This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02008R0543-20130701
Commission Regulation (EC) No 543/2008 of 16 June 2008 laying down detailed rules for the application of Council Regulation (EC) No 1234/2007 as regards the marketing standards for poultrymeat
Consolidated text: Komisijos reglamentas (EB) Nr. 543/2008 2008 m. birželio 16 d. kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo taisyklės dėl tam tikrų prekybos paukštiena standartų
Komisijos reglamentas (EB) Nr. 543/2008 2008 m. birželio 16 d. kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo taisyklės dėl tam tikrų prekybos paukštiena standartų
02008R0543 — LT — 01.07.2013 — 006.004
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 543/2008 2008 m. birželio 16 d. (OL L 157 2008.6.17, p. 46) |
Iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
Nr. |
puslapis |
data |
||
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 936/2008 2008 m. rugsėjo 24 d. |
L 257 |
7 |
25.9.2008 |
|
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 508/2009 2009 m. birželio 15 d. |
L 151 |
28 |
16.6.2009 |
|
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 557/2010 2010 m. birželio 24 d. |
L 159 |
13 |
25.6.2010 |
|
|
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 576/2011 2011 m. birželio 16 d. |
L 159 |
66 |
17.6.2011 |
|
|
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 652/2012 2012 m. liepos 13 d. |
L 190 |
1 |
19.7.2012 |
|
|
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1239/2012 2012 m. gruodžio 19 d. |
L 350 |
63 |
20.12.2012 |
|
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 519/2013 2013 m. vasario 21 d. |
L 158 |
74 |
10.6.2013 |
|
Pataisytas:
|
Klaidų ištaisymas, OL L 102, 23.4.2018, p. 95 (Nr. 652/2012,) |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 543/2008
2008 m. birželio 16 d.
kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo taisyklės dėl tam tikrų prekybos paukštiena standartų
1 straipsnis
Reglamento (EEB) Nr. 1234/2007 121 straipsnio e punkto ii papunktyje nurodyti produktai šiame reglamente apibrėžiami taip:
1) Paukščių skerdenėlės
a) VIŠTOS IR GAIDŽIAI (Gallus domesticus)
— viščiukas, viščiukas broileris – paukštis, kurio krūtinkaulio ketera yra lanksti (nesukaulėjusi),
— gaidys, višta, gaidys (arba višta) troškinti (arba virti) – paukštis, kurio krūtinkaulio ketera yra nelanksti (sukaulėjusi),
— kaplūnas – gaidys, iškastruotas chirurginiu būdu prieš lytinę brandą ir skerdžiamas ne mažesnio kaip 140 dienų amžiaus; po iškastravimo kaplūnas turi būti penimas ne mažiau kaip 77 dienas,
— viščiukas tabaka (arba poussin (coquelet) tipo viščiukas) – paukštis, kurio skerdenėlė sveria mažiau kaip 650 g (be subproduktų, galvos ir pėdų); 650–750 g viščiukas gali būti priskiriamas poussin tipui, jei jo amžius skerdžiant ne didesnis kaip 28 dienos. Tikrindamos šį skerdimo amžių, valstybės narės gali taikyti 12 straipsnį,
— gaidžiukas – vyriškos lyties paukštis iš dedeklių vištų veislių, kurio krūtinkaulio ketera yra nelanksti, bet dar visiškai nesukaulėjusi, ir kurio amžius skerdžiant yra ne mažesnis kaip 90 dienų;
b) KALAKUTAI (Meleagris gallopavo dom.)
— kalakučiukas – paukštis, kurio krūtinkaulio ketera yra lanksti (nesukaulėjusi),
— kalakutas – paukštis, kurio krūtinkaulio ketera yra nelanksti (sukaulėjusi);
c) ANTYS (Anas platyrhynchos dom., Cairina muschata), mulardinės antys (Cairina muschata x Anas platyrhynchos)
— ančiukas, muskusinis ančiukas, mulardinis ančiukas – paukštis, kurio krūtinkaulio ketera yra lanksti (nesukaulėjusi),
— antis, muskusinė antis, mulardinė antis – paukštis, kurio krūtinkaulio ketera yra nelanksti (sukaulėjusi);
d) ŽĄSYS (Anser anser dom.)
— žąsiukas – paukštis, kurio krūtinkaulio ketera yra lanksti (nesukaulėjusi). Visą skerdenėlę dengiantis riebalų sluoksnis yra plonas arba vidutinio storumo; žąsiuko riebalai gali būti tam tikros spalvos, atspindinčios specialų penėjimą,
— žąsis – paukštis, kurio krūtinkaulio ketera yra nelanksti (sukaulėjusi); visą skerdenėlę dengiantis riebalų sluoksnis yra vidutinio storumo arba storas;
e) PERLINĖS VIŠTOS (PATARŠKOS) (Numida meleagris domesticus)
— perlinis viščiukas – paukštis, kurio krūtinkaulio ketera yra lanksti (nesukaulėjusi),
— perlinė višta – paukštis, kurio krūtinkaulio ketera yra nelanksti (sukaulėjusi).
Šiame reglamente a – e punktuose paminėti terminai vienodai taikomi abiems lytims.
2) Paukštienos dalys
a) pusė – skerdenėlės pusė, gauta perpjovus išilgai krūtinkaulio ir nugarkaulio;
b) ketvirtis – ketvirčio su kulšele arba ketvirčio su krūtinėle dalis, gauta skersai perpjovus skerdenėlės pusę;
c) neatskirti ketvirčiai su šlaunelėmis – abu ketvirčiai su šlaunelėmis, sujungti nugarėlės dalimi, su uodega arba be jos;
d) krūtinėlė – krūtinkaulis su abipus jo esančiais šonkauliais ar jų dalimis, kartu su prigludusiais raumenimis. Krūtinėlė gali būti pateikta visa arba jos pusė;
e) kulšelė – šlaunikaulis, blauzdikaulis su šeivikauliu, kartu su prie jų prigludusiais raumenimis. Du pjūviai daromi per sąnarius;
f) viščiuko kulšelė su nugarėlės dalimi – nugarėlės dalies svoris neviršija 25 % visos dalies svorio;
g) šlaunelė – šlaunikaulis su prie jo prigludusiais raumenimis. Du pjūviai daromi per sąnarius;
h) blauzdelė – blauzdikaulis su šeivikauliu kartu su prie jų prigludusiais raumenimis. Du pjūviai daromi per sąnarius;
i) sparnelis – žastikaulis, stipinkaulis ir alkūnkaulis kartu su prie jų prigludusiais raumenimis. Kalakutų sparnelių žastikauliai, stipinkauliai ir alkūnkauliai kartu su prie jų prigludusiais raumenimis gali būti pateikiami atskirai. Plongalys, įskaitant riešo kaulus, gali būti paliktas arba pašalintas. Pjūviai daromi per sąnarius;
j) neatskirti sparneliai – abu sparneliai, sujungti nugarėlės dalimi, kurios svoris neviršija 45 % visos dalies svorio;
k) krūtinėlės filė – visa arba pusė krūtinėlės be kaulo, t. y. be krūtinkaulio ir šonkaulių. Kalakutų krūtinėlės filė gali būti tik gilusis krūtinėlės raumuo;
l) krūtinėlės filė su raktikauliu – krūtinėlės filė be odelės, tik su raktikauliu ir krūtinkaulio kremzle, kurių svoris neturi viršyti 3 % visos dalies svorio;
m) magret, maigret tipo anties (arba žąsies) krūtinėlės filė – 3 punkte nurodytų rūšių ančių ir žąsų krūtinėlių filė su odele ir poodiniais riebalais, dengiančiais krūtinėlės raumenį, be giliojo krūtinės raumens;
n) kalakuto kulšelių mėsa – nepjaustyta, supjaustyta kubeliais arba juostelėmis kalakutų šlaunelių ir (arba) blauzdelių bekaulė, t. y. be šlaunikaulių, blauzdikaulių ir šeivikaulių, mėsa.
Formuluotė „pjūviai daromi per sąnarius“, vartojama kalbant apie e, g ir h papunkčiuose minimus produktus, reiškia, kad pjaunama tarp dviejų sąnarius atskiriančių linijų, kaip parodyta II priedo grafiniame piešinyje.
Produktai, minimi d–k papunkčiuose, gali būti pateikiami su odele arba be jos. Tai, kad d–j papunkčiuose nurodyti produktai yra be odelės, o k papunktyje nurodytas produktas yra su odele, nurodoma ženklinant tokia prasme, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/13/EB ( 1 ) 1 straipsnio 3 dalies a punkte.
3) Foie gras
Tai Cairina muschata arba Cairina muschata x Anas platyrhynchos rūšių žąsų arba ančių, kurios buvo auginamos siekiant sukelti riebalinę kepenų ląstelių hipertrofiją, kepenėlės.
Paukščiams, iš kurių išimamos šios kepenėlės, nuleidžiamas visas kraujas. Visos kepenėlės turi būti vienodos spalvos.
Kepenėlių svoris turi būti toks:
— ančių kepenėlių – ne mažesnis kaip 300 g neto svorio,
— žąsų kepenėlių – ne mažesnis kaip 400 g neto svorio.
2 straipsnis
Šiame reglamente:
a) skerdenėlė – 1 straipsnio 1 dalyje minimų rūšių paukščio visas kūnas, nuleidus kraują, nupešus ir išdarinėjus; tačiau inkstų pašalinti nebūtina; išskrosta skerdenėlė gali būti pateikta parduoti su pilvo ertmėje sudėtais subproduktais (t. y. širdele, kepenėlėmis, skilveliu ir kakleliu) arba be jų;
b) paukštienos dalys – išdalyta skerdenėlė taip, kad pagal raumeninio audinio dydį ir charakteristikas būtų galima nustatyti, iš kurios skerdenėlės vietos jos yra gautos;
c) fasuota paukštiena – paukštiena, pateikta pagal Direktyvos 2000/13/EB 1 straipsnio 3 dalies b punkto sąlygas;
d) nefasuota paukštiena – paukštiena, parduodama galutiniam vartotojui neįpakuota arba supakuojama pardavimo vietoje pastarajam prašant.
e) prekyba – laikymas arba pateikimas parduoti, siūlymas parduoti, pardavimas, pristatymas ar kokia nors kita prekybos forma;
f) partija –iš tos pačios paukščių rūšies ir tipo, tos pačios klasės, to paties gamybos proceso, iš tos pačios skerdyklos arba toje pačioje vietoje esančios išpjaustymo įmonės gauta paukštiena, kuri turi būti patikrinta. 9 straipsnyje ir V bei VI prieduose partiją sudaro tik tai pačiai vardinės masės kategorijai priskiriamos fasuotės.
3 straipsnis
1. Kad paukščių skerdenėlės būtų parduodamos pagal šio reglamento nuostatas, jos turi būti pateikiamos prekybai vienu iš šių pavidalų:
— pusiau išskrosta („effilé“, „roped“),
— su subproduktais,
— be subproduktų.
Galima pridėti žodį „išskrosta“.
2. Pusiau išskrosta skerdenėlė yra tokia, iš kurios nepašalinta širdelė, kepenėlės, plaučiai, skilvelis, gūžys ir inkstai.
3. Pateikiant skerdenėlę bet kokiu pavidalu su nepašalinta galva, skerdenėlėje gali būti palikta trachėja, stemplė ir gūžys.
4. Subproduktai yra tik tokie:
Širdelė, kaklelis, skilvelis, kepenėlės ir visos kitos dalys, kurios laikomos valgomomis toje rinkoje, kurioje produktas yra skirtas galutinai suvartoti. Kepenėlės turi būti be tulžies pūslės. Skilvelis turi būti be raginio dangalo, o jo turinys – išimtas. Širdelė gali būti su perikardiniu maišeliu arba be jo. Jei kaklelis nėra atskirtas nuo skerdenėlės, jis nelaikomas vienu iš subproduktų.
Jei vienas iš šių keturių organų paprastai nėra pateikiamas parduoti kartu su skerdenėle, jo nebuvimas nurodomas ženklinant.
5. Kaip apibrėžta Direktyvos 2000/13/EEB 13 straipsnio 1 dalies b punkte, be privalomų nacionaliniuose teisės aktuose, priimtuose pagal tą direktyvą, nustatytų ženklinimo reikalavimų, lydimuosiuose prekybos dokumentuose dar pateikiamos tokios nuorodos:
a) Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XIV priedo B dalies III punkto 1 papunktyje nurodyta klasė;
b) paukštienos, kuria prekiaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XIV priedo B dalies III punkto 2 papunktį, būklė ir rekomenduojama laikymo temperatūra.
4 straipsnis
1. Parduodant produktus, kuriems taikomas šis reglamentas ir kurie parduodami, kaip apibrėžta Direktyvos 2000/13/EB 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte, vartojami šio reglamento 1 straipsnyje išvardyti pavadinimai ir šio reglamento I priede nurodytos atitinkamos formuluotės kitomis Bendrijos kalbomis:
— parduodant visą skerdenėlę, nurodomas vienas iš pateikimo pavidalų, nustatytų šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje,
— parduodant paukštienos dalis, nurodoma atitinkama rūšis.
2. 1 straipsnio 1 ir 2 punktuose apibrėžti pavadinimai gali būti papildyti kitomis formuluotėmis, jei šios iš esmės neklaidina vartotojo, ypač tokiomis, dėl kurių šie produktai negalėtų būtų painiojami su 1 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytais produktais, arba 11 straipsnyje pateiktomis nuorodomis.
5 straipsnis
1. 1 straipsnyje neapibrėžti produktai gali būti parduodami Bendrijos rinkoje tik tokiais pavadinimais, kurie iš esmės neklaidina vartotojo, neleisdami supainioti juos su 1 straipsnyje nurodytais produktais, arba su 11 straipsnyje pateiktomis nuorodomis.
2. Be privalomų nacionalinių teisės aktų, priimtų pagal Direktyvą 2000/13/EB, dar būtina, kad galutiniam vartotojui skirtos paukštienos ženklinimas, pateikimas ir reklamavimas atitiktų papildomus reikalavimus, išdėstytus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse.
3. Šviežios paukštienos atveju pagal Direktyvos 2000/13/EB 10 straipsnį minimalaus galiojimo terminas pakeičiamas užrašu „tinka vartoti iki“ tam tikros datos.
4. Fasuotos paukštienos atveju ant fasuotės arba ant jos pritvirtintoje etiketėje būtina nurodyti ir tokius duomenis:
a) Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XIV priedo B dalies III punkto 1 papunktyje nurodytą klasę;
b) šviežios paukštienos atveju visą kainą ir svorio vieneto kainą mažmeninėje prekyboje;
c) būklę, kuria paukštiena prekiaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XIV priedo B dalies III punkto 2 papunktį, ir rekomenduojamą laikymo temperatūrą;
d) remiantis Tarybos ir Europos Parlamento reglamento (EB) Nr. 853/2004 ( 2 ) 4 straipsniu – skerdyklos arba išpjaustymo įmonės registracijos numerį, išskyrus tuos atvejus, kai išpjaustoma ir kaulai išimami pardavimo vietoje, kaip numatyta minėto reglamento 4 straipsnio 2 dalies d punkte;
e) iš trečiųjų šalių importuotos paukštienos atveju – kilmės šalį.
5. Kai paukštiena yra pateikiama parduoti nefasuota, 4 dalyje nurodyti duomenys pateikiami taikant Direktyvos 2000/13/EB 14 straipsnį, išskyrus tuos atvejus, kai išpjaustoma ir kaulai išimami pardavimo vietoje, vartotojui prašant ir jam matant, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 2004/853 4 straipsnio 2 dalies d punkte.
6. Nukrypstant nuo 3 straipsnio 5 dalies ir nuo šio straipsnio 2–5 dalių, paukštienos nebūtina klasifikuoti ar nurodyti papildomus išvardytose straipsnių dalyse minimus duomenis tais atvejais, kai paukštiena pristatoma į išpjaustymo arba perdirbimo įmones.
6 straipsnis
Užšaldytai paukštienai, apibrėžtai Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XIV priedo B dalies II punkto 3 papunktyje, papildomai taikomos šios nuostatos:
Šiame reglamente minimos užšaldytos paukštienos temperatūra visose produkto vietose turi būti pastoviai – 12 °C arba žemesnė, išskyrus galimus trumpus, ne didesnius kaip 3 °C svyravimus į viršų. Šie produkto temperatūros nuokrypiai leidžiami laikantis geros laikymo ir prekybos praktikos prekiaujant produktais vietoje bei išdėstant juos mažmeninės prekybos vitrinose.
7 straipsnis
1. Kad paukščių skerdenėles ir jų dalis, kurioms taikomas šis reglamentas, būtų galima priskirti A ir B klasėms, jos turi atitikti šiuos būtinuosius reikalavimus, t. y. jos turi būti:
a) pateiktos nepažeistos;
b) būti švarios, be pastebimų pašalinių medžiagų, nešvarumų arba kraujo;
c) be pašalinio kvapo;
d) be pastebimų kraujo dėmių, išskyrus tik mažas ir vos pastebimas;
e) be išsikišusių sulaužytų kaulų;
f) be didelių sumušimų.
