir viršutinę padėtį.“ “

(4)  Liekamoji ir tamprioji deformacijos, išmatuotos kartu tuo momentu, kai užtikrinamas būtinas energijos lygis.““

(5)  Nurodo teiktiną dydį. Bandinio dydis neturi būti mažesnis už didžiausiąjį, kurį įmanoma pasirinkti atsižvelgiant į medžiagą.

(6)  Energijos poreikis esant – 20 °C yra 2,5 karto didesnis už vertę, kuri taikoma esant – 30 °C. Kiti veiksniai, kurie turi įtakos smūgio energijos poreikiui – valcavimo kryptis, takumo riba, grūdelių orientacija ir suvirinimas. Į šiuos veiksnius turi būti atsižvelgiama renkantis plieną ir jį naudojant.


III PRIEDAS

Direktyvos 86/415/EEB pakeitimai

Direktyva 86/415/EEB iš dalies keičiama taip:

1.

II priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

punktas 2.4.2.2.3 pakeičiamas taip:

„2.4.2.2.3.

Tritaškis hidraulinis kėlimo mechanizmas įjungiamas valdymo įtaisais, kad mechanizmas veiktų juos reikia paspausti ir laikyti paspaudus.“

b)

įterpiamas šis 2.5 punktas:

„2.5   Traktoriaus darbo veleno (toliau – TDV) valdymo įtaisas (-ai)

2.5.1.   Neturi būti įmanoma paleisti variklio, jeigu TDV yra įjungtas.

2.5.2.   Išoriniai valdymo įtaisai

2.5.2.1

Valdymo įtaisai turi būti išdėstyti taip, kad vairuotojas galėtų juos įjungti ir (arba) išjungti iš saugios vietos.

2.5.2.2

Valdymo įtaisas (-ai) turi būti suprojektuotas (-i) taip, kad jo nebūtų įmanoma įjungti ir (arba) išjungti netyčia.

2.5.2.3

Paspaudus paleidimo valdiklį ir laikant jį paspaustą, jis turi veikti bent pirmas tris sekundes po įjungimo.

2.5.2.4

Įjungus valdymo įtaisą (-us) vėlinimo trukmė iki numatytojo suveikimo pradžios neturi būti ilgesnė nei laikas, per kurį sistema techniniu atžvilgiu įsijungia ir (arba) išsijungia. Jeigu ši vėlinimo trukmė viršijama, TDV turi būti išjungiamas automatiškai.

2.5.2.5

Vairuotojui visada turi būti įmanoma traktoriaus darbo veleną (-us) išjungti sėdint vairuotojo sėdynėje ir atitinkamu (-ais) išoriniu (-iais) valdymo įtaisu (-ais). Išjungimas visada yra pirmenybinė valdymo funkcija.

2.5.2.6

Neleidžiama, kad TDV išorinis valdymo įtaisas kaip nors būtų susietas su tuo valdymo įtaisu, kurį vairuotojas junginėja sėdėdamas vairuotojo sėdynėje.“

2.

III priedas iš dalies keičiamas taip:

po 1 simboliu įterpiama „ISO 3767-1:1998, 8.18 simbolį leidžiama naudoti kaip pakaitinį simbolį“,

po 3 simboliu įterpiama „ISO 3767-1:1998, 8.19 simbolį leidžiama naudoti kaip pakaitinį simbolį“,

po 6 simboliu įterpiama „ISO 3767-2:1991, 7.11 simbolis naudojamas kartu su ISO 3767-1:1998, 7.1–7.5 simbolius leidžiama naudoti kaip pakaitinius simbolius“,

po 7 simboliu įterpiama „ISO 3767-2:1991, TDV 7.12 simbolis naudojamas kartu su ISO 3767-1:1991, 7.1–7.5 simbolius leidžiama naudoti kaip pakaitinius simbolius“.


IV PRIEDAS

Direktyvos 87/402/EEB pakeitimai

Direktyva 87/402/EEB iš dalies keičiama taip:

1.

I priedo 1 punktas iš dalies keičiamas taip:

„1.

2008 m. spalio mėn. EBPO sprendimo C (2008)128 6 techninės normos (1) 1 punkte pateiktos apibrėžtys ir reikalavimai, išskyrus 1.1 punktą (Žemės ir miškų ūkio traktoriai), taikomi juos išdėsčius taip:

„1.   Apibrėžtys

1.1   (netaikoma)

1.2   Traktoriui apvirtus vairuotoją apsauganti konstrukcija (TAVAK)

Traktoriui apvirtus vairuotoją apsauganti konstrukcija (saugioji kabina arba rėmas), (toliau – apsauginė konstrukcija) – traktoriaus konstrukcija, kurios pagrindinė paskirtis – apsaugoti vairuotoją nuo įvairių rūšių pavojų, kurių kiltų apvirtus įprastomis sąlygomis eksploatuojamam traktoriui, ar juos apriboti.

Traktoriui apvirtus vairuotoją apsauganti konstrukcija suteikia pakankamo dydžio laisvąją erdvę, kad sėdintis vairuotojas būtų apsaugotas konstrukcijos elementų suformuotoje apybrėžoje arba erdvėje, kurią apriboja tiesės, išvestos nuo konstrukcijos išorinių kraštų iki bet kokios traktoriaus dalies, galinčios susiliesti su plokščiu žemės paviršiumi ir išlaikyti traktorių šioje padėtyje jam apvirtus.

1.3   Tarpvėžė

1.3.1   Pirminė apibrėžtis: vidurinioji rato plokštuma

Vidurinioji rato plokštuma – vienodu atstumu nuo ratlankių išorinius kraštus kertančių dviejų plokštumų esanti plokštuma.

1.3.2   Tarpvėžės apibrėžtis

Vertikalioji plokštuma per rato ašį kerta viduriniąją jo plokštumą išilgai tiesės, kuri į atraminį paviršių įsiremia viename taške. Jeigu A ir B yra minėtu būdu nustatyti traktoriaus to paties tilto ratų du taškai, tada tarpvėžės plotis – atstumas tarp taškų A ir B. Šitaip galima apibrėžti ir priekinių, ir galinių ratų tarpvėžę. Jeigu turimi sudvejinti ratai, tada tarpvėžė – atstumas tarp dviejų plokštumų, iš kurių kiekviena apibrėžiama kaip ratų poros vidurinioji plokštuma.

1.3.3   Papildoma apibrėžtis: vidurinioji traktoriaus plokštuma

Naudojamos traktoriaus galinio tilto A ir B taškų kraštinės padėtys, kurias pasirinkus nustatoma didžiausia įmanoma tarpvėžės vertė. Traktoriaus vidurinioji plokštuma – AB liniją per jos vidurį statmenai kertanti vertikalioji plokštuma.

1.4   Traktoriaus bazė

Atstumas tarp vertikaliųjų plokštumų, kertančių pirmiau apibrėžtas dvi AB linijas: viena – per priekinius ratus, kita – per galinius ratus.

1.5   Sėdynės kontrolinio taško nustatymas. Sėdynės padėtis ir reguliavimas prieš bandymą.

1.5.1   Sėdynės kontrolinis taškas(SKT).  (2)

Sėdynės kontrolinis taškas nustatomas pagal standartą ISO 5353:1995.

1.5.2   Sėdynės padėtis ir reguliavimas prieš bandymą.

1.5.2.1

jeigu atlošo ir sėdynės pagalvės polinkį įmanoma reguliuoti, atlošas ir sėdynė turi būti sureguliuoti taip, kad sėdynės kontrolinis taškas būtų galinėje kraštinėje padėtyje;

1.5.2.2

jeigu sėdynė turi pakabą, pastaroji turi būti nustatyta viduriniojoje eigos padėtyje, jeigu šitaip ją nustačius nebūtų pažeisti sėdynės gamintojo nurodymai, kuriuos jis yra aiškiai išdėstęs;

1.5.2.3

jeigu sėdynės padėtį įmanoma reguliuoti tik išilgine ir vertikalia kryptimi, sėdynės kontrolinį tašką kertanti išilginė plokštuma turi būti lygiagreti vertikaliajai išilginei traktoriaus ašiai, kertančiai vairaračio centrą ir ne didesniu kaip 100 mm atstumu nuo šios plokštumos.

1.6   Laisvoji erdvė

1.6.1   Vertikalioji atskaitos plokštuma ir linija

Laisvoji erdvė (II priedo 6.1 paveikslas) apibrėžiama atsižvelgiant į vertikaliąją atskaitos plokštumą ir atskaitos liniją:

1.6.1.1

Atskaitos plokštuma – paprastai išilginė vertikalioji traktoriaus plokštuma, kertanti sėdynės kontrolinį tašką ir vairaračio centrą. Atskaitos plokštuma dažniausiai sutampa su išilgine viduriniąja traktoriaus plokštuma. Laikoma, kad veikiant apkrovai ši atskaitos plokštuma slenka horizontaliai kartu su sėdyne ir vairaračiu, tačiau išlieka statmena traktoriui arba traktoriui apvirtus vairuotoją apsaugančios konstrukcijos pagrindui.

1.6.1.2

Atskaitos linija – atskaitos plokštumos linija, kertanti tašką, kuris yra 140 + ah už sėdynės kontrolinio taško ir 90 – av žemiau šio taško ir vairaračio pirmo taško, kurį linija kerta, kai išvedama horizontaliai.

1.6.2   Traktorių su neapsukamąja sėdyne laisvosios erdvės nustatymas

Traktorių su neapsukamąja sėdyne laisvoji erdvė apibrėžta 1.6.2.1–1.6.2.11 punktuose ir ji ribojama toliau apibūdinamomis plokštumomis (traktorius stovi ant horizontaliojo paviršiaus, sėdynė, jeigu reguliuojama, nustatyta į galinę viršutinę padėtį (3), o vairaratis, jeigu reguliuojamas, nustatomas į viduriniąją padėtį (vairuotojas sėdi sėdynėje):

1.6.2.1

dvi vertikaliosios plokštumos 250 mm iš abiejų atskaitos plokštumos pusių, šios vertikaliosios plokštumos tęsiasi 300 mm į viršų nuo 1.6.2.8 punkte toliau apibrėžtos plokštumos ir išilgai ne mažiau kaip 550 mm prieš vertikaliąją plokštumą, statmeną atskaitos plokštumai, esančiai (210 – ah) mm priešais sėdynės kontrolinį tašką;

1.6.2.2

dvi vertikaliosios plokštumos 200 mm iš abiejų atskaitos plokštumos pusių, šios vertikaliosios plokštumos tęsiasi 300 mm į viršų nuo 1.6.2.8 punkte toliau apibrėžtos plokštumos ir išilgai nuo 1.6.2.11 punkte apibrėžto paviršiaus iki vertikaliosios plokštumos, statmenos atskaitos plokštumai, esančiai (210 – ah) mm priešais sėdynės kontrolinį tašką;

1.6.2.3

nuožulnioji plokštuma, statmena atskaitos plokštumai, lygiagreti atskaitos linijai ir 400 mm virš šios linijos, besitęsianti atgal iki taško, kuriame ji kerta atskaitos plokštumai statmeną vertikaliąją plokštumą ir kuri kerta tašką (140 + ah) mm, esantį už sėdynės kontrolinio taško;

1.6.2.4

nuožulnioji plokštuma, statmena atskaitos plokštumai, kuri 1.6.2.3 punkte pirmiau apibrėžtą plokštumą kerta pačiame galiniame jos krašte ir kuri remiasi į sėdynės atlošo viršutinę dalį;

1.6.2.5

atskaitos plokštumai statmena vertikalioji plokštuma, esanti ne mažesniu kaip 40 mm atstumu prieš vairaratį ir bent 760 – ah atstumu priešais sėdynės kontrolinį tašką;

1.6.2.6

cilindrinis paviršius (jo spindulys 150 mm), kurio ašis statmena atskaitos plokštumai ir kuris liečiasi su 1.6.2.3 ir 1.6.2.5 punktuose apibrėžtomis plokštumomis;

1.6.2.7

dvi lygiagrečios nuožulnios plokštumos, kertančios 1.6.2.1 punkte toliau apibrėžtų plokštumų viršutinius kraštus, su nuožulniąja plokštuma tame šone, kuriame smogiamas smūgis, ne arčiau kaip 100 mm iki atskaitos plokštumos, virš laisvosios erdvės;

1.6.2.8

90 – av tašką žemiau sėdynės kontrolinio taško kertanti horizontalioji plokštuma;

1.6.2.9

atskaitos plokštumai statmenos vertikaliosios plokštumos dvi dalys, esančios 210 – ah atstumu priešais sėdynės kontrolinį tašką, abi šios dalinės plokštumos jungia 1.6.2.1 punkte pirmiau apibrėžtų plokštumų galines kraštines su 1.6.2.2 punkte pirmiau apibrėžtų plokštumų priekinėmis kraštinėmis;

1.6.2.10

dvi horizontaliosios plokštumos, esančios 300 mm virš 1.6.2.8 punkte pirmiau apibrėžtos plokštumos, dalys, kurios jungia 1.6.2.2 punkte pirmiau apibrėžtų plokštumų viršutines kraštines su 1.6.2.7 punkte pirmiau apibrėžtų nuožulniųjų plokštumų apatinėmis kraštinėmis;

1.6.2.11

paviršius, jeigu reikia, išlenktas, kurį apibrėžiančioji linija yra statmena atskaitos plokštumai ir kuri remiasi į galinę sėdynės atlošo dalį.

