31985L0490

Ketvirtoji Komisijos direktyva

1985 m. spalio 11 d.

dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su analizės metodais, kurie yra būtini kosmetikos gaminių sudėčiai tikrinti, suderinimo

(85/490/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvą 76/768/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su kosmetikos gaminiais, suderinimo [1], su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 85/391/EEB [2], ypač į jos 8 straipsnio 1 dalį,

kadangi Direktyvoje 76/768/EEB numatyta oficialiai tirti kosmetikos gaminius, užtikrinant, kad bus laikomasi sąlygų, nustatytų Bendrijos nuostatose dėl kosmetikos gaminių sudėties;

kadangi visi reikalingi analizės metodai turėtų būti kuo greičiau parengti, kadangi trys žingsniai šiam tikslui pasiekti jau buvo žengti Komisijos direktyvose 80/1335/EEB [3], 82/434/EEB [4] ir 83/514/EEB [5] apibrėžus tam tikrus metodus, ketvirtasis žingsnis būtų apibrėžti glicerolio 1-(4-aminobenzoato) atpažinimo ir kiekio nustatymo, chlorbutanolio kiekio nustatymo, chinino atpažinimo ir kiekio nustatymo, neorganinių sulfitų ir vandenilio sulfitų atpažinimo ir kiekio nustatymo, šarminių metalų chloratų atpažinimo ir kiekio nustatymo bei natrio jodato atpažinimo ir kiekio nustatymo metodus;

kadangi šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka Direktyvos 76/768/EEB derinimo su technikos pažanga komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad oficialiai tiriant kosmetikos gaminius:

- glicerolio 1-(4-aminobenzoato) atpažinimas ir kiekio nustatymas,

- chlorbutanolio kiekio nustatymas,

- chinino atpažinimas ir kiekio nustatymas,

- neorganinių sulfitų ir vandenilio sulfitų atpažinimas ir kiekio nustatymas,

- šarminių metalų chloratų atpažinimas ir kiekio nustatymas, bei

- natrio jodato atpažinimas ir kiekio nustatymas

vyktų taikant priede apibūdintus metodus.

2 straipsnis

Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 1986 m. gruodžio 31 d., įgyvendina šią direktyvą.

Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

3 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1985 m. spalio 11 d.

Komisijos vardu

Stanley clinton-davis

Komisijos narys

[1] OL L 262, 1976 9 27, p. 169.

[2] OL L 224, 1985 8 22, p. 40.

[3] OL L 383, 1980 12 31, p. 27.

[4] OL L 185, 1982 |6 30, p. 1.

[5] OL L 291, 1983 10 24, p. 9.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

GLICEROLIO 1-(4-AMINOBENZOATO) ATPAŽINIMAS IR KIEKIO NUSTATYMAS

A. ATPAŽINIMAS

1. APIMTIS IR TAIKYMO SRITIS

Šiuo metodu atpažįstamas alfa-monogliceril-4-aminobenzoatas (glicerolio 1-(4-aminobenzoatas)). Kartu atpažįstamas ir etil-4-aminobenzoatas (benzokainas INN), kurio gali būti kaip priemaišos.

2. METODO ESMĖ

Atpažinimas atliekamas plonasluoksnės chromatografijos metodu ant silikagelio su fluorescenciniu indikatoriumi, nustatant laisvąją pirminio amino grupę, sudarančią diazodažiklį ant plokštelės.

3. REAGENTAI

Turi būti naudojami analiziškai gryni reagentai.

3.1. Tirpiklių mišinys: cikloheksanas/2-propanolis/stabilizuotas dichlormetanas 48/64/9 (t/t/t).

3.2. Judančiosios fazės tirpiklis: petroleteris (40–60)/benzenas/acetonas/amonio hidroksido tirpalas (mažiausiai 25 % NH3): 35/35/35/1 (t/t/t/t).

Judančiosios fazės tirpalas: | a)natrio nitritas: 1 g 100 ml 1 M vandenilio chlorido (paruošiamas prieš pat vartojimą);b)2-naftolis: 0,2 g 100 ml 1 M kalio hidroksido. |

3.4. Etaloniniai tirpalai:

alfa-monogliceril-4-aminobenzoatas: 0,05 g 100 ml tirpiklių mišinio (3.1);

etil-4-aminobenzoatas: 0,05 g 100 ml tirpiklių mišinio (3.1).

3.5. Silikagelio 60 F254 plokštelės, 0,25 mm storio, 200 mm x 200 mm.

4. PRIEMONĖS

4.1. Įprasti plonasluoksnės chromatografijos prietaisai.

4.2. Ultragarso vibratorius.

4.3. Miliporų filtras FH 0,5 μm arba jo atitikmuo.

5. DARBO EIGA

5.1. Mėginio paruošimas

10 ml užkemšamoje matavimo kolboje pasveriama 1,5 g analizuotino gaminio. Pripilama iki žymės tirpiklių mišinio (3.1). Užkemšama ir paliekama vienai valandai kambario temperatūroje ultragarso vibratoriuje (4.2). Filtruojama per miliporų filtrą (4.3); šis filtratas naudojamas chromatografijai.

5.2. Plonasluoksnė chromatografija

10 μl mėginio tirpalo (5.1) ir kiekvieno etaloninio tirpalo (3.4) užlašinama ant plokštelės (3.5).

Chromatograma ryškinama iki 150 mm aukščio kameroje, iš anksto prisotintame tirpiklio (3.2). Plokštelė išdžiovinama kambario temperatūroje.

5.3. Ryškinimas

5.3.1. Plokštelė stebima UV šviesoje, esant 254 nm bangos ilgiui.

5.3.2. Išdžiovinta plokštelė apipurškiama 3.3 a tirpalu.

Džiovinama kambario temperatūroje 1 minutę ir nedelsiant apipurškiama 3.3 b tirpalu.

Plokštelė džiovinama 60 ºC temperatūros džiovinimo spintoje. Atsiranda oranžinės spalvos dėmės. Alfa-monogliceril-4-aminobenzoato RF 0,07, etil-4-aminobenzoato RF 0,55.

B. KIEKIO NUSTATYMAS

1. APIMTIS IR TAIKYMO SRITIS

Šiuo metodu nustatomas alfa-monogliceril-4-aminobenzoato kiekis, jeigu šis kiekis neviršija 5 % (m/m), o taip pat etil-4-aminobenzoato kiekis, jeigu jis neviršija 1 % (m/m).