Šviežia paukštiena negali turėti jokių ankstesnio jos užšaldymo požymių.
2. Kad paukščių skerdenėles ir jų dalis būtų galima priskirti A klasei, joms taikomi dar ir šie reikalavimai:
a) jos turi būti gero raumeningumo. Mėsa turi būti minkšta, krūtinėlė – gerai išsivysčiusi, plati, ilga ir mėsinga, kulšelės – mėsingos. Viščiukų, ančiukų ir kalakutų krūtinėlių, nugarėlių ir šlaunelių riebalų sluoksnis turi būti plonas ir vientisas. Gaidžių, vištų, ančių ir žąsiukų riebalų sluoksnis gali būti storesnis. Visą žąsies skerdenėlę dengiantis riebalų sluoksnis turi būti nuo vidutiniško iki storo;
b) ant krūtinėlės, kulšelių, uodegos, pėdų sąnarių ir sparnelių plongalių gali būti likusios kelios mažos plunksnelės, padaigos ir pūkeliai. Jų gali būti likę ir ant vištų (arba gaidžių) virti, ančių, kalakutų ir žąsų kitų skerdenėlės dalių;
c) išskyrus krūtinėlę ir kulšeles, leidžiami kai kurie maži ir sunkiai pastebimi sužalojimai, sumušimai bei spalvos pakitimai. Sparneliai gali būti be plongalių. Sparnelių plongaliai ir folikulas gali būti truputį paraudę;
d) užšaldyta ir greitai užšaldyta paukštiena neturi turėti jokių nušalimo ( 3 ) pėdsakų, išskyrus mažas ir sunkiai pastebimas atsitiktines nušalimo žymes, bet ne ant krūtinėlės ir kulšelių.
8 straipsnis
1. Sprendimai, priimami dėl 1, 3 ir 7 straipsnių nesilaikymo, gali būti susiję tik su visa partija, patikrinta vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis.
2. Iš kiekvienos partijos, kuri turi būti tikrinama skerdyklose, išpjaustymo įmonėse, didmeninės ir mažmeninės prekybos sandėliuose arba bet kuriuo kitu pardavimo etapu, įskaitant pervežimą, arba, jei importuojama iš trečiųjų šalių – atliekant muitinės formalumus, atsitiktinai parenkamas reikiamas mėginys, kurį sudaro toks 1 straipsnyje apibrėžtų produktų skaičius.
|
Partijos dydis |
Mėginio dydis |
Leidžiamas vienetų su trūkumais skaičius |
|
|
Iš viso |
1 straipsnio 1 (1) ir 3 punktai ir 7 straipsnio 1 dalis |
||
|
1 |
2 |
3 |
4 |
|
Nuo 100 iki 500 |
30 |
5 |
2 |
|
Nuo 501 iki 3 200 |
50 |
7 |
3 |
|
> 3 200 |
80 |
10 |
4 |
|
(1) Leidžiama paklaida kiekvienai paukščio rūšiai, o ne įvairioms rūšims. |
|||
3. Tikrinant A klasės paukštienos partiją, leidžiamas visas 2 dalyje pateiktos lentelės 3 skiltyje nurodytas leidžiamas vienetų su trūkumais skaičius. Į šį vienetų su trūkumais skaičių gali įeiti ir krūtinėlės filė, kai joje kremzlės (lanksčioji krūtinkaulio ketera) sudaro iki 2 % krūtinėlės filė svorio.
Tačiau 1 straipsnio 1 ir 3 punktų ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatų neatitinkančių vienetų su trūkumais skaičius neturi viršyti 2 dalyje pateiktos lentelės 4 skiltyje nurodytų skaičių.
Nėra leidžiamas nei vienas vienetas su trūkumais, kalbant apie 1 straipsnio 3 punkte minimus produktus, jei jų svoris nesiekia 240 g ančių kepenėlių atveju ir 385 g žąsų kepenėlių atveju.
4. Tikrinant B klasės paukštienos partiją, leidžiamas vienetų su trūkumais skaičius yra dvigubinamas.
5. Jei nustatoma, kad patikrinta partija neatitinka reikalavimų, priežiūros agentūra uždraudžia ją parduoti arba importuoti, kai tai yra partija iš trečiosios šalies, nebent būtų pateikti įrodymai, jog buvo imtasi priemonių, kad produktai atitiktų 1 ir 7 straipsnių reikalavimus.
9 straipsnis
1. Fasuotą užšaldytą arba greitai užšaldytą paukštieną galima skirstyti į kategorijas pagal svorį, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XIV priedo B dalies III punkto 3 papunktyje, ją pateikiant fasuotėse kaip apibrėžta Direktyvos 76/211/EEB 2 straipsnyje. Fasuotėje gali būti:
— viena paukščio skerdenėlė
— arba
— viena ar kelios to paties tipo ir rūšies paukštienos dalys, kaip apibrėžta 1 straipsnyje.
2. Remiantis 3 ir 4 dalimis, ant kiekvienos fasuotės nurodomas produkto svoris, vadinamas vardine mase, kurį ji privalo atitikti.
3. Fasuotės su užšaldyta arba greitai užšaldyta paukštiena gali būti skirstomos į kategorijas pagal vardinę masę taip:
a) skerdenėlės:
— < 1 100 g: 50 g klasės (1 050 — 1 000 — 950 ir t. t.),
— 1 100 – < 2 400 : 100 g klasės (1 100 — 1 200 — 1 300 ir t. t.),
— ≥ 2 400 g: 200 g klasės (2 400 — 2 600 — 2 800 ir t. t.);
b) paukštienos dalys:
— < 1 100 g — 50 g klasės (1 050 — 1 000 — 950 ir t. t.),
— ≥ 1 100 g: 100 g klasės (1 100 — 1 200 — 1 300 ir t. t.).
4. 1 dalyje minimos fasuotės turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) faktinis produkto kiekis vidutiniškai neturi būti mažesnis už vardinę masę;
b) fasuočių, kurių neigiamoji paklaida yra didesnė nei 9 straipsnyje nurodyta leidžiama neigiamoji paklaida, kiekis fasuočių partijose turi būti pakankamai mažas ir turi atitikti 10 dalyje nurodytų skaičiavimų reikalavimus;
c) fasuotės, kurių neigiamoji paklaida dvigubai viršija 9 dalyje nurodytą leidžiamą neigiamąją paklaidą, negali būti parduodamos.
Šiam reglamentui įgyvendinti taikomos Direktyvos 76/211/EEB I priede nurodytos vardinės masės, faktinio kiekio ir neigiamosios paklaidos apibrėžtys.
5. Užšaldytos arba greitai užšaldytos paukštienos pakuotojo ar importuotojo atsakomybė ir kompetentingų institucijų vykdytinos patikros reglamentuojamos Direktyvos 76/211/EEB I priedo 4, 5 ir 6 punktų nuostatomis su atitinkamais pakeitimais.
6. Fasuotės tikrinamos imant mėginius. Tai daroma dviem būdais:
— tikrinamas paimto mėginio kiekvienoje fasuotėje esantis faktinis kiekis,
— tikrinamas paimto mėginio visose fasuotėse esantis vidutinis faktinis kiekis.
Fasuočių partija laikoma priimtina, jeigu šių abiejų patikrų rezultatai atitinka 10 ir 11 dalyse nurodytus priėmimo kriterijus.
7. Partiją sudaro visos tos pačios vardinės masės, to paties tipo ir to paties gamybos ciklo produkcijos fasuotės, supakuotos toje pačioje vietoje ir kurios turi būti patikrintos.
Partijos dydis ribojamas pagal tokius kiekybinius nurodymus:
— tikrinant fasuotes pakavimo linijos gale, kiekvienos partijos fasuočių skaičius turi būti lygus didžiausiam per vieną valandą pakavimo linijoje pagamintam fasuočių skaičiui, netaikant jokių apribojimų partijos dydžiui,
— kitais atvejais partijos dydis yra ribojamas iki 10 000 fasuočių.
8. Iš kiekvienos tikrintinos partijos imamas atsitiktinis mėginys, kurį sudaro toks fasuočių skaičius:
|
Partijos dydis |
Mėginio dydis |
|
100–500 |
30 |
|
501–3 200 |
50 |
|
> 3 200 |
80 |
Partijoms, sudarytoms iš mažiau nei 100 fasuočių, atliekamas jų 100 % neardomasis bandymas, apibrėžtas Direktyvos 76/211/EEB II priede.
9. Leidžiamos neigiamosios paklaidos atskiroms paukštienos fasuotėms yra šios:
|
(gramais) |
||
|
Vardinė masė |
Leidžiama neigiamoji paklaida |
|
|
Skerdenėlės |
Paukštienos dalys |
|
|
mažiau kaip 1 100 |
25 |
25 |
|
1 100 – < 2 400 |
50 |
50 |
|
2 400 ir daugiau |
100 |
50 |
10. Tikrinant paimto mėginio kiekvienoje fasuotėje esantį faktinį kiekį, mažiausias priimtinas kiekis apskaičiuojamas iš fasuotės vardinės masės atimant pagal susijusią vardinę masę leidžiamą neigiamąją paklaidą.
Mėginio fasuotės, kuriose faktinis kiekis yra mažesnis už mažiausią priimtiną kiekį, laikomos su trūkumais.
Tikrinamoji fasuočių partija laikoma priimtina, jei mėginyje rastų vienetų su trūkumais skaičius yra lygus arba mažesnis už priimtinumo rodiklį, nurodytą lentelėje; partija laikoma nepriimtina, jei mėginyje rastų vienetų su trūkumais skaičius yra lygus arba didesnis už atmetimo rodiklį, nurodytą lentelėje.
|
Mėginio dydis |
Vienetų su trūkumais skaičius |
|
|
Priimtinumo rodiklis |
Atmetimo rodiklis |
|
|
30 |
2 |
3 |
|
50 |
3 |
4 |
|
80 |
5 |
6 |
11. Tikrinant vidutinį faktinį kiekį, fasuočių partija laikoma priimtina, jei vidutinis faktinis paimto mėginio visose fasuotėse esantis kiekis yra didesnis nei priimtinumo rodiklis, nurodytas šioje lentelėje.
|
Mėginio dydis |
Vidutinio faktinio kiekio priimtinumo rodiklis |
|
30 |
x— ≥ Qn – 0,503 s |
|
50 |
x— ≥ Qn – 0,379 s |
|
80 |
x— ≥ Qn – 0,295 s |
|
x— |
= |
vidutinis faktinis fasuočių kiekis, |
|
Qn |
= |
vardinė fasuotės masė, |
|
s |
= |
partijos fasuočių faktinio kiekio vidutinis kvadratinis nuokrypis. |
Vidutinis kvadratinis nuokrypis apskaičiuojamas taip, kaip nurodyta Direktyvos 76/211/EEB II priedo 2.3.2.2 punkte.
12. Jei Tarybos direktyva 80/181/EEB ( 4 ) leidžiama naudoti papildomas nuorodas, kartu su nuoroda apie fasuočių, kurioms taikomas šis straipsnis, vardinę masę gali būti pridedama ir papildoma nuoroda.
13. Paukštiena, įvežama į Jungtinę Karalystę iš kitų valstybių narių, tikrinama imant atsitiktinius mėginius ir netikrinama pasienyje.
10 straipsnis
Ženklinant taip, kaip apibrėžta Direktyvos 2000/13/EB 1 straipsnio 3 dalies a punkte, galima pateikti nuorodą apie taikytą vieną iš toliau apibrėžtų atšaldymo būdų, ją pateikiant III priede išvardytomis atitinkamomis formuluotėmis kitomis Bendrijos kalbomis:
— atšaldymas oru – paukščių skerdenėlių atšaldymas šaltame ore,
— atšaldymas drėgnu oru – paukščių skerdenėlių atšaldymas šaltame ore, purškiant vandens garus arba smulkius vandens lašelius,
— atšaldymas panardinant – paukščių skerdenėlių atšaldymas talpose su vandeniu arba su ledu ir vandeniu, taikant priešpriešinės srovės procesą.
11 straipsnis
1. Siekiant nurodyti paukščių auginimo būdus, išskyrus ekologinį arba biologinį paukščių auginimą, ženklinant taip, kaip apibrėžta Direktyvos 2000/13/EB 1 straipsnio 3 dalies a punkte, gali būti pateikiamos tik toliau nurodytos formuluotės bei IV priede išvardytos atitinkamos formuluotės kitomis Bendrijos valstybių kalbomis; bet kuriuo atveju nuorodos gali būti pateikiamos tik jei laikomasi atitinkamų šio reglamento V priede nurodytų sąlygų:
a) „Lesinta … % …“;
b) „Ekstensyvus paukščių auginimas patalpose (tvartuose)“;
c) „Laisvai auginami paukščiai“;
d) „Tradiciškai laisvai auginami paukščiai“;
e) „Visiškoje laisvėje auginami paukščiai“.
Kartu su šiomis formuluotėmis dar gali būti naudojamos nuorodos su konkrečiu atitinkamo paukščių auginimo būdo aprašymu.
Kai ant ančių ir žąsų, laikomų foie gras gamybai, mėsos etiketės pateikiama nuoroda apie laisvai auginamus paukščius (c, d ir e punktai), šalia pateikiama ir tokia formuluotė – „iš foie gras produkcijos“.
2. Paminėti paukščio amžių skerdžiant arba jo penėjimo laikotarpį leidžiama tik panaudojant 1 dalyje pateiktas formuluotes ir tik tada, kai paukščio amžius ne mažesnis nei nurodyta V priedo b, c arba d punktuose. Tačiau ši nuostata netaikoma 1 straipsnio 1 punkto a papunkčio ketvirtoje įtraukoje nurodytiems paukščiams.
3. 1 ir 2 dalys taikomos nepažeidžiant nacionalinių techninių priemonių, kuriomis viršijami V priede pateikti būtinieji reikalavimai, ir kurios taikomos tik konkrečios valstybės narės gamintojams, jei jos atitinka Bendrijos teisės aktus ir bendruosius paukštienos prekybos standartus.
4. Apie 3 dalyje minimas nacionalines priemones pranešama Komisijai.
5. Valstybės narės bet kuriuo metu Komisijos prašymu pateikia visą informaciją, būtiną norint įvertinti, ar šiame straipsnyje minimos priemonės atitinka Bendrijos teisės aktus ir bendruosius paukštienos prekybos standartus.;
12 straipsnis
1. Skerdyklos, kurioms leidžiama naudoti 11 straipsnyje nurodytas formuluotes, turi būti specialiai registruojamos. Atsižvelgiant į paukščių auginimo būdą, skerdyklose atskirai registruojama:
a) tokių paukščių augintojų, kurie registruojami valstybės narės kompetentingajai institucijai patikrinus, pavardės ir adresai;
b) šios institucijos prašymu – kiekvieno gamintojo vieną auginimo ciklą laikomų paukščių skaičius;
c) tokių pristatytų arba perdirbtų paukščių skaičius ir bendras gyvasis svoris arba skerdenėlės svoris;
d) mažiausiai šešis mėnesius po išsiuntimo – duomenys apie pardavimą, įskaitant pirkėjų pavardes ir adresus.
2. 1 dalyje nurodyti paukščių augintojai po to reguliariai tikrinami. Jie mažiausiai šešis mėnesius po išsiuntimo registruoja paukščių skaičių pagal paukščių auginimo būdą ir nurodo parduotų paukščių skaičių, pirkėjų pavardes ir adresus bei tiekiamo lesalo kiekius ir šaltinį.
Be to gamintojai, naudojantys laisvai auginamų paukščių būdus, taip pat registruoja datą, kada paukščiai pirmą kartą buvo išleisti į ganyklą.
3. Lesalo gamintojai ir tiekėjai mažiausiai šešis mėnesius po išsiuntimo registruoja duomenis, įrodančius, kad lesalo, tiekiamo 11 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą paukščių auginimo būdą naudojantiems gamintojams, sudėtis atitinka penėjimo nuorodas.
4. Peryklose mažiausiai šešis mėnesius po išsiuntimo registruojami duomenys apie 11 straipsnio 1 dalies d ir e punktuose nurodytą paukščių auginimo būdą naudojantiems gamintojams pristatytus paukščius tų veislių, kurios pripažintos lėtai augančiomis.
5. Reguliarūs patikrinimai, ar laikomasi 11 straipsnio ir šio straipsnio 1–4 dalių nuostatų, atliekami:
a) paukščių auginimo ūkyje: ne mažiau kaip kartą per vieną auginimo ciklą,
b) pas lesalo gamintoją ir tiekėją: ne mažiau kaip kartą per metus,
c) skerdykloje: ne mažiau kaip keturis kartus per metus,
d) perykloje: ne mažiau kaip kartą per metus kiekvienam 11 straipsnio 1 dalies d ir e punktuose nurodytam paukščių auginimo būdui.
