17.7.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 185/1

---

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 625/2009

2009 m. liepos 7 d.

dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių

(Kodifikuota redakcija)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 133 straipsnį,

atsižvelgdama į bendrą žemės ūkio rinkų organizaciją nustatančius dokumentus ir perdirbtus žemės ūkio produktus reglamentuojančius dokumentus, priimtus laikantis Sutarties 308 straipsnio, ypač į tų dokumentų nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo bendro principo, kad visi kiekybiniai apribojimai arba jiems lygiavertės priemonės gali būti pakeisti tik tuose pačiuose dokumentuose numatytomis priemonėmis,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	1994 m. kovo 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 519/94 dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių (1) buvo keletą kartų iš esmės keičiamas (2). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėtas reglamentas turėtų būti kodifikuotas.

(2)	Bendroji prekybos politika turėtų būti grindžiama vienodais principais.

(3)	Pagal Sutarties 14 straipsnį vidaus rinką nuo 1993 m. sausio 1 d. sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje užtikrintas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas.

(4)	Bendros prekybos politikos, kiek ji susijusi su importo taisyklėmis, vientisumas yra vienintelė priemonė, užtikrinanti, kad Bendrijos prekybai su trečiosiomis šalimis taikomos taisyklės deramai atspindėtų rinkų integraciją.

(5)	Didesnio importo taisyklių suvienodinimo turėtų būti siekiama kiek įmanoma atsižvelgiant į konkrečius aptariamųjų trečiųjų šalių ekonominės sistemos požymius ir nustatant nuostatas, panašias į tas, kurios pagal bendrąsias taisykles taikomos kitoms trečiosioms šalims.

(6)	Bendros importui taikomos taisyklės taip pat taikomos anglies ir plieno produktams, nepažeidžiant jokių konkrečiai su tokiais produktais susijusio susitarimo įgyvendinimo priemonių.

(7)	Todėl Bendrijos taisyklės turėtų būti grindžiamos importo liberalizavimu, t. y. kiekybinių apribojimų nebuvimu.

(8)	Kai kurių produktų atžvilgiu Komisija turėtų išnagrinėti importo sąlygas, importo tendencijas, įvairius ekonomikos ir prekybos būklės aspektus ir prireikus taikytinas priemones.

(9)	Dėl tų produktų gali paaiškėti, jog kai kuriems iš šių importų reikia įvesti Bendrijos priežiūrą.

(10)	Komisijos ir Tarybos pareiga yra priimti apsaugos priemones, kurių reikalauja Bendrijos interesai, deramai atsižvelgiant į esamus tarptautinius įsipareigojimus.

(11)

Priežiūros arba apsaugos priemonės, taikomos tik vienam ar keliems Bendrijos regionams, gali vis dėlto pasirodyti tinkamesnės už visai Bendrijai taikomas priemones. Tačiau tokios priemonės turėtų būti leidžiamos tik išimties tvarka ir tik tais atvejais, kai nėra jokios alternatyvos. Reikia užtikrinti, kad tokios priemonės būtų laikinos ir kuo mažiau trikdytų vidaus rinkos veikimą.

(12)

Taikant Bendrijos priežiūrą, atitinkamų produktų išleidimas į laisvą apyvartą turėtų būti siejamas su vienodus kriterijus atitinkančio priežiūros dokumento pateikimu. Tą dokumentą, importuotojui kreipusis, per tam tikrą laikotarpį turėtų išduoti valstybių narių valdžios institucijos, importuotojui dėl to neįgyjant teisės importuoti. Todėl priežiūros dokumentas turėtų galioti tik tol, kol importo taisyklės lieka nepakeistos.

(13)

Siekiant geros administravimo vadybos ir padėti Bendrijos operatoriams, priežiūros dokumento turinys ir išdėstymas turėtų būti kiek galima suderintas su bendros importo licencijos formomis, nustatytomis 1994 m. kovo 30 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 738/94, nustatančiu tam tikras taisykles, skirtas įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 520/94, nustatantį Bendrijos kiekybinių kvotų administravimo tvarką (3), 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 3168/94, įvedančiu Bendrijos importo licenciją taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 517/94 dėl tekstilės gaminių, kuriems netaikomos dvišalės sutartys, protokolai ar kiti susitarimai arba kitos konkrečios Bendrijos importo taisyklės, bendrųjų importo iš trečiųjų šalių taisyklių (4) ir 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 3169/94, iš dalies keičiančiu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3030/93 dėl tam tikrų tekstilės gaminių importo iš trečiųjų šalių bendrųjų taisyklių III priedą ir Reglamento taikymo srityje nustatančiu Bendrijos importo licencijos taikymą (5), atsižvelgiant į priežiūros dokumento technines ypatybes.

