32001R2375

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2375/2001

2001 m. lapkričio 29 d.

iš dalies keičiantis Komisijos reglamentą (EB) Nr. 466/2001, nustatantį didžiausius leistinus tam tikrų teršalų maisto produktuose kiekius

(tekstas svarbus EEE)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1993 m. vasario 8 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 315/93, nustatantį Bendrijos procedūras dėl maisto teršalų [1], ypač į jo 2 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1) Komisijos reglamente (EB) Nr. 466/2001 [2] numatyta, kad į rinką pateiktuose maisto produktuose neturi būti didesnių teršalų koncentracijų nei numatyta tame reglamente.

(2) Sąvokos "dioksinai" apibrėžimas taikomas 75 susijusių polichlorintų dibenzo-p-dioksinų (PCDD) ir 135 susijusių polichlorintų dibenzofuranų (PCDF) grupei, iš kurių 17 junginių yra toksiški. Pats toksiškiausias yra 2, 3, 7, 8-tetrachlordibenzo-p-dioksinas, (TCDD), kurį Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra ir kitos garbingos tarptautinės organizacijos priskiria ypač žmogų veikiantiems kancerogenams. Maisto produktų mokslinis komitetas (SCF) kartu su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) priėjo prie išvados, kad, neviršijus tam tikros ribos, dioksinai neturi kancerogeninio poveikio. Kitoks neigiamas poveikis, pavyzdžiui, endometriozė, nervingumas ir imuniteto sumažėjimas, atsiranda esant daug mažesnėms teršalų koncentracijoms, todėl svarbu nustatyti leistinas normas.

(3) Polichlorinti bifenilai (PCB) — tai 209 skirtingų susijusių junginių, kuriuos pagal jų toksines savybes galima suskirstyti į dvi grupes, grupė: dvylikos junginių savybės yra panašios į dioksinų savybes ir todėl jie dažnai vadinami "į dioksinus panašiais PCB". Kiti PCB neturi dioksinams būdingo toksiškumo — jų toksikologinis modelis yra kitoks.

(4) Kiekvieno susijusio dioksino junginio arba į dioksinus panašaus PCB toksiškumo lygis yra skirtingas. Siekiant susumuoti šių skirtingų junginių toksiškumą, rizikos vertinimui ir priežiūros kontrolei palengvinti buvo nustatytas toksinio ekvivalentiškumo faktorių (TEF) sąvokos apibrėžimas. Tai reiškia, kad 17 atskirų susijusių dioksinų ir 12 į dioksinus panašių susijusių PCB junginių analitiniai rezultatai išreiškiami vienu kiekybiškai įvertinamu vienetu: "TCDD toksiškumo ekvivalento koncentracija" (TEQ).

(5) Dioksinai ir PCB yra ypač atsparūs cheminiam bei biologiniam skilimui, todėl išsilaiko aplinkoje ir kaupiasi mitybos ir maisto grandinėje.

(6) Daugiau nei 90 % žmonių dioksinų poveikį patiria per maisto produktus. Gyvūninės kilmės maisto produktai paprastai sudaro 80 % viso poveikio. Gyvūnai dioksinus dažniausiai gauna su pašarais. Todėl pašarai, o kai kuriais atvejais dirvožemis, kelia susirūpinimą dėl galimų dioksinų šaltinių.

(7) SCF 2001 m. gegužės 30 d. patvirtino nuomonę dėl dioksinų ir į dioksinus panašių PCB, aptinkamų maisto produktuose, rizikos vertinimo — naujausias žinias, paremtas nauja moksline informacija, kuri buvo gauta po 2000 m. lapkričio 22 d. SCF nuomonės šiuo klausimu patvirtinimo. SCF nustatė 14 pg PSO-TEQ/kg kūno svorio dioksinų ir į dioksinus panašių PCB leistiną savaitės normą (LSN). Įvertinus poveikį, nustatyta, kad didelė Bendrijos gyventojų dalis su maistu suvartoja daugiau nei LSN. Kai kuriose šalyse dėl konkrečių mitybos įpročių tam tikroms žmonių grupėms gali kilti didesnis pavojus.