6. Kiekviena valstybė narė visomis tinkamomis priemonėmis, įskaitant ir paskelbimą internete, kitoms valstybėms narėms ir Komisijai pateikia atnaujintą pagal 1 dalį įregistruotų skerdyklų sąrašą, kuriame nurodo kiekvienos iš jų pavadinimą, adresą ir joms skirtus numerius.
13 straipsnis
Vykdydamos Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 121 straipsnio e punkto v papunktyje minimą paukščių auginimo būdo nurodymo priežiūrą, valstybių narių paskirtos įstaigos laikosi 1989 m. birželio 26 d. Europos standartu Nr. EN/45011 nustatytų kriterijų, turi valstybių narių kompetentingų institucijų jiems išduotas licencijas ir yra jų prižiūrimos.
14 straipsnis
Iš trečiųjų šalių importuojama paukštiena gali turėti vieną arba kelias neprivalomas nuorodas, numatytas 10 ir 11 straipsniuose, jei kartu su ja yra pateikiamas kilmės šalies kompetentingos institucijos išduotas sertifikatas, patvirtinantis, kad importuojami produktai atitinka reikiamas Bendrijos nuostatas.
Komisija, gavusi trečiųjų šalių prašymą, sudaro tokių institucijų sąrašą.
15 straipsnis
1. Nepažeidžiant 16 straipsnio 5 dalies ir 17 straipsnio 3 dalies nuostatų, užšaldytais arba greitai užšaldytais viščiukais gali būti prekiaujama Bendrijoje tik jei vandens kiekis juose neviršija techniškai neišvengiamų dydžių, kurie yra nustatomi VI priede (lašėjimo metodas) arba VII priede (cheminis metodas) aprašytu analizės metodu.
2. Kompetentingos institucijos, kurias paskiria kiekviena valstybė narė, užtikrina, kad skerdyklos taikytų visas priemones, būtinas laikantis 1 dalies nuostatų, ypač kad:
— būtų imami mėginiai kontroliuoti vandens absorbciją atšaldymo metu ir vandens kiekį užšaldytuose bei greitai užšaldytuose viščiukuose,
— patikrų rezultatai registruojami ir saugomi vienerius metus;
— kiekviena partija ženklinama taip, kad būtų galima nustatyti gamybos datą; šis partijos ženklas turi būti įrašytas gamybos registravimo žurnale.
16 straipsnis
1. Ne rečiau kaip kartą per aštuonias gamybos ciklo valandas skerdyklose turi būti atliekamos reguliarios IX priede nurodytos absorbuoto vandens patikros arba VI priede nurodytos patikros.
Kai atliekant šias patikras nustatoma, kad absorbuoto vandens kiekis yra didesnis už šiuo reglamentu leidžiamą visą vandens kiekį, atsižvelgiant į vandenį, kurį skerdenėlės absorbavo tuose apdorojimo etapuose, kuriems tikrinimas netaikomas, ir jeigu bet kuriuo atveju absorbuoto vandens kiekis viršija IX priedo 10 punkte arba VI priedo 7 punkte nurodytas normas, skerdykloje turi būti nedelsiant koreguojamas techninis procesas.
2. Visais 1 dalies antroje pastraipoje nurodytais atvejais ir bet kuriuo atveju ne rečiau kaip kartą per du mėnesius vandens kiekio patikros, nurodytos 15 straipsnio 1 dalyje, atliekamos iš kiekvienos skerdyklos imant užšaldytų ir greitai užšaldytų viščiukų mėginius pagal valstybės narės kompetentingos institucijos pasirinkto VI arba VII priedo reikalavimus. Netikrinamos tos skerdenėlės, dėl kurių kompetentingai institucijai priimtinu būdu pateikiami įrodymai, kad jos yra skirtos tik eksportuoti.
3. 1 ir 2 dalyse nurodytas patikras atlieka kompetentingos institucijos arba šios patikros atliekamos joms prižiūrint. Ypatingais atvejais kompetentingos institucijos gali griežčiau taikyti 1 dalies nuostatas, ypač IX priedo 1 ir 10 punktų nuostatas ir 2 dalies nuostatas konkrečiai skerdyklai, kai pasitvirtina, kad tai yra būtina norint užtikrinti šiuo reglamentu leidžiamų viso vandens kiekio normų atitikimą.
Visais atvejais, kai buvo laikoma, kad užšaldytų arba greitai užšaldytų viščiukų partija neatitiko šio reglamento reikalavimų, patikros vėl gali būti atliekamos 2 dalyje nurodytu minimaliu dažnumu tik po trijų pagal VI arba VII priedo reikalavimus atliktų patikrų, kai daugiausia per keturias savaites imant mėginius iš trijų skirtingų gamybos dienų produkcijos gauti neigiami rezultatai. Su šiomis patikromis susijusias išlaidas apmoka konkreti skerdykla.
4. Jei šešis mėnesius, taikant atšaldymo oru būdą, 1 ir 2 dalyse nurodytų patikrų duomenys rodo atitiktį VI – IX prieduose nustatytiems kriterijams, 1 dalyje nurodytų patikrų dažnumą galima sumažinti iki vieno karto per mėnesį. Aptikus bet kokį šiuose prieduose nustatytų kriterijų pažeidimą, patikros kartojamos 1 dalyje nurodytu dažnumu.
5. Jei 2 dalyje nurodytų patikrų duomenys viršija leidžiamas ribas, ta partija laikoma neatitinkančia šio reglamento. Tačiau tuo atveju konkreti skerdykla gali pareikalauti, kad valstybės narės etaloninėje laboratorijoje būtų atlikta atsakomoji analizė pagal tos valstybės narės kompetentingos institucijos pasirinktą metodą. Šios atsakomosios analizės išlaidas apmoka partijos turėtojas.
6. Jei atlikus tokią atsakomąją analizę toliau laikoma, kad konkreti partija neatitinka šio reglamento, kompetentinga institucija imasi atitinkamų priemonių, kurias panaudojus būtų galima pateikti tokią partiją Bendrijos rinkai, tačiau su sąlyga, kad skerdykloje, kompetentingai institucijai prižiūrint, tiek atskiros, tiek didžiosios minimų skerdenėlių pakuotės bus paženklintos juostele arba etikete, kurioje raudonos spalvos rašalu didžiosiomis raidėmis įrašoma bent viena iš X priede nurodytų formuluočių.
Pirmoje pastraipoje nurodyta partija saugoma prižiūrint kompetentingai institucijai, kol ji tvarkoma taip, kaip nurodyta šioje dalyje, arba dėl jos priimamas kitoks sprendimas. Jei kompetentingai institucijai patvirtinama, kad pirmoje pastraipoje nurodyta partija bus eksportuojama, kompetentinga institucija imasi visų būtinų priemonių, kad ji nebūtų parduodama Bendrijoje.
Pirmoje pastraipoje numatytos formuluotės pateikiamos pastebimoje vietoje, kad būtų lengvai matomos, aiškiai įskaitomos ir neišsitrintų. Jos jokiu būdu negali būti paslėptos, neaiškios arba uždengtos kitais žodžiais ar piešiniais. Raidės ant atskirų pakuočių turi būti ne mažesnio kaip 1 cm aukščio, ant bendros pakuotės – 2 cm aukščio.
17 straipsnis
1. Kai yra rimto pagrindo įtarti esant pažeidimų, paskirties valstybė narė, taikydama nediskriminacinį principą gali atlikti užšaldytų arba greitai užšaldytų viščiukų atsitiktines patikras, kad nustatytų, ar partija atitinka 15 ir 16 straipsnių reikalavimus.
2. 1 dalyje nurodytos patikros atliekamos prekių paskirties vietoje arba kitoje tinkamoje vietoje, jei ta vieta nėra pasienyje ar netoli prekių judėjimo kelių ir jei paėmus atitinkamą mėginį prekės gali būti netrukdomai gabenamos į jų paskirties vietą. Tačiau kol negauti patikros rezultatai, tokie produktai negali būti parduodami galutiniam vartotojui.
Tokios patikros yra atliekamos kuo greičiau, kad be reikalo nebūtų delsiama pateikti juos rinkai arba kad dėl delsimo nesuprastėtų jų kokybė.
Praėjus ne daugiau kaip dviem darbo dienoms nuo mėginių paėmimo siuntėjui, gavėjui arba jų atstovui pranešama apie šių patikrų rezultatus ir bet kokius vėlesnius sprendimus bei jų priėmimo motyvus. Apie paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos priimtus sprendimus ir tokių sprendimų priežastis pranešama išsiuntimo valstybės narės kompetentingai institucijai.
Jei siuntėjas arba jo atstovas paprašo, minėtieji sprendimai ir motyvai jam pateikiami raštu su smulkia informacija apie paskirties valstybėje narėje galiojančiais įstatymais reglamentuojamą teisę į apeliaciją, kuria jis gali pasinaudoti, ir apie pačią procedūrą bei taikytinus terminus.
3. Jei 1 dalyje nurodytų patikrų duomenys viršija leidžiamas ribas, tos partijos turėtojas gali pareikalauti, kad vienoje iš XI priede išvardytų etaloninių laboratorijų būtų atlikta atsakomoji analizė pagal tą metodą, kuris buvo naudojamas per pirminį tyrimą. Galimas šios atsakomosios analizės išlaidas apmoka partijos turėtojas. Etaloninių laboratorijų uždaviniai ir kompetencija yra nustatyti XII priede.
4. Jei atlikus patikrą pagal 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus, o prireikus ir atsakomąją analizę, nustatoma, kad užšaldyti arba greitai užšaldyti viščiukai neatitinka 15 ir 16 straipsnių reikalavimų, paskirties valstybės narės kompetentinga institucija taiko 16 straipsnio 6 dalyje numatytą tvarką.
5. Šiais 3 ir 4 dalyse numatytais atvejais paskirties valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama susisiekia su išsiuntimo valstybės narės kompetentingomis institucijomis. Pastarosios institucijos imasi visų būtinų priemonių ir informuoja pirmosios valstybės narės kompetentingą instituciją apie atliktų patikrų pobūdį, priimtus sprendimus bei tokių sprendimų motyvus.
Jei 1 ir 3 dalyse nurodytos patikros atskleidžia pakartotinius pažeidimus arba jei išsiuntimo valstybėje narėje tokios patikros atliekamos jų pakankamai nepagrindus, suinteresuotųjų valstybių narių kompetentingos institucijos praneša apie tai Komisijai.
Kai tai yra būtina vienodam šio reglamento taikymui užtikrinti arba paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu, atsižvelgdama į pažeidimų pobūdį, Komisija gali:
— į konkrečią įmonę nusiųsti ekspertų grupę, įpareigotą kartu su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis atlikti patikras vietoje,
— arba
— pareikalauti, kad išsiuntimo valstybės narės kompetentinga institucija griežčiau parinktų tos įmonės produktų mėginius ir, jei reikia, taikytų sankcijas, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 194 straipsniu.
Komisija praneša valstybėms narėms apie tyrimų išvadas. Valstybės narės, kurių teritorijose atliekami patikrinimai, teikia ekspertams visokeriopą pagalbą, būtiną tam, kad jie galėtų atlikti savo užduotis.
Laukdama Komisijos išvadų, išsiuntimo valstybė narė paskirties valstybės narės prašymu griežčiau tikrina iš minėtosios įmonės gautus produktus.
Tuo atveju, kai imamasi priemonių įmonės padarytiems pakartotiniams pažeidimams šalinti, bet kokias išlaidas, susijusias su trečios pastraipos įtraukų nuostatų taikymu, Komisija paveda apmokėti minėtai įmonei.
18 straipsnis
1. Valstybių narių kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša atitinkamai nacionalinei etaloninei laboratorijai apie savo pačių arba joms prižiūrint atliktų patikrų, nurodytų 15, 16 ir 17 straipsniuose, rezultatus.
2. Valstybės narės patvirtina praktines priemones, susijusias su 15, 16 ir 17 straipsniuose numatytomis patikromis visais prekybos etapais, įskaitant importo iš trečiųjų šalių patikras atliekant muitinės formalumus, laikantis VI ir VII priedų. Apie šias priemones jos praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai. Apie bet kokius svarbius pakeitimus nedelsiant pranešama kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.
19 straipsnis
Vandens kiekio paukštienoje priežiūros ekspertų taryba veikia kaip nacionalinių etaloninių laboratorijų tiriamąją veiklą koordinuojanti įstaiga. Ją sudaro Komisijos ir nacionalinių etaloninių laboratorijų atstovai. Tarybos ir nacionalinių etaloninių laboratorijų uždaviniai ir šios tarybos organizacinė struktūra yra nurodyti XII priede.
Finansinė parama etaloninei laboratorijai mokama, atsižvelgiant į sutarties, kurią Bendrijos vardu sudarė Komisija ir ta laboratorija, sąlygas.
Žemės ūkio generalinio direktorato generalinis direktorius įgaliojamas pasirašyti sutartį Komisijos vardu.
20 straipsnis
1. Toliau nurodytomis šviežiomis, užšaldytomis ir greitai užšaldytomis paukštienos dalimis galima prekiauti vykdant verslą ar prekybą Bendrijoje tik jei vandens kiekis neviršija techniškai neišvengiamų dydžių, kurie nustatomi VIII priede nurodytu analizės metodu (cheminis metodas):
a) viščiuko krūtinėlės filė, su raktikauliu arba be jo, be odelės;
b) viščiuko krūtinėlė, su odele;
c) viščiuko šlaunelės, blauzdelės, kulšelės, kulšelės su nugarėlės dalimi, ketvirčiai su kulšelėmis, su odele;
d) kalakuto krūtinėlės filė, be odelės;
e) kalakuto krūtinėlė, su odele;
f) kalakuto šlaunelės, blauzdelės, kulšelės, su odele;
g) kalakuto kulšelių mėsa, be odelės.
2. Kiekvienos valstybės narės paskirtos kompetentingos institucijos užtikrina, kad skerdyklos ir prie skerdyklų arba atskirai esančios išpjaustymo įmonės imtųsi visų priemonių, būtinų laikantis 1 dalies nuostatų, visų pirma kad:
a) pagal 16 straipsnio 1 dalį skerdyklose būtų reguliariai tikrinamas ir šio straipsnio 1 dalyje išvardytoms šviežioms, užšaldytoms ir greitai užšaldytoms paukštienos dalims gaminti skirtų viščiukų ir kalakutų skerdenėlių absorbuoto vandens kiekis. Šios patikros atliekamos ne rečiau kaip kartą per aštuonias gamybos ciklo valandas. Tačiau kalakutų skerdenėlėms taikant atšaldymo oru būdą, absorbuoto vandens kiekio reguliariai tikrinti nebūtina. Kalakutų skerdenėlėms taip pat taikomi IX priedo 10 punkte nustatyti ribiniai dydžiai;
b) patikrų rezultatai būtų registruojami ir saugomi vienerius metus;
c) kiekviena partija būtų ženklinama taip, kad būtų galima nustatyti gamybos datą; šis partijos ženklas turi būti įrašytas gamybos registravimo žurnale.
Jei, viščiukams taikant atšaldymo oru būdą, šešis mėnesius a punkte ir 3 dalyje nurodytų patikrų duomenys rodo atitiktį VI–IX prieduose nustatytiems kriterijams, a punkte nurodytų patikrų dažnumą galima sumažinti iki vienos per mėnesį. Aptikus bet kokį VI–IX prieduose nustatytų kriterijų pažeidimą, patikros kartojamos tokiu dažnumu, kaip nurodyta a punkte.
3. Ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius laikantis VIII priedo tikrinamas vandens kiekis, nurodytas 1 dalyje, imant užšaldytų ir greitai užšaldytų paukštienos dalių mėginius kiekvienoje išpjaustymo įmonėje, kurioje tokios dalys gaminamos. Jeigu kompetentingai institucijai pateikiamas įrodymas, kad tokios paukštienos dalys skirtos tik eksportuoti, tokios patikros neatliekamos.
Jeigu vienerius metus konkrečioje išpjaustymo įmonėje buvo laikomasi VIII priede nustatytų kriterijų, po tų metų patikrų dažnumas sumažinamas iki vienos per šešis mėnesius. Aptikus bet kokį šių kriterijų pažeidimą, patikros kartojamos pirmoje pastraipoje nurodytu dažnumu.
4. 16 straipsnio 3–6 dalys ir 17 bei 18 straipsniai taikomi mutatis mutandis šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms paukščių dalims.
20a straipsnis
11 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 17 straipsnio 5 dalyje ir 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti pranešimai Komisijai teikiami remiantis Komisijos reglamentu (EB) Nr. 792/2009 ( 5 ).
21 straipsnis
Reglamentas (EEB) Nr. 1538/91 panaikinamas nuo 2008 m. liepos 1 d.
