31996D1692

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1692/96/EB

1996 m. liepos 23 d.

pateikiantis Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 129d straipsnio pirmąją pastraipą,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę [3],

laikydamiesi Sutarties 189b straipsnyje [4] nustatytos tvarkos,

(1) kadangi transeuropinių tinklų kūrimas ir plėtojimas prisideda prie pagrindinių Bendrijos tikslų, pvz., sklandaus vidaus rinkos veikimo ir ekonominės bei socialinės sanglaudos stiprinimo įgyvendinimo;

(2) kadangi kuriant ir plėtojant transeuropinius transporto tinklus visoje Bendrijos teritorijoje taip pat siekiama konkrečių tikslų, kad būtų užtikrintas tolydus asmenų ir krovinių mobilumas geriausiomis įmanomomis socialinėmis, aplinkosaugos ir saugos sąlygomis sujungiant visas transporto rūšis, atsižvelgiant į jų lyginamuosius pranašumus; kadangi darbo vietų kūrimas - tai galima papildoma transeuropinio tinklo teikiama nauda;

(3) kadangi Komisijos Baltojoje knygoje dėl bendros transporto politikos plėtros reikalaujama optimaliai išnaudoti turimas galimybes ir visus su įvairiomis transporto rūšimis susijusius tinklus sujungti į transeuropinį keleivių ir krovinių vežimo kelių, geležinkelių, vidaus vandens kelių, jūrų ir oro transporto bei kombinuoto transporto tinklą;

(4) kadangi artimojo susisiekimo laivyba, inter alia, padeda mažinti vidaus transporto maršrutų apkrovą;

(5) kadangi tinklai Europos lygiu gali būti sujungti palaipsniui, susiejant įvairias transporto rūšis, kad būtų geriau pasinaudojama kiekvienos jų pranašumais;

(6) kadangi, norėdama pasiekti šiuos tikslus, Bendrija turi parengti gaires, laikydamasi subsidiarumo principo; kadangi būtina nustatyti Bendrijos siūlomų veiksmų transeuropinio transporto tinklo srityje pagrindines kryptis ir prioritetus;

(7) kadangi būtina nustatyti bendro intereso projektus, padedančius įgyvendinti šiuos tikslus ir atitinkančius nustatytus veiksmų prioritetus; kadangi turėtų būti atsižvelgta tik į ekonomiškai perspektyvius projektus;

(8) kadangi valstybės narės, įgyvendindamos bendro intereso projektus, turi atsižvelgti į aplinkos apsaugą atlikdamos poveikio aplinkai tyrimus pagal 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvą 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo [5] ir taikydamos 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos [6];

(9) kadangi leidimas įgyvendinti tam tikrus valstybės ir privačius projektus, galinčius daryti didelį poveikį aplinkai, pagal galiojančias Bendrijoje taisykles turėtų būti išduodamas tik iš anksto įvertinus tokį galimą poveikį;

(10) kadangi būtina nustatyti bendro intereso projektus, susijusius ne tik su įvairiomis transporto rūšimis, kai laikomasi multimodalaus požiūrio, bet ir su eismo valdymu, vartotojų informavimo sistemomis, padėties nustatymu ir navigacinėmis sistemomis;

(11) kadangi vienas iš šio sprendimo tikslų - nustatyti tokius bendro intereso projektus; kadangi tokie projektai yra įvardyti I ir II prieduose bei šio sprendimo dėstyme; kadangi Europos Vadovų Taryba Esene išskirtinę svarbą suteikė keturiolikai tokių projektų;

(12) kadangi Komisija kas dveji metai turėtų pateikti ataskaitą apie šio sprendimo įgyvendinimą ir kas penkeri metai - ataskaitą, nurodančią, ar reikia peržiūrėti gaires;

(13) kadangi prie Komisijos turėtų būti įkurtas komitetas, kurio viena iš užduočių - teikti pagalbą Komisijai, kai ji tiria šių gairių įgyvendinimą ir plėtojimą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

I SKIRSNIS

BENDRIEJI PRINCIPAI

1 straipsnis

Paskirtis

1. Šio sprendimo tikslas - pateikti gaires, apimančias transeuropinio transporto tinklo srityje numatytų priemonių tikslus, prioritetus ir bendrąsias kryptis; šios gairės nustato bendro intereso projektus, kurių įgyvendinimas turėtų padėti plėtoti tinklą visoje Bendrijoje.

2. 1 dalyje nurodytos gairės - tai bendra nuorodų sistema, skirta valstybėms narėms ir prireikus Bendrijai skatinti įgyvendinti bendro intereso projektus, kurių tikslas - užtikrinti transeuropinio transporto tinklo sanglaudą, tarpusavio ryšį ir sąveiką, taip pat galimybę naudotis šiuo tinklu. Šie projektai - tai bendras tikslas, kurio pasiekimas priklauso nuo jų išbaigtumo laipsnio ir nuo turimų finansinių išteklių, nepažeidžiant valstybės narės arba Bendrijos finansinių įsipareigojimų. Šios gairės taip pat turi padėti įtraukti privatų sektorių.

3. Pagrindiniai reikalavimai, susiję:

- su transeuropinio transporto tinklo sąveika,

- su transporto telematikos ir pagalbinėmis paslaugomis,

apibrėžiami pagal Sutarties nuostatas ir neatsižvelgiant į šį sprendimą.

2 straipsnis

Tikslai

1. Transeuropinis transporto tinklas palaipsniui kuriamas iki 2010 m. sujungiant sausumos, jūrų ir oro transporto infrastruktūros tinklus visoje Bendrijoje pagal bendruosius planus, nurodytus I priedo žemėlapiuose ir (arba) II priedo specifikacijose.

