52009DC0538

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 2009 10 15

COM (2009) 538 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Jūrų priežiūros integravimas.ES jūrų sričiai skirta bendra dalijimosi informacija aplinka

{SEC (2009) 1341}

Jūrų priežiūros integravimas.

ES JūRų SRIčIAI SKIRTA BENDRA DALIJIMOSI INFORMACIJA APLINKA

ĮžANGA

Komunikate dėl integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai Europos Komisija teigė, kad „imsis veiksmų, kad stebėjimo sistemoje būtų daugiau sąveikos, siekiant sujungti esamas stebėsenos ir sekimo sistemas, naudojamas jūrų saugai ir saugumui užtikrinti, jūrų aplinkai saugoti, žvejybai kontroliuoti, išorinėms sienoms kontroliuoti ir kitokiai teisės įgyvendinimo priežiūros veiklai vykdyti“ [1].

2008 m. gruodžio 8 d. Bendrųjų reikalų taryba paragino Komisiją siekti nacionalinių ir Bendrijos sistemų sąveikos ir taip padėti užtikrinti didesnį jūrų priežiūros operacijų ekonominį veiksmingumą. Toks požiūris į tolesnį jūrų priežiūros integravimą patvirtintas Europos sienų stebėjimo sistemos (EUROSUR) kūrimo gairėse, kuriose numatoma laipsniškai kurti ES jūrų sričiai skirtą bendrą dalijimosi informacija aplinką[2], ir naujausiame dokumente, kuriuo atnaujinta Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistema[3].

Integruotos jūrų priežiūros tikslas – skleisti einamąją informaciją apie padėtį jūroje, kuri turi įtakos jūrų saugai ir saugumui, sienų kontrolei, jūrų aplinkai, žuvininkystės kontrolei, Europos Sąjungos prekybos ir ekonominiams interesams, taip pat bendrajai teisėsaugai bei gynybai, ir taip sprendimų priėmimo procesą padaryti sklandesnį.

Einamosios informacijos apie padėtį jūroje sklaida skatina supratimą apie jūrų srities veiklą, kuri galėtų turėti įtakos Europos Sąjungos ir jos valstybių narių saugumui, saugai, ekonomikai ar aplinkai. Aiškiai apibrėžtais vartotojų poreikiais ir teisėmis pagrįsta informacijos sklaida padeda už stebėjimo ir priežiūros veiklą atsakingoms valdžios institucijoms užkirsti kelią visoms tokioms su ES jūrų sritimi siejamoms situacijoms, įvykiams ar veiksmams ir sėkmingai juos valdyti.

ES jūrų sritis aprėpia ES valstybių narių teritorinius vandenis, išskirtines ekonomines zonas ir kontinentinį šelfą, kaip apibrėžta 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje, taip pat visą jų jūros dugne, giluminiuose sluoksniuose ir virš jūros vykdomą jūrų srities veiklą, susijusią su, be kita ko, įrenginiais, krovinių gabenimu, mažais motorlaiviais ir laivais, plaukiojančiais su ES valstybių vėliavomis, priklausančiais ES arba vykstančiais į ES. Be to, ES jūrų sritis aprėpia visas paieškos ir gelbėjimo zonas, taip pat visus operacijų rajonus, civilinių ir karinių valdžios institucijų priskirtus ES jūrų operacijų sričiai.[4]

Akivaizdu, kad dalytis informacija apie jūrų priežiūrą būtina. Įvairios su stebėjimo ir priežiūros jūroje veikla susijusios skirtingų sektorių valdžios institucijos renka duomenis ir praktinę informaciją, kad savo reikmėms susidarytų kuo geresnį einamąja informacija pagrįstą padėties jūroje vaizdą. Šiuo metu daugelis vartotojų pasigenda skirtingiems sektoriams priklausančių vartotojų surinktų papildomų duomenų – jie neprieinami dėl nepakankamų informacijos mainų. Sukūrus reikiamas keitimosi duomenimis ir informacija priemones, skirtingų vartotojų informuotumas turėtų pagerėti. Tai padidintų valstybių narių valdžios institucijų darbo našumą ir ekonominį veiksmingumą.

Šio komunikato tikslas – išdėstyti svarbiausius principus, kuriais vadovaujantis būtų kuriama ES jūrų sričiai skirta bendra dalijimosi informacija aplinka, ir inicijuoti jos kūrimo procesą. Todėl Europos Komisijos, valstybių narių ir tų partnerių, kuriuos Europos gynybos bendrija gali šiuo tikslu nurodyti, veiksmai turėtų būti geriau koordinuojami ir derinami.