Nuorodos į panaikintą reglamentą ir į Reglamentą (EEB) Nr. 1906/90 laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal XIII priede pateiktą atitikties lentelę.
22 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2008 m. liepos 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
I PRIEDAS
Paukščių skerdenėlių pavadinimai
|
|
bg |
es |
cs |
da |
de |
et |
el |
en |
fr |
►M7 hr ◄ |
it |
lv |
|
1. |
Пиле, бройлер |
Pollo (de carne) |
Kuře, brojler |
Kylling, slagtekylling |
Hähnchen Masthuhn |
Tibud, broiler |
Κοτόπουλο Πετετνοί και κότες (κρεατοπαραγωγής) |
Chicken, broiler |
Poulet (de chair) |
►M7 Tovljeno pile, brojler ◄ |
Pollo, ‘Broiler’ |
Cālis, broilers |
|
2. |
Петел, кокошка |
Gallo, gallina |
Kohout, slepice, drůbež na pečení, nebo vaření |
Hane, høne, suppehøne |
Suppenhuhn |
Kuked, kanad, hautamiseks või keetmiseks mõeldud kodulinnud |
Πετεινοί και κότες (για βράοιμο) |
Cock, hen, casserole, or boiling fowl |
Coq, poule (à bouillir) |
►M7 Pijetao, kokoš, kokoš za pečenje ili kuhanje ◄ |
Gallo, gallina Pollame da brodo |
Gailis, vista (sautēšanai vai vārīšanai) |
|
3. |
Петел (угоен, скопен) |
Capón |
Kapoun |
Kapun |
Kapaun |
Kohikukk |
Καπόνια |
Capon |
Chapon |
►M7 Kopun ◄ |
Cappone |
Kapauns |
|
4. |
Ярка, петле |
Polluelo |
Kuřátko, kohoutek |
Poussin, Coquelet |
Stubenküken |
Kana- ja kukepojad |
Νεοσσός, πετεινάρι |
Poussin, Coquelet |
Poussin, coquelet |
►M7 Mlado pile i mladi pijetao ◄ |
Galletto |
Cālītis |
|
5. |
Млад петел |
Gallo joven |
Mladý kohout |
Unghane |
Junger Hahn |
Noor kukk |
Πετεινάρι |
Young cock |
Jeune coq |
►M7 Mladi pijetao ◄ |
Giovane gallo |
Jauns gailis |
|
1. |
(Млада) пуйка |
Pavo (joven) |
(Mladá) krůta |
(Mini) kalkun |
(Junge) Pute, (Junger) Truthahn |
(Noor) kalkun |
(Νεαροί) γάλοι και γαλοπούλες |
(Young) turkey |
Dindonneau, (jeune) dinde |
►M7 (Mladi) puran ◄ |
(Giovane) tacchino |
(Jauns) tītars |
|
2. |
Пуйка |
Pavo |
Krůta |
Avlskalkun |
Pute, Truthahn |
Kalkun |
Γάλοι και γαλοπούλες |
Turkey |
Dinde (à bouillir) |
►M7 Puran ◄ |
Tacchino/a |
Tītars |
|
1. |
(Млада) патица, пате (млада) мускусна патица, (млад) мюлар |
Pato (joven o anadino), pato de Barbaria (joven), pato cruzado (joven) |
(Mladá) kachna, kachnê, (mladá) Pižmová kachna, (mladá) kachna Mulard |
(Ung) and (Ung) berberiand (Ung) mulardand |
Frühmastente, Jungente, (Junge) Barbarieente (Junge Mulardente) |
(Noor) part, pardipoeg. (noor) muskuspart, (noor) mullard |
(Νεαρές) πάπιες ή παπάκια, (νεαρές) πάπιες Βαρβαρίας, (νεαρές) παπιες mulard |
(Young) duck, duckling, (Young) Muscovy duck (Young) Mulard duck |
(Jeune) canard, caneton, (jeune) canard de Barbarie, (jeune) canard mulard |
►M7 (Mlada) patka, (mlada) mošusna patka, (mlada) patka mulard ◄ |
(Giovane) anatra (Giovane) Anatra muta (Giovane) Anatra ‘mulard’ |
(Jauna) pīle, pīlēns, (jauna) muskuspīle, (jauna) Mulard pīle |
|
2. |
Патица, мускусна патица, мюлар |
Pato, pato de Barbaria, pato cruzado |
Kachna, Pižmová kachna, kachna Mulard |
Avlsand Avlsberberiand Avlsmulardand |
Ente, Barbarieente Mulardente |
Part, muskuspart, mullard |
Πάτιες, πάτιες Βαρβαρίας πάτιες mulard |
Duck, Muscovy duck, Mulard duck |
Canard, canard de Barbarie (à bouillir), canard mulard (à bouillir) |
►M7 Patka, mošusna patka, patka mulard ◄ |
Anatra Anatra muta Anatra ‘mulard’ |
Pīle, muskuspīle, Mulard pīle |
|
1. |
(Млада) гъска, гъсе |
Oca (joven), ansarón |
Mladá husa, house |
(Ung) gås |
Frühmastgans, (Junge) Gans, Jungmastgans |
(Noor) hani, hanepoeg |
(Νεαρές) χήνες ή χηνάκια |
(Young) goose, gosling |
(Jeune) oie ou oison |
►M7 (Mlada) guska ◄ |
(Giovane) oca |
(Jauna) zoss, zoslēns |
|
2. |
Гъска |
Oca |
Husa |
Avlsgås |
Gans |
Hani |
Χήνες |
Goose |
Oie |
►M7 Guska ◄ |
Oca |
Zoss |
|
1. |
(Млада) токачка |
Pintada (joven) |
Mladá perlička |
(Ung) perlehøne |
(Junges) Perlhuhn |
(Noor) pärlkana |
(Νεαρές) φραγκόκοτες |
(Young) guinea fowl |
(Jeune) pintade Pintadeau |
►M7 (Mlada) biserka ◄ |
(Giovane) faraona |
(Jauna) pērļu vistiņa |
|
2. |
Токачка |
Pintada |
Perlička |
Avlsperlehøne |
Perlhuhn |
Pärlkana |
Φραγκόκοτες |
Guinea fowl |
Pintade |
►M7 Biserka ◄ |
Faraona |
Pērļu vistiņa |
|
|
lt |
►C2 hu ◄ |
mt |
nl |
pl |
pt |
ro |
sk |
sl |
fi |
sv |
|
1. |
Viščiukas, viščiukas broileris |
►C2 Csirke, brojlercsirke ◄ |
Fellus, brojler |
Kuiken, braadkuiken |
Kurczę, broiler |
Frango |
Pui de carne, broiler |
Kurča, brojler |
Pitovni piščanec – brojler |
Broileri |
Kyckling, slaktkyckling (broiler) |
|
2. |
Gaidys, višta, gaidys (arba višta) troškinti arba virti |
►C2 Kakas, tyúk, sütésre vagy főzésre szánt szárnyas ◄ |
Serduk, tiġieġa (tal-brodu) |
Haan, hen soep- of stoofkip |
Kura rosołowa |
Galo, galinha |
Cocoș, găină sau carne de pasăre pentru fiert |
Kohút, sliepka |
Petelin, kokoš, perutnina za pečenje ali kuhanje |
Kukko, kana |
Tupp, höna, gryt-, eller kokhöna |
|
3. |
Kaplūnas |
►C2 Kappan ◄ |
Ħasi |
Kapoen |
Kapłon |
Capão |
Clapon |
Kapún |
Kopun |
Chapon (syöttökukko) |
Kapun |
|
4. |
Viščiukas tabaka (arba poussin (coquelet) tipo viščiukas) |
►C2 Csibe ◄ |
Għattuqa, coquelet |
Piepkuiken |
Kurczątko |
Franguitos |
Pui tineri |
Kurčiatko |
Mlad piščanec, mlad petelin (kokelet) |
Kananpoika, kukonpoika |
Poussin, Coquelet |
|
5. |
Gaidžiukas |
►C2 Fiatal kakas ◄ |
Serduk żgħir fl-eta |
Jonge haan |
Młody kogut |
Galo jovem |
Cocoș tânăr |
Mladý kohút |
Mlad petelin |
Nuori kukko |
Ung tupp |
|
1. |
Kalakučiukas |
►C2 (Fiatal) pulyka ◄ |
Dundjan (żgħir fl-eta) |
(Jonge) kalkoen |
(Młody) indyk |
Peru |
Curcan (tânăr) |
Mladá morka |
(Mlada) pura |
(Nuori) kalkkuna |
(Ung) kalkon |
|
2. |
Kalakutas |
►C2 Pulyka ◄ |
Dundjan |
Kalkoen |
Indyk |
Peru adulto |
Curcan |
Morka |
Pura |
Kalkkuna |
Kalkon |
|
1. |
Ančiukas, muskusinis ančiukas, mulardinis ančiukas |
►C2 Fiatal kacsa, (fiatal) pézsmakacsa, (fiatal) Mulard-kacsa ◄ |
Papra (żgħira fl-eta), papra żgħira (fellus ta’ papra) muskovy (żgħira fl-eta), papra mulard |
(Jonge) eend, (Jonge) Barbarijse eend (Jonge) „Mulard”-eend |
(Młoda) kaczka tuczona, (Młoda) kaczka piżmova, (Młoda) kaczka mulard |
Pato, Pato Barbary, Pato Mulard |
Rață (tânără), rață (tânără) din specia Cairina moschata, rață (tânără) Mulard |
(Mladá kačica), káča, (Mladá) pižmová kačica, (Mladý) mulard |
(Mlada) raca, račka, (mlada) muškatna raca, (mlada) mulard raca |
(Nuori) ankka, (Nuori) myskiankka |
(Ung) anka, ankunge (ung) mulardand (ung) myskand |
|
2. |
Antis, muskusinė antis, mulardinė antis |
►C2 Kacsa, pézsmakacsa, Mulard-kacsa ◄ |
Papra, papra muscovy, papra mulard |
Eend Barbarijse eend „Mulard”-eend |
Kaczka, Kaczka piżmowa, Kaczka mulard |
Pato adulto, pato adulto Barbary, pato adulto Mulard |
Rață, rață din specia Cairina moschata, rață Mulard |
Kačica, Pyžmová kačica, Mulard |
Raca, muškatna raca, mulard raca |
Ankka, myskiankka |
Anka, mulardand, myskand |
|
1. |
Žąsiukas |
►C2 (Fiatal) liba ◄ |
Wiżża (żgħira fl-eta), fellusa ta’ wiżża |
(Jonge) gans |
Młoda gęś |
Ganso |
Gâscă (tânără) |
(Mladá) hus, húsa |
(Mlada) gos, goska |
(Nuori) hanhi |
(Ung) gås, gåsunge |
|
2. |
Žąsis |
►C2 Liba ◄ |
Wiżża |
Gans |
Gęś |
Ganso adulto |
Gâscă |
Hus |
Gos |
Hanhi |
Gås |
|
1. |
Perlinis viščiukas |
►C2 (Fiatal) gyöngytyúk ◄ |
Farghuna (żgħira fl-eta) |
(Jonge) parelhoen |
(Młoda) perliczka |
Pintada |
Bibilică adultă |
(Mladá) perlička |
(Mlada) pegatka |
(Nuori) helmikana |
(Ung) pärlhöna |
|
2. |
Perlinė višta |
►C2 Gyöngytyúk ◄ |
Fargħuna |
Parelhoen |
Perlica |
Pintada adulta |
Bibilică |
Perlička |
Pegatka |
Helmikana |
Pärlhöna |
Paukštienos dalių pavadinimai
|
|
bg |
es |
cs |
da |
de |
et |
el |
en |
fr |
►M7 hr ◄ |
it |
lv |
|
a) |
Половинка |
Medio |
Půlka |
Halvt |
Hälfte oder Halbes |
Pool |
Μισά |
Half |
Demi ou moitié |
►M7 Polovica ◄ |
Metà |
Puse |
|
b) |
Четвъртинка |
Charto |
Čtvrtka |
Kvart |
(Vorder-, Hinter-) Viertel |
Veerand |
Τεταρτημόριο |
Quarter |
Quart |
►M7 Četvrt ◄ |
Quarto |
Ceturtdaļa |
|
c) |
Неразделени четвъртинки с бутчетата |
Cuartos traseros unidos |
Neoddělená zadní čtvrtka |
Sammenhængende lårstykker |
Hinterviertel am Stück |
Lahtilõikamata koivad |
Αδιαχώριστα τεταρτημόρια ποδιών |
Unseparated leg quarters |
Quarts postérieurs non séparés |
►M7 Neodvojene stražnje četvrti ◄ |
Cosciotto |
Nesadalītas kāju ceturtdaļas |
|
d) |
Гърди, бяло месо или филе с кост |
Pechuga |
Prsa |
Bryst |
Brust, halbe Brust, halbierte Brust |
Rind |
Στήθος |
Breast |
Poitrine, blanc ou filet sur os |
►M7 Prsa ◄ |
Petto con osso |
Krūtiņa |
|
e) |
Бутче |
Muslo y contramuslo |
Stehno |
Helt lår |
Schenkel, Keule |
Koib |
Πόδι |
Leg |
Cuisse |
►M7 Batak sa zabatkom ◄ |
Coscia |
Kāja |
|
f) |
Бутче с част от гърба, прикрепен към него |
Charto trasero de pollo |
Stehno kuřete s částí zad |
Kyllingelår med en del af ryggen |
Hähnchenschenkel mit Rückenstück, Hühnerkeule mit Rückenstück |
Koib koos seljaosaga |
Πόδι από κοτόπουλο με ένα κομμάτι της ράχης |
Chicken leg with a portion of the back |
Cuisse de poulet avec une portion du dos |
►M7 Pileći batak sa zabatkom s dijelom leđa ◄ |
Coscetta |
Cāļa kāja ar muguras daļu |
|
g) |
Бедро |
Contramuslo |
Horní stehno |
Overlår |
Oberschenkel, Oberkeule |
Kints |
Μηρός (μπούτι) |
Thigh |
Haut de cuisse |
►M7 Zabatak ◄ |
Sovraccoscia |
ciska jeb šķiņķis |
|
h) |
Подбедрица |
Muslo |
Dolní stehno (Palička) |
Underlår |
Unterschenkel, Unterkeule |
poolkoib |
Κνήμη |
Drumstick |
Pilon |
►M7 Batak ◄ |
Fuso |
Stilbs |
|
i) |
Крило |
Ala |
Křídlo |
Vinge |
Flügel |
Tiib |
Φτερούγα |
Wing |
Aile |
►M7 Krilo ◄ |
Ala |
Spārns |
|
j) |
Неразделени крила |
Alas unidas |
Neoddělená křídla |
Sammenhængende vinger |
Beide Flügel, ungetrennt |
Lahtilõikamata tiivad |
Αδιαχώριστες φτερούγες |
Unseparated wings |
Ailes non séparées |
►M7 Neodvojena krila ◄ |
Ali non separate |
Nesadalīti spārni |
|
k) |
Филе от гърдите, бяло месо |
Filete de pechuga |
Prsní řízek |
Brystfilet |
Brustfilet, Filet aus der Brust, Filet |
Rinnafilee |
Φιλέτο στήθους |
Breast fillet |
Filet de poitrine, blanc, filet, noix |
►M7 File od prsa ◄ |
Filetto, fesa (tacchino) |
Krūtiņas fileja |
|
l) |
Филе от гърдите с «ядеца» |
Filete de pechuga con clavícula |
Filety z prsou (Klíční kost s chrupavkou prsní kosti včetně svaloviny v přirozené souvislosti, klíč. kost a chrupavka max. 3 % z cel. hmotnosti) |
Brystfilet med ønskeben |
Brustfilet mit Schlüsselbein |
Rinnafilee koos harkluuga |
Φιλέτο στήθους με κλειδοκόκαλο |
Breast fillet with wishbone |
Filet de poitrine avec clavicule |
►M7 File od prsa s prsnom kosti ◄ |
Petto (con forcella), fesa (con forcella) |
Krūtiņas fileja ar atslēgas kaulu |
|
m) |
Нетлъсто филе |
Magret, maigret |
Magret, maigret (Filety z prsou kachen a hus s kůží a podkožním tukem pokrývajícím prsní sval, bez hlubokého svalu prsního) |
Magret, maigret |
Magret, Maigret |
Rinnaliha («magret» või «maigret») |
Maigret, magret |
Magret, maigret |
Magret, maigret |
►M7 Magret ◄ |
Magret, maigret |
Magret, maigret |
|
n) |
Oбезкостен пуешки бут |
Carne de muslo y contramuslo de pavo deshuesada |
U vykostěných krůtích stehen |
Udbenet kød af hele kalkunlår |
Entbeintes Fleisch von Putenschenkeln |
Kalkuni konditustatud koivaliha |
Κρέας ποδιού γαλοπούλας χωρίς κόκαλο |
Deboned turkey leg meat |
Cuisse désossée de dinde |
►M7 Meso purećih bataka i zabataka bez kosti ◄ |
Carne di coscia di tacchino disossata |
Atkaulota tītara kāju gaļa |
|
|
lt |
►C2 hu ◄ |
mt |
nl |
pl |
pt |
ro |
sk |
sl |
fi |
sv |
|
a) |
Pusė |
►C2 Fél ◄ |
Nofs |
Helft |
Połówka |
Metade |
Jumătăți |
Polená hydina |
