31993L0103

Tarybos Direktyva

1993 m. lapkričio 23 d.

dėl būtiniausių saugos ir sveikatos reikalavimų, dirbant žvejybos laivuose (tryliktoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)

(93/103/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 118a straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos [1] pasiūlymą, parengtą pasikonsultavus su Darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos patariamuoju komitetu,

bendradarbiaudama su Europos Parlamentu [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi 1987 m. gruodžio 21 d. patvirtintoje rezoliucijoje dėl darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos [4] Taryba atkreipė dėmesį į Komisijos ketinimą pateikti jai būtiniausius reikalavimus dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos organizavimo;

kadangi saugos darbe ir sveikatos apsaugos priemonės turėtų būti įgyvendintos kaip įvairių Bendrijos priemonių žvejybos sektoriuje dalis;

kadangi būtiniausių reikalavimų, užtikrinant geresnį saugos ir sveikatos apsaugos lygį žvejybos laivuose, būtina laikytis užtikrinant atitinkamų darbuotojų saugą ir sveikatą;

kadangi dėl specifinių ir ypač sunkių darbo bei gyvenimo sąlygų žvejybos laivuose dirbančių asmenų mirtini nelaimingi atsitikimai labai dažni;

kadangi 1988 m. balandžio 15 d. Europos Parlamentas patvirtino rezoliuciją, pripažįstančią saugos darbe žvejybos laivuose prevencinių aspektų svarbą;

kadangi dėl atitinkamų darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikėtų pabrėžti žvejybos laivų suradimo, nelaimingo atsitikimo metu svarbą, ypač taikant naujas technologijas;

kadangi ši direktyva yra atskira direktyva, kaip numatyta 1989 m. birželio 12 d. Tarybos Direktyvos 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo [5] 16 straipsnio 1 dalyje; kadangi todėl visos šios direktyvos nuostatos taikomos darbui žvejybos laivuose, nepažeidžiant griežtesnių ir (arba) specialių nuostatų;

kadangi žvejybai jūroje taikomos jau patvirtintos atskiros direktyvos saugos darbe ir sveikatos apsaugos srityje, jeigu nenurodyta kitaip; kadangi todėl kai kuriais atvejais gali būti būtina apibūdinti šios veiklos specifinį pobūdį, norint užtikrinti, kad atskiros direktyvos būtų taikomos geriausiu būdu;

kadangi visa 1992 m. kovo 31 d. Tarybos Direktyva 92/29/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, skirtų gerinti medicininį gydymą laivuose [6] taikoma jūros žuvininkystėje;

kadangi šia direktyva pasiekiama konkreti pažanga siekiant vidaus rinkos socialinio aspekto,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Tikslas

1. Šia tryliktąja atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje, nustatomi būtiniausi saugos ir sveikatos reikalavimai, taikomi dirbant žvejybos laivuose, kurie apibrėžti 2 straipsnyje.

2. Visos Direktyvos 89/391/EEB nuostatos taikomos 1 dalyje nurodytai sričiai, nepažeidžiant griežtesnių ir (arba) specialių šios direktyvos nuostatų.

2 straipsnis

Apibrėžimai

Šioje direktyvoje:

a) žvejybos laivas – bet kuris laivas, plaukiojantis su bet kurios valstybės narės vėliava ar registruotas pagal bet kurios valstybės narės bendrą jurisdikciją, naudojamą komerciniais tikslais žuvims ar kitiems jūros gyviesiems ištekliams gaudyti arba gaudyti ir perdirbti;

b) naujas žvejybos laivas – žvejybos laivas, kurio vertikalus ilgis yra 15 metrų arba daugiau ir dėl kurio 13 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytą dieną arba po jos:

i) pateikiama sutartis dėl statybos arba kapitalinės rekonstrukcijos arba

ii) sutartis dėl statybos arba kapitalinės rekonstrukcijos buvo pateikta iki 13 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytos dienos ir kuris pastatomas po trejų ar daugiau metų nuo tos dienos; arba

iii) nesant tokios sutarties dėl statybos:

- pradedamas statyti laivas arba

- pradedama konkretaus laivo statyba, arba

- pradėti surinkimo darbai, sudarantys bent 50 tonų konstrukcinių medžiagų arba 1 % jų apskaičiuotos masės, atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra mažesnis;

c) esamas žvejybos laivas – bet kuris žvejybos laivas, kurio vertikalus ilgis siekia 18 metrų arba daugiau ir kuris nėra naujas žvejybos laivas;

d) laivas – bet kuris naujas ar esamas žvejybos laivas;

e) darbuotojas – bet kuris asmuo, vykdantis profesinę veiklą laive, tarp jų stažuotojai ir mokiniai, išskyrus kranto darbuotojus, dirbančius laive krantinėje ir uosto locmanus;

f) savininkas – registruotas laivo savininkas, jeigu toks laivas nėra užsakytas pagal nuomos sutartį arba nėra visiškai arba iš dalies valdomas bet kurio fizinio ar juridinio asmens, išskyrus jo registruotą savininką pagal valdymo sutarties sąlygas; tuo atveju savininku tampa frachtuotojas, išnuomojantis laivą pagal frachtavimo sutartį (be įgulos), arba fizinis ar juridinis asmuo, kuris valdo laivą;

g) kapitonas – darbuotojas, kuris pagal nacionalinius įstatymus ir (arba) tvarką vadovauja laivui arba yra atsakingas už jį.

3 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad:

a) savininkai užtikrintų, jog jų laivai būtų naudojami nekeliant pavojaus darbuotojų saugai ir sveikatai, ypač numatomomis meteorologinėmis sąlygomis, nepažeidžiant kapitono atsakomybės;

b) būtų atsižvelgta į visus pavojus, su kuriais susiduria darbuotojai, kai taikoma Direktyvos 89/391/EEB 8 straipsnio 4 dalis;

c) visi jūroje vykstantys įvykiai, kurie daro arba galėtų daryti įtaką laivo darbuotojų saugai ir sveikatai, būtų apibūdinami detaliame pranešime, kuris turėtų būti nusiųstas atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, ir būtų kruopščiai bei detaliai įregistruojami laivo žurnale, jeigu galiojančiuose nacionalinės teisės aktuose nustatyta, kad toks žurnalas turi būti saugomas minėto tipo laive, arba, jeigu tokio žurnalo nėra, tam tikslui skirtame dokumente.

2. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, užtikrinančių, kad konkrečius įgaliojimus turinčios institucijos nuolat tikrintų, kaip laivai laikosi šios direktyvos.

Tam tikri patikrinimai dėl šios direktyvos laikymosi gali būti atliekami atviroje jūroje.

4 straipsnis

Nauji žvejybos laivai

Nauji žvejybos laivai turi atitikti būtiniausius saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus I priede, ne vėliau kaip iki 13 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos dienos.

5 straipsnis

Esami žvejybos laivai

Esami žvejybos laivai turi atitikti būtiniausius saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus II priede, per septynerius metus nuo 13 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos dienos.

6 straipsnis

Kapitalinis remontas, perdirbimas ir pakeitimas

Jeigu laivo kapitalinis remontas, perdirbimas ir pakeitimas atliekamas 13 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą dieną ar po jos, toks kapitalinis remontas, perdirbimas ir pakeitimas turi atitikti tam tikrus būtiniausius I priede nustatytus reikalavimus.

7 straipsnis

Įrengimai ir priežiūra

1. Garantuojant darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą, valstybės narės imasi būtinų priemonių, užtikrinančių, nepažeidžiant kapitono atsakomybės, kad savininkai:

a) garantuotų, kad laivai ir jų instaliacijos bei įrengimai, ypač nurodyti I ir II prieduose, būtų techniškai prižiūrimi, o bet kurie rasti defektai, galintys daryti įtaką darbuotojų saugai ir sveikatai, būtų kuo greičiau pašalinti;

b) imtųsi priemonių užtikrinti, kad laivas ir visos instaliacijos bei įrengimai būtų reguliariai valomi, siekiant laikytis atitinkamų higienos normų;

c) laive laikytų pakankamą veikiančių avarinių ir gelbėjimo įrengimų kiekį;

d) atsižvelgtų į būtiniausius saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus III priede nurodytiems gelbėjimo ir išgyvenimo įrenginiams;

e) nepažeisdami 1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos Direktyvos 89/656/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, darbuotojams darbo vietoje naudojant asmenines apsaugos priemones (trečioji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje [7], nuostatų, atsižvelgtų į asmeninių apsaugos priemonių technines sąlygas, išdėstytas šios direktyvos IV priede.

2. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad, dėl darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo, savininkas aprūpintų kapitoną priemonėmis, leidžiančiomis jam vykdyti šioje direktyvoje nustatytus įpareigojimus.

8 straipsnis

Informacija darbuotojams

1. Nepažeidžiant Direktyvos 89/391/EEB 10 straipsnio nuostatų, darbuotojai ir (arba) jų atstovai informuojami apie visas priemones, kurių reikia imtis dėl saugos ir sveikatos dirbant laivuose.

2. Informacija turi būti suprantama tiems darbuotojams, kuriems ji skirta.

9 straipsnis

Darbuotojų mokymas

1. Nepažeidžiant Direktyvos 89/391/EEB 12 straipsnio, darbuotojai yra tinkamai mokomi, suteikiant jiems tikslias ir išsamias instrukcijas apie saugos ir sveikatos reikalavimus dirbant laivuose, ir pirmiausia – kaip išvengti nelaimingų atsitikimų.

2. Mokant darbuotojus pagal 1 dalį, itin skiriamas dėmesys gaisro gesinimui, gelbėjimo ir išgyvenimo įrangos naudojimui ir atitinkamų darbuotojų žvejybos įrankių ir vilkimo įrengimų bei įvairiausių ženklų, įskaitant rankų signalus, naudojimui.

Toks mokymas turi būti atnaujinamas, jeigu tai būtina dėl darbo laive pasikeitimų.

10 straipsnis

Išsamus mokymas asmenų, kurie galėtų vadovauti laivui

Nepažeidžiant Direktyvos 92/29/EEB 5 straipsnio 3 dalies, asmuo, kuris galėtų vadovauti laivui, turi būti išsamiai parengtas:

a) kaip išvengti profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų laive bei kokių veiksmų reikėtų imtis įvykus nelaimingam atsitikimui;

b) apie laivo stabilumą ir priežiūrą pagal visas numatytas krovimo ir žvejybos metu atsirandančias sąlygas;

c) apie radijo navigacijos ir ryšio, įskaitant ir jų aptarnavimą, tvarką.

11 straipsnis

Konsultavimasis su darbuotojais ir jų dalyvavimas

Su darbuotojais ir (arba) jų atstovais konsultuojamasi ir jie dalyvauja sprendžiant šioje direktyvoje bei jos prieduose išdėstytus klausimus pagal Direktyvos 89/391/EEB 11 straipsnio nuostatas.

12 straipsnis

Priedų pakeitimai

Remiantis Direktyvos 89/391/EEB 17 straipsnyje nustatyta tvarka, priimami vien tik techninio pobūdžio priedų pakeitimai, kad atsižvelgti į:

- priimtas direktyvas techninio suderinimo ir standartizavimo srityje, susijusias su kai kuriais saugos ir sveikatos apsaugos laivuose aspektais, ir (arba)

- techninę pažangą, tarptautinių taisyklių ir specifikacijų pasikeitimus ir naujus duomenis apie saugą ir sveikatos apsaugą laivuose.

13 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 1995 m. lapkričio 23 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos informuoja Komisiją.

Valstybės narės, priimdamos šias priemones, daro jose yra nuoroda į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai paskelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų arba priimamų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

3. Valstybės narės kas ketveri metai atsiskaito Komisijai, kaip šios direktyvos nuostatos praktiškai įgyvendinamos, ir nurodo darbdavių bei darbuotojų požiūrius.

Komisija informuoja apie tai Europos Parlamentą, Tarybą, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą bei Darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos patariamąjį komitetą.

4. Komisija reguliariai pateikia Europos Parlamentui, Tarybai bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą, atsižvelgdama į 1, 2 ir 3 dalis.

