32001L0025

Europos Parlamento Ir Tarybos direktyva 2001/25/EB

2001 m. balandžio 4 d.

dėl minimalaus jūrininkų parengimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač jos 80 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [1],

pasitarę su Regionų komitetu,

laikydamiesi sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos [2],

kadangi:

(1) 1994 m. lapkričio 22 d. Tarybos direktyva 94/58/EB dėl minimalaus jūrininkų parengimo [3] iš esmės buvo pakeista [4], todėl siekiant aiškumo ir tikslingumo ją reikėtų konsoliduoti.

(2) Veiksmai, kurių Bendrijos lygmeniu turi būti imamasi jūrų saugumo ir taršos prevencijos jūroje srityse, turėtų atitikti tarptautines taisykles ir standartus.

(3) 1993 m. sausio 25 d. išvadose dėl jūrų saugumo ir taršos prevencijos Bendrijoje Taryba pabrėžė žmogiškojo veiksnio svarbą saugiai eksploatuojant laivus.

(4) Taryba 1993 m. birželio 8 d. rezoliucijoje dėl bendros saugos politikos jūroje [5] iškėlė tikslą atsisakyti reikalavimų neatitinkančių įgulų ir suteikti pirmenybę Bendrijos veiklai, kuria siekiama tobulinti rengimą ir lavinimą sukuriant vadovaujančių pareigūnų bendrus parengimo lygių normatyvus, įskaitant Bendrijos laivuose vartotinos bendros kalbos klausimą.

(5) 1997 m. kovo 24 d. rezoliucija [6] dėl naujos strategijos Bendrijos laivybos konkurencingumui didinti Taryba siekė skatinti, kad būtų samdomi Bendrijos jūrininkai ir krante dirbantys darbuotojai. Dėl to Taryba sutiko, kad turėtų būti imamasi veiksmų, gerinančių Bendrijos laivybos lygį ir didinančių laivybos konkurencingumą, užtikrinant aukštą Bendrijos visų rangų jūrininkų ir krante dirbančių darbuotojų parengimo lygį.

(6) Mokymo kurso, kurį baigusiems jūrininkams išduodamas profesinio parengimo pažymėjimas, normatyvai valstybėse narėse yra skirtingi. Kadangi nacionalinių įstatymų, reglamentuojančių rengimą srityje, kuriai taikoma ši direktyva, skirtingumas neužtikrina vienodo parengimo lygio, kurio reikia siekiant užtikrinti jūrų saugumą.

(7) Tarybos direktyvos 89/48/EEB [7] ir 92/51/EEB [8] dėl bendrosios profesinio mokymo ir lavinimo pripažinimo sistemos, taikomos jūrinėms profesijoms, kurioms taikoma ši direktyva. Jos padės skatinti, kad būtų laikomasi sutartyje nustatytų įsipareigojimų panaikinti kliūtis laisvam žmonių ir paslaugų judėjimui tarp valstybių narių.

(8) Abipusis diplomų ir pažymėjimų pripažinimas, numatytas pagal bendrosios sistemos direktyvas, ne visada užtikrina jūrininkų, tarnaujančių laivuose, kurie plaukioja su valstybės narės vėliava, sunormintą parengimo lygį. Tačiau jūrų saugumo požiūriu tai yra itin svarbu.

(9) Dėl to yra svarbu apibrėžti minimalų jūrininkų parengimo lygį Bendrijoje. Tikslinga, kad veiksmai, kurių imamasi šioje srityje, turėtų būti pagrįsti parengimo normatyvais, dėl kurių jau yra susitarta tarptautiniu lygmeniu, t. y. 1978 m. Tarptautine konvencija dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (JRAB konvencija), su pakeitimais, padarytais 1995 m.; visos valstybės narės yra tos konvencijos šalys.

(10) Valstybės narės gali nustatyti aukštesnius normatyvus už minimalius JRAB konvencijoje ir šioje direktyvoje nustatytuosius.

(11) Šios direktyvos I priede išdėstytas JRAB konvencijos taisykles reikėtų papildyti privalomomis JRAB kodekso A dalies nuostatomis. JRAB kodekso B dalyje pateiktos rekomendacijos, skirtos JRAB konvencijos šalims ir įgyvendinantiems, taikantiems tos konvencijos priemones arba užtikrinantiems, kad tos priemonės būtų vykdomos, padėti, jog visa konvencija būtų įgyvendinama vienodai ir iki galo.

(12) Siekiant padidinti jūrų saugumą ir taršos prevenciją jūroje, šioje direktyvoje pagal JRAB konvenciją turėtų būti nustatytos nuostatos dėl minimalaus budinčių darbuotojų poilsio laiko. Jos turėtų būti taikomos nepažeidžiant 1999 m. birželio 21 d. Tarybos direktyvos 1999/63/EB dėl Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Europos Sąjungos transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (FST) susitarimo dėl jūreivių darbo laiko organizavimo [9] nuostatų.

(13) Siekiant padidinti jūrų saugumą, apsaugoti žmonių gyvybes ir užkirsti kelią jūros taršai, Bendrijos vandenyse plaukiojančių laivų įgulos narių keitimasis informacija turėtų būti patobulintas.

(14) Keleivinių laivų įgulos nariai, paskirti padėti keleiviams, jeigu laive susidaro avarinė padėtis, turėtų mokėti susikalbėti su keleiviais.

(15) Toksišką arba aplinką teršiantį krovinį vežančiuose tanklaiviuose tarnaujančios įgulos nariai turėtų sugebėti veiksmingai užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams ir mokėti susidoroti su avarinėms situacijomis. Dėl to svarbiausias dalykas yra, kad pagal 17 straipsnio reikalavimus būtų užtikrintas tinkamas laivo kapitono, vadovaujančių specialistų ir eilinių jūrininkų susižinojimas.

(16) Turėtų būti imtasi priemonių užtikrinti, kad trečiosiose šalyse išduotus atestatus turinčių jūrininkų kompetentingumo lygis atitiktų privalomąjį pagal JRAB konvenciją.

(17) Siekiant to tikslo, turėtų būti apibrėžti bendri kriterijai užsienio šalių atestatams pripažinti. Nustatant bendrus kriterijus, pagal kuriuos valstybės narės pripažintų trečiosiose šalyse išduotus atestatus, turėtų būti remiamasi parengimo ir atestavimo reikalavimais, dėl kurių susitarta JRAB konvencijoje.

(18) Siekdamos užtikrinti saugą jūroje, valstybės narės turėtų pripažinti tik JRAB konvencijos šalių, kurias Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) Jūrų saugumo komitetas (MSC) laiko įrodžiusiomis, kad jos toje konvencijoje nustatytus normatyvus iki galo įgyvendino ir tebeįgyvendina, suteiktas privalomą parengimo lygį patvirtinančias kvalifikacijas arba kvalifikacijas, suteiktas tų šalių įgaliojimu. Laikotarpiui, iki Jūrų saugumo komitetas (MSC) galės gauti pirmiau minėtus įrodymus, būtina turėti laikiną atestatų pripažinimo tvarką.

(19) Tam tikrais atvejais jūrininkų rengimo įstaigos, rengimo programos ir kursai turėtų būti tikrinami. Todėl turėtų būti parengti tokių tikrinimų kriterijai.

(20) Turėtų būti įkurtas komitetas, padėsiantis Komisijai atlikti užduotis, susijusias su atestatų, kuriuos yra išdavusios trečiųjų šalių mokymo institucijos arba administracijos, pripažinimu.

(21) Valstybės narės, kaip uosto administracijos, turi pirmiausia organizuoti su trečiosios šalies, kuri nėra ratifikavusi JRAB konvencijos, vėliava plaukiojančių laivų apžiūras ir taip didinti saugą bei gerinti taršos prevenciją Bendrijos vandenyse bei užtikrinti, kad su trečiosios šalies vėliava plaukiojantiems laivams nebūtų sudaromos palankesnės sąlygos.

(22) Į šią direktyvą tikslinga įtraukti nuostatas dėl valstybės uosto kontrolės, laukiant, kol bus iš dalies pakeista 1995 m. birželio 19 d. Tarybos direktyva 95/21/EB dėl laivo saugumo, taršos prevencijos ir darbo bei gyvenimo sąlygų laivuose tarptautinių standartų taikymo laivams, atplaukiantiems į Bendrijos uostus ir plaukiojantiems valstybių narių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse (uosto valstybės kontrolė) [10], kad į ją būtų perkeltos šios direktyvos 17 straipsnio f punkte, 19, 20 ir 21 straipsniuose pateiktos nuostatos dėl uosto valstybės kontrolės.

(23) Būtina numatyti šios direktyvos derinimo su tarptautinių konvencijų ir kodeksų pakeitimais tvarką.

(24) Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimąsi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką [11].

(25) Taryba, gavusi pasiūlymą, kurį Komisija turi pateikti per penkerius metus nuo 2003 m. gegužės 25 d., turėtų peržiūrėti II priedą atsižvelgdama į šią direktyvą taikant sukauptą patirtį.

(26) Iki 2002 m. vasario 1 d. valstybėms narėms turėtų būti leista į savo laivus priimti jūrininkus, turinčius atestatus, išduotus pagal iki 1997 m. vasario 1 d., iš dalies pakeistos JRAB konvencijos įsigaliojimo dienos, taikytas nuostatas, jeigu tie jūrininkai tarnauti arba mokytis pradėjo iki 1998 m. rugpjūčio 1 d.

(27) Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų dėl termino, pagal kurį III priedo B dalyje nustatytos direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šioje direktyvoje:

1. "laivo kapitonas" — tai laivui vadovaujantis asmuo;

2. "vadovaujantis specialistas" — tai įgulos narys, bet ne kapitonas, paskirtas eiti pareigas pagal nacionalinę teisę arba taisykles, arba, jei tokio paskyrimo nėra, einantis šias pareigas pagal kolektyvinę sutartį arba papročius;

3. "denio skyriaus vadovaujantis specialistas" — tai vadovaujantis specialistas, kurio kvalifikacija atitinka I priedo II skyriaus nuostatas;

4. "vyresnysis kapitono padėjėjas" — tai vadovaujantis specialistas, kurio pareigos yra viena pakopa žemesnės už kapitono ir kuriam tenka vadovauti laivui, jei kapitonas nebegali eiti savo pareigų;

5. "mechanikas" — tai vadovaujantis specialistas, kurio kvalifikacija atitinka I priedo III skyriaus nuostatas;

6. "vyriausiasis mechanikas" — tai vyriausias pagal pareigas mechanikas, atsakingas už mechaninį laivo varymą ir jo mechaninės bei elektromechaninės įrangos veikimą ir priežiūrą;

7. "antrasis mechanikas" — tai mechanikas, kuris pagal pareigas yra viena pakopa žemesnis už vyriausiąjį mechaniką ir yra atsakingas už mechaninį laivo varymą ir jo mechaninės bei elektromechaninės įrangos veikimą ir priežiūrą, jei vyriausiasis mechanikas nebegali eiti savo pareigų;

8. "mechanikas stažuotojas" — tai mechaniko pareigoms rengiamas asmuo, paskirtas pagal nacionalinę teisę arba taisykles;

9. "radijo operatorius" — tai asmuo, turintis atitinkamą atestatą, kompetentingų institucijų išduotą arba jų pripažintą pagal 18 punkte apibrėžto Radijo ryšio reglamento nuostatas;

10. "eilinis jūrininkas" — tai laivo įgulos narys, kuris nėra nei kapitonas, nei vadovaujantis specialistas;

11. "jūrų laivas" — tai laivas, kuris neplaukioja vien vidaus vandenyse arba vien uždaruose ar jiems gretimuose vandenyse, arba vien akvatorijose, kuriose galioja uosto taisyklės;

12. "laivas, plaukiojantis su valstybės narės vėliava" — tai valstybėje narėje pagal jos teisę įregistruotas ir su jos vėliava plaukiojantis laivas. Šio apibrėžimo neatitinkantys laivai yra prilyginami su trečiosios šalies vėliava plaukiojantiems laivams;

13. "pakrantės reisai" — tai reisai netoli valstybės narės krantų, kaip ši valstybė narė pati yra šią sąvoką apibrėžusi;

14. "variklių galia" — tai didžiausias bendras ilgalaikis visų pagrindinių laivo eigos variklių galingumas, išreikštas kilovatais ir nurodytas laivo registracijos liudijime ar kitame oficialiame dokumente;

15. "naftos tanklaivis" — tai laivas, sukonstruotas ir naudojamas skystai naftai bei jos produktams vežti;

16. "cheminių medžiagų tanklaivis" — tai laivas, sukonstruotas arba pritaikytas ir naudojamas bet kuriems Tarptautinio nesupakuotų cheminių medžiagų vežimo kodekso, galiojančio 1998 m. gegužės 25 d., 17 skyriuje išvardytiems supiltiems produktams vežti;

17. "suskystintų dujų tanklaivis" — tai laivas, sukonstruotas arba pritaikytas ir naudojamas suskystintoms dujoms arba kitiems "Tarptautinio suskystintų dujų vežimo kodekso", galiojančio 1998 m. gegužės 25 d., 19 skyriuje išvardytiems supiltiems produktams vežti;

18. "radijo ryšio reglamentas" — tai 1998 m. gegužės 25 d. galiojantis peržiūrėtas Radijo ryšio reglamentas, kurį yra priėmusi Pasaulio vykdomoji radijo ryšio konferencija dėl mobiliųjų paslaugų;

19. "keleivinis laivas" — tai jūrų laivas, vežantis daugiau kaip 12 keleivių;

20. "žvejybos laivas" — tai laivas, naudojamas žvejoti žuvims arba gaudyti kitus gyvuosius jūrų išteklius;