Polovica |
Puolikas |
Halva |
|
b) |
Ketvirtis |
►C2 Negyed ◄ |
Kwart |
Kwart |
Ćwiartka |
Quarto |
Sferturi |
Štvrťka hydiny |
Četrt |
Neljännes |
Kvart |
|
c) |
Neatskirti ketvirčiai su šlaunelėmis |
►C2 Összefüggő combnegyedek ◄ |
Il-kwarti ta’ wara tas-saqajn, mhux separati |
Niet-gescheiden achterkwarten |
Ćwiartka tylna w całości |
Quartos da coxa não separados |
Sferturi posterioare neseparate |
Neoddelené hydinové stehná |
Neločene četrti nog |
Takaneljännes |
Bakdelspart |
|
d) |
Krūtinėlė |
►C2 Mell ◄ |
Sidra |
Borst |
Pierś, połówka piersi |
Peito |
Piept |
Prsia |
Prsi |
Rinta |
Bröst |
|
e) |
Kulšelė |
►C2 Comb ◄ |
Koxxa |
Hele poot, hele dij |
Noga |
Perna inteira |
Pulpă |
Hydinové stehno |
Bedro |
Koipireisi |
Klubba |
|
f) |
Viščiuko kulšelė su nugarėlės dalimi |
►C2 Csirkecomb a hát egy részével ◄ |
Koxxa tat-tiġieġa b’porzjon tad-dahar |
Poot/dij met rugdeel (bout) |
Noga kurczęca z częścią grzbietu |
Perna inteira de frango com uma porção do dorso |
Pulpă de pui cu o porțiune din spate atașată |
Kuracie stehno s panvou |
Piščančja bedra z delom hrbta |
Koipireisi, jossa selkäosa |
Kycklingklubba med del av ryggben |
|
g) |
Šlaunelė |
►C2 Felsőcomb ◄ |
Il-biċċa ta’ fuq tal-koxxa |
Bovenpoot, bovendij |
Udo |
Coxa |
Pulpă superioară |
Horné hydinové stehno |
Stegno |
Reisi |
Lår |
|
h) |
Blauzdelė |
►C2 Alsócomb ◄ |
Il-biċċa t’isfel tal-koxxa (drumstick) |
Onderpoot, onderdij (Drumstick) |
Podudzie |
Perna |
Pulpă inferioară |
Dolné hydinové stehno |
Krača |
Koipi |
Ben |
|
i) |
Sparnelis |
►C2 Szárny ◄ |
Ġewnaħ |
Vleugel |
Skrzydło |
Asa |
Aripi |
Hydinové krídelko |
Peruti |
Siipi |
Vinge |
|
j) |
Neatskirti sparneliai |
►C2 Összefüggő szárnyak ◄ |
Ġwienaħ mhux separate |
Niet-gescheiden vleugels |
Skrzydła w całości |
Asas não separadas |
Aripi neseparate |
Neoddelené hydinové krídla |
Neločene peruti |
Siivet kiinni toisissaan |
Sammanhängande vingar |
|
k) |
Krūtinėlės filė |
►C2 Mellfilé ◄ |
Flett tas-sidra |
Borstfilet |
Filet z piersi |
Carne de peito |
Piept dezosat |
Hydinový rezeň |
Prsni file |
Rintafilee |
Bröstfilé |
|
l) |
Krūtinėlės filė su raktikauliu |
►C2 Mellfilé villacsonttal ◄ |
Flett tas-sidra bil-wishbone |
Borstfilet met vorkbeen |
Filet z piersi z obojczykiem |
Carne de peito com fúrcula |
Piept dezosat cu osul iadeș |
Hydinový rezeň s kosťou |
Prsni file s prsno kostjo |
Rintafilee solisluineen |
Bröstfilé med nyckelben |
|
m) |
Magret, maigret tipo anties (arba žąsies) krūtinėlės filė |
►C2 Bőrös kacsamellfilé vagy bőrös libamellfilé (magret, maigret) ◄ |
Magret, maigret |
Magret |
Magret |
Magret, maigret |
Tacâm de pasăre, Spinări de pasăre |
Magret |
Magret |
Magret, maigret |
Magret, maigret |
|
n) |
Kalakuto kulšelių mėsa |
►C2 Kicsontozott pulykacomb ◄ |
Laħam tas-saqajn tad-dundjan dissussat |
Vlees van hele poten/hele dijen van kalkoenen, zonder been |
Pozbawione kości mięso z nogi indyka |
Carne desossada da perna inteira de peru |
Pulpă dezosată de curcan |
Vykostené morčacie stehno |
Puranje bedro brez kosti |
Kalkkunan luuton koipi-reisiliha |
Urbenat kalkonkött av klubba |
II PRIEDAS
Pjūvis, kuriuo šlaunelė (kulšelė) atskiriama nuo nugarėlės
— klubo sąnario atskyrimas —
—
Pjūvis, kuriuo šlaunelė atskiriama nuo blauzdelės
— kelio sąnario atskyrimas —
—
III PRIEDAS
Atšaldymo būdai
|
|
bg |
es |
cs |
da |
de |
et |
el |
en |
fr |
►M7 hr ◄ |
it |
lv |
|
1. |
Въздушно охлаждане |
Refrigeración por aire |
Vzduchem (Chlazení vzduchem) |
Luftkøling |
Luftkühlung |
Ōhkjahutus |
Ψύξη με αέρα |
Air chilling |
Refroidissement à l'air |
►M7 Hlađenje strujanjem zraka ◄ |
Raffreddamento ad aria |
Dzesēšana ar gaisu |
|
2. |
Въздушно-душово охлаждане |
Refrigeración por aspersión ventilada |
Vychlazeným proudem vzduchu s postřikem |
Luftspraykøling |
Luft-Sprühkühlung |
Ōhkpiserdusjahutus |
Ψύξη με ψεκασμό |
Air spray chilling |
Refroidissement par aspersion ventilée |
►M7 Hlađenje raspršivanjem zraka ◄ |
Raffreddamento per aspersione e ventilazione |
Dzesēšana ar gaisu un smidzināšanu |
|
3. |
Охлаждане чрез потапяне |
Refrigeración por immersión |
Ve vodní lázni ponořením |
Neddypningskøling |
Gegenstrom-Tauchkühlung |
Sukeljahutus |
Ψύξη με βύθιση |
Immersion chilling |
Refroidissement par immersion |
►M7 Hlađenje uranjanjem u vodu ◄ |
Raffreddamento per immersione |
Dzesēšana iegremdējot |
|
|
lt |
hu |
mt |
nl |
pl |
pt |
ro |
sk |
sl |
fi |
sv |
|
1. |
Atšaldymas oru |
Levegős hűtés |
Tkessih bl-arja |
Luchtkoeling |
Owiewowa |
Refrigeração por ventilação |
Refrigerare în aer |
Chladené vzduchom |
Zračno hlajenje |
Ilmajäähdytys |
Luftkylning |
|
2. |
Atšaldymas drėgnu oru |
Permetezéses hűtés |
Tkessih b'air spray |
Lucht-sproeikoeling |
Owiewowo-natryskowa |
Refrigeração por aspersão e ventilação |
Refrigerare prin dușare cu aer |
Chladené sprejovaním |
Hlajenje s pršenjem |
Ilmasprayjäähdytys |
Evaporativ kylning |
|
3. |
Atšaldymas panardinant |
Bemerítéses hűtés |
Tkessiħ b’immersjoni |
Dompelkoeling |
Zanurzeniowa |
Refrigeração por imersão |
Refrigerare prin imersiune |
Chladené vo vode |
Hlajenje s potapljanjem |
Vesijäähdytys |
Vattenkylning |
IV PRIEDAS
Paukščių auginimo būdai
|
|
bg |
es |
cs |
da |
de |
et |
el |
en |
fr |
►M7 hr ◄ |
it |
lv |
|
a) |
Хранен с … % … гъска, хранена с овес |
Alimentado con … % de … Oca engordada con avena |
Krmena z … % (čím) … Husa krmená ovsem |
Fodret med … % … Havrefodret gås |
Gefüttert mit … % … Hafermastgans |
Söödetud …, mis sisaldab … % … Kaeraga toidetud hani |
Έχει τραφεί με … % … Χήνα που παχαίνεται με βρώμη |
Fed with … % of … Oats fed goose |
Alimenté avec … % de … Oie nourrie à l'avoine |
►M7
|
Alimentato con il … % di … Oca ingrassata con avena |
Baroti ar … % … ar auzām barotas zosis |
|
b) |
Екстензивно закрито (отгледан на закрито) |
Sistema extensivo en gallinero |
Extenzivní v hale |
Ekstensivt staldopdræt (skrabe …) |
Extensive Bodenhaltung |
Ekstensiivne seespidamine (lindlas pidamine) |
Εκτατικής εκτροφής |
Extensive indoor (barnreared) |
Élevé à l'intérieur: système extensif |
►M7 Ekstenzivan uzgoj u zatvorenim objektima ◄ |
Estensivo al coperto |
Turēšana galvenokārt telpās („Audzēti kūtī“) |
|
c) |
Свободен начин на отглеждане |
Gallinero con salida libre |
Volný výběh |
Fritgående |
Freilandhaltung |
Vabapidamine |
Ελεύθερης βοσκής |
Free range |
Sortant à l'extérieur |
►M7 Slobodan uzgoj ◄ |
All'aperto |
Brīvā turēšana |
|
d) |
Традиционен свободен начин на отглеждане |
Granja al aire libre |
Tradiční volný výběh |
Frilands … |
Bäuerliche Freilandhaltung |
Traditsiooniline vabapidamine |
Παραδοσιακής ελεύθερης βοσκής |
Traditional free range |
Fermier-élevé en plein air |
►M7 Tradicionalni slobodan uzgoj ◄ |
Rurale all'aperto |
Tradicionālā brīvā turēšana |
|
e) |
Свободен начин на отглеждане – пълна свобода |
Granja de cría en libertad |
Volný výběh – úplná volnost |
Frilands … opdrættet i fuld frihed |
Bäuerliche Freilandhaltung Unbegrenzter Auslauf |
Täieliku liikumisvabadusega traditsiooniline vabapidamine |
Απεριόριστης ελεύθερης βοσκής |
Free-range — total freedom |
Fermier-élevé en liberté |
►M7 Slobodan uzgoj – neograničeni ispust ◄ |
Rurale in libertà |
Brīvā turēšana – pilnīgā brīvībā |
|
|
lt |
hu |
mt |
nl |
pl |
pt |
ro |
sk |
sl |
fi |
sv |
|
a) |
Lesinta … % … Avižomis penėtos žąsys |
… %-ban …-val/vel etetve Zabbal etetett liba |
Mitmugħa bi … % ta’ … Wiżża mitmugħa bilħafur |
Gevoed met … % … Met haver vetgemeste gans |
Żywione z udziałem … % … tucz owsiany (gęsi) |
Alimentado com … % de … Ganso engordado com aveia |
Furajate cu … % de … Gâște furajate cu ovăz |
Kŕmené … % … husi kŕmené ovsom |
Krmljeno z … % gos, krmljena z ovsom |
Ruokittu rehulla, joka sisältää … % Kauralla ruokittu hanhi |
Utfodrad med … % … Havreutfodrad gås |
|
b) |
Ekstensyvus paukščių auginimas patalpose (tvartuose) |
Istállóban külterjesen tartott |
Imrobbija ġewwa: sistema estensiva |
Scharrel … binnengehouden |
Ekstensywny chów ściółkowy |
Produção extensiva em interior |
Crescute în spații închise – sistem extensiv |
Chované na hlbokej podstielke (chov v hale) |
Ekstenzivna zaprta reja |
Laajaperäinen sisäkasvatus |
Extensivt uppfödd inomhus |
|
c) |
Laisvai auginami paukščiai |
Szabadtartás |
Trobbija fil-beraħ (free range) |
Scharrel … met uitloop |
Chów wybiegowy |
Produção em semiliberdade |
Creștere liberă |
Výbehový chov (chov v exteriéri) |
Prosta reja |
Vapaa laidun |
Tillgång till utomhusvistelse |
|
d) |
Tradiciškai laisvai auginami paukščiai |
Hagyományos szabadtartás |
Trobbija fil-beraħ tradizzjonali |
Boerenscharrel … met uitloop Hoeve … met uitloop |
Tradycyjny chów wybiegowy |
Produção ao ar livre |
Creștere liberă tradițională |
Chované navol'no |
Tradicionalna prosta reja |
Vapaa laidun – perinteinen kasvatustapa |
Traditionell utomhusvistelse |
|
e) |
Visiškoje laisvėje auginami paukščiai |
Teljes szabadtartás |
Trobbija fil-beraħ – libertà totali |
Boerenscharrel … met vrije uitloop Hoeve … met vrije uitloop |
Chów wybiegowy bez ograniczeń |
Produção em liberdade |
Creștere liberă totală |
Úplne vol'ný chov |
Prosta reja – neomejen izpust |
Vapaa laidun – täydellinen liikkumavapaus |
Uppfödd i full frihet |
V PRIEDAS
11 straipsnyje minimos sąlygos yra tokios:
a) Lesinta … % …
Toliau paminėtos konkrečios lesalo sudedamosios dalys gali būti nurodytos tik tada, kai:
— grūdai sudaro ne mažiau kaip 65 % lesalo formulės, kuri skiriama didžiąją penėjimo laikotarpio dalį ir kurioje gali būti ne daugiau kaip 15 % šalutinių grūdų produktų. Tačiau, kai nurodoma viena konkreti grūdų rūšis, ji turi sudaryti ne mažiau kaip 35 % lesalo formulės, o jei tai kukurūzai – ne mažiau kaip 50 %,
— ankštiniai augalai arba žalios daržovės sudaro ne mažiau kaip 5 % lesalo formulės, skiriamos didžiąją penėjimo laikotarpio dalį,
— pieno produktai sudaro ne mažiau kaip 5 % lesalo formulės, skiriamos galutiniu etapu.
Tačiau formuluotė „Avižomis penėtos žąsys“ gali būti vartojama tada, kai galutiniu etapu tris savaites žąsims penėti avižų skiriama ne mažiau kaip po 500 g per dieną.
b) Ekstensyvus paukščių auginimas patalpose (tvartuose)
Ši formuluotė gali būti vartojama tik tada, kai:
i) paukščių skaičius 1 m2 grindų plote neviršija šių skaičių:
— viščiukams, gaidžiukams ir kaplūnams: 15 paukščių, bet ne daugiau kaip 25 kg gyvojo svorio;
— antims, perlinėms vištoms, kalakutams: 25 kg gyvojo svorio,
— žąsims: 15 kg gyvojo svorio,
ii) paukščių amžius skerdžiant yra toks:
— viščiukų: 56 dienos ir daugiau,
— kalakutų: 70 dienų ir daugiau,
— žąsų: 112 dienų ir daugiau,
— Pekino ančių: 49 dienos ir daugiau,
— muskusinių ančių: 70 dienų ir daugiau – patelių, 84 dienos ir daugiau – patinų,
— mulardinių ančių patelių: 65 dienos ir daugiau,
— perlinių vištų (patarškų): 82 dienos ir daugiau,
— jaunų žąsų (žąsiukų): 60 dienų ir daugiau,
— gaidžiukų: 90 dienų ir daugiau,
— kaplūnų: 140 dienų ir daugiau.
c) Laisvai auginami paukščiai
Ši formuluotė gali būti vartojama tik tada, kai:
i) paukščių tankumas patalpoje ir jų amžius skerdžiant atitinka b punkte nurodytas ribas, išskyrus viščiukus, kurių tankumas gali būti padidintas iki 13, tačiau negali viršyti 27,5 kg gyvojo svorio 1 m2 plote, ir kaplūnus, kurių tankumas neviršija 7,5 paukščių ir ne daugiau kaip 27,5 kg gyvojo svorio 1 m2 plote,
ii) mažiausiai pusę savo gyvenimo paukščiai turėjo galimybę nuolat dieną būti aptvare po atviru dangumi, apaugusiame augmenija, kurio plotas ne mažesnis kaip:
— 1 m2 – viščiukui arba perlinei vištai,
— 2 m2 – ančiai arba kaplūnui,
— 4 m2 – kalakutui arba žąsiai.