(14)	Bendrijos interesai reikalauja, kad valstybės narės ir Komisija kuo didesniu mastu keistųsi Bendrijos priežiūros teikiama informacija.

(15)	Reikia nustatyti tikslius kriterijus galimai žalai įvertinti ir pradėti tyrimą, kartu leidžiant Komisijai imtis atitinkamų priemonių skubiais atvejais.

(16)	Šiuo tikslu reikėtų numatyti išsamias nuostatas tyrimams inicijuoti, reikalingiems patikrinimams ir inspektavimui atlikti, suinteresuotosioms šalims išklausyti, gautai informacijai apdoroti ir žalos įvertinimo kriterijams nustatyti.

(17)	Šiuo reglamentu pradedamų tyrimų nuostatos nepažeidžia profesinį slaptumą reglamentuojančių Bendrijos arba nacionalinių taisyklių.

(18)	Taip pat reikia numatyti tyrimų inicijavimo ir nustatymo, ar priemonės yra tinkamos, ar ne, terminus, tikintis užtikrinti, kad toks nustatymas būtų greitas, siekiant padidinti atitinkamų ūkio subjektų teisinį tikrumą.

(19)	Siekiant importo taisyklių vienodumo, importuotojų atliekami formalumai turėtų būti supaprastinti ir turėtų būti vienodi, nepaisant to, kur atliekami muitinės formalumai. Todėl pageidautina nustatyti, kad bet kokie formalumai būtų atliekami naudojant prie šio reglamento pridedamo pavyzdžio formas.

(20)	Priežiūros dokumentai, išduoti dėl Bendrijos priežiūros priemonių, turėtų galioti visoje Bendrijoje, nepaisant to, kuri valstybė narė juos išdavė.

(21)

Tekstilės gaminiams, patenkantiems į 1994 m. kovo 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 517/94 dėl tekstilės gaminių, kuriems netaikomos dvišalės sutartys, protokolai ar kiti susitarimai arba kitos konkrečios Bendrijos importo taisyklės, bendrųjų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių (6) taikymo sritį, Bendrijos ir tarptautiniu lygmenimis yra taikomas specifinis režimas. Todėl jie turėtų visiškai nepatekti į šio reglamento taikymo sritį,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

BENDRIEJI PRINCIPAI

1 straipsnis

1.   Šis reglamentas taikomas I priede nurodytų trečiųjų šalių kilmės produktų importui, išskyrus tekstilės gaminius, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 517/94.

2.   1 dalyje nurodyti produktai importuojami į Bendriją laisvai ir jiems netaikomi jokie kiekybiniai apribojimai, nepažeidžiant priemonių, kurių gali būti imamasi pagal V skyrių.

II   SKYRIUS

BENDRIJOS INFORMAVIMAS IR KONSULTACIJŲ TVARKA

2 straipsnis

Jei importo tendencijos reikalauja imtis priežiūros ar apsaugos priemonių, valstybės narės apie tai informuoja Komisiją. Ši informacija apima pagal 8 straipsnyje nustatytus kriterijus prieinamus įrodymus. Šią informaciją Komisija nedelsdama perduoda visoms valstybėms narėms.

3 straipsnis

1.   Konsultacijos gali būti rengiamos valstybės narės prašymu arba Komisijos iniciatyva.

2.   Konsultacijos turi įvykti per aštuonias darbo dienas po to, kai Komisija gavo 2 straipsnyje nustatytą informaciją, ir bet kokiu atveju prieš įvedant bet kurią Bendrijos priežiūros ar apsaugos priemonę.

4 straipsnis

1.   Konsultuojamasi patariamajame komitete (toliau – Komitetas), kurį sudaro kiekvienos valstybės narės atstovai ir kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas.

2.   Komitetas renkasi šaukiamas savo pirmininko. Jis kuo skubiausiai pateikia valstybėms narėms visą reikalingą informaciją.