14 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1993 m. lapkričio 23 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. Smet

[1] OL C 337, 1991 12 31, p. 21.OL C 311, 1992 11 27, p. 21.

[2] OL C 241, 1992 9 21, p. 106 ir 1993 m. spalio 27 d. sprendimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje).

[3] OL C 169, 1992 7 6, p. 46.

[4] OL C 28, 1988 2 3, p. 1.

[5] OL L 183, 1989 6 29, p. 1.

[6] OL L 113, 1992 4 30, p. 19.

[7] OL L 393, 1989 12 30, p. 18.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

BŪTINIAUSI SAUGOS IR SVEIKATOS REIKALAVIMAI NAUJIEMS ŽVEJYBOS LAIVAMS

(4, 6 straipsniai ir 7 straipsnio 1 dalies a punktas)

Įžanginė pastaba

Šiame priede nustatyti reikalavimai taikomi tuomet, jeigu tai būtina dėl darbo vietos, veiklos ypatybių, aplinkybių arba rizikos naujame žvejybos laive.

1. Tinkamumas plaukioti ir stabilumas

1.1. Laivas turi būti nuolat parengtas plaukioti ir įrengtas pagal paskirtį bei naudojimą.

1.2. Informacija apie laivo stabilumą turi būti matomoje vietoje laive ir prieinama sargyboje esantiems asmenims.

1.3. Visi laivai turi būti pakankamai stabilūs, kai jie plaukioja pagal paskirtį.

Kapitonas turi imtis būtinų atsargos priemonių, kad būtų išlaikytas pakankamas laivo stabilumas.

Instrukcijų dėl laivo stabilumo turi būti griežtai laikomasi.

2. Mechaninė ir elektros įranga

2.1. Elektros įranga turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad nekeltų pavojaus ir užtikrintų:

- įgulos ir laivo saugumą nuo pavojų dėl elektros įrangos,

- visų įrengimų, būtinų išlaikyti normalias darbo ir gyvenimo sąlygas laive, nesinaudojant atsarginiu tiekimu, tinkamą veikimą,

- elektros įrangos, būtinos saugai visais nenumatytais atvejais, veikimą.

2.2. Turi būti numatytas atsarginis maitinimo šaltinis.

Išskyrus laivus be denių, atsarginis maitinimo šaltinis turi būti įrengtas už mašinų skyriaus ir visuomet įrengtas taip, kad kilus gaisrui ar sugedus pagrindiniams elektros įrengimams mažiausiai tris valandas užtikrintų, kad tuo pačiu metu veiktų:

- vidaus ryšio sistema, gaisro detektoriai ir avariniai signalai,

- navigacinės šviesos ir avarinis apšvietimas,

- radijo įranga,

- priešgaisrinis elektrinis siurblys, jei jis yra.

Jeigu atsarginis maitinimo šaltinis yra akumuliatoriaus baterija, ir pagrindinis maitinimo šaltinis sugenda, akumuliatoriaus baterija turi būti automatiškai sujungta su avariniu paskirstymo skydu ir nenutrūkstamai tris valandas iš eilės tiekti elektros energiją antrosios pastraipos pirmoje, antroje ir trečioje įtraukose paminėtoms sistemoms.

Pagrindinis elektros paskirstymo skydas ir avarinis paskirstymo skydas, jeigu įmanoma, turi būti įrengti taip, kad jų vienu metu negalėtų veikti vanduo ir ugnis.

2.3. Paskirstymo skydai turi būti aiškiai pažymėti; paskirstymo skydas su saugikliais ir saugiklių laikikliai turėtų būti reguliariai tikrinami, užtikrinant saugiklių nominalų veikimo režimą.

2.4. Akumuliatorių baterijų patalpos turi būti tinkamai vėdinamos.

2.5. Elektroninės pagalbinės navigacijos priemonės turėtų būti dažnai tikrinamos ir gerai prižiūrimos.

2.6. Visi pakėlimui naudojami įrengimai turėtų būti reguliariai bandomi ir tikrinami.

2.7. Visos vilkimo, pakėlimo mechanizmų ir susijusių įrengimų dalys turėtų būti gerai suremontuotos ir patikimai veikti.

2.8. Jeigu įrengiami šaldymo įrengimai ir suspausto oro sistemos, jie turėtų būti gerai prižiūrimi ir reguliariai tikrinami.

2.9. Virimo ir buitiniai įrenginiai, naudojantys sunkiąsias dujas, turėtų būti naudojami tik gerai vėdinamose patalpose ir gerai prižiūrimi bei reguliariai tikrinami.

Ant cilindrų su degiomis ir kitomis pavojingomis dujomis turėtų būti aiškiai nurodytas jų turinys ir jie laikomi atviruose deniuose.

Visos sklendės, spaudimo reguliatoriai ir vamzdžiai, išeinantys iš balionų, turėtų būti apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų.

3. Radijo įranga

Radijo įranga turi visuomet užtikrinti ryšį bent su viena pakrantės ar žemės stotimi, atsižvelgiant į įprastines radijo bangų sklidimo sąlygas.

4. Atsarginiai keliai ir išėjimai

4.1. Keliai ir išėjimai, kurie gali būti naudojami kaip atsarginiai keliai ir išėjimai, visuomet turi būti laisvi ir lengvai prieinami, bei kuo tiesiau vesti į atvirą denį arba saugią vietą, o iš ten link gelbėjimo įgulos, kad darbuotojai kuo greičiau ir saugiau paliktų savo darbo vietas ar gyvenamąsias patalpas.

4.2. Kelių ir išėjimų, kurie gali būti naudojami kaip atsarginiai keliai ir išėjimai, skaičius, paskirstymas ir dydis turi priklausyti nuo darbo vietų ir gyvenamųjų patalpų naudojimo, įrengimo ir dydžio bei nuo didžiausio galimo ten esančių asmenų skaičiaus.

Išėjimai, kurie gali būti naudojami kaip atsarginiai išėjimai ir yra uždaryti, turi būti taip įrengti, kad avarijos atveju bet kuris darbuotojas ar gelbėjimo įgula galėtų iš karto jomis pasinaudoti.