Perlinėms vištoms aptvarus po atviru dangumi gali pakeisti įrengtos laktų sistemos, kurių patalpų grindų plotas turi būti bent toks pat, kaip patalpos, o aukštis – ne mažiau kaip 2 m. Iš viso (patalpoje ir laktų sistemoje) vienam paukščiui skiriamos ne trumpesnės kaip 10 cm ilgio laktos,
iii) penėjimo stadijoje skiriama tokia lesalo formulė, kurioje grūdai sudaro ne mažiau kaip 70 %,
iv) paukštidėje įrengtos landos, kurių visas ilgis yra ne mažesnis kaip 4 m 100 m2 pastato paviršiaus ploto.
d) Tradiciškai laisvai auginami paukščiai
Ši formuluotė gali būti vartojama tik tada, kai:
i) paukščių uždarose patalpose tankumas 1 m2 ploto neviršija šių normų:
— viščiukams: 12 paukščių, bet ne daugiau kaip 25 kg gyvojo svorio, tačiau viščiukų, laikomų mobiliuose nameliuose, kurių grindų plotas ne didesnis kaip 150 m2 ir kurie nakčiai paliekami atviri, tankumas gali būti padidintas iki 20, bet ne daugiau kaip 40 kg gyvojo svorio 1 m2 ploto,
— kaplūnams: 6,25 paukščių (iki 91 dienos amžiaus – 12), bet ne daugiau kaip 35 kg gyvojo svorio,
— muskusinėms ir Pekino antims: 8 antinai, bet ne daugiau kaip 35 kg gyvojo svorio; 10 ančių patelių, bet ne daugiau kaip 25 kg gyvojo svorio,
— mulardinėms antims: 8 paukščiai, bet ne daugiau kaip 35 kg gyvojo svorio,
— perlinėms vištoms (patarškoms): 13 paukščių, bet ne daugiau kaip 25 kg gyvojo svorio,
— kalakutams: 6,25 paukščių (iki 7 savaičių amžiaus – 10), bet ne daugiau kaip 35 kg gyvojo svorio,
— žąsims: 5 paukščiai (iki 6 savaičių amžiaus – 10); 3 paukščiai, jei paskutines tris penėjimo savaites jie buvo laikomi uždaryti, bet ne daugiau kaip 30 kg gyvojo svorio,
ii) bendras naudingas paukštidžių plotas bet kurioje gamybos vietoje neviršija 1 600 m2,
iii) kiekvienoje paukštidėje yra ne daugiau kaip:
— 4 800 viščiukų,
— 5 200 perlinių vištų (patarškų),
— 4 000 muskusinių arba Pekino ančių, 3 200 muskusinių arba Pekino antinų ar 3 200 mulardinių ančių,
— 2 500 kaplūnų, žąsų ir kalakutų,
iv) paukštidėje įrengtos landos, kurių visas ilgis yra ne mažesnis kaip 4 m 100 m2 pastato paviršiaus ploto,
v) dieną yra nuolatinė galimybė būti aptvare po atviru dangumi bent jau nuo šio amžiaus:
— viščiukams ir kaplūnams – nuo šešių savaičių,
— antims, žąsims, perlinėms vištoms (patarškoms) ir kalakutams – nuo aštuonių savaičių,
vi) aptvaruose po atviru dangumi vienam paukščiui yra skirtas ne mažesnis kaip toks augalija apaugęs plotas:
— 2 m2 – viščiukui, muskusinei arba Pekino ančiai ar perlinei vištai (patarškai),
— 3 m2 – mulardinei ančiai,
— 4 m2 – kaplūnui nuo 92 dienų amžiaus – 4 m2 (2 m2 – iki 91 dienos amžiaus),
— 6 m2 – kalakutui,
— 10 m2 – žąsiai.
Perlinėms vištoms (patarškoms) aptvarus po atviru dangumi gali pakeisti įrengtos laktų sistemos, kurių patalpų grindų plotas yra dukart didesnis už pastato grindų plotą, aukštis – bent 2 m. Iš viso (patalpoje ir laktų sistemoje) vienam paukščiui skiriamos ne trumpesnės kaip 10 cm ilgio laktos,
vii) penimi paukščiai yra tų veislių, kurios pripažintos lėtai augančiomis,
viii) penėjimo stadijoje skiriamo lesalo formulėje grūdų yra ne mažiau kaip 70 %,
ix) mažiausias amžius skerdžiant yra:
— viščiukų – 81 diena,
— kaplūnų – 150 dienų,
— Pekino ančių – 49 dienos,
— muskusinių ančių patelių – 70 dienų,
— muskusinių ančių patinų – 84 dienos,
— mulardinių ančių – 92 dienos,
— perlinių vištų – 94 dienos,
— kalakutų ir kepti skirtų parduodamų nepjaustytų žąsų – 140 dienų,
— išpjaustyti skirtų kalakutų patelių – 98 dienos,
— išpjaustyti skirtų kalakutų patinų – 126 dienos,
— žąsų, iš kurių bus gaminama foie gras ir magret – 95 dienos,
— jaunų žąsų (žąsiukų) – 60 dienų.
x) prieš pjovimą uždaroje patalpoje neturi būti laikoma ilgiau kaip:
— vyresni kaip 90 dienų amžiaus viščiukai – 15 dienų,
— kaplūnai – keturias savaites,
— vyresnės kaip 70 dienų amžiaus žąsys ir mulardinės antys, iš kurių bus gaminama foie gras ir magret – 4 savaites.
e) Visiškoje laisvėje auginami paukščiai
Kad būtų galima vartoti šią formuluotę, būtina laikytis d punkte nustatytų reikalavimų, išskyrus tai, kad paukščiai turėtų galimybę dieną nuolat būti aptvare po atviru dangumi, kurio plotas neribotas.
Tuo atveju, kai nustatomi apribojimai, įskaitant veterinarinius apribojimus remiantis Bendrijos teise, siekiant apsaugoti visuomenės ir gyvūnų sveikatą, kurių pasekmė yra ta, kad apribojama naminių paukščių galimybė būti aptvaruose po atviru dangumi, parduodant pirmos pastraipos c, d ir e punktuose nurodytais paukščių auginimo būdais auginamus naminius paukščius, išskyrus laktų sistemose laikomas perlines vištas, per apribojimo laiką, tačiau ne ilgiau kaip dvylika savaičių, gali būti pateikiama speciali nuoroda apie paukščių auginimo būdą.
VI PRIEDAS
ATITIRPUSIO VANDENS KIEKIO NUSTATYMAS
(Lašėjimo metodas)
1. Tikslas ir taikymo sritis
Šis metodas taikomas, siekiant nustatyti, kokio kiekio vandens netenka užšaldyti arba greitai užšaldyti viščiukai, kai yra atitirpinami. Jei šio išlašėjusio vandens kiekis procentais, palyginti su visos skerdenėlės svoriu (įskaitant visus pakuotėje esančius valgomuosius subproduktus), viršija 7 punkte nustatytą ribinį dydį, laikoma, kad papildomas vanduo buvo absorbuotas gamybos proceso metu.
2. Apibrėžtis
Šiuo metodu nustatytas išlašėjęs vandens kiekis išreiškiamas visos užšaldytos arba greitai užšaldytos skerdenėlės, įskaitant valgomuosius subproduktus, svorio procentais.
3. Principas
Užšaldyta arba greitai užšaldyta skerdenėlė, įskaitant kartu esančius valgomuosius subproduktus, atitirpinama reguliuojamomis sąlygomis, kurios leidžia apskaičiuoti netekto vandens kiekį.
4. Įranga
4.1. Svarstyklės, kuriomis galima sverti iki 5 kg ±1 g tikslumu.
4.2. Plastikiniai maišeliai, kurie yra pakankamai dideli, kad juose tilptų skerdenėlė, ir kurie gali būti saugiai įtvirtinti.
4.3. Vandens vonia, kurioje yra įrenginys skerdenėlėms laikyti taip, kaip aprašyta 5.5 ir 5.6 punktuose, ir kurioje vandens temperatūrą reguliuoja termostatas. Vandens tūris vandens vonioje turi būti ne mažiau kaip aštuonis kartus didesnis už tikrintinos paukštienos tūrį, ir turi būti sudaryta galimybė palaikyti joje 42 ± 2 °C vandens temperatūrą.
4.4. Filtravimo popierius arba kiti sugeriamieji popieriniai rankšluosčiai.
5. Metodas
5.1. Iš tikrintino paukštienos kiekio paimama dvidešimt atsitiktinių skerdenėlių. Kol kiekvieną iš jų bus galima tirti 5.2–5.11 punktuose nurodytu būdu, jos laikomos ne aukštesnėje kaip – 18 °C temperatūroje.
5.2. Pakuotės paviršius nušluostomas, kad ant jo neliktų ledo ir vandens. Pakuotė su joje esančiu turiniu pasveriama ±1 g tikslumu; užrašoma masė M0.
5.3. Skerdenėlė bei kartu su ja parduodami valgomieji subproduktai išimami iš išorinės fasuotės. Fasuotė išdžiovinama ir pasveriama ±1 g tikslumu; užrašoma masė M1.
5.4. Užšaldytos skerdenėlės ir subproduktų masė apskaičiuojama iš M0 atėmus M1.
5.5. Skerdenėlė su valgomaisiais subproduktais dedama į stiprų, vandeniui atsparų maišelį taip, kad pilvo ertmė būtų pasukta į jo dugną, kuris yra uždaras. Maišelis turi būti pakankamai ilgas, kad jį saugiai būtų galima įtvirtinti vandens vonioje, tačiau ne per daug platus, kad skerdenėlė negalėtų pajudėti iš vertikalios padėties.
5.6. Maišelio dalis, kurioje yra skerdenėlė ir valgomieji subproduktai, visiškai panardinami į vandens vonią, o maišelio viršus paliekamas atviras, kad iš jo išeitų kuo daugiau oro. Maišelis laikomas vertikaliai, jei reikia, prilaikomas specialiais laikikliais arba į jį įdedama svarelių, bet taip, kad į jį nepatektų vonioje esantis vanduo. Maišeliai vienas su kitu neturi liestis.
5.7. Maišelis paliekamas vandens vonioje, kurioje palaikoma 42 ± 2 °C temperatūra, nuolat sujudinant jį arba vandenį, kol skerdenėlės šilumos centras (viščiukuose be subproduktų – giliausia krūtinėlės raumenų dalis, esanti šalia krūtinkaulio, o viščiukuose su subproduktais – subproduktų vidus) pasieks ne mažiau kaip 4 °C temperatūrą, matuojamą atsitiktinai pasirenkant dvi skerdenėles. Skerdenėlės neturėtų būti laikomos vandenyje po to, kai atšyla iki 4 °C. Būtinas 18 °C temperatūroje laikytų skerdenėlių panardinimo laikas yra toks:
|
Svoris (g) |
Skerdenėlės su subproduktais svoris (g) |
Orientacinis panardinimo laikas minutėmis |
|
|
Viščiukai be subproduktų |
Viščiukai su subproduktais |
||
|
< 800 |
< 825 |
77 |
92 |
|
850 |
825 — 874 |
82 |
97 |
|
900 |
875 — 924 |
85 |
100 |
|
950 |
925 — 974 |
88 |
103 |
|
1 000 |
975 — 1 024 |
92 |
107 |
|
1 050 |
1 025 — 1 074 |
95 |
110 |
|
1 100 |
1 075 — 1 149 |
98 |
113 |
|
1 200 |
1 150 — 1 249 |
105 |
120 |
|
1 300 |
1 250 — 1 349 |
111 |
126 |
|
1 400 |
1 350 — 1 449 |
118 |
133 |
Jei svoris didesnis kaip 1 400 g, kiekvieniems papildomiems 100 g reikia pridėti po 7 minutes. Jei per siūlomą panardinimo laiką + 4 °C temperatūra nėra pasiekiama, tų dviejų tikrinamų skerdenėlių atšildymo laikas pratęsiamas, kol temperatūra jų šilumos centre pasieks + 4 °C.
5.8. Maišelis su turiniu išimamas iš vandens vonios; maišelio dugnas praplėšiamas, kad išbėgtų atitirpęs vanduo. Maišelis su turiniu valandai paliekamas nuo + 18 °C iki + 25 °C temperatūroje, kad ištekėtų vanduo.
5.9. Atitirpinta skerdenėlė išimama iš maišelio, o supakuoti subproduktai (jei jie yra) išimami iš pilvo ertmės. Skerdenėlės išorinė pusė bei vidus nusausinami filtravimo popieriumi arba popieriniais rankšluosčiais. Maišelis su subproduktais perplėšiamas ir, vandeniui nutekėjus, maišelis bei atitirpę subproduktai ypač kruopščiai nusausinami.
5.10. Atitirpintos skerdenėlės, subproduktų ir pakuotės bendrasis svoris nustatomas ± 1 g tikslumu; jis išreiškiama kaip M2
5.11. Pakuotės su subproduktais svoris nustatomas ±1 g tikslumu; jis išreiškiama kaip M3.
6. Rezultatų apskaičiavimas
Atitirpusio vandens kiekis visos užšaldytos arba greitai užšaldytos skerdenėlės (įskaitant subproduktus) svorio procentais apskaičiuojamas pagal šią formulę:
((M0 – M1 – M2)/(M0 – M1 – M3)) ×100
7. Rezultatų vertinimas
Jei atšildžius 20 atrinktų skerdenėlių vidutinis netekto vandens kiekis viršija toliau nurodytus procentus, laikoma, kad gamybos proceso metu absorbavęsis vandens kiekis viršija leistiną ribą.
Procentai pagal atšaldymo būdą:
atšaldymas oru – 1,5 %,
atšaldymas drėgnu oru – 3,3 %,
atšaldymas panardinant – 5,1 %,
kitas atšaldymo būdas arba dviejų ar daugiau 10 straipsnyje apibrėžtų būdų derinys – 1,5 %.
VII PRIEDAS
BENDRO VANDENS KIEKIO VIŠČIUKUOSE NUSTATYMAS
(Cheminis metodas)
1. Tikslas ir taikymo sritis
Šis metodas taikomas bendram užšaldytuose ir greitai užšaldytuose viščiukuose esančiam vandens kiekiui nustatyti. Šiuo metodu nustatomas homogenizuotų paukščių skerdenėlių mėginiuose esantis vandens ir baltymų kiekis. Nustatytas bendrasis vandens kiekis lyginamas su ribiniu dydžiu, gaunamu pagal 6.4 punkte nurodytas formules, ir nustatoma, ar gamybos proceso metu nebuvo absorbuotas papildomas vanduo. Jei bandymą atliekantis asmuo įtaria, jog esama kokių nors medžiagų, galinčių sutrukdyti atlikti vertinimą, jis (ji) pats (-i) turi imtis atitinkamų atsargumo priemonių.
2. Apibrėžtys
Skerdenėlė – paukščio skerdenėlė su kaulais, kremzlėmis ir subproduktais.
Subproduktai – kepenėlės, širdelė, skilvelis ir kaklelis.
3. Principas
Vandens ir baltymų kiekis nustatomas pagal pripažintus ISO (Tarptautinės standartizacijos organizacijos) metodus arba kitus Tarybos patvirtintus analizės metodus.
Didžiausias leidžiamas vandens kiekis skerdenėlėje apskaičiuojamas pagal joje esantį baltymų kiekį, kuris gali būti susijęs su fiziologiniu vandens kiekiu.
4. Įranga ir reagentai
4.1. Svarstyklės skerdenėlėms ir įpakavimo medžiagoms sverti, kurių tikslumas ne mažesnis kaip ±1 g.
4.2. Kirvis arba pjūklas mėsai, kuriuo skerdenėlės pjaustomos į malti tinkamo dydžio gabalus.
4.3. Galinga mėsmalė ir maišyklė, kuriomis įmanoma homogenizuoti užšaldytos arba greitai užšaldytos paukštienos gabalus.
Pastaba.
Nėra tiksliai nurodoma, kokia mėsmalė turi būti naudojama. Ji turėtų būti pakankamai galinga, kad būtų galima sumalti užšaldytą arba greitai užšaldytą mėsą bei kaulus ir gauti tokį homogenišką mišinį, koks gaunamas naudojant mėsmalę su 4 mm skersmens skylučių sieteliu.
4.4. ISO 1442 nurodytas prietaisas vandens kiekiui nustatyti.
4.5. ISO 937 nurodytas prietaisas baltymų kiekiui nustatyti.
5. Metodas
5.1. Iš tikrintino paukštienos kiekio imamos septynios atsitiktinės skerdenėlės ir kiekvienu atveju laikomos užšaldytos iki tol, kol pradedama 5.2–5.6 punktuose nurodyta analizė.
Gali būti atliekama atskira kiekvienos iš septynių skerdenėlių analizė arba atliekama septynių skerdenėlių mėginio analizė.