(8) Todėl svarbu sumažinti dioksinų poveikį žmonėms per suvartojamą maistą ir užtikrinti vartotojų apsaugą. Tam tikrose maisto produktų grupėse pastebėtos ypač didelės dioksinų koncentracijos. Kadangi maisto tarša yra tiesiogiai susijusi su pašarų tarša, siekiant sumažinti dioksino išplitimą visoje maisto grandinėje, t. y. nuo pašarinių žaliavų iki gyvūnų, iš kurių gaunamas žmonėms vartoti skirtas maistas, turi būti patvirtintas integruotas požiūris.

(9) SCF rekomendavo nuolat stengtis, kad į aplinką būtų išmetama kuo mažiau dioksinų ir jų junginių. Tai pats naudingiausias ir veiksmingiausias dioksino bei panašių medžiagų mažinimo iš maisto grandinės būdas, užtikrinantis nuolatinį jų poveikio žmogui mažinimą. SCF pastebėjo, kad neseniai atlikti žmonių pieno ir kraujo tyrimai rodo, jog dioksinų koncentracijos toliau nemažėja.

(10) Didžiausių leistinų dioksinų ir į juos panašių PCB koncentracijų nustatymas yra tinkama priemonė, siekiant gyventojus apsaugoti nuo nepageidautinai didelio poveikio ir užkirsti kelią labai užterštų maisto produktų plitimui, pvz., dėl atsitiktinės taršos ir pasireiškusio poveikio. Be to, didžiausių leistinų koncentracijų nustatymas būtinas kontrolės priežiūros sistemai įgyvendinti ir vienodam taikymui užtikrinti.

(11) Priemonių, kurios remtųsi vien tik didžiausių leistinų dioksinų ir į dioksinus panašių PCB koncentracijų maisto produktuose nustatymu, nėra pakankamai veiksmingos, mažinant žmonėms daromą dioksinų poveikį, nebent būtų nustatytos tokios koncentracijos, kurios būtų tokios mažos, kad didelė maisto atsargų dalis turėtų būti paskelbta netinkančia žmonėms vartoti. Visuotinai pripažinta, kad, norint veiksmingai sumažinti dioksidų koncentraciją maisto produktuose, be didžiausių leistinų koncentracijų nustatymo turėtų būti taikomos iniciatyvų požiūrį skatinančios priemonės, įskaitant veikimo koncentracijas ir tikslines koncentracijas maisto produktuose bei emisijos ribojimo priemones. Tikslinės koncentracijos — tai koncentracijos, kurių būtina siekti, kad galiausiai poveikis didžiajai gyventojų daliai sumažėtų iki Mokslinio komiteto nustatytos LSN. Veikimo koncentracijos yra kompetentingų institucijų ir ūkio subjektų priemonė, kuria nustatomi atvejai, kai būtina nustatyti taršos šaltinį ir imtis priemonių jam sumažinti arba panaikinti ne tik tada, kai nesilaikoma šio reglamento nuostatų, bet ir tada, kai maisto produktuose aptinkamos didelės dioksinų koncentracijos, viršijančios normalią foninę koncentraciją. Šis požiūris nulems laipsnišką dioksinų koncentracijos maisto produktuose mažėjimą, ir galiausiai bus pasiektos tikslinės koncentracijos. Todėl Komisija siunčia valstybėms narėms rekomendaciją šiuo klausimu.