1.6.3   Traktorių su pritaikomąja vairuotojo vieta laisvosios erdvės nustatymas

Traktorių su pritaikomąja vairuotojo vieta (apsukamoji sėdynė ir vairaratis) laisvoji erdvė – dviejų laisvųjų erdvių, kurios apibrėžiamos nustačius dvi skirtingas vairaračio ir sėdynės padėtis, suformuota apybrėža.

1.6.4   Neprivalomosios sėdynės

1.6.4.1

Jeigu traktoriuose galima įtaisyti neprivalomąsias sėdynes, atliekant bandymus turi būti naudojama iš visų įmanomų sėdynės padėčių kontrolinių taškų suformuota apybrėža. Apsauginė konstrukcija neturi patekti į didesniąją laisvąją erdvę, kurią nustatant atsižvelgiama į skirtingus sėdynės kontrolinius taškus.

1.6.4.2

Jeigu atlikus bandymą galima pasirinkti naują sėdynės padėtį, turi būti nustatoma, ar laisvoji erdvė apie naująjį SKT išsitenka anksčiau nustatytoje apybrėžoje. Jeigu neišsitenka, tada privaloma atlikti kitą bandymą.

1.7   Leidžiamosios matavimo nuokrypos

Tiesinio matmens

:

± 3 mm

išskyrus

:

:

padangos deformaciją

:

± 1 mm

:

konstrukcijos deformaciją veikiant horizontaliosioms apkrovoms

:

± 1 mm

:

švytuoklinio smogtuvo kritimo aukščio vertę

:

± 1 mm

Masės

:

± 1 %

Jėgos

:

± 2 %

Kampų

:

± 2°

1.8   Simboliai

ah

(mm)

Pusė sėdynės horizontaliojo reguliavimo eigos

av

(mm)

Pusė sėdynės vertikaliojo reguliavimo eigos

B

(mm)

Mažiausias gabaritinis traktoriaus plotis

Bb

(mm)

Didžiausias apsauginės konstrukcijos išorinis plotis

D

(mm)

Apsauginės konstrukcijos deformacija smūgio taške (dinaminiai bandymai) arba apsauginės konstrukcijos apkrovos taške ar atsižvelgiant į apkrovą (statiniai bandymai)

D′

(mm)

Konstrukcijos deformacija veikiant apskaičiuotai būtinai energijai

Ea

(J)

Apkrovos poveikio taške absorbuota deformacijos energija, kai apkrovos poveikis buvo nutrauktas. F–D kreivės apibrėžtas plotas

Ei

(J)

Absorbuota deformacijos energija. F–D kreivės apibrėžtas plotas

E′i

(J)

Apsauginės konstrukcijos absorbuota deformacijos energija papildomai veikiant apkrova po to, kai konstrukcijoje atsirado trūkis arba plyšys

E″i

(J)

Atliekant perkrovos bandymą absorbuota deformacijos energija, kai apkrova buvo nutraukta prieš pradedant šį perkrovos bandymą. F–D kreivės apibrėžtas plotas

Eil

(J)

Veikiant išilginei apkrovai absorbuotinas energijos kiekis

Eis

(J)

Veikiant šoninei apkrovai absorbuotinas energijos kiekis

F

(N)

Statinės apkrovos jėga

F′

(N)

Apkrovos jėga atsižvelgiant į apskaičiuotą privalomąją energiją, atitinkančią E′i

F-D

 

Jėgos ir deformacijos schema

Fi

(N)

Galinę nelanksčiąją atramą veikianti jėga

Fmaks.

(N)

Didžiausia statinės apkrovos jėga, veikianti naudojant apkrovą, išskyrus perkrovą

Fv

(N)

Vertikalioji gniuždymo jėga

H

(mm)

Švytuoklinio smogtuvo kritimo aukštis (dinaminiai bandymai)

H′

(mm)

Švytuoklinio smogtuvo kritimo aukštis atliekant papildomą bandymą (dinaminiai bandymai)

I

(kg.m2)

Traktoriaus etaloninis inercijos momentas ties centrine galinių ratų linija (neatsižvelgiama į šių galinių ratų masę)

L

(mm)

Etaloninė traktoriaus bazė

M

(kg)

Traktoriaus etaloninė masė, naudojama atliekant stiprumo bandymus, kaip apibrėžta II priedo 3.2.1.4 punkte.

2.

II priedas pakeičiamas šiuo tekstu:

„II PRIEDAS

Techniniai reikalavimai

Suteikiant EB tipo patvirtinimą prieš vairuotojo sėdynę įtvirtinamoms konstrukcijoms, kurios apsaugo siauros tarpvėžės ratinių žemės ar miškų ūkio traktorių vairuotoją, jeigu šie traktoriai apvirstų, turi būti taikomi 2008 m. spalio mėn. EBPO Sprendimu C (2008) 128 priimtos 6 techninės normos (4) 3 punkte nustatytieji techniniai reikalavimai, išskyrus 3.2.4 punktą (Bandymo protokolas), 3.4.1 punktą (Administracinis taikymo išplėtimas), 3.5 punktą (Ženklinimas ) ir 3.7 punktą (Saugos diržo pritvirtinimo įtaiso techninės charakteristikos), kurie išdėstomi taip:

„3.   TAISYKLĖS IR NURODYMAI

3.1   Išankstinės stiprumo bandymų sąlygos

3.1.1   Dviejų parengtinių bandymų užbaigimas

Su apsaugine konstrukcija stiprumo bandymus galima atlikti tik tada, jeigu ir šoninio stovumo bandymo, ir virstančio traktoriaus elgsenos nustatymo bandymo (ar jis neapsiverčia keletą kartų paeiliui) rezultatai atitinka nustatytus reikalavimus (žr. 6.3 paveiksle nurodytą veiksmų tvarką).

3.1.2   Pasirengimas parengtiniam bandymui

3.1.2.1

Apsauginė konstrukcija prie traktoriaus turi būti pritvirtinta taip, kaip ji tvirtinama, kad užtikrintų saugą.

3.1.2.2

Traktoriuje turi būti sumontuotos didžiausio skersmens, kokį yra nurodęs gamintojas, ir mažiausio skerspjūvio pirmiau minėto skersmens padangos. Į padangas neturi būti pripilta balastinio skysčio ir padangos turi būti pripūstos taip, kad jų slėgis atitiktų rekomenduotąjį lauko darbams.

3.1.2.3

Turi būti nustatomas siauriausias galinių ratų tarpvėžės plotis; priekinių ratų tarpvėžės plotis turi kuo labiau atitikti galinių ratų tarpvėžę. Jeigu galima nustatyti priekinių ratų du tarpvėžės pločius, kurie vienodu dydžiu skiriasi nuo siauriausio galinių ratų tarpvėžės pločio, iš priekinių ratų dviejų tarpvėžės pločių turi būti pasirinktas didesnis.

3.1.2.4

Visi traktoriaus bakai turi būti pripildyti arba skysčius gali atstoti atitinkamoje vietoje pritvirtintas tokios pat masės svarmuo.

3.1.2.5

Visi priedai, kurie naudojami serijinei gamybai, prie traktoriaus turi būti pritvirtinti įprastoje padėtyje.

3.1.3   Šoninio stovumo bandymas

3.1.3.1

Traktorius, paruoštas pagal pirmiau išdėstytus nurodymus, ant horizontalaus paviršiaus statomas taip, kad traktoriaus priekinio tilto posūkio ašis arba lankstaus rėmo traktoriaus abu tiltus jungianti horizontalioji posūkio ašis galėtų laisvai slankioti.

3.1.3.2

Traktoriaus dalis, standžiai sujungta su tiltu, kuriam tenka daugiau kaip 50 % traktoriaus masės, pakreipiama keltuvu arba gerve (nuolatos matuojant posvyrio kampą). Šis kampas turi būti bent 38° tuo metu, kai traktoriaus pusiausvyra, jo ratams liečiant žemę, pasidaro nestabili. Bandymas atliekamas du kartus: pirmą kartą atliekant bandymą traktoriaus vairaratis būna iki galo pasuktas į dešinę, o antrą kartą – iki galo į kairę.

3.1.4   Virstančio traktoriaus elgsenos nustatymo bandymas (ar jis neapsiverčia keletą kartų paeiliui)

3.1.4.1   Bendrosios pastabos

Šiuo bandymu nustatoma, ar konstrukcija, pritvirtinta prie traktoriaus vairuotojui apsaugoti, gali patikimai užtikrinti, kad ant šono apvirtęs traktorius ant šlaito, kurio nuolydis 1:1,5, nesiverstų keletą kartų paeiliui (6.4 paveikslas).

Įrodymų, kad apvirtęs traktorius nesiverčia keletą kartų paeiliui, galima pateikti naudojant vieną iš dviejų 3.1.4.2 ir 3.1.4.3 punktuose aprašytų metodų.

3.1.4.2   Kad traktorius nesiverčia keletą kartų paeiliui, įrodoma atliekamu traktoriaus apvirtimo bandymu.

3.1.4.2.1

Apvirtimo bandymas turi būti atliekamas ant nuožulniosios plokštumos, kurios ilgis bent keturi metrai (žr. 6.4 paveikslą). Plokštumos paviršius turi būti uždengtas 18 cm storio medžiaga, kurios pagal 1999 m. vasario mėn. standartus ASAE S313.3 ir ASAE EP542, pagal kuriuos nustatomas dirvožemio tankis naudojant kūginį dirvožemio penetrometrą, išmatuotas atsparumo kūgio prasiskverbimui indeksas yra:

A = 235 ± 20

arba

B = 335 ± 20

3.1.4.2.2

Traktorius (paruoštas taip, kaip aprašyta 3.1.2 punkte) verčiamas į šoną iš rimties padėties. Šiam tikslui nuožulniosios plokštumos viršuje traktorius statomas taip, kad jo ratai, esantys žemesnėje nuožulniosios plokštumos dalyje, remtųsi į šią plokštumą, o traktoriaus vidurinioji plokštuma būtų lygiagreti apybrėžos linijoms. Traktorius, atsitrenkęs į bandomosios nuožulniosios plokštumos paviršių, gali pakilti nuo šio paviršiaus atsirėmęs į viršutinį apsauginės konstrukcijos kampą, tačiau traktorius neturi verstis dar kartą. Traktorius tuo šonu, kuriuo pirmą kartą trenkėsi į nuožulniąją plokštumą, turi vėl kristi ant plokštumos.

3.1.4.3   Kad traktorius nesiverčia keletą kartų paeiliui įrodoma atlikus apskaičiavimą

3.1.4.3.1

Siekiant apskaičiuoti, kad būtų patikrinta, ar traktorius nesiverčia keletą kartų paeiliui, turi būti nustatyti šie būdingieji traktoriaus duomenys (žr. 6.5 paveikslą):

B0

(m)

Galinės padangos plotis.

B6

(m)

Apsauginės konstrukcijos plotis tarp kairiojo ir dešiniojo smūgio taškų.

B7

(m)

Variklio dangčio plotis.

D0

(rad)

Priekinio tilto svyravimo kampas (nuo pradinės iki galinės padėties).

D2

(m)

Priekinių padangų aukštis, kai tiltui tenka visa numatyta masė.

D3

(m)

Galinių padangų aukštis, kai tiltui tenka visa numatyta masė.

H0

(m)

Priekinio tilto posūkio ašies aukštis.

H1

(m)

Sunkio centro aukštis.

H6

(m)

Smūgio taško aukštis.

H7

(m)

Variklio dangčio aukštis.

L2

(m)

Horizontalusis atstumas tarp sunkio centro ir priekinio tilto.

L3

(m)

Horizontalusis atstumas tarp sunkio centro ir galinio tilto.

L6

(m)

Horizontalusis atstumas tarp sunkio centro ir kirtimosi su apsaugine konstrukcija priekinio taško (rašomas minuso ženklas, jeigu šis taškas yra prieš sunkio centro plokštumą).

L7

(m)

Horizontalusis atstumas tarp sunkio centro ir variklio dangčio priekinio kampo.

Mc

(kg)

Atliekant apskaičiavimus naudojama traktoriaus masė.