SUNKUMAI

Kuriant ES jūrų sričiai skirtą bendrą dalijimosi informacija aplinką susiduriama su šiais sunkumais:

Skirtingos vartotojų ir operatorių bendrijos. Tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu nacionalinės valdžios institucijos, atsakingos už gynybą, sienų kontrolę, muitines, jūros taršą, žuvininkystės kontrolę, jūrų saugą ir saugumą, laivų eismo valdymą, reagavimą į avarijas ir gaivalines nelaimes, paiešką bei gelbėjimą ir teisėsaugą, renka informaciją tik savo reikmėms.

Technologinių priemonių, kurias naudojant šia informacija būtų galima tikslingai dalytis, yra, tačiau didžioji dalis informacijos, reikalingos skatinant einamosios informacijos apie padėtį jūroje sklaidą, įvairių skirtingų sektorių sistemų vis dar renkama nacionaliniu, ES ir tarptautiniu lygmenimis.

Kartais susijusios valdžios institucijos nėra informuojamos, kad panaši informacija renkama kitų institucijų ir kitose sistemose, o kartais jos tai žino, bet negali reikiama informacija dalytis, nes dalijimosi informacija standartai, susitarimai ar informacijos mainų tvarką lemianti politika kol kas egzistuoja tik kai kuriose vartotojų bendrijose.

Skirtingas teisinis pagrindas. Skirtingos jūrų priežiūros veiklos sritys priklauso kiekvienam iš trijų ES ramsčių. Priežiūros sistemos kuriamos remiantis sektorių, tarptautiniais ir ES teisės aktais. Kad ir koks ES teisinis pagrindas būtų pasirenkamas, valstybėms narėms neturėtų būti trukdoma integruoti savo jūrų priežiūros veiklos.

Grėsmės tarpvalstybinėje erdvėje. Grėsmių, su kuriomis ES jūrų srityje susiduria valstybės narės, problema dažnai turi būti sprendžiama atidžiau tarpvalstybiniu, o kartais net kelių sektorių lygmeniu, ypač kai ši grėsmė kyla tarptautiniuose vandenyse.

Specialiosios teisinės nuostatos. Tarptautiniais ir ES teisės aktais reguliuojama jūrų priežiūros veikla tarptautiniuose vandenyse ir veikla, susijusi su asmeninių, konfidencialių ir įslaptintų duomenų apdorojimu.

TAIKYMO SRITIS

Atsižvelgiant į minėtus sunkumus, bendrą dalijimosi informacija aplinką sėkmingai apibrėžti ir sukurti bus įmanoma tik jei imantis reikiamų veiksmų bus nuolat konsultuojamasi ir bendradarbiaujama su visomis susijusiomis vartotojų bei operatorių bendrijomis ir besąlygiškai vadovaujamasi subsidiarumo principu. Prireikus visada turėtų būti įtraukiamos ir kaimyninės trečiosios šalys.

Atskirų sąvokos bendra dalijimosi informacija aplinka sandų reikšmė yra tokia:

- Bendra . Kadangi informacija dalysis skirtingos vartotojų bendrijos, duomenys šiai informacijai papildyti turėtų būti renkami tik vieną kartą.

- Informacija . Vartotojai turi būti informuojami apie padėtį jūroje. Kadangi informacija naudosis labai skirtingos vartotojų bendrijos, ji turi būti aiški, prieinama, suprantama ir praktiška. Turi būti užtikrinta tinkama apsauga tokią informaciją apdorojant.

- Dalijimasis reiškia, kad kiekviena bendrija, laikydamasi iš anksto suderintų standartų ir tvarkos, gauna informaciją, bet ir ją teikia.

- Aplinka reiškia susietas įvairių sektorių informacines sistemas, kurios leidžia vartotojams susikurti konkretų padėties jūroje vaizdą ir pagal jį spręsti apie tendencijas, taip pat nustatyti galimas anomalijas ir grėsmes.

Tikimasi, kad sukūrus bendrą dalijimosi informacija aplinką, bus užtikrinta:

Sąveika. Reikia rasti būdų ir priemonių vykdyti informacijos mainus tarp įvairių sektorių sistemų – tiek jau veikiančių[5], tiek šiuo metu Europos Sąjungos ir jos valstybių narių kuriamų padedant tokioms ES agentūroms kaip Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA), Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra (CFCA), Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (FRONTEX) ir Europos gynybos agentūra (EDA).[6] Todėl būtina, kad, vadovaujantis nustatytomis prieigos teisėmis, esami ir būsimi standartai, sąsajos, netechniniai procesai ir procedūros būtų kuriami ir įgyvendinami taip, kad kartu būtų sudaromos sąlygos dalytis informacija ir užtikrinti informacijos, kuria dalijamasi, apsaugą. Tai turėtų padėti užtikrinti ir geresnę skirtingų sektorių sistemų kiekvienoje valstybėje narėje sąveiką.

Geresnė einamosios informacijos apie padėtį jūroje sklaida. Šioje aplinkoje gauta informacija turėtų gerokai pagerinti einamosios informacijos apie padėtį jūroje sklaidą tiek ES, tiek valstybių narių mastu.