(12) Nors toksikologiniu atžvilgiu kurį laiką turėtų būti taikomos bet kokios dioksinų, furanų ir į dioksinus panašių PCB koncentracijos, didžiausios leistinos koncentracijos nustatomos tik dioksinams ir furanams, bet ne į dioksinus panašiems PCB, atsižvelgiant į labai nedidelį turimų duomenų apie pastarojo paplitimą kiekį. Tačiau monitoringas bus ir toliau tęsiamas, ypač į dioksinus panašių PCB, siekiant nustatyti ir šių medžiagų didžiausias leistinas koncentracijas.

(13) Neleistiną dioksinų kiekį maisto produktuose reikėtų įvertinti atsižvelgiant į dabartinius foninės taršos lygius, kurie skiriasi atsižvelgiant į produktą. Atsižvelgiant į foninę taršą turėtų būti nustatoma griežta, tačiau pagrįsta didžiausia leistina koncentracija.

(14) Siekiant užtikrinti, kad visi maisto ir pašarų grandinės ūkio subjektai ir toliau darytų viską, kas būtina dioksinų kiekiui maiste ir pašaruose mažinti, galiojančios didžiausios leistinos koncentracijos per nustatytą laiką turėtų būti peržiūrėtos, siekiant nustatyti mažesnes didžiausias leistinas koncentracijas. Bendras dioksinų poveikis žmonėms iki 2006 m. turėtų sumažėti ne mažiau nei 25 %.

(15) Didžiausios leistinos koncentracijos dažniausiai nustatomos gyvūninės kilmės maisto produktams. Šiuo metu jos netaikomos arklienai, ožkienai, triušienai ir ančių, žąsų bei putpelių kiaušiniams. Apie dioksinų paplitimą šiuose maisto produktuose turima nedaug duomenų. Be to, jų suvartojama palyginti nedaug ir kol kas nėra nustatytos jokios didžiausios leistinos koncentracijos. Be to, didžiausios leistinos koncentracijos šiuo metu dar nėra nustatytos grūdams, vaisiams ir daržovėms, kadangi šiuose maisto produktuose taršos koncentracijos paprastai būna nedidelės ir dėl to jei nedidele dalimi prisideda prie bendro dioksinų poveikio žmonėms. Vis dėlto būtina vykdyti nuolatinį dioksinų ir į juos panašių PCB koncentracijų minėtuose produktuose monitoringą.

(16) Augaliniuose aliejuose paprastai aptinkamos nedidelės dioksinų arba į dioksinus panašių PCB koncentracijos. Kadangi augaliniai aliejai yra nuolat pateikiami į rinką arba kartu su gyvūninės kilmės riebalais dedami į maisto produktus, kontrolės sumetimais tikslinga nustatyti didžiausias šiuose produktuose leistinas dioksinų koncentracijas.

(17) Šiuo metu turimi duomenys neleidžia nustatyti didžiausias leistinas koncentracijas, taikomas įvairių kategorijų žuvims ir žuvininkystės produktams. Žuvų pašarams taikomos didžiausios leistinos koncentracijos reiškia, kad ūkiuose auginamos žuvyse yra mažiau dioksinų. Vėliau, kai tik bus gauta daugiau duomenų, reikėtų nustatyti skirtingas įvairių kategorijų žuvims ir žuvininkystėms produktams taikomas koncentracijas arba jų netaikyti toms žuvų kategorijoms, kurių suvartojama nedaug.

(18) Tam tikrose Baltijos jūros regiono kilmės žuvų rūšyse gali būti aptinkama didelės dioksino koncentracijos. Didelė Baltijos riebiųjų žuvų dalis, pavyzdžiui, Baltijos silkių arba Baltijos lašišų, neatitiks didžiausių leistinų koncentracijų, todėl švedai bei suomiai jų nebevartos. Yra požymių, kad žuvies nevartojimas gali turėti neigiamo poveikio Švedijos ir Suomijos gyventojų sveikatai. Švedai ir suomiai turi sukūrę sistemą, padedančią visapusiškai informuoti jų šalyje nustatytas lengvai pažeidžiamų gyventojų grupes apie mitybos rekomendacijas, susijusias su Baltijos jūros regiono žuvies vartojimo ribojimais, padedančiais išvengti galimo pavojaus sveikatai.