Q

(kgm2)

Inercijos momentas apie išilginę ašį per sunkio centrą.

S

(m)

Galinės tarpvėžės plotis.

Tarpvėžės pločio S ir padangos B0 pločio suma turi būti didesnė už apsauginės konstrukcijos plotį B6.

3.1.4.3.2

Atliekant apskaičiavimus galima daryti šias supaprastintas prielaidas:

3.1.4.3.2.1

stovintis traktorius, kurio priekinis tiltas yra su balastu, virsta ant šlaito, kurio nuolydis 1:1,5, kai sunkio centras atsiduria tiesiai virš ašies, apie kurią sukasi virstantis traktorius;

3.1.4.3.2.2

ašis, apie kurią sukasi virstantis traktorius, lygiagreti traktoriaus išilginei ašiai ir kerta priekinio ir galinio rato sąlyčio su šlaitu paviršiaus vidurį;

3.1.4.3.2.3

traktorius nuožulniąja plokštuma neslysta į apačią;

3.1.4.3.2.4

smūgis į nuožulniąją plokštumą iš dalies yra tamprusis, o tamprumo koeficientas:

U = 0,2

3.1.4.3.2.5

prasiskverbimo į nuožulniąją plokštumą gylio ir apsauginės konstrukcijos deformacijos suma:

T = 0,2 m

3.1.4.3.2.6

jokios kitos sudedamosios traktoriaus dalys neprasiskverbia į nuožulniąją plokštumą.

3.1.4.3.3

Kompiuterinė programa (BASIC (5), kurią naudojant apibrėžiama virstančio siauros tarpvėžės traktoriaus, kurio priekinėje dalyje pritvirtinta traktoriui apvirtus vairuotoją apsauganti konstrukcija, elgsena jam verčiantis keletą kartų paeiliui arba ši elgsena traktoriui nesiverčiant keleto kartų peiliui (traktorius apvirsta į šoną) – dabartinės techninės normos dalis, su pavyzdžiais 6.1–6.11.

3.1.5   Matavimo metodas

3.1.5.1   Horizontalieji atstumai tarp sunkio centro ir galinio (L3) arba priekinio (L2) tiltų

Atstumas tarp galinio ir priekinio tiltų abiejuose traktoriaus šonuose matuojamas tam, kad būtų patikrinta, ar vairuojant nesusidaro vairuojamojo rato posūkio kampas.

Atstumas tarp sunkio centro ir galinio tilto (L3) arba priekinio tilto (L2) apskaičiuojamas atsižvelgiant į traktoriaus masės pasiskirstymą tarp galinių ir priekinių ratų.

3.1.5.2   Galinių (D3) ir priekinių (D2) padangų aukštis

Išmatuojamas atstumas nuo padangos aukščiausio taško iki žemės paviršiaus plokštumos (6.5 paveikslas) (taikant tą patį metodą matuojamas priekinių ir galinių padangų minėtas atstumas).

3.1.5.3   Horizontalusis atstumas tarp sunkio centro ir kirtimosi su apsaugine konstrukcija priekinio taško (L6).

Išmatuojamas atstumas tarp sunkio centro ir kirtimosi su apsaugine konstrukcija priekinio taško (6.6.a, 6.6.b ir 6.6.c paveikslai). Jeigu apsauginė konstrukcija yra prieš sunkio centro plokštumą, prieš išmatuoto atstumo vertę rašomas minuso ženklas (-L6).

3.1.5.4   Apsauginės konstrukcijos plotis (B6)

Išmatuotas atstumas tarp kairiajame ir dešiniajame vertikaliuosiuose konstrukcijos statramsčiuose esančių smūgio taškų.

Smūgio taškas apibrėžiamas apsauginę konstrukciją liečiančia plokštuma, kertančią liniją, kuria brėžia viršutiniai išoriniai priekinių ir galinių padangų taškai (6.7 paveikslas).

3.1.5.5   Apsauginės konstrukcijos aukštis (H6)

Išmatuotas vertikalusis atstumas nuo apsauginėje konstrukcijoje esančio smūgio taško iki žemės paviršiaus plokštumos.

3.1.5.6   Variklio dangčio aukštis (H7)

Nuo variklio dangtyje esančio smūgio taško iki žemės paviršiaus plokštumos išmatuotas vertikalusis atstumas.

Smūgio taškas apibrėžiamas variklio dangtį ir apsauginę konstrukciją liečiančia plokštuma, kuri kerta priekinės padangos viršutinius išorinius taškus (6.7 paveikslas). Matuojama iš abiejų variklio dangčio šonų.

3.1.5.7   Variklio dangčio plotis (B7)

Išmatuotas pirmiau apibrėžtas atstumas tarp dviejų variklio dangčio smūgio taškų.

3.1.5.8   Horizontalusis atstumas tarp sunkio centro ir variklio dangčio priekinio kampo (L7)

Atstumas nuo pirmiau apibrėžto variklio dangtyje esančio smūgio taško iki sunkio centro.

3.1.5.9   Priekinio tilto posūkio ašies aukštis (H0)

Vertikalusis atstumas nuo priekinio tilto posūkio ašies vidurio iki priekinių padangų viduriniosios ašies (H01); šis atstumas turi būti įtraukiamas į gamintojo rengiamą techninę ataskaitą ir turi būti patikrinamas.

Vertikalusis atstumas nuo priekinių padangų viduriniosios ašies iki žemės paviršiaus plokštumos (H02) (6.8 paveikslas).

Priekinio tilto posūkio ašies aukštis (H0) – minėtų abiejų verčių suma.

3.1.5.10   Galinės tarpvėžės plotis (S)

Mažiausias galinės tarpvėžės plotis traktoriui sumontavus didžiausias gamintojo nurodytas padangas (6.9 paveikslas).

3.1.5.11   Galinės padangos plotis (B0)

Atstumas tarp galinės padangos viršutinės dalies išorinės ir vidinės vertikaliųjų plokštumų (6.9 paveikslas).

3.1.5.12   Priekinio tilto svyravimo kampas (D0)

Didžiausias priekinio tilto pasvirimo nuo horizontaliosios padėties į didžiausią nukrypimo padėtį kampas turi būti išmatuotas iš abiejų tilto pusių, atsižvelgiant į bet kokį galutinį amortizatorių. Turi būti naudojamas didžiausias išmatuotas kampas.

3.1.5.13   Traktoriaus masė (M)

Traktoriaus masė turi būti nustatoma laikantis 3.2.1.4 punkte nurodytų sąlygų.

3.2   Apsauginių konstrukcijų stiprumo ir jų pritvirtinimo prie traktorių stiprumo bandymo sąlygos

3.2.1   Bendrieji reikalavimai

3.2.1.1   Bandymų tikslai

Bandymai, kuriuos atliekant naudojami specialūs įrenginiai, skirti imituoti apkrovoms, kurios veikia apsauginę konstrukciją, jeigu traktorius apvirsta. Šie bandymai suteikia galimybę patikrinti apsauginės konstrukcijos ir kiekvieno šią konstrukciją prie traktoriaus pritvirtinančio laikiklio stiprumą bei visas bandymo apkrovą perduodančias traktoriaus dalis.

3.2.1.2   Bandymo metodai

Bandymus galima atlikti laikantis dinaminiam bandymui arba statiniam bandymui nustatytos procedūros. Abu metodai laikomi lygiaverčiais.

3.2.1.3   Bendros pasirengimo bandymams taisyklės

3.2.1.3.1

Apsauginė konstrukcija turi atitikti serijinio gaminio specifikacijas. Ji gamintojo nurodytu būdu turi būti pritvirtinta prie vieno iš traktorių, kuriam ši apsauginė konstrukcija yra skirta.

Pastaba. Kad būtų atliktas statinis stiprumo bandymas, neprivaloma pristatyti viso traktoriaus; tačiau apsauginė konstrukcija ir sudedamosios traktoriaus dalys, prie kurių ši konstrukcija tvirtinama, turi sudaryti veikiantį įrenginį (toliau – sąranka).

3.2.1.3.2

Prie statiniam ir dinaminiam bandymui atlikti surinkto traktoriaus (arba sąrankos) turi būti pritvirtintos visos serijinės gamybos sudedamosios dalys, galinčios turėti įtakos apsauginės konstrukcijos stiprumui, arba kurios gali būti reikalingos atliekant stiprumo bandymą.

Sudedamosios dalys, kurios laisvojoje erdvėje gali kelti pavojų, taip pat turi būti pritvirtintos prie traktoriaus (ar sąrankos) siekiant nustatyti, ar laikomasi 3.2.3 punkte nustatytų priėmimo sąlygų reikalavimų.

Turi būti pristatytos traktoriaus arba apsauginės konstrukcijos visos sudedamosios dalys, įskaitant apsaugą nuo atmosferos poveikio, arba pateikti jų brėžiniai.

3.2.1.3.3

Atliekant stiprumo bandymą turi būti išmontuoti visi skydai ir visos nekonstrukcinės nestacionariosios sudedamosios dalys, kad skydai ir šios dalys nesustiprintų apsauginės konstrukcijos.

3.2.1.3.4

Turi būti nustatytas toks tarpvėžės plotis, kad atliekant stiprumo bandymus apsauginė konstrukcija pagal galimybes nesiremtų į traktoriaus padangas. Jeigu šie bandymai atliekami laikantis statiniam bandymui numatytos procedūros, ratus galima nuimti.

3.2.1.4   Traktoriaus etaloninė masė atliekant stiprumo bandymą

Etaloninė masė M, naudojama formulėje apskaičiuojant aukštį, iš kurio krenta švytuoklinis smogtuvas, apkrovos energiją ir gniuždymo jėgas, turi būti bent jau traktoriaus masė, išskyrus neprivalomuosius reikmenis, tačiau su aušinimo skysčiu, tepalais, degalais, įrankiais ir apsaugine konstrukcija. Į šią masę neįskaičiuojami neprivalomi priekiniai arba galiniai svarmenys, padangų balastas, pakabinamieji padargai, pakabinamoji įranga arba kokios nors kitos specialios paskirties sudedamosios dalys.

3.2.2   Bandymai

3.2.2.1   Bandymų seka

Bandymų seka, nepažeidžiant papildomų bandymų, nurodytų 3.3.1.1.6, 3.3.1.1.7, 3.3.2.1.6 ir 3.3.2.1.7 punktuose:

1)

smūgis į apsauginės konstrukcijos galinę dalį (dinaminis bandymas) arba apkrovos bandymas (statinis bandymas)

(žr. 3.3.1.1.1 ir 3.3.2.1.1 punktus);

2)

apsauginės konstrukcijos galinės dalies gniuždymo bandymas (dinaminis arba statinis bandymas)

(žr. 3.3.1.1.4 ir 3.3.2.1.4 punktus);

3)

smūgis į apsauginės konstrukcijos priekinę dalį (dinaminis bandymas) arba apkrovos bandymas (statinis bandymas)

(žr. 3.3.1.1.2 ir 3.3.2.1.2 punktus);

4)

smūgis į apsauginės konstrukcijos šoninę dalį (dinaminis bandymas) arba apkrovos bandymas (statinis bandymas)

(žr. 3.3.1.1.3 ir 3.3.2.1.3 punktus);

5)

apsauginės konstrukcijos priekinės dalies gniuždymo bandymas (dinaminis arba statinis bandymas)

(žr. 3.3.1.1.5 ir 3.3.2.1.5 punktus).

3.2.2.2   Bendrieji reikalavimai

3.2.2.2.1

Jeigu atliekant bandymą kokia nors veržiamosios įrangos, kuria įtvirtinamas traktorius, dalis pasislenka arba lūžta, bandymas turi būti atliekamas iš naujo.

3.2.2.2.2

Atliekant bandymus neleidžiama remontuoti ar reguliuoti traktoriaus arba apsauginės konstrukcijos.

3.2.2.2.3

Atliekant bandymus traktoriaus pavarų dėžės svirtis perjungiama į neutraliąją padėtį, o stabdžiai išjungiami.

3.2.2.2.4

Jeigu tarp traktoriaus rėmo ir ratų sumontuota pakabos sistema, atliekant bandymus ji įtvirtinama.

3.2.2.2.5

Pirmam smūgiui į šoninę apsauginės konstrukcijos dalį (atliekamas dinaminis bandymas) arba pirmam apsauginės konstrukcijos galinės dalies poveikiui apkrova (atliekamas statinis bandymas) išrenkamas tas jos šonas, kuris, bandymus atliekančių institucijų nuomone, apsauginei struktūrai pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis būtų išbandytas daugybiniais smūgiais arba apkrovomis. Šoniniu smūgiu arba šono apkrova bei smūgiu į konstrukcijos galinę dalį arba šios dalies apkrova turi būti veikiami abu apsauginės konstrukcijos šonai išilgai jos viduriniosios plokštumos. Smūgiu į priekinę dalį arba apkrova turi būti veikiamas tas pats apsauginės konstrukcijos šonas išilgai šios konstrukcijos viduriniosios plokštumos, kaip ir veikiant šoniniu smūgiu arba apkrova.