5.2. Skerdenėlės ruošti tyrimui pradedamos per valandą nuo išėmimo iš šaldiklio.
5.3.
a) Pakuotės paviršius nušluostomas, kad ant jo neliktų ledo ir vandens. Kiekviena skerdenėlė pasveriama ir išpakuojama. Supjausčius skerdenėlę į smulkesnius gabaliukus, pašalinama medžiaga, į kurią buvo įpakuoti valgomieji subproduktai. Skerdenėlės bendras svoris, įskaitant valgomuosius subproduktus ir ant skerdenėlės esantį ledą, nustatomas ± 1 g tikslumu atėmus įpakavimo medžiagos svorį – gaunamas dydis P1.
b) Jei tiriamas sudėtinis mėginys, nustatomas pagal 5.3 punkto a papunktį paruoštų septynių skerdenėlių bendras svoris P7.
5.4.
a) Visa skerdenėlė, kurios svoris P1, malama 4.3 punkte nurodyta mėsmale (ir, jei reikia, maišoma maišykle), kol gaunama homogeniška masė, iš kurios galima paimti tipinį kiekvienos skerdenėlės mėginį.
b) Jei tiriamas sudėtinis mėginys, visos septynios skerdenėlės, kurių svoris P7, sumalamos 4.3 punkte nurodyta mėsmale (ir, jei reikia, maišoma maišykle), kol gaunama homogeniška masė, iš kurios galima paimti du tipinius septynių skerdenėlių mėginius. Abu šie mėginiai tiriami taip, kaip aprašyta 5.5 ir 5.6 punktuose.
5.5. Paskui imamas homogenizuotos masės mėginys ir pagal ISO 1442 aprašymą nedelsiant nustatomas jame esančio vandens kiekis „a %“.
5.6. Taip pat imamas homogenizuotos masės mėginys azoto kiekiui pagal ISO 937 aprašymą nustatyti. Nustatytasis azoto kiekis paverčiamas neperdirbtų baltymų kiekiu „b %“, jį dauginant iš koeficiento 6,25.
6. Rezultatų apskaičiavimas
6.1.
a) Kiekvienoje skerdenėlėje esantis vandens kiekis (W) apskaičiuojamas pagal formulę aP1/100, o baltymų kiekis (RP) – pagal formulę bP1/100, abu nurodomi gramais. Nustatomos tirtose septyniose skerdenėlėse esančio vandens kiekio (W7) ir baltymų kiekio (RP7) sumos.
b) Jei tiriamas sudėtinis mėginys, nustatomas dviejuose tiriamuose mėginiuose esantis vidutinis vandens kiekis a % ir baltymų kiekis b %. Septynių skerdenėlių vandens kiekis (W7) apskaičiuojamas pagal formulę aP7/100, o baltymų kiekis (RP7) – pagal formulę aP7/100, abu nurodomi gramais.
6.2. Vidutinis vandens (WA) ir baltymų (RPA) kiekis apskaičiuojamas W7 ir RP7 dalijant iš septynių.
6.3. Taikant šį metodą teorinį fiziologinio vandens kiekį gramais galima apskaičiuoti pagal šią formulę:
viščiukams:
.
6.4.
a) Atšaldymas oru
Darant prielaidą, kad mažiausias dėl paruošimo technologijos neišvengiamai absorbuojamas vandens kiekis sudaro 2 % ( 6 ), taikant šį metodą aukščiausia leidžiama viso vandens kiekio (WG) riba gramais nustatoma pagal šią formulę (įskaitant pasikliautinąjį intervalą):
viščiukams:
b) Atšaldymas drėgnu oru
Darant prielaidą, kad dėl paruošimo technologijos neišvengiamai absorbuojamas vandens kiekis sudaro 4,5 % (6) , taikant šį metodą aukščiausia leidžiama viso vandens kiekio (WG) riba gramais nustatoma pagal šią formulę (įskaitant pasikliautinąjį intervalą):
viščiukams:
c) Atšaldymas panardinant
Darant prielaidą, kad dėl paruošimo technologijos neišvengiamai absorbuojamas vandens kiekis sudaro 7 % (6) , taikant šį metodą aukščiausia leidžiama viso vandens kiekio (WG) riba gramais nustatoma pagal šią formulę (įskaitant pasikliautinąjį intervalą):
viščiukams:
d) kiti atšaldymo būdai arba dviejų ar daugiau 10 straipsnyje apibrėžtų būdų derinys.
Darant prielaidą, kad mažiausias dėl paruošimo technologijos neišvengiamai absorbuojamas vandens kiekis sudaro 2 % (6) , taikant šį metodą aukščiausia leidžiama viso vandens kiekio (WG) riba gramais nustatoma pagal šią formulę (įskaitant pasikliautinąjį intervalą):
viščiukams:
6.5. Jei pagal 6.2. punktą apskaičiuotas septynių skerdenėlių vidutinis vandens kiekis (WA) neviršija 6.4. punkte nurodyto dydžio (WG), patikrintas paukštienos kiekis laikomas atitinkančiu standartą.
VIII PRIEDAS
BENDRO VANDENS KIEKIO PAUKŠTIENOS DALYSE NUSTATYMAS
(Cheminis metodas)
1. Tikslas ir taikymo sritis
Šis metodas taikomas bendram tam tikrose paukštienos dalyse esančiam vandens kiekiui nustatyti. Šiuo metodu nustatomas homogenizuotų paukštienos dalių mėginiuose esantis vandens ir baltymų kiekis. Nustatytas bendrasis vandens kiekis lyginamas su ribiniu dydžiu, gaunamu pagal 6.4 punkte nurodytas formules, ir nustatoma, ar gamybos proceso metu nebuvo absorbuotas vandens perteklius. Jei bandymą atliekantis asmuo įtaria, jog esama kokių nors medžiagų, galinčių sutrukdyti atlikti vertinimą, jis (ji) pats (-i) turi imtis atitinkamų atsargumo priemonių.
2. Apibrėžtys ir mėginių ėmimo tvarka
1 straipsnio 2 punkte pateiktos apibrėžtys taikomos 20 straipsnyje nurodytoms paukštienos dalims. Mėginio dydis turėtų būti bent jau toks:
— viščiuko krūtinėlė: pusė krūtinėlės,
— viščiuko krūtinėlės filė: pusė krūtinėlės be kaulų, be odelės,
— kalakuto krūtinėlė, kalakuto krūtinėlės filė ir kulšelių mėsa: maždaug 100 g porcijos,
— kitos dalys: kaip apibrėžta 1 straipsnio 2 punkte.
Imant užšaldytų ar greitai užšaldytų didmeninių produktų (individualiai nesupakuotų dalių) mėginius, didžiulius paketus, iš kurių imami mėginiai, galima palaikyti 0 °C, kol bus galima atskirti atskiras paukštienos dalis.
3. Principas
Vandens ir baltymų kiekis nustatomas pagal pripažintus ISO (Tarptautinės standartizacijos organizacijos) metodus arba kitus Tarybos patvirtintus analizės metodus.
Didžiausias leidžiamas bendras vandens kiekis paukštienos dalyse apskaičiuojamas pagal jose esantį baltymų kiekį, kuris gali būti susijęs su fiziologiniu vandens kiekiu.
4. Įranga ir reagentai
4.1. Svarstyklės dalims ir įpakavimo medžiagoms sverti, kurių tikslumas ne mažesnis kaip ± 1 g.
4.2. Kirvis mėsai arba pjūklas, kuriuo dalys pjaustomos į malti tinkamo dydžio gabalėlius.
4.3. Galinga mėsmalė ir maišyklė, kuriomis įmanoma homogenizuoti paukštienos dalis ir jos gabalėlius.
Pastaba.
Nėra tiksliai nurodoma, kokia mėsmalė turi būti naudojama. Ji turėtų būti pakankamai galinga, kad būtų galima sumalti užšaldytą arba greitai užšaldytą mėsą bei kaulus ir gauti tokią homogenišką masę, kokia gaunama naudojant mėsmalę su 4 mm skersmens skylučių sieteliu.
4.4. ISO 1442 nurodytas prietaisas vandens kiekiui nustatyti.
4.5. ISO 937 nurodytas prietaisas baltymų kiekiui nustatyti.
5. Metodas
5.1. Iš tikrintino paukštienos dalių kiekio imamos penkios atsitiktinės dalys ir laikomos užšaldytos arba šaltai, kol pradedama 5.2–5.6 punktuose nurodyta analizė.
Užšaldytų ar greitai užšaldytų 2 dalyje nurodytų didmeninių produktų mėginiai gali būti laikomi 0 °C temperatūroje kol bus pradėta analizė.
Gali būti atliekama atskira kiekvienos iš penkių dalių analizė arba atliekama penkių dalių mėginio analizė.
5.2. Paukštienos dalys ruošti tyrimui pradedamos per valandą nuo išėmimo iš šaldiklio ar šaldytuvo.
5.3.
a) Pakuotės paviršius nušluostomas, kad ant jo neliktų ledo ir vandens. Kiekviena dalis pasveriama ir išpakuojama. Supjausčius dalis į smulkesnius gabaliukus, paukštienos dalies svoris nustatomas gramo tikslumu atėmus bet kokios pašalintos įpakavimo medžiagos svorį – gaunamas dydis P1.
b) Jei tiriamas sudėtinis mėginys, nustatomas pagal 5.3 punkto a papunktį paruoštų penkių dalių bendras svoris P5.
5.4.
a) Visa dalis, kurios svoris P1, malama 4.3 punkte nurodyta mėsmale (ir, jei reikia, maišoma maišykle), kol gaunama homogeniška masė, iš kurios galima paimti tipinį kiekvienos dalies mėginį.
b) Jei tiriamas sudėtinis mėginys, visos penkios dalys, kurių svoris P5, sumalamos 4.3 punkte nurodyta mėsmale (ir, jei reikia, maišoma maišykle), kol gaunama homogeniška masė, iš kurios galima paimti du tipinius penkių dalių mėginius.
Abu šie mėginiai tiriami taip, kaip aprašyta 5.5 ir 5.6 punktuose.
5.5. Paskui imamas homogenizuotos masės mėginys ir pagal ISO 1442 aprašymą nedelsiant nustatomas jame esančio vandens kiekis „a %“.
5.6. Taip pat imamas homogenizuotos masės mėginys azoto kiekiui pagal ISO 937 aprašymą nustatyti. Nustatytasis azoto kiekis paverčiamas neperdirbtų baltymų kiekiu „b %“, jį dauginant iš koeficiento 6,25.
6. Rezultatų apskaičiavimas
6.1.
(a) Kiekvienoje dalyje esantis vandens kiekis (W) apskaičiuojamas pagal formulę aP1/100, o baltymų kiekis (RP) – pagal formulę bP1/100, abu nurodomi gramais.
Nustatomos penkiose tiriamose dalyse esančio vandens kiekio (W5) ir baltymų kiekio (RP5) sumos.
(b) Jeigu tiriamas sudėtinis mėginys, nustatomas dviejuose tiriamuose mėginiuose esantis vidutinis vandens kiekis a % ir baltymų kiekis b %. Penkių atpjovų vandens kiekis (W5) apskaičiuojamas pagal formulę aP5/100, o baltymų kiekis (RP5) – pagal formulę bP5/100, abu nurodomi gramais.
6.2. Vidutinis vandens (WA) ir baltymų (RPA) kiekis apskaičiuojamas W5 ir RP5 dalijant iš penkių.
6.3. Taikant šį metodą vidutinis fiziologinis W/RP santykis nustatomas taip:
viščiuko krūtinėlės filė: 3,19 ± 0,12,
viščiuko kulšelės ir ketvirčiai su kulšelėmis: 3,78 ± 0,19,
kalakuto krūtinėlės filė: 3,05 ± 0,15,
kalakuto kulšelės: 3,58 ± 0,15,
kalakuto kulšelių mėsa: 3,65 ± 0,17.
6.4. Darant prielaidą, kad mažiausias dėl paruošimo technologijos neišvengiamai absorbuojamas vandens kiekis sudaro 2 %, 4 % arba 6 % ( 7 ), priklausomai nuo produktų tipo ir taikomų atšaldymo būdų, didžiausias leidžiamas šiuo metodu nustatomas W/RP santykis yra toks:
|
|
Šaldymas ore |
Šaldymas pučiant orą |
Šaldymas panardinant |
|
Viščiuko krūtinėlės filė; be odelės |
3,40 |
3,40 |
3,40 |
|
Viščiuko krūtinėlės filė; su odele |
3,40 |
3,50 |
3,60 |
|
Viščiuko šlaunelės, blauzdelės, kulšelės, kulšelės su nugarėlės dalimi, ketvirčiai su kulšelėmis, su odele |
4,05 |
4,15 |
4,30 |
|
Kalakuto krūtinėlės filė; be odelės |
3,40 |
3,40 |
3,40 |
|
Kalakuto krūtinėlė; su odele |
3,40 |
3,50 |
3,60 |
|
Kalakuto šlaunelės, blauzdelės, kulšelės, su odele |
3,80 |
3,90 |
4,05 |
|
Kalakuto kulšelių mėsa, be odelės |
3,95 |
3,95 |
3,95 |
Jei taikomi kiti atšaldymo būdai arba dviejų ar daugiau 10 straipsnyje apibrėžtų būdų derinys, daroma prielaida, kad neišvengiamai absorbuojamas vandens kiekis sudaro 2 %, o didžiausias leistinas W/RP santykis atitinka santykį, nustatytą atšaldymo oru būdui, kaip nurodyta pirmiau pateiktoje lentelėje.
Jei pagal 6.2. punkto vertes apskaičiuotas vidutinis penkių dalių WA/RPA santykis neviršija 6.4 punkte nurodyto santykio, patikrintas paukštienos dalių kiekis laikomas atitinkančiu standartą.
IX PRIEDAS
ABSORBUOTO VANDENS KIEKIO PATIKRINIMAS GAMYBOS ĮMONĖJE
(Bandymai skerdyklose)
1. Ne rečiau kaip kartą per aštuonias gamybos ciklo valandas:
nuo išdarinėjimo linijos atsitiktinai parenkamos 25 skerdenėlės tuoj pat po to, kai jos buvo išskrostos, kai buvo pašalinti subproduktai ir riebalai ir prieš pradedant pirmąjį plovimą.
2. Jei reikia, nupjaunamas kaklelis, jo odelę paliekant prie skerdenėlės.
3. Kiekviena skerdenėlė individualiai paženklinama atpažinties ženklu. Kiekviena skerdenėlė atskirai pasveriama ir jos svoris registruojamas ± 1 g tikslumu.
4. Tiriamos skerdenėlės vėl pakabinamos ant išdarinėjimo linijos ir atliekami įprasti technologiniai procesai: plovimas, atšaldymas, nulašinimas ir t. t.
5. Paženklintos skerdenėlės nukabinamos nulašinimo linijos gale, kad nuo jų nelašėtų ilgiau nei leidžiama paukštienai iš tos partijos, iš kurios buvo paimtas mėginys.
6. Mėginį sudaro 20 pirmųjų nuimtų skerdenėlių. Jos dar kartą pasveriamos. Šio ir ankstesnio svėrimo duomenys užrašomi greta ± 1 g tikslumu. Jei buvo nuimta mažiau kaip 20 paženklintų skerdenėlių, tyrimas laikomas niekiniu.
7. Nuo mėginiui atrinktų skerdenėlių pašalinami atpažinties ženklai, kad būtų galima atlikti įprastas pakavimo operacijas.
8. Absorbuotos drėgmės kiekis procentais nustatomas iš tiriamų 20 skerdenėlių bendro svorio prieš plovimą atėmus šių skerdenėlių bendrą svorį po plovimo, atšaldymo ir nulašinimo, skirtumą padalijus iš pradinio svorio bei padauginus iš 100.
9. Nustatant absorbuotos drėgmės kiekio procentą tam pačiam skerdenėlių skaičiui laikantis tų pačių principų, vietoje rankinio svėrimo, kaip apibūdinta 1–8 punktuose, galima panaudoti automatinio svėrimo linijas su sąlyga, kad automatinio svėrimo linija būtų iš anksto kompetentingos institucijos patvirtinta šiam tikslui.
10. Gautas skaičiavimo rezultatas neturi būti didesnis už toliau nurodytą skerdenėlės pradinio svorio procentinį dydį arba kurį nors kitą skaičių, kuris rodo, kad neviršijama didžiausio viso pašalinio vandens kiekio:
|
atšaldymas oru |
: |
0 %, |
|
atšaldymas drėgnu oru |
: |
2 %, |
|
atšaldymas panardinant |
: |
4,5 %. |
11. Jei skerdenėlės atšaldomos taikant kitą atšaldymo būdą arba dviejų ar daugiau 10 straipsnyje apibrėžtų būdų derinį, didžiausias vandens kiekis procentais neturi viršyti 0 % pradinio skerdenėlės svorio.
