28.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 94/243

(1)

atsižvelgiant į 2011 m. birželio 27 d. Komisijos tarnybų darbinio dokumento „Vertinimo ataskaita: ES viešojo pirkimo teisės aktų poveikis ir veiksmingumas“ rezultatus atrodo tikslinga išlaikyti taisykles dėl vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose veikiančių subjektų vykdomų pirkimų, nes nacionalinės valdžios institucijos ir toliau gali daryti įtaką šių subjektų elgesiui, įskaitant dalyvavimą jų kapitalo valdyme ir atstovavimą tokių subjektų administravimo, valdymo ar priežiūros organuose. Kita priežastis toliau reglamentuoti tuose sektoriuose vykdomus pirkimus yra rinkų, kuriose veikia tų sektorių subjektai, uždarumas dėl valstybių narių teikiamų specialiųjų ar išimtinių teisių, susijusių su atitinkamai paslaugai teikti reikalingų prekių tiekimu, paslaugų teikimu ar tinklų eksploatavimu;

(2)

siekiant užtikrinti, kad vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose veikiančių subjektų vykdomi pirkimai būtų atverti konkurencijai, turėtų būti parengtos nuostatos dėl pirkimų procedūrų koordinavimo, kai sutarčių vertė viršija tam tikrą ribą. Toks koordinavimas yra būtinas siekiant užtikrinti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) principų, visų pirma laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas, taip pat iš jų kylančių principų, pavyzdžiui, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, veikimą. Atsižvelgiant į paveikiamų sektorių pobūdį, pirkimo procedūrų koordinavimu Sąjungos lygiu, kad be to, kad būtų užtikrintas tų principų taikymas, turėtų būti nustatyta geros komercinės praktikos sistema ir turėtų būti sudarytos sąlygos kuo didesniam lankstumui;

(3)

jeigu pirkimo vertė nesiekia nustatytų vertės ribų, nuo kurių turi būti taikomos nuostatos dėl koordinavimo Sąjungos lygiu, rekomenduojama atsižvelgti į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką dėl tinkamo SESV nustatytų taisyklių ir principų taikymo;

(4)

strategijoje „Europa 2020“, nustatytoje 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikate „Europa 2020: Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (toliau – strategija „Europa 2020 pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui“), viešiesiems pirkimams tenka svarbus vaidmuo kaip vienai iš rinkos priemonių, naudotinų siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo kartu užtikrinant efektyviausią viešųjų lėšų naudojimą. Tuo tikslu reikėtų persvarstyti ir modernizuoti viešųjų pirkimų taisykles, priimtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/17/EB (4) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/18/EB (5), kad būtų padidintas viešųjų išlaidų efektyvumas, visų pirma sudarant palankesnes sąlygas mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVI) dalyvavimui viešuosiuose pirkimuose, ir kad perkantiesiems subjektams būtų suteikta galimybė geriau pasinaudoti viešųjų pirkimų teikiamomis galimybėmis siekiant bendrų visuomenės tikslų. Taip pat reikia išaiškinti svarbiausias sąvokas ir koncepcijas, kad būtų užtikrintas didesnis teisinis tikrumas ir įtraukti tam tikri tvirtai nusistovėjusios susijusios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos aspektai;

(5)

įgyvendinant šią direktyvą reikėtų atsižvelgti į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (6), visų pirma pasirenkant ryšio priemones ir nustatant technines specifikacijas, sutarties skyrimo kriterijus ir sutarties įvykdymo sąlygas;

(6)

pirkimo sąvoką reikėtų kuo labiau suderinti su sąvoka, taikoma pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES (7), deramai atsižvelgiant į sektorių, kuriems taikoma ši direktyva, specifiką;

(7)

reikėtų priminti, kad nė viena šios direktyvos nuostata neįpareigoja valstybių narių sudaryti paslaugų, kurias jos nori teikti pačios, teikimo sutarčių arba naudotis išorės paslaugomis, arba teikimą organizuoti kitu būdu nei vykdant pirkimą, kaip apibrėžta šioje direktyvoje. Ši direktyva neturėtų būti taikoma įstatymais, kitais teisės aktais ar darbo sutartims grindžiamų paslaugų teikimui. Kai kuriose valstybėse narėse tai galėtų būti, pavyzdžiui, tam tikrų paslaugų teikimas bendruomenei, pavyzdžiui, geriamojo vandens tiekimas;

(8)

taip pat tikslinga priminti, kad ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių socialinės apsaugos teisės aktams. Taip pat joje neturėtų būti nagrinėjamas bendrojo ekonominio intereso paslaugų, kurias patikėta teikti tik viešiesiems ar privatiesiems subjektams, liberalizavimo ar paslaugas teikiančių viešųjų subjektų privatizavimo klausimas.

Taip pat turėtų būti priminta, kad valstybės narės gali laisvai pasirinkti būdą, kaip organizuoti privalomųjų socialinių paslaugų arba kitų paslaugų (kaip antai, pašto paslaugų) teikimą – ar jas teikti kaip bendrojo ekonominio intereso paslaugas, ar kaip bendrojo intereso neekonomines paslaugas, ar kaip šių dviejų rūšių paslaugų derinį. Tikslinga paaiškinti, kad ši direktyva neturėtų būti taikoma bendrojo intereso neekonominėms paslaugoms;

(9)

galiausiai turėtų būti priminta, kad ši direktyva nedaro poveikio nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų teisei laisvai spręsti, laikantis Sąjungos teisės, kaip apibrėžti bendrojo ekonominio intereso paslaugas, teisei nustatyti jų taikymo sritį ir teiktinos paslaugos ypatybes, įskaitant visas su paslaugos kokybe susijusias sąlygas, kad būtų įvykdyti jų viešosios politikos tikslai, kurių ja siekiama. Taip pat ši direktyva neturėtų daryti poveikio nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų įgaliojimams pagal SESV 14 straipsnį ir Protokolą Nr. 26 dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų, pridėtą prie SESV ir Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis), teikti, pavesti teikti ir finansuoti bendrojo ekonominio intereso paslaugas. Be to, šioje direktyvoje nenagrinėjami bendrojo ekonominio intereso paslaugų finansavimo klausimai ir valstybių narių pagal Sąjungos konkurencijos taisykles suteiktos paramos, visų pirma socialinėje srityje, sistemos;

(10)

sutartis turėtų būti laikoma darbų pirkimo sutartimi tik tuomet, kai jos dalykas yra veiklos rūšių, išvardytų I priede, vykdymas, net jei sutartis apima ir kitų paslaugų, kurių reikia norint atlikti tokias veiklas, teikimą. Paslaugų pirkimo sutartys, ypač susijusios su nuosavybės valdymo paslaugomis, tam tikromis aplinkybėmis gali apimti ir darbus. Vis dėlto jeigu šie darbai nėra esminiai sutarties pagrindinio dalyko atžvilgiu ir yra galimas jo padarinys ar papildymas, tai, kad šie darbai įtraukti į sutartį, nėra pagrindas paslaugų pirkimo sutartį laikyti darbų pirkimo sutartimi.

Vis dėlto, atsižvelgiant į darbų pirkimo sutarčių įvairovę, perkantieji subjektai turėtų numatyti galimybę skirti darbų projektavimo ir atlikimo sutartis tiek atskirai, tiek kartu. Šia direktyva nesiekiama nustatyti, kada sutartys turi būti skiriamos atskirai, kada kartu;

(11)

darbui, atitinkančiam perkančiojo subjekto nustatytus reikalavimus, atlikti reikia, kad tas subjektas būtų ėmęsis priemonių to darbo pobūdžiui apibrėžti arba bent turėjęs lemiamos įtakos jo projektui. Tai, kad rangovas įvykdo visus darbus arba jų dalį savo priemonėmis arba užtikrina, kad jie būtų įvykdyti kitomis priemonėmis, neturėtų tapti priežastimi pakeisti sutarties klasifikacijos kaip darbų pirkimo sutarties, jeigu tik rangovas prisiima tiesioginę ar netiesioginę teisiškai vykdytiną pareigą užtikrinti, kad darbai bus įvykdyti;

(12)

sąvoka „perkančiosios organizacijos“ ir ypač sąvoka „viešosios teisės reglamentuojami subjektai“ buvo ne kartą nagrinėtos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje. Siekiant paaiškinti, kad šios direktyvos taikymo sritis ratione personae turėtų likti nepakitusi, tikslinga laikytis apibrėžčių, kuriomis rėmėsi Teismas, ir įtraukti tam tikrus toje teismų praktikoje duotus paaiškinimus pačioms apibrėžtims suprasti nesiekiant keisti teismų praktikoje išplėtotos koncepcijos supratimo.

Tuo tikslu reikėtų paaiškinti, kad subjektas, kuris vykdo veiklą įprastinėmis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir vykdydamas savo veiklą patiria nuostolių, neturėtų būti laikomas „viešosios teisės reglamentuojamu subjektu“, nes gali būti manoma, kad bendrojo intereso poreikiai, kuriems patenkinti jis įsteigtas arba kuriuos patenkinti jam nustatytas tikslas, yra pramoninio arba komercinio pobūdžio. Panašiai, su atitinkamo subjekto finansavimo kilme susijusi sąlyga taip pat buvo nagrinėjama teismų praktikoje, kurioje išaiškinta, inter alia, kad būti finansuota „didžiąja dalimi“ reiškia daugiau nei pusę sumos ir kad toks finansavimas gali apimti naudotojų mokėjimus, kurie nustatomi, apskaičiuojami ir surenkami pagal viešosios teisės taisykles;

(13)

mišriųjų sutarčių atveju taikytinos taisyklės turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į pagrindinį sutarties dalyką, jeigu objektyviai negalima atskirti sutartį sudarančių skirtingų dalių. Todėl reikėtų paaiškinti, kaip perkantieji subjektai turėtų nustatyti, ar skirtingas dalis galima atskirti, ar negalima. Toks paaiškinimas turėtų būti pagrįstas susijusia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teismų praktika. Turėtų būti nusprendžiama kiekvienu atskiru atveju, laikantis nuostatos, kad išreikštų ar numanomų perkančiojo subjekto ketinimų laikyti tam tikrus mišriosios sutarties aspektus neatskiriamais neturėtų pakakti, nes jie turėtų būti paremti objektyviais įrodymais, kuriais galima pagrįsti šiuos ketinimus ir nustatyti, kad yra poreikis sudaryti vieną sutartį. Pavyzdžiui, toks pagrįstas poreikis sudaryti vieną sutartį galėtų būti vieno pastato statybos atveju, jeigu viena to pastato dalis būtų numatyta tiesioginiam atitinkamo perkančiojo subjekto naudojimui, o kita dalis būtų numatyta valdyti koncesijos pagrindu, pavyzdžiui, siekiant įrengti visuomenei skirtą automobilių stovėjimo aikštelę. Turėtų būti paaiškinta, kad poreikis sudaryti vieną sutartį gali kilti tiek dėl techninio, tiek dėl ekonominio pobūdžio priežasčių;

(14)

mišriųjų sutarčių, kurias galima atskirti, atveju perkantieji subjektai visada turi teisę skirti atskiras sutartis atskiroms mišriosios sutarties dalims; tokiu atveju kiekvienai atskirai daliai taikytinos nuostatos turėtų būti nustatomos tik atsižvelgiant į tos konkrečios sutarties charakteristikas. Kita vertus, perkantiesiems subjektams nusprendus įtraukti į pirkimą kitus elementus, kad ir kokia būtų jų vertė ir kad ir kokia būtų teisinė tvarka, kuri kitu atveju būtų buvusi taikoma papildomiems elementams, pagrindinis principas turėtų būti toks: tais atvejais, kai sutartis turėtų būti skiriama pagal šios direktyvos nuostatas, jeigu ji skiriama atskirai, tada ši direktyva turėtų ir toliau būti taikoma visai mišriajai sutarčiai;

(15)

vis dėlto speciali nuostata turėtų būti nustatyta mišriosioms sutartims, apimančioms gynybos ar saugumo aspektus arba dalis, kurioms SESV netaikoma. Tokiais atvejais ši direktyva galėtų būti netaikoma su sąlyga, kad vienos sutarties skyrimas yra pateisinamas dėl objektyvių priežasčių ir kad sprendimas skirti vieną sutartį yra priimtas ne tam, kad sutartims nebūtų taikoma ši direktyva arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB (8). Turėtų būti paaiškinta, kad perkantiesiems subjektams neturėtų būti užkirtas kelias pasirinkti tam tikroms mišriosioms sutartims taikyti ne Direktyvą 2009/81/EB, o šią direktyvą;

(16)

be to, sutartys galėtų būti skiriamos kelių veiklos rūšių, kurioms gali būti taikoma skirtinga teisinė tvarka, reikalavimams vykdyti. Turėtų būti paaiškinta, kad vienai sutarčiai, kuria siekiama aprėpti keletą veiklos rūšių, taikytiną teisinę tvarką turėtų reglamentuoti taisyklės, taikytinos veiklai, kuriai ji visų pirma skirta. Veiklą, kuriai sutartis visų pirma skirta, galima nustatyti remiantis reikalavimų, kuriuos turi atitikti konkreti sutartis, analize, kurią atlieka perkantysis subjektas siekdamas apskaičiuoti sutarties vertę ir parengti pirkimo dokumentus. Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, įsigyjant vieną įrenginį kelių rūšių veiklai vykdyti, kai nėra informacijos, iš kurios būtų galima spręsti, kokiu mastu kiekvienai veiklos rūšiai įrenginys būtų naudojamas, gali būti neįmanoma objektyviai nustatyti, kurios rūšies veiklai sutartis visų pirma skirta. Reikėtų nurodyti tokiais atvejais taikytinas taisykles;

(17)

turėtų būti paaiškinta, kad sąvoka „ekonominės veiklos vykdytojai“ turėtų būti aiškinama plačiai, įtraukiant visus asmenis ir (arba) subjektus, kurie rinkoje siūlosi vykdyti darbus, tiekti produktus ar teikti paslaugas, neatsižvelgiant į teisinę formą, kurią jie pasirinko savo veiklai vykdyti. Taigi, įmonės, filialai, patronuojamosios įmonės, partnerystės, kooperatinės bendrovės, ribotos turtinės atsakomybės akcinės bendrovės, universitetai (tiek valstybiniai, tiek privatūs), taip pat kitų rūšių subjektai nei fiziniai asmenys turėtų visais atvejais visi patekti į ekonominės veiklos vykdytojo sąvoką, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra „juridiniai asmenys“;

(18)

turėtų būti paaiškinta, kad ekonominės veiklos vykdytojų grupės, įskaitant į laikinas asociacijas susibūrusias grupes, gali dalyvauti sutarties skyrimo procedūrose, nebūtinai iš šių grupių reikalaujant turėti specialią teisinę formą. Tiek, kiek būtina, pavyzdžiui, kai keliamas bendrosios ir individualiosios atsakomybės reikalavimas, skyrus tokioms grupėms sutartį iš jų gali būti pareikalauta turėti specialią formą.

Taip pat turėtų būti paaiškinta, kad perkantieji subjektai turėtų galėti aiškiai nustatyti, kokiu būdu ekonominės veiklos vykdytojų grupės turi įvykdyti šioje direktyvoje nustatytus kvalifikacijos vertinimo ir kokybinės atrankos kriterijus ir reikalavimus, keliamus savarankiškai dalyvaujantiems ekonominės veiklos vykdytojams.

Ekonominės veiklos vykdytojų grupėms skirtų sutarčių vykdymui gali tekti nustatyti tokias sąlygas, kokios atskiriems dalyviams nekeliamos. Tokios sąlygos, kurios turėtų būti pateisinamos dėl objektyvių priežasčių ir turėtų būti proporcingos, galėtų, pavyzdžiui, apimti reikalavimą paskirti bendrą atstovą arba pagrindinį partnerį pirkimo procedūros tikslais, arba reikalavimą pateikti informaciją apie grupės sudėtį;

(19)

siekiant užtikrinti tikrą rinkos atvėrimą ir tinkamą pirkimo taisyklių taikymo vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose pusiausvyrą, reikia, kad subjektai, kuriems taikoma ši direktyva, būtų identifikuojami ne pagal juridinį statusą, o pagal kitus požymius. Todėl reikėtų užtikrinti, kad būtų išlaikytas viešajame ir privačiajame sektoriuose veiklą vykdančių perkančiųjų subjektų lygiateisiškumas. Taip pat būtina užtikrinti, laikantis SESV 345 straipsnio, kad nebūtų daromas poveikis turto nuosavybės sistemą reglamentuojančioms taisyklėms valstybėse narėse;

(20)

nustatant šios direktyvos taikymo sritį itin svarbi yra specialiųjų ar išimtinių teisių sąvoka, nes subjektams, kurie nėra nei perkančiosios organizacijos, nei viešosios įmonės, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, šios direktyvos nuostatos taikomos tik tokiu mastu, kiek jie vykdo vienos iš šiomis teisėmis grindžiamų rūšių veiklą. Todėl tikslinga paaiškinti, kad teisės, kurios buvo suteiktos taikant objektyviais kriterijais grindžiamą procedūrą, visų pirma vadovaujantis Sąjungos teisės aktais, kurios atžvilgiu užtikrintas pakankamas viešumas, nėra laikomos specialiosiomis arba išimtinėmis teisėmis šios direktyvos tikslais.

Tie teisės aktai turėtų apimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/73/EB (9), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/72/EB (10), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/67/EB (11), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/22/EB (12) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1370/2007 (13).

Taip pat turėtų būti paaiškinta, kad tas teisės aktų sąrašas nėra baigtinis ir kad teisės, suteiktos bet kuria, taip pat ir koncesijų, forma, kurios buvo suteiktos taikant kitas objektyviais kriterijais grindžiamas procedūras ir kurių atžvilgiu užtikrintas pakankamas viešumas, nėra laikomos specialiosiomis arba išimtinėmis teisėmis siekiant nustatyti šios direktyvos taikymo sritį ratione personae. Išimtinių teisių koncepcija taip pat turėtų būti remiamasi nustatant, ar derybų be išankstinio kvietimo dalyvauti konkurse naudojimas būtų pateisinamas dėl to, kad dėl tam tikrų išimtinių teisių apsaugos atlikti darbus, tiekti prekes arba teikti paslaugas gali tik konkretus ekonominės veiklos vykdytojas.

Tačiau, atsižvelgiant į šių nuostatų skirtingą ratio legis, reikėtų paaiškinti, kad išimtinių teisių sąvoka nebūtinai turi turėti tą pačią reikšmę šiuose dviejuose kontekstuose. Taigi, reikėtų paaiškinti, kad subjektas, kuriam, taikant objektyviais kriterijais grindžiamą procedūrą, kurios atžvilgiu užtikrintas pakankamas skaidrumas, suteikta išimtinė teisė teikti tam tikrą paslaugą konkrečioje geografinėje vietovėje, pats nebūtų perkantysis subjektas (jeigu tai yra privatus subjektas), tačiau vis dėlto būtų vienintelis subjektas, kuris galėtų teikti atitinkamą paslaugą toje vietovėje;

(21)

tam tikri subjektai vykdo veiklą tiek šilumos, tiek aušinimo energijos gamybos, perdavimo arba paskirstymo srityse. Gali atsirasti tam tikro netikrumo dėl to, kurios taisyklės taikomos su šiluma, o kurios – su aušinimu susijusiai veiklai. Todėl reikėtų paaiškinti, kad ši direktyva yra taikoma perkančiosioms organizacijoms, viešosioms įmonėms ir privačioms bendrovėms, vykdančioms veiklą šilumos ūkio sektoriuje, tačiau privačių įmonių atveju taikoma papildoma sąlyga, kad veikla turi būti vykdoma remiantis specialiosiomis ar išimtinėmis teisėmis. Kita vertus, aušinimo srityje veiklą vykdančioms perkančiosioms organizacijoms taikomos Direktyvoje 2014/24/ES nustatytos taisyklės, o viešosioms įmonėms ir privačioms įmonėms, nepaisant to, ar privačios įmonės veikia remdamosi specialiosiomis ar išimtinėmis teisėmis, viešųjų pirkimų taisyklės netaikomos. Galiausiai reikėtų paaiškinti, kad ir šilumos tiekimo, ir aušinimo sutartims vykdyti skiriamos sutartys turėtų būti išnagrinėtos pagal kelių rūšių veiklos vykdymo sutarčių nuostatas, kad būtų nustatyta, kuriomis viešųjų pirkimų taisyklėmis (jei jų apskritai reikėtų) bus reglamentuojamas jų skyrimas;

(22)

prieš numatant bet kokius šiam sektoriui taikomus šios direktyvos ir Direktyvos 2014/24/ES taikymo srities pakeitimus, reikėtų išnagrinėti aušinimo sektoriaus padėtį, siekiant gauti pakankamai informacijos, visų pirma apie konkurencingumo padėtį, tarpvalstybinių pirkimų lygį ir suinteresuotųjų subjektų nuomonę. Atsižvelgiant į tai, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/23/ES (14) taikymas šiam sektoriui galėtų padaryti didelį poveikį rinkos atvėrimui, tokį nagrinėjimą būtų tikslinga atlikti vertinant Direktyvos 2014/23/ES poveikį;

(23)

niekaip neketinant išplėsti šios direktyvos taikymo srities, reikėtų paaiškinti, kad kai direktyvoje kalbama apie elektros tiekimą, reiškia, kad ši direktyva taikoma ir elektros gamybai, ir didmeninei bei mažmeninei prekybai elektra;

(24)

geriamojo vandens sektoriuje veikiantys perkantieji subjektai gali vykdyti ir kitokią su vandeniu susijusią veiklą, pavyzdžiui, vykdyti projektus hidraulinės inžinerijos, drėkinimo, žemės sausinimo arba nuotekų šalinimo ir valymo srityse. Tokiu atveju perkantiesiems subjektams turėtų būti suteikta galimybė šioje direktyvoje numatytas pirkimo procedūras taikyti visoms su vandeniu susijusioms jų veiklos rūšims, neišskiriant nei vieno vandens vartojimo ciklo etapo. Tačiau tokios rūšies pirkimo taisyklės, kurias siūloma taikyti produktų tiekimui, nėra tinkamos taikyti vandens pirkimui, atsižvelgiant į tai, kad vandenį reikia pirkti iš šaltinių, esančių netoli tos vietos, kur jis bus naudojamas;

(25)

tikslinga į taikymo sritį neįtraukti pirkimo, vykdomo naftos ir dujų žvalgybos tikslais, nes šiame sektoriuje nuolat nustatomas toks konkurencinis spaudimas, kad Sąjungos pirkimų taisyklėmis nustatyta pirkimų drausmė nebėra reikalinga. Kadangi ši direktyva ir toliau taikoma naftos ir dujų gavybai, gali prireikti atskirti žvalgybos ir gavybos sąvokas. Tai darant turėtų būti laikoma, kad „žvalgyba“ apima veiklą, kurios imamasi siekiant patikrinti, ar konkrečioje zonoje yra naftos ir dujų, ir, jei jų yra, ar jos yra tinkamos naudoti komercinėms reikmėms, o „gavyba“ turėtų būti laikoma naftos ir dujų „gamyba“. Vadovaujantis susijungimo atvejais nusistovėjusia praktika, taip pat turėtų būti laikoma, kad „gamyba“ apima ir „plėtojimą“, t. y. būsimai gamybai tinkamos infrastruktūros (naftos platformų, vamzdynų, terminalų ir kt.) diegimą;

(26)

perkančiosios organizacijos turėtų pasinaudoti visomis pagal nacionalinę teisę turimomis priemonėmis siekdamos užkirsti kelią pirkimo procedūrų iškraipymams, kylantiems dėl interesų konfliktų. Tai, be kita ko, galėtų būti procedūros, skirtos nustatyti interesų konfliktus, užkirsti jiems kelią ir juos šalinti;

(27)

Tarybos sprendimu 94/800/EB (15) visų pirma patvirtinta Pasaulio prekybos organizacijos sutartis dėl viešųjų pirkimų (toliau – SVP). SVP tikslas – nustatyti subalansuotų teisių ir pareigų, susijusių su viešosiomis sutartimis, daugiašalę sistemą, siekiant liberalizuoti ir išplėsti pasaulio prekybą. Sutarčių, kurioms taikomi SVP 3, 4 ir 5 priedai ir Europos Sąjungos I priedėlio Bendrosios pastabos, taip pat kiti susiję Sąjungai privalomi tarptautiniai susitarimai, atveju perkantieji subjektai turėtų vykdyti pagal tuos susitarimus nustatytas pareigas taikydami šią direktyvą tokius susitarimus pasirašiusių trečiųjų šalių ekonominės veiklos vykdytojams;

(28)

SVP taikoma sutartims, kurios viršija tam tikras SVP nustatytas vertės ribas, išreikštas pagal specialiąsias skolinimosi teises. Šioje direktyvoje nustatytos vertės ribos turėtų būti suderintos siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų SVP nustatytų vertės ribų euro ekvivalentus. Be to, reikėtų numatyti eurais išreikštų vertės ribų periodinę peržiūrą, siekiant pagal išimtinai matematinį veiksmą jas pritaikyti prie galimų euro vertės svyravimų tų specialiųjų skolinimosi teisių atžvilgiu.