3.2.3   Priėmimo sąlygos

3.2.3.1

Apsauginė konstrukcija laikoma atitinkančia stiprumo reikalavimus, jeigu ji atitinka šias sąlygas:

3.2.3.1.1

užbaigus vieną bandymo dalį apsauginėje konstrukcijoje neturi atsirasti 3.3.1.2.1 arba 3.2.3.1.2 punktuose apibrėžtų trūkių ar plyšių. Jeigu atliekant vieną iš bandymų atsiranda esminių trūkių ar plyšių, nedelsiant po smūgio ar gniuždymo, dėl kurio atsirado trūkių ar plyšių, pagal dinaminių bandymų arba statinių bandymų reikalavimus turi būti atliekamas papildomas bandymas.

3.2.3.1.2

atliekant bandymus, išskyrus perkrovos bandymą, jokia apsauginės konstrukcijos dalis neturi atsidurti I priedo 1.6 punkte apibrėžtoje laisvojoje erdvėje;

3.2.3.1.3

atliekant bandymus, išskyrus perkrovos bandymą, visas laisvosios erdvės dalis konstrukcija turi apsaugoti taip, kaip nustatyta 3.3.1.2.2 ir 3.3.2.2.2 punktuose;

3.2.3.1.4

atliekant bandymus apsauginė konstrukcija neturi kaip nors įsiterpti į sėdynės konstrukciją;

3.2.3.1.5

pagal 3.3.1.2.3 ir 3.3.2.2.3 punktus išmatuota tamprioji deformacija turi būti mažesnė kaip 250 mm.

3.2.3.2

Neturi būti jokių reikmenų, galinčių kelti pavojų vairuotojui. Neturi būti kyšančių dalių ar reikmenų, galinčių sužeisti vairuotoją, jeigu traktorius apvirstų, arba jokios dalies ar reikmens, galinčio, jeigu konstrukcija įlinktų, prispausti vairuotoją – pvz., prispausti jo koją arba pėdą.

3.2.4   (netaikoma)

3.2.5   Dinaminių bandymų aparatūra ir įranga

3.2.5.1   Švytuoklinis smogtuvas

3.2.5.1.1

Smogtuvas dviem grandinėmis arba vieliniais lynais kabinamas prie atramos taškų, esančių ne žemiau kaip 6 m virš žemės. Turi būti numatytos priemonės, kad smogtuvo pakabinimo aukštį ir smogtuvo bei tvirtinimo grandinių arba vielinių lynų kampą būtų galima reguliuoti atskirai.

3.2.5.1.2

Smogtuvo masė turi būti 2 000 kg ± 20 kg (be grandinių arba vielinių lynų masės, kuri neturi būti didesnė kaip 100 kg). Smūginio paviršiaus kraštinių ilgis turi būti 680 mm ± 20 mm (žr. 6.10 paveikslą). Smogtuvas užpildu pripildomas taip, kad jo sunkio centras būtų pastovus ir sutaptų su geometriniu gretasienio centru.

3.2.5.1.3

Gretasienis turi būti sujungtas su sistema, atitraukiančia jį atgal akimirkinio suveikimo mechanizmu, kuris suprojektuotas ir sumontuotas taip, kad paleidus švytuoklinį smogtuvą gretasienis nesvyruotų apie savo horizontalią ašį, statmeną svyravimo plokštumai.

3.2.5.2   Smogtuvo atrama

Smogtuvo atramos taškai turi būti standžiai įtvirtinti taip, kad bet kokia kryptimi jie pasislinktų ne daugiau kaip 1 % to aukščio, iš kurio paleidžiamas smogtuvas.

3.2.5.3   Tvirtinimas vieliniais lynais

3.2.5.3.1

Inkaravimo bėgiai, atstumas tarp kurių atitinka tarpvėžės plotį ir kurie įrengti reikiamame plote, kad lynais traktorių būtų įmanoma pritvirtinti visais aprašytais atvejais (žr. 6.11, 6.12 ir 6.13 paveikslus), turi būti standžiai sujungti su plastiškai nesideformuojančiu paviršiumi po smogtuvu.

3.2.5.3.2

Traktorius prie bėgių tvirtinamas vieliniais apvalių vijų 6 × 19 su pluošto šerdimi lynais, atitinkančiais standarto ISO 2408:2004 reikalavimus, kurių vardinis skersmuo 13 mm. Metalinių vijų didžiausias tempiamasis stipris turi būti 1 770 MPa.

3.2.5.3.3

Lankstaus rėmo traktorių pagrindinė posūkio ašis atliekant visus bandymus, jeigu reikia, turi būti paremtas pasparomis ir įtvirtintas vieliniais lynais. Atliekant šoninio smūgio bandymą, lankstaus rėmo posūkio ašis iš kitos, o ne iš tos pusės, iš kurios veikia apkrova, paremiama paspara. Priekiniai ir galiniai traktoriaus ratai gali nebūti vienoje linijoje, jeigu taip patogiau tinkamai tvirtinti vielinius lynus.

3.2.5.4   Rato paspara ir sija

3.2.5.4.1

Atliekant smūginius bandymus (žr. 6.11, 6.12 ir 6.13 paveikslus) ratai paremiami spygliuočių medienos kvadratine 150 mm sija).

3.2.5.4.2

Atliekant šoninio smūgio bandymus iš smūgio krypčiai priešingos pusės ant grindų dedama kvadratinė spygliuočių medienos sija, įremiama į traktoriaus rato ratlankį, ir apkaba tvirtinama prie grindų (žr. 6.13 paveikslą).

3.2.5.5   Lanksčiojo rėmo traktorių pasparos ir tvirtinimo lynai

3.2.5.5.1

Atliekant bandymus su lanksčiojo rėmo traktoriais turi būti naudojamos papildomos pasparos ir tvirtinimo lynai. Šiomis pasparomis ir lynais siekiama užtikrinti, kad traktoriaus dalis, prie kurios tvirtinama apsauginė konstrukcija, būtų tokia pat standi kaip ir rėminių traktorių.

3.2.5.5.2

Papildoma konkreti smūginių bandymų ir gniuždymo bandymų informacija pateikta 3.3.1.1 punkte.

3.2.5.6   Padangų slėgiai ir deformacijos

3.2.5.6.1

Į traktoriaus padangas neturi būti pripilta skysčių ir jos turi būti pripūstos taip, kad jų slėgis atitiktų nurodytąjį traktoriaus gamintojo, kai traktorius naudojamas lauko darbams.

3.2.5.6.2

Vieliniai tvirtinimo lynai kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įtempti taip, kad traktoriaus padangų deformacija būtų ne didesnė, kol traktorius dar nebuvo pritvirtintas lynais, kaip 12 % padangos profilio aukščio (atstumas nuo žemės iki ratlankio žemiausio taško).

3.2.5.7   Gniuždymo įrenginys

6.14 paveiksle nurodytas įrenginys turi būti tinkamas, kad maždaug 250 mm pločio standžia sija, kuri universaliosiomis lankstomis sujungta su apkrovą užtikrinančiu mechanizmu, žemyn nukreipta jėga būtų galima spausti apsauginę konstrukciją. Turi būti numatytos tiltams tinkamos pasparos, kad traktoriaus padangų neveiktų gniuždymo jėga.

3.2.5.8   Matavimų aparatūra

Reikalinga ši matavimo aparatūra:

3.2.5.8.1

įtaisas tampriajai deformacijai (skirtumas tarp didžiausios akimirkinės ir liekamosios deformacijos) matuoti (žr. 6.15 paveikslą);

3.2.5.8.2

įtaisas tikrinti, ar atliekant bandymą apsauginė konstrukcija neatsidūrė laisvojoje erdvėje ir ar ši erdvė buvo apsaugota apsauginės konstrukcijos (žr. 3.2.2.2.2 punktą);

3.2.6   Statinių bandymų aparatūra ir įranga

3.2.6.1   Statinių bandymų įrenginys

3.2.6.1.1

Statinių bandymų įrenginys turi būti suprojektuotas taip, kad apsauginę konstrukciją juo būtų galima veikti horizontaliąja trauka arba apkrova.

3.2.6.1.2

Turi būti numatyta nuostata, kad apkrova būtų tolygiai paskirstyta statmenai apkrovos krypčiai ir išilgai sijos, kurios ilgis yra vienas iš skaičiaus 50 tiksliųjų kartotinių, t. y. 250 mm–700 mm. Standžiosios sijos profilio aukštis turi būti 150 mm. Sijos briaunos, kuriomis slegiama apsauginė konstrukcija, turi būti apvalintos ne didesniu kaip 50 mm spinduliu.

3.2.6.1.3

Atsižvelgiant į apkrovos jėgą tarpiklį turi būti įmanoma kreipti bet kokiu kampu, kad jis sutaptų su apsauginės konstrukcijos paviršiumi, kurį veikia apkrova, kai apsauginės konstrukcija deformuojasi.

3.2.6.1.4

Jėgos kryptis (nuokrypa nuo horizontalės ir vertikalės):

bandymo pradžioje, kai apkrova lygi nuliui: ± 2°,

atliekant bandymą, kai konstrukciją veikia apkrova: 10° virš ir 20° žemiau horizontalės. Siekiama užtikrinti, kad šios nuokrypos būtų kuo mažesnės.

3.2.6.1.5

Apsauginė konstrukcija turi deformuotis iš lėto (ne greičiau kaip 5 mm/s), kad bet kuriuo momentu apkrovą būtų galima laikyti statine.

3.2.6.2   Energijos, kurią absorbuoja apsauginė konstrukcija, matavimo aparatūra

3.2.6.2.1

Jėgos ir deformacijos kreivė turi būti nubrėžta siekiant nustatyti konstrukcijos absorbuotą energiją. Nebūtina matuoti jėgos ir deformacijos tame taške, kuriame konstrukciją veikia apkrova; tačiau jėga ir deformacija turi būti matuojamos vienu metu ir išilgai tų pačių linijų.

3.2.6.2.2

Deformacijos matavimo koordinačių sistemos pradžia turi būti parinkta taip, kad būtų atsižvelgiama tik į apsauginės konstrukcijos ir (arba) į tam tikrų deformuotų traktoriaus dalių absorbuotą energiją. Neturi būti atsižvelgiama į energiją, absorbuotą besideformuojant traktoriaus tvirtinimo sistemai arba pasislenkant šiai sistemai.

3.2.6.3   Traktoriaus tvirtinimo prie pagrindo priemonės

3.2.6.3.1

Inkaravimo bėgiai, atstumas tarp kurių atitinka tarpvėžės plotį ir kurie įrengti reikiamame plote, kad traktorių būtų įmanoma pritvirtinti visais aprašytais atvejais netoli bandymo įrenginio turi būti standžiai sujungti su plastiškai nesideformuojančiu pagrindu.

3.2.6.3.2

Traktorius prie bėgių turi būti tvirtinamas bet kokiomis tinkamomis priemonėmis (plokštėmis, pleištais, vieliniais lynais, keltuvais ir t. t.) taip, kad atliekant bandymus jis nepasislinktų. Įprastais ilgio matavimo įtaisais turi būti tikrinama, ar laikomasi pirmiau minėto reikalavimo.

Jeigu traktorius pasislenka, visą bandymą reikia atlikti dar kartą, jeigu deformacijos, į kurią atsižvelgiama brėžiant jėgos ir deformacijos kreivę, matavimo sistema nėra sujungta su traktoriumi.

3.2.6.4   Gniuždymo įrenginys

6.14 paveiksle nurodytas įrenginys turi būti tinkamas, kad maždaug 250 mm pločio standžia sija, kuri universaliosiomis lankstomis sujungta su apkrovą užtikrinančiu mechanizmu, žemyn nukreipta jėga būtų galima spausti apsauginę konstrukciją. Turi būti numatytos ašims tinkamos pasparos, kad traktoriaus padangų neveiktų gniuždymo jėga.

3.2.6.5   Kita matavimo aparatūra

Be to, reikalingi šie matavimo įtaisai:

3.2.6.5.1

įtaisas tampriajai deformacijai (skirtumas tarp didžiausios akimirkinės ir liekamosios deformacijos) matuoti (žr. 6.15 paveikslą).

3.2.6.5.2

įtaisas patikrinti, ar atliekant bandymą apsauginės konstrukcijos dalys neatsidūrė laisvojoje erdvėje ir ar apsauginė konstrukcija apsaugojo šią erdvę (žr. 3.3.2.2.2 punktą).

