This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 31974L0408
Council Directive 74/408/EEC of 22 July 1974 on the approximation of the laws of the Member States relating to the interior fittings of motor vehicles (strength of seats and of their anchorages)
1974 m. liepos 22 d. Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių vidinę salonų saugą (sėdynių ir jų tvirtinimo įtaisų stiprumas), suderinimo
1974 m. liepos 22 d. Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių vidinę salonų saugą (sėdynių ir jų tvirtinimo įtaisų stiprumas), suderinimo
OL L 221, 1974 8 12, p. 1–9
(DA, DE, EN, FR, IT, NL) Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose)
(EL, ES, PT, FI, SV, CS, ET, LV, LT, HU, MT, PL, SK, SL, BG, RO, HR)
No longer in force, Date of end of validity: 31/10/2014; panaikino 32009R0661
Oficialusis leidinys L 221 , 12/08/1974 p. 0001 - 0009
specialusis leidimas suomių kalba: skyrius 13 tomas 4 p. 0042
specialusis leidimas graikų k.: skyrius 13 tomas 3 p. 0003
specialusis leidimas švedų kalba: skyrius 13 tomas 4 p. 0042
specialusis leidimas ispanų kalba: skyrius 13 tomas 4 p. 0015
specialusis leidimas portugalų kalba skyrius 13 tomas 4 p. 0015
Tarybos direktyva 1974 m. liepos 22 d. dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių vidinę salonų saugą (sėdynių ir jų tvirtinimo įtaisų stiprumas), suderinimo (74/408/EEB) EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA, atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 100 straipsnį, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [1], atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę, kadangi techniniai reikalavimai, kuriuos motorinės transporto priemonės turi atitikti pagal nacionalinius įstatymus, inter alia, siejasi su vidaus įranga, užtikrinančia sėdynių ir jų įtvirtinimo įtaisų stiprumą; kadangi šie reikalavimai pavienėse valstybėse narėse skiriasi; kadangi dėl to būtina, kad visos valstybės narės arba papildydamos, arba vietoje galiojančių jose nuostatų priimtų vienodus reikalavimus ypač norint suteikti galimybę, kad EEB tipo patvirtinimo tvarka, kuri buvo svarstoma 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyvoje 70/156/EEB [2] dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimą, suderinimo, galėtų būti taikoma kiekvienam transporto priemonės tipui; kadangi keleivio kabinos vidaus įrangos, valdymo įtaisų išdėstymo, stogo, sėdynių atlošų ir sėdynių galinių dalių bendrieji reikalavimai buvo nustatyti 1973 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyva 74/60/EEB [3]; kadangi vidaus įrangos, nuo kurios priklauso vairo mechanizmo būklė transporto priemonei susidūrus su kliūtimi, reikalavimai buvo nustatyti 1974 m. liepos 4 d. Tarybos direktyva 74/297/EEB [4]; kadangi vidaus įrangos, ypač galvos atramos, saugos diržų įtvirtinimo įtaisų ir valdymo įtaisų išdėstymo, kiti reikalavimai bus nustatyti vėliau; kadangi tikslinga panaudoti tam tikrus pagrindinius techninius reikalavimus, kuriuos Jungtinių Tautų Organizacijos Europos ekonomikos komisija yra nustačiusi savo taisyklėje Nr. 17 [5] (Transporto priemonių, atsižvelgiant į sėdynių ir jų įtvirtinimo įtaisų stiprumą, patvirtinimo vienodos nuostatos), kuri yra pridėta prie 1958 m. kovo 20 d. sutarties dėl motorinės transporto priemonės įrangos ir jos sudėtinių dalių vienodų patvirtinimo sąlygų priėmimo ir abipusio to patvirtinimo