Darbo našumas. Taip pat tikimasi, kad ši aplinka padėtų sutelkti subjektų, turinčių su jūrų sritimi susijusių interesų, pastangas, nes informacija nebūtų renkama pakartotinai, taigi gerokai sumažėtų visų susijusių dalyvių finansinės sąnaudos. Ateityje skirtingų vartotojų bendrijų naudojamos jūrų priežiūros priemonės ir patirtis galės būti naudojami ir kitais tikslais.

Subsidiarumas. Už didžiąją dalį stebėjimo ir priežiūros veiklos jūroje atsako valstybės narės. Pagal subsidiarumo principą valstybės narės koordinuoja informacijos iš visų savo agentūrų, administracijų ir nacionalinių operatorių surinkimą ir tikrinimą. Pageidautina, kad tai būtų daroma naudojantis vienu bendru nacionaliniu koordinavimo mechanizmu. Be to, valstybės narės prireikus administruos trečiųjų šalių prieigos teises, vertins informacijos ir duomenų saugumo lygius, taip pat tvirtins ir kontroliuos rinktinius duomenų platinimo ir apsaugos mechanizmus.

SVARBIAUSI ES JūRų SRIčIAI SKIRTOS BENDROS DALIJIMOSI INFORMACIJA APLINKOS KūRIMO PRINCIPAI

1 principas. Visas vartotojų bendrijas siejantis požiūris

Bendra dalijimosi informacija aplinka turėtų sudaryti galimybę valstybių narių valdžios institucijoms veiksmingiau panaudoti informaciją apie jūrų priežiūrą. Siekiant optimizuoti skirtingų vartotojų bendrijų informacijos mainus, Bendrijos lygmeniu turėtų būti nustatytos bendros taisyklės ir standartai. Kiekvienai iš šių bendrijų turėtų būti sudaryta galimybė nacionaliniu lygmeniu teikti ir (arba) gauti informaciją per tarptautines[7], regionines[8], Bendrijos[9], karines[10] ir vidaus saugumo sistemas ir mechanizmus[11], vadovaujantis principu „būtina žinoti“ ir atsižvelgiant į naudojimosi sąlygas ir nustatytas vartotojų prieigos teises, kad kiekvienos vartotojų bendrijos atstovai galėtų susidaryti jiems reikalingą padėties jūroje vaizdą.

Svarstytini klausimai

1. Lanksti dalijimosi informacija aplinka. Bendra dalijimosi informacija aplinka turi būti ne tik pakankamai saugi, bet ir lanksti, kad atitiktų naujų vartotojų poreikius ir būtų pritaikoma įvairiose situacijose. Esamomis aplinkybėmis kiekvienai bendra dalijimosi informacija aplinka besinaudojančiai vartotojų bendrijai būtina suteikti prieigos prie kuo išsamesnės informacijos galimybę, kad ji galėtų susidaryti veiklos reikalavimus tenkinantį padėties jūroje vaizdą. Pavyzdžiui, toks poreikis nustatytas vykdant bendras FRONTEX operacijas, kai buvo siekiama užkirsti kelią neteisėtai veiklai ES pietinių išorės sienų regione.

2. Išsamesnė informacija siekiant sklandesnio sprendimų priėmimo. Sprendimų priėmimo procesą padaryti sklandesnį pavyks tik visoms bendrijoms sutelkus pastangas. Pavyzdžiui, civilinių valdžios institucijų ir gynybos pajėgų informacijos mainai turi būti dvikrypčiai, be to, turi būti laikomasi su informacijos saugumu susijusių taisyklių.

Rekomendacijos

3. Neteikti tos pačios informacijos keliskart. Eismo stebėjimo duomenys turėtų būti skelbiami tik vieną kartą, naudojantis sistema SafeSeaNet [12]. Remiantis ES lygmeniu galiojančiais teisės aktais arba jų pakeitimais (jei yra), tie patys duomenys galėtų būti prieinami visiems pripažintiems vartotojams, įskaitant gynybos bendriją.

4. Stiprinti ES vartotojų bendrijų sąveiką. Kad ES karinės pajėgos galėtų padėti civilinėms valdžios institucijoms užtikrinti jūrų saugą ir saugumą, pavyzdžiui, vykdydamos reagavimo į nelaimes misijas, būtina stiprinti visų susijusių nacionalinio lygmens dalyvių sąveiką ir sąsajas.

5. Koordinuoti veiksmus nacionaliniu lygmeniu. Gerinti su jūrų priežiūros valdymu susijusią padėtį visų pirma reikėtų nacionaliniu lygmeniu. Šiuo tikslu valdžios institucijoms, kurios jau pasirinktos sektorių informacijos centrais, rekomenduojama tapti jungiamąja bendros dalijimosi informacija aplinkos grandimi.