4.3. Avarinės durys ir kiti avariniai išėjimai turi būti apsaugoti nuo oro pokyčių, sandarūs ir įrengti jų konkrečią funkciją atitinkančioje vietoje.

Avarinės durys ir kiti avariniai išėjimai bei pertvaros turi būti atsparūs ugniai.

4.4. Avarinės durys ir išėjimai turi būti pažymėti ženklais pagal nacionalines nuostatas, perkeliančias Direktyvą 92/58/EEB [1] į teisės aktus.

Tokie ženklai turi būti įrengti atitinkamose vietose ir turi būti patvarūs.

4.5. Gelbėjimo keliuose ir patalpose bei avariniuose išėjimuose, kurie turi būti apšviesti, įrengiamas pakankamo intensyvumo avarinis apšvietimas, kuris įjungiamas, sugedus pagrindiniam apšvietimui.

5. Gaisro nustatymas ir gesinimas

5.1. Atsižvelgiant į laivo gabaritus ir naudojimą, įrengimus, jame esančių medžiagų fizines ir chemines savybes ir didžiausią galimą asmenų skaičių, gyvenamosios patalpos ir uždaros darbo vietos, tarp jų mašinų skyrius ir žuvų saugykla, prireikus turi turėti atitinkamus priešgaisrinius įrengimus bei prireikus gaisro detektorius ir avarines signalizavimo sistemas.

5.2. Priešgaisriniai įrenginiai visuomet turi būti saugomi tinkamoje vietoje, tvarkingi ir prireikus lengvai pasiekiami.

Darbuotojai turi žinoti priešgaisrinių įrengimų vietą, jų veikimo būdą ir kaip jie turėtų būti naudojami.

Prieš laivui išplaukiant, būtina patikrinti, ar yra gesintuvai ir kiti nešiojamieji priešgaisriniai įrenginiai.

5.3. Rankiniu būdu valdomi priešgaisriniai įrengimai turi būti lengvai prieinamoje vietoje ir paprastai naudojami bei pažymėti ženklais pagal nacionalines nuostatas, perkeliančias Direktyvą 92/58/EEB į teisės aktus.

Tokie ženklai turi būti išdėstomi atitinkamose vietose ir būti patvarūs.

5.4. Gaisro nustatymo ir signalizavimo sistemos turėtų būti reguliariai tikrinamos ir prižiūrimos.

5.5. Gaisrinio mokymo pratybos turėtų būti rengiamos reguliariai.

6. Uždarų darbo patalpų vėdinimas

Turėtų būti imtasi priemonių užtikrinti, kad uždarose darbo patalpose būtų pakankamai gryno oro, atsižvelgiant į taikomus darbo metodus ir darbuotojams nustatytus fizinius reikalavimus.

Jeigu naudojama mechaninė vėdinimo sistema, ji turėtų būti tinkamai prižiūrima.

7. Darbo patalpų temperatūra

7.1. Darbo valandomis darbo patalpų temperatūra turi būti tinkama žmogaus kūnui, atsižvelgiant į taikomus darbo metodus, darbuotojams nustatytus fizinius reikalavimus bei faktiškas ar galimas oro sąlygas tuose plotuose, kur plaukioja laivas.

7.2. Temperatūra gyvenamosiose patalpose, sanitarinėse patalpose, valgyklose ir pirmosios medicinos pagalbos patalpose, jeigu tokios patalpos įrengtos, turi atitikti tokių patalpų konkrečią paskirtį.

8. Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas

8.1. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad būtų pakankamai natūralaus apšvietimo bei įrengtas tinkamas žvejybai dirbtinis apšvietimas, nekeliantis pavojaus darbuotojų saugai ir sveikatai arba kitiems laivams.

8.2. Darbo vietų, laiptų, kopėčių ir perėjimų apšvietimas turi būti įrengtas taip, kad jis netaptų darbuotojų nelaimingų atsitikimų priežastimi ir netrukdytų laivo navigacijai.

8.3. Darbo vietose, kuriose darbuotojai ypač susiduria su pavojumi, sugedus dirbtiniam apšvietimui, turi būti įrengta atitinkamo intensyvumo avarinis apšvietimas.

8.4. Avarinis apšvietimas turi būti parengtas veikimui ir reguliariai tikrinamas.

9. Deniai, pertvaros ir denio pertvaros

9.1. Patalpos, kuriomis naudojasi darbuotojai, turi būti neslidžios arba apsaugotos nuo slidumo, arba turi būti įrengti įrenginiai, neleidžiantys nukristi, ir turėti kuo mažiau kliūčių.

9.2. Darbo patalpos su darbo vietomis turi būti atitinkamai apsaugotos nuo garso ir izoliuotos, atsižvelgiant į darbuotojų darbo pobūdį ir fizinę veiklą.

9.3. Denių, pertvarų ir denių pertvarų paviršius darbo vietose turi būti toks, kad būtų lengvai valomas arba atnaujinamas, laikantis atitinkamų higienos normų.

10. Durys

10.1. Turi būti numatytos priemonės, leidžiančios varstyti duris iš vidinės pusės, be jokių specialių įrenginių.

Jeigu patalpose vyksta darbas, durys turėtų būti varstomos iš bet kurios pusės.

10.2. Durys, ypač slankiojančios, jeigu būtina tokias naudoti, turi būti kuo saugesnės darbuotojams, ypač blogomis oro ir jūros sąlygomis.

11. Eismo keliai – pavojingos vietos

11.1. Perėjimai, pagrindiniai perėjimai, denių pertvarų išorinė dalis bei apskritai visi eismo keliai turi būti su turėklais, skersiniais ir gelbėjimo virvėmis ar kitomis priemonėmis, užtikrinančiomis darbuotojų saugą darbo denyje metu.

11.2. Kilus pavojui, kad darbuotojai gali iškristi per denyje esančias angas arba nukristi nuo vieno denio ant kito, jeigu įmanoma, turėtų būti įrengta atitinkama apsauga.

Jeigu apsauginiai turėklai gali užtikrinti tokią apsaugą, jie turėtų būti bent jau vieno metro aukščio.

11.3. Priėjimas prie virš denio esančių įrenginių turėtų būti toks, kad užtikrintų darbuotojų saugą.

Atitinkamo aukščio apsauginiai turėklai arba panašūs apsauginiai prietaisai turi būti įrengiami vengiant kritimų.