21. "JRAB konvencija" — tai Tarptautinė konvencija dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų, taikoma atitinkamiems dalykams, atsižvelgiant į konvencijos VII straipsnio ir I/15 taisyklės pereinamojo laikotarpio nuostatas, įskaitant, tam tikrais atvejais, taikytinas JRAB kodekso nuostatas, taikomos taip, kaip jos galiojo 1998 m. gegužės 25 d.;

22. "radijo ryšio pareigos" apima, atitinkamai, budėjimą ir įrangos techninį aptarnavimą bei remontą, vykdomus pagal Radijo ryšio reglamentą, Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (1974 m.), (SOLAS konvencija), galiojančią 1998 m. gegužės 25 d., bei, kiekvienos valstybės narės nuožiūra, pagal atitinkamas Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) rekomendacijas;

23. "keleivinis ro-ro tipo laivas" — tai keleivinis laivas, turintis patalpas ro-ro kroviniams arba specialios kategorijos patalpas, kaip apibrėžta 1998 m. gegužės 25 d. galiojančioje SOLAS konvencijoje;

24. "JRAB kodeksas" — tai Jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo (JRAB) kodeksas, priimtas 1995 m. JRAB šalių konferencijoje 2 rezoliucija ir galiojantis 1998 m. gegužės 25 d.;

25. "funkcija" — tai užduočių, pareigų ir įsipareigojimų visuma, kaip nurodyta JRAB kodekse, būtina laivui valdyti, žmonių gyvybei jūroje bei jūros aplinkai apsaugoti;

26. "kompanija" — tai laivo savininkas arba bet kuri kita organizacija ar asmuo, pavyzdžiui, laivo valdytojas arba jo nuomininkas pagal laivo frachtavimo be įgulos sutartį, perėmęs iš laivo savininko atsakomybę už jo eksploatavimą ir kartu prisiėmęs visas pagal šias taisykles kompanijai priklausančias prievoles bei įsipareigojimus;

27. "tinkamas atestatas" — tai atestatas, išduotas ir patvirtintas pagal šią direktyvą, suteikiantis teisėtam jo turėtojui teisę eiti pareigas bei vykdyti su jomis susietas nurodyto atsakomybės lygio funkcijas atitinkamo tonažo, variklių galios bei varytuvų tipo laive, atliekančiame konkretų reisą;

28. "darbo jūroje stažas" — tai asmens darbo laive laikas, su kuriuo siejamas atestato jam išdavimas arba kitoks atestavimas;

29. "patvirtintas" — tai valstybės narės patvirtintas pagal šią direktyvą;

30. "trečioji šalis" — tai bet kokia šalis ne valstybė narė;

31. "mėnuo" — tai kalendorinis mėnuo arba 30 dienų, sudarytų iš trumpesnių už vieną mėnesį laiko tarpų.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Ši direktyva taikoma joje nurodytiems jūrininkams, dirbantiems jūrų laivuose, kurie plaukioja su valstybės narės vėliava, išskyrus:

- karo laivus, pagalbinius laivus arba kitokius laivus, priklausančius valstybei narei arba valstybės valdomus ir užsiimančius vien valstybės nekomercine veikla,

- žvejybos laivus,

- pramogines jachtas, nenaudojamas verslui,

- medinius primityvios konstrukcijos laivus.

3 straipsnis

Rengimas ir atestavimas

1. Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad 2 straipsnyje nurodytuose laivuose tarnaujantys jūrininkai būtų parengti bent pagal tuos JRAB konvencijos reikalavimus, kurie nustatyti šios direktyvos I priede, ir turėtų 4 straipsnyje apibrėžtus atestatus arba 1 straipsnio 27 punkte apibrėžtus tinkamus atestatus.

2. Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad tie įgulos nariai, kurie pagal SOLAS konvencijos III/10.4 taisyklę turi turėti atestatus, būtų parengti ir atestuoti pagal šią direktyvą.

4 straipsnis

Atestatas

Atestatas — tai galiojantis dokumentas, kad ir kaip jis vadintųsi, išduotas valstybės narės kompetentingos institucijos arba pagal jos įgaliojimą, suteikiantis šio dokumento turėtojui teisę eiti jame nurodytas pareigas arba pareigas, kurias leidžia eiti nacionalinės taisyklės.

5 straipsnis

Atestatai ir jų patvirtinimas

1. Atestatai išduodami pagal 10 straipsnį.

2. Kapitonų, vadovaujančių specialistų ir radijo operatorių atestatus valstybė narė patvirtina, kaip numatyta šiame straipsnyje.

3. Atestatai pildomi juo išduodančios valstybės narės valstybine kalba arba kalbomis.

4. Dėl radijo operatorių valstybės narės gali:

a) išduodant Radijo ryšio reglamentą atitinkantį atestatą, į egzaminus įtraukti papildomas pagal atitinkamas taisykles privalomas žinias;

b) išduoti atskirą atestatą, jame nurodydamos, jog jo turėtojas yra įgijęs papildomų žinių, reikalaujamų pagal atitinkamas taisykles.

5. Valstybės narės nuožiūra patvirtinimai gali būti jos išduodamų atestatų neatskiriama dalis, kaip tai nurodyta JRAB kodekso A-I/2 poskyryje. Tokiu atveju naudojama A-I/2 poskyrio 1 punkte nurodyta forma. Jei patvirtinimai išduodami atskirai, jiems naudojama A-I/2 poskyrio 2 punkte nurodyta forma.

6. Valstybė narė, pripažįstanti atestatą 18 straipsnio 3 dalies a punkte nustatyta tvarka, tokį pripažinimą paliudija savo patvirtinimu. Tokiam patvirtinimui naudojama JRAB kodekso A-I/2 poskyrio 32 punkte nurodyta forma.

7. Dėl šio straipsnio 5 ir 6 dalyje nurodytų patvirtinimų:

a) jie gali būti išduodami kaip atskiri dokumentai;

b) kiekvienam jų suteikiamas tik jam skirtas numeris, išskyrus atvejį, kai atestato išdavimą liudijančiam patvirtinimui gali būti suteiktas šio atestato numeris, jeigu jis yra skirtas tik šiam atestatui;

c) jie nustoja galioti, kai tik baigiasi patvirtinamo atestato galiojimo laikas arba atestatą išdavusi valstybė narė arba trečioji šalis jį atima, sustabdo jo galiojimą arba jį panaikina, taip pat bet kuriuo atveju po ne daugiau kaip penkerių metų nuo jų išdavimo datos.

8. Pareigos, kurias atestato turėtojui leidžiama eiti, patvirtinime turi būti nurodytos vartojant tokias pat sąvokas, kokios vartojamos atitinkamuose tos valstybės narės reikalavimuose dėl saugaus įgulų komplektavimo.

9. Valstybė narė gali naudoti ir kitokią formą nei JRAB kodekso A-I/2 poskyryje nustatytoji, atsižvelgiant į A-I/2 poskyrio leidžiamus variantus, jeigu tik duomenys joje įrašomi lotyniškomis raidėmis bei arabiškais skaitmenimis.

10. Atsižvelgiant į 18 straipsnio 4 dalį, pagal šią direktyvą privalomo atestato originalas turi būti saugomas ir prieinamas patikrinti tame laive, kuriame dirba jo turėtojas.

6 straipsnis

Rengimo reikalavimai

Pagal 3 straipsnį privalomas rengimas — tai atitinkamos teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiai, privalomi pagal I priedą, ypač gelbėjimo ir gaisro gesinimo įrangos naudojimo įgūdžiai, patvirtinti kiekvienos valstybės narės paskirtos kompetentingos institucijos arba organizacijos.

7 straipsnis

Pakrančių reisams taikomi principai

1. Valstybės narės, apibrėždamos pagal Konvenciją pakrančių reisų sąvoką, nustato jūrininkams, dirbantiems laivuose, turinčiuose teisę plaukioti su kitos valstybės narės ar kitos JRAB konvencijos šalies vėliava ir atliekančiuose tokius pakrančių reisus, griežtesnius reikalavimus dėl parengimo, patirties bei atestavimo nei tie, kurie taikomi jūrininkams, dirbantiems laivuose, turinčiuose teisę plaukioti su jos pačios vėliava. Jokiu atveju valstybė narė nenustato jūrininkams, dirbantiems laivuose, plaukiojančiuose su kitos valstybės narės ar JRAB konvencijos šalies vėliava, tokių reikalavimų, kurie viršytų šios direktyvos reikalavimus pakrančių reisų neatliekantiems laivams.

2. Dėl turinčių teisę plaukioti su valstybės narės vėliava laivų, reguliariai atliekančių pakrančių reisus prie kitos valstybės narės ar JRAB konvencijos šalies krantų: šalis, su kurios vėliava laivas turi teisę plaukioti, nustato jame dirbantiems jūrininkams tokius reikalavimus dėl rengimo, patirties ir atestavimo, kurie būtų ne žemesnio lygio negu valstybės narės ar JRAB konvencijos šalies, prie kurios krantų laivas plaukioja, reikalavimai, su sąlyga, kad jie neviršija šios direktyvos reikalavimų pakrančių reisų neatliekantiems laivams. Jūrininkų, dirbančių laivuose, išplaukiančiuose už vandenų, kuriuos valstybė narė yra apibrėžusi kaip pakrančių reisų rajoną, ir įplaukiančiuose į vandenis, kuriems šis apibrėžimas netaikomas, kompetencija privalo atitikti atitinkamus šios direktyvos reikalavimus.

3. Valstybė narė gali taikyti turinčiam teisę plaukioti su jos vėliava laivui pakrančių reisams taikomas šios direktyvos nuostatas ir tada, kai jis reguliariai atlieka pakrančių reisus prie kitos valstybės, kuri nėra Konvencijos narė, krantų, jeigu šie reisai atitinka tos valstybės narės nustatytą pakrančių reisų apibrėžimą.

4. Priėmusios sprendimą dėl pakrančių reisų apibrėžimo ir švietimo bei rengimo, kuris būtinas pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių reikalavimus, sąlygų, valstybės narės praneša Komisijai jų priimtas išsamias nuostatas.

8 straipsnis

Nuobaudos ir drausminės priemonės

1. Valstybės narės nustato tvarką bei procedūras, kaip atlikti nešališką tyrimą dėl bet kurio jos išduoto atestato ar patvirtinimo turėtojo nekompetentingumo, veiksmų ar neveikimo atvejo, apie kuriuos buvo pranešta ir dėl kurių, ryšium su šių turėtojų jų atestatuose nurodytų pareigų vykdymu, galėjo kilti tiesioginė grėsmė žmonių gyvybei ar turto saugumui jūroje arba jūros aplinkai, ir tvarką bei procedūras tokiems atestatams atimti, jų galiojimui sustabdyti ar jiems panaikinti dėl minėtos priežasties bei siekiant užkirsti kelią sukčiavimui.

2. Kiekviena valstybė narė skiria nuobaudas arba taiko drausmines sankcijas tais atvejais, kai su jos vėliava turintys teisę plaukioti laivai arba jos tinkamai kvalifikuoti jūrininkai nesilaiko šiai direktyvai vykdyti skirtų nacionalinių teisės aktų.

3. Tokios nuobaudos pirmiausia turi būti skiriamos bei drausminės sankcijos nustatomos ir taikomos, jeigu:

a) kompanija arba kapitonas priėmė į darbą asmenį, neturintį pagal šią direktyvą privalomo atestato;

b) kapitonas leido asmeniui, neturinčiam pagal šią direktyvą privalomo atestato, galiojančio lengvatinio leidimo ar dokumentinių įrodymų, privalomų pagal 18 straipsnio 4 dalį, atlikti bet kurias funkcijas arba eiti bet kurias pareigas, kurias atlikti arba kurias eiti leidžiama tik atitinkamą atestatą turinčiam asmeniui;

c) asmuo, apgaulės būdu arba pasinaudojęs suklastotais dokumentais, įsidarbino, kad atliktų bet kurias funkcijas arba eitų bet kurias pareigas, kurias atlikti ir kurias eiti pagal šią direktyvą leidžiama atestatą arba lengvatinį leidimą turinčiam asmeniui.

4. Valstybės narės, kurių jurisdikcijai priklauso kokia nors kompanija arba koks nors asmuo, dėl kurių yra aiškus pagrindas manyti, jog jie yra atsakingi už akivaizdžius 3 dalyje nurodytus šios direktyvos pažeidimus arba turi duomenų apie tokius pažeidimus, bet kuriai valstybei narei ar JRAB konvencijos šaliai, pranešusiai, jog ji ketina pradėti jos jurisdikcijai priklausantį procesą, teikia visokeriopą įmanomą pagalbą.

9 straipsnis

Kokybės reikalavimai

1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad:

a) bet kokia rengimo, kompetencijos įvertinimo, atestatų išdavimo, jų tvirtinimo ir atnaujinimo veikla, vykdoma jos įgaliotų nevalstybinių institucijų, yra prižiūrima bei kontroliuojama taikant kokybės reikalavimų sistemą tam, kad būtų užtikrinti užsibrėžti tikslai, įskaitant dėstytojų bei egzaminuotojų kvalifikacijos lygį ir jų stažą;

b) jeigu tokią veiklą vykdo valstybės įstaigos ar institucijos, taikoma kokybės reikalavimų sistema;

c) švietimo ir rengimo tikslai, kurie turi būti pasiekti, bei su jais susiję kompetencijos normatyvai, kurie turi būti taikomi, būtų aiškiai apibūdinti ir kad būtų nustatyti pagal JRAB konvenciją privalomų egzaminų ir atestavimo reikalavimus atitinkantys žinių lygiai, išmanymas ir įgūdžiai. Skirtingiems kursams ir rengimo programoms galima nustatyti atskirus tikslus ir su jais susijusius kokybės reikalavimus, kurie turi apimti atestavimo sistemos administravimą;

d) atsižvelgiant į politiką, sistemas, kontrolę ir vidines kokybės užtikrinimo peržiūras, nustatytas tam, jog iškelti tikslai būtų pasiekti, kokybės reikalavimų taikymo sritys apimtų atestavimo sistemų administravimą, visus rengimo kursus ir programas, egzaminus ir įvertinimus, kuriuos atlieka kiekviena valstybė narė arba kurie atliekami jos įgaliojimu, ir dėstytojams bei egzaminuotojams nustatytus reikalavimus dėl kvalifikacijos bei patirties.

2. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad ne rečiau kaip kartą per penkerius metus tinkamą kvalifikaciją turintys nepriklausomi asmenys, neužsiimantys pirmiau minėta veikla, įvertintų žinias, išmanymą, įgūdžius, kompetencijos įgijimą ir vertinimo veiklą bei atestavimo sistemos administravimą siekiant patvirtinti, kad:

a) visos vidinės valdymo kontrolės ir kontrolės priemonės bei veiksmai, kurių imamasi vėliau, atitinka numatytas priemones ir dokumentais nustatytą tvarką ir yra veiksmingi užtikrinant, kad iškelti tikslai būtų pasiekti;

b) kiekvieno atskiro įvertinimo rezultatai yra užregistruojami dokumentuose ir pateikiami asmenims, atsakingiems už vertinamą sritį;

c) imamasi savalaikių priemonių trūkumams pašalinti.

3. Atitinkama valstybė narė ataskaitą apie kiekvieną pagal šio straipsnio 2 dalį atliktą įvertinimą per šešis mėnesius nuo įvertinimo dienos perduoda Komisijai.

10 straipsnis

Sveikatos normatyvai. Atestatų išdavimas ir registravimas

1. Valstybės narės nustato jūrininkų sveikatos būklės normatyvus, ypač dėl jų regos ir klausos.

2. Valstybės narės užtikrina, kad atestatai būtų išduodami tik tiems kandidatams, kurie atitinka šio straipsnio reikalavimus.

3. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo pateikti patikimų įrodymų:

a) dėl savo asmens tapatybės;

b) kad jis nėra jaunesnis, negu reikalaujama pagal I priedo taisykles, taikomas norint gauti atitinkamą atestatą;

c) kad jis atitinka valstybės narės nustatytus medicininio tinkamumo normatyvus, ypač dėl regos ir klausos, ir turi galiojantį medicininį tinkamumą patvirtinantį dokumentą, išduotą valstybės narės kompetentingos institucijos pripažinto atitinkamos kvalifikacijos praktikuojančio gydytojo;

d) kad jis yra įgijęs pakankamą darbo jūroje stažą bei baigęs bet kurį jo norimam gauti atestatui I priedo taisyklėse nustatytą privalomą rengimo kursą;

e) kad jis atitinka I priedo taisyklių nustatytus kvalifikacijos normatyvus toms pareigoms, funkcijoms bei lygiams, kuriuos reikia nurodyti atestato patvirtinime.

4. Kiekviena valstybė narė įsipareigoja:

a) tvarkyti registrą arba registrus, kuriuose įregistruojami visi atestatai, kurie jos buvo išduoti kapitonams, vadovaujantiesiems specialistams ir prireikus eiliniams jūrininkams, bei atestatai, kurių galiojimo laikas pasibaigė arba kurie buvo atnaujinti ar jų galiojimas sustabdytas, arba kurie buvo panaikinti, arba apie kuriuos gauta duomenų, jog jie pamesti ar sunaikinti, taip pat jos išduoti lengvatiniai leidimai;

b) teikti kitoms valstybėms narėms ar kitoms JRAB konvencijos šalims ir kompanijoms informaciją apie atestatus, patvirtinimus bei lengvatinius leidimus, dėl kurių autentiškumo ir galiojimo patikrinimo jos kreipiasi tais atvejais, kai juos joms pateikia jūrininkai, siekiantys atestatų pripažinimo arba norintys įsidarbinti laive.

11 straipsnis

Atestatų atnaujinimas

1. Kiekvienas kapitonas, vadovaujantis specialistas ir radijo operatorius, turintis pagal bet kurį, išskyrus VI skyrių, I priedo straipsnį išduotą ar pripažintą atestatą, dirbantys jūroje arba ketinantys grįžti į darbą jūroje po krante praleisto tam tikro laiko, tam, kad įrodytų, jog ir toliau tinka darbui jūroje, privalo ne rečiau kaip kartą per penkerius metus:

a) pasitikrinti, ar atitinka 10 straipsnyje nustatytus medicininio tinkamumo normatyvus;

b) pagal JRAB kodekso A-I/11 poskyrį įrodyti, jog yra išlaikęs savo profesinę kompetenciją.

2. Kiekvienas kapitonas, vadovaujantis specialistas ir radijo operatorius tam, kad galėtų tęsti savo darbą jūroje tokiuose laivuose, dėl kurių tarptautinėmis sutartimis yra nustatyti specialaus parengimo reikalavimai, privalo sėkmingai baigti atitinkamą aprobuotą rengimą.

3. Kiekviena valstybė narė palygina kompetencijos normatyvus, jos taikytus kandidatavusiems gauti iki 2002 m. vasario 1 d. išduotus atestatus, su atitinkamiems atestatams taikomais normatyvais, nurodytais JRAB kodekso A dalyje, bei nustato, ar tokių atestatų turėtojams nereikia baigti atitinkamus žinių atnaujinimo bei kvalifikacijos kėlimo kursus arba išlaikyti egzaminą.

Žinių atnaujinimo ir kvalifikacijos kėlimo kursai patvirtinami ir į juos įtraukiami atitinkamų nacionalinių ir tarptautinių taisyklių dėl žmonių gyvybės apsaugos jūroje ir jūros aplinkos apsaugos pakeitimai bei atsižvelgiama į visus atitinkamų kompetencijos normatyvų atnaujinimus.

4. Pasikonsultavusi su visais suinteresuotaisiais, kiekviena valstybė narė parengia tam tikras žinių atnaujinimo bei kvalifikacijos kėlimo programas arba skatina jas parengti, kaip nurodyta JRAB kodekso A-I/11 poskyryje.

5. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad laivų, turinčių teisę plaukioti su jos vėliava, kapitonų, vadovaujančiųjų specialistų bei radijo operatorių žinioms atnaujinti ir kvalifikacijai kelti gautų nacionalinių bei tarptautinių taisyklių dėl žmonių gyvybės saugumo jūroje ir jūros aplinkos apsaugos naujausių pakeitimų tekstus.

12 straipsnis

Treniruoklių naudojimas

1. Eksploatacijos normatyvų ir kitų A-I/12 poskyrio nuostatų bei kitokių JRAB kodekso A dalyje bet kuriam susijusiam atestatui nustatytų reikalavimų laikomasi:

a) visais atvejais, kai rengimui privaloma naudotis treniruokliais;

b) visais atvejais, tikrinant kompetenciją pagal JRAB kodekso A dalies reikalavimus, kai tam naudojami treniruokliai;

c) visais atvejais įrodant kvalifikacijos išlaikymą pagal JRAB kodekso A dalies reikalavimus, kai tam naudojami treniruokliai.

2. Valstybių narių nuožiūra, tiems treniruokliams, kurie buvo įrengti arba pradėti naudoti iki 2002 m. vasario 1 d., gali būti padaryta išimtis dėl jų visiško atitikimo 1 dalyje nurodytus normatyvus.

13 straipsnis

Kompanijų atsakomybė

1. Pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis valstybės narės laiko kompanijas atsakingomis už tai, kad skiriant jūrininkus dirbti jų laivuose būtų laikomasi šios direktyvos, ir iš kiekvienos kompanijos reikalauja užtikrinti, kad:

a) kiekvienas jūrininkas, skiriamas į darbą bet kuriame iš jos laivų, turi atestatą, atitinkantį direktyvos reikalavimus ir valstybės narės nustatytas taisykles;

b) jų laivų įgulos yra komplektuojamos pagal taikytinus valstybės narės reikalavimus dėl saugaus įgulų komplektavimo;

c) yra tvarkomi ir nesunkiai prieinami dokumentai bei duomenys apie visus jos laivuose įdarbintus jūrininkus, įskaitant dokumentus ir duomenis apie jų patirtį, parengimą, medicininį tinkamumą bei kompetentingumą jų atliekamoms užduotims, bet nebūtinai tiktai jais apsiribojant;

d) skiriant jūrininkus į bet kurį iš jos laivų, jie yra supažindinami su jų specifinėmis užduotimis bei su visa laivo sandara, jo įranga, inventoriumi, procedūromis ir laivo savybėmis, susijusiomis su jų kasdienėmis pareigomis ar veiksmais avarinių situacijų metu;

e) laivo įgula sugeba efektyviai koordinuoti savo veiksmus avarinių situacijų metu bei vykdant svarbias saugumo arba taršos prevencijos ar jos apribojimo funkcijas.

2. Tiek kompanijos, tiek kapitonai, tiek įgulų nariai yra atsakingi už tai, kad būtų užtikrintas visiškas ir pilnutinis šiame straipsnyje nurodytų įpareigojimų įgyvendinimas ir kad būtų imamasi visų kitų būtinų priemonių tam, kad būtų užtikrinta, jog kiekvienas laivo įgulos narys kvalifikuotai ir kompetentingai prisideda prie saugaus laivo eksploatavimo.

3. Kompanija turi kiekvieno laivo, kuriam taikoma ši direktyva, kapitoną aprūpinti rašytinėmis instrukcijomis, jose išdėstydama savo politiką bei procedūras, kurių turi būti laikomasi, siekiant užtikrinti, kad visi laive naujai įdarbinti jūrininkai, prieš paskiriant jiems užduotis, turėtų pakankamai galimybių susipažinti su laivo įranga, jo eksploatacijos procedūromis ir kitomis priemonėmis, reikalingomis tinkamai šias užduotis vykdyti. Ši politika ir procedūros apima:

a) pakankamą laiko tarpą, per kurį kiekvienas laive naujai įdarbintas jūrininkas galėtų susipažinti su:

i) konkrečia įranga, kurią jūrininkas naudos arba valdys;

ii) konkrečia budėjimo laive tvarka, saugumo, aplinkos apsaugos ir veiksmų avarinių situacijų metu procedūromis bei priemonėmis, apie kurias jūrininkui reikalinga žinoti tam, kad jis tinkamai vykdytų jam paskirtas užduotis;

b) nusimanančio įgulos nario, atsakingo už tai, kad kiekvienas laive naujai įdarbintas jūrininkas galėtų gauti esminę informaciją jam suprantama kalba, paskyrimą.

14 straipsnis

Tinkamumas budėti

1. Valstybės narės, siekdamos užkirsti kelią nuovargiui, nustato budinčio personalo poilsiui skirto laiko trukmę bei užtikrina, kad jos būtų laikomasi, ir reikalauja, kad budėjimo sistemos būtų sudarytos taip, jog budinčio personalo darbingumas nesumažėtų dėl nuovargio ir jog užduotys būtų organizuotos tokiu būdu, kad pirmoji budėjimo pamaina reiso pradžioje bei paskesnės pamainos būtų pakankamai pailsėjusios ir kitais atžvilgiais tiktų budėti.

2. Visiems asmenims, kuriems paskirta eiti budėjimo pamainai vadovaujančio specialisto arba budėjimo pamainos eilinio jūrininko pareigas, privaloma suteikti bent 10 poilsio valandų per bet kurį 24 valandų laikotarpį.

3. Poilsio valandas leidžiama dalyti į ne daugiau kaip dvi laiko atkarpas; viena iš jų privalo būti ne trumpesnė negu 6 valandos.

4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų dėl poilsio trukmės neprivaloma laikytis avarinės situacijos arba pratybų metu ar kitomis nepaprastomis eksploatavimo sąlygomis.

5. Nepaisant šio straipsnio 2 ir 3 dalių, minimalus 10 valandų laikotarpis gali būti sutrumpintas, bet ne trumpiau kaip iki 6 iš eilės einančių valandų su sąlyga, kad toks sutrumpinimas netruktų ilgiau kaip dvi dienas ir kad per kiekvieną septynių dienų laikotarpį būtų suteikiama ne mažiau kaip 70 poilsio valandų.

6. Valstybės narės reikalauja, kad budėjimo tvarkaraščiai būtų pakabinti gerai matomose vietose.

15 straipsnis

Lengvatiniai leidimai

1. Išimtinio būtinumo aplinkybėmis kompetentingos institucijos, jei, jų nuomone, tai nekelia grėsmės žmonėms, turtui arba aplinkai, gali išduoti lengvatinį leidimą konkrečiai įvardytam jūrininkui konkrečiai nurodytame laive konkrečiai nustatytą, bet neviršijantį šešių mėnesių, laiką eiti pareigas, išskyrus radijo ryšio vadovaujančiuosius specialistus arba radijo telefono operatoriaus pareigas (jei atitinkamame Radijo ryšio reglamente nenurodyta kitaip), kurioms jis neturi atitinkamo atestato, jeigu asmens, kuriam išduodamas toks lengvatinis leidimas, kvalifikacijos lygis, kompetentingų institucijų nuomone, yra pakankamas užimti šią laisvą vietą nepažeidžiant saugumo. Tačiau lengvatiniai leidimai negali būti išduodami nei kapitonams, nei vyriausiesiems mechanikams, nebent force majeure aplinkybėmis, bet ir tuo atveju tiktai kiek įmanoma trumpesniam laikui.

2. Lengvatinis leidimas eiti bet kurias pareigas gali būti išduotas asmeniui, turinčiam atitinkamą atestatą, tik viena pakopa žemesnėms pareigoms. Jeigu šioms viena pakopa žemesnėms pareigoms atestato nereikia, lengvatinis leidimas gali būti išduotas asmeniui, kuris, kompetentingų institucijų nuomone, pagal savo pasirengimo lygį bei patirtį aiškiai atitinka šioms pareigoms taikomus reikalavimus, su sąlyga, kad, jei šis asmuo neturi jokio tinkamo atestato, jis privalo išlaikyti kompetentingų institucijų pripažintą egzaminą tam, kad taip būtų įrodyta, jog lengvatinį leidimą galima išduoti nepažeidžiant saugumo. Be to, kompetentingos institucijos užtikrina, kad į šią vietą kiek įmanoma greičiau būtų paskirtas atitinkamą atestatą turintis asmuo.