pripažinimo; kadangi nacionalinių įstatymų, susijusių su motorinėmis transporto priemonėmis, derinimas apima abipusį patikrų, kurias valstybės narės atlieka pagal bendrąsias nuostatas, pripažinimą; kadangi tokią sistemą, jeigu norima, kad ji veiktų sklandžiai, visos valstybės narės turi pradėti taikyti nuo tos pačios dienos, PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ, 1 straipsnis 1. Šioje direktyvoje "transporto priemonė" – tai bet kokia transporto priemonė, skirta naudoti keliuose, turinti kėbulą arba be jo, turinti bent keturis ratus, kurios maksimalus konstrukcinis greitis viršija 25 km/h, išskyrus bėgines transporto priemones, žemės ūkio ir miško pramonės traktorius bei mechanizmus ir viešosios paskirties transporto priemones. 2. Ši direktyva netaikoma sėdynėms, turinčioms įmontuotuosius saugos diržų įtvirtinimo įtaisus, atlošiamosioms arba pasuktoms į transporto priemonės šoną ar galą sėdynėms. 2 straipsnis Jokia valstybė narė negali atsisakyti suteikti EEB tipo patvirtinimą arba nacionalinį tipo patvirtinimą transporto priemonei dėl priežasčių, susijusių su sėdynių arba jų įtvirtinimo įtaisų stiprumu, jeigu tos sėdynės ir įtaisai atitinka I ir II prieduose nurodytus reikalavimus, jei tai yra M1 kategorijos transporto priemonė, ir III priede nurodytus reikalavimus, jei tai yra M2, M3, N1, N2 arba N3 kategorijos transporto priemonė. Transporto priemonės kategorijos apibrėžtos Direktyvos 70/156/EEB I priede. 3 straipsnis Jokia valstybė narė negali atsisakyti įregistruoti arba uždrausti parduoti, pradėti eksploatuoti arba naudoti jokios transporto priemonės dėl priežasčių, susijusių su sėdynių arba jų įtvirtinimo įtaisų stiprumu, jeigu tos sėdynės ir įtaisai atitinka I ir II prieduose nurodytus reikalavimus, jei tai yra M1 kategorijos transporto priemonė, ir III priede nurodytus reikalavimus, jei tai yra M2, M3, N1, N2 arba N3 kategorijos transporto priemonė. 4 straipsnis Tipo patvirtinimą suteikusi valstybė narė turi imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad jai būtų pranešta apie bet kokius sudedamųjų dalių arba techninių charakteristikų, nurodytų I priedo 2.2 punkte, modifikavimus. Tos valstybės narės kompetentingos institucijos nustato, ar su modifikuota transporto priemone reikėtų atlikti naujus bandymus ir ar reikia parengti naują ataskaitą. Jeigu tokių bandymų metu nustatoma, kad nesilaikoma šios direktyvos reikalavimų, modifikavimui nesuteikiamas patvirtinimas. 5 straipsnis Pakeitimai, būtini, kad I–IV priedų nuostatos būtų suderintos su technikos pažanga, priimami pagal Direktyvos 70/156/EEB 13 punkte nustatytą tvarką. 6 straipsnis 1. Valstybės narės priima ir paskelbia nuostatas, kurios, įsigaliojusios iki 1975 m. kovo 1 d., įgyvendina šią direktyvą ir nedelsdamos apie tai praneša Komisijai. Jos tas nuostatas taiko nuo 1975 m. spalio 1 d. 2. Paskelbus šią direktyvą, valstybės narės užtikrina, kad visi įstatymų projektai ir kiti teisės aktai, kuriuos jos numato priimti šios direktyvos taikymo srityje, tinkamu laiku būtų perduoti Komisijai, kad pastaroji dėl tų įstatymų galėtų pateikti pastabas. 