11.4. Atramos ar kiti įrenginiai, neleidžiantys asmenims nukristi nuo denio, turi būti tvarkingai įrengti.

Atramos turi būti su nutekėjimo angomis ar kitais panašiais įrenginiais, leidžiančiais vandeniui greitai nutekėti.

11.5. Tralerių užpakalinė dalis su pandusais, viršutinė panduso dalis turi turėti apsauginę užtvarą arba kitas priemones, to paties aukščio, kaip ir atramos ar kitos greta esančios priemonės, kad apsaugotų darbuotojus nuo nukritimo nuo rampos.

Šie vartai ar kiti įrenginiai turi būti lengvai atidaromi ir uždaromi, pageidautina su distanciniu valdymu ir turi būti atidaromi tik tinklui užmesti arba ištraukti.

12. Darbo vietų išdėstymas

12.1. Darbo vietos turi būti visuomet laisvos ir kuo geriau apsaugotos nuo jūros bei suteikti pakankamą darbuotojų apsaugą nuo iškritimo iš laivo arba nukritimo nuo denio.

Vietos, kuriose tvarkomi kroviniai, turi būti pakankamai aukštos ir erdvios.

12.2. Jeigu varikliai valdomi iš mašinų skyriaus, jie turi būti valdomi iš atskiros patalpos, apsaugotos garso izoliacine medžiaga ir kitokia izoliacija nuo mašinų skyriaus bei turinčios atskirą nuo mašinų skyriaus įėjimą.

Kapitono tiltelis laikomas patalpa, atitinkančia pirmoje pastraipoje nustatytus reikalavimus.

12.3. Vilkimo mechanizmo valdymo svirtys turi būti įrengtos gana didelėje patalpoje, kad operatoriai galėtų laisvai dirbti.

Vilkimo mechanizme turėtų būti atitinkami saugos prietaisai avarijos atveju, tarp jų avarinio stabdymo įranga.

12.4. Vilkimo mechanizmo operatorius turi gerai matyti vilkimo mechanizmą ir dirbančius darbuotojus.

Jeigu vilkimo mechanizmas yra reguliuojamas nuo tiltelio, operatorius turi matyti tiesiogiai arba bet kuriuo kitu būdu dirbančius darbuotojus.

12.5. Tarp tiltelio ir darbo denio turi būti naudojama patikima ryšio sistema.

12.6. Aplinka turi būti kruopščiai stebima ir įgula perspėjama apie gresiantį pavojų, susijusį su neramia jūra žvejybos metu arba atliekant kitą darbą denyje.

12.7. Tiesioginis susilietimas su virvėmis ir lynais bei įrengimų judamosiomis dalimis turi būti sumažintas įrengiant apsauginius prietaisus.

12.8. Judamojoje masėje turi būti įrengti reguliatoriai, ypač traleriuose:

- prietaisai žvejybos instrumentams imobilizuoti,

- prietaisai tralo galo siūbavimui reguliuoti.

13. Gyvenamosios patalpos

13.1. Darbuotojų gyvenamųjų patalpų ir sanitarinės patalpos, jeigu tokios yra, vieta, struktūra, garso izoliacija, izoliacinės priemonės ir išdėstymas bei įėjimas prie jų turi būti tokie, kad būtų tinkamai apsaugoti nuo oro ir jūros, vibracijos, triukšmo ir nemalonių kvapų, sklindančių iš kitų laivo dalių, galinčių trikdyti darbuotojų poilsį.

Jeigu laivo konstrukcija, gabaritai ir (arba) paskirtis leidžia, darbuotojų gyvenamosios patalpos turi būti įrengtos taip, kad judėjimo ir greičio didinimo poveikis būtų kuo mažesnis.

Turėtų būti imtasi atitinkamų priemonių, kad nerūkantys asmenys būtų apsaugoti nuo tabako dūmų.

13.2. Darbuotojų gyvenamosios patalpos turėtų būti tinkamai vėdinamos, užtikrinant nuolatinį gryno oro srautą ir išvengiant garų susikaupimo.

Gyvenamosiose patalpose turi būti įrengtas tinkamas apšvietimas su:

- pakankamu įprastiniu bendruoju apšvietimu,

- mažesnio intensyvumo bendruoju apšvietimu, vengiant trukdyti darbuotojams, kurie ilsisi, ir

- vietiniu apšvietimu kiekvienoje kajutėje.

13.3. Laivo virtuvė ir valgykla, jeigu jie yra, turėtų būti atitinkamo dydžio, gerai apšviesti ir vėdinami bei lengvai valomi.

Turi būti įrengti šaldytuvai ar kiti įrengimai, skirti maisto produktams saugoti žemoje temperatūroje.

14. Sanitariniai įrenginiai

14.1. Laivuose su gyvenamosiomis patalpomis turi būti tinkamai įrengti dušai su karštu ir šaltu tekančiu vandeniu, praustuvėmis ir tualetais, o atitinkamos patalpos tinkamai vėdinamos.

14.2. Kiekvienas darbuotojas turi turėti vietą savo drabužiams laikyti.

15. Pirmoji medicinos pagalba

Visuose laivuose turi būti įrengti pirmosios pagalbos įrenginiai, atitinkantys Direktyvos 92/29/EEB II priede nustatytus reikalavimus.

16. Išorinės kopėčios ir laiptai

Laive turėtų būti įrengtos išorinės kopėčios, laiptai ar kiti panašūs įrengimai, skirti saugiai įlipti į laivą.

17. Triukšmas

Turi būti imtasi visų atitinkamų techninių priemonių triukšmui darbo vietose ir gyvenamosiose patalpose sumažinti, atsižvelgiant į laivo dydį.

[1] OL L 245, 1992 8 26, p. 23.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

BŪTINIAUSI SAUGOS IR SVEIKATOS REIKALAVIMAI ESAMIEMS ŽVEJYBOS LAIVAMS

(5 straipsnis ir 7 straipsnio 1dalies a punktas)

Įžanginė pastaba

Šio priedo reikalavimai taikomi tuomet, jeigu leidžia esamo žvejybos laivo konstrukcinės savybės bei būtina dėl darbo vietos, veiklos ypatybių, aplinkybių arba rizikos esamame žvejybos laive.