3.   Konsultacijose visų pirma aptariama:

a)	importo sąlygos, importo tendencijos ir įvairūs ekonomikos ir prekybos situacijos nagrinėjamojo produkto atžvilgiu aspektai;

b)	klausimai, susiję su Bendrijos ir I priede nurodytų trečiųjų šalių prekybos susitarimų administravimu;

c)	priemonės, kurių gali būti imamasi.

4.   Prireikus gali būti konsultuojamasi raštu. Tokiu atveju Komisija informuoja valstybes nares, kurios gali pareikšti savo nuomonę arba reikalauti konsultacijų žodžiu per Komisijos nustatytą 5–8 darbo dienų laikotarpį.

III   SKYRIUS

BENDRIJOS TYRIMO TVARKA

5 straipsnis

1.   Tais atvejais, kai po 3 ir 4 straipsniuose nurodytų konsultacijų Komisijai paaiškėja, kad yra pakankamai įrodymų tyrimui pagrįsti, Komisija per mėnesį nuo informacijos gavimo iš valstybės narės inicijuoja tyrimą ir paskelbia pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Šiame pranešime:

a)	pateikiama gautos informacijos santrauka ir nurodoma, kad visa reikalinga informacija būtų siunčiama Komisijai;

b)	nustatomas laikotarpis, per kurį suinteresuotosios šalys gali raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją, jei į tokią nuomonę ar informaciją turi būti atsižvelgta tyrimo metu;

c)	nustatomas laikotarpis, per kurį suinteresuotosios šalys gali kreiptis, kad Komisija pagal 4 dalį jas išklausytų žodžiu.

Komisija pradeda tyrimą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis.

2.   Komisija siekia gauti visą, jos manymu, reikalingą informaciją ir prireikus, pakonsultavusi Komitete, stengiasi šią informaciją patikrinti, pasitelkdama importuotojus, prekybininkus, agentus, gamintojus, prekybos asociacijas ir organizacijas.

Atlikti šią užduotį Komisijai gali padėti valstybės narės, kurios teritorijoje šie patikrinimai atliekami, darbuotojai su sąlyga, kad ši valstybė narė to pageidauja.

Pagal 1 dalies pirmą pastraipą suinteresuotumą parodžiusios šalys ir eksportuojančios šalies atstovai gali susipažinti su visa tyrimo metu Komisijos gauta informacija, išskyrus Bendrijos arba jos valstybių narių institucijų parengtus vidaus dokumentus, su sąlyga, kad ji yra svarbi ginant jų interesus ir nekonfidenciali, kaip apibrėžta 7 straipsnyje, ir kad Komisija ja naudojasi tyrimo metu. Šiuo tikslu jos raštu pateikia prašymą Komisijai nurodydamos pageidaujamą informaciją.

3.   Komisijos prašymu ir laikydamosi jos nustatytos tvarkos, valstybės narės turi pateikti jai turimą informaciją apie nagrinėjamojo produkto rinkos pokyčius.

4.   Komisija gali suinteresuotąsias šalis išklausyti. Tokios šalys turi būti išklausomos tais atvejais, kai per Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtame pranešime nustatytą terminą jos raštu kreipiasi ir parodo, kad jas tikrai galėtų paveikti tyrimų išvados ir kad yra ypatingų priežasčių, dėl kurių jos turi būti išklausytos žodžiu.

5.   Kai per šiame reglamente arba per Komisijos pagal šį reglamentą nustatytus terminus informacija nepateikiama, arba kai ženkliai trukdoma tyrimui, išvados gali būti daromos remiantis turimais faktais. Jei Komisija nustato, kad kuri nors suinteresuotoji šalis ar trečioji šalis pateikė melagingą arba klaidinančią informaciją, ji į šią informaciją neatsižvelgia ir gali remtis turimais faktais.

6.   Jei po 1 dalyje nurodytų konsultacijų Komisija mano, kad yra nepakankamai įrodymų tyrimui pagrįsti, ji apie savo sprendimą praneša valstybėms narėms per vieną mėnesį nuo informacijos iš valstybių narių gavimo dienos.