2. Tinklas privalo:

a) užtikrinti tolydų asmenų ir krovinių mobilumą vidaus sienų neturinčioje erdvėje geriausiomis įmanomomis socialinėmis bei saugos sąlygomis ir padėti pasiekti Bendrijos tikslus, ypač aplinkos ir konkurencijos srityse, bei prisidėti prie ekonominės ir socialinės sanglaudos stiprinimo;

b) pasiūlyti vartotojams aukštos kokybės infrastruktūrą priimtinomis ekonominėmis sąlygomis;

c) apimti visas transporto rūšis atsižvelgiant į jų lyginamuosius pranašumus;

d) užtikrinti optimalų esamų pajėgumų panaudojimą;

e) kiek įmanoma užtikrinti transporto rūšių sąveiką ir įvairių transporto rūšių intermodalumą;

f) kiek įmanoma būti ekonomiškai perspektyvus;

g) apimti visą Bendrijos valstybių narių teritoriją, kad iš esmės palengvėtų susisiekimas ir kad salos, regionai, neturintys prieigos prie jūros, ir periferiniai regionai būtų sujungti su centriniais regionais, ir kad pagrindinės aglomeracijos sklandžiai būtų sujungtos su Bendrijos regionais tarpusavyje;

h) būti pritaikytas sujungimui su Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybių, Vidurio ir Rytų Europos bei Viduržemio jūros valstybių tinklais ir kartu skatinti šių tinklų sąveiką ir prieinamumą, jeigu tai atitinka Bendrijos interesus.

3 straipsnis

Tinklo taikymo sritis

1. Transeuropinį tinklą sudaro transporto infrastruktūra, eismo valdymo sistemos, padėties nustatymo ir navigacinės sistemos.

2. Transporto infrastruktūra - tai kelių, geležinkelių ir vidaus vandens kelių tinklai, jūrų ir vidaus vandens uostai bei kitos sujungimo vietos.

3. Eismo valdymo sistemos bei padėties nustatymo ir navigacinės sistemos apima būtinus techninius įrenginius ir informacines bei telekomunikacijų sistemas, kad būtų užtikrintas darnus tinklo veikimas ir veiksmingas eismo valdymas.

4 straipsnis

Bendrosios priemonių kryptys

Bendrijos priemonių bendrosios kryptys apima:

a) tinklo bendrųjų planų rengimą ir peržiūrą;

b) bendro intereso projektų nustatymą;

c) esamo tinklo pritaikymą;

d) tinklo sąveikos skatinimą;

e) optimalų transporto rūšių derinimą, inter alia, sukuriant logistikos ir transporto mazgus, sujungiančius kelias transporto rūšis, kurie krovinių atveju turėtų būti išdėstyti, kuo toliau nuo miesto centro, norint užtikrinti veiksmingą įvairių transporto rūšių panaudojimą;

f) finansinės pagalbos teikimą, grindžiamą nuoseklumo ir papildomumo principais, vadovaujantis kiekvienai finansinei priemonei taikomomis taisyklėmis;

g) tyrimus ir plėtrą;

h) bendradarbiavimą su tinklo plėtote suinteresuotomis trečiosiomis šalimis ir atitinkamų susitarimų su jomis sudarymą;

i) valstybių narių ir tarptautinių organizacijų skatinamąsias priemones, padedančias įgyvendinti Bendrijos tikslus;

j) suinteresuotų šalių nuolatinio bendradarbiavimo skatinimą;

k) bet kokias kitas priemones, kurios yra būtinos siekiant 2 straipsnyje nurodytų tikslų.

5 straipsnis

Prioritetai

Atsižvelgiant į 2 straipsnyje išvardytus tikslus, prioritetai yra šie:

a) sukurti ir plėtoti jungtis, pagrindines grandis ir transporto mazgus, būtinus, kad būtų pašalinti transporto kamščiai, parengtos trūkstamos atkarpos ir užbaigti pagrindiniai maršrutai;

b) sukurti ir plėtoti infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas tinklo prieinamumas, sudarant galimybę salas, regionus, neturinčius prieigos prie jūros, ir periferinius regionus sujungti su centriniais Bendrijos regionais;

c) optimaliai derinti ir sujungti įvairias transporto rūšis;

d) aplinkosauginių veiksnių įtraukimas į tinklo projektavimą ir plėtojimą;

e) palaipsniui siekti tinklo sudedamųjų dalių sąveikos;

f) esamos infrastruktūros pajėgumo ir efektyvumo optimizavimas;

g) sujungimo vietų bei intermodalių platformų sukūrimas ir tobulinimas;

h) tinklo saugos ir patikimumo gerinimas;

i) tinklo eismo ir vartotojų informacijos valdymo bei kontrolės sistemų plėtojimas ir sukūrimas siekiant optimaliai panaudoti infrastruktūras;

j) tyrimai, padedantys tobulinti transeuropinio transporto tinklo projektavimą ir sklandžiau jį įgyvendinti.

6 straipsnis

Trečiųjų šalių tinklai

Kiekvienu atskiru atveju, laikydamasi Sutartyje nurodytos atitinkamos tvarkos, Bendrija remia bendro intereso projektus ir tinklo tarpusavio ryšį bei sąveiką, siekdama užtikrinti trečiųjų šalių tinklų suderinamumą su transeuropiniu transporto tinklu.

7 straipsnis

Bendro intereso projektai

1. Pagal Sutarties taisykles, ypač susijusias su konkurencijos klausimais, bendro intereso projektu laikomas bet koks projektas, kuris:

- siekia 2 straipsnyje nustatytų tikslų,

- susijęs su 3 straipsnyje aprašytu tinklu,

- atitinka vieną arba daugiau prioritetų, išdėstytų 5 straipsnyje, ir

- pagal socialinių ir ekonominių kaštų bei naudos analizę yra ekonomiškai perspektyvus.