1. Tinkamumas plaukioti ir stabilumas

1.1. Laivas turi būti nuolat parengtas plaukioti ir įrengtas pagal paskirtį bei naudojimą.

1.2. Informacija apie laivo stabilumą turi būti matomoje vietoje laive ir prieinama sargyboje esantiems asmenims.

1.3. Visi laivai turi būti pakankamai stabilūs, kai jie plaukioja pagal paskirtį.

Kapitonas turi imtis būtinų atsargos priemonių, kad būtų išlaikytas laivo pakankamas stabilumas.

Instrukcijų dėl laivo stabilumo turi būti griežtai laikomasi.

2. Mechaninė ir elektros įranga

2.1. Elektros įranga turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad nekeltų pavojaus ir užtikrintų:

- įgulos ir laivo saugumą nuo pavojų dėl elektros įrangos,

- visų įrengimų, būtinų išlaikyti normalias darbo ir gyvenimo sąlygas laive, nesinaudojant atsarginiu tiekimu, tinkamą veikimą,

- elektros įrangos, būtinos saugai visais nenumatytais atvejais, veikimą.

2.2. Turi būti numatytas atsarginis maitinimo šaltinis.

Išskyrus laivus be denių, atsarginis maitinimo šaltinis turi būti įrengtas už mašinų skyriaus ir visuomet įrengtas taip, kad kilus gaisrui ar sugedus pagrindiniams elektros įrengimams mažiausiai tris valandas užtikrintų, kad tuo pačiu metu veiktų:

- vidaus ryšio sistema, gaisro detektoriai ir avariniai signalai,

- navigacinės šviesos ir avarinis apšvietimas,

- radijo įranga,

- priešgaisrinis elektrinis siurblys, jei jis yra.

Jeigu avarinis maitinimo šaltinis yra akumuliatoriaus baterija, ir pagrindinis maitinimo šaltinis sugenda, akumuliatoriaus baterija turi būti automatiškai sujungta su avariniu paskirstymo skydu ir nenutrūkstamai tris valandas iš eilės tiekti elektros energiją antrosios pastraipos pirmoje, antroje ir trečioje įtraukose paminėtoms sistemoms.

Pagrindinis elektros paskirstymo skydas ir avarinis paskirstymo skydas, jeigu įmanoma, turi būti įrengti taip, kad jų vienu metu negalėtų veikti vanduo ir ugnis.

2.3. Paskirstymo skydai turi būti aiškiai pažymėti; paskirstymo skydas su saugikliais ir saugiklių laikikliai turėtų būti reguliariai tikrinami, kad būtų užtikrintas saugiklių nominalus veikimo režimas.

2.4. Akumuliatorių baterijų patalpos turi būti tinkamai vėdinamos.

2.5. Elektroninės pagalbinės navigacijos priemonės turėtų būti dažnai tikrinamos ir gerai prižiūrimos.

2.6. Visi pakėlimui naudojami įrengimai turėtų būti reguliariai bandomi ir tikrinami.

2.7. Visos vilkimo, pakėlimo mechanizmų ir susijusių įrengimų dalys turėtų būti gerai suremontuotos ir patikimai veikti.

2.8. Jeigu įrengiami šaldymo įrengimai ir suspausto oro sistemos, jie turėtų būti gerai prižiūrimi ir reguliariai tikrinami.

2.9. Virimo ir buitiniai įrenginiai, naudojantys sunkiąsias dujas, turėtų būti naudojami tik gerai vėdinamose patalpose ir gerai prižiūrimi bei reguliariai tikrinami.

Ant cilindrų su degiomis ir kitomis pavojingomis dujomis turėtų būti aiškiai nurodytas jų turinys ir jie laikomi atviruose deniuose.

Visos sklendės, spaudimo reguliatoriai ir vamzdžiai, išeinantys iš balionų, turėtų būti apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų.

3. Radijo įranga

Radijo įranga turi visuomet užtikrinti ryšį bent su viena pakrantės ar žemės stotimi, atsižvelgiant į įprastines radijo bangų sklidimo sąlygas.

4. Atsarginiai keliai ir išėjimai

4.1. Keliai ir išėjimai, kurie gali būti naudojami kaip atsarginiai keliai ir išėjimai, visuomet turi būti laisvi ir lengvai prieinami, bei kuo tiesiau vestų į atvirą denį arba saugią vietą, o iš ten link gelbėjimo įgulos, kad darbuotojai galėtų kuo greičiau ir saugiau palikti savo darbo vietas ar gyvenamąsias patalpas.

4.2. Kelių ir išėjimų, kurie gali būti naudojami kaip atsarginiai keliai ir išėjimai, skaičius, paskirstymas ir dydis turi priklausyti nuo darbo vietų ir gyvenamųjų patalpų naudojimo, įrengimo ir dydžio bei nuo didžiausio galimo ten esančių asmenų skaičiaus.

Išėjimai, kurie gali būti naudojami kaip atsarginiai išėjimai ir yra uždaryti, turi būti taip įrengti, kad avarijos atveju bet kuris darbuotojas ar gelbėjimo įgula galėtų iš karto jomis pasinaudoti.

4.3. Avariniai keliai ir išėjimai turi būti pažymėti ženklais pagal nacionalines nuostatas, perkeliančias Direktyvą 92/85/EEB į teisės aktus.

Tokie ženklai turi būti įrengti atitinkamose vietose ir turi būti patvarūs.

4.4. Gelbėjimo keliuose ir patalpose bei avariniuose išėjimuose, kurie turi būti apšviesti, įrengiamas pakankamo intensyvumo avarinis apšvietimas, kuris įjungiamas, sugedus pagrindiniam apšvietimui.

5. Gaisro nustatymas ir gesinimas

5.1. Atsižvelgiant į laivo gabaritus ir naudojimą, įrengimus, jame esančių medžiagų fizines ir chemines savybes ir didžiausią galimą asmenų skaičių, gyvenamosios patalpos ir uždaros darbo vietos, tarp jų mašinų skyrius ir žuvų saugykla, prireikus turi turėti atitinkamus priešgaisrinius įrengimus bei prireikus gaisro detektorius ir avarines signalizavimo sistemas.