Be tų periodinių matematinių pritaikymų, kitame jo derybų raunde reikėtų apsvarstyti galimybę padidinti SVP nustatytas vertės ribas.

Taip pat, siekiant išvengti pernelyg daug vertės ribų, tikslinga, nedarant poveikio Sąjungos tarptautiniams įsipareigojimams, ir toliau taikyti tas pačias vertės ribas visiems perkantiesiems subjektams, nepriklausomai nuo to, kuriame sektoriuje jie vykdo veiklą;

(29)

turėtų būti paaiškinta, kad apskaičiuojant sutarties vertę reikia atsižvelgti į visas įplaukas, tiek gautas iš perkančiojo subjekto, tiek iš trečiųjų šalių.

Be to, reikėtų paaiškinti, kad apskaičiuojant vertės ribas, sąvoką „panašios prekės“ reikėtų suprasti kaip produktus, kurie skirti identiškam ar panašiam naudojimui, kaip antai maisto produktų rūšių ar įvairių biuro baldų atveju. Tipiniu atveju tikėtina, kad atitinkamoje srityje veikiantis ekonominės veiklos vykdytojas tokias prekes turės įprastiniame savo produktų asortimente;

(30)

turėtų būti paaiškinta, kad apskaičiuojant konkretaus pirkimo vertę turėtų būti leidžiama vertės apskaičiavimą pagrįsti pirkimo skaidymu į dalis tik tuo atveju, kai tai pateisinama dėl objektyvių priežasčių. Pavyzdžiui, galėtų būti pateisinama apskaičiuoti sutarčių vertes perkančiojo subjekto atskiro veiklos padalinio lygiu, su sąlyga, kad tas padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą. Tokia prielaida galėtų būti daroma, kai tas padalinys savarankiškai vykdo pirkimo procedūras ir priima sprendimus dėl pirkimo, jam yra skirta atskira biudžeto išlaidų kategorija atitinkamiems pirkimams vykdyti, jis savarankiškai sudaro sutartį ir finansuoja ją iš jo turimo biudžeto. Skaidymas į dalis yra nepateisinamas, kai perkantysis subjektas tik organizuoja pirkimą decentralizuotu būdu;

(31)

ši direktyva skirta valstybėms narėms ir netaikoma tarptautinių organizacijų vardu ir sąskaita vykdomiems pirkimams. Vis dėlto reikia paaiškinti, kiek ši direktyva turėtų būti taikoma pirkimams, kuriuos reglamentuoja specialios tarptautinės taisyklės;

(32)

turėtų būti priminta, kad arbitražo ir taikinimo paslaugas, taip pat kitų panašių alternatyvaus ginčų sprendimo formų paslaugas paprastai teikia įstaigos ar asmenys, patvirtinti ar atrinkti tokiu būdu, kuris negali būti reglamentuojamas viešųjų pirkimų taisyklėmis. Turėtų būti paaiškinta, kad ši direktyva netaikoma paslaugų pirkimo sutartims tokių paslaugų teikimo tikslu, neatsižvelgiant į tai, kaip jos vadinamos pagal nacionalinę teisę;

(33)

tam tikras teisines paslaugas teikia paslaugų teikėjai, kuriuos skiria valstybių narių teismai, jos apima teisininkų atstovavimą klientams teismo procesuose, jas privalo teikti notarai arba jos yra susijusios su viešosios valdžios funkcijų vykdymu. Tokias teisines paslaugas paprastai teikia įstaigos ar asmenys, kurie skiriami arba atrenkami tokiu būdu, kuris viešųjų pirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas, kaip antai valstybės prokurorų tam tikrose valstybėse narėse skyrimas. Todėl toms teisinėms paslaugoms ši direktyva turėtų būti netaikoma;

(34)

tikslinga nurodyti, kad šioje direktyvoje nurodomų finansinių priemonių sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžiama kituose vidaus rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose, o atsižvelgiant į neseniai įsteigtą Europos finansinio stabilumo fondą ir Europos stabilumo mechanizmą, reikėtų nustatyti, kad operacijoms, atliekamoms pasitelkiant tą fondą ir tą mechanizmą, ši direktyva turėtų būti netaikoma. Galiausiai reikėtų paaiškinti, kad ši direktyva neturėtų būti taikoma paskoloms, nei susijusioms, nei nesusijusioms su vertybinių popierių ar kitų finansinių priemonių emisija arba su kitomis su tuo susijusiomis operacijomis;

(35)

reikėtų priminti, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1370/2007 (16) 5 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatyta, kad paslaugų pirkimo sutartims ir viešojo keleivinio transporto autobusais ar tramvajais paslaugų pirkimo sutartims taikomos atitinkamai direktyvos 2004/17/EB ir 2004/18/EB, o Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 taikomas paslaugų koncesijoms autobusų ar tramvajų viešojo keleivinio transporto srityje. Be to, reikėtų priminti, kad tas reglamentas toliau taikomas viešojo paslaugų pirkimo sutartims ir paslaugų koncesijoms viešojo keleivinio geležinkelių ar metro transporto srityje. Siekiant paaiškinti šios direktyvos ir Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 santykį, reikėtų atitinkamai aiškiai nustatyti, kad ši direktyva neturėtų būti taikoma paslaugų pirkimo sutartims dėl keleivinio geležinkelių ar metro transporto viešųjų paslaugų teikimo; šių sutarčių skyrimui turėtų būti toliau taikomas tas reglamentas. Tiek, kiek Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 leidžia pagal nacionalinę teisę nukrypti nuo tame reglamente nustatytų taisyklių, valstybės narės turėtų galėti toliau savo nacionalinėje teisėje nustatyti, kad paslaugų pirkimo sutartys dėl keleivinio geležinkelių ar metro transporto viešųjų paslaugų teikimo turi būti skiriamos taikant sutarties skyrimo procedūrą, vykdomą vadovaujantis jų bendrosiomis viešųjų pirkimų taisyklėmis;

(36)

ši direktyva neturėtų būti taikoma tam tikroms ne pelno organizacijų ar asociacijų vykdomoms skubiosios pagalbos paslaugoms, nes tų organizacijų ypatingą pobūdį būtų sunku išsaugoti, jeigu paslaugos teikėjus reikėtų pasirinkti pagal šioje direktyvoje nustatytas procedūras. Vis dėlto tokia išimtis turėtų galioti tik tose srityse, kuriose ji griežtai būtina. Todėl reikėtų aiškiai pabrėžti, kad ši išimtis neturėtų būti taikoma pacientų vežimui skirtoms greitosios pagalbos paslaugoms. Tokiomis aplinkybėmis taip pat būtina paaiškinti, kad Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno (toliau – BVPŽ) grupė 601 „Sausumos transporto paslaugos“ neapima greitosios pagalbos paslaugų, kurios žymimos BVPŽ kodu 8514. Todėl reikėtų paaiškinti, kad paslaugų, kurių BVPŽ kodas yra 85143000–3 ir kurios apima tik pacientų vežimui skirtas greitosios pagalbos paslaugas, teikimui turėtų būti taikomas specialus režimas, nustatytas socialinėms ir kitoms specialioms paslaugoms (toliau – paprastesnis režimas). Todėl mišriosioms sutartims dėl bendrųjų greitosios pagalbos paslaugų teikimo taip pat būtų taikomas paprastesnis režimas, jeigu pacientų vežimui skirtų greitosios pagalbos paslaugų vertė būtų didesnė už kitų greitosios pagalbos paslaugų vertę;

(37)

tam tikrais atvejais gali būti taip, kad perkančioji organizacija arba perkančiųjų organizacijų asociacija yra vienintelis konkrečios paslaugos, kurią teikti ji turi išimtinę teisę pagal SESV atitinkančius įstatymus ir kitus paskelbtus teisės aktus, tiekėjas. Turėtų būti paaiškinta, kad ši direktyva nebūtinai turi būti taikoma paslaugų, kurias teikia ta perkančioji organizacija arba asociacija, pirkimo sutarčių skyrimui;

(38)

kyla didelis teisinis netikrumas dėl to, kiek plačiai viešųjų pirkimų taisyklės turėtų būti taikomos tarp perkančiųjų organizacijų sudaromoms sutartims. Šiuo klausimu aktualią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką valstybės narės ir netgi pačios perkančiosios organizacijos aiškina skirtingai. Kadangi ta teismų praktika būtų vienodai taikytina ir sektoriuose, kuriems taikoma ši direktyva, veiklą vykdančioms viešosioms institucijoms, tikslinga užtikrinti, kad taikomos taisyklės būtų tokios pačios ir būtų aiškinamos vienodai ir pagal šią direktyvą, ir pagal Direktyvą 2014/24/ES;

(39)

daugelis perkančiųjų subjektų yra sudaryti kaip ekonominė grupė, kuri gali apimti kelias atskiras įmones; dažnai kiekviena iš tokių įmonių atlieka specializuotą vaidmenį bendroje ekonominės grupės veikloje. Todėl tikslinga netaikyti direktyvos tam tikroms paslaugų, prekių ir darbų pirkimo sutartims, skiriamoms susijusiai įmonei, jeigu šios įmonės pagrindinė veikla yra tokių paslaugų teikimas, prekių tiekimas ar darbų atlikimas grupei, kuriai ji priklauso, o ne jų siūlymas rinkai. Taip pat tikslinga netaikyti direktyvos tam tikroms paslaugų, prekių ir darbų pirkimo sutartims, perkančiojo subjekto skiriamoms bendrajai įmonei, jeigu tą bendrąją įmonę šios direktyvos taikymo sričiai priklausančios veiklos vykdymo tikslais sudaro keli perkantieji subjektai ir pirmiau minėtas subjektas yra vienas iš jų. Tačiau tikslinga užtikrinti, kad dėl tokio netaikymo nebūtų iškraipoma konkurencija su perkančiaisiais subjektais susijusių įmonių ar bendrųjų įmonių naudai; tikslinga nustatyti tinkamą taisyklių rinkinį, visų pirma dėl didžiausių ribų, kurių neperžengdamos įmonės gali dalį savo apyvartos pasiekti rinkoje ir kurias viršijus joms negalėtų būti skiriamos sutartys be kvietimų dalyvauti konkurse, taip pat dėl bendrųjų įmonių sudėties ir tų bendrųjų įmonių ir perkančiųjų subjektų, iš kurių tos įmonės yra sudarytos, ryšių stabilumo;

(40)

taip pat tikslinga paaiškinti santykį tarp nuostatų, reglamentuojančių viešųjų institucijų bendradarbiavimą, ir nuostatų, reglamentuojančių sutarčių skyrimą susijusioms įmonėms arba bendrųjų įmonių kontekste;

(41)

įmonės turėtų būti laikomos susijusiomis, jeigu perkantysis subjektas ir atitinkama įmonė yra susieti tiesiogine ar netiesiogine lemiama įtaka arba jeigu jiems abiems lemiamą įtaką daro kita įmonė; šiuo atveju per se neturėtų būti atsižvelgiama į privatų dalyvavimą. Turėtų būti galima kuo paprasčiau patikrinti, ar įmonė yra susijusi su atitinkamu perkančiuoju subjektu. Todėl ir atsižvelgiant į tai, kad galimas tokios tiesioginės ar netiesioginės lemiamos įtakos buvimas jau turėjo būti patikrintas siekiant nuspręsti, ar atitinkamų įmonių ir subjektų metinės finansinės ataskaitos turėtų būti konsoliduojamos, visais atvejais, kai jų metinės finansinės ataskaitos konsoliduojamos, turėtų būti laikoma, kad įmonės yra susijusios. Tačiau Sąjungos taisyklės dėl konsoliduotųjų metinių ataskaitų nėra taikomos tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, dėl atitinkamų įmonių dydžio arba dėl to, kad neįvykdytos tam tikros sąlygos, susijusios su jų teisine forma. Tokiais atvejais, kai netaikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES (17), atsižvelgiant į nuosavybę, finansinį dalyvavimą ar tas įmones reglamentuojančias taisykles reikės išnagrinėti, ar egzistuoja tiesioginė ar netiesioginė lemiama įtaka;

(42)

reikėtų skatinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (toliau – MTTP) programų bendrą finansavimą iš pramonės šaltinių. Todėl turėtų būti paaiškinta, kad ši direktyva taikoma tik kai nėra tokio bendro finansavimo ir kai su MTTP susijusios veiklos rezultatais naudojasi atitinkamas perkantysis subjektas. Nereikėtų atmesti galimybės, kad paslaugų teikėjas, kuris vykdė tą veiklą, galėtų viešai paskelbti tos veiklos ataskaitą, tuo tarpu perkantysis subjektas išlaiko išimtinę teisę naudotis MTTP rezultatais vykdydamas savo veiklą. Tačiau fiktyvus keitimasis MTTP rezultatais ar grynai simboliškas dalyvavimas paslaugų teikėjo atlyginime neturėtų užkirsti kelio šios direktyvos taikymui;

(43)

ši direktyva neturėtų būti taikoma nei sutartims, kuriomis ketinama leisti vykdyti veiklą, kuriai taikoma ši direktyva, nei projekto konkursams, rengiamiems siekiant vykdyti tokią veiklą, jeigu ją valstybėje narėje, kurioje ji vykdoma, tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra apribojimų. Todėl tikslinga išlaikyti visiems šios direktyvos taikymo sričiai priklausantiems sektoriams arba jų dalims taikytiną procedūrą, kuria bus suteikta galimybė atsižvelgti į esamo ar būsimo atvėrimo konkurencijai poveikį. Tokia procedūra turėtų būtų suteikta atitinkamiems subjektams teisinio tikrumo, taip pat užtikrintas tinkamas sprendimų priėmimo procesas, kad per trumpą laikotarpį būtų užtikrintas vienodas Sąjungos teisės taikymas šioje srityje. Siekiant teisinio tikrumo reikėtų paaiškinti, kad toliau taikomi visi sprendimai, priimti prieš įsigaliojant šiai direktyvai ir susiję su Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnyje nustatytų atitinkamų nuostatų taikomumu;

(44)

tiesioginis konkurencijos poveikis turėtų būti vertinamas remiantis objektyviais kriterijais, atsižvelgiant į atitinkamo sektoriaus arba jo atitinkamų dalių specifines charakteristikas. Tačiau toks vertinimas yra apribotas dėl taikytinų trumpų terminų ir dėl to, kad jis turi būti grindžiamas Komisijos turima informacija (gauta iš jau prieinamų šaltinių arba surinkta taikant 35 straipsnį), kurios negalima papildyti taikant daugiau laiko reikalaujančius metodus, įskaitant visų pirma atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams skirtas viešas apklausas. Todėl tiesioginio konkurencijos poveikio vertinimas, kurį galima atlikti taikant šią direktyvą, nedaro poveikio visapusiškam konkurencijos teisės aktų taikymui;

(45)

vertinant, ar konkurencija tiesiogiai veikia tam tikrą sektorių arba jo dalis, turėtų būti atsižvelgta į konkrečią vietovę – vadinamąją „atitinkamą geografinę rinką“, kurioje atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai vykdo atitinkamą veiklą ar atitinkamas jos dalis. Kadangi atliekant vertinimą ta sąvoka yra itin svarbi, turėtų būti nustatyta tinkama jos apibrėžtis, grindžiama Sąjungos teisėje taikomomis sąvokomis. Taip pat reikėtų paaiškinti, kad atitinkama geografinė rinka gali nesutapti su atitinkamos valstybės narės teritorija; todėl sprendimai dėl išimties taikomumo turėtų galėti būti priimami tik atitinkamos valstybės narės teritorijos dalių atžvilgiu;

(46)

konkretų sektorių arba jo dalį atveriančių atitinkamų Sąjungos teisės aktų įgyvendinimas ir taikymas turėtų būti laikomas pakankamu pagrindu daryti prielaidą, kad į atitinkamą rinką galima laisvai patekti. Tokie atitinkami teisės aktai turėtų būti nustatyti priede; Komisija gali jį atnaujinti. Atnaujindama tą priedą, Komisija turėtų visų pirma atsižvelgti į tai, kad gali būti patvirtintos priemonės, kuriomis sektoriai, išskyrus sektorius, kuriems skirti teisės aktai jau yra nurodyti tame priede, pavyzdžiui, nacionalinio keleivinio geležinkelių transporto sektorius, būtų realiai atverti konkurencijai;

(47)

jeigu, remiantis atitinkamų Sąjungos teisės aktų įgyvendinimu, nėra daroma prielaida, kad į konkrečią rinką galima laisvai patekti, turėtų būti įrodyta, kad į ją galima laisvai patekti de jure ir de facto. Kai valstybė narė nustato, kad Sąjungos teisės aktas, kuriuo konkretus sektorius atveriamas konkurencijai, taikomas ir situacijoms, kurioms tas teisės aktas nėra taikomas, pavyzdžiui, Direktyvą 94/22/EB taiko anglių sektoriui arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/34/ES (18) taiko keleivių vežimo paslaugoms nacionaliniu lygiu, vertinant, ar į atitinkamą sektorių galima laisvai patekti, turėtų būti atsižvelgta į tą aplinkybę;

(48)

nepriklausomos nacionalinės valdžios institucijos, pavyzdžiui, sektorių reguliavimo institucijos arba konkurencijos institucijos, paprastai turi specializuotos praktinės patirties, informacijos ir žinių – tai būtų svarbu vertinant, ar rinkose, į kurias patekti nėra apribojimų, tam tikra veikla arba jos dalys yra tiesiogiai veikiamos konkurencijos. Todėl prie prašymų padaryti išimtį atitinkamais atvejais turėtų būti pridedama arba į juos įtraukiama atitinkamos veiklos srityje kompetentingos nepriklausomos nacionalinės valdžios institucijos neseniai priimta nuomonė dėl konkurencijos atitinkamame sektoriuje.

Jeigu atitinkamos veiklos srityje kompetentinga nepriklausoma nacionalinė valdžios institucija nepriimtų motyvuotos ir pagrįstos nuomonės, prašymui padaryti išimtį įvertinti prireiktų daugiau laiko. Todėl turėtų būti atitinkamai keičiami laikotarpiai, per kuriuos Komisija turi atlikti tokių prašymų vertinimą;

(49)

Komisija turėtų būti visada įpareigota išnagrinėti prašymus, atitinkančius išsamias procedūrų, pagal kurias nustatoma, ar rinkose, į kurias patekti nėra apribojimų, tam tikra veikla arba jos dalys yra tiesiogiai veikiamos konkurencijos, taikymo taisykles. Tačiau taip pat reikėtų paaiškinti, jog tokie prašymai gali būti tokie sudėtingi, kad ne visada gali būti įmanoma užtikrinti, kad įgyvendinimo aktai, kuriais nustatoma, ar rinkose, į kurias patekti nėra apribojimų, tam tikra veikla arba jos dalys yra tiesiogiai veikiamos konkurencijos, būtų priimti per taikytinus terminus;

(50)

reikėtų paaiškinti, jog Komisija turėtų turėti galimybę pareikalauti, kad valstybės narės arba perkantieji subjektai pateiktų informacijos arba papildytų ar paaiškintų pateiktą informaciją. Komisija turėtų nustatyti atitinkamą tam skirtą laikotarpį, kuriuo, deramai atsižvelgiant taip pat į poreikį laikytis nustatytų terminų, per kuriuos Komisija turi priimti įgyvendinimo aktą, turėtų būti atsižvelgta į tokius veiksnius, kaip prašomos informacijos sudėtingumas, ir į tai, ar informacija yra lengvai prieinama;

(51)

užimtumas ir profesija padeda integruotis į visuomenę ir yra svarbūs elementai, užtikrinantys visiems lygias galimybes. Šiuo požiūriu gali būti svarbus globojamų darbo grupių vaidmuo. Taip pat gali būti svarbios ir kitos socialinės įmonės, kurių pagrindinis tikslas remti socialinę ir profesinę neįgaliųjų ir nepalankioje padėtyje esančių asmenų, kaip antai bedarbių, nepalankioje padėtyje esančių mažumų narių ar kitų socialiai marginalizuotų grupių narių integraciją ar reintegraciją. Tačiau tokios globojamos darbo grupės ar socialinės įmonės gali nepajėgti laimėti konkursų įprastinėmis konkurencijos sąlygomis. Todėl tikslinga nustatyti, kad valstybės narės turėtų galėti nustatyti, kad viešųjų sutarčių arba tam tikrų jų pirkimo dalių skyrimo procedūrose galėtų dalyvauti tik tokios globojamos darbo grupės ar socialinės įmonės, arba numatyti, kad tam tikros sutartys bus vykdomos tik pagal globojamų darbo grupių užimtumo programas;

(52)

siekiant aplinkos, socialinės ir darbo teisės reikalavimus tinkamai įtraukti į viešųjų pirkimų procedūras, labai svarbu, kad valstybės narės ir perkantieji subjektai imtųsi tinkamų priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi aplinkos, socialinės ir darbo teisės srityse nustatytų pareigų, kurios taikomos darbų vykdymo ar paslaugų teikimo vietoje ir yra nustatytos įstatymais, teisės aktais, įsakymais ir sprendimais nacionaliniu ir Sąjungos lygiu, taip pat kolektyvinėmis sutartimis, su sąlyga, kad tokios taisyklės ir jų taikymo būdas atitinka Sąjungos teisę. Lygiai taip pat, vykdant sutartis turi būti laikomasi XIV priede išvardytuose tarptautiniuose susitarimuose, kuriuos yra ratifikavusios visos valstybės narės, nustatytų pareigų. Vis dėlto tai jokiu būdu neturėtų kliudyti taikyti darbuotojams palankesnių įdarbinimo sąlygų.