2. Projektai yra susiję su tinklo sudedamosiomis dalimis, aprašytomis 9-17 straipsniuose, ir ypač:

- susiję su maršrutais, nurodytais I priedo žemėlapiuose, ir (arba)

- atitinka II priede nurodytas specifikacijas arba kriterijus.

3. Valstybės narės, laikydamosi 1 straipsnio 2 dalyje nustatytų principų, imasi bet kokių jų manymu būtinų priemonių.

8 straipsnis

Aplinkos apsauga

1. Kai projektai rengiami ir įgyvendinami, valstybės narės privalo atsižvelgti į aplinkos apsaugą ir atlikti bendro intereso projektų, kurie turi būti įgyvendinti, poveikio aplinkai vertinimus pagal Direktyvos 85/337/EEB nuostatas ir taikydamos Direktyvą 92/43/EEB.

2. Komisija:

a) sukuria atitinkamus analizės metodus, kad būtų galima strategiškai įvertinti viso tinklo poveikį aplinkai;

b) sukuria, nepažeisdama transporto koridorių apibrėžimo, atitinkamus transporto koridorių analizės metodus, taikomus visoms susijusioms transporto rūšims. Kuriant transporto koridorių koncepciją turėtų būti atsižvelgta į poreikį sujungti visas valstybes nares ir regionus į transeuropinį transporto tinklą, ypač į poreikį sujungti salas, regionus, neturinčius prieigos prie jūros, ir periferinius regionus su centriniais Sąjungos regionais.

Komisija, rengdama 21 straipsnyje nurodytą pranešimą apie gaires, prireikus atsižvelgia į šio darbo rezultatus, kad būtų pasiekti 2 straipsnyje išdėstyti tikslai.

2 SKIRSNIS

KELIŲ TINKLAS

9 straipsnis

Charakteristikos

1. Transeuropinis kelių tinklas - tai esami, nauji arba pritaikytini greitkeliai ir geros kokybės keliai, kurie:

- yra svarbūs tolimojo susisiekimo transportui arba

- aplenkia pagrindinių miestų centrus tais maršrutais, kurie priskiriami tinklui, arba

- užtikrina tarpusavio ryšį su kitų rūšių transportu, arba

- jungia regionus, neturinčius prieigos prie jūros, ir periferinius regionus su centriniais Bendrijos regionais.

2. Tinklas užtikrina vartotojams aukštą, vienodą ir tolygų paslaugų, patogumo ir saugos lygį.

3. Tinklas apima eismo valdymo ir vartotojų informavimo infrastruktūrą, grindžiamą aktyviu eismo valdymo sistemų bendradarbiavimu Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygiu.

3 SKIRSNIS

GELEŽINKELIŲ TINKLAS

10 straipsnis

Charakteristikos

1. Geležinkelių tinklas - tai greitinių ir paprastųjų geležinkelių tinklai.

2. Greitinių geležinkelių tinklas - tai:

- specialiai nutiestos greitinio geležinkelio linijos, pritaikytos 250 km/h arba didesniam greičiui, naudojant dabartines arba naujas technologijas,

- specialiai patobulintos greitinio geležinkelio linijos, pritaikytos maždaug 200 km/h greičiui,

- specialiai patobulintos greitinio geležinkelio linijos, kurioms būdingos specialios ypatybės, atsiradusios dėl topografinių, reljefo ar miestų planavimo suvaržymų, ir kuriomis naudojantis greitis privalo būti pritaikytas kiekvienam atvejui.

Šis tinklas yra nurodytas linijomis, pateiktomis I priede, žyminčiomis greitinių geležinkelių linijas arba geležinkelių linijas, kurios pritaikytos judėjimui dideliu greičiu.

3. Paprastųjų geležinkelių tinklas - tai paprastųjų geležinkelių transportui skirtos linijos, įskaitant geležinkelių atkarpas, naudojamas kombinuotam vežimui, nurodytam 14 straipsnyje.

4. Šis tinklas:

- yra svarbus tolimojo susiekimo krovinių ir keleivių transportui,

- yra svarbus teikiant tolimojo kombinuoto vežimo paslaugas,

- užtikrina tarpusavio ryšį su kitų transporto rūšių tinklais ir regioninių bei vietinių geležinkelių tinklų prieinamumą.

5. Vartotojams siūlomas aukštas tinklo kokybės ir saugos lygis, nes dėl techninio suderinamumo ir suderintos valdymo bei kontrolės sistemos tinklas yra nenutrūkstamas ir jo sąveika su kitais tinklais yra užtikrinama palaipsniui.

4 SKIRSNIS

VIDAUS VANDENS KELIŲ TINKLAS IR VIDAUS UOSTAI

11 straipsnis

Charakteristikos

1. Transeuropinis vidaus vandens kelių tinklas - tai upės, kanalai ir įvairios juos sujungiančios atšakos bei jungtys. Jis visų pirma užtikrina pramoninių regionų bei pagrindinių aglomeracijų tarpusavio ryšį ir jungia juos su uostais.

2. Minimalūs techniniai reikalavimai, taikomi vandens keliams, kurie yra tinklo dalis - tai IV klasės vandens keliams nustatyti reikalavimai, pagal kuriuos vandens keliais gali plaukti 80-85 m ilgio ir 9,50 m pločio laivai arba stumiamos laivų vilkstinės. Jeigu tinklo dalį sudarantys vandens keliai yra modernizuojami arba statomi, jiems turėtų būti taikomi bent IV klasės techniniai reikalavimai, leidžiantys vėliau taikyti Va/Vb klasės techninius reikalavimus ir suteikiantys galimybę plaukti laivams, naudojamiems kombinuotam transportui. Va klasės keliais gali plaukti 110 m ilgio ir 11,40 m pločio laivai arba stumiamos laivų vilkstinės, o Vb klasės keliais gali plaukti 172-185 m ilgio ir 11,40 m pločio stumiamos laivų vilkstinės.