(19) Monitoringo duomenys rodo, kad ganyklinių ar pusiau ganyklinių paukščių kiaušiniuose dioksinų yra daugiau negu bateriniuose narveliuose auginamų paukščių. Gali būti taikomos priemonės dioksinų koncentracijai šiuose kiaušiniuose sumažinti. Todėl reikėtų numatyti pereinamąjį laikotarpį, kol didžiausios leistinos dioksinų koncentracijos bus taikomos ganyklinių ar pusiau ganyklinių paukščių kiaušiniams.

(20) Svarbu sumažinti bendrą maisto produktų užteršimą dioksinais. Dėl to būtina uždrausti didžiausias leistinas koncentracijas atitinkančius maisto produktus maišyti su šias didžiausias leistinas koncentracijas viršijančiais maisto produktais.

(21) Atsižvelgiant į valstybių narių skirtumus ir dėl to galimos konkurencijos iškraipymo rizikos, būtina nustatyti Bendrijos priemones, kurios apsaugotų visuomenės sveikatą ir užtikrintų rinkos vienovę laikantis proporcingumo principo.

(22) Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 466/2001.

(23) Remiantis Reglamento (EEB) Nr. 315/93 3 straipsniu, pasikonsultuota su SCF dėl nuostatų, kurios galėtų turėti poveikio visuomenės sveikatai.

(24) Maisto produktų nuolatinis komitetas palankios nuomonės nepateikė. Todėl Komisija negalėjo Reglamento (EEB) Nr. 315/93 8 straipsnyje nustatyta tvarka patvirtinti jos numatytų nuostatų,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 466/2001 iš dalies keičiamas taip:

1) 1 straipsnyje įterpiama ši dalis:

"1a. Nukrypstant nuo 1 dalies, Švedijai ir Suomijai pereinamuoju laikotarpiu iki 2006 m. gruodžio 31 d. leidžiama pateikti į rinką jų teritorijojevartoti skirtą Baltijos jūros regiono kilmės žuvį, kurioje dioksino koncentracijos viršija nustatytas I priedo 5 skirsnio 5.2 punkte, jei šalyje yra sukurta sistema, padedanti visapusiškai informuoti jų šalyje nustatytas lengvai pažeidžiamų gyventojų grupes apie mitybos rekomendacijas, susijusias su Baltijos jūros regiono žuvies vartojimo ribojimais, padedančiais išvengti galimo pavojaus sveikatai.

Bet koks tolesnis šios nukrypti leidžiančios nuostatos taikymas bus apsvarstytas remiantis 5 straipsnio 3 dalyje numatyta I priedo 5 dalies peržiūra.

Suomija ir Švedija kasmet iki gruodžio 31 d. pateikia Komisijai dioksinų koncentracijos Baltijos jūros regiono žuvyje monitoringo rezultatus ir ataskaitą apie priemones, kurių buvo imtais siekiant sumažinti dioksinų, gaunamų per Baltijos jūros regiono žuvį, poveikį žmonėms.";

2) įterpiamas šis straipsnis:

"4a straipsnis

Jei I priedo 5 dalyje minimuose produktuose yra dioksinų, draudžiama:

a) maišyti didžiausias leistinas koncentracijas atitinkančius produktus su šias didžiausias leistinas koncentracijas viršijančiais produktais;

b) naudoti didžiausias leistinas koncentracijas neatitinkančius produktus kaip maisto produktų ingredientą.";

3) 5 straipsnis papildomas šia dalimi:

"3. Komisija, atsižvelgdama į naują informaciją apie dioksinų ir į dioksinus panašių PCB aptikimą, ypač siekdama nustatytas koncentracijas taikyti ir į dioksinus panašiems PCB, ne vėliau kaip iki 2004 m. gruodžio 31 d. pirmą kartą peržiūri I priedo 5 dalį.

