8.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 299/25

(1)

1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (3) buvo keičiama (4). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėta direktyva turėtų būti kodifikuota.

(2)

Prieš įsigaliojant Direktyvai 89/104/EEB valstybių narių prekių ženklus reglamentavusiuose teisės aktuose buvo skirtumų, galėjusių sudaryti kliūčių laisvam prekių judėjimui, laisvei teikti paslaugas bei iškraipyti konkurenciją bendrojoje rinkoje. Dėl to buvo būtina suderinti valstybių narių teisės aktus siekiant užtikrinti gerą vidaus rinkos veikimą.

(3)

Svarbu neignoruoti tų galimybių bei privalumų, kuriuos Bendrijos prekių ženklų sistema gali suteikti įmonėms, norinčioms įsigyti prekių ženklus.

(4)

Neatrodo būtina įgyvendinti visišką valstybių narių prekių ženklų teisės aktų suderinimą. Visiškai pakanka apsiriboti tų nacionalinių teisės aktų nuostatų, kurios turi tiesioginės įtakos vidaus rinkos veikimui, suderinimu.

(5)

Ši direktyva turėtų neatimti iš valstybių narių teisės ir toliau suteikti apsaugą prekių ženklams, įgytiems juos naudojant, tačiau turėtų į juos atsižvelgti tik įvertinant tokių ir registravimo būdu įgytų prekių ženklų santykį.

(6)

Valstybės narės turėtų savo nuožiūra nustatyti registravimo būdu įgyjamų prekių ženklų įregistravimo, registracijos panaikinimo ir jų pripažinimo negaliojančiais tvarką. Jos, pavyzdžiui, gali nustatyti prekių ženklų registravimo ir registracijos pripažinimo negaliojančia procedūrų formą, nuspręsti, ar ankstesnėms teisėms bus taikoma registravimo procedūra, ar panaikinimo procedūra, ar abi, ir, jeigu jos leidžia taikyti registravimo procedūrą ankstesnėms teisėms, ar taikyti užprotestavimo procedūrą, ar ex officio patikrinimo procedūrą, ar abi procedūras. Valstybės narės turėtų nustatyti prekių ženklų panaikinimo ar pripažinimo negaliojančiais pasekmes.

(7)

Ši direktyva neturėtų panaikinti galimybės prekių ženklams taikyti kitas nei valstybių narių prekių ženklų teisės aktų nuostatas, pvz., reguliuojančias nesąžiningą konkurenciją, civilinę atsakomybę arba vartotojų teisių apsaugą.

(8)

Šio teisės aktų suderinimo tikslams pasiekti reikia, kad registruoto prekių ženklo įgijimo bei jo išlaikymo sąlygos visose valstybėse narėse būtų iš esmės vienodos. Dėl to būtina išvardyti žymenų, galinčių būti prekių ženklais, pavyzdžius su sąlyga, jog tokie žymenys gali atskirti vienos įmonės prekes ar paslaugas nuo kitos įmonės prekių ar paslaugų. Turėtų būti pateiktas baigtinis atsisakymo registruoti arba registracijos negaliojimo pagrindų, pvz., jokio skiriamojo požymio nebuvimas arba prieštaravimas tarp prekių ženklo ir ankstesnių teisių, sąrašas, net jeigu kai kuriuos iš šių pagrindų valstybės narės gali pasirinkti savo nuožiūra ir dėl to gali palikti šiuos pagrindus savo teisės aktuose arba juos įtraukti į šiuos teisės aktus. Valstybės narės turėtų turėti teisę palikti savo teisės aktuose arba į juos įtraukti atsisakymo registruoti prekių ženklą arba registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindus, susijusius su prekių ženklo įgijimo ir jo išlaikymo sąlygomis, kurioms nėra taikomos suderinimo nuostatos, pvz., atitinkamus reikalavimus prekių ženklo suteikimui, prekių ženklo galiojimo pratęsimui arba taisykles dėl mokesčių ar susijusias su proceso taisyklių nesilaikymu.