Atitinkamos priemonės turėtų būti taikomos laikantis pagrindinių Sąjungos teisės principų, visų pirma siekiant užtikrinti lygiateisiškumą. Tokios atitinkamos priemonės turėtų būti taikomos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 96/71/EB (19) ir tokiu būdu, kuriuo būtų užtikrintas lygiateisiškumas ir tai, kad kitų valstybių narių ekonominės veiklos vykdytojai ir darbuotojai nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojami;

(53)

turėtų būti laikoma, kad paslaugos yra teikiamos toje vietoje, kurioje iš esmės įvykdoma sutartis. Kai paslaugos teikiamos nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, skambučių centrų teikiamos paslaugos, turėtų būti laikoma, kad tos paslaugos teikiamos jų atlikimo vietoje, neatsižvelgiant į vietas ir valstybes nares, į kurias paslaugos yra nukreipiamos;

(54)

atitinkamos pareigos galėtų būti įtrauktos į sutarties įvykdymo sąlygas. Taip pat į viešąsias sutartis turėtų būti galima įtraukti nuostatas dėl kolektyvinių sutarčių laikymosi užtikrinimo pagal Sąjungos teisę. Atitinkamų pareigų nevykdymas galėtų būti laikomas šiurkščiu atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo nusižengimu ir dėl to jam gali būti neleista dalyvauti viešosios sutarties skyrimo procedūroje;

(55)

aplinkos, socialinės ir darbo teisės nuostatų laikymosi kontrolė turėtų būti vykdoma atitinkamais pirkimo procedūros etapais, taikant bendruosius principus, kuriais reglamentuojamas dalyvių pasirinkimas ir sutarčių skyrimas, taikant pašalinimo kriterijus ir taikant nuostatas, susijusias su pasiūlyta neįprastai maža kaina. Būtinas patikrinimas tuo tikslu turėtų būti atliekamas pagal atitinkamas šios direktyvos nuostatas, visų pirma nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių ir savideklaracijų;

(56)

jokios šios direktyvos nuostatos neturėtų trukdyti nustatyti priemones, būtinas siekiant apsaugoti viešąją tvarką, visuomenės moralę, visuomenės saugumą, sveikatą, žmonių ir gyvūnų gyvybę, išsaugoti augmeniją, ar imtis kitų aplinkos apsaugos priemonių, ypač atsižvelgiant į tvarų vystymąsi, arba užtikrinti jų vykdymą, su sąlyga, kad tos priemonės atitinka SESV;

(57)

moksliniai tyrimai ir inovacijos, įskaitant ekologines ir socialines inovacijas, yra vieni iš svarbiausių būsimo augimo variklių ir jiems strategijoje „Europa 2020 pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui“ skiriamas didžiausias dėmesys. Perkantieji subjektai turėtų geriausiai strategiškai išnaudoti viešuosius pirkimus inovacijoms skatinti. Inovacinių produktų, darbų ir paslaugų pirkimas atlieka esminį vaidmenį gerinant viešųjų paslaugų efektyvumą ir kokybę ir kartu sprendžiant svarbiausius visuomenės uždavinius. Jis padeda pasiekti geriausią pinigų ir vertės santykį ir užtikrinti didesnę ekonominę naudą, naudą aplinkai ir visuomenei, nes kuriamos naujos idėjos, jos paverčiamos inovaciniais produktais bei paslaugomis ir taip skatinamas tvarus ekonomikos augimas.

Reikėtų priminti, kad keletas viešųjų pirkimų modelių buvo pateikta 2007 m. gruodžio 14 d. Komisijos komunikate „Ikiprekybiniai viešieji pirkimai. Naujovių skatinimas siekiant užtikrinti ilgalaikes kokybiškas viešąsias paslaugas Europoje“, kuriame aptariamas tų MTTP paslaugų, kurios nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį, pirkimas. Tie modeliai toliau galiotų, bet ši direktyva taip pat turėtų padėti sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti su inovacijomis susijusius pirkimus ir padėti valstybėms narėms pasiekti Sąjungos tikslus inovacijų srityje;

(58)

atsižvelgiant į inovacijų svarbą, perkantieji subjektai turėtų būti skatinami kuo dažniau leisti teikti alternatyvius pasiūlymus. Todėl tų subjektų dėmesį reikėtų atkreipti į tai, kad prieš leisdami teikti alternatyvius pasiūlymus, jie turi nustatyti minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti alternatyvūs pasiūlymai;

(59)

kai poreikio sukurti inovacinį produktą arba gauti inovacinę paslaugą ar vykdyti inovacinius darbus ir vykdyti vėlesnį susijusių prekių, paslaugų arba darbų pirkimą rinkoje jau esamais sprendimais neįmanoma patenkinti, perkantieji subjektai turėtų galėti pasinaudoti specialia pirkimo procedūra sutarčių, kurioms taikoma ši direktyva, atžvilgiu. Ši speciali procedūra turėtų sudaryti galimybę perkantiesiems subjektams suformuoti ilgalaikę inovacijų partnerystę siekiant sukurti ir paskui nusipirkti naują, inovacinį produktą, paslaugą ar darbus, jeigu užsakymas dėl tokio inovacinio produkto ar paslaugos arba inovacinių darbų gali būti įvykdytas pagal sutartą rezultatų lygį ir kainą; nesant reikalo tokiam pirkimui organizuoti atskiros pirkimo procedūros. Inovacijų partnerystė turėtų būti pagrįsta procedūrinėmis taisyklėmis, kurios taikomos deryboms su išankstiniu kvietimu dalyvauti konkurse, o sutartys turėtų būti skiriamos remiantis vieninteliu pagrindu – geriausiu kainos ir kokybės santykiu, kuris yra tinkamiausias lyginant pasiūlymus dėl inovacinių sprendimų. Tiek labai didelių projektų atveju, tiek mažesnių inovacinių projektų atveju inovacijų partnerystės struktūra turėtų būti tokia, kad galėtų užtikrinti būtiną „rinkos paskatą“ kurti inovacinį sprendimą kartu neatimant rinkos teikiamų galimybių. Todėl perkantieji subjektai turėtų nenaudoti inovacijų partnerysčių taip, kad būtų užkertamas kelias konkurencijai, ji būtų ribojama arba iškreipiama. Tam tikrais atvejais tokio poveikio išvengti galėtų padėti inovacijų partnerysčių su keliais partneriais sudarymas;

(60)

patirtis parodė, kad pagal Direktyvą 2014/24/ES numatytas konkurencinis dialogas buvo naudingas tais atvejais, kai perkančiosios organizacijos nepajėgia apibrėžti, kokiomis priemonėmis galėtų patenkinti savo poreikius, arba įvertinti, kokius techninius, finansinius ar teisinius sprendimus gali pasiūlyti rinka. Tokia padėtis visų pirma gali susiklostyti esant inovaciniams projektams, įgyvendinant didelius integruotus transporto infrastruktūros projektus, didelius kompiuterių tinklų projektus ar projektus, susijusius su kompleksiniu ir struktūrizuotu finansavimu. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leidžiama suteikti galimybę naudotis šia priemone perkantiesiems subjektams. Prireikus perkančiosios organizacijos turėtų būti skatinamos paskirti projekto vadovą siekiant užtikrinti tinkamą ekonominės veiklos vykdytojų ir perkančiosios organizacijos bendradarbiavimą sutarties skyrimo procedūros metu;

(61)

atsižvelgiant į žalingus padarinius konkurencijai, derybos be išankstinio kvietimo dalyvauti konkurse turėtų būti naudojamos tik tikrai išimtinėmis aplinkybėmis. Ši išimtis turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai paskelbimas neįmanomas dėl ypatingos skubos priežasčių, atsiradusių dėl įvykių, kurių perkantysis subjektas negalėjo numatyti ir kurie nuo jo nepriklauso, arba jeigu nuo pat pradžių aišku, kad paskelbimas nesukels didesnės konkurencijos ar neužtikrins geresnių pirkimo rezultatų, ypač jeigu vertinant objektyviai yra tik vienas ekonominės veiklos vykdytojas, galintis įvykdyti sutartį. Tai būdinga meno kūriniams, nes menininko tapatybė iš principo lemia unikalų meno kūrinio pobūdį ir vertę. Išskirtinumas gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, bet derybų be išankstinio kvietimo dalyvauti konkurse naudojimą galima pagrįsti tik objektyvaus išskirtinumo atveju, jeigu išskirtinumo padėtis numatant būsimą pirkimo procedūrą nebuvo sukurta paties perkančiojo subjekto.

Šia išimtimi besiremiantys perkantieji subjektai turėtų nurodyti priežastis, kodėl nėra pagrįstų alternatyvų ar pakaitalų, pavyzdžiui, naudojant alternatyvius platinimo kanalus, įskaitant už perkančiojo subjekto valstybės narės ribų, arba renkantis funkcijų atžvilgiu panašius darbus, prekes ir paslaugas.

Kai išskirtinumo padėtis yra susidariusi dėl techninių priežasčių, jos turėtų būti tiksliai apibrėžtos ir kiekvienu atskiru atveju pagrįstos. Minėtosios priežastys galėtų būti, pavyzdžiui, tas faktas, kad kitam ekonominės veiklos vykdytojui techniniu atžvilgiu beveik neįmanoma įvykdyti užduoties, arba būtinybė, kad būtų naudojamasi tam tikra praktine patirtimi, priemonėmis ar metodais, kuriais disponuoja tik vienas ekonominės veiklos vykdytojas. Techninės priežastys taip pat gali būti susijusios su specialiais sąveikumo reikalavimais, kurie turi būti įvykdyti siekiant užtikrinti perkamų darbų, prekių ar paslaugų funkcinį tinkamumą.

Galiausiai, pirkimo procedūra netikslinga, kai prekės perkamos tiesiogiai prekių rinkoje, įskaitant tokiose biržos prekių prekybos platformose, kaip antai žemės ūkio produktų, žaliavų ir energijos produktų biržos, kai reguliuojama ir prižiūrima daugiašalė prekybos sistema natūraliai užtikrina rinkos kainas;

(62)

turėtų būti paaiškinta, kad nuostatos dėl konfidencialios informacijos apsaugos niekaip neturi trukdyti viešai atskleisti nekonfidencialias sudarytų sutarčių nuostatas, įskaitant visus vėlesnius pakeitimus;

(63)

elektroninės informavimo ir ryšių priemonės gali labai supaprastinti sutarčių paskelbimą ir padidinti viešųjų pirkimų procesų efektyvumą ir skaidrumą. Jos turėtų tapti standartinėmis ryšio ir keitimosi informacija priemonėmis pirkimo procedūrose, nes jos labai padidina ekonominės veiklos vykdytojų galimybes dalyvauti visoje vidaus rinkoje vykdomose pirkimo procedūrose. Tuo tikslu turėtų būti nustatyta, kad yra privalomas skelbimų elektronine forma pateikimas, galimybė gauti pirkimo dokumentus elektronine forma ir – po 30 mėnesių pereinamojo laikotarpio – pasiekta visiškai elektroninė komunikacija, suprantama kaip ryšių palaikymas elektroninėmis priemonėmis visuose procedūros etapuose, įskaitant prašymų dalyvauti perdavimą ir, visų pirma, pasiūlymų persiuntimą (elektroninių pasiūlymų teikimas). Valstybėms narėms ir perkantiesiems subjektams turėtų būti leidžiama numatyti daugiau, jei jie to pageidautų. Taip pat turėtų būti paaiškinta, kad privalomas elektroninių ryšio priemonių naudojimas pagal šią direktyvą vis dėlto neturėtų reikšti, kad perkantieji subjektai privalo vykdyti pasiūlymų elektroninį apdorojimą arba kad nustatoma elektroninio vertinimo ar automatinio apdorojimo pareiga. Be to, pagal šią direktyvą po sutarties skyrimo pareiga naudoti elektronines ryšio priemones neturėtų būti taikoma nė vieno iš viešojo pirkimo proceso elementų atžvilgiu, kaip ir vidaus ryšių perkančiajame subjekte atžvilgiu;

(64)

perkantieji subjektai turėtų naudoti, išskyrus tam tikromis konkrečiomis situacijomis, elektronines ryšio priemones, kurios būtų nediskriminacinės, plačiai prieinamos ir sąveikios su visuotinai naudojamais informacinių bei ryšių technologijų (toliau – IRT) produktais, ir jomis neturi būti ribojama ekonominės veiklos vykdytojų galimybė dalyvauti pirkimo procedūroje. Naudojant tokias ryšio priemones taip pat turėtų būti deramai atsižvelgiama į neįgaliųjų galimybes jomis naudotis. Turėtų būti paaiškinta, kad pareiga visuose pirkimo procedūros etapuose naudoti elektronines ryšio priemones nebūtų tikslinga, jeigu elektroninėms priemonėms naudoti reikėtų specialių priemonių ar rinkmenų formatų, kurie nėra plačiai prieinami, ir kai atitinkami ryšiai galėtų būti palaikomi tik naudojant specializuotą biuro įrangą. Todėl tam tikrais atvejais, kurie turėtų būti išsamiai apibūdinti, perkantieji subjektai neturėtų būti įpareigoti reikalauti, kad teikiant pasiūlymus būtų naudojamasi elektroninėmis ryšio priemonėmis. Šia direktyva nustatoma, kad tokiais atvejais turėtų būti laikomos ir situacijos, kai būtina naudoti specializuotą biuro įrangą, kuri nėra plačiai prieinama perkantiesiems subjektams, pavyzdžiui, plačiaformačius spausdintuvus. Kai kurių pirkimo procedūrų atveju pirkimo dokumentuose galėtų būti reikalaujama pateikti fizinį arba tam tikro mastelio modelį, kurio pateikti perkantiesiems subjektams elektroninėmis priemonėmis neįmanoma. Tokiais atvejais modelis turėtų būti perkantiesiems subjektams siunčiamas paštu ar per kitą tinkamą vežėją.

Vis dėlto turėtų būti paaiškinta, kad kitos ryšio priemonės turėtų būti naudojamos tik tose konkurso dalyse, kur elektroninių ryšių priemonių nereikalaujama.

Tikslinga paaiškinti, kad, kai tai būtina dėl techninių priežasčių, perkantieji subjektai turėtų galėti nustatyti maksimalų dokumentų, kuriuos galima pateikti, apimties dydį;

(65)

gali pasitaikyti išimtinių atvejų, kuriais perkantiesiems subjektams turėtų būti leidžiama nesinaudoti elektroninėmis ryšio priemonėmis, kai nesinaudojimas tokiomis ryšio priemonėmis būtinas norint užtikrinti ypač slaptos informacijos apsaugą. Turėtų būti paaiškinta, kad kai reikiamą apsaugos lygį galima užtikrinti plačiai nenaudojamomis elektroninėmis priemonėmis, jas vertėtų naudoti. Tokio atvejo pavyzdys galėtų būti tai, kai perkantieji subjektai reikalauja naudoti tam tikslui skirtas saugias ryšio priemones, prie kurių jos suteikia prieigą;

(66)

skirtingi techniniai formatai arba procesai ir pranešimų standartai potencialiai galėtų trukdyti sąveikumui ne tik kiekvienoje valstybėje narėje, bet taip pat (ir ypač) tarp valstybių narių. Pavyzdžiui, siekiant dalyvauti pirkimo procedūroje, kurioje leidžiama arba reikalaujama naudoti elektroninį katalogą – tai yra tokį informacijos pateikimo ir organizavimo formatą, kuris prieinamas visiems dalyviams ir kuris gali būti apdorojamas elektroninėmis priemonėmis – ekonominės veiklos vykdytojai, tuo atveju, jeigu tvarka nebūtų standartizuota, turėtų pritaikyti savo katalogus pagal kiekvieną pirkimo procedūrą, o tai reikštų, kad labai panašią informaciją reikėtų teikti skirtingais formatais, priklausomai nuo atitinkamų perkančiųjų subjektų specifikacijų. Todėl katalogo formatų standartizavimas padidintų sąveikumo lygį, sustiprintų veiksmingumą ir taip pat sumažintų ekonominės veiklos vykdytojams tenkančią pastangų naštą;

(67)

Komisija, svarstydama, ar reikia užtikrinti arba stiprinti sąveikumą tarp skirtingų techninių formatų arba procesų ir pranešimų standartų nustatant pareigą naudoti specialius standartus, ir jei nusprendžiama, kad reikia, spręsdama, kokius standartus nustatyti privalomais, ji turėtų visapusiškai atsižvelgti į susijusių suinteresuotųjų subjektų nuomones. Taip pat ji turėtų atsižvelgti į tai, kokiu mastu atitinkamą standartą ekonominės veiklos vykdytojai ir perkantieji subjektai jau yra praktiškai taikę ir kaip sėkmingai jis veikė. Prieš nustatydama pareigą taikyti konkretų standartą Komisija taip pat turėtų atidžiai atsižvelgti į susijusias sąnaudas, galinčias atsirasti visų pirma dėl poreikio pritaikyti esamas elektronines pirkimo priemones, įskaitant infrastruktūrą, procesus ir programinę įrangą.

Jeigu atitinkami standartai nėra sukurti tarptautinės, Europos arba nacionalinės standartizacijos organizacijos, jie turėtų atitikti IRT standartams taikomus reikalavimus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 1025/2012 (20);

(68)

valstybės narės ir perkantieji subjektai, prieš nustatydami saugumo lygį, kurį turi atitikti įvairiais sutarties skyrimo procedūros etapais naudojamos elektroninės ryšio priemonės, turėtų įvertinti proporcingumą tarp, viena vertus, reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti tikslų ir patikimą atitinkamos informacijos siuntėjų tapatybės nustatymą bei siunčiamo turinio apsaugą, ir, kita vertus, problemų tikimybę, kaip antai tais atvejais, kai pranešimus siunčia kitas nei nurodytasis siuntėjas. Tai reikštų, kad nors visos kitos nuostatos būtų visiems elementams vienodos, saugumo lygis, kuris būtų privalomas, pavyzdžiui, el. laiškui, kuriuo prašoma patvirtinti tikslų adresą, kur vyks informacinis posėdis, neprivalėtų būti nustatytas toks pat kaip paties pasiūlymo el. laiškui, kuris laikomas įpareigojamuoju pasiūlymu ekonominės veiklos vykdytojui. Taip pat, įvertinus proporcingumą galėtų būti nustatyti žemesni saugumo lygiai, reikalaujami pakartotinai pateikiant elektroninius katalogus arba pateikiant pasiūlymus pagal preliminariąją sutartį rengiamuose minikonkursuose arba prieigos prie pirkimo dokumentų kontekste;

(69)

nors pagrindiniai pirkimo procedūros dokumentai, kaip antai pirkimo dokumentai, prašymai dalyvauti konkurse, susidomėjimo patvirtinimas ir pasiūlymai, turėtų visada būti teikiami raštu, kitais atvejais ir toliau turėtų būti galima su ekonominės veiklos vykdytojais bendrauti žodžiu, jeigu bendravimo žodžiu turinys pakankamai užfiksuojamas dokumentuose. To reikia siekiant užtikrinti tinkamą skaidrumo lygį, kurį nustačius galima patikrinti, ar laikomasi lygiateisiškumo principo. Visų pirma labai svarbu, kad toks bendravimas žodžiu su konkurso dalyviais, kuris galėtų daryti poveikį pasiūlymų turiniui ir vertinimui, būtų pakankamai ir tinkamomis priemonėmis užfiksuojamas dokumentuose, pavyzdžiui, naudojant rašytinius protokolus ar garso įrašus arba parengiant pagrindinių bendravimo elementų santraukas;

(70)

Sąjungos viešųjų pirkimų rinkose ryškėja didelė tendencija telkti viešųjų perkančiųjų subjektų poreikius, kad būtų pasiekta masto ekonomija, įskaitant mažesnes kainas ir sandorių sąnaudas, ir pagerėtų bei taptų profesionalesnis viešųjų pirkimų valdymas. Tai galima pasiekti sutelkus pirkimus arba pagal dalyvaujančių perkančiųjų subjektų skaičių, arba pagal apimtį ir vertę per tam tikrą laiką. Vis dėlto pirkimų sutelkimą ir centralizavimą reikėtų atidžiai stebėti, siekiant išvengti per didelio perkamosios galios sutelkimo, slaptų susitarimų ir išsaugoti skaidrumą bei konkurenciją, be to, užtikrinti MVĮ galimybes patekti į rinką;

(71)

preliminariosios sutartys gali būti veiksmingas viešųjų pirkimų būdas visoje Sąjungoje; tačiau reikia stiprinti konkurenciją didinant viešųjų pirkimų, vykdomų naudojant preliminariąsias sutartis, skaidrumą ir gerinant galimybes juose dalyvauti. Todėl tikslinga persvarstyti toms preliminariosioms sutartims taikomas nuostatas ir visų pirma numatyti, kad konkrečios sutartys būtų skiriamos remiantis tokiomis sutartimis, kurios turi būti skiriamos vadovaujantis objektyviomis taisyklėmis ir kriterijais, pavyzdžius, surengus minikonkursą, ir apriboti preliminariųjų sutarčių galiojimo laikotarpį;

(72)

taip pat turėtų būti paaiškinta, kad nors preliminariąja sutartimi pagrįstos sutartys turi būti skiriamos nepasibaigus pačios preliminariosios sutarties galiojimo laikui, atskirų preliminariąja sutartimi pagrįstų sutarčių galiojimo laikotarpis neprivalo sutapti su tos preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu; jis prireikus galėtų būti trumpesnis ar ilgesnis. Visų pirma, turėtų būti leidžiama nustatyti preliminariąja sutartimi pagrįstų atskirų sutarčių galiojimo trukmę atsižvelgiant į tam tikrus veiksnius, pavyzdžiui, į laiką, kurio reikia atskiroms sutartims įvykdyti, kai pagal sutartis numatyta vykdyti įrangos, kurios tikėtina naudojimo trukmė yra ilgesnė nei aštuoneri metai, techninę priežiūrą arba kai sutarčiai įvykdyti reikia surengti išsamius darbuotojams skirtus mokymus.

Taip pat reikėtų paaiškinti, kad galėtų pasitaikyti atvejų, kai pačių preliminariųjų sutarčių galiojimo laikotarpį turėtų būti leidžiama nustatyti daugiau kaip aštuoneriems metams. Tokie atvejai, kurie turėtų būti tinkamai pagrindžiami, visų pirma remiantis preliminariosios sutarties dalyku, galėtų iškilti, pavyzdžiui, kai ekonominės veiklos vykdytojai turi naudotis įranga, kurios amortizacijos laikotarpis yra ilgesnis kaip aštuoneri metai ir kuri privalo būti prieinama bet kuriuo preliminariosios sutarties viso galiojimo laikotarpio metu. Ypatingame viešųjų paslaugų (visuomenei teikiamų esminių paslaugų) kontekste tam tikrais atvejais gali kilti poreikis nustatyti tiek ilgesnį preliminariųjų sutarčių galiojimo laikotarpį, tiek ilgesnį atskirų sutarčių galiojimo laikotarpį; pavyzdžiui, tuo atveju, kai preliminariosiomis sutartimis siekiama užtikrinti įprastą ir specialią tinklų techninę priežiūrą, kuriai atlikti gali prireikti brangios įrangos, ir šią įrangą turi valdyti darbuotojai, kuriems buvo surengtas labai specializuotas ad hoc mokymas, siekiant užtikrinti paslaugų tęstinumą ir kuo labiau sumažinti galimų sutrikimų tikimybę;

(73)

atsižvelgiant į įgytą patirtį taip pat reikia pritaikyti taisykles, kuriomis reglamentuojamos dinaminės pirkimo sistemos, kad perkantieji subjektai galėtų visapusiškai pasinaudoti tokios sistemos teikiamomis galimybėmis. Sistemas reikia supaprastinti; visų pirma jas reikėtų organizuoti kaip ribotą konkursą, taip pašalinant poreikį teikti orientacinius pasiūlymus, kurie, kaip nustatyta, yra vienas iš didžiausių dinamines pirkimo sistemas apsunkinančių veiksnių. Todėl pirkimo procedūrose, vykdomose taikant dinaminę pirkimo sistemą, šios sistemos taikymo laikotarpiu turėtų būti leidžiama dalyvauti kiekvienam prašymą dalyvauti pateikusiam ir atrankos kriterijus atitinkančiam ekonominės veiklos vykdytojui.