6 straipsnis

1.   Tyrimo pabaigoje Komisija pateikia Komitetui ataskaitą apie jo rezultatus.

2.   Kai per devynis mėnesius nuo tyrimo inicijavimo Komisija nusprendžia, kad Bendrijos priežiūros arba apsaugos priemonių nereikia, tyrimas, pasikonsultavus Komitete, per vieną mėnesį baigiamas. Sprendimas baigti tyrimą, pateikiant pagrindines tyrimo išvadas ir jo nutraukimo motyvų santrauką, skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3.   Jei Komisija nusprendžia, kad Bendrijos priežiūros arba apsaugos priemonių reikia, ji ne vėliau kaip per devynis mėnesius nuo tyrimo inicijavimo priima reikalingus sprendimus pagal IV ir V skyrius. Išskirtinėmis aplinkybėmis, šis terminas gali būti pratęstas daugiausia dar dviejų mėnesių laikotarpiui. Tada Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Komisija skelbia pranešimą, kuriame nustatoma pratęsimo trukmė ir pateikiama jo motyvų santrauka.

4.   Šio skyriaus nuostatos neužkerta kelio bet kuriuo metu imtis priežiūros priemonių pagal 9–14 straipsnius arba, susidarius kritinei situacijai, kai delsimas padarytų sunkiai atitaisomą žalą ir reikia neatidėliotinų veiksmų, taikyti apsaugos priemones pagal 15, 16 ir 17 straipsnius.

Komisija nedelsdama imasi tyrimo priemonių, kurios, jos manymu, vis dar yra reikalingos. Tyrimo rezultatai naudojami priimtoms priemonėms peržiūrėti.

7 straipsnis

1.   Pagal šį reglamentą gauta informacija naudojama tik tuo tikslu, kuriuo jos buvo prašoma.

2.   Taryba, Komisija, valstybės narės ir bet kurios iš jų pareigūnai neatskleidžia jokios pagal šį reglamentą gautos konfidencialaus pobūdžio informacijos arba jokios konfidencialiai pateiktos informacijos be tokios informacijos pateikėjo specialaus leidimo.

3.   Kiekviename prašyme išlaikyti konfidencialumą nurodomos priežastys, kodėl ta informacija yra konfidenciali.

Tačiau jei pasirodo, kad prašymas išlaikyti konfidencialumą yra nepateisinamas ir jei informacijos pateikėjas nenori jos viešinti ar leisti jos atskleisti bendro pobūdžio pasakymais arba santraukos forma, į šią informaciją gali būti neatsižvelgiama.

4.   Informacija bet kokiu atveju laikoma konfidencialia, jei jos atskleidimas galėtų turėti didesnių neigiamų pasekmių tokios informacijos teikėjui arba šaltiniui.

5.   1–4 dalys neužkerta kelio Bendrijos institucijoms nurodyti bendro pobūdžio informaciją ir ypač motyvus, kuriais grindžiami pagal šį reglamentą priimami sprendimai. Tačiau šios institucijos privalo atsižvelgti į atitinkamų juridinių ir fizinių asmenų teisėtus interesus, kad nebūtų atskleistos jų verslo paslaptys.

8 straipsnis

1.   Importo tendencijų, sąlygų, kuriomis importas vykdomas, ir tokio importo daromos didelės žalos arba keliamos didelės žalos grėsmės Bendrijos gamintojams nagrinėjimas visų pirma apima šiuos veiksnius:

a)	importo kiekį, ypač tais atvejais, kai yra ženklus padidėjimas absoliučiais dydžiais ar palyginti su gamyba arba suvartojimu Bendrijoje;

b)	importo kainą, ypač tais atvejais, kai yra ženklus kainų sumažinimas palyginti su panašaus produkto kaina Bendrijoje;

c)

iš to sekantį poveikį Bendrijos panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų gamintojams, pasireiškiantį pokyčiais tam tikrų ekonominių veiksnių, tokių kaip: — gamybos kiekio, — gamybos pajėgumų naudojimo, — atsargų lygio, — pardavimų kiekio, — rinkos dalies, — kainų (t. y. kainų mažėjimas arba trukdymas kainų padidėjimui, kuris paprastai būtų įvykęs), — pelno, — investuoto kapitalo atsipirkimo, — pinigų srautų, — užimtumo.