7 straipsnis Ši direktyva skirta valstybėms narėms. Priimta Briuselyje, 1974 m. liepos 22 d. Tarybos vardu Pirmininkas J. Sauvagnargues [1] OL C 108, 1973 12 10, p. 75. [2] OL L 42, 1970 2 23, p. 1. [3] OL L 38, 1974 2 11, p. 2. [4] OL L 165, 1974 6 20, p. 16. [5] EEB dokumentas iš Ženevos. -------------------------------------------------- I PRIEDAS [1] BENDRIEJI DALYKAI, APIBRĖŽIMAI, PARAIŠKA PATVIRTINTI EEB TIPĄ, EEB TIPO PATVIRTINIMAS, BENDROSIOS TECHNINĖS SĄLYGOS, PATIKROS, APŽIŪRA, PRODUKCIJOS ATITIKTIS 1. BENDRIEJI DALYKAI 1.1. Šiame priede nurodytos techninės sąlygos taikomos tik M1 kategorijos transporto priemonėms. 2. APIBRĖŽIMAI Šioje direktyvoje: (2.1.) 2.2. "Transporto priemonės tipas atsižvelgiant į sėdynių ir jų įtvirtinimo įtaisų stiprumą": motorinės transporto priemonės, nesiskiriančios tokiais pagrindiniais aspektais: 2.2.1. konstrukcija, forma, matmenimis ir sėdynių medžiagomis, 2.2.2. sėdynės atlošo reguliavimo ir fiksavimo sistemų tipais ir matmenimis, 2.2.3. sėdynės įtvirtinimo ir transporto priemonės kėbulo korpuso dalių, prie kurių ta sėdynė įtvirtinta, tipais ir matmenimis. 2.3. "Įtvirtinimas" – tai sistema, kuria surinkta sėdynė įtvirtinama prie transporto priemonės korpuso, įskaitant tas transporto priemonės kėbulo korpuso dalis, prie kurių ta sėdynė įtvirtinta. 2.4. "Reguliavimo sistema" – tai įtaisas, kuriuo sėdynę arba jos dalis galima nustatyti tokioje padėtyje, kuri atitiktų sėdynėje sėdinčio žmogaus kūno formą; tuo įtaisu ypač turi būti galima: 2.4.1. reguliuoti sėdynės padėtį išilgine kryptimi, 2.4.2. reguliuoti sėdynės padėtį vertikalia kryptimi, 2.4.3. keisti sėdynės padėtį tam tikru kampu. 2.5. "Slankiojimo sistema" – tai įtaisas, kuriuo sėdynę arba jos dalį, neužfiksuojant jų tarpinėje padėtyje, galima pakreipti tam tikru kampu arba paslinkti išilgine kryptimi tam, kad keleiviai galėtų lengviau išlipti ir įlipti. 2.6. "Fiksavimo sistema" – tai įtaisas, kuriuo užtikrinama, kad sėdynė ir jos dalys būtų išlaikytos tokioje padėtyje, kokioje yra naudojama sėdynė arba jos dalys. 2.7. "Atlošiamoji sėdynė" – tai sėdynė, kurios atlošą galima palenkti į priekį ant sėdynės pagrindo, o pastarąjį, atsižvelgiant į grindis, – pakreipti į priekį. 3. PARAIŠKA SUTEIKTI EEB TIPO PATVIRTINIMĄ 3.1. Paraišką suteikti EEB tipo patvirtinimą, atsižvelgiant į sėdynių ir jų įtvirtinimo įtaisų stiprumą, įteikia transporto priemonės gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas. 3.2. Su paraiška įteikiama po tris toliau išvardytų dokumentų egzempliorius ir nurodoma tokia informacija: 3.2.1. išsamus transporto priemonės aprašymas, atsižvelgiant į sėdynių konstrukciją, jų įtvirtinimus, reguliavimo ir fiksavimo sistemas, 3.2.2. sėdynių, jų įtvirtinimo prie transporto priemonės, sėdynių reguliavimo ir fiksavimo sistemų atitinkamo mastelio brėžiniai, kuriuose nurodyta pakankamai detalių. 3.3. Techninės priežiūros centrui, atsakingam už tipo patvirtinimo bandymų atlikimą, turi būti pateikta: 3.3.1. tipo, kuris turi būti patvirtintas, reikalavimus atitinkantis transporto priemonės pavyzdys, 3.3.2. sėdynių, kurios bus įtvirtintos transporto priemonėje, ir tų sėdynių įtvirtinimo įtaisų papildomas rinkinys. 4. EEB TIPO PATVIRTINIMAS (4.1.) (4.2.) 4.3. Prie EEB tipo patvirtinimo pridedamas liudijimas, kurio pavyzdys nurodytas IV priede. (4.4.) (4.4.1.) (4.4.2.) (4.5.) (4.6.) 5. BENDROSIOS TECHNINĖS SĄLYGOS 5.1. Visos sėdynės reguliavimo slankiojimo sistemos turi fiksavimo sistemą, kuri suveikia automatiškai. 5.2. Slankiojimo sistemos, nurodytos 2.5 punkte, atfiksavimo valdytuvas įtvirtinamas sėdynės krašte, prie durų. Tą valdytuvą lengvai pasiekia net už pirmosios kitoje sėdynėje sėdintis žmogus. 