3.3   Bandymo procedūros

3.3.1   Dinaminiai bandymai

3.3.1.1   Smūginiai bandymai ir gniuždymo bandymai

3.3.1.1.1    Smūgis į galinę apsauginės konstrukcijos dalį

3.3.1.1.1.1

Traktorius švytuoklinio smogtuvo atžvilgiu turi būti pastatytas taip, kad smogtuvas į apsauginę konstrukciją trenktųsi tada, kai smogtuvo smogiamasis paviršius ir jo tvirtinimo grandinės arba vieliniai lynai su vertikaliąja plokštuma sudaro M/100, tačiau ne didesnį kaip 20° kampą, jeigu apsauginė konstrukcija smogtuvo nuokrypio metu smūgio taške su statmena tiese sudaro ne didesnį kampą. Šiuo atveju smogtuvo smogiamasis paviršius papildomomis atramomis reguliuojamas taip, kad smūgio taške didžiausios deformacijos metu jis būtų lygiagretus apsauginei konstrukcijai, o kabinamųjų grandinių arba vielinių lynų kampas liktų toks, kaip apibrėžtas pirmiau.

Smogtuvo kabinimo aukštis turi būti reguliuojamas ir imamasi būtinų priemonių, kad smogtuvas nenuslystų išilgai tos konstrukcijos vietos, į kurią atsitrenkia.

Smūgio taškas – ta apsauginės konstrukcijos vieta, kuri tikriausiai pirmoji trenktųsi į žemę, jeigu traktorius apvirstų atgal (paprastai viršutinė konstrukcijos dalis). Smogtuvo sunkio centro padėtis – apsauginės konstrukcijos viršutinės dalies pločio viena šeštoji, matuojant į vidų nuo vertikaliosios plokštumos, kuri liečia apsauginės konstrukcijos viršutinės dalies tolimiausią išorinį tašką ir kuri lygiagreti traktoriaus viduriniajai plokštumai.

Jeigu smūgio taške apsauginė konstrukcija išlenkta arba jeigu ji išsikišusi, šiame taške turi būti naudojami apsauginės konstrukcijos standumo nedidinantys intarpai, kad ją būtų galima veikti apkrova.

3.3.1.1.1.2

Traktorius prie pagrindo tvirtinamas keturiais vieliniais lynais, po vieną prie abiejų tiltų kiekvieno galo, išdėstytų kaip parodyta 6.11 paveiksle. Priekinis ir galinis vielinių lynų tvirtinimo taškai turi būti išdėstyti taip, kad vieliniai lynai su pagrindu sudarytų ne didesnį kaip 30° kampą. Be to, galiniai tvirtinimo lynai turi būti išdėstyti taip, kad dviejų vielinių lynų suvedimo taškas būtų vertikaliojoje plokštumoje, kuria slenka smogtuvo sunkio centras.

Vieliniai lynai turi būti įtempti taip, kad traktoriaus padangų deformacijos atitiktų nurodytąsias 3.2.5.6.2 punkte. Įtempus vielinius lynus atraminė sija turi būti dedama prieš galinius ratus, įremiama į juos ir tada tvirtinama prie pagrindo.

3.3.1.1.1.3

Jeigu traktoriaus rėmas lankstus, rėmo posūkio ašis turi būti papildomai paremiama medine kvadratine bent 100 mm trinkele ir vieliniais lynais stipriai pritvirtinama prie pagrindo.

3.3.1.1.1.4

Švytuoklinis smogtuvas atgal turi būti atitraukiamas taip, kad jo sunkio centro aukštis virš smūgio taško būtų apskaičiuojamas pagal vieną iš dviejų formulių, kurios pasirenkamos atsižvelgiant į išbandytinos sąrankos etaloninę masę:

H = 25 + 0,07 M

traktorių, kurių etaloninė masė mažesnė kaip 2 000 kg;

H = 125 + 0,02 M

traktorių, kurių etaloninė masė didesnė kaip 2 000 kg.

Tada švytuoklinis smogtuvas paleidžiamas, kad trenktųsi į apsauginę konstrukciją.

3.3.1.1.1.5

Atliekant bandymą su traktoriais, kurie yra su pritaikomąja vairuotojo vieta (apsukamoji sėdynė ir vairaratis ), naudojamos tos pačios formulės.

3.3.1.1.2    Smūgis į priekinę apsauginės konstrukcijos dalį

3.3.1.1.2.1

Traktorius švytuoklinio smogtuvo atžvilgiu turi būti pastatytas taip, kad smogtuvas į apsauginę konstrukciją trenktųsi tada, kai smogtuvo smogiamasis paviršius ir jo tvirtinimo grandinės arba vieliniai lynai su vertikaliąja plokštuma sudaro M/100, tačiau ne didesnį kaip 20° kampą, jeigu apsauginė konstrukcija smogtuvo nuokrypio metu smūgio taške su statmena tiese sudaro ne didesnį kampą. Šiuo atveju smogtuvo smogiamasis paviršius papildoma atrama reguliuojamas taip, kad smūgio taške didžiausios deformacijos metu jis būtų lygiagretus apsauginei konstrukcijai, o kabinamųjų grandinių arba vielinių lynų kampas liktų toks, kaip apibrėžtas pirmiau.

Smogtuvo kabinimo aukštis turi būti reguliuojamas ir imamasi būtinų priemonių, kad smogtuvas nenuslystų išilgai tos konstrukcijos vietos, į kurią atsitrenkia.

Smūgio taškas – ta apsauginės konstrukcijos vieta, kuri tikriausiai pirmoji trenktųsi į žemę, jeigu traktorius virstų į šoną jam važiuojant į priekį, (paprastai viršutinė konstrukcijos dalis). Smogtuvo sunkio centro padėtis – apsauginės konstrukcijos viršutinės dalies pločio viena šeštoji, matuojant į vidų nuo vertikaliosios plokštumos, kuri liečia apsauginės konstrukcijos viršutinės dalies tolimiausią išorinį tašką ir kuri lygiagreti traktoriaus viduriniajai plokštumai.

Jeigu smūgio taške apsauginė konstrukcija išlenkta arba jeigu ji išsikišusi, šiame taške turi būti naudojami apsauginės konstrukcijos standumo nedidinantys intarpai, kad ją būtų galima veikti apkrova.

3.3.1.1.2.2

Traktorius prie pagrindo tvirtinamas keturiais vieliniais lynais, po vieną prie abiejų tiltų kiekvieno galo, išdėstytų kaip parodyta 6.12 paveiksle. Priekinis ir galinis vielinių lynų tvirtinimo taškai turi būti išdėstyti taip, kad vieliniai lynai su pagrindu sudarytų ne didesnį kaip 30° kampą. Be to, galiniai tvirtinimo lynai turi būti išdėstyti taip, kad dviejų vielinių lynų suvedimo taškas būtų vertikaliojoje plokštumoje, kuria slenka smogtuvo sunkio centras.

Vieliniai lynai turi būti įtempti taip, kad traktoriaus padangų deformacijos atitiktų nurodytąsias 3.2.5.6.2 punkte. Įtempus vielinius lynus atraminė sija turi būti dedama prieš galinius ratus, įremiama į juos ir tada tvirtinama prie pagrindo.

3.3.1.1.2.3

Jeigu traktoriaus rėmas lankstus, rėmo posūkio ašis turi būti papildomai paremiama medine kvadratine bent 100 mm trinkele ir vieliniais lynais stipriai pritvirtinama prie pagrindo.

3.3.1.1.2.4

Švytuoklinis smogtuvas atgal turi būti atitraukiamas taip, kad jo sunkio centro aukštis virš smūgio taško būtų apskaičiuojamas pagal vieną iš dviejų formulių, kurios pasirenkamos atsižvelgiant į išbandytinos sąrankos etaloninę masę:

H = 25 + 0,07 M

traktorių, kurių etaloninė masė mažesnė kaip 2 000 kg.

H = 125 + 0,02 M

traktorių, kurių etaloninė masė didesnė kaip 2 000 kg.

Tada švytuoklinis smogtuvas paleidžiamas ir jis trenkiasi į apsauginę konstrukciją.

3.3.1.1.2.5

Jeigu traktoriuje numatyta pritaikomoji vairuotojo vieta (apsukamoji sėdynė ir vairaratis), pasirenkama didesnioji aukščio vertė iš dviejų apskaičiuotųjų pagal pirmiau pateiktą ar šią formulę:

H = 2,165 x 10-8 M x L2

arba

H = 5,73 x 10-2I

3.3.1.1.3    Smūgis į apsauginės konstrukcijos šoną

3.3.1.1.3.1

Traktorius švytuoklinio smogtuvo atžvilgiu turi būti pastatytas taip, kad smogtuvas į apsauginę konstrukciją trenktųsi tada, kai smogtuvo smogiamasis paviršius ir jo tvirtinimo grandinės arba vieliniai lynai yra lygiagretūs, jeigu apsauginė konstrukcija smogtuvo nuokrypio metu smūgio taške su statmena tiese sudaro ne didesnį kaip 20° kampą. Šiuo atveju smogtuvo smogiamasis paviršius papildoma atrama reguliuojamas taip, kad smūgio taške didžiausios deformacijos metu jis būtų lygiagretus apsauginei konstrukcijai, o tvirtinimo grandinės arba vieliniai lynai išliktų vertikalūs.

Smogtuvo kabinimo aukštis turi būti reguliuojamas ir imamasi būtinų priemonių, kad smogtuvas nenuslystų išilgai tos konstrukcijos vietos, į kurią atsitrenkia.

Smūgio taškas – apsauginės konstrukcijos dalis, kuri tikėtina į žemę trenktųsi pirmoji, jeigu traktorius virstų į šoną.

3.3.1.1.3.2

Traktoriaus ratai toje pusėje, iš kurios turi būti smogiama į apsauginę konstrukciją, vieliniais lynais, perkištais per atitinkamus priekinio ir galinio tilto galus, turi būti pritvirtinti prie pagrindo. Vieliniai lynai turi būti įtempti taip, kad padangų deformacijos atitiktų nurodytąsias 3.2.5.6.2 punkte vertes.

Įtempus vielinius lynus, ant pagrindo prie ratų iš kitos, o ne iš tos pusės, iš kurios turi būti smogiama, turi būti dedama ramstinė sija, įremiama į padangą, ir tada sija tvirtinama prie pagrindo. Gali tekti naudoti dvi sijas arba pleištus, jeigu priekinių ir galinių padangų išoriniai kraštai nėra toje pačioje vertikalioje plokštumoje. Į traktoriaus rato, esančio iš kitos, o ne iš tos pusės, iš kurios veikia apkrova, ir kuriam tenka didžiausia apkrova, ratlankį tvirtai įremiama paspara, kaip parodyta 6.13 paveiksle, ir paspara pritvirtinama prie pagrindo. Pasparos ilgis parenkamas taip, kad įstatyta tarp ratlankio ir grindų su horizontale ji sudarytų 30° ± 3° kampą. Be to, pasparos storis, jeigu įmanoma, už jos ilgį turi būti mažesnis 20–25 kartus, o storis už plotį mažesnis 2 arba 3 kartus. Abiejų pasparos galų forma turi būti tokia, kaip nurodyta 6.13 paveiksle.

3.3.1.1.3.3

Lankstaus rėmo traktorių rėmo posūkio ašis, be to, turi būti paremta medine kvadratine bent 100 mm trinkele, o iš šono posūkio ašis paremiama į pasparą panašiu įtaisu, kuris įremiamas į galinį ratą, kaip nurodyta 3.3.1.1.3.2 punkte. Tada ši lankstaus rėmo posūkio ašis vieliniais lynais turi būti stipriai pritvirtinama prie pagrindo.

3.3.1.1.3.4

Smogtuvas atgal turi būti atitrauktas taip, kad jo sunkio centro aukštis virš smūgio taško būtų skaičiuojamas pagal vieną iš dviejų formulių, kuri pasirenkama atsižvelgiant į išbandytinos sąrankos etaloninę masę:

H = (25 + 0,20 M) (B6+B) / 2B

traktorių, kurių etaloninė masė mažesnė kaip 2 000 kg.

H = (125 + 0,15 M) (B6+B) / 2B

traktorių, kurių etaloninė masė didesnė kaip 2 000 kg.

3.3.1.1.3.5

Jeigu traktoriuje numatyta pritaikomoji vairuotojo vieta (apsukamoji sėdynė ir vairaratis), naudojama didesnioji aukščio vertė, apskaičiuota pagal minėtą ar šią formules:

H = 25 + 0,.2 M

traktorių, kurių etaloninė masė mažesnė kaip 2 000 kg.

H = 125 + 0,15 M

traktorių, kurių etaloninė masė didesnė kaip 2 000 kg.

Tada švytuoklinis smogtuvas paleidžiamas, kad trenktųsi į apsauginę konstrukciją.