Šis pirkimo būdas sudaro galimybę perkančiajam subjektui gauti ypač daug įvairių pasiūlymų ir taip didelės konkurencijos pagrindu užtikrinti kuo geresnį lėšų panaudojimą perkant įprastai naudojamus arba paruoštus naudoti produktus, darbus ar paslaugas, kurie yra plačiai prieinami rinkoje;

(74)

paprastai tie prašymai dalyvauti turėtų būti išnagrinėjami daugiausia per 10 darbo dienų, atsižvelgiant į tai, kad atrankos kriterijai bus vertinami perkančiųjų subjektų nustatytų reikalavimų pateikti dokumentus pagrindu, kai taikytina, vadovaujantis Direktyvos 2014/24/ES supaprastintomis nuostatomis. Tačiau kai pirmą kartą parengiama dinaminė pirkimo sistema, perkantieji subjektai po pirmo skelbimo apie pirkimą viešo paskelbimo arba kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo pirmą kartą galėtų gauti tiek daug prašymų dalyvauti, kad jiems reikėtų daugiau laiko prašymams išnagrinėti. Tai turėtų būti leistina su sąlyga, kad konkretus pirkimas nepradedamas tol, kol neišnagrinėti visi prašymai.

Perkantiesiems subjektams turėtų būti leidžiama nustatyti būdą, kaip jie ketina nagrinėti prašymus dalyvauti, pavyzdžiui, jie gali nuspręsti tokį nagrinėjimą rengti tik vieną kartą per savaitę su sąlyga, kad laikomasi kiekvieno prašymo dalyvauti išnagrinėjimo terminų. Perkantieji subjektai, dinaminės pirkimo sistemos atveju naudojantys pagal Direktyvą 2014/24/ES numatytus pašalinimo arba atrankos kriterijus, turėtų atitinkamas tos direktyvos nuostatas taikyti tokiu pačiu būdu kaip ir perkančiosios organizacijos, naudojančios dinaminę pirkimo sistemą pagal Direktyvą 2014/24/ES;

(75)

siekiant pagerinti MVĮ galimybes dalyvauti didelio masto dinaminio pirkimo sistemoje, pavyzdžiui, sistemoje, kurią valdo centrinė perkančioji organizacija, atitinkamai perkančiajai organizacijai arba perkančiajam subjektui turėtų būti leidžiama skirstyti sistemą pagal objektyviai apibrėžtas produktų, darbų ar paslaugų kategorijas. Tokios kategorijos turėtų būti apibrėžtos remiantis objektyviais veiksniais, kurie, pavyzdžiui, galėtų būti didžiausia leidžiama konkrečių sutarčių, kurias galima skirti tam tikroje kategorijoje ar tam tikroje geografinėje vietovėje, kur bus įgyvendinamos tam tikros paskesnės sutartys, apimtis. Kai dinaminė prikimo sistema dalinama į kategorijas, perkančioji organizacija arba perkantysis subjektas turėtų taikyti atrankos kriterijus, kurie būtų proporcingi atitinkamos kategorijos charakteristikoms;

(76)

turėtų būti paaiškinta, kad elektroniniai aukcionai paprastai netinka tam tikrų darbų ir paslaugų pirkimo sutarčių atveju, kai sutarties dalykas yra intelektinis darbas, kaip antai projektavimas, nes elektroniniuose aukcionuose gali būti naudojami tik tokie elementai, kuriuos įmanoma automatiškai įvertinti elektroninėmis priemonėmis, be perkančiojo subjekto įsikišimo arba patvirtinimo, tai yra tokie elementai, kuriuos įmanoma įvertinti kiekybiškai – išreikšti skaičiais arba procentine dalimi.

Vis dėlto taip pat turėtų būti paaiškinta, kad elektroninius aukcionus galima naudoti pirkimo procedūroje, kai perkama konkreti intelektinės nuosavybės teisė. Taip pat vertėtų priminti, kad nors perkantieji subjektai ir toliau gali, jeigu aukcionas dar neprasidėjęs, taikyti atrankos kriterijus, kurie jiems suteikia galimybę sumažinti kandidatų arba konkurso dalyvių skaičių, aukcionui prasidėjus elektroniniame aukcione dalyvaujančių konkurso dalyvių skaičiaus mažinti nebegalima;

(77)

nuolat kuriamos naujos elektroninių pirkimų priemonės, pavyzdžiui, elektroniniai katalogai. Elektroniniai katalogai yra toks informacijos pateikimo ir organizavimo formatas, kuris yra bendras visiems dalyviams ir kurį galima apdoroti elektroninėmis priemonėmis. Jo pavyzdys galėtų būti pasiūlymai, pateikti dinaminės elektroninės lentelės forma. Perkantieji subjektai turėtų turėti galimybę reikalauti elektroninių katalogų visose taikomose procedūrose, kai būtina naudoti elektronines ryšio priemones. Elektroniniai katalogai padeda didinti konkurenciją ir supaprastinti viešuosius pirkimus, visų pirma sutaupyti laiko ir pinigų. Vis dėlto reikėtų nustatyti tam tikras taisykles siekiant užtikrinti, kad naujų būdų naudojimas atitiktų šią direktyvą ir lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei skaidrumo principus. Todėl elektroninių katalogų naudojimas pasiūlymams pateikti neturėtų apimti ekonominės veiklos vykdytojų galimybės apsiriboti tik savo bendro katalogo pateikimu. Ekonominės veiklos vykdytojai vis dėlto turėtų pritaikyti savo bendrus katalogus pagal konkrečią pirkimo procedūrą. Taip pritaikant užtikrinama, kad į katalogą, kuris pateikiamas pagal tam tikrą pirkimo procedūrą, būtų įtraukti tik tie produktai, darbai ar paslaugos, kuriuos ekonominės veiklos vykdytojai, nuodugniai išnagrinėję, laiko atitinkančiais perkančiojo subjekto reikalavimus. Tuo tikslu ekonominės veiklos vykdytojams turėtų būti leidžiama kopijuoti informaciją, pateiktą jų bendruose kataloguose, bet jiems neturėtų būti leidžiama persiųsti savo bendro katalogo kaip tokio. Be to, kai pateikiamos pakankamos garantijos dėl atsekamumo užtikrinimo, lygiateisiškumo ir nuspėjamumo, perkantiesiems subjektams turėtų būti leidžiama rengti pasiūlymus dėl konkrečių pirkimų remiantis anksčiau persiųstais elektroniniais katalogais, visų pirma jeigu konkursas iš naujo skelbiamas pagal preliminariąją sutartį arba jeigu naudojama dinaminė pirkimo sistema.

Kai pasiūlymus parengė perkantysis subjektas, atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams turėtų būti suteikta galimybė patikrinti, ar tuose perkančiojo subjekto parengtuose pasiūlymuose nėra esminių klaidų. Jeigu esminių klaidų esama, ekonominės veiklos vykdytojui neturėtų būti privalomas perkančiojo subjekto parengtas pasiūlymas, išskyrus atvejus, kai klaida ištaisoma.

Laikydamiesi elektroninių ryšio priemonių taisyklių reikalavimų, perkantieji subjektai turėtų vengti nepagrįstai apriboti ekonominės veiklos vykdytojų galimybes dalyvauti pirkimo procedūrose, kuriose pasiūlymai turi būti teikiami elektroninių katalogų forma ir kuriomis užtikrinamas bendrųjų nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų taikymas;

(78)

daugumoje valstybių narių vis dažniau naudojamas centralizuotų pirkimų būdas. Centrinės perkančiosios organizacijos kitų perkančiųjų organizacijų arba perkančiųjų subjektų vardu už atlyginimą arba neatlyginamai vykdo įsigijimus, valdo dinamines pirkimo sistemas arba skiria sutartis ir (arba) preliminariąsias sutartis. Perkantiesiems subjektams, kurių vardu sudaroma preliminarioji sutartis, turėtų būti leidžiama ja naudotis atskiriems ar pakartotiniams pirkimams. Atsižvelgiant į perkamus didelius kiekius, toks būdas gali padėti didinti konkurenciją ir turėtų padėti padidinti viešųjų pirkimų profesionalumą. Todėl reikėtų nustatyti centrinių perkančiųjų organizacijų, skirtų perkantiesiems subjektams, Sąjungos apibrėžtį ir reikėtų paaiškinti, kad centrinės perkančiosios organizacijos veikia dviem skirtingais būdais.

Pirma, jos turėtų galėti atlikti didmenininkų vaidmenį pirkdamos, saugodamos ir perparduodamos arba, antra, jos turėtų galėti atlikti tarpininkų vaidmenį skirdamos sutartis, valdydamos dinaminio pirkimo sistemas arba sudarydamos preliminariąsias sutartis, kuriomis naudosis perkantieji subjektai.

Tokią tarpininko funkciją tam tikrais atvejais galima atlikti atitinkamas sutarties skyrimo procedūras vykdant savarankiškai, be atitinkamų perkančiųjų subjektų išsamių instrukcijų; kitais atvejais šią funkciją galima atlikti vykdant atitinkamas sutarties skyrimo procedūras atitinkamų perkančiųjų subjektų vardu ir sąskaita bei laikantis jų instrukcijų.

Be to, reikėtų nustatyti atsakomybės už šioje direktyvoje nustatytų pareigų laikymąsi paskirstymo tarp centrinės perkančiosios organizacijos ir perkančiųjų subjektų, perkančių iš jos arba jai tarpininkaujant, taisykles, taip pat ir teisių gynimo atveju. Kai centrinei perkančiajai organizacijai tenka visa atsakomybė už pirkimo procedūrų vykdymą, tik ji viena turėtų būti tiesiogiai atsakinga ir už procedūrų teisėtumą. Kai perkantysis subjektas vykdo tam tikras procedūros dalis, pavyzdžiui, iš naujo paskelbia konkursą pagal preliminariąją sutartį arba skiria atskiras sutartis taikydamas dinaminę pirkimų sistemą, jis turėtų ir toliau būti atsakingas už etapus, kuriuos jis vykdo;

(79)

perkantiesiems subjektams turėtų būti leidžiama skirti viešojo paslaugų pirkimo sutartį dėl centralizuotos pirkimo veiklos vykdymo centrinei perkančiajai organizacijai, netaikant šioje direktyvoje numatytų procedūrų. Taip pat turėtų būti leidžiama į tokias viešojo paslaugų pirkimo sutartis įtraukti nuostatą dėl papildomos pirkimo veiklos vykdymo. Kai tokios viešojo paslaugų pirkimo sutartys dėl papildomos pirkimo veiklos nėra vykdomos centrinės perkančiosios organizacijos ir nėra viena iš jos atitinkamam perkančiajam subjektui teikiamų centralizuotos pirkimo veiklos paslaugų, tos sutartys turėtų būti skiriamos laikantis šios direktyvos. Taip pat reikėtų priminti, kad ši direktyva neturėtų būti taikoma, kai centralizuota arba papildoma pirkimo veikla vykdoma ne atlygintinos sutarties pagrindu, kuri atitinka pirkimą, kaip apibrėžta šioje direktyvoje;

(80)

griežtesnių nuostatų dėl centrinių perkančiųjų organizacijų nustatymas nė vienu atveju neturėtų užkirsti kelio taikyti dabartinę tam tikrais atvejais taikomą bendrų pirkimų praktiką, t. y. mažiau institucionalizuotą ir sistemingą bendrą pirkimą arba nustatytą praktiką naudotis paslaugų teikėjais, kurie parengia ir valdo pirkimo procedūras perkančiojo subjekto vardu bei sąskaita ir jam vadovaujant. Priešingai, reikėtų paaiškinti tam tikrus bendro pirkimo aspektus, nes bendras pirkimas gali būti labai svarbus, ypač kai jis naudojamas inovaciniuose projektuose.

Bendras pirkimas gali vykti labai įvairiai, viena vertus, gali vykti suderintas pirkimas, kai parengiamos bendros techninės specifikacijos darbų, prekių ar paslaugų pirkimui, kurį vykdys keli perkantieji subjektai, kiekvienam vykdant atskirą pirkimo procedūrą, kita vertus, galima padėtis, kai atitinkami perkantieji subjektai kartu vykdo vieną pirkimo procedūrą veikdami kartu arba patikėdami vienam perkančiajam subjektui valdyti pirkimo procedūrą visų perkančiųjų subjektų vardu.

Kai keli perkantieji subjektai kartu vykdo vieną pirkimo procedūrą, jie turėtų būti bendrai atsakingi už savo įpareigojimų pagal šią direktyvą vykdymą. Tačiau tais atvejais, kai perkantieji subjektai kartu vykdo tik tam tikras pirkimo procedūros dalis, bendra atsakomybė turėtų būti taikoma tik kartu vykdomų procedūros dalių atžvilgiu. Kiekvienas perkantysis subjektas turėtų būti individualiai atsakingas už procedūras ar procedūrų dalis, kurias jis vykdo savarankiškai, pavyzdžiui, už sutarties skyrimą, preliminariosios sutarties sudarymą, dinaminės pirkimo sistemos valdymą arba konkurso paskelbimą iš naujo pagal preliminariąją sutartį;

(81)

elektroninės ryšio priemonės ypač tinka centralizuotų pirkimų praktikai ir priemonėms palaikyti, nes suteikia galimybę pakartotinai naudoti ir automatiškai tvarkyti duomenis, taip pat kuo labiau sumažinti informavimo ir sandorių sąnaudas. Todėl tokių elektroninių ryšių priemonių naudojimą pirmiausia reikėtų padaryti privalomą centrinėms perkančiosioms organizacijoms ir kartu padėti derinti praktiką visoje Sąjungoje. Be to, praėjus 30 mėnesių pereinamajam laikotarpiui, turėtų būti nustatyta bendra pareiga naudoti elektronines ryšio priemones visose pirkimų procedūrose;

(82)

šiuo metu įvairių valstybių narių perkančiųjų subjektų vykdomam bendram sutarčių skyrimui kyla tam tikrų teisinių sunkumų, susijusių su nacionalinių įstatymų kolizija. Nepaisant to, kad Direktyvoje 2004/17/EB netiesiogiai leidžiama vykdyti tarpvalstybinius bendrus viešuosius pirkimus, perkantieji subjektai vis dar susiduria su dideliais teisiniais ir praktiniais sunkumais, kai perka iš centrinių perkančiųjų organizacijų kitose valstybėse narėse arba bendrai skiria sutartis. Kad perkantieji subjektai galėtų kuo geriau pasinaudoti vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis masto ekonomijos ir rizikos bei naudos pasidalijimo požiūriu, ypač inovaciniuose projektuose, susijusiuose su didesne rizika, nei pagrįstai galėtų prisiimti vienas perkantysis subjektas, tuos sunkumus reikėtų pašalinti. Todėl reikėtų nustatyti naujas tarpvalstybinio bendro pirkimo taisykles, kad perkantiesiems subjektams būtų lengviau bendradarbiauti ir būtų geriau išnaudojami vidaus rinkos privalumai atveriant prekių tiekėjams ir paslaugų teikėjams tarptautines verslo galimybes. Tomis taisyklėmis turėtų būti nustatytos centrinių perkančiųjų organizacijų veikimo tarptautiniu mastu sąlygos ir nurodyti tarpvalstybinių bendrų procedūrų atvejais taikytini viešųjų pirkimų teisės aktai, įskaitant taikytinus teisės aktus dėl teisės gynimo priemonių, papildantys Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 (21) įstatymų kolizijų taisykles. Be to, skirtingų valstybių narių perkantieji subjektai turėtų galėti pagal nacionalinę arba Sąjungos teisę kurti bendrus teisinius subjektus. Reikėtų nustatyti konkrečias tokios bendro pirkimo formos taisykles.

Vis dėlto perkantieji subjektai neturėtų naudotis tarpvalstybinio bendro pirkimo galimybėmis pagal Sąjungos teisę siekdami išvengti privalomų viešosios teisės taisyklių, kurios jiems yra taikomos toje valstybėje narėje, kurioje jie yra. Tokios taisyklės galėtų apimti, pavyzdžiui, nuostatas dėl skaidrumo ir galimybės susipažinti su dokumentais ar specialius reikalavimus dėl didesnės rizikos prekių atsekamumo;

(83)

perkančiųjų subjektų parengtos techninės specifikacijos turi sudaryti galimybę atverti viešuosius pirkimus konkurencijai ir pasiekti tvarumo tikslus. Tuo tikslu turėtų būti galima teikti pasiūlymus, kuriais būtų atspindėta techninių sprendinių, standartų ir techninių specifikacijų įvairovė rinkoje, įskaitant sprendinius, standartus ir technines specifikacijas, parengtus remiantis veiksmingumo kriterijais, susijusiais su gyvavimo ciklu ir darbų vykdymo, prekių tiekimo ir paslaugų teikimo gamybos proceso tvarumu.

Todėl technines specifikacijas reikėtų parengti taip, kad būtų išvengta dirbtino konkurencijos susiaurinimo taikant konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui palankius reikalavimus, išreiškiančius svarbiausias prekių, paslaugų ar darbų, kuriuos šis ekonominės veiklos vykdytojas paprastai siūlo, charakteristikas. Paprastai tas tikslas kuo geriausiai pasiekiamas technines specifikacijas parengus pagal funkcinius ir veiksmingumo reikalavimus. Funkciniai ir veiksmingumo reikalavimai taip pat yra tinkamas būdas remti inovacijas viešuosiuose pirkimuose ir turėtų būti kuo plačiau naudojami. Kai daroma nuoroda į Europos standartą arba, jo nesant, nacionalinį standartą, perkantieji subjektai turėtų vertinti pasiūlymus, grindžiamus kitomis lygiavertėmis priemonėmis, atitinkančiomis perkančiųjų subjektų reikalavimus ir lygiavertėmis saugos požiūriu. Ekonominės veiklos vykdytojas turėtų būti atsakingas už prašomo ženklinimo lygiavertiškumo įrodymą.

Lygiavertiškumui įrodyti turėtų būti galima iš konkurso dalyvių reikalauti pateikti trečiojo asmens patikrintus įrodymus. Vis dėlto turėtų būti leidžiamos ir kitos tinkamos įrodinėjimo priemonės, kaip antai gamintojo techniniai dokumentai, jeigu atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas neturi galimybės gauti tokių pažymėjimų ar tyrimų ataskaitų arba negali jų gauti per atitinkamus terminus, su sąlyga, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas tokiomis priemonėmis įrodo, kad darbai, prekės ar paslaugos atitinka techninėse specifikacijose, sutarties skyrimo kriterijuose ar sutarties įvykdymo sąlygose nustatytus reikalavimus ar kriterijus;

(84)

visų asmenims naudoti skirtų pirkimų atveju, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų plačioji visuomenė, ar perkančiojo subjekto darbuotojai, būtina, kad perkantieji subjektai nustatytų technines specifikacijas, siekiant atsižvelgti į prieinamumo neįgaliesiems ar visiems naudotojams tinkamos koncepcijos kriterijus, išskyrus deramai pagrįstus atvejus;

(85)

perkantieji subjektai, norintys pirkti tam tikromis aplinkosaugos, socialinėmis ar kitomis charakteristikomis pasižyminčius darbus, prekes ar paslaugas, turėtų turėti galimybę naudotis konkrečiu ženklinimu, kaip antai Europos ekologiniu ženklu, (keleto) šalių ekologiniais ženklais ar bet kokiu kitu ženklinimu, su sąlyga, kad ženklo reikalavimai, pavyzdžiui, produkto aprašymas ir jo pateikimas, įskaitant pakavimo reikalavimus, būtų susieti su sutarties dalyku. Be to, labai svarbu, kad tie reikalavimai būtų parengti ir patvirtinti pagal objektyviai patikrinamus kriterijus, taikant procedūrą, kurioje galėtų dalyvauti suinteresuotieji subjektai, pavyzdžiui, valdžios įstaigos, vartotojai, gamintojai, platintojai ir aplinkos organizacijos, ir kad ženklas būtų prieinamas visiems suinteresuotiems subjektams. Turėtų būti paaiškinta, kad suinteresuotaisiais subjektais galėtų būti viešieji ar privatieji subjektai, įmonės ar bet kokio pobūdžio nevyriausybinės organizacijos (organizacija, kuri nėra valdžios struktūrų dalis ir nėra įprasta pelno siekianti įmonė).

Lygiai taip pat turėtų būti paaiškinta, kad nustatant ženklinimo reikalavimus, kuriuos gali naudoti viešosios institucijos vykdydamos pirkimus, gali dalyvauti konkretūs nacionaliniai subjektai, toms valdžios įstaigoms ar organizacijoms neprarandant savo, kaip trečiųjų subjektų, statuso. Nuorodomis į ženklus neturėtų būti sukeltos inovacijų ribojimo pasekmės;

(86)

rengdami technines specifikacijas, perkantieji subjektai turėtų atsižvelgti į iš Sąjungos teisės kylančius reikalavimus duomenų apsaugos teisės srityje, visų pirma susijusius su asmens duomenų tvarkymo sistemomis (pritaikytoji duomenų apsauga);

(87)

viešieji pirkimai turėtų būti pritaikyti MVĮ poreikiams. Perkantieji subjektai turėtų būti skatinami naudotis Gerosios patirties kodeksu, nustatytu 2008 m. birželio 25 d. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Europos gerosios patirties kodeksas, kuriuo siekiama suteikti MVĮ daugiau galimybių sudaryti viešųjų pirkimų sutartis“, kuriame pateikiamos rekomendacijos, kaip taikant viešųjų pirkimų sistemą suteikti MVĮ daugiau galimybių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Tuo tikslu turėtų būti aiškiai nustatyta, kad sutartys gali būti skaidomos į pirkimo dalis. Taip skaidyti galima kiekybiniu pagrindu, kad atskirų sutarčių apimtis labiau atitiktų MVĮ pajėgumą, arba kokybiniu pagrindu, atsižvelgiant į atitinkamas skirtingas profesijas ir specializacijas, siekiant atskirų sutarčių turinį labiau pritaikyti prie specializuotų MVĮ sektorių arba atsižvelgiant į skirtingus vėlesnius projekto etapus. Pirkimo dalių apimtį ir dalyką savo nuožiūra turėtų nustatyti perkantysis subjektas, kuriam, laikantis atitinkamų taisyklių dėl pirkimo vertės sąmatos apskaičiavimo, taip pat turėtų būti leidžiama dėl kai kurių atskirų pirkimo dalių skirti sutartis netaikant šioje direktyvoje nustatytų procedūrų.

Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama padaryti daugiau, kad MVĮ būtų lengviau dalyvauti viešųjų pirkimų rinkoje, nustatant pareigą svarstyti sutarties skaidymo į pirkimo dalis, sudarant mažesnes sutartis, tikslingumą, nustatant perkantiesiems subjektams reikalavimą pagrįsti sprendimą neskaidyti sutarčių į pirkimo dalis arba nustatant, kad skaidymas į pirkimo dalis tam tikromis sąlygomis yra privalomas. Siekdamos to paties tikslo valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę sukurti tiesioginio mokėjimo subrangovams sistemas;

(88)

kai sutartys skaidomos į pirkimo dalis, perkantieji subjektai, kad, pavyzdžiui, išlaikytų konkurenciją arba užtikrintų tiekimo patikimumą, turėtų galėti apriboti pirkimo dalių, dėl kurių ekonominės veiklos vykdytojas gali teikti pasiūlymą, skaičių; jiems taip pat turėtų būti leidžiama apriboti pirkimo dalių, kurios gali būti paskirtos vienam konkurso dalyviui, skaičių.