16 straipsnis

Valstybių narių atsakomybė dėl rengimo ir kompetencijos įvertinimo

1. Valstybės narės paskiria institucijas arba įstaigas, kurios:

- organizuoja 3 straipsnyje nurodytą rengimą,

- organizuoja ir (arba) prižiūri egzaminus, jeigu tai būtina,

- išduoda 10 straipsnyje minimus atestatus,

- išduoda 15 straipsnyje numatytus lengvatinius leidimus.

2. Valstybės narės užtikrina, kad:

a) jūrininkų rengimas ir kompetencijos įvertinimas visais atvejais būtų:

1. organizuojami pagal rašytines programas, apimančias tokius dėstymo metodus ir priemones, procedūras bei kursų turinį, kokie yra būtini tam, kad būtų pasiektas nustatytas kompetencijos lygis;

2. vykdomi, prižiūrimi, įvertinami bei remiami asmenų, kvalifikuotų pagal šio straipsnio d, e ir f dalis;

b) asmenys, vykdantys laive rengimą arba atliekantys kompetencijos įvertinimą nenutraukiant darbo, privalo tai daryti tik tada, kai šis rengimas ar kompetencijos įvertinimas nedaro neigiamo poveikio normaliai laivo eksploatacijai ir kai jie gali rengimui ar kompetencijos įvertinimui skirti laiko;

c) dėstytojai, prižiūrintys asmenys ir egzaminuotojai būtų tinkamos kvalifikacijos tam tikroms jūrininkų rengimo ir kompetencijos įvertinimo, vykdomų laive arba krante, rūšims bei lygiams;

d) kiekvienas asmuo, laive ar krante vykdantis jūrininko rengimą nenutraukiant darbo, skirtą jam atestuoti pagal šią direktyvą, privalo:

1. išmanyti rengimo programą bei suvokti specifinius konkrečios vykdomo rengimo rūšies tikslus;

2. turėti tai užduočiai, kurios vykdymui rengiama, reikalingą kvalifikaciją;

3. jei rengimas vykdomas naudojant treniruoklį:

i) turėti tinkamą parengimą dėl mokymo naudojant treniruoklius metodų;

ii) būti įgijęs praktinės rengimui naudojamo konkretaus treniruoklio tipo eksploatavimo patirties;

e) kiekvienas asmuo, atsakingas už jūrininko rengimo nenutraukiant darbo, skirto gauti atestatą, priežiūrą, privalo visapusiškai suprasti rengimo programą bei specifinius kiekvienos vykdomo rengimo rūšies tikslus;

f) kiekvienas asmuo, laive ar krante atliekantis jūrininko kompetencijos įvertinimą nenutraukiant darbo, skirtą jam atestuoti, privalo:

1. turėti pakankamai žinių ir supratimo apie įvertinamą kompetenciją;

2. turėti vertinamai užduočiai atlikti reikalingą kvalifikaciją;

3. būti baigęs tinkamą parengimo kursą dėl kompetencijos įvertinimo metodų ir praktikos;

4. būti įgijęs kompetencijos vertinimo praktinės patirties;

5. jei vertinant kompetenciją naudojami treniruokliai — prižiūrint ir aprobavus patyrusiam egzaminuotojui būti įgijęs praktinės patirties vertindamas kompetenciją naudojant konkretaus tipo treniruoklį;

g) jeigu valstybė narė pripažįsta, jog tam tikra rengimo programa, mokymo įstaiga arba mokymo įstaigos suteikiama kvalifikacija sudaro dalį jos reikalavimų išduodant atestatą, dėstytojų ir egzaminuotojų kvalifikacijai bei patirčiai taikomos 9 straipsnio nuostatos dėl kokybės reikalavimų. Kvalifikacija, patirtis ir kokybės reikalavimų taikymas apima tinkamą dėstymo metodų mokymą ir rengimo bei kompetencijos įvertinimo metodus ir praktiką, taip pat atitinka visus taikytinus šio straipsnio d, e ir f punktų reikalavimus.

17 straipsnis

Susižinojimas laive

Valstybės narės užtikrina, kad:

a) nepažeidžiant šio straipsnio b ir d punktų, visuose su valstybės narės vėliava plaukiojančiuose laivuose visą laiką būtų veiksmingos visų laivo įgulos narių žodinio susižinojimo priemonės, kurias jie naudoja saugai užtikrinti, pirmiausia, kad teisingai ir laiku būtų gaunami ir suprantami pranešimai bei nurodymai;

b) visuose su valstybės narės vėliava plaukiojančiuose ir jos uoste reisą pradedančiuose arba užbaigiančiuose keleiviniuose laivuose būtų nustatyta ir į jo dienyną įrašyta laive vartojama darbo kalba, siekiant užtikrinti, kad įgulos veiksmai užtikrinant saugą būtų veiksmingi.

Atitinkamai kompanija arba kapitonas nustato atitinkamą laive vartojamą darbo kalbą. Reikalaujama, kad kiekvienas jūrininkas ją suprastų ir tam tikrais atvejais galėtų ta kalba duoti įsakymus ir nurodymus bei atsiskaityti.

Jeigu laive vartojama darbo kalba nėra valstybės narės valstybinė kalba, visi planai ir sąrašai turi būti skelbiami su vertimu į laive vartojamą darbo kalbą;

c) keleivinių laivų personalą, kuriam pagal laivo įgulos sąrašus paskirta padėti keleiviams avarinių situacijų metu, būtų lengva atpažinti ir jis turėtų tam pakankamų bendravimo įgūdžių, atsižvelgiant į tinkamą toliau nurodytų veiksnių derinį:

i) konkrečiu reisu vykstančių keleivių pagrindinių tautybių vartojamą kalbą arba kalbas;

ii) tikimybę, kad gebėjimas duoti pagrindinius nurodymus vartojant paprastą anglų kalbos leksiką gali būti bendravimo su pagalbos reikalingu keleiviu priemonė, neatsižvelgiant į tai, ar įgulos narys ir keleivis kalba ta pačia kalba, ar ne;

iii) galimybę, jog avarinių situacijų metu, kai bendrauti žodžiu darosi nepraktiška, gali prireikti kitų bendravimo būdų, pavyzdžiui, pademonstruoti arba rankomis duoti atitinkamus signalus, arba atkreipti dėmesį į instrukcijų, rinkimosi, gelbėjimo priemonių vietas arba evakuacijos kelius;

iv) tai, kaip keleiviai buvo aprūpinti išsamiomis saugos instrukcijomis jų gimtąja kalba arba kalbomis;

v) kalbas, kuriomis avarinių situacijų ar pratybų metu galima per laivo transliacijos sistemą skelbti avarinius pranešimus, perduodant keleiviams svarbius nurodymus arba palengvinant įgulos narių užduotis padėti keleiviams;

d) su valstybės narės vėliava plaukiojančiuose naftos tanklaiviuose, cheminių medžiagų tanklaiviuose ir suskystintų dujų tanklaiviuose laivo kapitonas, vadovaujantys specialistai ir eiliniai jūrininkai galėtų bendrauti darbo kalba ar kalbomis;

e) būtų reikiamos priemonės palaikyti ryšį su krante esančiomis institucijomis bendra kalba arba tų institucijų vartojama kalba;

f) pagal Direktyvą 95/21/EB vykdydamos uosto valstybės kontrolę valstybės narės taip pat patikrina, ar su kitos valstybės, kuri nėra valstybė narė, vėliava plaukiojantys laivai taip pat laikosi šio straipsnio.

18 straipsnis

Atestatų pripažinimas

1. Valstybės narės, tarpusavyje pripažindamos 4 straipsnyje nurodytus atestatus, kuriuos turintys jūrininkai yra valstybių narių piliečiai, laikosi Direktyvų 89/48/EEB ir 92/51/EEB nuostatų.

2. Valstybės narės, tarpusavyje pripažindamos 4 straipsnyje nurodytus atestatus, kuriuos turintys jūrininkai nėra valstybių narių piliečiai, taip pat laikosi Direktyvų 89/48/EEB ir 92/51/EEB nuostatų.

3. 4 straipsnyje nurodytų atestatų neturintiems jūrininkams galima leisti dirbti su valstybės narės vėliava plaukiojančiuose laivuose, jeigu sprendimas pripažinti tų jūrininkų turimus atestatus buvo priimtas laikantis toliau nurodytos tvarkos:

a) patvirtinimo būdu pripažindama trečiosios šalies išduotą atestatą, valstybė narė taiko II priede nustatytą tvarką ir kriterijus;

b) valstybės narės praneša Komisijai, kuri informuoja kitas valstybes nares, apie atitinkamus jų pripažintus atestatus arba apie atestatus, kuriuos ketina pripažinti pagal a punkte nurodytus kriterijus;

c) jeigu valstybėms narėms pagal b punktą iš Komisijos gavus pranešimą, per tris mėnesius nuo jo gavimo dienos valstybė narė arba Komisija pagal a punkte nurodytus kriterijus pareiškia nesutikimą, Komisija tokiam klausimui taiko 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką. Atitinkama valstybė narė imasi tinkamų priemonių, kad būtų įgyvendinti pagal 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką priimti sprendimai;

d) jeigu atitinkamas trečiosios šalies išduotas atestatas pripažįstamas pagal pirmiau minėtą tvarką ir jeigu jį įvertinęs Jūrų saugumo komitetas negali nustatyti, kad trečioji šalis būtų įrodžiusi, jog visos JRAB konvencijos nuostatos buvo įgyvendintos iki galo, Komisija, siekdama, kad tos šalies išduoto atestato pripažinimas būtų įvertintas pakartotinai, taiko 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką. Atitinkama valstybė narė imasi tinkamų priemonių, kad būtų įgyvendinti pagal 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką priimti sprendimai;

e) Komisija parengia ir atnaujina pagal pirmiau minėtą tvarką pripažintų tinkamų atestatų sąrašą. Jis skelbiamas Europos Bendrijų oficialiojo leidinio C serijoje

4. Nepaisant 5 straipsnio 6 dalies, valstybė narė, jeigu to reikalauja aplinkybės, gali leisti su jos vėliava plaukiojančiame laive pagal trečiosios šalies reikalavimus išduotą ir patvirtintą atitinkamą galiojantį atestatą, kurio kol kas suinteresuota valstybė narė nėra patvirtinimu pripažinusi, turinčiam jūrininkui ne ilgiau kaip tris mėnesius eiti pareigas, išskyrus vyresniojo radijo operatoriaus arba radijo operatoriaus pareigas, išskyrus Radijo ryšio reglamente numatytus atvejus, kad jis galėtų dirbti su jos vėliava plaukiojančiame laive. Turi būti lengvai prieinamas dokumentinis įrodymas, kad kompetentingoms institucijoms įteikta paraiška suteikti patvirtinimą.

19 straipsnis

Uosto valstybės kontrolė

1. Kiekvieną laivą, nepaisant vėliavos, su kuria jis plaukioja, išskyrus 2 straipsnyje išvardytų tipų laivus, kol jis stovi valstybės narės uostuose, vykdydami uosto valstybės kontrolę tikrina tinkamai įgalioti tos valstybės pareigūnai, kurie nustato, ar visi laive dirbantys jūrininkai, pagal JRAB konvenciją privalantys turėti atestatus, turi šiuos atestatus arba atitinkamus lengvatinius leidimus.

2. Valstybės narės, pagal šią direktyvą vykdydamos uosto valstybės kontrolę, užtikrina, kad būtų taikomos visos atitinkamos Direktyvos 95/21/EB nuostatos ir joje nustatyta tvarka.

20 straipsnis

Uosto valstybės kontrolės procedūros

1. Nepažeidžiant Direktyvos 95/21/EB, pagal 19 straipsnį vykdoma uosto valstybės kontrolė. Tai:

- tikrinimas, ar visi laive dirbantys jūrininkai, kuriuos pagal JRAB konvenciją yra privaloma atestuoti, turi reikiamus atestatus ar galiojančius lengvatinius leidimus arba gali pateikti dokumentinių įrodymų, jog yra laivo vėliavos valstybės institucijoms padavę prašymus, kad jiems būtų išduoti patvirtinimai,

- patikrinimas, ar laive dirbančių jūrininkų skaičius ir jų atestatai atitinka laivo vėliavos valstybės institucijų nustatytus reikalavimus dėl saugaus įgulų komplektavimo.

2. Laivo jūrininkų gebėjimas laikytis JRAB konvencija nustatytų budėjimo normatyvų vertinamas pagal JRAB kodekso A dalį, jeigu yra aiškus pagrindas manyti, kad tų normatyvų nesilaikoma, nes:

- laivas su kuo nors susidūrė arba užplaukė ant seklumos ar kranto,

- laivui plaukiant, stovint nuleidus inkarą arba prie krantinės iš jo buvo išmesta ar nutekėjo medžiagų ir dėl to buvo pažeista kuri nors iš tarptautinių konvencijų,

- laivas manevravo chaotiškai arba nesaugiai, taip pažeisdamas Organizacijos patvirtintas laivybos kelių taisykles arba saugios laivybos praktiką bei procedūras,

- laivas kitais atvejais buvo valdomas taip, kad kėlė grėsmę žmonėms, turtui ar aplinkai,

- atestatas buvo gautas nesąžiningai arba jo turėtojas nėra tas asmuo, kuriam tas atestatas buvo išduotas,

- laivas plaukia su JRAB konvencijos neratifikavusios šalies vėliava arba jo kapitonas, vadovaujantis specialistas arba eilinis jūrininkas turi JRAB konvencijos neratifikavusios trečiosios šalies išduotą atestatą.