3.3.1.1.4    Apsauginės konstrukcijos galinės dalies gniuždymas

Sija turi būti dedama ant galinės (-ių) viršutinės (-ių) apsauginės konstrukcijos dalies (-ių), o gniuždymo jėgų atstojamoji turi veikti traktoriaus viduriniojoje plokštumoje. Turi būti naudojama jėga Fv:

Fv = 20 M

Jėga Fv turi būti veikiama penkias sekundes po to, kai vizualiai būna neįmanoma nustatyti jokio apsauginės konstrukcijos poslinkio.

Jeigu apsauginės konstrukcijos stogo galinė dalis neišlaiko visos gniuždymo jėgos, ši jėga stogą turi veikti tol, kol deformuoto stogo plokštuma sutampa su plokštuma, viršutinę apsauginės konstrukcijos dalį jungiančia su galine traktoriaus dalimi, galinčia išlaikyti traktoriaus masę, kai jis apvirsta.

Tada apsauginę konstrukciją turi būti nustota veikti apkrova, o gniuždymo sija dedama virš tos apsauginės konstrukcijos dalies, į kurią remtųsi visiškai apvirtęs traktorius. Tada vėl taikoma gniuždymo jėga Fv.

3.3.1.1.5    Apsauginės konstrukcijos priekinės dalies gniuždymas

Sija turi būti dedama ant priekinės (-ių) viršutinės (-ių) apsauginės konstrukcijos dalies (-ių), o gniuždymo jėgų atstojamoji turi veikti traktoriaus viduriniojoje plokštumoje. Turi būti naudojama jėga Fv:

Fv = 20 M

Jėga Fv turi būti veikiama penkias sekundes po to, kai vizualiai būna neįmanoma nustatyti jokio apsauginės konstrukcijos poslinkio.

Jeigu apsauginės konstrukcijos stogo priekinė dalis neišlaiko visos gniuždymo jėgos, ši jėga stogą turi veikti tol, kol deformuoto stogo plokštuma sutampa su plokštuma, viršutinę apsauginės konstrukcijos dalį jungiančia su priekine traktoriaus dalimi, galinčia išlaikyti traktoriaus masę, kai jis apvirsta.

Tada apsauginę konstrukciją turi būti nustota veikti apkrova, o gniuždymo sija dedama virš to apsauginės konstrukcijos taško, į kurį remtųsi visiškai apvirtęs traktorius. Tada vėl taikoma gniuždymo jėga Fv.

3.3.1.1.6    Papildomi smūginiai bandymai

Jeigu atliekant smūginį bandymą atsiranda trūkių arba plyšių, kurių negalima nepaisyti, po smūginių bandymų, kuriuos atliekant atsirado šie trūkiai ar plyšiai, nedelsiant turi būti atliekamas kitas panašus bandymas, kurį atliekant naudojama ši kritimo aukščio vertė:

H’ = (H × 10-1) (12 + 4a) (1 + 2a )-1

„a“ yra liekamosios deformacijos (Dp) ir tampriosios deformacijos (De) santykis:

a = Dp / De

išmatuotas smūgio poveikio taške. Papildoma liekamoj deformacija, kurią sukelia antrasis smūgis, neturi būti didesnė kaip 30 % liekamosios deformacijos, kurią sukėlė pirmasis smūgis.

Kad būtų įmanoma atlikti papildomą bandymą, privaloma išmatuoti visų smūginių bandymų tampriąją deformaciją.

3.3.1.1.7    Papildomi gniuždymo bandymai

Jeigu atliekant gniuždymo bandymą atsiranda esminių trūkių arba plyšių, nedelsiant po bandymų, kuriuos atliekant atsirado trūkių arba plyšių, atliekamas kitas panašus gniuždymo bandymas, kurį atliekant turi būti naudojama 1,2 Fv jėga.

3.3.1.2    Atliktini matavimai

3.3.1.2.1    Plyšiai ir trūkiai

Atlikus kiekvieną bandymą visos sudedamosios dalys, jungtys ir tvirtinamosios pasparos turi būti apžiūrimos, ar jose neatsirado plyšių ir trūkių, nekreipiamas dėmesys į kokius nors smulkius trūkius neesminėse dalyse.

Į kokias nors smogtuvo briaunų padarytas įplėšas neatsižvelgiama.

3.3.1.2.2    Laisvoji erdvė

3.3.1.2.2.1   Patekimas į laisvąją erdvę

Atliekant kiekvieną bandymą apsauginė konstrukcija turi būti patikrinama siekiant nustatyti, ar kokia nors jos dalis atsidūrė laisvojoje erdvėje aplink vairuotojo sėdynę, kaip apibrėžta 1.6 punkte.

Be to, laisvoji erdvė neturi atsidurti už apsauginės konstrukcijos saugomos erdvės. Šiam tikslui laikoma, kad laisvoji erdvė atsidurtų už apsauginės konstrukcijos saugomos erdvės, jeigu kokia nors šios erdvės dalis paliestų plokščią žemės paviršių, kai traktorius apvirsta į tą pusę, iš kurios jis buvo paveiktas bandymo apkrova. Vertinant laisvosios erdvės būklę pasirenkamos mažiausios traktoriaus priekinės ir galinės padangos bei nustatoma siauriausia tarpvėžė (įprastą padangų dydį ir tarpvėžę nurodo gamintojas).

3.3.1.2.2.2   Galinėje traktoriaus dalyje įmontuojama nelanksčioji atrama

Jeigu traktoriuje, už vairuotojo sėdynės, sumontuotas standusis rėmas, korpusas ar kitokia nelanksčioji atrama, ši įranga, kai traktorius apvirsta į šoną arba atgal, laikoma apsauginės priemone. Ši už vairuotojo sėdynės įmontuota įranga turi būti tinkama, kad nesulūždama ir nepatekdama į laisvąją erdvę galėtų išlaikyti žemyn nukreiptos jėgos Fi poveikį:

Fш = 15 M

veikiančios statmenai viršutinei rėmo daliai, viduriniojoje traktoriaus plokštumoje. Pradinio jėgos poveikio kampas turi būti 40°, apskaičiuotas atsižvelgiant į žemės paviršiaus plokštumą, kaip nurodyta 6.16 paveiksle. Mažiausias šio standžiojo rėmo plotis turi būti 500 mm (žr. 6.17 paveikslą).

Be to, šis rėmas turi būti pakankamai standus ir patikimai pritvirtintas prie galinės traktoriaus dalies.

3.3.1.2.3    Tamprioji deformacija (smogiant į apsauginės konstrukcijos šoną)

Tamprioji deformacija matuojama (810 + av) mm virš sėdynės kontrolinio taško, vertikaliojoje plokštumoje, kurioje veikia apkrova. Tampriąją deformaciją galima matuoti bet kokiu įtaisu, kuris panašus į nurodytąjį 6.15 paveiksle.

3.3.1.2.4    Liekamoji deformacija

Apsauginės konstrukcijos liekamoji deformacija nustatoma po paskutinio gniuždymo bandymo. Šiam tikslui prieš pradedant bandymą nustatoma traktoriui apvirtus vairuotoją apsaugančios konstrukcijos pagrindinių sudedamųjų dalių padėtis atsižvelgiant į sėdynės kontrolinį atskaitos tašką.

3.3.2   Statiniai bandymai

3.3.2.1   Apkrovos ir gniuždymo bandymai

3.3.2.1.1    Apsauginės konstrukcijos galinės dalies apkrovos bandymas

3.3.2.1.1.1

Apkrova turi veikti horizontaliai, vertikaliojoje plokštumoje, lygiagrečiai traktoriaus viduriniajai plokštumai.

Apkrovos taškas – ta traktoriui apvirtus vairuotoją apsaugančios konstrukcijos dalis, kuri į žemę tikriausiai trenktųsi pirmoji, jeigu traktorius apvirstų atgal (paprastai viršutinė konstrukcijos dalis). Vertikaliosios plokštumos, kurioje veikia apkrova, atstumas nuo traktoriaus viduriniosios plokštumos – atstumas, lygus vienai trečiajai apsauginės konstrukcijos viršutinės dalies išorinio pločio.

Jeigu šiame taške apsauginė konstrukcija išlenkta arba išsikišusi, tada toje vietoje turi būti naudojami apsauginės konstrukcijos standumo nedidinantys intarpai, kad ją būtų galima veikti apkrova.

3.3.2.1.1.2

Sąranka vieliniais lynais prie pagrindo tvirtinama taip, kaip aprašyta 3.2.6.3 punkte.

3.3.2.1.1.3

Energija, kurią apsauginė konstrukcija absorbuoja atliekant bandymą, neturi būti mažesnė kaip:

Eil = 500 + 0,5 M

3.3.2.1.1.4

Išbandant traktorius su pritaikomąja vairuotojo vieta (apsukamoji sėdynė ir vairaratis), taikoma ta pati formulė.

3.3.2.1.2    Apsauginės konstrukcijos priekinės dalies apkrovos bandymas

3.3.2.1.2.1

Apkrova veikia horizontaliai, vertikaliojoje plokštumoje, kuri lygiagreti traktoriaus viduriniajai plokštumai ir kuri yra konstrukcijos viršutinės dalies išorinio pločio 13/ atstumu nuo šios viduriniosios plokštumos.

Apkrovos taškas – ta apsauginės konstrukcijos dalis, kuri tikriausiai pirmoji trenktųsi į žemę, jeigu važiuodamas į priekį traktorius virstų į šoną, (paprastai viršutinis konstrukcijos kraštas).

Jeigu ši apsauginės konstrukcijos dalis yra išlenkta arba jeigu ji išsikišusi, šiame taške turi būti naudojami apsauginės konstrukcijos standumo nedidinantys intarpai, kad ją būtų galima veikti apkrova.

3.3.2.1.2.2

Sąranka vieliniais lynais prie pagrindo turi būti pritvirtinta taip, kaip aprašyta 3.2.6.3 punkte.

3.3.2.1.2.3

Atliekant bandymą apsauginė konstrukcija turi absorbuoti ne mažesnį energijos kiekį kaip:

Eil = 500 + 0,5 M

3.3.2.1.2.4

Jeigu traktoriuje numatyta pritaikomoji vairuotojo vieta (apsukamoji sėdynė ir vairaratis) energijos kiekis turi būti didesnysis kiekis, iš apskaičiuotų pagal minėtą ar šią formulę:

Eil = 2,165 × 10–7M × L2

arba

Eil = 0,574 I

3.3.2.1.3    Apsauginės konstrukcijos šoninė apkrova

3.3.2.1.3.1

Šoninė apkrova turi veikti horizontaliai, vertikaliojoje plokštumoje, kuri statmena traktoriaus viduriniajai plokštumai. Apkrovos veikimo taškas – ta traktoriui apvirtus kabiną apsaugančios konstrukcijos dalis, kuri pirmoji trenktųsi į žemę, jeigu traktorius virstų į šoną (paprastai viršutinis kraštas).

3.3.2.1.3.2

Sąranka vieliniais lynais prie pagrindo tvirtinama taip, kaip aprašyta 3.2.6.3 punkte.

3.3.2.1.3.3

Atliekant bandymą apsauginė konstrukcija turi absorbuoti ne mažesnį energijos kiekį kaip:

Eis = 1,75 M(B6+B) / 2B

3.3.2.1.3.4

Jeigu traktoriuje numatyta pritaikomoji vairuotojo vieta (apsukamoji sėdynė ir vairaratis), tada absorbuojamas energijos kiekis turi būti didesnysis kiekis, kuris pasirenkamas iš minėtojo arba šio kiekio:

Eis = 1,75 M

3.3.2.1.4    Apsauginės konstrukcijos galinės dalies gniuždymas

Visos nuostatos tapačios pateiktosioms 3.3.1.1.4 punkte.

3.3.2.1.5    Apsauginės konstrukcijos priekinės dalies gniuždymas

Visos nuostatos tapačios pateiktosioms 3.3.1.1.5 punkte.

3.3.2.1.6    Papildomas perkrovos bandymas (6.18 – 6.20 paveikslai)

Perkrovos bandymas turi būti atliekamas visais atvejais, jeigu per deformacijos paskutinius 5 %, kurią sukelia apsauginės konstrukcijos absorbuota būtina energija (žr. 6.19 paveikslą), apkrovos jėga sumažėja daugiau kaip 3 %).

Atliekant perkrovos bandymą horizontali apkrova, palyginti su pradiniu energijos poreikiu, laipsniškai kaskart didinama po 5 %, kol apkrova padidinama ne daugiau kaip 20 % (žr. 6.20 paveikslą).

Perkrovos bandymo rezultatai atitinka reikalavimus, jeigu būtinos energijos kiekį kaskart padidinus 5 %, 10 % arba 15 %, kai energija didinama 5 %, jėga mažėja ne daugiau kaip 3 % ir lieka didesnė kaip 0,8 F'maks.