2. APIBRĖŽIMAS

Alfa-monogliceril-4-aminobenzoato ir etil-4-aminobenzoato kiekis gaminyje, nustatytas šiuo metodu, yra išreiškiamas masės procentais (% m/m).

3. METODO ESMĖ

Analizuotinas gaminys yra suspenduojamas metanolyje ir, tinkamai paruošus bandinį, tiriamas didelio slėgio skysčių chromatografijos (HPLC) būdu.

4. REAGENTAI

Turi būti naudojami analiziškai gryni reagentai, be to, jie turi būti tinkami atliekamai HPLC.

4.1. Metanolis.

4.2. Kalio dihidroortofosfatas (KH2PO4).

4.3. Cinko diacetatas (Zn(CH3COO)2 · 2H2O).

4.4. 20

4

= 1,05).

4.5. Tetrakalio heksacianoferatas (K4(Fe(CN)6) · 3H2O).

4.6. Etil-4-hidroksibenzoatas.

4.7. Alfa-monogliceril-4-aminobenzoatas.

4.8. Etil-4-aminobenzoatas.

4.9. Fosfatinis buferinis tirpalas (0,02 M): 2,72 g kalio dihidroortofosfato (4.2) ištirpinama viename litre vandens.

4.10. Eliuentas: fosfatinis buferinis tirpalas (4.9)/metanolis (4.1) 61/39 (t/t).

Judančiosios fazės sudėtis gali būti keičiama, kad būtų galima gauti sklaidos koeficientą R ≥ 1,5.

R = 2

d'R

— d'R

W

+ W

,

čia:

R1 ir R2 = smailių sulaikymo trukmė minutėmis,

W1 ir W2 = smailių plotis pusėje aukščio milimetrais,

d' = savirašio greitis milimetrais per minutę.

4.11. Pradinis alfa-monogliceril-4-aminobenzoato tirpalas: tiksliai pasveriama apie 40 mg alfa-monogliceril-4-aminobenzoato ir suberiama į 100 ml matavimo kolbą. Ištirpinama 40 ml metanolio (4.1). Pripilama iki žymės buferinio tirpalo (4.9) ir išmaišoma.

4.12. Pradinis etil-4-aminobenzoato tirpalas: tiksliai pasveriama apie 40 mg etil-4-aminobenzoato ir supilama į 100 ml matavimo kolbą. Ištirpinama 40 ml metanolio (4.1). Pripilama iki žymės buferinio tirpalo (4.9) ir išmaišoma.

4.13. Vidinis etaloninis tirpalas: tiksliai pasveriama apie 50 mg etil-4-aminobenzoato (4.6), suberiama į 100 ml matavimo kolbą, ištirpinama 40 ml metanolio (4.1), pripilama iki žymės buferinio tirpalo (4.9) ir išmaišoma.

4.14. Etaloniniai tirpalai: paruošiami keturi etaloniniai tirpalai ištirpinant 100 ml eliuento (4.10) pagal šią lentelę:

Etaloninis tirpalas | Alfa-monogliceril-4-aminobenzoato | Etil-4-aminobenzoato | Etil-4-hidroksibenzoato |

(μg/ml) [1] | ml (4.11) | (μg/ml) [1] | ml (4.12) | (μg/ml) [1] | ml (4.13) |

I | 8 | 2 | 8 | 2 | 50 | 10 |

II | 16 | 4 | 12 | 3 | 50 | 10 |

II | 24 | 6 | 16 | 4 | 50 | 10 |

IV | 40 | 10 | 20 | 5 | 50 | 10 |

4.15. Carrez I tirpalas: 26,5 g tetrakalio heksacianoferato (4.5) ištirpinama vandenyje ir praskiedžiama iki 250 ml.

4.16. Carrez II tirpalas: 54,9 g cinko diacetato (4.3) ir 7,5 ml acto rūgšties (4.4) ištirpinama vandenyje ir praskiedžiama iki 250 ml.

4.17. Merck Lichrosorb RP-18 arba jo atitikmuo, vidutinis dalelių dydis – 5 μm.

5. PRIEMONĖS

5.1. Įprasta laboratorinė įranga.

5.2. Didelio slėgio chromatografijos įranga su kintamo bangos ilgio UV detektoriumi ir termostatinė kamera, kurioje nustatyta 45 ºC temperatūra.

5.3. Nerūdijančio plieno kolonėlė: ilgis – 250 mm; vidaus skersmuo – 4,6 mm; įkrova – Lichrosorb RP-18 (4.17).

5.4. Ultragarso vonia.

6. DARBO EIGA

6.1. Mėginio paruošimas

6.1.1. 100 ml laboratorinėje stiklinėje tiksliai pasveriama apie 1 g bandinio ir įpilama 10 ml metanolio (4.1).

6.1.2. Laboratorinė stiklinė 20 minučių dedama į ultragarso vonią (5.4), kad susidarytų suspensija. Tokiu būdu gauta suspensija visa perpilama į 100 ml matavimo kolbą, kurioje yra ne daugiau kaip 75 ml eliuento (4.10).

Paeiliui įpilama 1 ml Carrez I tirpalo (4.15) ir 1 ml Carrez II tirpalo (4.16), kiekvieną kartą suplakant. Pripilama iki žymės eliuento (4.10), dar kartą išmaišoma ir filtruojama per lankstytąjį filtravimo popierių.

6.1.3. Į 50 ml matavimo kolbą pipete įpilama 3,0 ml filtrato, gauto pagal 6.1.2, ir 5,0 ml vidinio etaloninio tirpalo (4.13). Pripilama iki žymės eliuento (4.10) ir išmaišoma. Tokiu būdu gautas tirpalas naudojamas 6.2 punkte apibūdintai chromatografijai atlikti.

6.2. Chromatografija

6.2.1. Nustatoma, kad judančiosios fazės (4.10) srauto greitis būtų lygus 1,2 ml/min, o kolonėlės temperatūra 45 ºC.

6.2.2. Detektoriaus (5.2) bangos ilgis nustatomas ties 274 nm.

6.2.3. Mikrošvirkštu ne mažiau kaip du kartus į chromatografą įšvirkščiama po 20 μl tirpalo (6.1.3) ir matuojami smailių plotai.