6. BANDYMAI 6.1. Sėdynės atlošo ir jo fiksavimo sistemų stiprumo bandymas 6.1.1. Atliekant šį bandymą, sėdynės atlošas, jeigu jis reguliuojamas, užfiksuojamas tokioje padėtyje, kad II priedo 3 punkte aprašyto manekeno liemuo nuo atskaitos vertikalios linijos būtų pasviręs 25° atgal, jeigu gamintojas nėra nurodęs kitaip. 6.1.2. Sudedamąja dalimi, panašia į II priedo 3 punkte aprašyto manekeno galinę dalį, viršutinę sėdynės atlošo dalį išilgine kryptimi atgal veikia jėga, sukurianti 53 daNm momentą, taško H atžvilgiu. 6.2. Sėdynės įtvirtinimo ir jos fiksavimo sistemų stiprumo bandymas 6.2.1. sėdynę nustačius visose padėtyse, kokiose joje gali sėdėti žmogus, sėdynės įtvirtinimas ir jos fiksavimo sistemos atlaiko 6.2.2 punkte aprašytas jėgas. Vis dėlto tariama, kad yra laikomasi to reikalavimo, jeigu bandymo, atlikto su sėdyne, nustatyta padėtyse, kurios nurodytos 6.2.5, ir jeigu reikia, 6.2.6 punkte, rezultatai atitinka reikalavimus. 6.2.2. Sėdynės rėmą veikia 20 kartų už surinktos sėdynės svorį didesnė horizontali išilginė jėga, kuri kerta surinktos sėdynės svorio centrą. Su ta pačia sėdyne atliekami du bandymai: vieną kartą jėga veikia sėdynę iš priekio, kitą – iš galo. Kai sėdynę sudaro atskiros dalys ir kiekviena tokia dalis įtvirtinta prie jos rėmo, su kiekviena sėdynės dalimi pirmiau aprašytu būdu atliekamas bandymas. Jeigu sėdynę sudaro sudedamosios dalys, kurios iš dalies įtvirtintos prie transporto priemonės kėbulo korpuso ir kurios keliomis savo dalimis sutvirtintos vienos su kitomis, bandymai atliekami vienu metu kiekvienos dalies svorio centrą veikiant tokia jėga, kokią reikėtų taikyti, jeigu su kiekviena sudedamąja dalimi bandymas būtų atliekamas atskirai. 6.2.3. Atliekant 6.2.1 punkte nurodytą bandymą, sėdynės atlošo ir jos pagrindo jungtį galima sustiprinti, jeigu tokiam sustiprinimui naudojamos sudėtinės dalys prie atlošo rėmo įtvirtinamos tokiame pačiame lygyje, kokiame yra taškas, kurį veikia jėga, ir jeigu jos įtvirtinamos prie sėdynės pagrindo rėmo toliausiai į priekį išsikišusio taško. 6.2.4. Galima tarti, kad yra laikomasi 6.2.2 punkte nurodytų sąlygų, jeigu svorio centro lygyje sėdynės rėmo šonines atramines sudedamąsias dalis veikia dvi jėgos, iš kurių kiekviena lygi pusei nurodytos jėgos. 6.2.5. Su sėdyne atliekami bandymai: 6.2.5.1. sėdynę nustačius tokioje padėtyje, kad joje sėdintis žmogus būtų pasislinkęs toliausiai į priekį, o sėdynės pagrindas būtų nustatytas aukščiausioje priekinėje padėtyje, kai jėga veikia į priekį, ir 6.2.5.2. sėdynę nustačius tokioje padėtyje, kad joje sėdintis žmogus, kiek galima, būtų pasislinkęs atgal, o sėdynės pagrindas būtų nustatytas žemiausioje galinėje padėtyje, kai jėga veikia atgal. 6.2.6. Jeigu akivaizdžiai matyti, kad fiksavimo sistemos išdėstytos taip, jog sėdynę nustačius kitoje, o ne kurioje nors iš aprašytųjų 6.2.5.1 ir 6.2.5.2 punktuose padėtyje, fiksavimo sistemas ir sėdynės įtvirtinimo įtaisus veikiančių jėgų pasiskirstymas, palyginti su aprašytuoju pirmiau minėtuose punktuose, būtų ne toks palankus, bandymai pakartojami sėdynę nustačius toje padėtyje. 6.3. Fiksavimo sistemų atsparumo inercijos poveikiui bandymai 6.3.1. Surinktai sėdynei priekinės arba atgalinės slinkties kryptimi suteikus horizontalų išilginį 20 g pagreitį, turi neišsijungti nė viena fiksavimo sistema. 