(9)

Norint sumažinti Bendrijoje įregistruotų ir saugomų prekių ženklų kiekį ir, atitinkamai, tarp jų iškylančių prieštaravimų skaičių, labai svarbu pareikalauti, kad įregistruoti prekių ženklai būtų faktiškai naudojami arba, jeigu nenaudojami, kad jų registracija būtų panaikinta. Būtina numatyti, kad prekių ženklas negali būti pripažintas negaliojančiu remiantis nenaudojamo ankstesnio prekių ženklo egzistavimu, nors valstybės narės gali savo nuožiūra taikyti tą patį principą prekių ženklo registracijos atžvilgiu arba nustatyti, kad prekių ženklu negali būti remiamasi pažeidimo procedūroje, jeigu pateikus prašymą nustatoma, kad prekių ženklas galėjo būti panaikintas. Visais šiais atvejais valstybės narės gali nustatyti atitinkamas proceso taisykles.

(10)

Siekiant palengvinti laisvą prekių ir paslaugų judėjimą, labai svarbu užtikrinti, kad įregistruoti prekių ženklai būtų vienodai apsaugoti pagal visų valstybių narių teisines sistemas. Vis dėlto tai neturi sudaryti valstybėms narėms kliūčių savo nuožiūra suteikti didesnę apsaugą reputaciją turintiems prekių ženklams.

(11)

Apsauga, suteikiama įregistruotu prekių ženklu, kurio funkcija visų pirma yra prekių ženklu garantuoti kilmę, turėtų būti absoliuti esant tapatumui tarp ženklo ir žymens bei tarp prekių ar paslaugų. Apsauga taip pat turėtų būti suteikiama ir esant ženklo panašumui į žymenį ir prekių arba paslaugų panašumui. Būtina pateikti panašumo sąvokos išaiškinimą, siejant tai su klaidinimo galimybe. Klaidinimo galimybė, kurios įvertinimas priklauso nuo daugelio elementų, ypač nuo prekių ženklo pripažinimo rinkoje, nuo asociacijos, kuri gali būti padaryta su naudojamu ar įregistruotu žymeniu, nuo prekių ženklo bei žymens ir jais žymimų prekių ar paslaugų panašumo laipsnio, turėtų lemti specialias tokios apsaugos sąlygas. Galimybės suklaidinti nustatymo būdai, o ypač įrodinėjimo pareiga, turėtų būti reglamentuojami nacionalinių proceso taisyklių, kurioms ši direktyva neturėtų daryti įtakos.

(12)

Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir neteisingai nepažeisti ankstesnio prekių ženklo savininko interesų, svarbu numatyti, kad jis negali reikalauti registracijos pripažinimo negaliojančia ir prieštarauti vėlesnių už jo turimų prekių ženklų, apie kuriuos jis žinojo pakankamai ilgą laiką ir jų naudojimui neprieštaravo, naudojimui, išskyrus atvejus, kai paraiška vėlesniems prekių ženklams buvo pateikta turint nesąžiningų ketinimų.

(13)

Visoms valstybėms narėms privaloma laikytis Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos. Ši direktyva turi visiškai atitikti minėtos konvencijos nuostatas. Ši direktyva neturėtų turėti įtakos šia Konvencija numatytiems valstybių narių įsipareigojimams. Prireikus turėtų būti taikoma Sutarties 307 straipsnio antra pastraipa.

(14)

Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su Direktyvos 89/104/EEB perkėlimo į nacionalinę teisę terminu, numatytu I priedo B dalyje,

a)

žymenys, negalintys sudaryti prekių ženklo;

b)

prekių ženklai, neturintys jokių skiriamųjų požymių;

c)

prekių ženklai, sudaryti tiktai iš tokių žymenų arba nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami žymėti rūšiai, kokybei, kiekiui, paskirčiai, vertei, geografinei kilmei arba prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laikui, arba kitoms prekių ar paslaugų charakteristikoms;

d)

prekių ženklai, sudaryti tiktai iš tokių žymenų arba nuorodų, kurie dabartinėje kalboje, sąžiningoje ir nusistovėjusioje prekybos praktikoje yra tapę bendriniais;

e)