5.2. Priešgaisriniai įrenginiai visuomet turi būti saugomi tinkamoje vietoje, tvarkingi ir prireikus lengvai pasiekiami.

Darbuotojai turi žinoti priešgaisrinių įrengimų vietą, jų veikimo būdą ir kaip jie turėtų būti naudojami.

Prieš laivui išplaukiant, būtina patikrinti, ar yra gesintuvai ir kiti nešiojamieji priešgaisriniai įrenginiai.

5.3. Rankiniu būdu valdomi priešgaisriniai įrengimai turi būti lengvai prieinamoje vietoje ir paprastai naudojami, bei pažymėti ženklais pagal nacionalines nuostatas, perkeliančias Direktyvą 92/58/EEB į teisės aktus.

Tokie ženklai turi būti išdėstomi atitinkamose vietose ir būti patvarūs.

5.4. Gaisro nustatymo ir signalizavimo sistemos turėtų būti reguliariai tikrinamos ir prižiūrimos.

5.5. Gaisrinio mokymo pratybos turėtų būti rengiamos reguliariai.

6. Uždarų darbo patalpų vėdinimas

Turėtų būti imtasi priemonių užtikrinti, kad uždarose darbo patalpose būtų pakankamai gryno oro, atsižvelgiant į taikomus darbo metodus ir darbuotojams nustatytus fizinius reikalavimus.

Jeigu naudojama mechaninė vėdinimo sistema, ji turėtų būti tinkamai prižiūrima.

7. Darbo patalpų temperatūra

7.1. Darbo valandomis darbo patalpų temperatūra turi būti tinkama žmogaus kūnui, atsižvelgiant į taikomus darbo metodus, darbuotojams nustatytus fizinius reikalavimus bei faktiškas ar galimas oro sąlygas tuose plotuose, kur plaukioja laivas.

7.2. Temperatūra gyvenamosiose patalpose, sanitarinėse patalpose, valgyklose ir pirmosios medicinos pagalbos patalpose, jeigu tokios patalpos įrengtos, turi atitikti tokių patalpų konkrečią paskirtį.

8. Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas

8.1. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad būtų pakankamai natūralaus apšvietimo bei būtų įrengtas tinkamas žvejybai dirbtinis apšvietimas, nekeliantis pavojaus darbuotojų saugai ir sveikatai arba kitiems laivams.

8.2. Darbo vietų, laiptų, kopėčių ir perėjimų apšvietimas turi būti įrengtas taip, kad jis netaptų darbuotojų nelaimingų atsitikimų priežastimi ir netrukdytų laivo navigacijai.

8.3. Darbo vietose, kuriose darbuotojai ypač susiduria su pavojumi, sugedus dirbtiniam apšvietimui, turi būti įrengtas atitinkamo intensyvumo avarinis apšvietimas.

8.4. Avarinis apšvietimas turi būti parengtas veikimui ir reguliariai tikrinamas.

9. Deniai, pertvaros ir denio pertvaros

9.1. Patalpos, kuriomis naudojasi darbuotojai, turi būti neslidžios arba apsaugotos nuo slidumo, arba turi būti įrengti įrenginiai, neleidžiantys nukristi, ir turėti kuo mažiau kliūčių.

9.2. Darbo patalpos su darbo vietomis turi būti atitinkamai apsaugotos nuo garso ir izoliuotos, atsižvelgiant į darbuotojų darbo pobūdį ir fizinę veiklą.

9.3. Denių, pertvarų ir denių pertvarų paviršius darbo vietose turi būti toks, kad būtų lengvai valomas arba atnaujinamas, laikantis atitinkamų higienos normų.

10. Durys

10.1. Turi būti numatytos priemonės, leidžiančios varstyti duris iš vidinės pusės, be jokių specialių įrenginių.

Jeigu patalpose vyksta darbas, durys turėtų būti varstomos iš bet kurios pusės.

10.2. Durys, ypač slankiojančios, jeigu būtina tokias naudoti, turi būti kuo saugesnės darbuotojams, ypač blogomis oro ir jūros sąlygomis.

11. Eismo keliai – pavojingos vietos

11.1. Perėjimai, pagrindiniai perėjimai, denių pertvarų išorinė dalis bei apskritai visi eismo keliai turi būti su turėklais, skersiniais ir gelbėjimo virvėmis ar kitomis priemonėmis, užtikrinančiomis darbuotojų saugą darbo denyje metu.

11.2. Kilus pavojui, kad darbuotojai gali iškristi per denyje esančias angas arba nukristi nuo vieno denio ant kito, jeigu įmanoma, turėtų būti įrengta atitinkama apsauga.

Jeigu apsauginiai turėklai gali užtikrinti tokią apsaugą, jie turėtų būti bent jau vieno metro aukščio.

11.3. Priėjimas prie virš denio esančių įrenginių turėtų būti toks, kad užtikrintų darbuotojų saugą.

Atitinkamo aukščio apsauginiai turėklai arba panašūs apsauginiai prietaisai turi būti įrengiami vengiant kritimų.

11.4. Atramos ar kiti įrenginiai, neleidžiantys asmenims nukristi nuo denio, turi būti tvarkingai įrengti.

Atramos turi būti su nutekėjimo angomis ar kitais panašiais įrenginiais, leidžiančiais vandeniui greitai nutekėti.

11.5. Tralerių užpakalinė dalis su pandusais, viršutinė panduso dalis turi turėti apsauginę užtvarą arba kitas priemones, to paties aukščio, kaip ir atramos ar kitos greta esančios priemonės, kad apsaugotų darbuotojus nuo nukritimo nuo rampos.

Šie vartai ar kiti įrenginiai turi būti lengvai atidaromi ir uždaromi, pageidautina su distanciniu valdymu ir turi būti atidaromi tik tinklui užmesti arba ištraukti.

12. Darbo vietų išdėstymas

12.1. Darbo vietos turi būti visuomet laisvos ir kuo geriau apsaugotos nuo jūros bei suteikti pakankamą darbuotojų apsaugą nuo iškritimo iš laivo arba nukritimo nuo denio.