3. Vidaus uostai sudaro tinklo dalį, ypač kaip 2 dalyje nurodytų vandens kelių ir kitų transporto rūšių sujungimo vietos.

4. Tinklui priklauso eismo valdymo infrastruktūra.

5 SKIRSNIS

JŪRŲ UOSTAI

12 straipsnis

Charakteristikos

Jūrų uostai sudaro galimybes jūrų transporto plėtrai, palaiko laivybos ryšius su salomis, yra jūrų bei kitų rūšių transporto sujungimo vieta. Jie transporto operatoriams teikia įrangą ir paslaugas. Šių uostų infrastruktūra teikia įvairias paslaugas, susijusias su keleivių ir krovinių transportu, įskaitant keltų bei artimojo ar tolimojo susisiekimo laivybos paslaugas, įskaitant pakrantės laivybą, Bendrijoje ir tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių.

6 SKIRSNIS

ORO UOSTAI

13 straipsnis

Charakteristikos

1. Transeuropinis oro uostų tinklas - tai Bendrijos teritorijoje esantys oro uostai, naudojami komerciniam oro eismui ir atitinkantys II priede išdėstytus kriterijus. Šie oro uostai skirstomi įvairiai pagal jų eismo intensyvumą ir tipą bei pagal savo funkcijas tinkle. Oro uostai užtikrina oro susisiekimo linijų plėtotę ir oro bei kitų transporto rūšių tarpusavio ryšį.

2. Transeuropinių oro uostų tinklo šerdis - tai tarptautines ir Bendrijos sujungimo vietas aptarnaujantys oro uostai. Bendrijos ryšiai su kitomis pasaulio dalimis daugiausia palaikomi per tarptautines sujungimo vietas. Bendrijos maršrutus aptarnaujantys oro uostai užtikrina oro susisiekimą Bendrijoje, o jų už Bendrijos ribų teikiamos papildomos paslaugos sudaro tik nedidelę šių oro uostų veiklos dalį. Regioninės sujungimo ir prieigos vietos užtikrina galimybę patekti į tinklo šerdį arba padeda susisiekti su periferiniais arba izoliuotais regionais.

7 SKIRSNIS

KOMBINUOTO TRANSPORTO TINKLAS

14 straipsnis

Charakteristikos

1. Transeuropinis kombinuoto transporto tinklas apima:

- geležinkelius ir vidaus vandens kelius, tinkamus kombinuotam transportui ir laivybai, kuriais, prireikus derinant su krovinių vežimu keliais į terminalus ir (arba) su vežimu iš vieno terminalo į kitą, sudaromos sąlygos tolimojo susisiekimo krovinių vežimui,

- įrangą, kuri leidžia atlikti perkrovimus tarp geležinkelių, vidaus vandens kelių, laivybos maršrutų ir kelių,

- tinkamus riedmenis laikinam naudojimui, kai jie būtini dėl dar nepritaikytos infrastruktūros charakteristikų.

8 SKIRSNIS

LAIVYBOS VALDYMAS IR INFORMACINIS TINKLAS

15 straipsnis

Charakteristikos

Transeuropinės laivybos valdymas ir informacinis tinklas yra susijęs su:

- pakrantės ir uosto laivybos valdymo sistemomis,

- laivo padėties nustatymo sistemomis,

- pranešimo apie laivus, vežančius pavojingus ir aplinką teršiančius krovinius, sistemomis,

- jūrų avarinio ryšio ir saugumo sistemomis,

kad Bendrijos valstybėms narėms priklausančiose laivybos zonose būtų užtikrintas aukštas laivybos saugos ir veiksmingumo bei aplinkos apsaugos lygis.

9 SKIRSNIS

ORO EISMO VALDYMO TINKLAS

16 straipsnis

Charakteristikos

Transeuropinis oro eismo valdymo tinklas - tai bendroms aviacijos reikmėms skirta oro erdvė, oro keliai, oro navigacijos įranga, eismo planavimo ir valdymo sistemos bei oro eismo valdymo sistemos (valdymo centrai, kontrolės ir ryšių įrenginiai), reikalingi, kad Europos oro erdvėje būtų užtikrinta saugi ir efektyvi aviacija.

10 SKIRSNIS

PADETIES NUSTATYMO IR NAVIGACIJOS TINKLAS

17 straipsnis

Charakteristikos

Transeuropinis padėties nustatymo ir navigacijos sistemų tinklas - tai padėties nustatymo ir navigacijos palydovinės sistemos bei būsimajame Europos radijo navigacijos plane apibrėžtinos sistemos. Šios sistemos teikia patikimas ir efektyvias padėties nustatymo ir navigacijos paslaugas, kuriomis gali naudotis visos transporto rūšys.

11 SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

18 straipsnis

Keitimosi informacija ir ataskaitų rengimo komitetas

1. Valstybės narės reguliariai praneša Komisijai apie nacionalinius planus ir programas, jų parengtas transeuropiniam transporto tinklui plėtoti, ypač apie bendro intereso projektus, nurodytus šiame sprendime.

2. Šiuo sprendimu prie Komisijos įkuriamas Transeuropinių transporto tinklų komitetas (toliau - komitetas); jį sudaro valstybių narių atstovai ir jam pirmininkauja Komisijos atstovas. Komitetas keičiasi informacija apie planus ir programas, apie kurias pranešė valstybės narės, ir gali svarstyti kiekvieną klausimą, susijusį su transeuropinio transporto tinklo plėtojimu.