Vis dėlto kliūčių siekiant tikslo sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose galėtų atsirasti tuo atveju, jei perkančiosios organizacijos privalėtų skirti sutartį dėl atskirų pirkimo dalių, net jeigu tai reikštų gerokai mažiau palankių sprendimų patvirtinimą, palyginti su sprendimu skirti sutartį, apimančią kelias arba visas pirkimo dalis. Todėl, kai galimybė taikyti tokį metodą buvo aiškiai iš anksto nurodyta, perkantieji subjektai turėtų galėti atlikti pasiūlymų palyginamąjį įvertinimą, kad nustatytų, ar konkretaus konkurso dalyvio pateikti pasiūlymai dėl konkretaus pirkimo dalių rinkinio kaip visuma geriau atitiktų pagal šią direktyvą nustatytus sutarties skyrimo kriterijus tų pirkimo dalių atžvilgiu nei pasiūlymai dėl konkrečių atskirų pirkimo dalių, vertinamų atskirai. Jeigu atsakymas yra teigiamas, perkantiesiems subjektams turėtų būti leidžiama skirti atitinkamam konkurso dalyviui sutartį, apimančią konkrečias pirkimo dalis. Turėtų būti paaiškinta, kad perkantieji subjektai turėtų atlikti šį palyginamąjį įvertinimą pirmiausia nustatydami, kuris pasiūlymas geriausiai atitinka sutarties skyrimo kriterijus, nustatytus kiekvienos atskiros pirkimo dalies atžvilgiu, ir po to palygindami jį su pasiūlymais, kuriuos konkretus konkurso dalyvis yra pateikęs dėl konkretaus pirkimo dalių rinkinio kaip visumos;

(89)

kad procedūros taptų spartesnės ir efektyvesnės, dalyvavimo pirkimo procedūrose laikotarpiai turėtų būti kuo trumpesni, nesukuriant bereikalingų kliūčių ekonominės veiklos vykdytojų iš visos vidaus rinkos dalyvavimui, ypač MVĮ dalyvavimui. Todėl reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nustatydami laikotarpį pasiūlymams ir prašymams dalyvauti pateikti, perkantieji subjektai turėtų atsižvelgti visų pirma į sutarties sudėtingumą ir laiką, reikalingą pasiūlymams parengti, net jei tai reikštų, kad reikia nustatyti ilgesnius laikotarpius, nei šioje direktyvoje numatyti minimalios trukmės laikotarpiai. Elektroninių informacijos ir ryšio priemonių naudojimas, visų pirma galimybės ekonominės veiklos vykdytojams, konkurso dalyviams ir kandidatams gauti visus pirkimo dokumentus elektroninėmis priemonėmis ir elektroninėmis priemonėmis siųsti pranešimus, didina skaidrumą ir padeda sutaupyti laiko. Todėl reikėtų nustatyti, kad minimalūs atviriems konkursams taikomi laikotarpiai bus sutrumpinti remiantis SVP nustatytomis taisyklėmis ir laikantis sąlygos, kad jie bus suderinti su konkrečiu Sąjungos lygiu numatytu taikyti perdavimo būdu. Be to, perkantieji subjektai turėtų turėti galimybę dar labiau sutrumpinti laikotarpį pasiūlymams atvirų konkursų atveju pateikti tais atvejais, kai dėl skubos įprastinis atvirų konkursų terminas nėra tinkamas, tačiau atviras konkursas su sutrumpintu terminu tebėra įmanomas. Tik išskirtiniais atvejais, kai dėl ypatingos skubos, kilusios dėl įvykių, kurių atitinkamas perkantysis subjektas negalėjo numatyti ir kurie nuo jo nepriklauso, įprastinė procedūra tampa neįmanoma net sutrumpinus terminus, perkantieji subjektai turėtų turėti galimybę, jei tai tikrai būtina, skirti sutartis vedant derybas be išankstinio kvietimo dalyvauti konkurse. Tokia padėtis galėtų susidaryti po stichinių nelaimių, kai reikia veikti nedelsiant;

(90)

turėtų būti paaiškinta, jog dėl to, kad ekonominės veiklos vykdytojai turėtų pakankamai laiko galiojantiems pasiūlymams parengti, gali prireikti pratęsti iš pradžių nustatytus laikotarpius. Visų pirma tai būtų atvejis, kai padaroma reikšmingų pakeitimų pirkimo dokumentuose. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad tuo atveju reikšmingi pakeitimai turėtų būti suprantami kaip apimantys pakeitimus, visų pirma techninių specifikacijų pakeitimus, kuriems suprasti ir į kuriuos tinkamai reaguoti ekonominės veiklos vykdytojams prireiktų papildomo laiko. Vis dėlto turėtų būti paaiškinta, kad tokie pakeitimai neturėtų būti tokie dideli, kad dėl jų būtų buvę galima leisti dalyvauti kitiems kandidatams nei iš pradžių atrinktieji arba pirkimo procedūra būtų pritraukusi daugiau dalyvių. Visų pirma toks atvejis galėtų susidaryti, kai dėl pakeitimų sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis, palyginti su tuo, kas iš pradžių išdėstyta pirkimo dokumentuose, iš esmės pasikeistų;

(91)

turėtų būti paaiškinta, kad perkantieji subjektai turėtų persiųsti informaciją apie tam tikrus sprendimus, priimtus vykdant pirkimo procedūrą, įskaitant sprendimą neskirti sutarties arba nesudaryti preliminariosios sutarties, be atskiro kandidatų ar konkurso dalyvių prašymo persiųsti tokią informaciją. Taip pat reikėtų priminti, kad Tarybos direktyvoje 92/13/EEB (22) perkantiesiems subjektams taip pat numatoma pareiga be atskiro kandidatų ar konkurso dalyvių prašymo atitinkamiems kandidatams ir konkurso dalyviams pateikti kai kurių svarbiausių sprendimų, priimtų pirkimo procedūroje, atitinkamų priežasčių santrauką. Galiausiai reikėtų paaiškinti, kad kandidatai ir konkurso dalyviai turėtų galėti prašyti išsamesnės informacijos, susijusios su tomis priežastimis, o perkantieji subjektai turėtų pateikti šią informaciją, išskyrus atvejus, kai yra rimtų priežasčių jos nepateikti. Tos priežastys turėtų būti nustatytos šioje direktyvoje. Siekiant užtikrinti reikiamą skaidrumą pirkimo procedūrose, kuriose naudojamos derybos ir dialogai su konkurso dalyviais, tiems dalyviams, kurie pateikė priimtinus pasiūlymus, turėtų būti leidžiama, išskyrus atvejus, kai būtų rimtų priežasčių to nedaryti, taip pat prašyti informacijos apie procedūros valdymą ir eigą;

(92)

kiek tai suderinama su poreikiu pasiekti tikslą užtikrinti gerą komercinę praktiką, kartu sudarant sąlygas kuo didesniam lankstumui, tikslinga numatyti, kad reikalavimų dėl ekonominio bei finansinio pajėgumo ir įrodomųjų dokumentų atžvilgiu būtų taikoma Direktyva 2014/24/ES. Todėl perkantiesiems subjektams turėtų būti leidžiama taikyti toje direktyvoje numatytus atrankos kriterijus ir, jei jie tai daro, jie turėtų privalėti taikyti tam tikras kitas nuostatas, susijusias visų pirma su minimalios apyvartos reikalavimams taikoma viršutine riba ir Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumento naudojimu;

(93)

perkantieji subjektai turėtų galėti reikalauti, kad vykdant sutartį būtų taikomos aplinkosaugos vadybos priemonės arba sistemos. Aplinkosaugos vadybos sistemos, nepaisant to, ar jos yra registruotos pagal Sąjungos instrumentus, pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 (23), gali būti įrodymas, kad ekonominės veiklos vykdytojas yra techniškai pajėgus įvykdyti sutartį. Priemonių, kurias ekonominės veiklos vykdytojas įgyvendino, kad užtikrintų tokį pat aplinkos apsaugos lygį, aprašymas turėtų būti pripažįstamas aplinkosaugos vadybos registracijos sistemų įrodymų pakaitalu, jeigu atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas neturi galimybės pasinaudoti tokiomis aplinkosaugos vadybos registracijos sistemomis arba galimybės jas gauti per atitinkamą laikotarpį;

(94)

viena iš svarbiausių šioje direktyvoje yra sutarties skyrimo kriterijų sąvoka, todėl svarbu, kad atitinkamos nuostatos būtų išdėstytos kuo aiškiau ir paprasčiau. Tai gali būti užtikrinta kaip visa apimančią sąvoką vartojant terminą „ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas“, nes visi konkursą laimėję pasiūlymai galiausiai turėtų būti atrinkti atsižvelgiant į tai, kurį iš pateiktų pasiūlymų atskiras perkantysis subjektas laiko ekonomiškai geriausiu. Siekiant išvengti painiavos su sutarties skyrimo kriterijumi, šiuo metu apibūdinamu kaip „ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas“ direktyvose 2004/17/EB ir 2004/18/EB, šiai sąvokai apibūdinti turėtų būti vartojamas kitas terminas – „geriausias kainos ir kokybės santykis“. Todėl jis turėtų būti aiškinamas atsižvelgiant į su tomis direktyvomis susijusią teismų praktiką, išskyrus atvejus, kai esama akivaizdžiai iš esmės skirtingo sprendimo šioje direktyvoje;

(95)

sutartys turėtų būti skiriamos remiantis objektyviais kriterijais, kuriais užtikrinama, kad būtų laikomasi skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų, siekiant užtikrinti galimybę objektyviai palyginti santykinę pasiūlymų vertę, kad būtų galima veiksmingos konkurencijos sąlygomis nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Turėtų būti aiškiai nustatyta, kad vertinant, kuris pasiūlymas yra ekonomiškai naudingiausias, turėtų būti remiamasi geriausiu kainos ir kokybės santykiu, kuris visada turėtų apimti kainos arba išlaidų aspektą. Taip pat turėtų būti paaiškinta, kad toks ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo nustatymas taip pat galėtų būti atliekamas remiantis tik kaina arba tik išlaidų efektyvumu. Be to, tikslinga priminti, kad perkantieji subjektai gali techninėse specifikacijose arba sutarties vykdymo sąlygose nustatyti atitinkamus kokybės standartus.

Siekiant paskatinti, kad viešuosiuose pirkimuose būtų labiau orientuojamasi į kokybę, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama drausti arba riboti taikymą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo remiantis tik kaina arba tik išlaidomis, kai jos mano, kad tai tikslinga.

Siekiant užtikrinti, kad skiriant sutartis būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, perkantieji subjektai turėtų būti įpareigoti sukurti reikiamą skaidrumą, kad visi konkurso dalyviai būtų tinkamai informuojami apie kriterijus ir priemones, kurie bus taikomi priimant sprendimą dėl sutarties skyrimo. Todėl perkantieji subjektai turėtų būti įpareigoti nurodyti sutarties skyrimo kriterijus ir kiekvieno šių kriterijų santykinį lyginamąjį svorį. Vis dėlto jei kriterijų lyginamojo svorio neįmanoma nustatyti iš anksto, visų pirma dėl sutarties sudėtingumo, tinkamai pateisinamais atvejais, kuriuos perkantieji subjektai privalo sugebėti pagrįsti, jiems turėtų būti leidžiama nukrypti nuo tos pareigos nurodyti kriterijų lyginamąjį svorį. Tokiais atvejais jie turėtų nurodyti kriterijus mažėjančia pagal svarbą tvarka;

(96)

SESV 11 straipsnyje reikalaujama, kad nustatant ir įgyvendinant Sąjungos politikos ir veiklos kryptis, ypač siekiant skatinti tvarų vystymąsi, būtų atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus. Šioje direktyvoje paaiškinama, kaip perkantieji subjektai gali prisidėti prie aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi skatinimo, kartu užtikrinant, kad jie galėtų gauti geriausią savo sutarčių kainos ir kokybės santykį;

(97)

nustatydami geriausią kainos ir kokybės santykį, perkantieji subjektai turėtų apibrėžti su sutarties dalyku susijusius ekonominius ir kokybinius kriterijus, kuriais remdamiesi jie vertins pasiūlymus siekdami nustatyti ekonomiškai naudingiausią perkančiojo subjekto požiūriu pasiūlymą. Todėl remiantis tais kriterijais turėtų būti sudaryta galimybė atlikti kiekvieno pasiūlymo sutarties įvykdymo lygio palyginamąjį įvertinimą, atsižvelgiant į sutarties dalyką, kaip apibrėžta techninėse specifikacijose. Kalbant apie geriausią kainos ir kokybės santykį, šioje direktyvoje pateikiamas nebaigtinis galimų sutarties skyrimo kriterijų sąrašas. Perkantieji subjektai turėtų būti skatinami pasirinkti tokius sutarties skyrimo kriterijus, kurie sudarytų jiems galimybes pirkti aukštos kokybės darbus, prekes ir paslaugas, kuo geriau atitinkančius jų poreikius.

Pasirinktais sutarties skyrimo kriterijais perkančiajam subjektui neturėtų būti suteikiama neribota pasirinkimo laisvė, jais turėtų būti užtikrinama veiksmingos ir sąžiningos konkurencijos galimybė ir jie turėtų būti pateikiami kartu su reikalavimais, pagal kuriuos galima veiksmingai patikrinti konkurso dalyvių pateiktą informaciją.

Siekiant nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, sprendimas skirti sutartį neturėtų būti grindžiamas vien su sąnaudomis nesusijusiais kriterijais. Todėl kokybiniai kriterijai turėtų būti derinami su sąnaudų kriterijumi, kuris perkančiojo subjekto nuožiūra galėtų būti pagrįstas kaina arba išlaidų efektyvumu, pavyzdžiui, gyvavimo ciklo sąnaudomis. Tačiau sutarties skyrimo kriterijai neturėtų daryti poveikio nacionalinių nuostatų dėl atlyginimo už tam tikras paslaugas arba nuostatų, kuriomis patvirtinamos fiksuotos tam tikrų prekių kainos, taikymui;

(98)

turėtų būti paaiškinta, kad tais atvejais, kai nacionalinėse nuostatose yra apibrėžtas atlygis už tam tikras paslaugas arba yra nustatytos tam tikrų prekių fiksuotos kainos, išlieka galimybė įvertinti kainos ir kokybės santykį remiantis ne vien kaina ar atlygiu, bet ir kitais veiksniais. Atsižvelgiant į atitinkamą paslaugą ar produktą, tokie veiksniai, pavyzdžiui, galėtų būti pristatymo ir mokėjimo sąlygos, aptarnavimo po pardavimo aspektai (pavyzdžiui, patariamųjų ir pakeitimo paslaugų apimtis) arba aplinkosauginiai ar socialiniai aspektai (pavyzdžiui, ar knygos buvo atspausdintos ant perdirbto popieriaus, ar ant popieriaus iš tvarių šaltinių medienos, išlaidos dėl išorinių aplinkos veiksnių, taip pat ar tarp asmenų, kuriems paskirta vykdyti sutartį, buvo skatinama socialinė nepalankioje padėtyje esančių asmenų ar pažeidžiamų grupių narių integracija). Atsižvelgiant į tai, kad yra nemažai galimybių remiantis esminiais kriterijais įvertinti kainos ir kokybės santykį, turėtų būti vengiama skirti sutartį tik traukiant burtus;

(99)

kai sutarties vykdymo lygmens atžvilgiu svarbi įdarbinto personalo kompetencija, perkantiesiems subjektams taip pat turėtų būti leidžiama kaip sutarties skyrimo kriterijų naudoti atitinkamai sutarčiai vykdyti paskirtų darbuotojų organizavimą, kvalifikaciją ir patirtį, nes šie aspektai gali turėti poveikio sutarties įvykdymui ir, atitinkamai, pasiūlymo ekonominiam naudingumui. Pavyzdžiui, tai galėtų būti aktualu sutarčių dėl intelektinių paslaugų atveju, kaip antai dėl konsultavimo arba architektų paslaugų. Perkantieji subjektai, kurios naudojasi šia galimybe, turėtų atitinkamomis sutartinėmis priemonėmis užtikrinti, kad sutartį vykdyti paskirtas personalas faktiškai atitiktų nustatytus kokybės standartus ir kad to personalo narius kitais darbuotojais būtų galima pakeisti tik gavus perkančiojo subjekto, kuris patikrina, ar pakaitinis personalas atitinka tokį patį kokybės lygį, sutikimą;

(100)

labai svarbu iki galo išnaudoti viešųjų pirkimų teikiamas galimybes strategijos „Europa 2020 pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui“ tikslams pasiekti. Tokiomis aplinkybėmis reikėtų priminti, kad viešieji pirkimai yra ypač svarbūs skatinant inovacijas, kurios savo ruožtu itin svarbios būsimam Europos augimui. Atsižvelgiant į tai, kad tarp atskirų sektorių ir rinkų yra didelių skirtumų, vis dėlto būtų netinkama nustatyti bendruosius privalomus reikalavimus pirkimams aplinkosaugos, socialinėje ir inovacijų srityse.

Sąjungos teisės aktuose jau yra nustatyti privalomieji pirkimų reikalavimai, kad būtų pasiekti konkretūs kelių transporto priemonių sektoriaus (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/33/EB (24)) ir raštinės įrangos sektoriaus (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 106/2008 (25)) tikslai. Be to, padaryta nemaža pažanga apibrėžiant bendras gyvavimo ciklo sąnaudų metodikas.

Todėl atrodo, kad reikėtų toliau eiti šia kryptimi, paliekant galimybę atskirų sektorių teisės aktuose nustatyti privalomus tikslus ir tikslinius rodiklius, atsižvelgus į konkrečiame sektoriuje vyraujančias politikos kryptis ir sąlygas, taip pat skatinti europinių gyvavimo ciklo sąnaudų apskaičiavimo koncepcijų plėtrą ir naudojimą, kad viešieji pirkimai labiau palaikytų tvarų augimą;

(101)

tas konkretiems sektoriams būdingas priemones reikėtų papildyti, pritaikant direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB, kad perkantieji subjektai savo pirkimų strategijomis galėtų siekti strategijos „Europa 2020 pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui“ tikslų. Todėl turėtų būti paaiškinta, kad, išskyrus atvejus, kai vertinimas atliekamas remiantis tik kaina, perkantieji subjektai gali nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą ir žemiausias sąnaudas vadovaudamiesi gyvavimo ciklo sąnaudų požiūriu. Gyvavimo ciklo sąnaudų sąvoka apima visas išlaidas per darbų, prekių ar paslaugų gyvavimo ciklą.

Tai reiškia, kad įtraukiamos vidaus sąnaudos, kaip antai atliktinų mokslinių tyrimų, kūrimo, gamybos, transporto, naudojimo, priežiūros ir šalinimo gyvavimo ciklo pabaigoje sąnaudos, tačiau taip pat gali būti įtrauktos sąnaudos dėl išorinių aplinkos veiksnių, pavyzdžiui, užterštumo, kurį sukelia produktui skirtų žaliavų gavyba arba pats produktas ar jo gaminimas, jeigu jos gali būti išreikštos pinigine verte ir gali būti vykdoma jų stebėsena. Perkančiųjų subjektų naudojami metodai sąnaudoms dėl išorinių aplinkos veiksnių apskaičiuoti turėtų būti iš anksto nustatomi objektyviai ir nediskriminuojant, o visi suinteresuoti subjektai turėtų turėti galimybę su jais susipažinti. Tokie metodai gali būti nustatomi nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygiu, tačiau siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo naudojant „laimėtojui pritaikyto“ konkurso metodus jie turėtų būti bendri ta prasme, kad jie neturėtų būti specialiai parengiami konkrečiai viešųjų pirkimų procedūrai. Reikėtų Sąjungos lygiu parengti bendrą gyvavimo ciklo sąnaudų skaičiavimo metodiką, taikomą konkrečioms prekių ar paslaugų kategorijoms. Jei tokia bendra metodika bus parengta, jos naudojimas turėtų būti privalomas.

Be to, reikėtų išnagrinėti, ar tikslinga rengti bendrą socialinio gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodiką, atsižvelgiant į esamą metodiką, pavyzdžiui, Produktų socialinio gyvavimo ciklo vertinimo gaires (angl. Guidelines for Social Life Cycle Assessment of Products), priimtas pagal Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programą;

(102)

be to, siekiant pirkimo procedūrose geriau atspindėti socialinius ir aplinkosaugos aspektus, perkantiesiems subjektams turėtų būti leidžiama naudoti su visais darbų vykdymo, prekių tiekimo ar paslaugų teikimo pagal viešąją sutartį gyvavimo ciklo aspektais ir etapais – nuo produktui skirtų žaliavų išgavimo iki produkto pašalinimo etapo – susijusius sutarties skyrimo kriterijus arba sutarties įvykdymo sąlygas, įskaitant veiksnius, susijusius su konkrečiu tų darbų, prekių ar paslaugų gamybos, tiekimo, teikimo ar prekybos ir jos sąlygų procesu arba konkrečiu procesu, vykdomu vėlesniame jų gyvavimo ciklo etape, net tais atvejais, kai šie veiksniai nėra susiję su esminiais jų aspektais. Kriterijai ir sąlygos, susijusios su tokiu gamybos arba teikimo procesu, gali būti, pavyzdžiui, nuostata, kad gaminant produktus, kurie perkami, nebuvo naudotos toksinės medžiagos, arba nuostata, kad perkamos paslaugos yra teikiamos naudojant efektyvaus energijos vartojimo įrengimus.

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką tokie kriterijai ir sąlygos taip pat apima sutarties skyrimo kriterijus arba sutarties įvykdymo sąlygas, susijusias su sąžiningos prekybos produktų tiekimu arba naudojimu vykdant sutartį, kurią rengiamasi skirti. Su aplinkosaugos aspektais susijusios sutarties įvykdymo sąlygos galėtų apimti, pavyzdžiui, prekių tiekimą, pakavimą ir šalinimą, o darbų ir paslaugų pirkimo sutartyse – išmetamų atliekų sumažinimą ar efektyvų išteklių naudojimą.

Tačiau pagal ryšio su sutarties dalyku sąlygą tai netaikoma kriterijams ir sąlygoms, susijusiems su bendra įmonės politika, nes to negalima laikyti veiksniu, apibūdinančiu perkamų darbų, prekių ar paslaugų vykdymo, tiekimo ar teikimo konkretų procesą. Todėl perkantiesiems subjektams neturėtų būti leidžiama reikalauti, kad konkurso dalyviai būtų nustatę tam tikrą įmonės socialinės atsakomybės ar poveikio aplinkai atsakomybės politiką;

(103)

labai svarbu, kad sutarties skyrimo kriterijai arba sutarties įvykdymo sąlygos, susijusios su gamybos proceso socialiniais aspektais, būtų susiję su pagal sutartį perkamais darbais, prekėmis arba paslaugomis. Taip pat jie turėtų būti taikomi laikantis Direktyvos 96/71/EB, kaip išaiškino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, ir jie neturėtų būti pasirenkami arba taikomi tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojant ekonominės veiklos vykdytojus iš kitų valstybių narių ar trečiųjų valstybių – SVP ar laisvosios prekybos susitarimų, kurių šalis yra ir Sąjunga, šalių. Todėl reikalavimai, susiję su Direktyva 96/71/EB reglamentuojamomis pagrindinėmis darbo sąlygomis, kaip antai minimaliomis užmokesčio normomis, turėtų toliau atitikti nacionalinės teisės aktų arba kolektyvinių sutarčių, taikomų pagal Sąjungos teisę minėtos direktyvos kontekste, normas.