Perkrovos bandymo rezultatai atitinka reikalavimus, jeigu apsauginei konstrukcijai absorbavus 20 % papildomos energijos jėga būna didesnė kaip 0,8 Fmaks.

Perkrovos bandymo metu leidžiama, kad dėl tampriosios deformacijos apsauginėje konstrukcijoje atsirastų papildomų trūkių ar plyšių arba kad dėl šios deformacijos nebūtų apsaugota laisvoji erdvė arba kad į laisvąją erdvę patektų apsauginės konstrukcijos dalys. Tačiau apsauginę konstrukciją nustojus veikti apkrova, šios konstrukcijos dalys neturi patekti į laisvąją erdvę, kuri turi būti visiškai apsaugota.

3.3.2.1.7    Papildomi gniuždymo bandymai

Jeigu atliekant gniuždymo bandymą atsiranda esminių trūkių arba plyšių, nedelsiant po šio bandymo, kurį atliekant atsirado trūkių arba plyšių, atliekamas kitas panašus gniuždymo bandymas, kurį atliekant apsauginė konstrukcija turi būti veikiama 1,2 Fv jėga.

3.3.2.2   Atliktini matavimai

3.3.2.2.1    Trūkiai ir plyšiai

Atlikus kiekvieną bandymą visos konstrukcinės sudedamos dalys, jungtys ir tvirtinamosios sistemos turi būti apžiūrimos, ar jose neatsirado plyšių ir trūkių, nekreipiamas dėmesys į kokius nors smulkius trūkius neesminėse dalyse.

3.3.2.2.2    Laisvoji erdvė

3.3.2.2.2.1   Patekimas į laisvąją erdvę

Atliekant kiekvieną bandymą apsauginė konstrukcija turi būti patikrinama siekiant nustatyti, ar kokia nors jos dalis atsidūrė laisvojoje erdvėje kaip apibrėžta I priedo 1.6 punkte.

Be to, jokia laisvosios erdvės dalis neturi būti atsidūrusi už apsauginės konstrukcijos saugomos erdvės. Šiam tikslui laikoma, kad laisvoji erdvė atsiduria už traktoriui apvirtus vairuotoją apsaugančios konstrukcijos saugomos erdvės, jeigu kokia nors šios erdvės dalis paliečia plokščią žemės paviršių, kai traktorius apvirsta į tą pusę, iš kurios į traktorių buvo smogta. Vertinant laisvosios erdvės būklę pasirenkamos mažiausios traktoriaus priekinės ir galinės padangos bei nustatoma siauriausia tarpvėžė (įprastą padangų dydį ir tarpvėžę nurodo gamintojas.

3.3.2.2.2.2   Bandymai su galinėje traktoriaus dalyje įmontuojama nelanksčioji atrama

Jeigu traktoriuje, už vairuotojo sėdynės, sumontuotas standusis rėmas, korpusas ar kitokia nelanksčioji atrama, ši atrama, kai traktorius apvirsta į šoną arba atgal, laikoma apsaugine priemone. Ši už vairuotojo sėdynės įmontuota nelanksčioji atrama turi būti tinkama, kad nesulūždama ir nepatekdama į laisvąją erdvę galėtų išlaikyti žemyn nukreiptos jėgos Fi poveikį:

Fi = 15 M

veikiančios statmenai viršutinei rėmo daliai, viduriniojoje traktoriaus plokštumoje. Pradinio jėgos poveikio kampas turi būti 40°, apskaičiuotas atsižvelgiant į žemės paviršiaus plokštumą, kaip nurodyta 6.16 paveiksle. Mažiausias šio standžiojo rėmo plotis turi būti 500 mm (žr. 6.17 paveikslas).

Be to, šis rėmas turi būti pakankamai standus ir patikimai pritvirtintas prie galinės traktoriaus dalies.

3.3.2.2.3    Tamprioji deformacija (apkrova veikiant apsauginės konstrukcijos šoną)

Tamprioji deformacija matuojama (810 + av) mm virš sėdynės kontrolinio taško, vertikaliojoje plokštumoje, kurioje veikia apkrova. Tampriąją deformaciją galima matuoti bet kokiu įtaisu, kuris panašus į nurodytąjį 6.15 paveiksle.

3.3.2.2.4    Liekamoji deformacija

Apsauginės konstrukcijos liekamoji deformacija nustatoma po paskutinio gniuždymo bandymo. Šiam tikslui prieš pradedant bandymą nustatoma traktoriui apvirtus vairuotoją apsaugančios konstrukcijos pagrindinių sudedamųjų dalių padėtis atsižvelgiant į sėdynės kontrolinį atskaitos tašką.

3.4   Taikymo išplėtimas kitų modelių traktoriams

3.4.1   (netaikoma)

3.4.2   Techninių reikalavimų taikymo išplėtimas

Iš dalies pakeitus traktoriaus ar apsauginės konstrukcijos technines ypatybes arba apsauginės konstrukcijos tvirtinimo prie traktoriaus metodą, bandymų stotis, kuri atliko pirmąjį bandymą, jeigu traktoriaus ir apsauginės konstrukcijos parengtinių šoninio stovumo ir virstančio traktoriaus elgsenos nustatymo bandymų (ar jis neapsiverčia keletą kartų paeiliui), kurie apibrėžti 3.1.3 ir 3.1.4 punktuose, rezultatai atitinka reikalavimus ir jeigu 3.3.1.2.2.2 punkte apibrėžta galinė nelanksčioji atrama, ją pritvirtinus prie traktoriaus, buvo išbandyta pagal šioje pastraipoje (išskyrus 3.4.2.2.4 punktą) aprašytą procedūrą, „techninių reikalavimų taikymo išplėtimo“ protokolą gali išduoti šiais atvejais:

3.4.2.1   Stiprumo bandymo rezultatų taikymo išplėtimas kitų modelių traktoriams

Su kiekvieno modelio traktoriumi neprivaloma atlikti smūginio bandymo ir gniuždymo bandymo, jeigu apsauginė konstrukcija ir traktorius atitinka 3.4.2.1.1–3.4.2.1.5 punktuose nurodytas sąlygas.

3.4.2.1.1

Konstrukcija (įskaitant galinę nelanksčiąją atramą) turi būti tapati išbandytajai.

3.4.2.1.2

būtinos energijos kiekis už pirmajam bandymui apskaičiuotą energijos kiekį neturi būti didesnis daugiau kaip 5 %.

3.4.2.1.3

Tvirtinimo metodas ir traktoriaus sudedamosios dalys, prie kurių tvirtinama, turi būti tapatūs.

3.4.2.1.4

Visos sudedamosios dalys, pvz., purvasargiai ir variklio dangtis, kurios apsauginei konstrukcijai gali užtikrinti atramą, turi būti tapačios.

3.4.2.1.5

Sėdynės padėtis apsauginėje konstrukcijoje ir sėdynės kritiniai matmenys bei santykinė apsauginės konstrukcijos padėtis traktoriuje turi būti tokia, kad atliekant visus bandymus laisvoji erdvė išliktų deformuotos apsauginės konstrukcijos apsaugotoje zonoje (tikrinant atitiktį šiam reikalavimui naudojamas tas pats laisvosios erdvės atskaitos taškas, pvz., sėdynės atskaitos taškas [SAT] arba sėdynės kontrolinis taškas [SKT], kuris naudotas atliekant pirmąjį bandymą).

3.4.2.2   Stiprumo bandymo rezultatų taikymo išplėtimas modifikuotų modelių apsauginėms konstrukcijoms

Ši procedūra turi būti taikoma, jeigu nesilaikoma 3.4.2.1 punkto nuostatų, jos leidžiama netaikyti, jeigu pasirenkamas kitu principu pagrįstas apsauginės konstrukcijos tvirtinimo prie traktoriaus metodas (pvz., guminės atramos keičiamos pakabos įtaisu).

3.4.2.2.1

Pakeitimai, kurie neturi poveikio pirmojo bandymo rezultatams (pvz., reikmens jungiamosios plokštės privirinimas neesminėje konstrukcijos dalyje), sėdynių su skirtingais SKT įmontavimas apsauginėje konstrukcijoje (turi būti patikrinama, ar atliekant visus bandymus nauja (-os) laisvoji (-osios) erdvė (-s) išlieka toje erdvėje, kurią apsaugo deformuota konstrukcija).

3.4.2.2.2

Pakeitimai, kurie gali turėti poveikio pirmojo bandymo rezultatams, tačiau nesukeliantys abejonių dėl apsauginės konstrukcijos priimtinumo (pvz., dalinis konstrukcinės sudedamosios dalies pakeitimas, dalinis apsauginės konstrukcijos tvirtinimo prie traktoriaus pakeitimas). Galima atlikti tinkamumo bandymą ir bandymo rezultatai turi būti įtraukti į taikymo išplėtimo protokolo projektą.

Šio tipo taikymo išplėtimui nustatomi šie apribojimai:

3.4.2.2.2.1

be tinkamumo bandymo leidžiama priimti ne daugiau kaip 5 taikymo išplėtimus;

3.4.2.2.2.2

tinkamumo bandymo rezultatai suteikiant taikymo išplėtimą galios tik tada, jeigu bus laikomasi visų techninėje normoje nustatytų priėmimo sąlygų, ir:

jeigu po kiekvieno smūginio bandymo išmatuota deformacija nuo deformacijos, kuri buvo išmatuota po kiekvieno smūginio bandymo, kai buvo atliekamas pirmasis bandymas, ir kuri nurodyta šio bandymo protokole, skiriasi ne daugiau kaip ± 7 % (jeigu atliekami dinaminiai bandymai),

jeigu jėga, išmatuota užtikrinus būtiną energijos lygį, kai buvo atliekami įvairūs horizontaliosios apkrovos bandymai, nuo jėgos, išmatuotos užtikrinus būtiną energijos lygį, kai buvo atliekamas pirmasis bandymas, skiriasi ne daugiau kaip 7 % ir deformacija, išmatuota (6) užtikrinus būtiną energijos lygį, kai buvo atliekami įvairūs horizontaliosios apkrovos bandymai, nuo deformacijos, išmatuotos užtikrinus būtiną energijos lygį, kai buvo atliekamas pirmasis bandymas, skiriasi ne daugiau kaip ± 7 % (atliekant statinius bandymus).

3.4.2.2.2.3

Į vieną taikymo išplėtimo protokolą leidžiama įtraukti daugiau kaip vienos apsauginės konstrukcijos pakeitimus, jeigu jie atitinka skirtingas tos pačios apsauginės konstrukcijos pasirinktis, tačiau į vieną taikymo išplėtimo protokolą leidžiama įtraukti tik vieną tinkamumo bandymą. Tos pasirinktys, kurios nebuvo išbandytos, turi būti aprašytos specialiame taikymo išplėtimo protokolo skirsnyje.

3.4.2.2.3

Gamintojo nurodytas apsauginės konstrukcijos, kuri jau buvo išbandyta, etaloninės masės padidinimas. Jeigu gamintojas pageidauja, kad būtų išlaikytas tas pats patvirtinimo numeris, leidžiama išduoti taikymo išplėtimo protokolą atlikus tinkamumo bandymą (šiuo atveju netaikomi 3.4.2.2.2.2 punkte nurodyti ± 7 % apribojimai).

3.4.2.2.4

Dalinis galinės nelanksčiosios atramos keitimas ir naujos galinės nelanksčiosios atramos įmontavimas. Turi būti patikrinta, ar atliekant visus bandymus laisvoji erdvė išlieka deformuotos konstrukcijos saugomoje erdvėje (tikrinant atsižvelgiama į naują ar iš dalies pakeistą galinę nelanksčiąją atramą). Galinės nelanksčiosios atramos tinkamumas patvirtinamas atliekant 3.3.1.2.2.2 arba 3.3.2.2.2.2 punkte aprašytą bandymą, kurio rezultatai įtraukiami į taikymo išplėtimo protokolo projektą.

3.5   (netaikoma)

3.6   Eksploataciniai apsauginės konstrukcijos parametrai šalto oro sąlygomis

3.6.1   Jeigu teigiama, kad apsauginės konstrukcijos atsparumas trapumui šalto oro sąlygomis nesumažėja, gamintojas turi pateikti išsamios informacijos, kuri įtraukiama į protokolą.

3.6.2   Šiais reikalavimais ir procedūromis siekiama užtikrinti stiprumą ir atsparumą trapiųjų įtrūkių atsiradimui žemos temperatūros sąlygomis. Siūloma, kad sprendžiant, ar apsauginė konstrukcija tinkama naudoti žemesnės eksploatacinės temperatūros sąlygomis tose šalyse, kuriose reikalinga ši papildoma eksploatacinė apsauga, turėtų būti atsižvelgiama į šiuos būtinus medžiagų reikalavimus.