6. Bendradarbiauti tarptautiniu ir regionų lygmenimis. Siejant skirtingas ES jūrų priežiūros sistemas deramas dėmesys turėtų būti skiriamas ir galimybei tam tikra informacija dalytis su trečiosiomis šalimis. Reikėtų apsvarstyti ir tokios informacijos saugumo bei savitarpiškumo aspektus. Penki regioniniai jūrų baseinai (Baltijos, Šiaurės, Atlanto, Viduržemio ir Juodosios jūros) ir atokiausi regionai – tai didelė teritorija ir įvairiopa grėsmė. Siekiant į tą grėsmę reaguoti tinkamai, būtina veikti aktyviau.

2 principas. Techninio sąveikos ir būsimo integravimo pagrindo parengimas

ES jūrų sričiai skirtos bendros dalijimosi informacija aplinkos kūrimas vyktų sklandžiausiai, jei būtų vadovaujamasi nehierarchiniu techniniu jūrų stebėjimo ir priežiūros sistemų pagrindu. Tokia struktūra turėtų užtikrinti ekonomiškai veiksmingą skirtingų informacijos lygmenų sąveiką ir leisti vartotojams susidaryti kuo geresnį padėties jūroje vaizdą. Sistemos struktūra turi užtikrinti, kad duomenys, be kita ko, būtų renkami, jungiami, analizuojami, platinami ir tvarkomi tinkamu lygmeniu ir decentralizuotai, vadovaujantis saugumo reikalavimais (pvz., vykdant žvalgybą) ir laikantis duomenų apsaugos nurodymų, tarptautinių taisyklių ir funkcinių reikalavimų. Turėtų būti kuo veiksmingiau išnaudojamos esamos sistemos.

Svarstytini klausimai

7. Sistemų sąveika ir sąsaja. Kiekviena vartotojų bendrija informacijos neturėtų laikyti vienoje duomenų bazėje ir užtikrintų, kad turimi duomenys būtų prieinami kitoms vartotojų bendrijoms, kurioms jie reikalingi ir kurios turi teisę juos gauti. Taigi kiekviena vartotojų bendrija turėtų skelbti savo turimą informaciją ir užsisakyti kitų vartotojų bendrijų skelbiamą informaciją – ji būtų pateikiama taikant principą „būtina žinoti“. Informacijos pateikimo struktūra turėtų būti tokia, kad informaciją būtų galima naudoti laikantis bendrųjų standartų, kad visi vartotojai pasitikėtų gaunama informacija, o informacija būtų pateikiama tik prieigos teisę turintiems vartotojams.

8. Visoje Bendrijoje veikiančios sistemos naudojimas. Tam tikrų kategorijų informaciją paprasčiau ir ekonomiškiau rinkti ir platinti centralizuotai. Bendrijos sistemą SafeSeaNet turėtų naudoti visos susijusios vartotojų bendrijos, be to, ši sistema ilgainiui turėtų taptų pagrindine ES jūrų srities platforma, kurią naudojant būtų galima keistis pranešimais apie atvykimą į uostus ir išvykimą iš jų, pranešimais apie pavojingas prekes, jūrų saugumo pranešimais, informacija apie nelaimingus atsitikimus ir avarijas, automatinio identifikavimo sistemos (AIS), tolimojo laivų identifikavimo ir sekimo (LRIT) sistemos ir taršos stebėjimo duomenimis. Šią sistemą administruoja ir plėtoja Komisija, o jai padeda SafeSeaNet aukšto lygio iniciatyvinė grupė, kaip apibrėžta Direktyvoje 2002/59/EB.

9. Sektorių sistemų naudojimas dalijantis įslaptinta informacija. Kai naudojamasi tam tikrų kategorijų, t. y. įslaptinta ar griežtai kontroliuojama, informacija (pavyzdžiui, žvalgybos informacija, susijusia su vidaus saugumu ir gynyba), siekiant apginti susijusių vartotojų bendrijų ar gavėjų saugumo interesus, veiksmų būtina imtis sektorių lygmeniu. Iš esmės tokia informacija turėtų būti keičiamasi vadovaujantis principu „būtina žinoti“, o tai daryti galėtų tik susijusios vartotojų bendrijos. Prireikus, vadovaujantis teisės aktais šia informacija gali būti dalijamasi su kitomis vartotojų bendrijomis arba gavėjais nacionaliniu lygmeniu, taip pat su kitomis valstybėmis narėmis, naudojantis visoje Bendrijoje veikiančiomis sistemomis.

10. Veiksmai regionų lygmeniu. Valstybės narės turėtų apsvarstyti, ar tobulinti gebėjimus plėtoti bendrą einamosios informacijos apie teisėtą ir neteisėtą veiklą jūroje sklaidą. Tai padėtų didinti regioninius gebėjimus reaguoti.