6.3. Kalibracinė kreivė

6.3.1. Įšvirkščiama po 20 μl kiekvieno etaloninio tirpalo (4.14) ir matuojamas smailės plotas.

6.3.2. Kiekvienai koncentracijai apskaičiuojamas alfa-monogliceril-4-aminobenzoato smailių plotų ir vidinio etaloninio tirpalo smailių plotų skirtumas. Šis santykis pažymimas ant abscisės, o atitinkamų masių santykis – ant ordinatės ašies.

6.3.3. Tokie patys veiksmai atliekami su etil-4-hidroksibenzoatu.

7. APSKAIČIAVIMAS

7.1. Iš kalibracinės kreivės, gautos pagal 6.3 punktą, užrašomi masių santykiai (RP1 ir RP2), atitinkantys smailių, apskaičiuotų pagal 6.2.3 punktą, plotų santykius, kai:

RP1 = alfa-monogliceril-4-aminobenzoato masė/etil-4-hidroksibenzoato masė,

RP2 = etil-4-aminobenzoato masė/etil-4-hidroksibenzoato masė.

7.2. Iš tokiu būdu gautų masių santykių apskaičiuojamas alfa-monogliceril-4-aminobenzoato ir etil-4-aminobenzoato kiekis masės procentais (% m/m) pagal šią formulę:

Rp % (m/m) alfa-monogliceril-4-aminobenzoato = RP1 x

RP1 ×

Rp % (m/m) etil-4-aminobenzoato = RP2 x

RP2 ×

q – pasverto etil-4-hidroksibenzoato (vidinės etaloninės medžiagos) kiekis miligramais pagal 4.12,

p – pasverto bandinio kiekis gramais pagal 6.1.1.

8. PASIKARTOJAMUMAS [2]

8.1. Jeigu alfa-monogliceril-4-aminobenzoato kiekis sudaro 5 % (m/m), dviejų lygiagrečių to paties mėginio nustatymų rezultatų skirtumas turi neviršyti 0,25 %.

8.2. Jeigu etil-4-aminobenzoato kiekis sudaro 1 % (m/m), dviejų lygiagrečių to paties mėginio nustatymų rezultatų skirtumas turi neviršyti 0,10 %.

9. PASTABOS

9.1. Prieš atliekant analizę patikrinama, ar bandinyje nėra medžiagų, galinčių uždengti vidinės etaloninės medžiagos (etil-4-aminobenzoato) smailę chromatogramoje.

9.2. Norint patikrinti, ar nėra trukdžių, nustatymas pakartojamas pakeičiant metanolio santykį judančiojoje fazėje atitinkamai 10 %.

CHLORBUTANOLIO KIEKIO NUSTATYMAS

1. APIMTIS IR TAIKYMO SRITIS

Metodas taikomas chlorbutanolio (INN) kiekiui nustatyti, kai jo koncentracija bet kuriame kosmetikos gaminyje, išskyrus aerozolius, neviršija 0,5 % (m/m).

2.. APIBRĖŽIMAS

Chlorbutanolio kiekis, nustatytas šiuo metodu, yra išreiškiamas gaminio masės procentais (% m/m).

3. METODO ESMĖ

Tinkamai apdorojus analizuotiną gaminį, nustatymas atliekamas dujų chromatografijos metodu kaip vidinę etaloninę medžiagą naudojant 2,2,2-trichloretanolį.

4. REAGENTAI

Turi būti naudojami analiziškai gryni reagentai.

4.1. Chlorbutanolis (1,1,1-trichlor-2-metilpropan-2-olis).

4.2. 2,2,2-trichloretanolis.

4.3. Absoliutusis etanolis.

4.4. Etaloninis chlorbutanolio tirpalas: 0,025 g 100 ml etanolio (4.3) (m/t).

4.5. Etaloninis 2,2,2-trichlormetanolio tirpalas: 4 mg 100 ml etanolio (4.3) (m/t).

5. PRIEMONĖS

5.1. Įprasta laboratorinė įranga.

5.2. Dujų chromatografas su elektronų detektoriumi, Ni 63.

6. DARBO EIGA

6.1. Mėginio paruošimas

Tiksliai pasveriama 0,1–0,3 g (p gramų) bandinio ir visas kiekis suberiamas į 100 ml matavimo kolbą. Ištirpinama etanolyje (4.3), įpilama 1 ml vidinio etaloninio tirpalo (4.5) ir pripilama iki žymės etanolio (4.3).

6.2. Dujų chromatografijos sąlygos

6.2.1. Prietaiso eksploatavimo metu turi būti gaunamas sklaidos koeficientas R ≥ 1,5.

R = 2

d'R

— d'R

W

+ W

,

čia:

R1 ir R2 = smailių sulaikymo trukmės minutėmis,

W1 ir W2 = smailių pločiai pusėje aukščio milimetrais,

d' = savirašio greitis milimetrais per minutę.

6.2.2. Pavyzdžiui, esant tokioms darbo sąlygoms, gaunama reikalinga sklaida:

Kolonėlė | I | II |

Medžiaga | Stiklas | Nerūdijantis plienas |

Ilgis | 1,80 m | 3 m |

Skersmuo | 3 mm | 3 mm |

Nuostovioji fazė | 10 % Carbowax 20 M TPA ant Gaschrom Q 80–100 mešų | 5 % OV 17 ant ChromosorbWAW DMCS 80–100 mešų |

Kondicionavimas | 2–3 dienos 190 ºC temperatūroje | |

Temperatūra: | | |

– inžektoriaus | 200 ºC | 150 ºC |

– kolonėlės | 150 ºC | 100 ºC |

– detektoriaus | 200 ºC | 150 ºC |

Stumiančiosios dujos | Azotas | Argonas/metanas (95/5 t/t) |

Srauto greitis | 35 ml/min | 35 ml/min |

6.3. Standartinė kreivė

Į penkias 100 ml matavimo kolbas įpilama po 1 ml etaloninio tirpalo (4.5) ir atitinkamai 0,2, 0,3, 0,4, 0,5 ir 0,6 ml tirpalo 4.4, įpilama iki žymės etanolio (4.3), išmaišoma. Po 1 μl kiekvieno tirpalo įšvirkščiama į chromatografą pagal 6.2.2 punkte apibūdintas darbo sąlygas ir brėžiama kalibracinė kreivė: ant abscisės ašies pažymimas chlorbutanolio masės santykis su 2,2,2-trichloretanolio mase, o ant ordinatės – atitinkamų smailių plotų santykis.