žymenys, susidedantys vien tik iš:

f)

prekių ženklai, kurie prieštarauja viešajai tvarkai arba nusistovėjusiems moralės principams;

g)

prekių ženklai, kurie gali suklaidinti visuomenę dėl, pavyzdžiui, prekių ar paslaugų rūšies, kokybės ar geografinės kilmės;

h)

prekių ženklai, kurių įregistravimui kompetentingos institucijos nebuvo davusios sutikimo ir kuriuos pagal Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos (toliau – Paryžiaus konvencija) 6 ter straipsnį turi būti atsisakyta registruoti arba kurių registracija turi būti pripažinta negaliojančia.

a)

tokio prekių ženklo naudojimas gali būti uždraustas vadovaujantis valstybės narės ar Bendrijos kitų teisės aktų nei prekių ženklų teisės aktai nuostatomis;

b)

prekių ženkle yra didelę simbolinę vertę turintis žymuo, ypač jeigu tai religinis simbolis;

c)

prekių ženkle yra kitokių nei Paryžiaus konvencijos 6 ter straipsnyje nurodytų ir reikšmingų visuomenei ženklų, emblemų ir herbų, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija valstybės narės teisės aktų numatyta tvarka yra davusi sutikimą jų įregistravimui;

d)

paraišką prekių ženklui įregistruoti pareiškėjas pateikė turėdamas nesąžiningų ketinimų.

a)

jeigu jis yra tapatus ankstesniam prekių ženklui, o prekės ir paslaugos, kurioms jis yra pareikštas įregistruoti arba yra įregistruotas, yra tapačios prekėms arba paslaugoms, kurioms ankstesnis prekių ženklas yra saugomas;

b)

jeigu dėl savo tapatumo ar panašumo į ankstesnį prekių ženklą ir dėl prekių ar paslaugų, kurioms prekių ženklai yra skirti, tapatumo ar panašumo yra egzistuoja galimybė suklaidinti dalį visuomenės; suklaidinimo galimybė apima galimybę jį susieti su ankstesniu prekių ženklu.

a)

toliau išvardytus prekių ženklus, kurių paraiškos įregistruoti padavimo data yra ankstesnė už paraiškos įregistruoti kitą ženklą padavimo datą, prireikus atsižvelgiant į jiems prašomą suteikti prioritetą:

b)

Bendrijos prekių ženklus, kuriems pagal 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (5) teisėtai prašoma suteikti pirmenybę remiantis a punkto ii ir iii papunkčiuose nurodytu prekių ženklu, net jeigu pastarojo prekių ženklo buvo atsisakyta arba leista pasibaigti jo galiojimo laikui;

c)

a ir b punktuose nurodytų prekių ženklų paraiškas priklausomai nuo jų įregistravimo;

d)

prekių ženklus, kurie paraiškos įregistruoti prekių ženklą padavimo dieną arba, kai tinkama, prašymo suteikti prioritetą paraiškai įregistruoti prekių ženklą dieną yra plačiai žinomi valstybėje narėje, kai sąvoka „plačiai žinomi“ vartojama Paryžiaus konvencijos 6 bis straipsnio prasme.

a)

jis yra tapatus arba panašus į ankstesnį nacionalinį prekių ženklą kaip jis apibrėžiamas 2 dalyje ir turi būti arba buvo įregistruotas prekėms ar paslaugoms, nepanašioms į prekes ar paslaugas, kurioms buvo įregistruotas ankstesnis prekių ženklas, jeigu toje valstybėje narėje ankstesnis prekių ženklas turi gerą reputaciją ir jeigu dėl vėlesnio prekių ženklo panaudojimo be tinkamos priežasties gali atsirasti galimybė nesąžiningai pasinaudoti ankstesnio prekių ženklo privalumais arba pažeisti ankstesnio prekių ženklo skiriamuosius požymius ar reputaciją;

b)

teisės į prekyboje naudojamą neregistruotą prekių ženklą arba į kitą žymenį buvo įgytos iki paraiškos įregistruoti vėlesnį prekių ženklą padavimo datos arba iki datos, kai buvo kreiptasi dėl prioriteto suteikimo paraiškai įregistruoti vėlesnį prekių ženklą, ir jeigu neįregistruotas prekių ženklas ar kitoks žymuo suteikia jo savininkui teisę uždrausti vartoti vėlesnį prekių ženklą;

c)

prekių ženklo naudojimas gali būti uždraustas dėl ankstesnių kitų nei 2 dalyje ir šios dalies b punkte nurodytų teisių, būtent dėl:

d)