Rekomendacijos

11. Sukurti techninį pagrindą. Atsižvelgiant į visas nacionaliniais ir Bendrijos teisės aktais nustatytas nacionalinių valdžios institucijų kompetencijos sritis, turėtų būti sukurta tokia dalijimosi informacija struktūra, kuri veiktų kaip sąveika ir bendrais standartais pagrįsta ekonomiškai veiksminga skirtingų informacijos lygmenų sąsaja. Tai turėtų vartotojui suteikti geriausią techninį informacijos prieigos sprendimą, veiksmingas duomenų paieškos ir koreliavimo galimybes, taip pat suderintus kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatomi normą atitinkantys ir neatitinkantys modeliai. Šiuo tikslu turi būti susitarta dėl sąveikos principu grindžiamų duomenų modelių ir duomenų tvarkymo standartų, be to, turi būti įdiegtos saugaus susijusių duomenų vartotojų ryšio linijos, kuriomis naudotis galėtų tik prieigos teisę turintys vartotojai.

Informacijos lygmenų pavyzdys (nehierarchinė informacija)

[pic]

Informacijos rinkimas, sintezė, analizė ir platinimas turėtų būti atliekami taip:

- Rinkimas. Kad ta pati karinių ir civilinių valdžios institucijų ar kt. numatoma platinti informacija nebūtų renkama keliskart, jai rinkti turėtų būti naudojamasi tomis pačiomis priemonėmis (antžeminėmis, palydovinėmis, jutikliais).

- Sintezė. Duomenų sintezė padeda užpildyti informacijos spragas ir mažinti iš įvairių šaltinių gautos informacijos nenuoseklumą.

- Analizė. Griežtai kontroliuojama analizė turėtų būti atliekama atskirai.

- Platinimas. Reikiama informacija turėtų būti teikiama reikiamam sprendimus priimančiam subjektui reikiamu laiku. Prieiga prie informacijos suteikiama specialiu leidimu.

- Užtikrinti sąveika ir bendrų standartų laikymąsi. Kad informacijos platinimo struktūra gerai veiktų, o duomenimis būtų keičiamasi remiantis gerąja patirtimi, būtina rasti geriausią techninį sprendimą, susijusį su paslaugų sinchronizavimu, duomenų kokybe ir standartinėmis metodikomis. Ypač svarbu užtikrinti ES ir kaimyninių šalių veiksmų nuoseklumą, visų pirma bendruose regioninių jūrų vandenyse.

- Įtraukti ES agentūras. Susijusių ES agentūrų vykdoma rėmimo ir koordinavimo veikla labai svarbi jų vartotojų bendrijoms. Prireikus agentūros galėtų būti ir informacijos mainų centrai.

3 principas. Civilinių ir karinių valdžios institucijų informacijos mainai

Civilinės ir karinės valdžios institucijos, nenorėdamos iš naujo rinkti jau surinktų duomenų ir siekdamos veikti kuo ekonomiškiau, informacija apie priežiūrą turėtų dalytis. Atsižvelgiant į skirtingą jų paskirtį ir įgaliojimus, tam reikėtų nustatyti bendrus standartus ir tvarką, susijusius su prieiga prie reikiamos informacijos ir tos informacijos naudojimu. Tik taip būtų sudarytos sąlygos dvikrypčiams informacijos mainams.

Svarstytini klausimai

12. Atsižvelgiant į nacionaliniais ir Bendrijos teisės aktais nustatytas nacionalinių, regioninių ir tarptautinių valdžios institucijų atsakomybės ir kompetencijos sritis, valstybių narių karinių pajėgų parama civilinėms valdžios institucijoms, vykdančioms jūrų saugos ir vidaus saugumo misijas, yra labai svarbi, todėl būtina gerinti visų susijusių dalyvių sąveiką ir sąsajas. Ne mažiau svarbūs karinių operacijų vykdytojams gali būti civilinių valdžios institucijų surinkti duomenys.

13. Pagal nacionalinius ir Bendrijos teisės aktus būtina vadovautis veiklos tarptautiniuose vandenyse taisyklėmis ir turėti atitinkamų galimybių. Vis plačiau pripažįstama, kad didelės skiriamosios gebos palydovinių vaizdų rinkimo ir analizės technologijos, taip pat baražavimas, automatiškai valdomos platformos, povandeninių garsų nustatymas ir analizė yra naudingi ir civilinėms reikmėms, nors iki šiol tai paprastai priskiriama gynybos pajėgumui. Kita vertus, naudodamosi bendra dalijimosi informacija aplinka civilių vartotojų bendrijos gali suteikti nemažai susijusios informacijos gynybos bendrijai ir taip padėti jai kurti bendrą padėties jūroje vaizdą.