6.4. Įšvirkščiamas 1 μl tirpalo, gauto pagal 6.1 punktą, ir laikomasi darbo eigos, apibūdintos 6.2.2.

7. APSKAIČIAVIMAS

7.1. Iš standartinės kreivės (6.3) apskaičiuojamas kiekis "a", išreikštas chlorbutanolio kiekiu μg tirpale 6.1.

7.2. Chlorbutanolio kiekis bandinyje yra apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

a × 10

p × 10

=

p × 10

4

8. PASIKARTOJAMUMAS [3]

Jei chlorbutanolio kiekis sudaro 0,5 % (m/m), dviejų lygiagrečių to paties mėginio nustatymų rezultatų skirtumas turi neviršyti 0,01 %.

Pastaba

Jei duomenys yra lygūs maksimaliai leistinai koncentracijai arba ją viršija, būtina patikrinti, ar nėra trukdžių.

CHININO ATPAŽINIMAS IR KIEKIO NUSTATYMAS

A. ATPAŽINIMAS

1. APIMTIS IR TAIKYMO SRITIS

Šiuo metodu atpažįstamas chininas, esantis šampūnuose ir plaukų losjonuose.

2. METODO ESMĖ

Atpažįstama atliekant plonasluoksnę chromatografiją ant silikagelio. Chininas rūgščioje terpėje, esant 360 nm bangos ilgiui, fluorescuoja mėlynai.

Norint papildomai patvirtinti chinino buvimą, fluorescencija gali būti panaikinama bromo garais, o amoniako garai sukels gelsvą fluorescenciją.

3. REAGENTAI

Turi būti naudojami analiziškai gryni reagentai.

3.1. Silikagelio plokštelės be fluorescencijos indikatoriaus, 0,25 mm storio, 200 mm x 200 mm.

3.2. Judančiosios fazės tirpiklis: toluenas/dietileteris/dichlormetanas/dietilaminas/20/20/20/8 (t/t/t/t).

3.3. Metanolis.

3.4. 20

4

= 1,84).

3.5. Dietileteris.

3.6. Ryškinimo reagentas: į 95 ml dietileterio (3.5), esančio atvėsintame konteineryje atsargiai įpilama 5 ml sieros rūgšties (3.4).

3.7. Bromas.

3.8. 20

4

= 0,90).

3.9. Chininas, bevandenis.

3.10. Etaloninis tirpalas: matavimo kolboje tiksliai pasveriama apie 100,0 mg bevandenio chinino (3.9) ir ištirpinama 100 ml metanolio (3.3).

4. PRIEMONĖS

4.1. Įprasta plonasluoksnės chromatografijos įranga.

4.2. Ultragarso vonia.

4.3. Miliporų filtras, FH 0,5 fm arba jam lygiavertis, su tinkama filtravimo įranga.

5. DARBO EIGA

5.1. Mėginio paruošimas

100 ml matavimo kolboje tiksliai pasveriamas toks bandinio kiekis, kuriame galėtų būti apie 100 mg chinino, ištirpinama ir pripilama iki žymės metanolio (3.3).

Kolba užkemšama ir paliekama vienai valandai ultragarsiniame vibratoriuje (4.2) kambario temperatūroje. Filtruojama (4.3), šis filtratas naudojamas chromatografijai.

5.2. Plonasluoksnė chromatografija

1,0 μl etaloninio tirpalo (3.10) ir 1,0 μl mėginio tirpalo (5.1) užlašinama ant silikagelio plokštelės (3.1). Chromatograma ryškinama naudojant tirpiklį 3.2150 mm atstumu kameroje, iš anksto prisotintoje tirpiklio (3.2).

5.3. Ryškinimas

5.3.1. Plokštelė išdžiovinama kambario temperatūroje.

5.3.2. Apipurškiama reagentu 3.6.

5.3.3. Plokštelė paliekama džiūti vieną valandą kambario temperatūroje.

5.3.4. Stebima UV lempos šviesoje, esant 360 nm bangos ilgiui. Chininas atrodo kaip ryškiai mėlynai fluorescuojanti dėmė.

Kaip pavyzdys, toliau pateikiama lentelė su pagrindinių alkaloidų, giminingų chininui, RF vertėmis, kai ryškinama tirpikliu 3.2.

Alkaloidas | RF |

Chininas | 0,20 |

Chinidinas | 0,29 |

Cinchoninas | 0,33 |

Cinchonidinas | 0,27 |

Hidrochinidinas | 0,17 |

5.3.5. Kad papildomai būtų patvirtintas chinino buvimas, plokštelė apytikriai vieną valandą yra veikiama bromo (3.7) garais. Fluorescencija išnyksta. Kai ši plokštelė yra veikiama amoniako (3.8) garais, vėl pasirodo dėmės, kurios turi būti rudos spalvos, o kai plokštelė yra vėl tikrinama 360 nm bangos ilgio UV šviesoje, galima stebėti gelsvą fluorescenciją.

Aptikimo riba: 0,1 μg chinino.

B. KIEKIO NUSTATYMAS

1. APIMTIS IR TAIKYMO SRITIS

Šiuo metodu nustatomas chinino kiekis. Jis gali būti naudojamas nustatant didžiausią leidžiamą koncentraciją: šampūnuose – 0,5 % (m/m), plaukų losjonuose – 0,2 %.

2. APIBRĖŽIMAS

Chinino kiekis, nustatomas šiuo metodu, yra išreiškiamas gaminio masės procentais (% m/m).

3. METODO ESMĖ

Tinkamai apdorojus analizuotiną gaminį, nustatymas atliekamas didelio slėgio skysčių chromatografijos (HPLC) metodu.

4. REAGENTAI

Turi būti naudojami analiziškai gryni reagentai, be to, jie turi būti tinkami HPLC.

4.1. Acetonitrilas.

4.2. Kalio dihidroortofosfatas (KH2PO4).

4.3. d

= 1,7).