Sutarties įvykdymo sąlygomis taip pat galėtų būti siekiama pirmenybę teikti priemonių, kuriomis skatinama moterų ir vyrų lygybė darbe, aktyvesnis moterų dalyvavimas darbo rinkoje ir profesinio bei asmeninio gyvenimo derinimas, užtikrinama aplinkos apsauga ar gyvūnų gerovė, įgyvendinimui ir faktiškai įgyvendinti pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) konvencijas, taip pat pasamdyti daugiau asmenų, esančių nepalankioje padėtyje, nei reikalaujama pagal nacionalinės teisės aktus;

(104)

į skyrimo kriterijus ar sutarties įvykdymo sąlygas taip pat gali būti įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti gamybos procese dalyvaujančių personalo narių sveikatą, tarp asmenų, kuriems paskirta įgyvendinti sutartį, pirmenybę teikti nepalankioje padėtyje esančių asmenų ar pažeidžiamų grupių narių socialinei integracijai, ar mokymai, kuriais siekiama suteikti atitinkamai sutarčiai įgyvendinti reikiamus gebėjimus, su sąlyga, kad visa tai būtų susiję su pagal sutartį perkamais darbais, prekėmis ar paslaugomis. Pavyzdžiui, tokie kriterijai ar sąlygos galėtų, be kita ko, apimti ilgą laiką darbo nerandančių asmenų įdarbinimą, mokymo priemonių, skirtų bedarbiams arba jaunimui, įgyvendinimą paskirtos sutarties vykdymo metu. Perkantieji subjektai techninėse specifikacijose gali pateikti tokius socialinius reikalavimus, kurie tiesiogiai taikomi atitinkamam produktui ar paslaugai, pavyzdžiui, dėl neįgaliųjų galimybės naudotis preke ar paslauga arba tinkamumo visiems naudotojams;

(105)

viešosios sutartys neturėtų būti skiriamos ekonominės veiklos vykdytojams, dalyvavusiems nusikalstamoje organizacijoje ar pripažintiems kaltais dėl korupcijos, sukčiavimo, dėl kurio padaryta žala Sąjungos finansiniams interesams, dėl teroristinių nusikaltimų, pinigų plovimo ar teroristų finansavimo. Dėl mokesčių ar socialinio draudimo įmokų nemokėjimo taip pat turėtų būti neleidžiama dalyvauti Sąjungos lygiu. Tačiau valstybės narės turėtų galėti išskirtiniais atvejais numatyti nuostatą, kuria leidžiama nukrypti nuo tų privalomų pašalinimo pagrindų, kai dėl privalomų bendrojo intereso reikalavimų yra būtina skirti sutartį. Pavyzdžiui, tokia padėtis galėtų susidaryti, kai reikėtų skubiai įsigyti vakcinų arba gelbėjimo įrangos, kurią būtų galima pirkti tik iš ekonominės veiklos vykdytojo, kuriam kitu atveju taikomas vienas iš privalomų pašalinimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kad perkantieji subjektai, kurie nėra perkančiosios organizacijos, gali neturėti prieigos prie neginčijamų įrodymų šiuo klausimu, tikslinga tokiems perkantiesiems subjektams leisti pasirinkti, ar taikyti Direktyvoje 2014/24/ES išvardytus pašalinimo kriterijus. Todėl Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 ir 2 dalys turėtų būti privalomos taikyti tik tiems perkantiesiems subjektams, kurie yra perkančiosios organizacijos;

(106)

perkantiesiems subjektams reikėtų papildomai suteikti galimybę neleisti dalyvauti ekonominės veiklos vykdytojams, kurie pasirodė esą nepatikimi, pavyzdžiui, dėl aplinkos apsaugos ar socialinės srities įsipareigojimų pažeidimų, įskaitant prieinamumo neįgaliesiems taisyklių pažeidimus ar kitokius šiurkščius profesinius nusižengimus, kaip antai konkurencijos taisyklių ar intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai. Turėtų būti paaiškinta, kad dėl šiurkščių profesinių nusižengimų gali būti suabejota ekonominės veiklos vykdytojo sąžiningumu, ir dėl to ekonominės veiklos vykdytojui negalėtų būti paskirta viešoji sutartis, neatsižvelgiant į tai, ar ekonominės veiklos vykdytojas kitu atveju turėtų techninių ir ekonominių pajėgumų įvykdyti sutartį.

Atsižvelgiant į tai, kad perkantysis subjektas bus atsakingas už savo galimų klaidingų sprendimų pasekmes, perkantiesiems subjektams taip pat turėtų būti leidžiama atsižvelgti į tai, kad buvo šiurkščių profesinių nusižengimų, jeigu prieš priimdami galutinį ir privalomą sprendimą, kuriuo konstatuojama, kad yra privalomų pašalinimo pagrindų, jie gali kuriuo nors tinkamu būdu įrodyti, kad ekonominės veiklos vykdytojas pažeidė savo pareigas, įskaitant pareigas, susijusias su mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimu, išskyrus atvejus, jei pagal nacionalinę teisę nustatyta kitaip. Jiems taip pat turėtų būti leidžiama pašalinti kandidatus ar konkurso dalyvius, kurių darbe pagal ankstesnes viešąsias sutartis arba sutartis su kitais perkančiaisiais subjektais buvo nustatyta didelių trūkumų, susijusių su esminiais reikalavimais, pavyzdžiui, sutartis buvo neįvykdyta, pateikti produktai ar suteiktos paslaugos turėjo didelių trūkumų, dėl kurių jų nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, arba buvo netinkamai elgiamasi ir dėl to kyla rimtų abejonių dėl to ekonominės veiklos vykdytojo patikimumo. Nacionalinėje teisėje turėtų būti numatyta maksimali tokio pašalinimo trukmė.

Taikant neprivalomus pašalinimo pagrindus, itin daug dėmesio turėtų būti skiriama proporcingumo principui. Dėl nedidelių pažeidimų ekonominės veiklos vykdytojui turėtų būti neleidžiama dalyvauti konkurse tik išimtinėmis aplinkybėmis. Tačiau dėl pasikartojančių nedidelių pažeidimų gali kilti abejonių dėl ekonominės veiklos vykdytojo patikimumo, o tuo gali būti pagrįstas neleidimas jam dalyvauti konkurse;

(107)

jeigu perkantieji subjektai privalo arba nusprendžia taikyti tokius pašalinimo kriterijus, jie turėtų taikyti Direktyvą 2014/24/ES, kiek tai susiję su galimybe ekonominės veiklos vykdytojams patvirtinti atitikties priemones, kuriomis būtų siekiama ištaisyti nusikalstamų veikų ar nusižengimų padarinius ir užtikrinti veiksmingą kitų galimų netinkamo elgesio atvejų prevenciją;

(108)

gali būti, kad pasiūlymai, kuriuose nurodyta neįprastai maža darbų, prekių ar paslaugų kaina, grindžiami techniškai, ekonomiškai ar teisiškai nepagrįstomis prielaidomis ar praktika. Kai konkurso dalyvis negali pateikti pakankamo paaiškinimo, perkančiajam subjektui turėtų būti suteikta teisė atmesti pasiūlymą. Pasiūlymą atmesti turėtų būti privaloma tais atvejais, kai perkantysis subjektas nustato, kad siūloma neįprastai maža kaina ar sąnaudos susijusios su tuo, kad nesilaikoma privalomosios Sąjungos teisės arba ją atitinkančios nacionalinės teisės socialinės, darbo ar aplinkos teisės srityse, arba tarptautinės darbo teisės nuostatų;

(109)

sutarties įvykdymo sąlygose nustatomi specialūs reikalavimai, susiję su sutarties įvykdymu. Kitaip nei sutarties skyrimo kriterijai, kurie yra pasiūlymų kokybės lyginamojo vertinimo pagrindas, sutarties įvykdymo sąlygos – tai nustatyti objektyvūs reikalavimai, kurie nedaro poveikio pasiūlymų vertinimui. Sutarties įvykdymo sąlygos turėtų atitikti šią direktyvą, jeigu jos nėra tiesiogiai arba netiesiogiai diskriminuojančios ir yra susietos su sutarties dalyku, apimančiu visus veiksnius, susijusius su konkrečiu gamybos, tiekimo, teikimo ar komercializacijos procesu. Tai apima sąlygas, susijusias su sutarties įvykdymo procesu, bet neapima reikalavimų, susijusių su bendra įmonės politika;

(110)

svarbu, kad kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos, kaip antai darbo inspekcijos agentūros arba aplinkos apsaugos agentūros, veikdamos pagal savo atsakomybę ir kompetenciją, imdamosi atitinkamų veiksmų užtikrintų, kad subrangovai laikytųsi taikytinų pareigų aplinkos, socialinės ir darbo teisės srityse, nustatytų Sąjungos teise, nacionaline teise, kolektyvinėmis sutartimis arba šioje direktyvoje išvardytomis tarptautinės aplinkos, socialinės ir darbo teisės nuostatomis, su sąlyga, kad tokios taisyklės ir jų taikymas atitinka Sąjungos teisę.

Taip pat būtina užtikrinti tam tikrą skaidrumą subrangos grandinėje, nes tai suteikia perkantiesiems subjektams informacijos apie tai, kokie subjektai yra statybvietėse, kuriose vykdomi jiems skirti darbai, arba kurios įmonės teikia paslaugas pastatuose, infrastruktūros objektuose ar vietovėse, kaip antai rotušėse, savivaldybių mokyklose, sportui skirtuose objektuose, uostuose ar greitkeliuose, už kuriuos perkantieji subjektai yra atsakingi arba kuriuos tiesiogiai prižiūri. Turėtų būti paaiškinta, kad reikalaujamą informaciją bet kuriuo atveju privalo teikti pagrindinis rangovas – arba remiantis konkrečiomis nuostatomis, kurias kiekvienas perkantysis subjektas turės įtraukti į visas pirkimo procedūras, arba remiantis pareigomis, kurias valstybės narės nustatys pagrindiniams rangovams bendrai taikytinomis nuostatomis.

Taip pat turėtų būti paaiškinta, kad sąlygos, susijusios su taikytinų pareigų aplinkos, socialinės ir darbo teisės srityse, nustatytų Sąjungos teise, nacionaline teise, kolektyvinėmis sutartimis arba šioje direktyvoje išvardytomis tarptautinės aplinkos, socialinės ir darbo teisės nuostatomis, su sąlyga, kad tokios taisyklės ir jų taikymas atitinka Sąjungos teisę, laikymosi užtikrinimu, turėtų būti taikomos, kai valstybės narės nacionalinėje teisėje yra numatytas subrangovų ir pagrindinio rangovo bendrosios atsakomybės mechanizmas. Be to, turėtų būti aiškiai nurodyta, kad valstybės narės turėtų galėti nustatyti papildomas nuostatas, pavyzdžiui, išplėsti skaidrumo pareigas, sudaryti tiesioginio mokėjimo subrangovams galimybes arba sudaryti galimybes perkančiosioms organizacijoms tikrinti arba iš jų reikalauti patikrinti, ar subrangovų padėtis nėra tokia, kokiai esant ekonominės veiklos vykdytojui būtų neleista dalyvauti konkurse. Kai tokios priemonės taikomos subrangovams, turėtų būti užtikrintas jų suderinamumas su pagrindiniams rangovams taikytinomis nuostatomis, kad nustačius, kad yra privalomų pašalinimo pagrindų, būtų taikomas reikalavimas, kad pagrindinis rangovas pakeistų atitinkamą subrangovą. Turėtų būti paaiškinta, kad kai atlikus tokį patikrinimą paaiškėja, kad yra neprivalomų pašalinimo pagrindų, perkančiosios organizacijos gali reikalauti pakeitimo. Tačiau taip pat aiškiai turėtų būti nurodyta, kad perkančiosios organizacijos gali privalėti reikalauti pakeisti atitinkamą subrangovą, kai tokiais atvejais būtų privaloma pašalinti pagrindinius rangovus.

Taip pat turėtų būti aiškiai nurodyta, kad valstybės narės gali nustatyti griežtesnes atsakomybės taisykles pagal nacionalinę teisę arba imtis kitų priemonių dėl tiesioginių mokėjimų subrangovams pagal nacionalinę teisę;

(111)

atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vyksta diskusijos dėl horizontaliųjų nuostatų, reglamentuojančių santykius su trečiosiomis valstybėmis viešųjų pirkimų kontekste, tikslinga pereinamuoju laikotarpiu išlaikyti komunalinių paslaugų sektoriui pagal Direktyvos 2004/17/EB 58 ir 59 straipsnius taikomos tvarkos status quo. Todėl šios nuostatos neturėtų būti keičiamos, įskaitant nuostatą dėl įgyvendinimo aktų priėmimo tais atvejais, kai Sąjungos įmonės susiduria su sunkumais norėdamos patekti į trečiųjų valstybių rinkas. Šiomis aplinkybėmis tuos įgyvendinimo aktus ir toliau turėtų priimti Taryba;

(112)

reikėtų priminti, kad laikotarpių, nurodytų šioje direktyvoje, apskaičiavimui taikomas Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71 (26);

(113)

reikia paaiškinti sąlygas, kuriomis dėl sutarties keitimo jos vykdymo laikotarpiu reikalinga nauja pirkimo procedūra, atsižvelgiant į atitinkamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką. Nauja pirkimo procedūra reikalinga, jeigu daromi esminiai pradinės sutarties pakeitimai, visų pirma susiję su šalių tarpusavio teisių ir pareigų taikymo sritimi ir turiniu, įskaitant intelektinės nuosavybės teisių paskirstymą. Tokie pakeitimai rodo šalių ketinimą iš naujo derėtis dėl esminių tos sutarties sąlygų. Visų pirma taip yra tuo atveju, jeigu iš dalies pakeistos sąlygos, jei būtų buvusios įtrauktos į pradinę procedūrą, būtų dariusios įtaką procedūros baigčiai.

Daryti sutarties pakeitimus, dėl kurių nežymiai iki tam tikros vertės padidėja sutarties vertė, visada turėtų būti galima ir tam nereikia organizuoti naujos pirkimo procedūros. Šiuo tikslu ir siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, šioje direktyvoje turėtų būti numatytos de minimis vertės ribos, kurių neviršijus nauja pirkimo procedūra nėra būtina. Daryti sutarties, kurios vertė viršija šias ribas, pakeitimus turėtų būti galima neorganizuojant naujos skyrimo procedūros tada, kai jie atitinka atitinkamas šioje direktyvoje nustatytas sąlygas;

(114)

gali susiklostyti situacijos, kai perkantiesiems subjektams prireiks papildomų darbų, prekių ar paslaugų; tokiais atvejais pradinės sutarties pakeitimas neorganizuojant naujos pirkimo procedūros gali būti pateisinamas, visų pirma tada, kai papildomos prekės ar paslaugos yra skirtos prekėms, paslaugoms ar įrenginiams iš dalies pakeisti arba jos yra esamų paslaugų, prekių arba įrenginių tąsa, jeigu pakeitus tiekėją perkantysis subjektas privalėtų įsigyti medžiagų, darbų ar paslaugų, kurių techninės charakteristikos yra kitokios, ir dėl to atsirastų eksploatacijos ir priežiūros nesuderinamumas arba kiltų neproporcingų techninių eksploatacijos ir priežiūros sunkumų;

(115)

perkantieji subjektai gali susidurti su išorinėmis aplinkybėmis, kurių jie negalėjo numatyti skirdami sutartį, visų pirma, kai sutartis vykdoma ilgą laikotarpį. Tokiu atveju reikės tam tikro lankstumo, kad sutartį būtų galima pritaikyti prie tų aplinkybių nevykdant naujos pirkimo procedūros. Sąvoka „nenumatytos aplinkybės“ reiškia aplinkybes, kurių nebuvo įmanoma nuspėti, nepaisant to, kad perkantysis subjektas pagrįstai apdairiai rengėsi pradiniam sutarties skyrimui, atsižvelgdamas į visas jo turimas priemones, konkretaus projekto pobūdį ir charakteristikas, gerąją praktiką atitinkamoje srityje ir poreikį užtikrinti tinkamą rengiantis sutarties skyrimui panaudotų išteklių ir numatomos jos vertės santykį.

Vis dėlto šios nuostatos negali būti taikomos, kai dėl pakeitimo pasikeistų viso pirkimo pobūdis, pavyzdžiui, jeigu darbai, prekės ar paslaugos, kurias numatoma pirkti, pakeičiamos skirtingais dalykais arba jeigu iš esmės pakeičiama pirkimo rūšis, nes tokiu atveju galima daryti prielaidą dėl numanomo poveikio rezultatams;

(116)

laikantis lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, konkursą laimėjęs dalyvis neturėtų būti keičiamas kitu ekonominės veiklos vykdytoju (pavyzdžiui, jei sutartis nutraukiama dėl vykdymo trūkumų) iš naujo nepaskelbus konkurso dėl sutarties. Tačiau sutarties vykdymo laikotarpiu turėtų galėti įvykti tam tikrų sutartį vykdančių konkursą laimėjusių dalyvių (visų pirma kai sutartis buvo skirta daugiau nei vienai įmonei) struktūrinių pokyčių: jie gali būti vien vidaus lygiu reorganizuoti, būti perėmimo, susijungimo, įsigijimo šalimis ar tapti nemokūs. Dėl tokių struktūrinių pokyčių neturėtų būti automatiškai reikalaujama naujų pirkimo procedūrų visoms to konkurso dalyvio vykdomoms sutartims;

(117)

atskirose sutartyse patys perkantieji subjektai turėtų turėti galimybę numatyti sutarties pakeitimus, taikant nuostatas dėl peržiūros arba pasirinkimo galimybės, tačiau pagal jas jiems neturėtų būti suteikiama neribota diskrecija. Todėl šioje direktyvoje turėtų būti nustatyta, kokia apimtimi pakeitimus galima numatyti pradinėje sutartyje. Atitinkamai turėtų būti paaiškinta, kad pakankamai aiškiai suformuluotose nuostatose dėl peržiūros arba pasirinkimo galimybės gali būti nurodyti, pavyzdžiui, kainų indeksavimai arba užtikrinta, kad, pavyzdžiui, ryšių įranga, kuri turi būti pristatyta per nustatytą laikotarpį, yra ir toliau tinkama taip pat tuo atveju, kai pakeičiami ryšių protokolai arba atliekami kiti technologiniai pakeitimai. Taip pat pagal pakankamai aiškias nuostatas turėtų būti galima numatyti galimybę pritaikyti sutartį, kai tai reikalinga dėl eksploatacijos ar priežiūros metu iškilusių techninių sunkumų. Taip pat reikėtų priminti, kad sutartyse galėtų būti įtraukta, pavyzdžiui, tiek įprasta priežiūra, tiek speciali priežiūra, kurios galėtų prireikti siekiant užtikrinti viešosios paslaugos teikimo tęstinumą;

(118)

perkantieji subjektai kartais gali susidurti su aplinkybėmis, dėl kurių viešąsias sutartis reikia nutraukti anksčiau laiko, kad būtų įvykdytos pareigos viešųjų pirkimų srityje pagal Sąjungos teisę. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad perkantieji subjektai nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis turėtų galimybę nutraukti viešąją sutartį jos galiojimo laikotarpiu, jeigu tai būtina pagal Sąjungos teisę;

(119)

2011 m. birželio 27 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Vertinimo ataskaita: ES viešojo pirkimo teisės aktų poveikis ir veiksmingumas“ parodė, kad reikėtų persvarstyti kai kurių Direktyvos 2004/17/EB nuostatų visišką netaikymą tam tikroms paslaugoms. Todėl tam tikroms paslaugoms turėtų būti taikomos visos šios direktyvos nuostatos;

(120)

tam tikrų kategorijų paslaugų tarpvalstybinis aspektas dėl jų pobūdžio ir toliau išlieka nedidelis, t. y. kalbama apie paslaugas, kurios vadinamos paslaugomis asmeniui, kaip antai tam tikras socialines, sveikatos ir švietimo paslaugas. Tos paslaugos teikiamos konkrečiomis aplinkybėmis, kurios valstybėse narėse dėl skirtingų kultūrinių tradicijų labai skiriasi. Todėl tų paslaugų atveju sudaromoms sutartims turėtų būti nustatyta speciali tvarka ir nustatyta jų aukštesnė vertės riba nei ta, kuri taikoma kitoms paslaugoms.

Atsižvelgiant į ypatingą pirkimų tuose sektoriuose kontekstą, jeigu asmeniui teikiamų paslaugų sutarties vertė yra mažesnė už tą vertės ribą, paprastai ji nedomina tiekėjų iš kitų valstybių narių, nebent yra konkrečių priešingą faktą rodančių požymių, kaip antai kai Sąjunga finansuoja tarpvalstybinius projektus.

Sutartims dėl asmeniui teikiamų paslaugų, kurių vertė viršija tą vertės ribą, turėtų būti taikomi visoje Sąjungoje galiojantys skaidrumo reikalavimai. Atsižvelgiant į kultūrinio konteksto svarbą ir šių paslaugų su didesne rizika susijusį pobūdį, valstybėms narėms turėtų būti suteikta plati diskrecija organizuoti paslaugų teikėjų pasirinkimą taip, kaip joms atrodo tinkamiausia. Šios direktyvos taisyklėse atsižvelgiama į šį principą ir įpareigojama tik laikytis pagrindinių skaidrumo ir lygiateisiškumo principų, taip pat užtikrinama, kad perkantieji subjektai, pasirinkdami paslaugų teikėjus, galėtų taikyti konkrečius kokybės kriterijus, kaip antai Socialinės apsaugos komiteto paskelbtoje savanoriškoje Europos socialinių paslaugų kokybės sistemoje nustatytus kriterijus. Nustatydamos procedūras, kurios turi būti taikomos skiriant sutartis dėl asmeniui teikiamų paslaugų, valstybės narės turėtų atsižvelgti į SESV 14 straipsnį ir į Protokolą Nr. 26. Tą darydamos valstybės narės taip pat turėtų siekti supaprastinimo ir perkantiesiems subjektams bei ekonominės veiklos vykdytojams tenkančios administracinės naštos sumažinimo tikslų; turėtų būti paaiškinta, kad tai darant gali taip pat prireikti remtis taisyklėmis, taikytinomis paslaugų pirkimo sutartims, kurioms speciali tvarka netaikoma.