X PRIEDAS
16 STRAIPSNIO 6 DALYJE NURODYTOS FORMULUOTĖS
|
bulgarų kalba |
: |
Съдържанието на вода превишава нормите на ЕО |
|
ispanų kalba |
: |
Contenido en agua superior al límite CE |
|
čekų kalba |
: |
Obsah vody překračuje limit ES |
|
danų kalba |
: |
Vandindhold overstiger EF-Normen |
|
vokiečių kalba |
: |
Wassergehalt über dem EG-Höchstwert |
|
estų kalba |
: |
Veesisaldus ületab EÜ normi |
|
graikų kalba |
: |
Περιεκτικότητα σε νερό ανώτερη του ορίου ΕΚ |
|
anglų kalba |
: |
Water content exceeds EC limit |
|
prancūzų kalba |
: |
Teneur en eau supérieure à la limite CE |
|
kroatų kalba |
: |
Sadržaj vode prelazi ograničenje EZ |
|
italų kalba |
: |
Tenore d’acqua superiore al limite CE |
|
latvių kalba |
: |
Ūdens saturs pārsniedz EK noteikto normu |
|
lietuvių kalba |
: |
Vandens kiekis viršija EB nustatytą ribą |
|
vengrų kalba |
: |
Víztartalom meghaladja az EK által előírt határértéket |
|
maltiečių kalba |
: |
Il-kontenut ta’ l-ilma superjuri għal-limitu KE |
|
olandų kalba |
: |
Watergehalte hoger dan het EG-maximum |
|
lenkų kalba |
: |
Zawartość wody przekracza normę WE |
|
portugalų kalba |
: |
Teor de água superior ao limite CE |
|
rumunų kalba |
: |
Conținutul de apă depășește limita CE |
|
slovakų kalba |
: |
Obsah vody presahuje limit ES |
|
slovėnų kalba |
: |
Vsebnost vode presega ES omejitev |
|
suomių kalba |
: |
Vesipitoisuus ylittää EY-normin |
|
švedų kalba |
: |
Vattenhalten överstiger den halt som är tillåten inom EG. |
XI PRIEDAS
NACIONALINIŲ ETALONINIŲ LABORATORIJŲ SĄRAŠAS
Belgija
Instituut voor Landbouw- en Visserijonderzoek (ILVO)
Eenheid Technologie en Voeding
Productkwaliteit en voedselveiligheid
Brusselsesteenweg 370
BE-9090 Melle
Bulgarija
Национален диагностичен научно-изследователски ветеринарно-медицински институт
(Nacionalinis diagnostinių tyrimų veterinarijos medicinos institutas)
бул. „Пенчо Славейков“ 15
(15, Pencho Slaveykov g.)
1606 София
(1606 Sofija)
Čekijos Respublika
Státní veterinární ústav Jihlava
Národní referenční laboratoř pro mikrobiologické,
chemické a senzorické analýzy masa a masných výrobků
Rantířovská 93
CZ-586 05 Jihlava
Danija
Fødevarestyrelsen
Fødevareregion Øst
Afdeling for Fødevarekemi
Søndervang 4
DK-4100 Ringsted
Vokietija
Max Rubner-Institut
Bundesforschungsinstitut für Ernährung und Lebensmittel
(Federalinis maisto ir maisto produktų tyrimų institutas)
- Institut für Sicherheit und Qualität bei Fleisch -
(Mėsos kokybės ir saugos departamentas)
E.-C.-Baumann-Str. 20
D-95326 Kulmbach
Estija
Veterinaar- ja Toidulaboratoorium
Kreutzwaldi 30
EE-51006 Tartu
Airija
National Food Centre
Teagasc
Dunsinea
Castleknock
IE-Dublin 15
Graikija
Ministry of Rural Development & Food
Veterinary Laboratory of Larisa
7th km Larisa-Trikalοn st.
GR-411 10 Larisa
Ispanija
Laboratorio Arbitral Agroalimentario
Carretera de La Coruña, km 10,700
E-28023 Madrid
Prancūzija
SCL Laboratoire de Montpellier
parc Euromédecine
205, rue de la Croix-Verte
FR-34196 MONTPELLIER CEDEX 5
Italija
Ministero delle politiche agricole alimentari e forestali
Ispettorato centrale della tutela della qualità e repressione frodi dei prodotti agroalimentari
Laboratorio di Modena
Via Jacopo Cavedone N. 29
IT – 41100 Modena
Kipras
Analytical Laboratories Section
Department of Agriculture
Ministry of Agriculture, Natural Resources and Environment
Louki Akrita Ave
CY-1412 Nicosia
Latvija
Pārtikas drošības, dzīvnieku veselības un vides zinātniskais institūts
Lejupes iela 3,
Rīga, LV-1076
Lietuva
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas
J. Kairiūkščio g. 10
LT-08409 Vilnius
Liuksemburgas
Laboratoire National de Santé
Rue du Laboratoire, 42
L-1911 Luxembourg
Vengrija
Mezőgazdasági Szakigazgatási Hivatal Központ Élelmiszer- és Takarmánybiztonsági Igazgatóság
(Centrinis žemės ūkio produktų ir maisto produktų saugos direktoratas)
Budapest 94. Pf. 1740
Mester u. 81
HU-1465
Malta
MCCAA Laboratory Services Directorate
Standards and Metrology Institute
Malta Competition and Consumer Affairs Authority
F22, Mosta Technopark
Mosta MST3000
Malta
Nyderlandai
RIKILT — Instituut voor Voedselveiligheid
Wageningen University and Research Centre
Akkermaalsbos 2, gebouw 123
6708 WB Wageningen
Nyderlandai
Austrija
Österreichische Agentur für Gesundheit und Ernährungssicherheit GmbH
Spargelfeldstraße 191
A-1226 Wien
Lenkija
Centralne Laboratorium Głównego Inspektoratu Jakości
Handlowej Artykułów Rolno-Spożywczych
ul. Reymonta 11/13
60–791 Poznań
Lenkija
Portugalija
Autoridade de Segurança Alimentar e Económica — ASAE
Laboratório Central da Qualidade Alimentar — LCQA
Av. Conde Valbom, 98
1050–070 Lisboa
Rumunija
Institutul de Igienă și Sănătate Publică și Veterinară
Str. Câmpul Moșilor, nr. 5, Sector 2
București
Slovėnija
Univerza v Ljubljani
Veterinarska fakulteta
Nacionalni veterinarski inštitut
Gerbičeva 60
SI-1115 Ljubljana
Slovakija
Štátny veterinárny a potravinový ústav
Botanická 15
842 52 Bratislava
Slovakijos Respublika
Suomija
Elintarviketurvallisuusvirasto Evira
Mustialankatu 3
FI-00710 Helsinki
Švedija
Livsmedelsverket
Box 622
SE-751 26 Uppsala
Jungtinė Karalystė
Laboratory of the Government Chemist
Queens Road
Teddington
TW11 0LY
Jungtinė Karalystė
XII PRIEDAS
Vandens kiekio paukštienoje priežiūros ekspertų tarybos organizacinė struktūra ir užduotys
19 straipsnio nurodyta ekspertų taryba yra atsakinga už šiuos uždavinius:
a) teikti nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms informaciją apie analitinius metodus ir palyginamuosius tyrimus, susijusius su vandens kiekio paukštienoje nustatymu;
b) koordinuoti nacionalinių etaloninių laboratorijų naudojamų a punkte nurodytų metodų taikymą, organizuojant palyginamuosius tyrimus, ypač kvalifikacijos tikrinimą;
c) remti nacionalinių etaloninių laboratorijų kvalifikacijos tikrinimą teikiant mokslinę paramą vertinant statistinius duomenis ir rengiant ataskaitas;
d) koordinuoti naujų analizės metodų kūrimą ir informuoti nacionalines etalonines laboratorijas apie šioje srityje padarytą pažangą;
e) teikti mokslinę ir techninę paramą Komisijai, ypač tais atvejais, kai valstybės narės nesutaria dėl tyrimų rezultatų.
19 straipsnio nurodyta ekspertų taryba organizuojama tokiu būdu:
vandens kiekio paukštienoje priežiūros ekspertų tarybą sudaro Jungtinio tyrimų centro (JRC) Etaloninių medžiagų ir matavimo vienetų instituto (IRMM), Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato ir trijų nacionalinių etaloninių laboratorijų atstovai. IRMM atstovas veikia kaip tarybos pirmininkas ir paskiria nacionalines etalonines laboratorijas rotacijos tvarka. Valstybių narių valdžios institucijos, atsakingos už atrinktą nacionalinę etaloninę laboratoriją, vėliau paskiria atskirus vandens kiekio maiste priežiūros ekspertus darbui taryboje. Metinės rotacijos principu vieną dalyvaujančią nacionalinę etaloninę laboratoriją vienu metu pakeičia kita, kad būtų užtikrintas tarybos veiklos tęstinumas. Pagal šį skirsnį savo funkcijas atliekančių valstybių narių ekspertų ir (arba) nacionalinių etaloninių laboratorijų patirtas išlaidas padengia atitinkamos valstybės narės.
Nacionalinių etaloninių laboratorijų uždaviniai
XI priede išvardytos nacionalinės etaloninės laboratorijos yra atsakingos už šiuos uždavinius:
a) koordinuoti nacionalinių laboratorijų, atsakingų už paukštienoje esančio vandens kiekio analizę, veiklą;
b) padėti valstybių narių kompetentingoms institucijoms organizuojant vandens kiekio paukštienoje priežiūros sistemą;
c) dalyvauti palyginamuosiuose įvairių a punkte nurodytų nacionalinių laboratorijų tyrimuose (kvalifikacijos tikrinimas);
d) užtikrinti, kad ekspertų tarybos pateikta informacija būtų perduota atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai ir a punkte minimoms nacionalinėms laboratorijoms;
e) bendradarbiauti su ekspertų taryba ir, jeigu jos yra paskirtos, prisijungti prie ekspertų tarybos, paruošti būtinus tiriamuosius mėginius, įskaitant homogeniškumo tyrimus, ir organizuoti tinkamą jų gabenimą.
▼M3 —————
XIII PRIEDAS
Atitikties lentelė
|
Reglamentas (EEB) Nr. 1906/90 |
Reglamentas (EEB) Nr. 1538/91 |
Šis reglamentas |
|
— |
1 straipsnis |
1 straipsnis |
|
— |
1a straipsnio įžanginė formuluotė |
2 straipsnis, įžanginė formuluotė |
|
2 straipsnio 2, 3 ir 4 punktai |
— |
2 straipsnio a, b ir c punktai |
|
2 straipsnio 8 punktas |
— |
2 straipsnio d punktas |
|
— |
1a straipsnio pirma ir antra įtraukos |
2 straipsnio e ir f punktai |
|
— |
2 straipsnis |
3 straipsnio 1–4 dalys |
|
4 straipsnis |
— |
3 straipsnio 5 dalis |
|
— |
3 straipsnis |
4 straipsnis |
|
— |
4 straipsnis |
5 straipsnio 1 dalis |
|
5 straipsnio 1–4 dalys |
— |
5 straipsnio 2–5 dalys |
|
6 straipsnis |
— |
5 straipsnio 6 dalis |
|
— |
5 straipsnis |
6 straipsnis |
|
— |
6 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė |
7 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė |
|
— |
6 straipsnio 1 dalies pirma – šešta įtraukos |
7 straipsnio 1 dalies a–f punktai |
|
— |
6 straipsnio 2 dalies įžanginė formuluotė |
7 straipsnio 2 dalies įžanginė formuluotė |
|
— |
6 straipsnio 2 dalies pirma – ketvirta įtraukos |
7 straipsnio 2 dalies a–d punktai |
|
— |
7 straipsnio 1 dalis |
8 straipsnio 1 dalis |
|
— |
7 straipsnio 3 dalis |
8 straipsnio 2 dalis |
|
— |
7 straipsnio 4 dalis |
8 straipsnio 3 dalis |
|
— |
7 straipsnio 5 dalis |
8 straipsnio 4 dalis |
|
— |
7 straipsnio 6 dalis |
8 straipsnio 5 dalis |
|
— |
8 straipsnio 1 dalis |
9 straipsnio 1 dalis |
|
— |
8 straipsnio 2 dalis |
9 straipsnio 2 dalis |
|
— |
8 straipsnio 3 dalies įžanginė formuluotė |
9 straipsnio 3 dalies įžanginė formuluotė |
|
— |
8 straipsnio 3 dalies pirma įtrauka |
9 straipsnio 3 dalies a punktas |
|
— |
8 straipsnio 3 dalies antra įtrauka |
9 straipsnio 3 dalies b punktas |
|
— |
8 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos įžanginė formuluotė |
9 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos įžanginė formuluotė |
|
— |
8 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos pirma – trečia įtraukos |
9 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a - c punktai |
|
— |
8 straipsnio 4 dalies antra pastraipa |
9 straipsnio 4 dalies antra pastraipa |
|
— |
8 straipsnio 5–12 dalys |
9 straipsnio 5–12 dalys |
|
— |
8 straipsnio 13 dalies pirma pastraipa |
— |
|
— |
8 straipsnio 13 dalies antra pastraipa |
9 straipsnio 13 dalis |
|
— |
9 straipsnis |
10 straipsnis |
|
— |
10 straipsnis |
11 straipsnis |
|
— |
11 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė |
12 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė |
|
— |
11 straipsnio 1 dalies pirma – ketvirta įtraukos |
12 straipsnio 1 dalies a – d punktai |
|
— |
11 straipsnio 2 dalis |
12 straipsnio 2 dalis |
|
— |
11 straipsnio 2a dalis |
12 straipsnio 3 dalis |
|
— |
11 straipsnio 2b dalis |
12 straipsnio 4 dalis |
|
— |
11 straipsnio 3 dalies įžanginė formuluotė |
12 straipsnio 5 dalies įžanginė formuluotė |
|
— |
11 straipsnio 3 dalies pirma – ketvirta įtraukos |
12 straipsnio 5 dalies a – d punktai |
|
— |
11 straipsnio 4 dalis |
12 straipsnio 6 dalis |
|
— |
12 straipsnis |
13 straipsnis |
|
— |
13 straipsnis |
14 straipsnis |
|
— |
14a straipsnio 1 ir 2 dalys |
15 straipsnis |
|
— |
14a straipsnio 3–5 dalys |
16 straipsnio 1–3 dalys |
|
— |
14a straipsnio 5a dalis |
16 straipsnio 4 dalis |
|
— |
14a straipsnio 6 dalis |
16 straipsnio 5 dalis |
|
— |
14a straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos įžanginė formuluotė |
16 straipsnio 6 dalies pirma pastraipa |
|
— |
14a straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos įtraukos |
X priedas |
|
— |
14a straipsnio 7 dalies antra ir trečia pastraipos |
16 straipsnio 6 dalies antra ir trečia pastraipos |
|
— |
14a straipsnio 8–12 dalys |
17 straipsnio 1–5 dalys |
|
— |
14a straipsnio 12a dalis |
18 straipsnio 1 dalis |
|
— |
14a straipsnio 13 dalis |
18 straipsnio 2 dalis |
|
— |
14a straipsnio 14 dalis |
19 straipsnis |
|
— |
14b straipsnio 1 dalis |
20 straipsnio 1 dalis |
|
— |
14b straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos įžanginė formuluotė |
20 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos įžanginė formuluotė |
|
— |
14b straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirma – trečia įtraukos |
20 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a – c punktai |
|
— |
14b straipsnio 2 dalies antra pastraipa |
20 straipsnio 2 dalies antra pastraipa |
|
— |
14b straipsnio 3–4 dalys |
20 straipsnio 3–4 dalys |
|
— |
15 straipsnis |
— |
|
— |
— |
21 straipsnis |
|
— |
— |
22 straipsnis |
|
— |
I priedas |
I priedas |
|
— |
I a priedas |
II priedas |
|
— |
II priedas |
III priedas |
|
— |
III priedas |
IV priedas |
|
— |
IV priedas |
V priedas |
|
— |
V priedas |
VI priedas |
|
— |
VI priedas |
VII priedas |
|
— |
VIa priedas |
VIII priedas |
|
— |
VII priedas |
IX priedas |
|
— |
VIII priedas |
XI priedas |
|
— |
IX priedas |
XII priedas |
|
— |
— |
XIII priedas |
( 1 ) OL L 109, 2000 5 6, p. 29.
( 2 ) 139, 2004 4 30, p. 55. Pataisyta versija OL L 226, 2004 6 25, p. 22.
( 3 ) Nušalimas – kokybės suprastėjimas – yra negrįžtamas tam tikrų odos ir (arba) mėsos vietų arba viso kūno išdžiovinimas, kuris gali reikštis šiais pakitimais:
— pradinės spalvos (dažniausiai ji pašviesėja) arba
— skonio ir kvapo (netenka skonio arba apkarsta), arba
— konsistencijos (sausa, akyta).
( 4 ) OL L 39, 1980 2 15, p. 40.
( 5 ) OL L 228, 2009 9 1, p. 3.
( 6 ) Apskaičiuota imant skerdenėlę, kuri pašalinio vandens neabsorbavo.
( 7 ) Apskaičiuota imant paukštienos dalį, kuri pašalinio vandens neabsorbavo. Filė (be odelės) ir kalakuto kulšelių mėsoje kiekis yra 2 % visiems atšaldymo būdams.