4.4. Tetrametilamonio bromidas.

4.5. Chininas, bevandenis.

4.6. Metanolis.

4.7. Ortofosfato rūgšties tirpalas (0,1 M): pasveriama 11,53 g ortofosfato rūgšties (4.3) ir ištirpinama 1000 ml vandens matavimo kolboje.

4.8. Kalio dihidroortofosfato tirpalas (0,1 M): pasveriama 13,6 g kalio dihidroortofosfato (4.2) ir ištirpinama vandenyje 1000 ml matavimo kolboje.

4.9. Tetrametilamonio bromido tirpalas: 15,40 g tetrametilamonio bromido (4.4) ištirpinama vandenyje 1000 ml matavimo kolboje.

4.10. Eliuentas: ortofosfato rūgštis (4.7)/kalio dihidroortofosfatas (4.8)/tetrametilamonio bromidas (4.9)/vanduo/acetonitrilas (4.1) 10/50/100/340/90 (t/t/t/t/t).

Šios judančiosios fazės sudėtis gali būti keičiama taip, kad sklaidos koeficientas R būtų ≥ 1,5.

R = 2

d'R

— d'R

W

+ W

2

čia:

R1 ir R2 = smailių sulaikymo trukmės minutėmis,

W1 ir W2 = smailių pločiai pusėje aukščio milimetrais,

d' = savirašio greitis milimetrais per minutę.

4.11. Kvarcas, apdorotas oktodecilsilanu, 10 μm.

4.12. Etaloniniai tirpalai: tiksliai pasveriama apie 5,0, 10,0, 15,0 ir 20,0 mg bevandenio chinino (4.5) atitinkamame skaičiuje 100 ml matavimo kolbų. Pripilama iki žymės metanolio (4.6) ir kolbų turinys kratomas, kol ištirpsta chininas. Kiekvienas bandinys filtruojamas per 0,5 μm filtrą.

5. PRIEMONĖS

5.1. Įprasta laboratorinė įranga.

5.2. Ultragarso vonia.

5.3. Didelio slėgio skysčių chromatografijos įranga su kintamo bangos ilgio detektoriumi.

5.4. Kolonėlė: ilgis – 250 mm; vidaus skersmuo – 4,6 mm; įkrova – kvarcas (4.11).

5.5. Miliporų filtras FH 0,5 μm arba jo atitikmuo su tinkamu filtravimo aparatu.

6. DARBO EIGA

6.1. Mėginio paruošimas

100 ml matavimo kolboje tiksliai pasveriamas toks gaminio kiekis, kuriame būtų 10,0 mg bevandenio chinino, įpilama 20 ml metanolio (4.6) ir kolba 20 minučių dedama į ultragarso vonią (5.2). Pripilama iki žymės metanolio (4.6). Tirpalas išmaišomas, po to filtruojamas (5.5).

6.2. Chromatografija

Srauto greitis: 1,0 ml/min.

Detektoriaus (5.3) bangos ilgis: 332 nm.

Įšvirkščiamas tūris: 10 μl filtruoto tirpalo (6.1).

Matuojama: smailės plotas.

6.3. Kalibracinė kreivė

Įšvirkščiama ne mažiau kaip tris kartus po 10,0 μl kiekvieno etaloninio tirpalo (4.12), matuojamas smailių plotas ir apskaičiuojamas kiekvienos koncentracijos vidutinis plotas.

Brėžiama kalibracinė kreivė ir įsitikinama, kad ji yra tiesės pavidalo.

7. APSKAIČIAVIMAS

7.1. Pagal kalibracinę kreivę (6.3) nustatomas įšvirkštame tūryje (6.2) esantis bevandenio chinino kiekis μg.

7.2. Bevandenio chinino koncentracija bandinyje masės procentais (% m/m) yra apskaičiuojama pagal tokią formulę:

B

A

,

čia:

B – bevandenio chinino, nustatyto 10 mikrolitrų filtruoto tirpalo (6.1), kiekis mikrogramais.

A – mėginio masė gramais (6.1).

8. PASIKARTOJAMUMAS [4]

Jeigu bevandenio chinino kiekis sudaro 0,5 % (m/m), dviejų lygiagrečių to paties mėginio nustatymų rezultatų skirtumas turi neviršyti 0,02 %.

Jeigu bevandenio chinino kiekis sudaro 0,2 % (m/m), dviejų lygiagrečių to paties mėginio nustatymų rezultatų skirtumas turi neviršyti 0,01 %.

NEORGANINIŲ SULFITŲ IR VANDENILIO SULFITŲ ATPAŽINIMAS IR JŲ KIEKIŲ NUSTATYMAS

APIMTIS IR TAIKYMO SRITIS

Šiuo metodu atpažįstami neorganiniai sulfitai ir vandenilio sulfitai kosmetikos gaminiuose ir nustatomi šių medžiagų kiekiai. Metodas taikomas tik vandeninės arba alkoholinės fazės gaminiams, kuriuose sieros dioksido koncentracija neviršija 0,2 %.

A. ATPAŽINIMAS

1. METODO ESMĖ

Mėginys kaitinamas vandenilio chloride, o išsiskyręs sieros dioksidas yra atpažįstamas arba pagal kvapą, arba pagal jo poveikį indikatoriniam popieriui.

2. REAGENTAI

Turi būti naudojami analiziškai gryni reagentai.

2.1. Vandenilio chloridas (4 M).

2.2. Kalio jodato krakmolo popierius arba kitas atitikmuo.

3. PRIEMONĖS

3.1. Įprasta laboratorinė įranga.

3.2. Kolba (25 ml) su į ją įtaisytu trumpu grįžtamuoju kondensatoriumi.

4. DARBO EIGA

4.1. Į kolbą (3.2), kurioje įpilta 10 ml vandenilio chlorido (2.1), įdedama 2,5 g bandinio.

4.2. Išmaišoma ir kaitinama iki virimo.

4.3. Sieros dioksido išsiskyrimas tikrinamas pagal kvapą arba indikatoriniu popieriumi (2.2).

B. KIEKIO NUSTATYMAS

1. APIBRĖŽIMAS

Neorganinio sulfito arba vandenilio sulfito kiekis bandinyje, nustatomas šiuo metodu, yra išreiškiamas sieros dioksido masės procentais.