3. Nepaisant atestato tikrinimo, pagal šio straipsnio 2 dalį atliekant vertinimą galima jūrininko prašyti, kad atitinkamą kompetenciją jis pademonstruotų darbo vietoje. Atliekant vertinimą galima tikrinti, ar buvo laikomasi eksploatacijos reikalavimų dėl budėjimo normatyvų ir ar susiklosčius avarinėms situacijoms pagal jūrininko kompetencijos lygį imamasi tinkamų veiksmų.

21 straipsnis

Sulaikymas

Nepažeidžiant Direktyvos 95/21/EB, jeigu uosto valstybės kontrolę vykdantis pareigūnas nustato, kad toliau išvardyti pažeidimai kelia pavojų asmenims, turtui arba aplinkai, tie pažeidimai turi būti vienintelė priežastis, dėl kurios valstybė narė gali sulaikyti laivą:

a) jūrininkai neturi atestatų, tinkamų atestatų, galiojančių lengvatinių leidimų arba negali pateikti dokumentinio įrodymo, kad vėliavos valstybės institucijoms įteikta paraiška dėl pripažinimą liudijančio patvirtinimo;

b) nesilaikoma vėliavos valstybės taikomų saugaus įgulų komplektavimo reikalavimų;

c) laivavedybos ir mašinų skyriaus budėjimo organizavimas neatitinka reikalavimų, kuriuos yra nustačiusi vėliavos valstybė;

d) budėjimo pamainoje nėra asmens, galinčio valdyti įrangą, kuri yra svarbi užtikrinant saugią laivavedybą, avarinį radijo ryšį ir jūros taršos prevenciją;

e) nepateikiamas įrodymas, kad jūrininkas, kuris pagal paskirtas pareigas atsakingas už laivo saugumą ir taršos prevenciją, turi toms pareigoms būtinų profesinių įgūdžių;

f) negalėjimas reiso pradžioje sudaryti pirmąją budėjimo pamainą ir kitas ją keičiančias pamainas iš pakankamai pailsėjusių arba kitais atžvilgiais tinkamų budėti asmenų.

22 straipsnis

Pakeitimai

1. Šią direktyvą galima iš dalies pakeisti pagal 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką tam, kad pagal šią direktyvą būtų galima taikyti vėlesnius 1 straipsnio 16, 17, 18, 23 ir 24 dalyse nurodytų tarptautinių kodeksų, kurie jau įsigaliojo, pakeitimus.

2. Taryba, gavusi per penkerius metus nuo 2003 m. gegužės 25 d. pateiktą Komisijos pasiūlymą, kuriame atsižvelgiama į taikant šią direktyvą sukauptą patirtį, pagal sutarties sąlygas sprendžia dėl kiekvieno II priedo pakeitimo.

3. Priėmus naujus JRAB konvencijos dokumentus arba protokolus, Taryba sprendimą priima remdamasi Komisijos pasiūlymu ir atsižvelgdama į valstybių narių parlamentines procedūras bei atitinkamas TJO taikomas procedūras dėl išsamių priemonių tiems naujiems dokumentams arba protokolams ratifikuoti ir užtikrina, kad valstybėse narėse jie būtų taikomi vienodai ir tuo pačiu laiku.

23 straipsnis

Komiteto darbo tvarka

1. Komisijai padeda komitetas.

2. Jeigu daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, laikantis jo 8 straipsnio.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje numatytas laikotarpis yra aštuonios savaitės.

3. Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

24 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Iki 2002 m. vasario 1 d. valstybės narės gali ir toliau išduoti, pripažinti bei tvirtinti atestatus pagal nuostatas, kurios iki 1997 m. vasario 1 d. buvo taikomos jūrininkams, iki 1998 m. rugpjūčio 1 d. pradėjusiems įgyti aprobuotą darbo jūroje stažą, mokytis pagal aprobuotą lavinimo ir rengimo programą arba parengimo kursą.

2. Iki 2002 m. vasario 1 d. valstybės narės gali ir toliau pratęsti ir atnaujinti atestatus bei patvirtinimus pagal nuostatas, kurios buvo taikomos iki 1997 m. vasario 1 d.

3. Kai valstybė narė, vadovaudamasi 11 straipsniu, pakartotinai išduoda atestatus, jos anksčiau išduotus pagal nuostatas, kurios buvo taikomos iki 1997 m. vasario 1 d., arba pratęsia jų galiojimą, ji gali savo nuožiūra pakeisti ankstesniuose atestatuose įrašytus tonažo apribojimus taip:

1) vietoj "200 bruto registro tonų" gali būti įrašyta "500 bruto talpos";

2) vietoj "1600 bruto registro tonų" gali būti įrašyta "3000 bruto talpos".

25 straipsnis

Nuobaudos

Valstybės narės nustato nuobaudų sistemas už pagal 1, 3, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17 straipsnius, 18 straipsnio 3 ir 4 dalis, 19, 20, 21 ir 24 straipsnius ir I bei II priedus priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimus ir imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad jos būtų taikomos. Numatytos nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

26 straipsnis

Pranešimas

Valstybės narės nedelsdamos pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų visų nuostatų tekstus. Komisija apie tai praneša kitoms valstybėms narėms.

27 straipsnis

Panaikinimas

1. Direktyva 94/58/EB su pakeitimais, padarytais III priedo A dalyje nurodyta direktyva, panaikinama nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų dėl III priedo B dalyje nustatyto termino dėl perkėlimo į nacionalinę teisę.

2. Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir turi būti skaitomos pagal IV priede pateiktą koreliacinę lentelę.

28 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje

29 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Liuksemburge, 2001 m. balandžio 4 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

N. Fontaine

Tarybos vardu

Pirmininkas

B. Rosengren

[1] OL C 14, 2001 1 16, p. 41.

[2] 2000 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2001 m. kovo 12 d. Tarybos sprendimas.

[3] OL L 319, 1994 12 12, p. 28. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 98/35/EB (OL L 172, 1998 6 17, p. 1).

[4] Žr. III priedo B dalį.

[5] OL C 271, 1993 10 7, p. 1.

[6] OL C 109, 1997 4 8, p. 1.

[7] OL L 19, 1989 1 24, p. 16.

[8] OL L 209, 1992 7 24, p. 25. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2000/5/EB (OL L 54, 2000 2 26, p. 42).

[9] OL L 167, 1999 7 2, p. 33.

[10] OL L 157, 1995 7 7, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 1999/97/EB (OL L 331, 1999 12 23, p. 67).

[11] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

3 STRAIPSNYJE NURODYTI JRAB KONVENCIJOS RENGIMO REIKALAVIMAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šiame priede nurodytos taisyklės yra papildytos JRAB kodekso A dalyje pateiktomis privalomomis nuostatomis, išskyrus VIII skyrių, VIII/2 taisyklę.

Kiekviena nuoroda į taisyklės reikalavimą — tai taip pat nuoroda į atitinkamą JRAB kodekso A dalies skyrių.

2 JRAB kodekso A dalyje pateikiami kompetencijos normatyvai, privalomi kandidatuojantiems gauti atestatus arba juos atnaujinti pagal JRAB konvencijos nuostatas. Tam, kad aiškiau būtų apibrėžtas VII skyriuje nustatytų alternatyvaus atestavimo nuostatų ir II, III ir IV skyrių atestavimo nuostatų ryšys, kompetencijos normatyvuose nurodytos kompetencijos rūšys atitinkamai skirstomos pagal šias septynias funkcijas:

1) laivavedyba;

2) darbas su kroviniais ir krovos darbai;

3) laivo eksploatacinis valdymas ir žmonių saugumas laive;

4) jūrų laivų mašinos;

5) elektromechanika, elektronika ir valdymo įranga;

6) techninė priežiūra ir remontas;

7) radijo ryšys.

Nustatomi tokie atsakomybės lygiai:

1) vadovavimo lygis;

2) eksploatavimo lygis;

3) pagalbinis lygis.

Funkcijos bei atsakomybės lygiai nustatomi pagal kompetencijos normatyvų lentelių, pateiktų JRAB kodekso A dalies II, III ir IV skyriuose, paantraštes.

II SKYRIUS

KAPITONAS IR DENIO SKYRIUS

II/1 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi 500 bruto talpos arba didesnių laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantiems specialistams

1. Kiekvienas laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas, dirbantis 500 bruto talpos arba didesniame jūrų laive, privalo turėti atitinkamą atestatą.

2. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

2.1. būti ne jaunesnis kaip 18 metų;

2.2. turėti ne mažesnį kaip vienerių metų aprobuotą darbo jūroje stažą, kuris yra aprobuotos rengimo programos, apimančios rengimą laive pagal JRAB kodekso A-II/1 poskyrio reikalavimus, dalis ir kuris yra dokumentais pagrįstas aprobuotos formos rengimo registravimo dienyne; kitu atveju jis privalo turėti aprobuotą ne mažesnį kaip trejų metų darbo jūroje stažą;

2.3. įgydamas privalomą darbo jūroje stažą, ne trumpiau kaip šešis mėnesius būti vykdęs budėjimo laivo tiltelyje užduotis vadovaujant kapitonui arba atestuotam vadovaujančiam specialistui;

2.4. atitikti taikytinus IV skyriaus taisyklių reikalavimus, kiek jie yra šiam atvejui pritaikomi, tam, kad galėtų pagal Radijo ryšio reglamentą vykdyti jam priskirtas radijo ryšio užduotis;

2.5. turėti aprobuotą išsilavinimą bei būti baigęs aprobuotą parengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-II/1 poskyryje nurodytus kompetencijos normatyvus.

II/2 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi 500 bruto talpos arba didesnių laivų kapitonams ir vyresniesiems kapitono padėjėjams

3000 bruto talpos arba didesnių laivų kapitonas ir vyresnysis kapitono padėjėjas

1. Kiekvienas 3000 bruto talpos arba didesnio jūrų laivo kapitonas ir vyresnysis kapitono padėjėjas privalo turėti atitinkamą atestatą.

2. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

2.1. atitikti atestavimo reikalavimus, taikomus 500 bruto talpos arba didesnių laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiam specialistui, ir turėti aprobuotą darbo jūroje einant šias pareigas stažą:

2.1.1. atestuojant dėl vyresniojo kapitono padėjėjo atestato — ne mažesnį negu 12 mėnesių;

2.1.2. atestuojant dėl kapitono atestato — ne mažesnį negu 36 mėnesių; tačiau šis laikotarpis gali būti sutrumpintas iki 24 mėnesių, bet ne trumpesnio laikotarpio, jei ne mažiau kaip 12 mėnesių šio darbo jūroje stažo įgyta dirbant vyresniuoju kapitono padėjėju;

2.2. turėti aprobuotą išsilavinimą bei būti baigęs aprobuotą parengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-II/2 poskyryje 3000 bruto talpos laivų kapitonams ir vyresniesiems kapitono padėjėjams nustatytus kompetencijos normatyvus.

Nuo 500 iki 3000 bruto talpos laivų kapitonas ir vyresnysis kapitono padėjėjas

3. Kiekvienas nuo 500 iki 3000 bruto talpos jūrų laivo kapitonas ir vyresnysis kapitono padėjėjas privalo turėti atitinkamą atestatą.

4. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

4.1. atestuojant dėl vyresniojo kapitono padėjėjo atestato — atitikti reikalavimus, taikomus 500 bruto talpos arba didesnių laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiam specialistui;

4.2. atestuojant dėl kapitono atestato, — atitikti reikalavimus, taikomus 500 bruto talpos arba didesnių laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiam specialistui, ir turėti ne mažesnį negu 36 mėnesių darbo jūroje einant šias pareigas stažą; tačiau šis laikotarpis gali būti sutrumpintas iki 24 mėnesių, bet ne trumpesnio laikotarpio, jei ne mažiau kaip 12 mėnesių šio darbo jūroje stažo įgyta dirbant vyresniuoju kapitono padėjėju;

4.3. būti baigęs aprobuotą parengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-II/2 poskyryje nuo 500 iki 3000 bruto talpos laivų kapitonams ir vyresniesiems kapitonų padėjėjams nustatytus kompetencijos normatyvus.

II/3 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi mažesnių negu 500 bruto talpos laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantiems specialistams ir kapitonams

Pakrančių reisų neatliekantys laivai

1. Kiekvienas laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas, dirbantis mažesniame negu 500 bruto talpos pakrančių reisų neatliekančiame jūrų laive, privalo turėti atitinkamą atestatą, taikomą darbui 500 bruto talpos arba didesniuose laivuose.

2. Kiekvienas kapitonas, dirbantis mažesniame negu 500 bruto talpos pakrančių reisų neatliekančiame laive, privalo turėti atitinkamą atestatą, taikomą darbui kapitonu nuo 500 iki 3000 bruto talpos laivuose.

Pakrančių reisus atliekantys laivai

Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas

3. Kiekvienas mažesnių negu 500 bruto talpos pakrančių reisus atliekančių laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo turėti atitinkamą atestatą.

4. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis būti atestuotas mažesnio negu 500 bruto talpos pakrančių reisus atliekančio jūrų laivo laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiu specialistu, privalo:

4.1. būti ne jaunesnis kaip 18 metų;

4.2. būti baigęs ir įgijęs:

4.2.1. specialų parengimo kursą, įskaitant atitinkamą darbo jūroje stažą, kaip to reikalauja Administracija; arba

4.2.2. aprobuotą ne trumpesnį kaip trejų metų darbo jūroje denio skyriuje stažą;

4.3. atitikti taikytinus IV skyriaus taisyklių reikalavimus, kiek jie taikomi šiam atvejui, tam, kad galėtų pagal Radijo ryšio reglamentą vykdyti jam priskirtas radijo ryšio užduotis;

4.4. turėti aprobuotą išsilavinimą bei būti baigęs aprobuotą parengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-II/3 poskyryje mažesnių negu 500 bruto talpos pakrančių reisus atliekančių laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantiems specialistams nustatytus kompetencijos normatyvus.