Valstybės narės ir perkantieji subjektai gali teikti tas paslaugas patys arba organizuoti socialines paslaugas taip, kad nereikėtų sudaryti viešųjų sutarčių, pavyzdžiui, vien finansuodami tokias paslaugas arba suteikdami licencijas ar leidimus visiems ekonominės veiklos vykdytojams, atitinkantiems perkančiojo subjekto iš anksto nustatytas sąlygas, netaikant jokių apribojimų ar kvotų, su sąlyga, kad tokia sistema užtikrina pakankamą viešinimą ir atitinka skaidrumo bei nediskriminavimo principus;

(121)

panašiai, viešbučių ir restoranų paslaugas paprastai siūlo tik subjektai, esantys konkrečioje tų paslaugų teikimo vietoje, todėl tų paslaugų tarpvalstybinis aspektas taip pat yra nedidelis. Todėl šioms paslaugoms turėtų būti taikomas tik paprastesnis režimas nuo 1 000 000 EUR vertės ribos. Didelės, tą vertės ribą viršijančios viešbučių ir restoranų paslaugų sutartys gali dominti įvairius ekonominės veiklos vykdytojus, kaip antai kelionių agentūras ir kitus tarpininkus, taip pat ir tarpvalstybiniu pagrindu;

(122)

panašiai, tam tikros teisinės paslaugos yra išimtinai susijusios vien su nacionalinės teisės klausimais, todėl jas paprastai siūlo atitinkamoje valstybėje narėje esantys subjektai ir todėl šių paslaugų tarpvalstybinis aspektas taip pat yra nedidelis. Todėl šioms paslaugoms turėtų būti taikomas paprastesnis režimas nuo 1 000 000 EUR vertės ribos. Didelės, tą vertės ribą viršijančios teisinių paslaugų sutartys gali dominti įvairius ekonominės veiklos vykdytojus, kaip antai tarptautines teisines firmas, taip pat ir tarpvalstybiniu pagrindu, ypač jeigu šios sutartys yra susijusios su teisiniais klausimais, kylančiais iš Sąjungos ar kitos tarptautinės teisės arba grindžiamais tokia teise, arba susijusiais su daugiau nei viena šalimi;

(123)

patirtis parodė, kad tarpvalstybinis suinteresuotumas tam tikrų kitų rūšių kitomis paslaugomis, kaip antai gelbėjimo paslaugomis, gaisrų gesinimo paslaugomis ir kalėjimų paslaugomis, paprastai atsiranda tik nuo tokio momento, kai šios paslaugos dėl savo palyginti didelės vertės pasiekia pakankamą kritinę masę. Tiek, kiek ši direktyva šioms paslaugoms taikoma, joms turėtų būti taikomas paprastesnis režimas. Tarpvalstybinis suinteresuotumas kitų kategorijų paslaugomis, pavyzdžiui, tyrimo ir apsaugos paslaugomis, tiek, kiek jų teikimas faktiškai grindžiamas sutartimis, paprastai galbūt atsirastų tik šių sutarčių vertei esant nuo 1 000 000 EUR ribos, todėl šioms paslaugoms turėtų būti tik tuomet taikomas paprastesnis režimas;

(124)

siekiant užtikrinti viešųjų paslaugų tęstinumą, šioje direktyvoje reikėtų numatyti, kad tam tikrų paslaugų sveikatos, socialinių ir kultūros paslaugų srityse pirkimo procedūrose galėtų dalyvauti tik organizacijos, kurių struktūra grindžiama darbuotojų nuosavybės teisėmis ar aktyviu darbuotojų dalyvavimu jų valdyme, ir esamos organizacijos, pavyzdžiui, kooperatyvai, kurie dalyvautų teikiant tas paslaugas galutiniams naudotojams. Ši nuostata taikoma tik tam tikroms sveikatos, socialinėms ir susijusioms paslaugoms, tam tikroms švietimo ir mokymo paslaugoms, bibliotekų, archyvų, muziejų ir kitoms kultūros paslaugoms, sporto paslaugoms ir privatiems namų ūkiams teikiamoms paslaugoms ir nėra skirta apimti jokių išimčių, kurios kitais atvejais yra numatytos šioje direktyvoje. Toms paslaugoms turėtų būti taikomas tik paprastesnis režimas;

(125)

tikslinga identifikuoti tas paslaugas, jas nuoroda susiejant su konkrečiomis pozicijomis Bendrame viešųjų pirkimų žodyne (toliau – BVPŽ), priimtame Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2195/2002 (27); šis žodynas – hierarchinės struktūros klasifikatorius, suskirstytas į skyrius, grupes, klases, kategorijas ir pakategores. Siekiant išvengti teisinio netikrumo, reikėtų paaiškinti, kad nuoroda į skyrių nebūtinai reiškia nuorodą į prijungiamuosius poskyrius. Tad toks išsamus išvardijimas turėtų būti pasiektas aiškiai paminint visas atitinkamas pozicijas, prireikus jas nurodant atitinkamais kodais;

(126)

projekto konkursai tradiciškai daugiausia būdavo rengiami miestų ir teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų tvarkymo srityse. Tačiau vertėtų priminti, kad šios lanksčios priemonės galėtų būti naudojamos ir kitais tikslais ir kad galima nustatyti, kad vėlesnės paslaugų pirkimo sutartys būtų skiriamos projekto konkurso laimėtojui arba vienam iš laimėtojų vedant derybas be skelbimo apie pirkimą;

(127)

atlikus įvertinimą buvo nustatyta, kad dar daug ką galima tobulinti Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklių taikymo srityje. Siekiant veiksmingiau ir nuosekliau taikyti taisykles, labai svarbu susidaryti bendrą vaizdą apie nacionalinės viešųjų pirkimų politikos galimas struktūrines problemas ir bendrus modelius, kad būtų galima tikslingiau spręsti galimas konkrečias problemas. Tą bendrą vaizdą susidaryti galima tinkamai vykdant stebėseną, kurios rezultatus reikėtų reguliariai skelbti, kad būtų galima turint pakankamai informacijos diskutuoti apie galimą viešųjų pirkimų taisyklių ir praktikos patobulinimą. Toks tinkamas bendras vaizdas taip pat galėtų suteikti svarbios informacijos apie viešųjų pirkimų taisyklių taikymą įgyvendinant Sąjungos bendrai finansuojamus projektus. Valstybėms narėms turėtų būti palikta teisė nuspręsti, kaip ši stebėsena turėtų būti vykdoma praktiškai ir kas ją turi vykdyti; nuspręsdamos, jos taip pat turėtų galėti priimti sprendimą, ar stebėsena turėtų būti pagrįsta pavyzdžiais grindžiama ex post kontrole, ar sisteminga ex ante viešojo pirkimo procedūrų, kurioms taikoma ši direktyva, kontrole. Turėtų būti galima atitinkamoms įstaigoms pranešti apie potencialias problemas; tai nebūtinai reikštų, kad stebėseną vykdę subjektai turi šalies statusą teismuose.

Veiksmingesnis konsultavimas, informavimas ir parama perkantiesiems subjektams ir ekonominės veiklos vykdytojams taip pat gali labai prisidėti prie viešųjų pirkimų efektyvumo didinimo, pasiekiamo geresniu viešųjų pirkimų praktikos išmanymu, didesniu teisiniu tikrumu ir šios praktikos profesionalizavimu. Taip konsultuoti perkančiuosius subjektus ir ekonominės veiklos vykdytojus reikėtų, kai tai būtina siekiant užtikrinti tinkamesnį taisyklių taikymą. Konsultuoti galima visais klausimais, svarbiais viešųjų pirkimų srityje, kaip antai apie įsigijimo planavimą, procedūras, metodų ir priemonių bei gerosios praktikos įgyvendinant procedūras parinkimą. Kalbant apie teisinius klausimus, konsultavimas nebūtinai turėtų apimti išsamią teisinę atitinkamų klausimų analizę; juo galėtų būti tik bendrai nurodomi aspektai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti vėliau atliekant išsamią klausimų analizę, pavyzdžiui, nurodant galimai susijusią teismų praktiką arba gairių pastabas ar kitus šaltinius, kuriuose buvo nagrinėjamas tas konkretus klausimas;

(128)

Direktyvoje 92/13/EEB numatytos tam tikros peržiūros procedūros, kurias galima taikyti bent kiekvienam suinteresuotam asmeniui, kuris nori arba norėjo, kad su juo būtų sudaryta tam tikra sutartis ir kuris dėl tariamo Sąjungos viešųjų pirkimų srities teisės nuostatų ar nacionalinių taisyklių, kuriomis tos teisės nuostatos perkeliamos, pažeidimo rizikavo ar rizikuoja patirti žalą. Ši direktyva neturėtų daryti poveikio toms peržiūros procedūroms. Tačiau piliečiai, suinteresuotieji subjektai, tiek organizuoti, tiek neorganizuoti, ir kiti asmenys ar subjektai, kurie negali naudotis peržiūros procedūromis, nustatytomis Direktyvoje 92/13/EEB, vis dėlto kaip mokesčių mokėtojai turi teisėtą interesą tikėtis patikimų pirkimo procedūrų. Todėl jiems turėtų būti suteikta galimybė apie šios direktyvos galimus pažeidimus kompetentingai institucijai ar struktūroms pranešti kitomis priemonėmis, nei naudojantis peržiūros sistema pagal Direktyvą 92/13/EEB, ir nenustatant būtino reikalavimo juos įtraukti kaip šalis į teismo procesus. Kad nebūtų dubliuojamas esamų institucijų ar struktūrų darbas, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama numatyti galimybę kreiptis į bendras stebėsenos institucijas ar struktūras, sektorių priežiūros institucijas, savivaldos priežiūros institucijas, konkurencijos institucijas, ombudsmeną arba nacionalines audito institucijas;

(129)

siekiant visapusiškai panaudoti viešųjų pirkimų galimybes, kad būtų pasiekti strategijos „Europa 2020 pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui“ tikslai, taip pat bus svarbus pirkimų aplinkosaugos, socialinėje ir inovacijų srityje vaidmuo. Todėl svarbu apžvelgti pokyčius strateginių viešųjų pirkimų srityje, kad būtų galima susidaryti žiniomis paremtą vaizdą apie bendro lygio visuotines tendencijas toje srityje. Šiame kontekste taip pat galima remtis visais jau parengtais atitinkamais pranešimais;

(130)

atsižvelgiant į MVĮ potencialą darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir inovacijų srityje, svarbu skatinti MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, tiek atitinkamomis šios direktyvos nuostatomis, tiek nacionalinio lygio iniciatyvomis. Šioje direktyvoje numatytos naujos nuostatos turėtų prisidėti prie didesnio MVĮ sėkmės lygio, turint omenyje MVĮ laimėtų konkursų vertės dalį visų skirtų sutarčių vertės atžvilgiu. Netikslinga nustatyti, kokia MVĮ laimėtų konkursų dalis turėtų būti privaloma, tačiau atsižvelgiant į MVĮ dalyvavimo svarbą turėtų būti atidžiai stebimos nacionalinės iniciatyvos, kuriomis siekiama didinti MVĮ dalyvavimo mastą;

(131)

jau nustatyta įvairių procedūrų ir darbo metodų, skirtų Komisijos pranešimams ir ryšiams su valstybėmis narėmis, pavyzdžiui, pranešimams ir ryšiams, susijusiems su SESV 258 ir 260 straipsniuose numatytomis procedūromis, taip pat pranešimams ir ryšiams Vidaus rinkos problemų sprendimo tinkle (toliau – SOLVIT) ir pagal sistemą „ES Pilot“; šios procedūros ir metodai šia direktyva nekeičiami. Tačiau juos reikėtų papildyti kiekvienoje valstybėje narėje bendradarbiavimui su Komisija paskiriant po vieną kontaktinį punktą, kuris būtų vienintelis centras, priimantis klausimus, susijusius su viešaisiais pirkimais atitinkamoje valstybėje narėje. Šią funkciją gali atlikti fiziniai asmenys ar struktūros, kurie jau reguliariai palaiko ryšius su Komisija dėl klausimų, susijusių su viešaisiais pirkimais, pavyzdžiui, nacionaliniai kontaktiniai punktai, Viešųjų pirkimų patariamojo komiteto nariai, Viešųjų pirkimų tinklo nariai ar nacionalinės koordinavimo įstaigos;

(132)

sprendimų priėmimo pirkimo procedūrose atsekamumas ir skaidrumas yra ypač svarbūs procedūrų patikimumo užtikrinimo veiksniai, be to, jais veiksmingai kovojama su korupcija ir sukčiavimu. Todėl perkančiosios organizacijos turėtų saugoti sudarytų didelės vertės sutarčių kopijas, kad suinteresuotieji subjektai galėtų susipažinti su tais dokumentais laikantis taikomų taisyklių dėl galimybės susipažinti su dokumentais. Be to, perkantieji subjektai turėtų pirkimo ataskaitoje užfiksuoti atskirų pirkimo procedūrų esminius elementus ir sprendimus. Stengiantis kiek įmanoma išvengti administracinės naštos, reikėtų leisti pirkimo ataskaitoje pateikti nuorodą į informaciją, kuri jau yra atitinkamame skelbime apie sutarties skyrimą. Taip pat reikėtų patobulinti Komisijos valdomas tų skelbimų viešo paskelbimo elektronines sistemas, siekiant palengvinti duomenų įvedimą ir kartu palengvinti visuotinių ataskaitų gavimą iš sistemos bei duomenų keitimąsi tarp sistemų;

(133)

administracinio supaprastinimo tikslais ir siekiant palengvinti valstybėms narėms tenkančią naštą Komisija turėtų periodiškai nagrinėti, ar su viešojo pirkimo procedūromis susijusiuose skelbimuose pateikiama informacija yra pakankamai kokybiška ir išsami, kad Komisija galėtų išgauti statistinę informaciją, kurią priešingu atveju turėtų pateikti valstybės narės;

(134)

būtinas veiksmingas administracinis bendradarbiavimas keičiantis informacija, kurios reikia vykdant sutarties skyrimo procedūras pirkimuose su tarpvalstybiniu aspektu, visų pirma dėl pašalinimo pagrindų bei atrankos kriterijų patikrinimo ir kokybės bei aplinkos apsaugos standartų taikymo. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2012 (28) sukurta Vidaus rinkos informacinė sistema (toliau – IMI) galėtų būti naudinga elektroninė priemonė siekiant sudaryti administraciniam bendradarbiavimui palankesnes sąlygas ir jį paskatinti valdant keitimąsi informacija laikantis paprastų ir vienodų procedūrų, kuriomis būtų įveikiami kalbos barjerai. Todėl turėtų būti kuo greičiau pradėtas bandomasis projektas siekiant ištirti, ar verta išplėsti IMI taikymą keitimuisi informacija pagal šią direktyvą;

(135)

siekiant prisitaikyti prie sparčių techninių, ekonominių ir reglamentavimo pokyčių, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tam tikrų neesminių šios direktyvos elementų. Dėl poreikio laikytis tarptautinių susitarimų Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai keisti vertės ribų apskaičiavimo metodų technines procedūras ir periodiškai persvarstyti pačias vertės ribas; Sąjungos lygiu gali būti daromi nuorodų į BVPŽ nomenklatūrą reglamentavimo pakeitimai, jie turi būti atspindėti šios direktyvos tekste; elektroninio gavimo prietaisų techninė informacija ir charakteristikos turėtų būti nuolat atnaujinamos atsižvelgiant į technologinius pokyčius; be to, reikia suteikti Komisijai įgaliojimus tam tikrus elektroninių ryšių techninius standartus paskelbti privalomais, siekiant užtikrinti pirkimo procedūrų techninio formato, procesų ir komunikavimo naudojant elektronines ryšio priemones suderinamumą atsižvelgiant į technologinius pokyčius; Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai pritaikyti Sąjungos teisės aktų, kuriais nustatoma bendra gyvavimo ciklo sąnaudų skaičiavimo metodika, sąrašą; siekiant įtraukti atskiruose sektoriuose patvirtintas priemones, reikėtų sparčiai pritaikyti tarptautinių socialinių ir aplinkos apsaugos konvencijų sąrašą, Sąjungos teisės aktų, kuriuos įgyvendinant sukuriama prielaida, kad yra galimybė laisvai patekti į tam tikrą rinką, sąrašą ir II priedą, kuriame išdėstytas teisės aktų, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar galioja specialiosios arba išimtinės teisės, sąrašas. Siekiant patenkinti tą poreikį, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nuolat atnaujinti šiuos sąrašus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(136)

šios direktyvos taikymo klausimais Komisija turėtų konsultuotis su atitinkamomis elektroninių pirkimų srities ekspertų grupėmis, užtikrindama pagrindinių suinteresuotųjų subjektų grupių sudėties pusiausvyrą;

(137)

siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai IX priede nurodytų duomenų siuntimo ir skelbimo procedūros, pranešimų rengimo ir perdavimo procedūrų ir standartinių skelbimų paskelbimo formų srityse. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (29);

(138)

patariamoji procedūra turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktams, susijusiems su standartinėmis skelbimų paskelbimo formomis, priimti, kurie neturi poveikio nei finansiniu požiūriu, nei iš šios direktyvos kylančių įpareigojimų pobūdžiui ir aprėpčiai. Kita vertus, tiems aktams būdingas vien administracinis tikslas ir jais siekiama palengvinti šioje direktyvoje nustatytų taisyklių taikymą.

Be to, sprendimai, kuriais nustatoma, ar rinkoje, į kurią galima laisvai patekti, vykdoma konkreti veikla yra tiesiogiai veikiama konkurencijos, turėtų būti priimami tokiomis sąlygomis, kad būtų užtikrintos vienodos tos nuostatos įgyvendinimo sąlygos. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai ir dėl nustatymo, ar taikytinas 34 straipsnis, procedūros, numatytos 35 straipsnyje, išsamių įgyvendinimo nuostatų, taip pat įgaliojimai dėl pačių įgyvendinimo aktų. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011. Patariamoji procedūra turėtų būti taikoma tiems įgyvendinimo aktams priimti;

(139)

Komisija turėtų įvertinti poveikį vidaus rinkai dėl vertės ribų taikymo ir pateikti atitinkamą ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Rengdama ataskaitą ji turėtų atsižvelgti į tokius veiksnius, kaip antai tarpvalstybinių pirkimų mastą, MVĮ dalyvavimą, sandorių išlaidas bei sąnaudų ir naudos santykį.

Remiantis SVP XXII straipsnio 7 dalimi, praėjus trejiems metams nuo jos įsigaliojimo dėl jos rengiamos tolesnės derybos, o vėliau derybos vyksta reguliariai. Atsižvelgiant į infliacijos poveikį, ilgą laikotarpį nekeičiant vertės ribų SVP, tomis pačiomis aplinkybėmis taip pat turėtų būti svarstomas vertės ribų lygio tinkamumas; kai vertės ribų lygis atitinkamai būtų pakeistas, Komisija turėtų tinkamais atvejais priimti pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo būtų pakeistos šioje direktyvoje nustatytos vertės ribos;

(140)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. tam tikroms viešojo pirkimo procedūroms taikomų valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų koordinavimo, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame pat straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(141)

Direktyva 2004/17/EB turėtų būti panaikinta;

(142)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. valstybių narių ir Komisijos bendrą politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės įsipareigoja pagrįstais atvejais prie pranešimo apie taikomas perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar kelis dokumentus, kuriuose būtų paaiškintas direktyvos nuostatų ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitinkamų dalių ryšys. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas,

I ANTRAŠTINĖ DALIS

I SKYRIUS

1 straipsnis

2 straipsnis

3 straipsnis

4 straipsnis

5 straipsnis

6 straipsnis

II SKYRIUS

7 straipsnis

8 straipsnis

9 straipsnis

10 straipsnis

11 straipsnis

12 straipsnis

13 straipsnis

14 straipsnis

III SKYRIUS

1 SKIRSNIS

15 straipsnis

16 straipsnis

17 straipsnis

2 SKIRSNIS

1 poskyris

18 straipsnis

19 straipsnis

20 straipsnis

21 straipsnis

22 straipsnis

23 straipsnis

2 poskirsnis

24 straipsnis

25 straipsnis

26 straipsnis

27 straipsnis

3 poskirsnis

28 straipsnis

29 straipsnis

30 straipsnis

31 straipsnis

4 poskyris

32 straipsnis

33 straipsnis

5 poskyris

34 straipsnis

35 straipsnis

IV SKYRIUS

36 straipsnis

37 straipsnis

38 straipsnis

39 straipsnis

40 straipsnis

41 straipsnis

42 straipsnis

II ANTRAŠTINĖ DALIS

I SKYRIUS

43 straipsnis

44 straipsnis

45 straipsnis

46 straipsnis

47 straipsnis

48 straipsnis

49 straipsnis

50 straipsnis

II SKYRIUS

51 straipsnis

52 straipsnis

53 straipsnis

54 straipsnis

55 straipsnis

56 straipsnis

57 straipsnis

III SKYRIUS

1 SKIRSNIS

58 straipsnis

59 straipsnis

60 straipsnis

61 straipsnis

62 straipsnis

63 straipsnis

64 straipsnis

65 straipsnis

66 straipsnis

2 SKIRSNIS

67 straipsnis

68 straipsnis

69 straipsnis

70 straipsnis

71 straipsnis

72 straipsnis

73 straipsnis

74 straipsnis

75 straipsnis

3 SKIRSNIS

76 straipsnis

1 poskirsnis

77 straipsnis

78 straipsnis

79 straipsnis

80 straipsnis

81 straipsnis

2 poskirsnis

82 straipsnis

83 straipsnis

84 straipsnis

4 SKIRSNIS

85 straipsnis

86 straipsnis

IV SKYRIUS

87 straipsnis

88 straipsnis

89 straipsnis

90 straipsnis

III ANTRAŠTINĖ DALIS

I SKYRIUS

91 straipsnis

92 straipsnis

93 straipsnis

94 straipsnis

II SKYRIUS

95 straipsnis

96 straipsnis

97 straipsnis

98 straipsnis

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

99 straipsnis

100 straipsnis

101 straipsnis

102 straipsnis

V ANTRAŠTINĖ DALIS

103 straipsnis

104 straipsnis

105 straipsnis

106 straipsnis

107 straipsnis

108 straipsnis

109 straipsnis

110 straipsnis

I PRIEDAS

II PRIEDAS

III PRIEDAS

IV PRIEDAS

V PRIEDAS

VI PRIEDO A dalis

VI PRIEDO B dalis

VII PRIEDAS

VIII PRIEDAS

IX PRIEDAS

X PRIEDAS

XI PRIEDAS

XII PRIEDAS

XIII PRIEDAS

XIV PRIEDAS

XV PRIEDAS

XVI PRIEDAS

XVII PRIEDAS

XVIII PRIEDAS

XIX PRIEDAS

XX PRIEDAS

XXI PRIEDAS

a)

darbų, susijusių su viena iš I priede apibrėžtų veiklos rūšių, vykdymas arba projektavimas kartu su vykdymu;

b)

darbo vykdymas arba projektavimas kartu su vykdymu;

c)

darbo, atitinkančio perkančiojo subjekto, darančio lemiamą įtaką darbo pobūdžiui ar projektui, reikalavimus, atlikimas bet kokiomis priemonėmis;

a)

perkantiesiems subjektams skirtų prekių ir (arba) paslaugų įsigijimas;

b)

viešųjų sutarčių skyrimas arba preliminariųjų sutarčių dėl perkantiesiems subjektams skirtų darbų, prekių ar paslaugų sudarymas;

a)

techninė infrastruktūra, suteikianti perkantiesiems subjektams galimybę skirti viešąsias sutartis arba sudaryti preliminariąsias sutartis dėl darbų, prekių ar paslaugų;

b)

konsultacijos dėl pirkimo procedūrų vykdymo ar rengimo;

c)

pirkimo procedūrų rengimas ir valdymas atitinkamo perkančiojo subjekto vardu ir sąskaita;

a)

jie įsteigti siekiant konkretaus tikslo – patenkinti bendrojo intereso poreikius, kurie nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio;

b)

jie turi teisinį subjektiškumą ir

c)

jie didžiąja dalimi finansuojami valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijų ar kitų viešosios teisės reglamentuojamų subjektų lėšomis arba jų valdymas yra prižiūrimas tų valdžios institucijų ar subjektų, arba jie turi administracinį, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusę narių skiria valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijos arba kiti viešosios teisės reglamentuojami subjektai.