2. METODO ESMĖ

Parūgštinus mėginį, išsiskyręs sieros dioksidas yra distiliuojamas į vandenilio peroksido tirpalą. Susidariusi sieros rūgštis yra titruojama etaloniniu natrio hidroksido tirpalu.

3. REAGENTAI

Turi būti naudojami analiziškai gryni reagentai.

3.1. Vandenilio peroksidas, 0,2 % (m/t). Paruošiamas kiekvieną dieną.

3.2. d

= 1,75).

3.3. Metanolis.

3.4. Natrio hidroksido (0,01 M) etaloninis tirpalas.

3.5. Azotas.

3.6. Indikatorius: metileno raudonojo (0,03 % m/t etanolyje) ir metileno mėlynojo (0,05 % m/t etanolyje) mišinys 1: 1 (t/t). Tirpalas filtruojamas.

4. PRIEMONĖS

4.1. Įprasta laboratorinė įranga.

4.2. Distiliavimo aparatas (žr. paveikslą).

5. DARBO EIGA

5.1. Distiliavimo kolboje A (žr. paveikslą) tiksliai pasveriama apie 2,5 g mėginio.

5.2. Įpilama 60 ml vandens ir 50 ml metanolio (3.3), išmaišoma.

5.3. Į distiliatoriaus rinktuvą D (žr. paveikslą) įpilama 10 ml vandenilio peroksido (3.1), 60 ml vandens ir įlašinami keli lašai indikatoriaus (3.6). Lašinami keli lašai natrio hidroksido (3.4), kol indikatorius nusidažys žaliai.

5.4. 5.3 punkto darbo eiga kartojama su plovykle E (žr. paveikslą).

5.5. Surenkamas aparatas, nustatomas azoto srautas – apie 60 burbulų per minutę.

5.6. Per piltuvą į distiliavimo kolbą A įpilama 15 ml ortofosfato rūgšties (3.2).

5.7. Greitai kaitinama iki virimo ir po to 30 minučių virinama ant silpnos ugnies.

5.8. Atjungiamas distiliatoriaus rinktuvas D. Vamzdis praplaunamas ir po to titruojama natrio hidroksido tirpalu (3.4), kol indikatorius nusidažys žaliai (3.6).

6. APSKAIČIAVIMAS

Neorganinio sulfito arba vandenilio sulfito kiekis bandinio masėje apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

m

,

čia:

M = natrio hidroksido tirpalo (3.4) molinė koncentracija,

V = natrio hidroksido (3.4), sunaudoto titravimui (5.8), tūris mililitrais,

m = mėginio (5.1) masė gramais.

7. PASIKARTOJAMUMAS [5]

Jeigu sieros dioksidas sudaro 0,2 % m/m, dviejų lygiagrečių to paties mėginio nustatymų rezultatų skirtumas turėtų būti ne didesnis kaip 0,006 %.

+++++ TIFF +++++

Visi matmenys nurodyti milimetrais

ŠARMINIŲ METALŲ CHLORATŲ ATPAŽINIMAS IR JŲ KIEKIO NUSTATYMAS

APIMTIS IR TAIKYMO SRITIS

Šiuo metodu atpažįstami chloratai, esantys dantų pastose ir kituose kosmetikos gaminiuose, ir nustatomas jų kiekis.

A. ATPAŽINIMAS

1. METODO ESMĖ

Nuo kitų halogenidų chloratai yra atskiriami plonasluoksnės chromatografijos būdu ir atpažįstami pagal jodido oksidacijos metu susidariusį jodą.

2. REAGENTAI

Turi būti naudojami analiziškai gryni reagentai.

2.1. Etaloniniai tirpalai: ką tik paruošti vandeniniai kalio chlorato, bromato ir jodato tirpalai (0,2 % m/t).

2.2. Judančiosios fazės tirpiklis: amoniako tirpalas (28 % m/t)/acetonas/butanolis (60/130/30 t/t/t).

2.3. Kalio jodidas, vandeninis tirpalas (5 % m/t).

2.4. Krakmolo tirpalas (1–5 % m/t).

2.5. Vandenilio chloridas (1 M).

2.6. Visiškai paruoštos naudojimui celiuliozinės plonasluoksnės chromatografijos plokštelės (0,25 mm).

3. PRIEMONĖS

Įprasta plonasluoksnės chromatografijos įranga.

4. DARBO EIGA

4.1. Apie 1 g bandinio ekstrahuojama vandeniu, filtruojama ir skiedžiama apytikriai iki 25 ml.

4.2. Ant plokštelės (2.6) užlašinama 2 μl tirpalo (4.1) ir kartu po 2 μl kiekvieno iš trijų etaloninių tirpalų (2.1).

4.3. Plokštelė dedama į kamerą ir tirpikliu 2.2 aukštyneigės chromatografijos būdu ryškinami apie trys ketvirtadaliai plokštelės (2.6) ilgio.

4.4. Plokštelė išimama iš kameros ir tirpikliui leidžiama išgaruoti. (NB: Tai gali trukti iki dviejų valandų).

4.5. Plokštelė apipurškiama kalio jodidu (2.3) ir paliekama džiūti apie penkias minutes.

4.6. Plokštelė apipurškiama krakmolo tirpalu (2.4) ir paliekama džiūti apie penkias minutes.

4.7. Plokštelė apipurškiama vandenilio chloridu (2.5).

5. REZULTATŲ VERTINIMAS

Jeigu chlorato yra, po pusvalandžio pasirodo mėlyna (gali būti ruda) dėmė, kurios RF vertė apytikriai lygi 0,7–0,8.

Halogenidai | RF |

Jodatas | 0–0,2 |

Bromatas | 0,5–0,6 |

Chloratas | 0,7–0,8 |

Reikėtų pabrėžti, kad bromatai ir jodatai tuoj pat reaguoja. Taip pat reikėtų stengtis nesupainioti bromatų ir chloratų dėmių.

B. KIEKIO NUSTATYMAS

1. APIBRĖŽIMAS

Chlorato kiekis bandinyje, nustatomas šiuo metodu, yra išreiškiamas chlorato masės procentais.