Rekomendacijos

14. Geriau koordinuoti veiksmus . Kad kuriant bendrą dalijimosi informacija aplinką būtų pasiekti minėti tikslai, Europos Komisijos, valstybių narių ir tų partnerių, kuriuos Europos gynybos bendrija gali šiuo tikslu nurodyti, veiksmai turėtų būti geriau koordinuojami ir derinami. Geriau koordinuojamais veiksmais paveikti politikos kryptis bus stengiamasi atsižvelgiant į kiekvienos vartotojų bendrijos teisinį pagrindą.

15. Visose bendrijose veiksmingiau naudoti priežiūros priemones . Prieigos teisę turintiems ir jūrų priežiūrą vykdantiems patvirtintiems civilinių ir karinių institucijų vartotojams turėtų būti suteikta galimybė užsisakyti ir gauti Europoje naudojamų priežiūros priemonių duomenis. Techniniu lygmeniu būtinos bendros taisyklės, kad prireikus būtų galima informacija dalytis, ją kaupti ir pateikti atskiriems vartotojams.

16. Naudoti palydovinius duomenis. Europa šiuo metu plėtoja savą Žemės stebėjimo naudojantis Pasauline aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema (GMES) pajėgumą. Geresnė einamosios informacijos apie padėtį jūroje sklaida panaudojant palydovų teikiamas galimybes gali padėti civilinėms ir karinėms valdžios institucijoms vykdyti jūrų eismo, jūros taršos ir kovos su neteisėta veikla jūroje stebėjimo operacijas. Jau šiandien jūros tarša stebima iš palydovų, o tai yra EMSA valdomos CleanSeaNet sistemos dalis. Šios problemos sprendžiamos ir naudojant GMES – sistemą, kuri padeda plėtoti taikomąsias programas ES jūrų išorės sienų priežiūros srityse ir vykdyti ES išorinius veiksmus.

4 principas. Specialiosios teisinės nuostatos

Siekiant sukurti bendrą dalijimosi informacija aplinką, ES ir tarptautiniuose teisės aktuose reikėtų apibrėžti kliūtis, kurių gali kilti keičiantis stebėjimo ir priežiūros duomenimis. Norint tas kliūtis pašalinti, deramas dėmesys turėtų būti skiriamas, be kita ko, duomenų konfidencialumo, intelektinės nuosavybės teisių, asmens duomenų apsaugos ir duomenų nuosavybės teisių klausimams, vadovaujantis nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais.

Svarstytini klausimai

17. Asmens duomenų apdorojimas. Ankstesniuose skyriuose minėta įvairių sričių veikla gali būti susijusi su asmens duomenų apdorojimu. Naudojantis bendra dalijimosi informacija aplinka būtina vadovautis teisės aktais, kuriais Europos Sąjungoje reglamentuojama asmens duomenų apsauga[13]. Asmens duomenys turėtų būti renkami siekiant teisėto tikslo, o naudojami ir perduodami – siekiant tikslo, suderinamo su pirminiu tų duomenų rinkimo tikslu.

18. Konfidencialumo reikalavimai. Didelė ataskaitinių ir priežiūros duomenų dalis yra ir (arba) turi būti laikoma konfidencialia (komercine) informacija. Labiausiai užtikrinti konfidencialumą trukdo tai, kad kai kurioms svarbiausioms stebėjimo ir priežiūros priemonėms taikomos konfidencialumo nuostatos yra neišsamios. Todėl apdorojant ir vėliau perduodant šio tipo duomenis bus reikalaujama užtikrinti, kad jų gavėjams būtų vienodai taikomi konfidencialumo ir profesinių paslapčių saugojimo įpareigojimai, pavyzdžiui, kaip galiojančios nuostatos taikomos tolimojo laivų identifikavimo ir sekimo (LRIT) sistemai.

19. Dalijimasis civiliniais ir kariniais duomenimis. Kadangi numatoma, kad informacija keisis įvairios valdžios institucijos (įskaitant karines), turi būti ir toliau sprendžiama, kaip būtų galima užtikrinti įslaptintos informacijos, konfidencialių verslo duomenų ir informacijos, susijusios su kriminaliniais tyrimais ir asmens duomenų apsauga, suderinamumą.

Rekomendacijos

20. Siekiant visiems susijusiems dalyviams užtikrinti teisinį tikrumą, siūloma nustatyti, kad vadovaujantis principu „būtina žinoti“ kiekvienas mechanizmas, naudojamas kaip priemonė tarptautiniams įvairiose duomenų bazėse sukauptų duomenų mainams, turėtų aiškų teisinį pagrindą. Šiuo tikslu reikėtų apibrėžti bent susijusių duomenų pobūdį, duomenų teikėjų pajėgumą, duomenų mainų tikslus (ir metodus) ir galimus jų gavėjus, taip pat prireikus pasirūpinti reikiamomis saugos priemonėmis, susijusiomis su (tam tikrų) duomenų konfidencialumu, saugumu ir asmens duomenų apsauga, ir atsižvelgti į ES lygmeniu galiojančias teisines nuostatas ir naudojamas operacines sistemas.