prekių ženklas yra tapatus arba panašus į ankstesnį kolektyvinį prekių ženklą, suteikiantį teises, kurių galiojimas pasibaigė ne anksčiau kaip prieš trejus metus iki paraiškos padavimo;

e)

prekių ženklas yra tapatus arba panašus į ankstesnį garantinį ar sertifikacijos ženklą, suteikiantį teises, kurių galiojimas pasibaigė per laikotarpį iki paraiškos padavimo, kurio trukmę nustato valstybė narė;

f)

prekių ženklas yra tapatus ar panašus į ankstesnį tapačioms ar panašioms prekėms ar paslaugoms įregistruotą prekių ženklą, kurio suteiktų teisių galiojimas pasibaigė, kadangi nebuvo pratęstas galiojimas per ne ilgesnį kaip dvejų metų laikotarpį iki paraiškos padavimo, išskyrus atvejus, kada ankstesnio prekių ženklo savininkas leido įregistruoti vėlesnį ženklą arba savo ženklo nenaudojo;

g)

prekių ženklas gali būti sumaišytas su paraiškos padavimo dieną užsienyje vartotu prekių ženklu ir kuris ten dar yra naudojamas su sąlyga, kad paraiškos padavimo dieną pareiškėjas elgėsi nesąžiningai.

a)

bet kokį žymenį, tapatų prekių ženklui, kuriuo žymimos prekės arba paslaugos yra tapačios toms prekėms arba paslaugoms, kurioms prekių ženklas yra įregistruotas;

b)

bet kokį žymenį, kai dėl savo tapatumo ar panašumo į prekių ženklą ir dėl šiuo prekių ženklu ir žymeniu žymimų prekių arba paslaugų tapatumo ar panašumo yra galimybė suklaidinti dalį visuomenės; suklaidinimo galimybė apima žymens asocijavimosi su prekių ženklu galimybę.

a)

tokiu žymeniu ženklinti prekes arba jų pakuotę;

b)

siūlyti prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu sandėliuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes arba siūlyti ar teikti juo pažymėtas paslaugas;

c)

importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu paženklintas prekes;

d)

vartoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje.

a)

savo vardą arba adresą;

b)

nuorodas, susijusias su prekių ar teikiamų paslaugų rūšimi, kokybe, kiekiu, paskirtimi, verte, geografine kilme, prekės pagaminimo ar paslaugos suteikimo laiku arba kitomis prekių ir paslaugų charakteristikomis;

c)

prekių ženklą, kai būtina nurodyti prekės ar paslaugos, pavyzdžiui, priedų ar atsarginių dalių, paskirtį,

a)

jos trukme;

b)

prekių ženklo naudojimo forma, nurodyta registracijoje;

c)

prekių ar paslaugų, kurioms yra suteikta licencija, paskirtimi;

d)

teritorija, kurioje prekių ženklas gali būti naudojamas; arba

e)

licencijos turėtojo nurodytų pagamintų prekių ar suteiktų paslaugų kokybe.

a)

prekių ženklo naudojimas tokia forma, kuri skiriasi savo elementais, jeigu išlieka nepakitę įregistruoto ženklo skiriamieji požymiai;

b)

prekių arba jų pakuočių toje valstybėje narėje žymėjimas šiuo prekių ženklu išimtinai eksporto tikslu.

a)

jeigu iki tos datos galiojusios nuostatos numatė sankcijas už prekių ženklo nepertraukiamą nenaudojimą, laikoma, kad 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytas penkerių metų laikotarpis prasidėjo kartu su bet kuriuo tada jau prasidėjusiu nenaudojimo laikotarpiu;

b)

jeigu nebuvo galiojančios nuostatos dėl nenaudojimo iki tos datos, laikoma, kad 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytas penkerių metų laikotarpis prasideda anksčiausiai nuo tos datos.

a)

dėl savininko veiksmų ar neveikimo jis tapo bendriniu pavadinimu prekyboje toms prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas;

b)

paties savininko arba su jo sutikimu prekių ženklas buvo naudojamas žymėti prekes ar paslaugas, kurioms jis įregistruotas, taip, kad gali suklaidinti visuomenę ypač dėl tų prekių pobūdžio, kokybės ar geografinės kilmės.