3. Komisija kas dveji metai pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui ataskaitą apie šiame sprendime pateiktų gairių įgyvendinimą.

2 dalyje minimas komitetas padeda Komisijai rengti ataskaitą.

19 straipsnis

Konkretūs projektai

III priede kaip nuoroda pateikiami I ir II priede ir kitose šio sprendimo nuostatose nustatyti projektai, kuriems Eseno Europos Vadovų Taryba skyrė ypatingą dėmesį.

20 straipsnis

Multimodalaus transporto ir eismo valdymas

Tarp bendro intereso projektų, išvardytų I ir II prieduose, su multimodaliu transportu ir naujais eismo valdymo būdais susijusiems projektams skiriamas specialus dėmesys, kad būtų užbaigtas tinklas.

21 straipsnis

Gairių peržiūra

1. Kas penkeri metai nuo šio sprendimo įsigaliojimo ir pirmą kartą iki 1999 m. liepos 1 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje nurodo, ar gaires reikėtų patikslinti, kad būtų atsižvelgta į transporto srities, ypač į geležinkelių transporto, ekonominius ir technologinius pokyčius.

Rengiant ataskaitą Komisijai padeda 18 straipsnyje minimas komitetas.

2. Prie 1 dalyje nurodyto pranešimo Komisija prireikus prideda atitinkamus pasiūlymus.

22 straipsnis

Panaikinimas

1978 m. vasario 20 d. Tarybos sprendimas 78/174/EEB, nustatantis konsultavimosi tvarką ir įkuriantis transporto infrastruktūros komitetą [7], panaikinamas.

23 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

24 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1996 m. liepos 23 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

K. Hänsch

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. Lowry

[1] OL C 220, 1994 8 8, p. 1 ir OL C 97, 1995 4 20, p. 1.

[2] OL C 397, 1994 12 31, p. 23.

[3] OL C 210, 1995 8 14, p. 34.

[4] 1995 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 151, 1995 6 19, p. 234). 1995 m. rugsėjo 28 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 331, 1995 12 8, p. 1) ir 1995 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento sprendimas (OL C 17, 1996 1 22, p. 58). 1996 m. liepos 15 d. Tarybos sprendimas ir 1996 m. liepos 17 d. Europos Parlamento sprendimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje).

[5] OL L 175, 1985 7 5, p. 40.

[6] OL L 206, 1992 7 22, p. 7.

[7] OL L 54, 1978 2 25, p. 16.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

ŽEMĖLAPIAIS ILIUSTRUOJAMI TINKLO PROJEKTAI [1]

2 skirsnis: Kelių tinklas

2.0. Europa

2.1. Belgija/Liuksemburgas

2.2. Danija

2.3. Vokietija

2.4. Graikija

2.5. Ispanija

2.6. Prancūzija

2.7. Airija

2.8. Italija

2.9. Nyderlandai

2.10. Austrija

2.11. Portugalija

2.12. Suomija

2.13. Švedija

2.14. Jungtinė Karalystė

3 skirsnis: Geležinkelių tinklas

3.0. Europa

3.1. Belgija

3.2. Danija

3.3. Vokietija

3.4. Graikija

3.5. Ispanija

3.6. Prancūzija

3.7. Airija

3.8. Italija

3.9. Liuksemburgas

3.10. Nyderlandai

3.11. Austrija

3.12. Portugalija

3.13. Suomija

3.14. Švedija

3.15. Jungtinė Karalystė

4 skirsnis: Vidaus vandens kelių tinklas

4. Europa

5 skirsnis: Jūrų uostai

Šiame sprendime bendro intereso projektai, susiję su jūrų uostais, yra nustatomi remiantis II priede išdėstytais kriterijais, ir jie gali būti bet kuriame Bendrijos valstybės narės uoste. Kadangi neįmanoma visų uostų parodyti viename žemėlapyje, jūrų uostų žemėlapis I priede nepateikiamas.

6 skirsnis: Oro uostai

6.0. Europa

6.1. Belgija/Danija/Vokietija/Liuksemburgas/Nyderlandai/Austrija

6.2. Graikija

6.3. Ispanija/Portugalija

6.4. Prancūzija

6.5. Airija/Jungtinė Karalystė

6.6. Italija

6.7. Suomija/Švedija

7 skirsnis: Kombinuoto transporto tinklas

7.1. A. Geležinkelis

B. Geležinkelis, didelio masto

7.2. Vidaus vandens keliai

NB:

Výraz "v plánu" ve vysvětlivkách k mapám zahrnuje všechny etapy infrastrukturn "planuojama", pateikiamas žemėlapių paaiškinimuose, taikomas visiems bendro intereso infrastruktūros projekto etapams - nuo parengiamųjų tyrimų iki statybos.

2 SKIRSNIS

KELIŲ TINKLAS

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

2.02.12.22.32.42.52.62.72.82.92.102.112.122.132.14

3 SKIRSNIS

GELEŽINKELIŲ TINKLAS

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

3.03.13.23.33.43.53.63.73.83.93.103.113.123.133.143.15

4 SKIRSNIS

VIDAUS VANDENS KELIŲ TINKLAS

+++++ TIFF +++++

4

6 SKIRSNIS

ORO UOSTAI

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

6.06.16.26.36.46.56.66.7

7 SKIRSNIS

KOMBINUOTO TRANSPORTO TINKLAS

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

7.1 - A7.I-B7.2

[1] Žemėlapiai yra susiję su atitinkamais skirsniais, paminėtais dėstyme ir (arba) II priede.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

BENDRO INTERESO PROJEKTŲ KRITERIJAI IR SPECIFIKACIJOS [1]