21. Bendrasis duomenų apsaugos teisinis pagrindas kol kas netaikomas asmens duomenų apdorojimui karinėms, valstybės saugumo ir baudžiamosios teisės vykdymo reikmėms. Tačiau specifiniuose šių sričių teisės aktuose duomenų apsaugos klausimas tiek Bendrijos, tiek valstybių narių lygmeniu gali būti aptariamas ad hoc .[14] Todėl, jei galimybė dalytis asmens duomenimis būtų suteikta toms valdžios institucijoms, kurioms galiojantis duomenų apsaugos teisinis pagrindas taikomas (pavyzdžiui, žuvininkystės), ir toms, kurioms (kol kas) šis teisinis pagrindas netaikomas (pavyzdžiui, karinėms ar valstybės saugumo), reikėtų papildomų saugos priemonių.

PERSPEKTYVOS

Aptartaisiais svarbiausiais ES jūrų sričiai skirtos bendros dalijimosi informacija aplinkos kūrimo principais siekiama paskatinti svarstymą tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu. Ši veikla turės aprėpti visas vartotojų bendrijas, kad būtų galima aiškiai apibrėžti jų poreikius ir nustatyti politikos galimybes tiems poreikiams patenkinti. Šiuo tikslu ketindamos parengti jūrų priežiūros ataskaitą, Komisijos tarnybos pagal įgaliojimus bendradarbiauja su specialia Europos gynybos agentūros ekspertų grupe (angl. Wise Pen Team ).

Kad vadovaujantis esamu teisiniu pagrindu būtų galima rasti naujų sprendimų, siūloma užtikrinti nuolatinį sistemišką įvairių ES valstybių narių civilinių ir karinių sričių atstovų bendradarbiavimą. Taip koordinuojant veiksmus būtų galima pagerinti esamų civilinių ir karinių sistemų sąveiką ir sąsajas.

Siūloma, kad bendrą dalijimosi informacija aplinką, atsižvelgdama į kitą šiuo metu sektorių grupių ir komitetų pagal atitinkamus įgaliojimus vykdomą veiklą, kurtų Komisijos sudaryta valstybių narių jūrų priežiūros integravimo ekspertų grupė. Visų pirma, atsižvelgdama į įvairių šalių taikomą teisinį pagrindą ir išnagrinėjusi su tvarka ir technologijomis siejamas problemas, dėl kurių informacija negalėtų būti dalijamasi sklandžiai, ši ekspertų grupė spręstų skirtingų sektorių sistemų informacijos mainų struktūros klausimą.

Bendros dalijimosi informacija aplinkos kūrimas neturėtų trukdyti esamų ir planuojamų sektorių informacinių sistemų plėtros, įskaitant jų kūrimą, jei bus atsižvelgiama į sąveikos, kuria užtikrinama galimybė vykdyti informacijos mainus su kitomis susijusiomis sistemomis, būtinybę.

Vadovaujantis požiūriu, kad tam tikri veiksmai gali būti kartojami, svarbiausi principai gali būti peržiūrimi, ypač sulaukus trijų toliau nurodytų projektų, kurie bus vykdomi siekiant įvertinti vartotojų iš skirtingų valstybių narių ir vartotojų bendrijų gebėjimą keistis informacija, rezultatų:

22. Bandomasis projektas, susijęs su jūrų priežiūros integravimu Viduržemio jūroje ir jos Atlanto vandenyno prieigose[15]. Šio dvejų metų trukmės projekto tikslas – patikrinti šešių nurodyto regiono valstybių narių gebėjimą keistis jūrų priežiūros informacija, susijusia su sienų kontrole, kova su prekyba narkotikais, kova su terorizmu, kova su neteisėtų prekių kontrabanda ir jūros taršos prevencija. Tikimasi, kad projektas bus pradėtas įgyvendinti 2009 m. pabaigoje.

23. Bandomasis projektas, susijęs su jūrų priežiūros integravimu Šiaurės Europos jūrų baseinuose[16]. Jo tikslai ir trukmė panašūs į pirmiau minėto Viduržemio jūros projekto.

24. Pagal Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programos 2010 m. darbo programą (saugumo tema) paskelbtas kvietimas teikti paraiškas pagal demonstracinę programą, kurios tikslas – plačiu mastu integruoti, patvirtinti ir demonstruoti jūrų sienų priežiūros sistemų sistemos sprendimą. Pagrindiniai aptarti klausimai – mažų laivų aptikimas, informacijos sintezė siekiant nustatyti anomalijas, sąveika ir prieinamumas. Sprendimas bus išbandytas pasirinktoje teritorijoje už jūros išorės sienos ir pagal gautus techninius rezultatus bus sprendžiama dėl tolesnio ES jūrų sričiai skirtos bendros dalijimosi informacija aplinkos kūrimo. Be to, kaip Septintosios bendrosios programos kosmoso temos dalis, buvo paskelbtas kvietimas teikti paraiškas vystyti ikioperacinį GMES jūrų priežiūros pajėgumą.