Kapitonas

5. Kiekvienas kapitonas, dirbantis mažesniame negu 500 bruto talpos pakrančių reisus atliekančiame jūrų laive, privalo turėti atitinkamą atestatą.

6. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis būti atestuotas mažesnio negu 500 bruto talpos pakrančių reisus atliekančio jūrų laivo kapitonu, privalo:

6.1. būti ne jaunesnis kaip 20 metų;

6.2. turėti ne mažesnį kaip 12 mėnesių aprobuotą darbo jūroje laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiu specialistu stažą;

6.3. turėti aprobuotą išsilavinimą bei būti baigęs aprobuotą parengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-II/3 poskyryje mažesnių negu 500 bruto talpos pakrančių reisus atliekančių laivų kapitonams nustatytus kompetencijos normatyvus.

7. Išimtys

Jei Administracija mano, kad taikyti visus šios taisyklės bei JRAB kodekso A-II/3 poskyrio reikalavimus kuriam nors laivui neracionalu arba neįgyvendinama dėl jo dydžio ir jo plaukiojimo sąlygų, ji gali, kiek įmanoma, atleisti tokio laivo arba tokių laivų klasės kapitoną ir laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantį specialistą nuo prievolės vykdyti kai kuriuos reikalavimus, turėdama omenyje ir visų galinčių plaukioti tuose pačiuose vandenyse laivų saugumą.

II/4 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi laivavedybos budėjimo pamainos eiliniams jūrininkams

1. Kiekvienas 500 bruto talpos arba didesnio jūrų laivo laivavedybos budėjimo pamainos eilinis jūrininkas, kuris nėra nei rengiamas eilinis jūrininkas, nei toks eilinis jūrininkas, kurio užduotys budėjimo metu nereikalauja kvalifikacijos, privalo būti atestuotas, kad galėtų vykdyti savo užduotis.

2. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

2.1. būti ne jaunesnis kaip 16 metų;

2.2. būti įgijęs ir baigęs:

2.2.1. aprobuotą darbo jūroje stažą, apimantį ne trumpesnį kaip šešių mėnesių parengimą bei praktiką; arba

2.2.2. specialų parengimo kursą arba iki darbo jūroje ar laive, apimantį aprobuotą ne trumpesnį kaip dviejų mėnesių darbo jūroje stažą;

2.3. atitikti JRAB kodekso A-II/4 poskyryje nustatytus kompetencijos normatyvus.

3. Pagal 2 dalies 2 punkto 1 ir 2 papunkčius privalomi darbo jūroje stažas, parengimas ir praktika turi sietis su laivavedybos budėjimo funkcijomis bei apimti užduočių vykdymą prižiūrint kapitonui, laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiam specialistui arba kvalifikuotam eiliniam jūrininkui.

4. Valstybė narė gali laikyti, jog jūrininkai atitinka šios taisyklės reikalavimus, jei per paskutinius penkerius iki Konvencijos įsigaliojimo šiai šaliai metus jie ne trumpiau kaip vienerius metus ėjo tiesiogiai su šiais reikalavimais susijusias pareigas denio skyriuje.

III SKYRIUS

MAŠINŲ SKYRIUS

III/1 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi nuolat aptarnaujamo mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantiems mechanikams arba mechanikams, paskirtiems budėti periodiškai neaptarnaujamame mašinų skyriuje

1. Kiekvienas 750 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių jūrų laivo nuolat aptarnaujamo mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas arba mechanikas, paskirtas budėti periodiškai neaptarnaujamame tokio laivo mašinų skyriuje, privalo turėti atitinkamą atestatą.

2. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

2.1. būti ne jaunesnis kaip 18 metų;

2.2. turėti ne mažesnį negu šešių mėnesių darbo jūroje mašinų skyriuje stažą, atitinkantį JRAB kodekso A-III/1 poskyrio reikalavimus;

2.3. turėti aprobuotą ne trumpesnį kaip 30 mėnesių išsilavinimą bei būti baigęs parengimo kursą, apimančius ir rengimą laive, įregistruotą aprobuotos formos rengimo registravimo dienyne, bei atitikti JRAB kodekso A-III/1 poskyryje nurodytus kompetencijos normatyvus.

III/2 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi 3000 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių laivų vyriausiesiems mechanikams ir antriesiems mechanikams

1. Kiekvienas 3000 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių jūrų laivo vyriausiasis mechanikas ir antrasis mechanikas privalo turėti atitinkamą atestatą.

2. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

2.1. atitikti atestavimo reikalavimus, taikomus mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujančiam specialistui, ir:

2.1.1. atestuojant antrojo mechaniko atestatui gauti — turėti ne mažesnį kaip 12 mėnesių aprobuotą darbo jūroje mechaniku stažuotoju arba mechaniku stažą;

2.1.2. atestuojant vyriausiojo mechaniko atestatui gauti — turėti ne mažesnį kaip 36 mėnesių aprobuotą darbo jūroje stažą, iš kurio ne mažiau kaip 12 mėnesių einant atsakingas mechaniko pareigas, kurioms reikalinga turėti antrojo mechaniko kvalifikaciją;

2.2. turėti aprobuotą išsilavinimą bei būti baigęs aprobuotą parengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-III/2 poskyryje nustatytus kompetencijos normatyvus.

III/3 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi nuo 750 kW iki 3000 kW galingumo pagrindinių variklių laivų vyriausiesiems mechanikams ir antriesiems mechanikams

1. Kiekvienas nuo 750 kW iki 3000 kW galingumo pagrindinių variklių jūrų laivo vyriausiasis mechanikas ir antrasis mechanikas privalo turėti atitinkamą atestatą.

2. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

2.1. atitikti atestavimo reikalavimus, taikomus mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujančiam specialistui, ir:

2.1.1. atestuojant antrojo mechaniko atestatui gauti — turėti ne mažesnį kaip 12 mėnesių aprobuotą darbo jūroje mechaniku stažuotoju arba mechaniku stažą;

2.1.2. atestuojant vyriausiojo mechaniko atestatui gauti — turėti ne mažesnį kaip 24 mėnesių aprobuotą darbo jūroje stažą, iš kurio ne mažiau kaip 12 mėnesių einant pareigas, kurioms reikalinga antrojo mechaniko kvalifikacija;

2.2. turėti aprobuotą išsilavinimą bei būti baigęs aprobuotą parengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-III/3 poskyryje nustatytus kompetencijos normatyvus.

3. Kiekvienas mechanikas, įgijęs antrojo mechaniko kvalifikaciją darbui 3000 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių laivuose, turi teisę dirbti vyriausiuoju mechaniku mažesnio kaip 3000 kW galingumo pagrindinių variklių laivuose, jeigu jis yra įgijęs aprobuotą ne mažesnį kaip 12 mėnesių darbo jūroje stažą einant atsakingas mechaniko pareigas ir turi tinkamai patvirtintą atestatą.

III/4 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi aptarnaujamo mašinų skyriaus budėjimo pamainos eiliniams jūrininkams arba eiliniams jūrininkams, paskirtiems atlikti užduotis periodiškai neaptarnaujamame mašinų skyriuje

1. Kiekvienas 750 kW arba didesnio galingumo pagrindinių variklių jūrų laivo mašinų skyriaus budėjimo pamainos eilinis jūrininkas arba eilinis jūrininkas, paskirtas atlikti užduotis periodiškai neaptarnaujamame mašinų skyriuje, kurie nėra nei rengiami eiliniai jūrininkai, nei tokie eiliniai jūrininkai, kurių užduotys nereikalauja kvalifikacijos, privalo būti atestuoti, kad galėtų vykdyti užduotis.

2. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

2.1. būti ne jaunesnis kaip 16 metų;

2.2. būti įgijęs ir baigęs:

2.2.1. aprobuotą darbo jūroje stažą, apimantį ne trumpesnį kaip šešių mėnesių parengimą ir praktiką, arba

2.2.2. specialų parengimo kursą arba krante iki pradedant dirbti jūroje, arba laive, apimantį aprobuotą ne trumpesnį kaip dviejų mėnesių darbo jūroje stažą;

2.3. atitikti JRAB kodekso A-III/4 poskyryje nustatytus kompetencijos normatyvus.

3. Pagal 2 dalies 2 punkto 1 ir 2 papunkčius privalomi darbo jūroje stažas, parengimas ir praktika turi sietis su budėjimo mašinų skyriuje funkcijomis bei apimti užduočių vykdymą prižiūrint kvalifikuotam mechanikui arba kvalifikuotam eiliniam jūrininkui.

4. Valstybė narė gali laikyti, jog jūrininkai atitinka šios taisyklės reikalavimus, jei per paskutinius penkerius metus iki Konvencijos įsigaliojimo šiai šaliai jie ne trumpiau kaip vienerius metus ėjo tiesiogiai su šiais reikalavimais susijusias pareigas mašinų skyriuje.

IV SKYRIUS

RADIJO RYŠYS IR RADIJO RYŠIO PERSONALAS

Paaiškinimas

Privalomi radijo ryšio budėjimo reikalavimai yra išdėstyti Radijo ryšio reglamente ir iš dalies pakeistoje SOLAS konvencijoje. Radijo ryšio įrangos eksploatavimo reikalavimai išdėstyti iš dalies pakeistoje SOLAS konvencijoje bei Tarptautinės jūrų organizacijos priimtose rekomendacijose.

IV/1 taisyklė

Taikymas

1. Išskyrus atvejus, nurodytus 3 dalyje, šio skyriaus nuostatos taikomos globalinėje jūrų avarinio ryšio ir saugumo sistemoje (angl. GMDSS) dirbančių laivų radijo ryšio personalui, kaip nurodyta iš dalies pakeistoje SOLAS konvencijoje.

2. Iki 1999 m. vasario 1 d. laivų, atitinkančių iki 1992 m. vasario 1 d. galiojusias iš dalies pakeistos SOLAS konvencijos nuostatas, radijo ryšio personalas privalo atitikti iki 1992 m. gruodžio 1 d. galiojusias JRAB konvencijos nuostatas.

3. Laivų, kuriems nėra privaloma laikytis SOLAS konvencijos IV skyriaus nuostatų dėl GMDSS, radijo ryšio personalas neprivalo laikytis šio skyriaus nuostatų. Tačiau tokių laivų radijo ryšio personalas privalo laikytis Radijo ryšio reglamento. Administracija užtikrina, kad šiam radijo ryšio personalui būtų išduodami arba pripažįstami atitinkami Radijo ryšio reglamente nustatyti atestatai.

IV/2 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi GMDSS radijo ryšio personalui

1. Kiekvienas asmuo, atsakingas už radijo ryšio operacijas arba vykdantis šias operacijas laive, kuris privalo dalyvauti GMDSS, privalo turėti GMDSS atestatą, Administracijos išduotą arba pripažintą pagal Radijo ryšio reglamento nuostatas.

2. Be to, kiekvienas asmuo, kandidatuojantis būti atestuotas darbui laive, kuris pagal iš dalies pakeistą 1974 m. Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje privalo turėti radijo ryšio įrangą, privalo:

2.1. būti ne jaunesnis kaip 18 metų;

2.2. turėti aprobuotą išsilavinimą bei būti baigęs aprobuotą parengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-IV/2 poskyryje nustatytus kompetencijos normatyvus.

V SKYRIUS

SPECIALŪS TAM TIKRŲ TIPŲ LAIVŲ PERSONALO RENGIMO REIKALAVIMAI

V/1 taisyklė

Privalomi minimalūs tanklaivių kapitonų, vadovaujančių specialistų ir eilinių jūrininkų rengimo ir kvalifikacijos reikalavimai

1. Be parengimo, privalomo pagal VI/1 taisyklę, tanklaivių vadovaujantieji specialistai ir eiliniai jūrininkai, kuriems yra paskirtos atsakingos užduotys dėl krovinio bei krovos įrangos, turi būti baigę aprobuotą gaisrų gesinimo kursą krante esančioje įstaigoje bei privalo:

1.1. turėti ne mažesnį kaip trijų mėnesių aprobuotą darbo jūroje tanklaiviuose stažą tam, kad būtų įgiję pakankamai žinių apie saugius eksploatavimo metodus, arba

1.2. būti baigę aprobuotą supažindinimo su tanklaiviais kursą, apimantį ne siauresnę už JRAB kodekso A-V/1 poskyryje šiam kursui nurodytą programą.

Tačiau Administracija gali priimti ir mažesnę negu 1 dalies 1 punkte nurodyta prižiūrimo darbo jūroje stažo įgijimo trukmę, jeigu:

1.3. šis jos priimtas laikas nėra trumpesnis negu vienas mėnuo;

1.4. tanklaivis yra mažesnis negu 3000 bruto talpos;

1.5. kiekvieno per šį laiką tanklaivio atliekamo reiso trukmė neviršija 72 valandų;

1.6. tanklaivio eksploatavimo savybės ir jo per šį laiką atliekamų reisų bei krovos darbų skaičius leidžia pasiekti tokį pat žinių ir patirties lygį.

2. Be 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų, kuriuos turi atitikti tanklaivių kapitonai, vyriausieji mechanikai, vyresnieji kapitono padėjėjai, antrieji mechanikai ir bet kurie tiesiogiai už krovinio pakrovimą ir iškrovimą bei jo priežiūrą gabenant ir tvarkymą, atsakingi asmenys privalo:

2.1. turėti patirties, atitinkančios jų užduotis tokio tipo tanklaivyje, kokiame jie dirba;

2.2. būti baigę aprobuotą specializuotą parengimo programą, kuri mažiausiai apimtų JRAB kodekso A-V/1 poskyryje nurodytus klausimus, susijusius su jų užduotimis naftos, cheminių medžiagų arba suskystintų dujų tanklaivyje, kuriame jie dirba.