2.   Atlikdama tyrimą, Komisija turi atsižvelgti į I priede nurodytų šalių konkrečią ekonominę struktūrą.

3.   Tais atvejais, kai iškyla tariama didelės žalos grėsmė, Komisija taip pat tiria, ar aiškiai galima numatyti, kad tam tikros būklės raida gali tikrai padaryti faktinės žalos. Šiuo atveju gali būti atsižvelgiama į tokius veiksnius, kaip:

a)	eksporto į Bendriją didėjimą;

b)	kilmės šalies eksporto pajėgumą ar eksportą, jau egzistuojantį ar artimiausioje ateityje galimą, ir tikimybę, kad tas pajėgumas bus naudojamas eksportui į Bendriją.

IV   SKYRIUS

PRIEŽIŪRA

9 straipsnis

1.   Atsižvelgdama į Bendrijos interesus, valstybės narės prašymu arba savo pačios iniciatyva Komisija gali:

a)	nuspręsti įvesti tam tikram importui retrospektyvią Bendrijos priežiūrą Komisijos nustatyta tvarka;

b)	šio importo tendencijos stebėsenos tikslais pagal 10 straipsnį nuspręsti įvesti išankstinę Bendrijos priežiūrą tam tikram importui.

2.   Priežiūros priemonės galioja ribotą laikotarpį. Jeigu nenumatyta kitaip, jos nustoja galiojusios pasibaigus antram šešių mėnesių laikotarpiui po šešių mėnesių, kai tos priemonės buvo pradėtos taikyti.

10 straipsnis

1.   Produktai, kuriems taikoma išankstinė Bendrijos priežiūra, į laisvą apyvartą gali būti išleidžiami tik pateikus priežiūros dokumentą. Tą dokumentą valstybių narių paskirta kompetentinga institucija išduoda nemokamai bet kokiam prašomam kiekiui ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo tos dienos, kai nacionalinė kompetentinga institucija gauna Bendrijos importuotojo paraišką, nepaisant jo verslo vietos Bendrijoje. Ta paraiška yra laikoma nacionalinės kompetentingos institucijos gauta ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pateikimo, jeigu neįrodoma kitaip.

2.   Priežiūros dokumentas parengiamas pagal formą, atitinkančią II priede pateiktą pavyzdį.

Išskyrus atvejus, kai sprendimas taikyti priežiūrą nustato kitaip, importuotojo paraiškoje priežiūros dokumentui gauti pateikiama tik:

a)	pareiškėjo vardas, pavardė ir adresas (įskaitant telefono ir fakso numerius bei bet kokį numerį, pagal kurį nacionalinė kompetentinga institucija gali nustatyti pareiškėjo tapatybę), pareiškėjo PVM registracijos numeris, jei jis privalo mokėti PVM;

b)	prireikus, deklaracijos pateikėjo arba pareiškėjo paskirto atstovo vardas, pavardė ir adresas (įskaitant telefono ir fakso numerius);

c)	prekių aprašymas, nurodant jų: — prekybinį pavadinimą, — kombinuotosios nomenklatūros kodą, — kilmės ir išsiuntimo vietą;

d)	deklaruotas kiekis kilogramais ir prireikus kitais papildomais vienetais (poromis, vienetais ir t. t.);

e)	prekių CIF vertė eurais Bendrijos pasienyje;

f)	data pažymėtas ir pareiškėjo parašu patvirtintas, pareiškėjo pavardę rašant didžiosiomis raidėmis, pareiškimas: „Aš, toliau pasirašęs, patvirtinu, kad šioje paraiškoje nurodyta informacija yra teisinga ir pateikta sąžiningai ir kad esu įsikūręs Bendrijoje“.

3.   Priežiūros dokumentas, nepaisant to, kuri valstybė narė jį išdavė, galioja visoje Bendrijoje.

4.   Nustatymas, kad vieneto kaina, pagal kurią sudarytas sandoris, viršija priežiūros dokumente nurodytą kainą mažiau kaip 5 %, arba kad importui pateiktų produktų bendroji vertė arba bendrasis kiekis viršija priežiūros dokumente pateiktą vertę arba kiekį mažiau kaip 5 %, neužkerta kelio tą produktą išleisti į laisvą apyvartą. Išklausiusi Komitete pareikštas nuomones ir atsižvelgdama į produktų pobūdį bei kitus ypatingus atitinkamų sandorių požymius, Komisija gali nustatyti kitokį procentinį dydį, tačiau apskritai jis neturėtų viršyti 10 %.