2 skirsnis. : Kelių tinklas

3 skirsnis. : Geležinkelių tinklas

4 skirsnis. : Vidaus vandens kelių tinklas ir vidaus uostai

5 skirsnis. : Jūrų uostai

6 skirsnis. : Oro uostai

7 skirsnis. : Kombinuoto transporto tinklas

8 skirsnis. : Laivybos informacijos ir valdymo tinklas

9 skirsnis. : Oro eismo valdymo tinklas

10 skirsnis. : Padėties nustatymo ir navigacijos tinklas

2 skirsnis

Kelių tinklas

Daroma prielaida, kad, be projektų, susijusių su I priede nurodytomis susisiekimo linijomis, į bendro intereso projektų sudėtį įeina su šiomis linijomis susiję infrastruktūros projektai, sprendžiantys šiuos klausimus:

A. Tinklo plėtra, ypač:

- greitkelių platinimas arba kelių modernizavimas,

- aplinkkelių arba žiedinių kelių statyba arba gerinimas,

- galimybės bendrai eksploatuoti nacionalinius tinklus didinimas.

B. Eismo valdymo ir vartotojų informacijos sistemų plėtra, ypač:

- telematikos infrastruktūrų, skirtų eismo duomenims rinkti, įkūrimas,

- eismo informacijos centrų ir eismo valdymo centrų plėtra bei skirtingose šalyse esančių eismo informacijos centrų keitimasis duomenimis,

- kelių informacijos paslaugų, ypač RDS-TMC sistemos1, sukūrimas [2],

- bendra techninė telematikos infrastruktūrų eksploatacija.

3 skirsnis

Geležinkelių tinklas

Daroma prielaida, kad, be projektų, susijusių su I priede nurodytomis susisiekimo linijomis, į bendro intereso projektų sudėtį įeina su šiomis linijomis susiję infrastruktūros projektai, sprendžiantys šiuos klausimus:

- transeuropinių geležinkelių sistemų sąveika,

- tarpusavio ryšys su kitų transporto priemonių tinklais.

4 skirsnis

Vidaus vandens kelių tinklas ir vidaus uostai

Vidaus uostai

Daroma prielaida, kad, be projektų, susijusių su I priede nurodytomis jungtimis, į bendro intereso projektų sudėtį įeina šie infrastruktūros projektai:

A. Susiję su vidaus uostais taip, kaip apibrėžta 11 straipsnio 3 dalyje, ir atitinkantys visas šias sąlygas:

1) priklauso vidaus vandens kelių tinklui, kaip nurodyta I priedo plane;

2) yra tarpusavyje susiję su kitais transeuropiniais maršrutais;

3) turi krovinių perkrovimo įrenginius, ypač:

- krovinių perkrovimo centrus,

- konteinerių terminalus,

- ro-ro įrengimus.

B. Taip pat atitinkantys vieną arba daugiau šių kategorijų:

1) į uostą galima patekti vidaus vandens keliais;

2) uosto infrastruktūra yra uosto teritorijoje;

3) kitos transporto infrastruktūros yra uosto teritorijoje;

4) kitos transporto infrastruktūros jungia uostą su kitais transeuropinio transporto tinklo elementais.

Eismo valdymas

Daroma prielaida, kad į bendro intereso projektų sudėtį įeina:

- signalizacijos ir valdymo sistema, skirta laivams, ypač vežantiems pavojingus arba aplinką teršiančius krovinius,

- ryšių sistemos, naudojamos avarinėse situacijose ir užtikrinančios vidaus vandens kelių saugumą.

5 skirsnis

Jūrų uostai

1. Uostų ir su uostais susijusių bendro intereso projektų kategorijos

Uostų ir su uostais susijusių infrastruktūrų projektai turi būti priskiriami vienai arba daugiau šių kategorijų:

A. į uostą patenkama iš jūros arba vidaus vandens keliais, įskaitant kapitalo sąnaudas, susijusias su ledo pralaužimo darbais žiemą.

B. uosto infrastruktūra yra uosto teritorijoje.

C. Vidaus transporto infrastruktūros yra uosto teritorijoje.

D. Vidaus transporto infrastruktūra jungia uostą su kitais transeuropinio transporto tinklo elementais.

2. Konkretūs projektų tikslai

Uostų ir su uostais susijusių infrastruktūrų bendro intereso projektai turi turėti vieną arba daugiau šių konkrečių tikslų:

- sudaryti galimybes Bendrijos vidaus ir išorės prekybai augti,

- remti tolydaus mobilumo principą padedant atlaisvinti perpildytus sausumos koridorius ir mažinant Europos transporto išorės sąnaudas (pvz., didinant eismą laivais ir ypač skatinant pakrantės navigaciją),

- gerinti prieinamumą ir stiprinti ekonominę bei socialinę sanglaudą Europos bendrijoje skatinant Bendrijos vidaus susisiekimo jūra linijų plėtrą, kreipiant ypatingą dėmesį į Bendrijos salų ir periferinius regionus,

- sudaryti galimybę nuolat patekti į Baltijos jūros uostus, esančius netoli arba aukščiau 60o šiaurės platumos, kurie paprastai žiemą užšąla.

3. Konkrečios sąlygos, kurias būtina įvykdyti

Projektai turi prisidėti:

- prie eismo integravimo į transeuropinį transporto tinklą arba į multimodalaus transporto sistemą arba

- prie platesnio aplinkai nekenksmingo transporto naudojimo.

6 skirsnis

Oro uostai

I. Bendro intereso oro uostams taikomi tinkamumo kriterijai

Bendro intereso oro uostai privalo atitikti vieną šių sujungimo vietų kriterijų:

1. Į tarptautines sujungimo vietas įeina:

- visi oro uostai arba oro uostų sistemos [3], kurių bendras metinis eismo pajėgumas yra ne mažesnis kaip:

- 5000000 keleivių judėjimas, atėmus 10 %, arba

- 100000 komercinių orlaivių judėjimas, arba

- 150000 metrinių tonų krovinių pralaidumas, arba

- 1000000 keleivių judėjimas iš Bendrijos,

arba

- visi naujai pastatyti oro uostai, pakeičiantys esančias tarptautines sujungimo vietas, kurių toliau plėsti nebegalima.