6.3.2. Vietoj 6.3.1 punkte nurodyto dinaminio bandymo galima priimti apskaičiuoto poveikio, kurį visoms fiksavimo sistemos sudedamosioms dalims daro inercija, rezultatus. Atliekant tokį apskaičiavimą nekreipiama dėmesio į trinties jėgas. 6.4. Leidžiama taikyti lygiaverčius bandymo būdus, jeigu 6.1, 6.2 ir 6.3 punktuose nurodytus visus rezultatus galima gauti atlikus pakeičiamąjį bandymą arba jeigu tuos rezultatus galima apskaičiuoti remiantis pakeičiamojo bandymo rezultatais. Kai taikomas bet koks kitas būdas, o ne aprašytasis 6.1, 6.2 ir 6.3 punktuose, reikalaujama įrodyti, kad toks būdas yra lygiavertis. 7. APŽIŪRA 7.1. Atliekant 6.1 ir 6.2 punktuose nurodytus bandymus, negali būti aptikta jokių sėdynės rėmo arba jos įtvirtinimo, sėdynės reguliavimo ir jos slankiojimo sistemų arba jų fiksavimo sistemų gedimų. Tačiau nereikalaujama, kad po pirmiau minėtų bandymų, sėdynės reguliavimo ir jos slankiojimo sistemos būtų tinkamos naudoti. Vis dėlto sėdynės slankiojimo sistemos, nurodytos 2.5 punkte, turi būti tinkamos, kad po bandymo būtų galima išjungti jų fiksavimo įtaisus. (8.) 9. PRODUKCIJOS ATITIKTIS (9.1.) 9.2. Siekiant patikrinti, ar laikomasi patvirtinto tipo reikalavimų, atsitiktinės atrankos būdu patikrinamas pakankamas skaičius serijinės gamybos transporto priemonių. 9.3. Paprastai tokių patikrinimų metu matuojami matmenys. Tačiau prireikus su transporto priemonėmis arba sėdynėmis atliekami bandymai pagal 6 punkto reikalavimus. [1] Šio I priedo tekstas iš esmės atitinka Jungtinių Tautų organizacijos Europos ekonomikos komisijos reglamento Nr. 17 tekstą; pirmiausiai sutampa skirstymas skyriais. Jeigu reglamento Nr. 17 kokio nors punkto neatitinka koks šio priedo punktas, tokio punkto numeris naudoti oficialiai nurodomas skliausteliuose. -------------------------------------------------- II PRIEDAS TVARKA H TAŠKUI IR TIKRAJAM SĖDYNĖS ATLOŠO NUOLYDŽIO KAMPUI NUSTATYTI IR JŲ SANTYKIUI SU R TAŠKU BEI PROJEKTINIU SĖDYNĖS ATLOŠO NUOLYDŽIO KAMPU PATIKRINTI 0. BENDRIEJI DALYKAI Šiame priede nurodytos techninės sąlygos taikomos tik M1 kategorijos transporto priemonėms. 1. APIBRĖŽIMAI 1.1. H taškas: žr. Direktyvos 74/60/EEB 1.1 punktą. 1.2. R taškas: žr. Direktyvos 74/60/EEB 1.2 punktą. 1.3. "Sėdynės atlošo nuolydžio kampas" – tai sėdynės atlošo nuolydžio polinkio kampas atsižvelgiant į vertikalę. 1.4. "Tikrasis sėdynės atlošo nuolydžio kampas" – tai vertikalės, kertančios H tašką, su žmogaus kūno, kurį atstoja 3 punkte aprašytas manekenas, liemens atskaitos linija sudarytas kampas. 1.5. "Projektinis sėdynės atlošo nuolydžio kampas" – tai gamintojo nurodytas kampas: 1.5.1. kuris nustato sėdynės atlošo nuolydžio kampą, kai transporto priemonėje gamintojo įtvirtinta kiekviena sėdynė yra žemiausioje ir pačioje galinėje normalioje vairuotojui arba keleiviui tinkamoje padėtyje, 1.5.2. kurį vertikalė ir liemens atskaitos linija sudaro R taške, 1.5.3. kuris teoriškai atitinka tikrąjį sėdynės atlošo nuolydžio kampą. 2. H TAŠKŲ NUSTATYMAS Žr. Direktyvos 74/60/EEB IV priedo 2 punktą. 3. MANEKENO APRAŠYMAS Žr. Direktyvos 74/60/EEB IV priedo 3 punktą. 4. MANEKENO PARENGIMAS Žr. Direktyvos 74/60/EEB IV priedo 4 punktą. 5. REZULTATAI 5.1. Kai manekenas parengiamas taip, kaip aprašyta 4 punkte, transporto priemonės atitinkamos sėdynės H taškas sutampa su manekeno H tašku. 