2. METODO ESMĖ

Chloratas yra redukuojamas cinko milteliais rūgščioje terpėje. Susidaręs chloridas yra matuojamas potenciometrinio titravimo metodu, naudojant sidabro nitrato tirpalą. Panašus nustatymas prieš redukciją rodo, jog gali būti halogenidų.

3. REAGENTAI

Turi būti naudojami analiziškai gryni reagentai.

3.1. Acto rūgštis, 80 % (m/m).

3.2. Cinko milteliai.

3.3. Sidabro nitrato etaloninis tirpalas (0,1 M).

4. PRIEMONĖS

4.1. Įprasta laboratorinė įranga.

4.2. Potenciometras su įtaisytu sidabro indikatoriniu elektrodu.

5. DARBO EIGA

5.1. Mėginio paruošimas

Centrifugos mėgintuvėlyje tiksliai pasveriama "m" masė (apie 2 g) mėginio. Įpilama apie 15 ml acto rūgšties (3.1) ir gerai išmaišoma. Palaukiama 30 minučių ir 15 minučių centrifuguojama 2000 aps./min greičiu. Paviršiuje esantis tirpalas nupilamas į 50 ml matavimo kolbą. Centrifugavimas pakartojamas dar du kartus ant likučio užpylus 15 ml acto rūgšties (3.1). Chloro turintis tirpalas surenkamas į tą pačią matavimo kolbą. Pripilama iki žymės acto rūgšties (3.1).

5.2. Chlorato redukavimas

Į 20 ml tirpalo 5.1 pridedama 0,6 g cinko miltelių (3.2). Užvirinama kolboje, sujungtoje su kondensatoriumi. Po 30 minučių virinimo atvėsinama ir filtruojama. Kolba praskalaujama vandeniu. Filtruojama ir filtratas sumaišomas su nuoplovų vandeniu.

5.3. Chlorido nustatymas

20 ml tirpalo 5.2 titruojama sidabro nitratu (3.3) naudojant potenciometrą (4.2). Tokiu pačiu būdu 20 ml tirpalo 5.1 titruojama sidabro nitratu (3.3).

NB:

Jeigu gaminyje yra bromo arba jodo darinių, iš kurių po redukcijos gali išsiskirti bromidai arba jodidai, titravimo kreivėje bus keli vingio taškai. Tokiu atveju titruojamojo tirpalo (3.3) tūris, atitinkantis chlorido tūrį, yra skirtumas tarp paskutiniojo ir priešpaskutiniojo vingio taškų.

6. APSKAIČIAVIMAS

Chlorato kiekis bandinyje (% m/m) yra apskaičiuojamas pagal formulę:

Chloratas (ClO3–) % m/m =

20,9

M

,

čia:

V = sidabro nitrato tirpalo (3.3), sunaudoto tirpalui 5.2 titruoti, tūris mililitrais,

V' = sidabro nitrato tirpalo (3.3), sunaudoto 20 mililitrų tirpalo 5.1 titruoti, tūris mililitrais,

M = sidabro nitrato etaloninio tirpalo (3.3) molinė koncentracija,

m = mėginio masė gramais.

7. PASIKARTOJAMUMAS [6]

Jeigu chlorato kiekis sudaro 3–5 % (m/m), dviejų lygiagrečių to paties mėginio nustatymų rezultatų skirtumas turėtų neviršyti 0,07 % m/m.

NATRIO JODATO ATPAŽINIMAS IR KIEKIO NUSTATYMAS

APIMTIS IR TAIKYMO SRITIS

Šiuo metodu atpažįstamas natrio jodatas kosmetikos gaminiuose ir nustatomas jo kiekis.

A. ATPAŽINIMAS

1. METODO ESMĖ

Natrio jodatas nuo kitų halogenidų yra atskiriamas plonasluoksnės chromatografijos būdu ir atpažįstamas pagal jodido oksidacijos metu susidarantį jodą.

2. REAGENTAI

Turi būti naudojami analiziškai gryni reagentai.

2.1. Etaloniniai tirpalai. Vandeniniai kalio chlorato, bromato ir jodato tirpalai (0,01 % m/t), ką tik paruošti.

2.2. Judančiosios fazės tirpiklis.

Amoniako tirpalas (28 % m/t)/acetonas/butanolis (60/130/30 t/t/t).

2.3. Vandeninis kalio jodido tirpalas (5 % m/t).

2.4. Krakmolo tirpalas (1–5 % m/t).

2.5. Vandenilio chloridas (1 M).

3. PRIEMONĖS

3.1. Naudojimui paruoštos plonasluoksnės chromatografijos (0,25 mm) celiuliozinės plokštelės.

3.2. Įprasta plonasluoksnės chromatografijos įranga.

4. DARBO EIGA

4.1. Apie 1 g mėginio ekstrahuojama vandeniu, filtruojama ir praskiedžiama iki apytikriai 10 ml.

4.2. 2 μl šio tirpalo užlašinama ant plokštelės pagrindinės linijos (3.1) kartu su 2 μl alikvotine kiekvieno iš trijų etaloninių tirpalų (2.1) dalimi.

4.3. Plokštelė dedama į kamerą ir ryškinama tirpikliu (2.2) aukštyneigės chromatografijos būdu apie tris ketvirčius plokštelės ilgio.

4.4. Plokštelė išimama iš kameros ir paliekama kambario temperatūroje, kad tirpiklis išgaruotų (NB: tai gali trukti apie dvi valandas).

4.5. Plokštelė apipurškiama kalio jodidu (2.3) ir paliekama džiūti apie penkias minutes.

4.6. Apipurškiama krakmolo tirpalu (2.4) ir paliekama džiūti apie penkias minutes.

4.7. Galiausiai apipurškiama vandenilio chloridu (2.5).

5. VERTINIMAS

Jeigu jodato yra, mėlyna dėmė (ji gali būti ruda arba pasidaryti ruda po kurio laiko) atsiras tuoj pat, RF vertė bus apytikriai lygi 0–0,2.

Reikėtų pažymėti, kad bromatai staigiai reaguoja, kai RF vertės yra apytikriai lygios 0,5–0,6, o chloratai – praėjus 30 minučių, kai RF vertės atitinkamai lygios 0,7–0,8.

B. KIEKIO NUSTATYMAS

1. APIBRĖŽIMAS

Natrio jodato kiekis, nustatomas šiuo metodu, yra išreiškiamas natrio jodato masės procentais.