3. Gali būti laikoma, jog jūrininkai atitinka 2 dalies 2 punkto reikalavimus dvejų metų laikotarpiu po Konvencijos įsigaliojimo jų šaliai, jei per ankstesnius penkerius metus ne mažiau kaip vienerius metus tam tikro tipo tanklaivyje ėjo tiesiogiai su šiais reikalavimais susijusias pareigas.

4. Administracijos užtikrina, kad kapitonams ir vadovaujantiems specialistams, įgijusiems kvalifikaciją atitinkamai pagal 1 arba 2 dalies reikalavimus, būtų išduoti atitinkami atestatai arba tinkamai patvirtinti jų turimi atestatai. Kiekvienas taip įgijęs kvalifikaciją eilinis jūrininkas privalo būti tinkamai atestuotas.

V/2 taisyklė

Privalomi minimalūs ro-ro keleivinių laivų kapitonų, vadovaujančių specialistų, eilinių jūrininkų ir kito personalo rengimo ir kvalifikacijos reikalavimai

1. Ši taisyklė taikoma tarptautinius reisus atliekančių ro-ro keleivinių laivų kapitonams, vadovaujantiems specialistams, eiliniams jūrininkams ir kitam personalui. Dėl šių reikalavimų taikymo vidaus reisus atliekančių ro-ro keleivinių laivų personalui sprendimą priima Administracijos.

2. Iki tarnybinių užduočių jūrininkams paskyrimo ro-ro keleiviniuose laivuose, jie privalo baigti atitinkamai pagal savo pareigas, užduotis ir įsipareigojimus 4-8 dalyse nurodytą parengimo kursą.

3. Tie jūrininkai, kuriems privaloma baigti parengimo kursą pagal 4, 7 ir 8 dalis, privalo ne rečiau kaip kartą per penkerius metus baigti atitinkamą žinių atnaujinimo kursą.

4. Ro-ro keleivinių laivų kapitonai, vadovaujantieji specialistai ir kitas personalas, kuriam laivo įgulos sąraše paskirta padėti keleiviams avarinių situacijų metu, privalo būti baigę parengimo kursą dėl minios valdymo, kaip nustatyta JRAB kodekso A-V/2 poskyrio 1 punkte.

5. Ro-ro keleivinių laivų kapitonai, vadovaujantieji specialistai ir kitas personalas, kuriam paskirtos konkrečios užduotys ir pareigos, privalo būti baigę JRAB kodekso A-V/2 poskyrio 2 punkte nurodytą supažindinimo kursą.

6. Ro-ro keleivinių laivų personalas, tiesiogiai aptarnaujantis keleivius keleiviams skirtose patalpose, privalo būti baigę JRAB kodekso A-V/2 poskyrio 3 punkte nurodytą parengimo kursą dėl saugumo.

7. Ro-ro keleivinių laivų kapitonai, vyresnieji kapitono padėjėjai, vyriausieji mechanikai, antrieji mechanikai ir bet kurie asmenys, kuriems paskirta tiesioginė atsakomybė už keleivių įlaipinimą bei išlaipinimą, krovinio pakrovimą, iškrovimą arba sutvirtinimą, arba laivo korpuso angų sandarinimą, privalo būti baigę JRAB kodekso A-V/2 poskyrio 4 punkte nurodytą aprobuotą parengimo kursą dėl keleivių bei krovinio saugumo ir laivo korpuso sandarumo.

8. Ro-ro keleivinių laivų kapitonai, vyresnieji kapitono padėjėjai, vyriausieji mechanikai, antrieji mechanikai ir bet kurie asmenys, atsakingi už keleivių saugumą avarinių situacijų metu, privalo būti baigę JRAB kodekso A-V/2 poskyrio 5 punkte nurodytą aprobuotą parengimo kursą dėl krizių valdymo ir žmonių elgesio.

9. Administracijos užtikrina, kad kiekvienam asmeniui, dėl kurio yra nustatyta, jog jis yra įgijęs kvalifikaciją pagal šios taisyklės nuostatas, būtų išduoti tai liudijantys dokumentai.

VI SKYRIUS

VEIKSMAI PER AVARINES SITUACIJAS, DARBO SAUGOS, MEDICININĖS PRIEŽIŪROS IR GELBĖJIMO FUNKCIJOS

VI taisyklė

Privalomi minimalūs reikalavimai dėl visų jūrininkų supažindinimo bei pradinio saugos parengimo ir apmokymo

Jūrininkai privalo baigti supažindinimo bei pradinį saugos parengimo kursą arba apmokymą pagal JRAB kodekso A-VI/1 poskyrį ir atitikti jame nustatytą atitinkamą kompetencijos normatyvą.

V1/2 taisyklė

Privalomi minimalūs reikalavimai, taikomi išduodant tinkamumo liudijimus darbui su gelbėjimosi valtimis ir plaustais, gelbėjimo valtimis ir greitaeigėmis gelbėjimo valtimis

1. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis gauti tinkamumo liudijimą darbui su gelbėjimosi valtimis ir plaustais ir gelbėjimo valtimis, išskyrus greitaeiges gelbėjimo valtis, privalo:

1.1. būti ne jaunesnis kaip 18 metų;

1.2. turėti aprobuotą ne mažesnį kaip 12 mėnesių darbo jūroje stažą arba būti išklausęs aprobuotą parengimo kursą ir turėti ne mažesnį kaip šešių mėnesių darbo jūroje stažą;

1.3. atitikti JRAB kodekso A-VI/2 poskyrio 1–4 punktuose nustatytus darbo su gelbėjimosi valtimis ir plaustais ir gelbėjimo valtimis kompetencijos normatyvus tinkamumo liudijimams gauti.

2. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis gauti tinkamumo liudijimą darbui su greitaeigėmis gelbėjimo valtimis, privalo:

2.1. turėti tinkamumo liudijimą darbui su gelbėjimosi valtimis ir plaustais ir gelbėjimo valtimis, išskyrus greitaeiges gelbėjimo valtis;

2.2. būti išklausęs aprobuotą parengimo kursą;

2.3. atitikti JRAB kodekso A-VI/2 poskyrio 5-8 punktuose nustatytus darbo su greitaeigėmis gelbėjimo valtimis kompetencijos normatyvus tinkamumo liudijimui gauti.

V1/3 taisyklė

Privalomi minimalūs specialaus gaisrų gesinimo parengimo reikalavimai

1. Tie jūrininkai, kuriems paskirta vadovauti gaisrų gesinimo operacijoms, privalo būti sėkmingai baigę specialų gaisrų gesinimo parengimo kursą, kuriame dėmesys visų pirma skiriamas organizavimui, taktikai ir vadovavimui, pagal JRAB kodekso A-VI/3 poskyrio nuostatas bei atitikti jame nustatytą kompetencijos normatyvą.

2. Tais atvejais, kai atestavimo reikalavimai išduodamam tam tikram atestatui gauti neapima specialaus gaisrų gesinimo parengimo, išduodamas atskiras atestatas arba prireikus kitoks dokumentinis patvirtinimas, pažymintis, jog dokumento turėtojas yra išklausęs specialų gaisrų gesinimo parengimo kursą.

V1/4 taisyklė

Privalomi minimalūs pirmosios medicinos pagalbos teikimo ir medicininės priežiūros reikalavimai

1. Tie jūrininkai, kuriems paskirta teikti laive pirmąją medicinos pagalbą, privalo atitikti JRAB kodekso A-VI/4 poskyrio 1, 2 ir 3 punktuose pirmajai medicinos pagalbai nustatytą kompetencijos normatyvą.

2. Tie jūrininkai, kurie yra atsakingi už medicininę priežiūrą laive, privalo atitikti JRAB kodekso A-VI/4 poskyrio 4, 5 ir 6 punktuose medicininei priežiūrai nustatytą kompetencijos normatyvą.

3. Tais atvejais, kai atestavimo reikalavimai išduodamam tam tikram atestatui neapima pirmosios medicinos pagalbos arba medicininės priežiūros parengimo, išduodamas atskiras atestatas arba prireikus kitoks dokumentinis patvirtinimas, pažymintis, jog dokumento turėtojas yra išklausęs pirmosios medicinos pagalbos arba medicininės priežiūros parengimo kursą.

VII SKYRIUS

ATESTAVIMAS ALTERNATYVIEMS ATESTATAMS GAUTI

VII/1 taisyklė

Alternatyvių atestatų išdavimas

1. Nepaisant šio priedo II ir III skyriuose išdėstytų atestavimo reikalavimų, valstybės narės gali nutarti išduoti arba įgalioti išduoti kitokius, negu šių dalių taisyklėse nurodyti, atestatus, jeigu:

1.1. į atestatus ir patvirtinimus įrašomi funkcijos ir su jomis susiję atsakomybės lygiai yra parinkti iš funkcijų ir lygių, esančių JRAB kodekso A-II/1, A-II/2, A-II/3, A-II/4, A-III/1, A-III/2, A-III/3, A-III/4 ir A-IV/2 poskyriuose ir visiškai juos atitinka;

1.2. kandidatai turi aprobuotą išsilavinimą ir yra baigę aprobuotą parengimo kursą bei atitinka tiesiogiai susijusiuose JRAB kodekso poskyriuose nustatytus kompetencijos normatyvų reikalavimus, kaip nurodyta šio kodekso A-VII/1 poskyryje, reikalingus į atestatus bei patvirtinimus įrašomoms funkcijoms ir lygiams;

1.3. kandidatai yra įgiję aprobuotą ir į atestatą įrašomus funkcijas ir lygius atitinkantį darbo jūroje stažą. Minimalus darbo jūroje stažo laikas turi prilygti darbo jūroje stažo laikui, nustatytam šio Priedo II ir III skyriuose. Tačiau minimalus darbo jūroje stažo laikas privalo būti ne trumpesnis už nustatytą JRAB kodekso A-VII/2 poskyryje;

1.4. kandidatuojantys būti atestuoti asmenys, kurie turi vykdyti laivavedybos funkciją eksploatavimo lygiu, privalo atitikti, kiek jiems tai pritaikoma, atitinkamus IV skyriaus reikalavimus dėl jiems paskirtų radijo ryšio užduočių vykdymo taip, kaip nustatyta Radijo ryšio reglamente;

1.5. atestatai išduodami pagal 11 straipsnio reikalavimus ir JRAB kodekso VII skyriaus nuostatas.

2. Joks atestatas negali būti išduotas pagal šį skyrių tol, kol šalis neperduoda Organizacijai informacijos pagal IV straipsnį ir I/7 taisyklę.

VII/2 taisyklė

Jūrininkų atestavimas

Kiekvienas jūrininkas, atliekantis bet kurią funkciją arba funkcijų grupę, nurodytas JRAB kodekso II skyriaus A-II/1, A-II/2, A-II/3 ar A-II/4 lentelėse arba III skyriaus A-III/1, A-III/2, A-III/4 lentelėse, arba IV skyriaus A-IV/2 lentelėje, privalo turėti atitinkamą atestatą.

VII/3 taisyklė

Alternatyvių atestatų išdavimą reglamentuojantys principai

1. Kiekviena valstybė narė, nusprendusi išduoti alternatyvius atestatus arba įgalioti kitus juos išduoti, užtikrina, jog bus laikomasi šių principų:

1.1. nebus įdiegta jokia alternatyvaus atestavimo sistema, jei ji neužtikrina bent tokio pat saugumo jūroje lygio ir tokio pat efektyvumo dėl taršos prevencijos, kaip yra nustatyta kituose skyriuose;

1.2. bet kokia pagal šį skyrių pradedama taikyti alternatyvaus atestavimo tvarka nekliudys alternatyvių atestatų ir pagal kitus skyrius išduodamų atestatų tarpusavio sukeičiamumui.

2. 1 dalyje nurodytas sukeičiamumo principas užtikrina, kad:

2.1. jūrininkai, atestuoti pagal II skyriuje ir (arba) III skyriuje nustatytą tvarką, ir jūrininkai, atestuoti pagal VII skyrių, gali dirbti laivuose tiek esant tradicinei, tiek kitokiai darbo laive organizacijos formai;

2.2. jūrininkai nerengiami tam tikrai darbo laive tvarkai tokiu būdu, kuris sumažintų jiems galimybę panaudoti savo įgytas žinias kitur.

3. Išduodant bet kokį atestatą pagal šio skyriaus sąlygas, atsižvelgiama į šiuos principus:

3.1. alternatyvūs atestatai negali būti išduodami:

3.1.1. turint tikslą sumažinti laivų įgulas;

3.1.2. taip, kad tai kenktų profesijos reputacijai arba mažintų jūrininkų profesionalumą;

3.1.3. tam, kad įteisintų bendrą mašinų ir denio skyrių vadovaujančiųjų specialistų budėjimo užduočių bet kurios konkrečios budėjimo pamainos metu skyrimą vienam atestato turėtojui;

3.2. laivui vadovaujantis asmuo nurodomas kaip jo kapitonas ir bet kokios alternatyvaus atestavimo tvarkos įdiegimas neturi neigiamai atsiliepti kapitono teisinei padėčiai bei jo įgaliojimams.