Siekdama pastebimai sumažinti didžiausias leistinas koncentracijas ir galbūt nustatyti didžiausias leistinas koncentracijas, taikomas kitiems maisto produktams, Komisija pirmą kartą I priedo 5 dalį peržiūri ne vėliau kaip iki 2006 m. gruodžio 31 d.";

4) I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 20 dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2002 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2001 m. lapkričio 29 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. Vanderpoorten

[1] OL L 37, 1993 2 13, p. 1.

[2] OL L 77, 2001 3 16, p. 1.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

I priedas papildomas šia 5 dalimi:

"5 dalis: Dioksinas (polichlorintų dibenzo-para-dioksinų (PCDD) suma) ir polichlorinti dibenzofuranai (PCDF), išreikšti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) toksiniais ekvivalentais taikant PSO-TEF (toksinio ekvivalentiškumo faktoriai (koeficientai), 1997)

Produktas | Didžiausia leistina koncentracija (PCDD + PCDF) (pg PSO-PCDD/F-TEQ/g riebalų arba produkto) | Mėginių ėmimo vykdymo kriterijai | Analizės metodų vykdymo kriterijai |

5.1.1.Mėsa ir mėsos produktai, pagaminti iš:

— atrajotojų (galvijų, avių) | 3 pg PSO-PCDD-TEQ/g riebalų | Direktyva 2001/…/EB | Direktyva 2001/ …/EB |

— paukščių ir ūkiuose auginamų laukinių paukščių bei žvėrių | 2 pg PSO-PCDD-TEQ/g riebalų | Direktyva 2001/…/EB | Direktyva 2001/ …/EB |

— kiaulių | 1 pg PSO-PCDD-TEQ/g riebalų | Direktyva 2001/…/EB | Direktyva 2001/ …/EB |

5.1.2. Kepenys ir jų produktai | 6 pg PSO-PCDD-TEQ/g riebalų | Direktyva 2001/…/EB | Direktyva 2001/ …/EB |

5.2. Žuvų raumenų mėsa ir žuvininkystės produktai, ir jų produktai | 4 pg PSO-PCDD-TEQ/g šviežio svorio | Direktyva 2001/…/EB | Direktyva 2001/ …/EB |

5.3. Pienas ir pieno produktai, įskaitant sviesto riebalus | 3 pg PSO-PCDD-TEQ/g riebalų | Direktyva 2001/…/EB | Direktyva 2001/ …/EB |

5.4. Vištų kiaušiniai ir kiaušinių produktai | 3 pg PSO-PCDD-TEQ/g riebalų | Direktyva 2001/…/EB | Direktyva 2001/ …/EB |

5.5.Aliejus ir riebalai

—gyvūniniai riebalai

— atrajotojų | 3 pg PSO-PCDD-TEQ/g riebalų | Direktyva 2001/…/EB | Direktyva 2001/ …/EB |

— paukščių ir ūkiuose auginamų laukinių paukščių bei žvėrių | 2 pg PSO-PCDD-TEQ/g riebalų | Direktyva 2001/…/EB | Direktyva 2001/ …/EB |

— kiaulių | 1 pg PSO-PCDD-TEQ/g riebalų | Direktyva 2001/…/EB | Direktyva 2001/ …/EB |

— sumaišyti gyvūniniai riebalai | 2 pg PSO-PCDD-TEQ/g riebalų | Direktyva 2001/…/EB | Direktyva 2001/ …/EB |

— augalinis aliejus | 0,75 pg PSO-PCDD-TEQ/g riebalų | Direktyva 2001/…/EB | Direktyva 2001/ …/EB |

— žuvų taukai, skirti žmonėms vartoti | 2 pg PSO-PCDD-TEQ/g riebalų | Direktyva 2001/…/EB | Direktyva 2001/ …/EB" |

--------------------------------------------------