2. METODO ESMĖ

Natrio jodatas yra ištirpinamas vandenyje ir jo kiekis nustatomas didelio slėgio skysčių chromatografijos metodu, naudojant nuosekliai atvirkštinių fazių C18 kolonėlę ir anijonitinę kolonėlę.

3. REAGENTAI

Turi būti naudojami analiziškai gryni reagentai ir specialiai pritaikyti didelio slėgio skysčių chromatografijai atlikti (HPLC).

3.1. Vandenilio chloridas (4 M).

3.2. Natrio sulfitas, vandeninis tirpalas, 5 % m/t.

3.3. Natrio jodato pradinis tirpalas.

Paruošiamas pradinis tirpalas, turintis 50 mg natrio jodato 100 ml vandens.

3.4. Kalio dihidroortofosfatas.

3.5. Dinatrio hidroortofosfatas · 2H2O.

3.6. HPLC judančioji fazė: 3,88 g kalio dihidroortofosfato (3.4) ir 1,19 g dinatrio hidroortofosfato · 2H2O (3.5) ištirpinama 1 litre vandens.

Gautojo tirpalo pH yra 6,2.

3.7. Universalus indikatorinis popierius, pH 1–11.

4. PRIEMONĖS

4.1. Įprasta laboratorinė įranga.

4.2. Apvalus filtravimo popierius, skersmuo 110 mm, SchleicherandSchülNr. 575 arba jų atitikmuo.

4.3. Didelio slėgio skysčių chromatografas su kintamo bangos ilgio detektoriumi.

4.4. Kolonėlės: ilgis – 120 mm; vidinis skersmuo – 4,6 mm; kiekis – dvi, sujungtos nuosekliai, pirmoji kolonėlė – Necleosil R 5 C 18 arba jos atitikmuo, antroji kolonėlė – Vydac ™-301-SB arba jos atitikmuo.

5. DARBO EIGA

5.1. Mėginio paruošimas

5.1.1. Skystieji mėginiai (šampūnai)

10 ml stikliname užkemšamame graduotame mėgintuvėlyje arba matavimo kolboje tiksliai pasveriama apie 1,0 g bandinio.

Pripilama iki žymės vandens ir išmaišoma.

Jeigu reikia, tirpalas filtruojamas.

Jodato buvimas tirpale yra nustatomas HPLC būdu, kaip apibūdinta 5.2 punkte.

5.1.2. Kietieji mėginiai (muilas)

Atskiriama plona dalis bandinio ir apie 1,0 g tiksliai pasveriama 100 ml stikliname užkemšamame matavimo cilindre. Pripilama iki 50 ml vandens ir smarkiai kratoma vieną minutę. Centrifuguojama ir filtruojama per filtravimo popierių (4.1) arba mišinys ne trumpiau kaip vienai nakčiai paliekamas nusistovėti.

Drebučių pavidalo tirpalas smarkiai sukratomas ir filtruojamas per filtravimo popierių (4.1).

Jodato buvimas filtrate yra nustatomas HPLC būdu, kaip apibūdinta 5.2 punkte.

5.2. Chromatografija

Srauto greitis: 1 ml/min.

Detektoriaus bangos ilgis (4.2): 210 nm.

Įšvirkščiamas tūris: 10 μl.

Matuojama: smailės sritis.

5.3. Kalibravimas

Į 50 ml matavimo kolbas pipete įpilama 1,0, 2,0, 5,0, 10,0 ir 20,0 ml natrio jodato pagrindinio tirpalo (3.3). Praskiedžiama iki žymės ir išmaišoma.

Tokiu būdu gautuose tirpaluose atitinkamai yra 0,01, 0,02, 0,05, 0,10 ir 0,20 mg natrio jodato viename mililitre.

Į skysčių chromatografą (4.2) įšvirkščiama po 10 μl kiekvieno etaloninio jodato tirpalo. Nustatomas jodato smailės plotas ir brėžiama smailės ploto priklausomybės nuo natrio jodato koncentracijos kreivė.

6. APSKAIČIAVIMAS

Natrio jodato kiekis apskaičiuojamas masės procentais (% m/m) pagal šią formulę:

% (m/m) natrio jodato = Vc10 m,

čia:

m = mėginio (5.1) masė gramais,

V = mėginio tirpalo, gauto kaip apibūdinta 5.1 punkte, visas tūris mililitrais,

c = natrio jodato koncentracija, nustatyta iš kalibracinės kreivės (5.3), miligramais viename mililitre.

7. PASIKARTOJAMUMAS [7]

Jeigu natrio jodato kiekis sudaro 0,1 % (m/m), dviejų lygiagrečių to paties mėginio nustatymų rezultatų skirtumas turi neviršyti 0,002 %.

8. PATVIRTINIMAS

8.1. Metodo esmė

Parūgštintame kosmetikos gaminio tirpale jodatas (IO3–) yra redukuojamas į jodidą (I–) sulfitu, o gautasis tirpalas tiriamas HPLC būdu. Jeigu smailė, kurios sulaikymo trukmė, atitinkanti jodato sulaikymo trukmę, apdorojus sulfitu išnyksta, labiausiai tikėtina, kad anksčiau nustatyta smailė gali būti priskiriama jodatui.

8.2. Darbo eiga

Į kūginę kolbą pipete įpilama 5 ml mėginio, gauto pagal 5.1 punktą.

Dedant vandenilio chlorido (3.1), nustatoma, kad tirpalo pH būtų lygus 3 arba mažesnis; universalus indikatorinis popierius (3.7).

Įlašinami trys lašai natrio sulfito tirpalo (3.2) ir išmaišoma.

Į skysčių chromatografą įšvirkščiama 10 μl mėginio (4.2).

Ši chromatograma yra lyginama su chromatograma, gauta kaip apibūdinta 5 punkte tam pačiam mėginiui.

[1] Šios vertės yra pateiktos kaip nuoroda ir atitinka tikslias 4.11, 4.12 ir 4.13 mases.NB:Šie tirpalai gali būti paruošiami ir kitokiu būdu.

[2] ISO 5725.

[3] ISO 5725.

[4] ISO 5725.

[5] ISO 5725.

[6] ISO 5725.

[7] ISO 5725.

--------------------------------------------------