5.   Priežiūros dokumentai gali būti naudojami tik tol, kol atitinkamų sandorių atžvilgiu galioja importo liberalizavimo tvarka. Priežiūros dokumentai jokiu būdu negali būti naudojami pasibaigus galiojimo laikotarpiui, kuris nustatomas tuo pačiu metu ir ta pačia tvarka kaip ir priežiūros įvedimas, ir kurį nustatant atsižvelgiama į produktų pobūdį bei kitus ypatingus sandorių požymius.

6.   Tais atvejais, kai to reikalauja pagal 9 straipsnį priimtas sprendimas, produkto kilmė, įvedus Bendrijos priežiūrą, privalo būti įrodyta kilmės pažymėjimu. Ši dalis neprieštarauja kitoms tokio pažymėjimo pateikimo nuostatoms.

7.   Tais atvejais, kai produktui, kuriam įvesta Bendrijos priežiūra, taikomos regioninės apsaugos priemonės valstybėje narėje, tos valstybės narės išduotą importo leidimą gali pakeisti priežiūros dokumentas.

8.   Priežiūros dokumento formos ir jų išrašai parengiami dviem vienodais egzemplioriais: vienas egzempliorius, pažymėtas žodžiais „Dokumento pateikėjui“ ir skaitmeniu „1“, išduodamas pareiškėjui, o kitas, pažymėtas žodžiais „Dokumentas kompetentingai institucijai“ ir skaitmeniu „2“, laikomas dokumentą išdavusioje institucijoje. Administravimo tikslais kompetentinga institucija gali papildomai padidinti skaitmeniu „2“ pažymėtų kopijų skaičių.

9.   Formos išspausdinamos ant mechaninės celiuliozės neturinčio balto taurinto rašymo popieriaus, kurio kvadratinis metras sveria nuo 55 iki 65 gramų. Jų dydis – 210 x 297 mm. Tarpas tarp eilučių – 4,24 mm (viena šeštoji colio). Tiksliai laikomasi formų išdėstymo. Abi skaitmeniu „1“ pažymėto egzemplioriaus, kuris yra priežiūros dokumentas, pusės papildomai turi geltonai išspausdintą giljoširuotę, kad būtų galima nustatyti mechaninę ar cheminę klastotę.

10.   Už formų išspausdinimą atsakingos valstybės narės. Jas taip pat gali išspausdinti valstybės narės paskirta joje įsisteigusi spaustuvė. Pastaruoju atveju ant kiekvienos formos turi būti žymima to valstybės narės paskyrimo nuoroda. Ant kiekvienos formos nurodomas spaustuvės pavadinimas ir adresas arba spaustuvę atpažinti padedantis ženklas.

11 straipsnis

Jei tikrai gali susidaryti 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta situacija, tais atvejais, kai to reikalauja Bendrijos interesai, valstybės narės prašymu arba savo pačios iniciatyva Komisija gali:

—	apriboti bet kokio reikalaujamo priežiūros dokumento galiojimo laiką,

—	sieti to dokumento išdavimą su tam tikromis sąlygomis ir, kaip išimtinę priemonę, su tuo, ar įterpiamas panaikinimo punktas, arba su 3 straipsnyje nurodyta išankstinio informavimo ir konsultacijų tvarka Komisijos nurodytu periodiškumu ir laikotarpiu.

12 straipsnis

Tais atvejais, kai per aštuonias darbo dienas nuo 3 straipsnyje nurodytų konsultacijų pabaigos dėl produkto importo neįvedama išankstinė Bendrijos priežiūra, Komisija pagal 17 straipsnį gali įvesti priežiūrą, apribojančią importą į vieną ar kelis Bendrijos regionus.

13 straipsnis

1.   Produktai, kuriems taikoma regioninė priežiūra, į laisvą apyvartą tame regione gali būti išleidžiami tik pateikus priežiūros dokumentą. Tą dokumentą išduoda atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) paskirta kompetentinga institucija nemokamai bet kokiam prašomam kiekiui ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo tos dienos, kai nacionalinė kompetentinga institucija gauna Bendrijos importuotojo paraišką, nepaisant jo verslo vietos Bendrijoje. Ta paraiška yra laikoma nacionalinės kompetentingos institucijos gauta ne vėliau kaip per tris darbo dienas po pateikimo, jeigu neįrodoma kitaip. Priežiūros dokumentai gali būti naudojami tik tol, kol atitinkamų sandorių atžvilgiu galioja liberalizuota importo tvarka.