2. Į Bendrijos sujungimo vietas įeina:

- visi oro uostai arba oro uostų sistemos, kurių metinis eismo pajėgumas yra:

- nuo1000000, atėmus 10 %, iki 4499999 keleivių judėjimas, arba

- 50000 - 149999metrinių tonų krovinių pralaidumas, arba

- mezi 500000 - 899999 keleivių judėjimas, kai ne mažiau kaip 30 % judėjimų yra nenacionaliniai, arba

- 300000 - 899999keleivių judėjimas nekontinentinėje Europoje, nuo artimiausios tarptautinio sujungimo vietos nutolstant daugiau kaip 500 km,

arba

- visi naujai pastatyti oro uostai, pakeičiantys esančias Bendrijos sujungimo vietas, kurių toliau plėsti nebegalima.

3. Į regionines sujungimo ir prieigos vietas įeina visi tie oro uostai,

- kurių metinis eismo pajėgumas yra 500000 - 899999 keleivių judėjimas, kai mažiau kaip 30 % judėjimų yra nenacionaliniai, arba

- kurių metinis eismo pajėgumas yra nuo 250000, atėmus 10 %, iki 499 999 keleivių judėjimas, arba

- kurių metinis eismo pajėgumas yra 10000 - 49999 metrinių tonų krovinių pralaidumas, arba

- kurie yra valstybės narės saloje, arba

- kurie yra Bendrijos teritorijoje, neturinčioje prieigos prie jūros, ir kuriuose komercinės paslaugos teikiamos tokiais orlaiviais, kurių didžiausia pakilimo masė viršija 10 metrinių tonų.

Oro uostas yra laikomas esančiu neturinčioje prieigos prie jūros teritorijoje, jei jis nuo artimiausios tarptautinės arba Bendrijos sujungimo vietos yra nutolęs didesniu kaip 100 km spinduliu. Šis atstumas išimties tvarka gali būti sumažintas iki 75 km, siekiant atsižvelgti į sunkią prieigą dėl geografinės padėties arba prastą vidaus transporto infrastruktūros kokybę.

II. Bendro intereso projektų, susijusių su oro uostų tinklais, specifikacijos

Visi projektai bus vertinami kaip bendro intereso projektai, jei jie atitinka šias specifikacijas:

Projekto specifikacijos | Labiausiai susijusios sujungimo vietos tipas |

I.Esamų oro uosto pajėgumų optimizavimas

Priemonė Nr. 1Esamų oro uosto pajėgumų optimizavimas orlaivių, keleivių ar krovinių judėjimo, įskaitant oro uosto oro navigacijos įrangą, atžvilgiu | Tarptautinė Bendrijos Regioninė sujungimo ir prieigos vieta |

Priemonė Nr. 2Oro uosto saugumo ir saugos stiprinimas | Tarptautinė Bendrijos Regioninė sujungimo ir prieigos vieta |

Priemonė Nr. 3Esamos infrastruktūros pritaikymas dėl užbaigtos vidaus rinkos, pirmiausia dėl priemonių, reglamentuojančių laisvą asmenų judėjimą Sąjungoje | Tarptautinė Bendrijos Regioninė sujungimo ir prieigos vieta |

II.Naujų oro uosto pajėgumų kūrimas

Priemonė Nr. 4Infrastruktūros ir įrangos, nuo kurios priklauso oro uosto pajėgumai orlaivių, keleivių ir krovinių judėjimo atžvilgiu, įskaitant oro uosto oro navigacijos įrangą, tobulinimas | Tarptautinė Bendrijos |

Priemonė Nr. 5Naujo oro uosto statyba, norint pakeisti turimą oro uostą arba oro uosto sistemą, kurios toje vietoje toliau plėsti nebegalima | Tarptautinė Bendrijos |

III.Apsaugos nuo nepatogumų, susijusių su oro uosto veikla, stiprinimas

Priemonė Nr. 6Aplinkosauginio suderinamumo stiprinimas triukšmo ir oro uosto išmetalų apdorojimo srityje | Tarptautinė Bendrijos |

IV.Oro uosto prieinamumo gerinimas ar plėtimas

Priemonė Nr. 7Sąsajų tarp oro uosto ir prieigos infrastruktūros gerinimas arba plėtimas | Tarptautinė Bendrijos |

Priemonė Nr. 8Tarpusavio ryšių su kitais transporto tinklais, ypač su geležinkelių tinklu, gerinimas ir plėtimas | Tarptautinė Bendrijos |

[1] Šie kriterijai ir specifikacijos yra susijusios su atitinkamais skirsniais, paminėtais dėstyme ir (arba) I priede.

[2] Skaitmeninė per radiją perduodamų pranešimų apie kelių eismą sistema, kurioje pagrindinis pranešimų srautas gali būti pritaikomas pagal individualius eismo dalyvio poreikius.

[3] Airport systems: Oro uostų sistemos: OL L 240, 1992 8 24, p. 14.