5.2. Visos H taško koordinatės ir tikrasis sėdynės atlošo nuolydžio kampas išmatuojamas kuo tiksliau. Tas pats reikalavimas taikomas koordinatėms, nurodančioms konkrečius keleivių kabinos taškus. Tų taškų projekcijos vertikalioje išilginėje plokštumoje nubraižomos brėžinyje, kuriame taip pat turėtų būti nurodytas išmatuotas tikrasis sėdynės atlošo nuolydžio kampas. 6. R IR H TAŠKŲ SANTYKINIŲ PADĖČIŲ PATIKRA IR SĖDYNĖS ATLOŠO NUOLYDŽIO PROEJKTINIO KAMPO SANTYKIS SU TIKRUOJU SĖDYNĖS ATLOŠO NUOLYDŽIO KAMPU 6.1. Pagal 5.2 punktą atliktų matavimų, kuriais nustatomas H taškas ir tikrasis sėdynės atlošo nuolydžio kampas, rezultatai palyginami su R taško koordinatėmis ir projektiniu sėdynės atlošo nuolydžio kampu, kuriuos yra nurodęs transporto priemonės gamintojas. 6.2. Laikoma, kad tų dviejų taškų santykis atitinka tam tikroje sėdynėje sėdinčio žmogaus padėčiai taikomus reikalavimus, jeigu H taško koordinatės yra pailgame stačiakampyje, kurio horizontalios ir vertikalios kraštinės yra 30 mm ir 20 mm ir kurio įstrižainės kertasi R taške. Laikoma, kad sėdynės atlošo nuolydžio kampo patikrinimo rezultatai atitinka reikalavimus, jeigu tikrasis sėdynės atlošo nuolydžio kampas nuo projektinio sėdynės atlošo nuolydžio kampo skiriasi ne daugiau kaip 3°. Jeigu laikomasi tų sąlygų, R tašką ir projektinį sėdynės atlošo nuolydžio kampą galima naudoti bandymams atlikti, jeigu reikia, manekenas sureguliuojamas taip, kad H taškas sutaptų su R tašku, o tikrasis sėdynės atlošo nuolydžio kampas sutaptų su projektiniu sėdynės atlošo nuolydžio kampu. 6.3. Jeigu H taškas arba tikrasis sėdynės atlošo nuolydžio kampas neatitinka 6.2 punkto reikalavimų, H taško padėtis nustatoma dar du kartus (iš viso ta padėtis nustatoma tris kartus). Jeigu tris kartus nustačius H taško padėtį, du kartus jo padėtis yra pirmiau minėtame stačiakampyje, laikoma, kad bandymo rezultatai atitinka reikalavimus. 6.4. Jeigu tris kartus nustačius H taško padėtį, bent du kartus jo padėtis nėra pirmiau minėtame stačiakampyje, laikoma, kad bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų. 6.5. 6.3 punkte nurodytu atveju arba kai patikros negalima atlikti dėlto, kad transporto priemonės gamintojas nepateikė duomenų apie R taško padėtį, galima naudoti trijų H taško matavimo rezultatų vidurkį ir tas vidurkis laikomas taikytinu visais atvejais, kai šioje direktyvoje yra paminėtas R taškas. 6.6. Tikrinant dabartiniu metu gaminamoje transporto priemonėje sumontuojamos sėdynės R ir H taškų santykį, vietoje 6.2 punkte paminėto stačiakampio naudojamas kvadratas, kurio kraštinės ilgis yra 50 mm. -------------------------------------------------- III PRIEDAS BENDROSIOS TECHNINĖS SĄLYGOS 1. BENDRIEJI DALYKAI 1.1. Šiame priede nurodyti techniniai reikalavimai taikomi M2, M3, N1, N2 arba N3 kategorijų transporto priemonėms. 2. BENDROSIOS TECHNINĖS SĄLYGOS 2.1. Sėdynės ir keliavietės sėdynės turi būti stipriai įtvirtintos prie transporto priemonės. 2.2. Pavažomis slankiojančios reguliuojamos ir keliavietės sėdynės turi būti automatiškai užfiksuojamos visose padėtyse, kuriose jas galima nustatyti. 2.3. Reguliuojamuosius sėdynių atlošus turi būti įmanoma įtvirtinti visose numatytose padėtyse. 2.4. Visos sėdynės, kurias galima paversti į priekį arba kurių atlošus galima sulankstyti, automatiškai turi būti užfiksuotos normalioje padėtyje. -------------------------------------------------- IV PRIEDAS +++++ TIFF +++++ --------------------------------------------------