2.   Taikoma 10 straipsnio 2 dalis.

14 straipsnis

1.   Bendrijos arba regioninės priežiūros atveju per pirmas 10 kiekvieno mėnesio dienų valstybės narės turi pranešti Komisijai:

a)	išankstinės priežiūros atveju – duomenis apie pinigų sumas (apskaičiuotas pagal CIF kainas) ir prekių kiekius, dėl kurių ankstesniu laikotarpiu buvo išduoti priežiūros dokumentai;

b)	visais atvejais – duomenis apie importą ankstesniu laikotarpiu nei a punkte nurodytas laikotarpis.

Valstybių narių pateikta informacija turi būti suskirstyta pagal produktus ir šalis.

Tuo pačiu metu ir ta pačia tvarka kaip ir priežiūrai gali būti nustatomos ir kitokios nuostatos.

2.   Jei to reikalauja produktų pobūdis arba ypatingos aplinkybės, valstybės narės prašymu arba savo pačios iniciatyva Komisija gali pakeisti šios informacijos pateikimo tvarkaraštį.

3.   Komisija informuoja valstybes nares.

V   SKYRIUS

APSAUGOS PRIEMONĖS

15 straipsnis

1.   Kai produktas į Bendriją importuojamas tokiais padidėjusiais kiekiais arba tokiomis sąlygomis, kad daro ar grasina padaryti didelę žalą panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų Bendrijos gamintojams, siekdama apsaugoti Bendrijos interesus Komisija gali, veikdama valstybės narės prašymu arba savo pačios iniciatyva, pakeisti to produkto importo taisykles taip, kad jis būtų išleidžiamas į laisvą apyvartą tik pateikus importo leidimą, kurio išdavimas bus reglamentuojamas tokiomis nuostatomis ir apribojamas Komisijos numatytomis sąlygomis.

2.   Apie priimtas priemones iš karto pranešama Tarybai ir valstybėms narėms, ir jos įsigalioja nedelsiant.

3.   Šiame straipsnyje nurodytos priemonės, joms įsigaliojus, taikomos kiekvienam į laisvą apyvartą išleistam produktui. Vadovaujantis 17 straipsniu jos gali būti taikomos vienam arba keliems Bendrijos regionams.

Tačiau tokios priemonės neužkerta kelio išleisti į laisvą apyvartą jau pakeliui į Bendriją esančių produktų su sąlyga, kad tokių produktų paskirties vietos negalima pakeisti ir kad tie produktai, kurie pagal 10 ir 13 straipsnius gali būti išleisti į laisvą apyvartą tik pateikus priežiūros dokumentą, yra faktiškai gabenami su tokiu dokumentu.

4.   Valstybei narei paprašius, kad Komisija įsikištų, Komisija priima sprendimą ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo.

5.   Apie bet kokį pagal šį straipsnį Komisijos priimtą sprendimą pranešama Tarybai ir valstybėms narėms. Per vieną mėnesį nuo tokio pranešimo gavimo bet kuri valstybė narė gali perduoti tokį sprendimą svarstyti Tarybai.

6.   Jei valstybė narė perduoda Komisijos priimtą sprendimą svarstyti Tarybai, ši, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, gali tą sprendimą patvirtinti, iš dalies pakeisti arba panaikinti.

Jei per tris mėnesius nuo minėto sprendimo perdavimo Tarybai, Taryba nėra priėmusi sprendimo, Komisijos priimta priemonė laikoma panaikinta.

16 straipsnis

1.   Taryba gali priimti atitinkamas priemones, visų pirma 15 straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis. Ji sprendžia kvalifikuota balsų dauguma remdamasi Komisijos pasiūlymu.

2.   Taikoma 15 straipsnio 3 dalis.

17 straipsnis

Kai remiantis ypač 8 straipsnyje nurodytais veiksniais, paaiškėja, kad viename arba keliuose Bendrijos regionuose susiklosto aplinkybės, reikalaujančios priimti priemones pagal IV skyrių ir 15 straipsnį, Komisija, išnagrinėjusi alternatyvius sprendimus, gali išimties tvarka leisti priežiūros arba apsaugos priemones taikyti tik tame ar tuose regionuose, jei ji mano, kad tokios tuo lygiu taikomos priemonės yra tinkamesnės už taikomas visoje Bendrijoje priemones.