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

keturiolikos projektų, kuriuos europos vadovų taryba patvirtino esene 1994 m. gruodžio 9 ir 10 d., sąrašas

1. Greitinis geležinkelis/kombinuotas transportas, šiaurė-pietūs:

Niurnbergas-Erfurtas-Halė/Leipcigas-Berlynas

Brenner ašis: Verona-Miunchenas

2. Greitinis geležinkelis (Paryžius-Briuselis-Kelnas-Amsterdamas-Londonas):

Belgija: Prancūzijos/Belgijos siena - Briuselis -Liège- Belgijos/Vokietijos siena;

Briuselis - Belgijos/Nyderlandų siena

Jungtinė Karalystė: Londonas - Lamanšo tunelio prieiga

Nyderlandai: Belgijos/Nyderlandų siena - Roterdamas - Amsterdamas

Vokietija: (Achenas) G27 Kelnas - Reinas/Mainas

3. Greitinis geležinkelis, pietūs:

Madridas-Barselona-Perpinjanas-Monpeljė

Madridas-Vitoria-Dax

4. Greitinis geležinkelis, rytai:

Paryžius-Metz-Strasbūras-Appenweier-(Karlsruhe) su atšakomis į Metz-Saarbrücken-Manheimas ir Metz-Liuksemburgas

5. Paprastasis geležinkelis/kombinuotas transportas: Betuwe linija

Roterdamas - Nyderlandų/Vokietijos siena - (Reinas/Ruhr)

6. Greitinis geležinkelis/kombinuotas transportas: Prancūzija-Italija

Lionas-Turinas

Turinas-Milanas-Venecija-Triestas

7. Graikijos greitkeliai: Pathe: Rio Antirio, Patras-Atėnai-Salonikai-Promahon (Graikijos/Bulgarijos siena) ir Via Egnatia: Igumenitsa - Salonikai - Aleksandropolis - Ormenio (Graikijos/Bulgarijos siena) - Kipi (Graikijos/Turkijos siena)

8. Greitkelis Lisabona-Valjadolidas

9. Paprastojo geležinkelio linija: Korkas-Dublinas-Belfastas-Larne-Stranraer

10. Malpensa oro uostas (Milanas)

11. Nustatyta geležinkelio/kelio linija tarp Danijos ir Švedijos (nustatyta Øresund linija), įskaitant prieigos maršrutus keliu, geležinkeliu, oru

12. Šiaurės trikampis (geležinkelis/kelias)

13. Airijos/Jungtinės Karalystės/Beneliukso kelio linija

14. Vakarinės pakrantės pagrindinė linija (geležinkelis)

--------------------------------------------------

Bendras pareiškimas

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pabrėžia svarbą, kurią jie suteikia transeuropinio transporto tinklo įkūrimui ir nuosekliai jo plėtrai. Jie pritaria šio sprendimo, įkuriančio tinklą ir nustatančio bendro intereso projektus, priėmimui, kuris padės užbaigti transeuropinio transporto tinklo teisės aktų parengimą.

Jie atkreipia dėmesį, kad šie projektai padeda įvykdyti 2 straipsnyje išdėstytas užduotis, jie gali ypač padėti konkurencingumui, darbo vietų kūrimui ir sanglaudai Sąjungoje, taip pat patenkina poreikį sujungti salas, regionus, neturinčius prieigos prie jūros, ir periferinius Bendrijos regionus. Apie tai kalbėdami jie pabrėžia, kad šių projektų įvardijimas šio sprendimo I ir II prieduose ir dėstyme suteikia jiems teisę į finansinius Bendrijos įnašus, kurie gali padėti atitinkamoms valstybėms narėms ir pagreitinti efektyvų šių projektų įgyvendinimą.

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija ragina visas valstybes nares teikti didžiausią svarbą šių projektų, kuriems jie skiria ypatingą dėmesį, įgyvendinimui. Komisija įsipareigoja reguliariai informuoti apie šių projektų įgyvendinimą, inter alia, pateikdama pranešimus, numatytus 18 ir 21 straipsniuose.

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija atkreipia dėmesį į projektus, kuriuos Europos Parlamentas patvirtino antruoju svarstymu, atsižvelgdamas į transeuropinio transporto tinklo plėtrą.

--------------------------------------------------

Komisijos pareiškimai

— Dėl I priedo 5 skirsnio: jūrų uostai:

1997 m. Komisija, pasikonsultavusi su suinteresuotomis šalimis ir atitinkamomis alstybėmis šalimis, pateiks pranešimą ir prireikus pasiūlymą dėl uostų projektų, laikydamasi panašaus požiūrio, kaip ir dėl oro uostų 6 skirsnyje.

— Dėl aplinkosaugos standartų ir vamzdyno tinklo:

Komisija:

a) toliau nagrinės aplinkosaugos standartus, taikomus kiekvienai transporto rūšiai;

b) tirs galimybę įrengti vamzdyną, kuriam netaikomos transeuropinių energijos tinklų taisyklės, ir galimybę įjungti šį vamzdyną į transeuropinį tinklą;

ir teiks visus tinkamus pasiūlymus.

— Dėl I priedo:

Siekdama nustatyti projektų galimybę būti įtrauktiems į I priedą, Komisija išnagrinės tuos projektus, dėl kurių Parlamentas balsavo antruoju svarstymu. Šis nagrinėjimas bus 21 straipsnyje nustatytos peržiūros procedūros dalis.

— Dėl 19 ir 20 straipsnių bei III priedo:

Komisija tvirtina, kad tai, kas pateikta šiame sprendime, nėra išankstinis sprendimas dėl valstybių narių arba Bendrijos finansinio įsipareigojimo.

— Dėl 20 straipsnio:

Remdamasi Reglamento (EB) Nr. 2236/95 dėl bendrųjų taisyklių, reglamentuojančių Bendrijos finansinės paramos teikimą transeuropinių tinklų kūrimo srityje 6 straipsnio 1 dalimi, Komisija pareiškia, kad, vertindama projektus dėl paramos iš transeuropinių tinklų biudžeto, ji skirs reikiamą dėmesį multimodalaus pobūdžio projektams, ypač susijusiems su tolimais maršrutais į periferinius regionus.

--------------------------------------------------