Papildomų ES iniciatyvų, susijusių su jūrų priežiūros integravimu, sąrašas pateikiamas prie šio komunikato pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente.

IšVADOS

Integruotas požiūris į jūrų priežiūrą padėtų už jūrų priežiūros veiklą atsakingoms valdžios institucijoms dirbti veiksmingiau, nes juo vadovaudamosi jos turėtų galimybę naudoti daugiau savo pareigoms vykdyti reikalingų priemonių ir informacijos. Tai padėtų veiksmingiau vykdyti operacijas ir sumažinti veiklos išlaidų. Taupyti ES lygmeniu labai svarbu, ypač atsižvelgiant į tai, kad vis dažniau tenka nustatyti, identifikuoti, susekti ir sulaikyti, be kita ko, sieną neteisėtai kertančius ar neteisėtai žvejojančius asmenis, taip pat siekiant užkirsti kelią avarijoms jūroje, apsaugoti aplinką ir sudaryti palankesnes sąlygas prekybai. Šios veiklos rezultatai padės gerinti nacionalinį saugumą, jūrų saugumą ir saugą, jūrų aplinkos apsaugą, sienų kontrolę ir apskritai bus naudingi visai teisėsaugai.

Todėl Komisija ragina Tarybą, Europos Parlamentą, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą ir Regionų komitetą:

- pritarti šiame komunikate išdėstytiems tikslams,

- atsižvelgiant į atsakomybės sritis pritarti siūlomam požiūriui.

[1] COM (2007) 575 galutinis, 2007 10 10.

[2] COM (2008) 68 galutinis, 2008 2 13, p. 9.

[3] Direktyva 2009/17/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2002/59/EB, įdiegiančią Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą, OL L 131, 2009 5 28, p. 101. Tiek pat aktualus ir 2004 m. kovo 31 d. Reglamentas (EB) Nr. 725/2004 dėl laivų ir uostų įrenginių apsaugos stiprinimo, OL L 129, 2004 4 29, p. 6.

[4] Visos ES jūrų sričiai priklausančios teritorijos tiesiogiai ar netiesiogiai veikia ES politiką ir interesus, bet ne visos jos patenka į ES kompetencijos sritį.

[5] Pvz., EMSA valdomi projektai SafeSeaNet, CleanseaNet, Europos Sąjungos tolimojo laivų identifikavimo ir sekimo (LRIT) duomenų centras.

[6] Sąvokų ir santrumpų žodynėlis pateikiamas prie šio komunikato pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente.

[7] Pvz., automatinio identifikavimo sistema (AIS), tolimojo laivų identifikavimo ir sekimo (LRIT) sistema.

[8] Pvz., Bendradarbiavimas Baltijos jūros regiono sienų kontrolės srityje (BSRBCC), Juodosios jūros sienų koordinavimas (BSBC).

[9] Pvz., SafeSeaNet, Europos Sąjungos tolimojo laivų identifikavimo ir sekimo (LRIT) duomenų centras, CleanSeaNet, laivų stebėjimo sistema (VMS), Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR).

[10] Pvz., Jūrų saugos ir saugumo informacinė sistema (MSSIS), virtualus regioninis jūrų eismo centras (VR-MTC), Bendradarbiavimas jūrų priežiūros srityje Baltijos jūroje ir prieigose (SUCBAS).

[11] Pvz., Jūrų analizės ir operacijų centras kovai su prekyba narkotikais (MAOC-N), Kovos su prekyba narkotikais koordinavimo centras (CeCLAD), FRONTEX informacinė sistema.

[12] Tarybos direktyva 2002/59/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2009/17/EB (22a straipsnis).

[13] Direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31.) ir nacionalinės nuostatos, kuriomis ji įgyvendinama; Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1.); 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108). Prie šios konvencijos pridedamas Papildomas protokolas dėl priežiūros institucijų ir valstybės sienas kertančių duomenų srautų (ETS Nr. 181, 2001 m. lapkričio 8 d.) ir 1987 m. rugsėjo 17 d. Europos Tarybos rekomendacija Nr. R (87) 15, reglamentuojanti asmens duomenų naudojimą policijos sektoriuje.

[14] 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos, OL L 350, 2008 12 30, p. 60.

[15] Kvietimas teikti paraiškas MARE/2008/13.

[16] Kvietimas teikti paraiškas MARE/2009/41.