4. Šios taisyklės 1 ir 2 dalyse pateikti principai užtikrina, jog išlieka tiek denio skyriaus jūrininkų, tiek mechanikų kompetencija.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

18 STRAIPSNIO 3 DALIES A PUNKTE NURODYTŲ TREČIŲJŲ ŠALIŲ IŠDUOTŲ ATESTATŲ PRIPAŽINIMO PROCEDŪROS IR KRITERIJAI BEI JŪRININKŲ RENGIMO ĮSTAIGŲ IR JŪRININKŲ LAVINIMO BEI RENGIMO PROGRAMŲ IR KURSŲ PATVIRTINIMAS

A. Atestatams taikomos procedūros ir kriterijai

Valstybė narė gali pripažinti ir patvirtinti trečiosios šalies išduotus atitinkamus atestatus, kad juos turintys jūrininkai galėtų tarnauti su jos vėliava plaukiojančiuose laivuose, tik jeigu laikomasi tokių sąlygų:

1. Tinkamus atestatus, kurie pateikti patvirtinti, turi būti išdavusi JRAB konvencijos šalis.

2. a) Tinkamą atestatą išdavusią trečiąją šalį Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) Jūrų saugumo komitetas (MSC) turi laikyti įrodžiusia, kad ji visas JRAB konvencijos nuostatas įgyvendino iki galo;

b) valstybė narė, taikydama visas būtinas priemones, įskaitant sąlygų ir procedūrų tikrinimą, turi būti patvirtinusi, kad kompetencijos normatyvo, atestatų išdavimo ir patvirtinimo bei registrų tvarkymo reikalavimų visiškai laikomasi ir kad yra nustatyti kokybės sistemos reikalavimai pagal JRAB konvencijos I/8 taisyklę.

3. Jeigu 2 dalies a punkto reikalavimų nesilaikoma dėl to, kad Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) Jūrų saugumo komitetas kol kas nustatinėja, ar atitinkama trečioji šalis įrodė, kad ji visas JRAB konvencijos nuostatas įgyvendino iki galo, turi būti taikomos tokios nuostatos:

a) trečioji šalis turi perduoti valstybei narei ir Tarptautinei jūrų organizacijai (TJO):

i) įgyvendinant JRAB konvenciją priimtų įstatymų, dekretų, įsakymų, taisyklių ir dokumentų tekstus;

ii) visą informaciją apie rengimo kursų turinį ir trukmę, įskaitant suprantamą pareiškimą apie nustatytą lavinimo, rengimo, egzaminavimo, kompetencijos įvertinimo ir atestavimo politiką;

iii) nacionalinio egzamino ir kitus reikalavimus, kurie taikomi pagal JRAB konvenciją išduodant kiekvieno tipo atestatą;

iv) pakankamą JRAB konvencijos reikalavimus atitinkančių atestatų skaičių;

v) duomenis apie vyriausybės institucijas;

vi) glaustą paaiškinimą apie numatytas teisines ir administracines priemones, kurių imamasi siekiant užtikrinti, ypač, kad būtų laikomasi reikalavimų dėl rengimo, kompetencijos vertinimo bei atestatų išdavimo ir registravimo;

vii) glaustai išdėstytas pagrindines procedūras, kurių laikomasi suteikiant leidimą dėstyti kursą ir rengti egzaminus, tai pripažįstant arba patvirtinant ir atliekant pagal JRAB konvenciją privalomą kompetencijos įvertinimą, su tuo susijusias sąlygas bei suteiktų leidimų, pripažinimų ir patvirtinimų sąrašą;

b) valstybė narė, siekdama užtikrinti, kad visos JRAB konvencijos nuostatos būtų iki galo įgyvendintos, pateiktą informaciją turi lyginti su atitinkamais tos konvencijos reikalavimais;

c) valstybė narė, taikydama visas būtinas priemones, įskaitant sąlygų ir procedūrų tikrinimą, turi būti patvirtinusi, kad kompetencijos normatyvo, atestatų išdavimo ir patvirtinimo bei registrų tvarkymo reikalavimų visiškai laikomasi ir kad yra nustatyti kokybės sistemos reikalavimai pagal JRAB konvencijos I/8 taisyklę;

d) pagal šalių, iš kurių daugiausia atvyksta jūrines profesijas įgijusių asmenų, statistikos duomenis, jeigu, be pirmiau nurodytos procedūros, privaloma patikrinti jūrininkų rengimo įstaigas arba rengimo programas ir kursus, pagal 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką turi būti parengtas ir atnaujinamas trečiųjų šalių pavadinimų sąrašas.

4. Valstybės narės, pripažindamos arba patvirtindamos jūrininkų rengimo įstaigas arba rengimo programas ir kursus, be 2 dalyje arba, jeigu reikia, 3 dalyje nurodytųjų, turi taikyti šio priedo B dalyje nustatytus kriterijus.

5. Valstybė narė turi užtikrinti, kad su atitinkama trečiąja šalimi būtų susitarta dėl įsipareigojimo, jog skubiai būtų pranešama apie kiekvieną didesnį pagal JRAB konvenciją numatytų rengimo ir atestavimo taisyklių pakeitimą.

6. Pripažinti pateiktas atestatas turi turėti galiojantį patvirtinimą, kuris įteikiamas su pažymėjimu arba įrašomas į pažymėjimo tekstą ir jis paliudija, kad tą pažymėjimą yra išdavusi pirmiau minėta šalis.

7. Valstybės narės turi įvesti priemones, užtikrinančias, kad jūrininkai, pateikę patvirtinti atestatus, kuriuos turėdami jie gali vykdyti vadovavimo lygio funkcijas, tinkamai išmanytų su funkcijomis, kurias jiems leidžiama vykdyti, susijusią valstybės narės jūrų teisę.

8. Valstybė narė, pripažindama atestatą, negali remtis kitos valstybės narės pagal šio straipsnio nuostatas išduotais atestatais ir patvirtinimais, kuriuos ji yra išdavusi pripažindama trečiosios šalies išduotą atestatą arba patvirtindama jo pripažinimą.

B. Jūrininkų rengimo įstaigų ir jūrininkų lavinimo bei rengimo programų ir kursų pripažinimo arba patvirtinimo kriterijai

I. Siekdama gauti jūrininkų rengimo įstaigos, kuriai suteiktas leidimas vykdyti valstybės narės pripažintas jūrininkų lavinimo bei rengimo programas ir kursus, kuriuos valstybė narė laiko atitinkančiais reikalavimus, kad tas programas ir kursus baigę jūrininkai galėtų dirbti su jos vėliava plaukiojančiuose laivuose, patvirtinimą, jūrininkų rengimo įstaiga turi:

1. turėti paskirtus dėstytojus, kurie:

1.1. yra susipažinę su rengimo programa ir supranta konkrečius mokymo tikslus, kurių siekiama vykdant tam tikrą rengimo kursą;

1.2. turėti tai užduočiai, kurios vykdymui rengiama, reikalingą kvalifikaciją;

1.3. jeigu naudojamas treniruoklis:

1.3.1. turėti tinkamą parengimą dėl mokymo naudojant treniruoklius metodų;

1.3.2. būti įgiję praktinės rengimui naudojamo konkretaus treniruoklio tipo eksploatavimo patirties;

2. turėti paskirtus patvirtintų rengimo programų ir kursų, kurie bus vykdomi jūrininkų rengimo įstaigoje, dėstytojus, gerai išmanančius kiekvieną patvirtintą rengimo programą ir kursą, kuriuos jie turės dėstyti, įskaitant konkrečius kiekvieno kurso ar programos tikslus;

3. turėti atitinkamą parengimą dėl vertinimo metodų ir praktikos baigusius vertintojus, kurie turi:

3.1. turėti pakankamai žinių ir supratimo apie įvertinamą kompetenciją;

3.2. turėti vertinamai užduočiai atlikti reikalingą kvalifikaciją;

3.3. būti baigę tinkamą parengimo kursą dėl kompetencijos įvertinimo metodų ir praktikos;

3.4. būti įgiję kompetencijos vertinimo praktinės patirties;

3.5. jei vertinant kompetenciją naudojami treniruokliai — prižiūrint ir aprobavus patyrusiam egzaminuotojui būti įgijęs praktinės patirties vertindamas kompetenciją naudojant konkretaus tipo treniruoklį;

4. registruoti visus jūrininkų rengimo įstaigose lavinimo ar rengimo kursą baigusiems studentams išduotus atestatus ir diplomus, registruose nurodant informaciją apie baigtą lavinimo ir rengimo kursą, atitinkamas datas bei studento vardą, pavardę, gimimo datą ir vietą;

5. pateikti informaciją atitinkamai apie tų atestatų ir diplomų statusą ir apie išsilavinimą bei parengimą;

6. nuolatos kontroliuoti taikydama kokybės sistemos reikalavimus rengimo ir vertinimo veiklą, kad būtų užtikrinta, jog iškelti tikslai būtų pasiekti, įskaitant tikslus, susijusius su įstaigos dėstytojų ir vertintojų kvalifikacija ir patirtimi;

7. ne rečiau kaip kartą per penkerius metus vertinti tinkamos kvalifikacijos atitinkamoje rengimo arba vertinimo veikloje nedalyvaujantys asmenys, kad būtų patikrinta, ar administravimo ir veikimo procedūros rengimo įstaigoje visais lygiais valdomos, organizuojamos, atliekamos, prižiūrimos ir kontroliuojamos, siekiant užtikrinti, jog jos būtų tinkamos iškeltiems tikslams pasiekti.

II. Kad rengimo programai arba kursui būtų suteiktas patvirtinimas, jog jie atitinka jūrininkų lavinimo ir rengimo kursui, kurį baigę jie gali dirbti su valstybės narės vėliava plaukiojančiuose laivuose, taikomus reikalavimus, rengimo programa arba kursas turi būti:

1. organizuojamas pagal rašytines programas, apimančias tokius dėstymo metodus ir priemones, procedūras bei kursų turinį, kokie yra būtini tam, kad būtų pasiektas nustatytas kompetencijos lygis;

2. vykdomas, prižiūrimas, įvertinamas bei remiamas asmenų, kvalifikuotų pagal I.1, I.2 ir I.3 dalis.

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

A DALIS

Panaikinta direktyva ir jos pakeitimas

(nurodyta 27 straipsnyje)

Tarybos direktyva 94/58/EB (OL L 319, 1994 12 12, p. 28)

Tarybos direktyva 98/35/EB (OL L 172, 1998 6 17, p. 1)

B DALIS

Nustatyti perkėlimo į nacionalinę teisę terminai

(nurodyti 27 straipsnyje)

Direktyva | Nustatytas perkėlimo į nacionalinę teisę terminas |

94/58/EB | 1995 m. gruodžio 31 d. |

98/35/EB | 1999 m. gegužės 25 d. |

--------------------------------------------------

IV PRIEDAS

KORELIACINĖ LENTELĖ

Direktyva 94/58/EB | Ši direktyva |

1 straipsnis | 2 straipsnis |

2 straipsnis | 3 straipsnis |

3 straipsnis | 4 straipsnis |

3a straipsnio 1, 2 ir 3 dalys | 5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys |

3a straipsnio 4 dalies 1 punktas | 5 straipsnio 4 dalies a punktas |

3a straipsnio 4 dalies 2 punktas | 5 straipsnio 4 dalies b punktas |

3a straipsnio 5 ir 6 dalys | 5 straipsnio 5 ir 6 dalys |

3a straipsnio 7 dalies 1, 2 ir 3 punktai | 5 straipsnio 7 dalies a, b ir c punktai |

3a straipsnio 8, 9 ir 10 dalys | 5 straipsnio 8, 9 ir 10 dalys |

4 straipsnio a–z punktai | 1 straipsnio 1-26 dalys |

4 straipsnio aa punktas | 1 straipsnio 27 dalis |

4 straipsnio ab punktas | 1 straipsnio 28 dalis |

4 straipsnio ac punktas | 1 straipsnio 29 dalis |

4 straipsnio ad punktas | 1 straipsnio 30 dalis |

4 straipsnio ae punktas | 1 straipsnio 31 dalis |

5 straipsnis | 6 straipsnis |

5a straipsnis | 7 straipsnis |

5b straipsnio 1 ir 2 dalys | 8 straipsnio 1 ir 2 dalys |

5b straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktai | 8 straipsnio 3 dalies a, b ir c punktai |

5b straipsnio 4 dalis | 8 straipsnio 4 dalis |

5c straipsnio 1 dalies 1–4 punktai | 9 straipsnio 1 dalies a–d punktai |

5c straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktai | 9 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktai |

5c straipsnio 3 dalis | 9 straipsnio 3 dalis |

5d straipsnio 1 ir 2 dalys | 10 straipsnio 1 ir 2 dalys |

5d straipsnio 3 dalies 1–5 punktai | 10 straipsnio 3 dalies a–e punktai |

5d straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai | 10 straipsnio 4 dalies a ir b punktai |

5e straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai | 11 straipsnio 1 dalies a ir b punktai |

5e straipsnio 2–5 dalys | 11 straipsnio 2–5 dalys |

5f straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktai | 12 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktai |

5f straipsnio 2 dalis | 12 straipsnio 2 dalis |

5g straipsnio 1 dalies 1–5 punktai | 13 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktai |

5g straipsnio 2 dalis | 13 straipsnio 2 dalis |

5g straipsnio 3 dalies 1 punktas | 13 straipsnio 3 dalies a punktas |

5g straipsnio 3 dalies 1.1 ir 1.2 punktai | 13 straipsnio 3 dalies a punkto i ir ii papunkčiai |

5g straipsnio 3 dalies 2 punktas | 13 straipsnio 3 dalies b punktas |

5h straipsnis | 14 straipsnis |

6 straipsnis | 15 straipsnis |

7 straipsnis | 16 straipsnis |

8 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys | 17 straipsnio a, b ir c dalys |

8 straipsnio 3 dalies a–e punktai | 17 straipsnio c dalies i–v punktai |

8 straipsnio 4, 5 ir 6 dalys | 17 straipsnio d, e ir f dalys |

9 straipsnis | 18 straipsnis |

10 straipsnis | 19 straipsnis |

10a straipsnis | 20 straipsnis |

11 straipsnis | 21 straipsnis |

12 straipsnis | 22 straipsnis |

13 straipsnis | 23 straipsnis |

13a straipsnis | 24 straipsnis |

– | 25 straipsnis |

14 straipsnis | 26 straipsnis |

– | 27 straipsnis |

– | 28 straipsnis |

– | 29 straipsnis |

I priedas | I priedas |

II priedas | II priedas |

– | III priedas |

– | IV priedas |

--------------------------------------------------