3.6.2.1

Varžtai ir veržlės, kuriomis apsauginė konstrukcija priveržiama prie traktoriaus ir kuriomis suveržiamos sudedamosios konstrukcijos dalys, turi būti tinkamai parenkamos, kad varžtai ir veržlės būtų atsparios žemos temperatūros poveikiui.

3.6.2.2

Visi suvirinimo elektrodai, naudojami gaminant konstrukcines sudedamąsias dalis ir atramas, turi būti suderinami su apsauginės konstrukcijos medžiagomis kaip nustatyta 3.6.2.3 punkte.

3.6.2.3

Plieno gaminių, iš kurių gaminamos konstrukcinės sudedamosios apsauginės konstrukcijos dalys, plieno tąsumas turi būti pasirenkamas atsižvelgiant į būtinuosius bandinių su V įpjova Šarpio bandymo smūgio energijai nustatyti reikalavimus, kaip nurodyta 6.1 lentelėje. Plieno markė ir kokybė turi būti nurodoma pagal standartą ISO 630: 1995.

Laikoma, kad plonesnis kaip 2,5 mm valcuotasis plienas, kurio sudėtyje yra mažiau kaip 0,2 % anglies, atitinka minėtą reikalavimą.

Apsauginės konstrukcijos sudedamųjų konstrukcinių dalių, kurios pagamintos ne iš plieno, atsparumas smūgiui turi būti lygiavertis plieno atsparumui.

3.6.2.4

Atliekant bandymą, kad būtų nustatyta, ar laikomasi bandinių su V įpjova Šarpio bandymo smūgio energijai nustatyti reikalavimų, bandinio dydis neturi būti mažesnis už didžiausią iš 6.1 lentelėje nurodytųjų dydžių, kurį galima pasirinkti atsižvelgiant į medžiagą.

3.6.2.5

Bandinių su V įpjova Šarpio bandymai turi būti atliekami pagal ASTM A 370–1979 nurodytą procedūrą, išskyrus bandinio dydžius, kurie turi atitikti lentelėje 6.1 nurodytuosius matmenis.

3.6.2.6

Šią procedūrą galima pakeisti ir vietoje jos naudoti ramaus ir pusiau ramaus stingimo plieną, kurio turi būti numatyta atitinkama specifikacija. Plieno markė ir kokybė turi būti nurodoma pagal standartą ISO 630: 1995, Amd 1:2003.

3.6.2.7

Bandiniai turi būti pailgi ir paimti iš medžiagos lakšto, vamzdžio formos ruošinio ar tos medžiagos, kuri bus naudojama konstrukcinėms sudedamosioms dalims, dar nepradėjus medžiagos formuoti ar virinti, kad ji būtų tinkama apsauginei konstrukcijai. Bandiniai iš vamzdžio formos ruošinio ar konstrukcinių dalių turi būti imami iš tos ruošinio ar dalies atkarpos, kurios matmenys didžiausi ir kurioje nėra suvirinimo siūlių, vidurio.

6.1   lentelė

Mažiausia smūgio energija atliekant Šarpio bandymą su V įpjovos bandiniais

Bandinio dydis

Energija esant

Energija esant

 

–30 °C

–20 °C

mm

J

J (8)

10 × 10 (7)

11

27,5

10 × 9

10

25

10 × 8

9,5

24

10 × 7,5 (7)

9,5

24

10 × 7

9

22,5

10 × 6,7

8,5

21

10 × 6

8

20

10 × 5 (7)

7,5

19

10 × 4

7

17,5

10 × 3,5

6

15

10 × 3

6

15

10 × 2,5 (7)

5,5

14

3.7   (netaikoma)

6.1   paveikslas

Laisvoji erdvė

6.1.a   paveikslas

Vaizdas iš šono

Atskaitos plokštumos pjūvis

Image

6.1.b   paveikslas

Vaizdas iš galo

Image

6.1.c   paveikslas

Vaizdas iš viršaus

Image

1 –

Atskaitos linija

2 –

Sėdynės kontrolinis taškas

3 –

Atskaitos plokštuma

6.2   paveikslas

Traktorių su apsukamąja sėdyne ir reguliuojamu vairaračiu laisvoji erdvė

Image

6.3   paveikslas

Veiksmų tvarka, kuria nustatoma, ar į šoną apvirtęs traktorius verčiasi keletą kartų iš eilės, kai jo priekinėje dalyje pritvirtinta traktoriui apvirtus vairuotoją apsauganti konstrukcija (TAVAK)

Image

6.4   paveikslas

Traktoriaus atsparumo apvirtimui bandymų stendas, kurio nuolydis 1:1,5

Image

6.5   paveikslas

Duomenys, būtini apskaičiuojant traktoriaus apvirtimą, kai virsdamas traktorius gali suktis apie vieną iš trijų ašių

Image

6.6.a, 6.6.b, 6.6.c paveikslas

Horizontalusis atstumas tarp sunkio centro ir apsauginės konstrukcijos (L6) priekinio taško, kuriuo ji trenkiasi į žemę

Image

Image

Image

6.7   paveikslas

Smūgio taškų nustatymas (jie naudojami matuojant apsauginės struktūros plotį (B6) ir variklio dangčio aukštį (H7)

Image

Image

Image

Image

6.8   paveikslas

Priekinio tilto posūkio ašies aukštis (H0)

Image

6.9   paveikslas

Galinio tilto tarpvėžės plotis (S) ir galinės padangos plotis (B0)

Image

6.10   paveikslas

Švytuoklinis smogtuvas ir jo pakabinimo grandinės arba vieliniai lynai

Image

6.11   paveikslas

Traktoriaus tvirtinimo lynais pavyzdys (smūgis iš galo)

Image

6.12   paveikslas

Traktoriaus tvirtinimo lynais pavyzdys (smūgis iš priekio)

Image

6.13   paveikslas

Traktoriaus įtvirtinimo vieliniais lynais pavyzdys (šoninis smūgis)

Image

6.14   paveikslas

Traktoriaus gniuždymo įrenginio pavyzdys

Image

6.15   paveikslas

Tampriosios deformacijos matavimo įtaisas

Image

6.16   paveikslas

Tariama žemės paviršiaus linija

Image

6.17   paveikslas

Mažiausias galinės nelanksčiosios atramos plotis

Image

6.18   paveikslas

Jėgos–deformacijos kreivė

Perkrovos bandymo galima neatlikti

Image

6.19   paveikslas

Jėgos–deformacijos kreivė

Būtina atlikti perkrovos bandymą

Image

6.20   paveikslas

Jėgos–deformacijos kreivė

Perkrovos bandymas turi būti tęsiamas.

Image


(1)  EBPO įprasta techninė norma, taikoma atliekant traktoriui apvirtus vairuotoją apsaugančių konstrukcijų, kurios tvirtinamos galinėje siauravėžių žemės ir miškų ūkio traktorių dalyje, oficialų bandymą.

(2)  Atliekant taikymo išplėtimo bandymus (juos atliekant buvo naudojamas sėdynės atskaitos taškas (SAT); juos užbaigus parengiami bandymų protokolai), privalomiems matavimams atlikti turi būti naudojamas sėdynės atskaitos taškas (SAT), o ne SKT, ir turi būti aiškiai nurodoma, kad buvo naudotas SAT (žr. 1 priedą).

(3)  Vartotojams primenama, kad sėdynės kontrolinis taškas nustatomas pagal standartą ISO 5353 ir kad šis taškas yra stacionarusis taškas atsižvelgiant į nevažiuojantį traktorių, kai jo sėdynė perstumta į ne vidurinę sėdynės eigos padėtį. Nustatant laisvąją erdvę, sėdynė nustatoma į galinę ir viršutinę padėtį.“ “

(4)  EBPO įprasta techninė norma, taikoma atliekant traktoriui apvirtus vairuotoją apsaugančių konstrukcijų, kurios tvirtinamos galinėje siauravėžių žemės ir miškų ūkio traktorių dalyje, oficialų bandymą.

(5)  Programa ir pavyzdžiai pateikti EBPO svetainėje.

(6)  Liekamoji ir tamprioji deformacijos, išmatuotos kartu tuo momentu, kai užtikrinamas būtinas energijos lygis.““

(7)  Nurodo teiktiną dydį. Bandinio dydis neturi būti mažesnis už didžiausiąjį, kurį įmanoma pasirinkti atsižvelgiant į medžiagą.

(8)  Energijos poreikis esant – 20 °C yra 2,5 karto didesnis už vertę, kuri taikoma esant – 30 °C. Kiti veiksniai, kurie turi įtakos smūgio energijos poreikiui – valcavimo kryptis, takumo riba, grūdelių orientacija ir suvirinimas. Į šiuos veiksnius turi būti atsižvelgiama renkantis plieną ir jį naudojant.


V PRIEDAS

Direktyvos 2000/25/EB pakeitimai

Direktyvos 2000/25/EB I priedo 4 priedėlio 1 punkto 2 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

„2 skirsnis

Pagrindinės direktyvos numeris, po kurio pateikiamos raidės: A – I etapas, B – II etapas, C – IIIA etapas, D – IIIB etapas ir raidė E – IV etapas.“


VI PRIEDAS

Direktyvos 2003/37/EB pakeitimai

Direktyva 2003/37/EB iš dalies keičiama taip:

1.

I priedo A pavyzdys keičiamas taip:

a)

2.4 punktas iš dalies keičiamas taip:

„2.4.

Techniškai leidžiamoji (-osios) vilkti (-os) masė (-ės) (atsižvelgiant į sukabinimo įtaiso tipą)

2.4.1.

Velkamoji masė be stabdžių: …

2.4.2.

Atskirąja stabdžių sistema stabdoma velkamoji masė …

2.4.3.

Inercijos jėgų stabdoma velkamoji masė: …

2.4.4.

Velkamoji masė, kai naudojamos hidraulinė arba pneumatinė stabdžių sistema: …

2.4.5.

Bendra techniškai leidžiamoji (-osios) traktoriaus ir priekabos junginio masė (-ės), kai naudojama tam tikra priekabos stabdymo sistema: …

2.4.6.

Sukabinimo taško padėtis

2.4.6.1.

Aukštis virš žemės paviršiaus

2.4.6.1.1.

Didžiausias aukštis: …

2.4.6.1.2.

Mažiausias aukštis: …

2.4.6.2.

Atstumas nuo galinio tilto ašį kertančios vertikaliosios plokštumos

2.4.6.2.1.

Didžiausias: …

2.4.6.2.2.

Mažiausias: …

2.4.6.3.

Didžiausia statinė sukabinimo taško vertikalioji apkrova ir (arba) jam tenkanti techniškai leidžiamoji masė:

2.4.6.3.1.

traktoriaus: …

2.4.6.3.2.

puspriekabės (keičiamos velkamosios mašinos) arba priekabos, kurios tiltas (-ai) sutampa su jos sunkio centru (keičiamos velkamosios mašinos): …“

b)

2.7.2 punktas iš dalies keičiamas taip:

„2.7.2.

Gabaritiniai traktoriaus matmenys, įskaitant sukabinimo įtaisą

2.7.2.1.

Ilgis (naudojant keliuose) (10):

 

didžiausias …

 

mažiausias: …

2.7.2.2.

Plotis (naudojant keliuose (11):

 

didžiausias …

 

mažiausias: …

2.7.2.3.

Aukštis (naudojant keliuose) (12):

 

didžiausias …

 

mažiausias: …

2.7.2.4.

Priekinė iškyša (13):

 

didžiausias …

 

mažiausias: …

2.7.2.5.

Galinė iškyša (14):

 

didžiausias …

 

mažiausias: …

2.7.2.6.

Prošvaisa (15):

 

didžiausias …

 

mažiausias: …“

2.

I priedo A pavyzdžio 15 išnaša išdėstoma taip: „Standartas ISO 612/-6.8:1978“.

3.

II priedo B skyriaus II.C dalis iš dalies keičiama taip:

a)

įžanginės frazės žodžiai „bandymo biuletenis“ keičiami žodžiais „bandymo protokolas“;

(tik angliškoji versija)

b)

išnaša (*) pakeičiama taip:

„(*)

Bandymų protokolai turi atitikti 2008 m. spalio mėn. EBPO Tarybos Sprendimą C(2008) 128. Leidžiama pripažinti tik saugos diržų pritvirtinimo įtaisų, jeigu jie buvo išbandyti, bandymų protokolų lygiavertiškumą. Bandymų protokolai, technines normas atitikę po priimto EBPO Tarybos Sprendimo C (2000) 59 su paskutiniais pakeitimais, padarytais EBPO Tarybos Sprendimu C (2005) 1, ir toliau laikomi galiojančiais. Nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę dienos, nauji bandymų protokolai turi būti rengiami atsižvelgiant į naują techninių normų versiją.“


Top