Tos priemonės privalo būti laikinos ir kiek įmanoma mažiau trikdyti vidaus rinkos veikimą.

Tos priemonės priimamos atitinkamai 9 ir 15 straipsniuose nustatyta tvarka.

18 straipsnis

1.   Kol galioja pagal IV ir V skyrius taikoma priežiūros ar apsaugos priemonė, valstybės narės prašymu arba Komisijos iniciatyva 3 straipsnyje nurodytame Komitete rengiamos konsultacijos. Tokių konsultacijų tikslas yra:

a)	ištirti priemonės poveikį;

b)	įsitikinti, ar ją taikyti vis dar reikalinga.

2.   Jei po 1 dalyje nurodytų konsultacijų Komisija mano, kad IV ir V skyriuose nurodyta priežiūros ar apsaugos priemonė turėtų būti panaikinta arba iš dalies pakeista, ji imasi tokių veiksmų:

a)	jei Taryba nėra priėmusi sprendimo dėl Komisijos priimtos priemonės, Komisija turi nedelsdama tokią priemonę iš dalies pakeisti arba panaikinti ir nedelsiant pateikti pranešimą Tarybai;

b)	visais kitais atvejais Komisija siūlo Tarybai, kad Tarybos priimtos priemonės būtų panaikintos arba iš dalies pakeistos. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma.

Kai šis sprendimas yra susijęs su regioninėmis priežiūros priemonėmis, jis taikomas nuo šeštos dienos po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

VI   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19 straipsnis

1.   Šis reglamentas neužkerta kelio vykdyti įsipareigojimus, kylančius iš Bendrijos ir trečiųjų šalių susitarimų specialių taisyklių.

2.   Nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų, šis reglamentas neužkerta valstybėms narėms kelio priėmimui arba taikymui:

a)

draudimų, kiekybinių apribojimų ar priežiūros priemonių, grindžiamų viešosios moralės, viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų sveikatos ar augalų sveikumo ir gyvybės apsaugos, meninę, istorinę ar archeologinę vertę turinčių nacionalinių vertybių apsaugos arba pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos motyvais;

b)	specialių užsienio valiutos keitimo formalumų;

c)	formalumų, nustatytų pagal tarptautinius susitarimus vadovaujantis Sutartimi.

Valstybės narės informuoja Komisiją apie priemones arba formalumus, įvedamus arba iš dalies keičiamus pagal šią dalį. Ypatingos skubos atveju pritaikius atitinkamas nacionalines priemones arba formalumus Komisijai pranešama nedelsiant jas nustačius.

20 straipsnis

1.   Šis reglamentas nepažeidžia bendrą žemės ūkio rinkų organizaciją nustatančių dokumentų ar iš jų atsirandančių Bendrijos arba nacionalinių administracinių nuostatų, ar pagal Sutarties 308 straipsnį priimtų specialių dokumentų, taikomų žemės ūkio produktų perdirbimo pramonės gaminamoms prekėms, galiojimo. Jis galioja kaip tų dokumentų papildymas.

2.   Produktams, kuriems taikomi 1 dalyje nurodyti dokumentai, 9–14 ir 18 straipsnių nuostatos netaikomos tiems iš jų, kurių atžvilgiu Bendrijos prekybos su trečiosiomis šalimis taisyklės reikalauja licencijos arba kitokio importo dokumento pateikimo.

15, 17 ir 18 straipsniai netaikomi tiems produktams, kurių atžvilgiu tokios taisyklės numato importo kiekybinių apribojimų taikymą.

21 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 519/94 yra panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir aiškinamos pagal IV priede pateiktą atitikmenų lentelę.

22 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 67, 1994 3 10, p. 89.

(2)  Žr. III priedą.

(3)  OL L 87, 1994 3 31, p. 47.

(4)  OL L 335, 1994 12 23, p. 23.

(5)  OL L 335, 1994 12 23, p. 33.

(6)  OL L 67, 1994 3 10, p. 1.

---

---

---

---

---