Vietos, kuriose tvarkomi kroviniai, turi būti pakankamai aukštos ir erdvios.

12.2. Jeigu varikliai valdomi iš mašinų skyriaus, jie turi būti valdomi iš atskiros patalpos, apsaugotos garso izoliacine medžiaga ir kitokia izoliacija nuo mašinų skyriaus bei turinčios atskirą nuo mašinų skyriaus įėjimą.

Kapitono tiltelis yra patalpa, atitinkanti pirmoje pastraipoje nustatytus reikalavimus.

12.3. Vilkimo mechanizmo valdymo svirtys turi būti įrengtos gana didelėje patalpoje, kad operatoriai galėtų laisvai dirbti.

Vilkimo mechanizme turėtų būti atitinkami saugos prietaisai avarijos atveju, tarp jų avarinio stabdymo įranga.

12.4. Vilkimo mechanizmo operatorius turi gerai matyti vilkimo mechanizmą ir dirbančius darbuotojus.

Jeigu vilkimo mechanizmas yra reguliuojamas nuo tiltelio, operatorius turi matyti tiesiogiai arba bet kuriuo kitu būdu dirbančius darbuotojus.

12.5. Tarp tiltelio ir darbo denio turi būti naudojama patikima ryšio sistema.

12.6. Aplinka turi būti kruopščiai stebima ir įgula perspėjama apie gresiantį pavojų, susijusį su neramia jūra žvejybos metu arba atliekant kitą darbą denyje.

12.7. Tiesioginis susilietimas su virvėmis ir lynais bei įrengimų judamosiomis dalimis turi būti sumažintas įrengiant apsauginius prietaisus.

12.8. Judamojoje masėje turi būti įrengti reguliatoriai, ypač traleriuose:

- prietaisai žvejybos instrumentams imobilizuoti,

- prietaisai tralo galo siūbavimui reguliuoti.

13. Gyvenamosios patalpos

13.1. Darbuotojų gyvenamųjų patalpų, jeigu tokios yra, vieta turi būti tokia, kad sumažintų triukšmą, vibraciją, judėjimo ir greičio didinimo poveikius bei nemalonius kvapus, sklindančius iš kitų laivo dalių.

Gyvenamosiose patalpose turi būti įrengtas atitinkamas apšvietimas.

13.2. Laivo virtuvė ir valgykla, jeigu jie yra, turėtų būti atitinkamo dydžio, gerai apšviesti ir vėdinami bei lengvai valomi.

Turi būti įrengti šaldytuvai ar kiti įrengimai, skirti maisto produktams saugoti žemoje temperatūroje.

14. Sanitariniai įrenginiai

Laivuose su gyvenamosiomis patalpomis turi būti įrengti tualetai, praustuvės ir, jeigu įmanoma, dušas, o atitinkamos patalpos tinkamai vėdinamos.

15. Pirmoji medicinos pagalba

Visuose laivuose turi būti įrengti pirmosios pagalbos įrenginiai, atitinkantys Direktyvos 92/29/EEB II priede nustatytus reikalavimus.

16. Išorinės kopėčios ir laiptai

Laive turėtų būti įrengtos išorinės kopėčios, laiptai ar kiti panašūs įrengimai, skirti saugiai įlipti į laivą.

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

BŪTINIAUSI SAUGOS IR SVEIKATOS REIKALAVIMAI GELBĖJIMO IR IŠGYVENIMO ĮRENGINIAMS

(7 straipsnio 1 dalies d punktas)

Įžanginė pastaba

Šio priedo reikalavimai taikomi tuomet, jeigu tai būtina dėl darbo vietos, veiklos ypatybių, aplinkybių arba rizikos laive.

1. Laivuose turi būti atitinkami gelbėjimo įrenginiai, tarp jų atitinkamos priemonės ištraukti iš vandens darbuotojus ir radijo gelbėjimo aparatūrą, ypač avarinę situaciją parodantis radijo švyturys su hidrostatinio paleidimo mechanizmu, atsižvelgiant į laive esančių asmenų skaičių ir plotus, kuriuose laivas plaukioja.

2. Visos gelbėjimo įrangos priemonės turi būti saugomos joms skirtose vietose, tinkamos naudoti ir lengvai prieinamos.

Darbuotojai turi patikrinti jas prieš laivui išplaukiant iš uosto ir kelionės metu.

3. Gelbėjimo įranga turi būti reguliariai tikrinama.

4. Visi darbuotojai turi būti tinkamai paruošiami ir apmokomi, kaip elgtis avarinės situacijos atveju.

5. Jeigu laivo ilgis viršija 45 metrus arba jeigu jame yra penki ar daugiau darbuotojų, parengiamas laivo įgulos sąrašas, kuriame pateikiami aiškūs nurodymai kiekvienam darbuotojui, kuriuos jis turi vykdyti avarijos metu.

6. Darbuotojų gelbėjimosi pratybų patikrinimai turi vykti kiekvieną mėnesį uoste ir (arba) atviroje jūroje.

Tokių pratybų metu turi būti užtikrinta, kad darbuotojai visiškai supranta ir vykdo visas pareigas tvarkydami ir naudodami visas gelbėjimo priemones.

Darbuotojai turi būti išmokyti parengti darbui ir naudoti nešiojamąją radijo įrangą, jeigu ji yra.

--------------------------------------------------

IV PRIEDAS

ASMENINIŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ BŪTINIAUSI SAUGOS IR SVEIKATOS REIKALAVIMAI

(7 straipsnio 1dalies e punktas)

Įžanginė pastaba

Šio priedo reikalavimai taikomi tuomet, jeigu tai būtina dėl darbo vietos, veiklos ypatybių, aplinkybių arba rizikos laive.

1. Jeigu negalima išvengti arba pakankamai apriboti kolektyvinėmis ar techninėmis apsaugos priemonėmis pavojų, kylančių darbuotojų saugai ir sveikatai, tokie darbuotojai turi būti aprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis.

2. Asmeniniai apsauginiai drabužiai ar drabužiai, dėvimi ant viršutinių drabužių, turi būti ryškių spalvų, kontrastuojančių su supančia jūra ir aiškiai matomi.

--------------------------------------------------