a)

yra perkančiosios organizacijos arba viešosios įmonės, kurie vykdo vienos iš 8–14 straipsniuose nurodytų rūšių veiklą;

b)

jeigu jie nėra perkančiosios organizacijos arba viešosios įmonės, vykdo vienos iš 8–14 straipsniuose nurodytų rūšių veiklą arba jų derinį ir veikia remdamiesi specialiosiomis arba išimtinėmis teisėmis, kurias jiems suteikė valstybės narės kompetentinga valdžios institucija.

a)

valdo didžiąją įmonės pasirašytojo kapitalo dalį;

b)

kontroliuoja daugumą balsų, kurie suteikiami įmonės išleistomis akcijomis;

c)

gali skirti daugiau kaip pusę įmonės administracinio, valdymo ar priežiūros organo narių.

a)

pirkimo procedūras su išankstiniu kvietimu dalyvauti konkurse laikantis Direktyvos 2014/24/ES, Direktyvos 2009/81/EB, Direktyvos 2014/23/ES arba šios direktyvos;

b)

procedūras, vykdomas laikantis kitų II priede išvardytų Sąjungos teisės aktų, kuriomis būtų iš anksto užtikrinama, kad leidimų išdavimas, grindžiamas objektyviais kriterijais, būtų pakankamai skaidrus.

a)

sutartis skiriama laikantis Direktyvos 2014/24/ES, jei vienai iš veiklos rūšių, kuriai yra skirta sutartis, taikoma ši direktyva, o kitai – Direktyva 2014/24/ES;

b)

sutartis skiriama laikantis šios direktyvos, jeigu vienai iš veiklos rūšių, kuriai yra skirta sutartis, taikoma ši direktyva, o kitai – Direktyva 2014/23/ES;

c)

sutartis skiriama laikantis šios direktyvos, jeigu vienai iš veiklos rūšių, kuriai yra skirta sutartis, taikoma ši direktyva, o kitai – netaikoma nei ši direktyva, nei Direktyva 2014/24/ES, nei Direktyva 2014/23/ES.

a)

fiksuotų tinklų, kurių paskirtis – teikti paslaugą visuomenei, suteikimui ar eksploatavimui, kiek tai susiję su dujų ar šilumos gamyba, transportavimu ar paskirstymu;

b)

dujų arba šilumos tiekimui tokiems tinklams.

a)

to perkančiojo subjekto vykdoma dujų ar šilumos gamyba yra neišvengiama veiklos, kuri nėra nurodyta šio straipsnio 1 dalyje arba 9–11 straipsniuose, vykdymo pasekmė;

b)

tiekimu viešajam tinklui siekiama tik ekonominiu požiūriu pasinaudoti tokia gamyba ir toks tiekimas sudaro ne daugiau kaip 20 % perkančiojo subjekto apyvartos, remiantis trejų ankstesnių metų, įskaitant einamuosius metus, vidurkiu.

a)

fiksuotų tinklų, kurių paskirtis – teikti paslaugą visuomenei, suteikimui ar eksploatavimui, kiek tai susiję su elektros energijos gamyba, transportavimu ar paskirstymu;

b)

elektros energijos tiekimui tokiems tinklams.

a)

tas perkantysis subjektas gamina elektros energiją, nes jos vartojimas yra būtinas veiklai, kuri nėra nurodyta šio straipsnio 1 dalyje arba 8, 10 ir 11 straipsniuose, vykdyti;

b)

tiekimas viešajam tinklui priklauso tik nuo to perkančiojo subjekto vartojimo ir neviršijo 30 % bendro to perkančiojo subjekto pagamintos energijos kiekio, remiantis trejų ankstesnių metų, įskaitant einamuosius metus, vidurkiu.

a)

fiksuotų tinklų, kurių paskirtis – teikti paslaugą visuomenei, suteikimui ar eksploatavimui, kiek tai susiję su geriamojo vandens gamyba, transportavimu ar paskirstymu;

b)

geriamojo vandens tiekimui tokiems tinklams.

a)

hidraulinės inžinerijos projektais, drėkinimu arba žemės sausinimu, su sąlyga, kad vandens kiekis, skirtas geriamajam vandeniui tiekti, sudaro daugiau kaip 20 % viso vandens kiekio, gaunamo vykdant tokius projektus arba naudojant drėkinimo ar sausinimo įrenginius;

b)

nuotekų šalinimu arba valymu.

a)

tas perkantysis subjektas gamina geriamąjį vandenį, nes jo vartojimas yra būtinas veiklai, kuri nėra nurodyta 8–11 straipsniuose, vykdyti;

b)

tiekimas viešajam tinklui priklauso tik nuo to perkančiojo subjekto vartojimo ir neviršijo 30 % bendro to perkančiojo subjekto pagaminto geriamojo vandens kiekio, remiantis trejų ankstesnių metų, įskaitant einamuosius metus, vidurkiu.

a)

pašto paslaugų teikimu;

b)

kitų nei pašto paslaugų teikimu, su sąlyga, kad tokias paslaugas teikiantis subjektas taip pat teikia pašto paslaugas, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalies b punkte, ir kad paslaugų, kurioms taikomas šio straipsnio 2 dalies b punktas, atžvilgiu neįvykdytos 34 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos.

i)

pašto paslaugų valdymo paslaugos (paslaugos, teikiamos prieš išsiuntimą ir po jo, įskaitant siuntų skyriaus valdymo paslaugas);

ii)

paslaugos, susijusios su a punkte nepaminėtomis pašto siuntomis, kaip antai tiesioginis neadresuotų pašto siuntų pristatymas.

a)

naftos arba dujų gavyba;

b)

anglių ar kito kietojo kuro žvalgymas arba gavyba.

a)

414 000 EUR – prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių ir projektų konkursų atveju;

b)

5 186 000 EUR – darbų pirkimo sutarčių atveju;

c)

1 000 000 EUR – XVII priede išvardytų socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimo sutarčių atveju.

a)

bendrą faktinę viena po kitos einančių tos pačios rūšies sutarčių, paskirtų per ankstesnius 12 mėnesių arba finansinius metus, vertę, pakoreguotą, kai įmanoma, atsižvelgiant į perkamų prekių ar paslaugų kiekio arba vertės pokyčius per 12 mėnesių nuo pradinės sutarties sudarymo;

b)

arba bendrą numatomą viena po kitos einančių sutarčių, paskirtų per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo arba per finansinius metus, jeigu jie ilgesni kaip 12 mėnesių, vertę.

a)

terminuotų sutarčių atveju, kai sutarties terminas yra trumpesnis kaip 12 mėnesių ar lygus 12 mėnesių, – bendrą sutarties laikotarpiui numatomą vertę arba, kai sutarties terminas ilgesnis kaip 12 mėnesių, – bendrą vertę, įskaitant numatomą likutinę vertę;

b)

neterminuotų sutarčių atveju arba jeigu sutarties termino nustatyti neįmanoma – sutarties mėnesio vertę, padaugintą iš 48.

a)

draudimo paslaugų atveju – mokėtiną draudimo įmoką ir kitų formų atlygį;

b)

bankininkystės ir kitų finansinių paslaugų atveju – mokesčius, mokėtinus komisinius, palūkanas ir kitų formų atlygį;

c)

su projektavimu susijusių sutarčių atveju – mokesčius, mokėtinus komisinius ir kitų formų atlygį.

a)

terminuotų sutarčių atveju, jeigu sutarties terminas yra trumpesnis kaip 48 mėnesiai ar lygus 48 mėnesiams – bendrą vertę per visą sutarties laikotarpį;

b)

neterminuotų sutarčių atveju arba jeigu sutarties terminas ilgesnis kaip 48 mėnesiai – sutarties mėnesio vertę, padaugintą iš 48.

a)

teisine priemone, kuria sukuriamos tarptautinės teisės pareigos, kaip antai tarptautiniu susitarimu, kurį laikydamasi Sutarčių yra sudariusi valstybė narė ir viena ar daugiau trečiųjų šalių ar jo dalimis, ir kuris taikomas darbams, prekėms ar paslaugoms, skirtoms tam, kad jį pasirašiusiosios valstybės galėtų bendrai įgyvendinti arba naudoti projektą;

b)

tarptautinės organizacijos.

a)

žemės, esamų pastatų ar kito nekilnojamojo turto įsigijimo arba nuomos bet kokiomis finansinėmis priemonėmis arba sutartims, susijusioms su teisėmis į juos;

b)

arbitražo ir taikinimo paslaugų;

c)

bet kurios iš šių teisinių paslaugų:

d)

finansinių paslaugų, susijusių su vertybinių popierių ar kitų finansinių priemonių emisija, pardavimu, pirkimu ar perleidimu, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/39/EB (33) ir dėl operacijų, atliekamų su Europos finansinio stabilumo fondu ir Europos stabilumo mechanizmu;

e)

paskolų, susijusių ar nesusijusių su vertybinių popierių ar kitų finansinių priemonių emisija, pardavimu, pirkimu ar perleidimu;

f)

darbo sutartims;

g)

viešojo keleivių vežimo geležinkeliais arba metro paslaugų;

h)

civilinės gynybos, civilinės saugos ir pavojaus prevencijos paslaugų, kurias teikia ne pelno organizacijos ar asociacijos ir kurių BVPŽ kodai yra 75250000–3, 75251000–0, 75251100–1, 75251110–4, 75251120–7, 75252000–7, 75222000–8, 98113100–9 ir 85143000–3, išskyrus pacientų vežimui skirtas greitosios pagalbos paslaugas;

i)

transliacijos laiko ar programų transliavimo, skiriamoms audiovizualinės ar radijo žiniasklaidos paslaugų teikėjams. Taikant šį punktą terminas „žiniasklaidos paslaugų teikėjai“ turi tokią pačią reikšmę, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES (34) 1 straipsnio 1 dalies d punkte. Terminas „programa“ turi tokią pačią reikšmę, kaip apibrėžta tos direktyvos 1 straipsnio 1 dalies b punkte, tačiau jis taip pat apima radijo programas ir radijo programų medžiagą. Be to, taikant šią nuostatą, termino „programų medžiaga“ ir termino „programa“ reikšmės yra tokios pačios.

a)

sutartims dėl vandens pirkimo, jeigu jas skiria vienos ar abiejų 10 straipsnio 1 dalyje nurodytų rūšių su geriamuoju vandeniu susijusią veiklą vykdantys perkantieji subjektai;

b)

sutartims, kurias skiria perkantieji subjektai, patys veikiantys energetikos sektoriuje ir šiuo tikslu vykdantys 8 straipsnio 1 dalyje, 9 straipsnio 1 dalyje arba 14 straipsnyje nurodytą veiklą, kad būtų tiekiama:

a)

sutartims, kurioms taikoma Direktyva 2009/81/EB;

b)

sutartims, kurioms Direktyva 2009/81/EB netaikoma pagal jos 8, 12 ir 13 straipsnius.

a)

kai konkrečios sutarties daliai yra taikomas SESV 346 straipsnis, sutartis gali būti skiriama netaikant šios direktyvos su sąlyga, kad vienos sutarties skyrimas yra pateisinamas dėl objektyvių priežasčių;

b)

kai konkrečios sutarties daliai yra taikoma Direktyva 2009/81/EB, sutartis gali būti skiriama laikantis tos direktyvos su sąlyga, kad vienos sutarties skyrimas yra pateisinamas dėl objektyvių priežasčių. Šis punktas nedaro poveikio toje direktyvoje numatytoms vertės riboms ir išimtims.

a)

taikoma Direktyva 2009/81/EB arba

b)

taikomas SESV 346 straipsnis, atveju

a)

tarptautiniu susitarimu ar susitarimu, kurie laikantis Sutarčių yra sudaryti tarp valstybės narės ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių, ar jo dalimis, ir kurie taikomi darbams, prekėms ar paslaugoms, skirtoms tam, kad jį pasirašiusiosios valstybės galėtų bendrai įgyvendinti arba naudoti projektą;

b)

tarptautiniu susitarimu ar susitarimu dėl karinių dalinių dislokavimo ir susijusio su valstybės narės ar trečiosios šalies įmonėmis;

c)

tarptautinės organizacijos.

a)

perkančioji organizacija atitinkamą juridinį asmenį kontroliuoja panašiai kaip ir savo skyrius;

b)

daugiau kaip 80 % kontroliuojamojo juridinio asmens veiklos vykdoma atliekant užduotis, kurias jam yra pavedusi kontroliuojančioji perkančioji organizacija arba kiti tos perkančiosios organizacijos kontroliuojami juridiniai asmenys;

c)

kontroliuojamajame juridiniame asmenyje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo, išskyrus atvejus, kai kontrolės ir teisės blokuoti nesuteikiantis privataus kapitalo dalyvavimas yra reikalaujamas pagal nacionalinės teisės aktų nuostatas laikantis Sutarčių ir jis nesuteikia lemiamos įtakos kontroliuojamojo juridinio asmens sprendimams.

a)

perkančioji organizacija kartu su kitomis perkančiosiomis organizacijomis tą juridinį asmenį kontroliuoja panašiai, kaip jos kontroliuoja savo skyrius;

b)

daugiau kaip 80 % to juridinio asmens veiklos vykdoma atliekant užduotis, kurias jam yra pavedusios kontroliuojančiosios perkančiosios organizacijos arba kiti tų pačių perkančiųjų organizacijų kontroliuojami juridiniai asmenys, ir

c)

kontroliuojamajame juridiniame asmenyje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo, išskyrus atvejus, kai kontrolės ir teisės blokuoti nesuteikiantis privataus kapitalo dalyvavimas yra reikalaujamas pagal nacionalinės teisės aktų nuostatas laikantis Sutarčių ir jis nesuteikia lemiamos įtakos kontroliuojamojo juridinio asmens sprendimams.

i)

kontroliuojamojo juridinio asmens sprendimų priėmimo organus sudaro visų dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų atstovai. Atskiri atstovai gali atstovauti kelioms arba visoms dalyvaujančioms perkančiosioms organizacijoms;

ii)

tos perkančiosios organizacijos gali kartu daryti lemiamą įtaką kontroliuojamojo juridinio asmens strateginiams tikslams ir svarbiems sprendimams ir

iii)

kontroliuojamasis juridinis asmuo nesiekia jokių interesų, kurie būtų priešingi kontroliuojančiųjų perkančiųjų organizacijų interesams.

a)

sutartimi nustatomas ar įgyvendinamas dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų bendradarbiavimas siekiant užtikrinti, kad viešosios paslaugos, kurias jie turi suteikti, būtų teikiamos siekiant bendrų jų tikslų;

b)

toks bendradarbiavimas įgyvendinamas vadovaujantis vien su viešuoju interesu susijusiais motyvais ir

c)

dalyvaujančios perkančiosios organizacijos atviroje rinkoje vykdo mažiau kaip 20 % veiklų, kurias apima bendradarbiavimas.

a)

kuriai perkantysis subjektas gali turėti tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką;

b)

kuri gali turėti lemiamą įtaką perkančiajam subjektui arba

c)

kuriai, kartu su perkančiuoju subjektu, lemiamą įtaką daro kita įmonė dėl to, kad ji priklauso pastarajai įmonei, pastaroji dalyvauja valdant jos kapitalą arba dėl ją reglamentuojančių taisyklių.

a)

perkantysis subjektas susijusiai įmonei arba

b)

bendroji įmonė, sudaryta išimtinai tik iš kelių perkančiųjų subjektų, kad būtų vykdoma veikla, aprašyta 8–14 straipsniuose, įmonei, susijusiai su vienu iš tų perkančiųjų subjektų.

a)

paslaugų pirkimo sutartims, jei bent 80 % susijusios įmonės vidutinės bendrosios apyvartos per ankstesnius trejus metus, atsižvelgiant į visas tos įmonės suteiktas paslaugas, susidarė dėl paslaugų teikimo perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi;

b)

prekių pirkimo sutartims, jei bent 80 % susijusios įmonės vidutinės bendrosios apyvartos, atsižvelgiant į visas tos įmonės patiektas prekes, per ankstesnius trejus metus susidarė dėl prekių tiekimo perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi;

c)

darbų pirkimo sutartims, jei bent 80 % susijusios įmonės vidutinės bendrosios apyvartos, atsižvelgiant į visus tos įmonės įvykdytus darbus, per ankstesnius trejus metus susidarė dėl darbų vykdymo perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi.

a)

bendroji įmonė, sudaryta išimtinai iš kelių perkančiųjų subjektų, kad būtų vykdoma veikla, kaip apibrėžta 8–14 straipsniuose, vienam iš tų perkančiųjų subjektų arba

b)

perkantysis subjektas tokiai bendrajai įmonei, kuriai jis priklauso.

a)

atitinkamų įmonių ar bendrųjų įmonių pavadinimus;

b)

atitinkamų sutarčių pobūdį ir vertę;

c)

Komisijos nuomone, būtinus įrodymus, kad įmonės ar bendrosios įmonės, kuriai skirtos sutartys, santykis su perkančiuoju subjektu atitinka 29 arba 30 straipsnio reikalavimus.

a)

naudą gauna tik perkantysis subjektas vykdydamas savo veiklą ir

b)

už teikiamą paslaugą visiškai atlygina perkantysis subjektas.

a)

prekių, darbų ir paslaugų pirkimo sutarčių skyrimo srityje laikytųsi nediskriminavimo principo ir konkurencingų viešųjų pirkimų principo, visų pirma dėl ekonominės veiklos vykdytojams subjekto teikiamos informacijos apie jo viešojo pirkimo ketinimus;

b)

Komisijos sprendime 93/327/EEB (37) nustatytomis sąlygomis pateiktų Komisijai informaciją apie savo skiriamas sutartis.

a)

Komisija per IV priede numatytą laikotarpį priėmė įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas 34 straipsnio 1 dalies taikomumas;

b)

per IV priede numatytą laikotarpį Komisija įgyvendinimo akto nepriėmė.

a)

datos, kurią prasideda ir baigiasi IV priedo 1 punkte nustatytas laikotarpis, įskaitant bet kokius tų laikotarpių pratęsimus arba sustabdymus, kaip numatyta tame priede, paskelbimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje informaciniais tikslais;

b)

34 straipsnio 1 dalies galimo taikomumo pagal šio straipsnio 3 dalies antros pastraipos b punktą paskelbimu;

c)

įgyvendinimo nuostatomis dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytų prašymų formos, turinio ir kitos išsamios informacijos.

a)

dėl specializuoto pirkimo pobūdžio norint naudoti elektronines ryšio priemones reikėtų specialių priemonių, prietaisų ar rinkmenų formatų, kurie nėra plačiai prieinami ar palaikomi plačiai prieinamomis programomis;

b)

programoms, kuriomis palaikomi pasiūlymų aprašui tinkami rinkmenų formatai, naudojami rinkmenų formatai, kurie negali būti tvarkomi jokiomis kitomis atviromis ar plačiai prieinamomis programomis, arba joms taikomos patentų teisės, ir perkantysis subjektas negali sudaryti sąlygų tas programas atsisiųsti arba naudoti nuotoliniu būdu;

c)

norint naudoti elektronines ryšio priemones reikėtų specialios biuro įrangos, kuri nėra plačiai prieinama perkantiesiems subjektams;

d)

pagal pirkimo dokumentus reikalaujama pateikti fizinį arba tam tikro mastelio modelį, kurio perduoti elektroninėmis priemonėmis neįmanoma.

a)

suteikia neribotą, visapusišką tiesioginę ir nemokamą prieigą elektroninėmis priemonėmis prie tų priemonių ir prietaisų nuo skelbimo paskelbimo dienos pagal IX priedą arba nuo kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo dienos. Skelbimo arba kvietimo patvirtinti susidomėjimą tekste nurodomas interneto adresas, kuriuo tos priemonės ir prietaisai yra prieinami;

b)

užtikrina, kad konkurso dalyviai, neturintys prieigos prie atitinkamų priemonių ir prietaisų arba galimybės jų gauti per atitinkamą laikotarpį, su sąlyga, kad toks prieigos neturėjimas nepriklauso nuo atitinkamo konkurso dalyvio, galėtų dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje naudodami internetu suteikiamus nemokamus laikinus prisijungimo kodus arba

c)

patvirtina alternatyvų pasiūlymų teikimo elektroninėmis priemonėmis kanalą.

a)

suinteresuotosioms šalims turi būti prieinama informacija apie elektroninio pasiūlymų ir prašymų dalyvauti teikimo specifikacijas, įskaitant kodavimą ir laiko žymėjimą;

b)

valstybės narės arba perkantieji subjektai, veikdami pagal atitinkamos valstybės narės nustatytą bendrą sistemą, nurodo saugumo lygį, kurį įvairiais konkrečios pirkimo procedūros etapais privalo atitikti naudotinos elektroninės ryšio priemonės; tas lygis turi būti proporcingas susijusiai rizikai;

c)

kai valstybės narės arba perkantieji subjektai, veikdami pagal atitinkamos valstybės narės nustatytą bendrą sistemą, padaro išvadą, kad pagal šios dalies b punktą įvertintas rizikos lygis yra toks, kad reikalingi saugūs elektroniniai parašai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 1999/93/EB (38), perkantieji subjektai pripažįsta saugius elektroninius parašus, patvirtintus kvalifikuotu sertifikatu, atsižvelgiant į tai, ar tuos sertifikatus yra pateikęs sertifikato paslaugų teikėjas, įtrauktas į Komisijos sprendime 2009/767/EB (39) numatytą patikimą sąrašą, ar jie yra sukurti naudojant saugią parašo formavimo įrangą arba jos nenaudojant su sąlyga, kad įvykdomos toliau nurodytos sąlygos:

a)

reguliariu orientaciniu skelbimu pagal 67 straipsnį, jei sutartis skiriama pagal ribotą konkursą ar derybų būdu;

b)

skelbimu apie kvalifikacijos vertinimo sistemą pagal 68 straipsnį, jei sutartis skiriama pagal ribotą konkursą arba derybų būdu, arba taikant konkurencinį dialogą ar inovacijų partnerystę;

c)

skelbimu apie pirkimą pagal 69 straipsnį.

a)

į reguliarų orientacinį skelbimą be informacijos, reikalaujamos pagal VI priedo A dalies I skirsnį, buvo įtraukta visa pagal VI priedo A dalies II skirsnį reikalaujama informacija tiek, kiek ta informacija buvo prieinama reguliaraus orientacinio skelbimo paskelbimo metu;

b)

reguliarus orientacinis skelbimas buvo išsiųstas paskelbti prieš ne mažiau kaip 35 dienas ir ne daugiau kaip 12 mėnesių iki skelbimo apie pirkimą išsiuntimo dienos.

a)

kai pagal procedūrą su išankstiniu kvietimu dalyvauti konkurse nebuvo pateikta pasiūlymų arba nebuvo pateikta tinkamų pasiūlymų, arba nebuvo pateikta prašymų dalyvauti, arba nebuvo pateikta tinkamų prašymų dalyvauti, su sąlyga, kad iš esmės nepakeičiamos pradinės sutarties sąlygos.

Pasiūlymas laikomas netinkamu, kai jis yra nereikšmingas sutarčiai, nes, nepadarius esminių pakeitimų, jis akivaizdžiai negali patenkinti pirkimo dokumentuose nurodytų perkančiojo subjekto poreikių ir reikalavimų. Prašymas dalyvauti laikomas netinkamu, kai atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas turi būti pašalintas ar gali būti pašalintas pagal 78 straipsnio 1 dalį arba 80 straipsnio 1 dalį arba jis neatitinka atrankos kriterijų, kuriuos perkantysis subjektas yra nustatęs pagal 78 ar 80 straipsnį;

b)

kai sutartis skiriama tik moksliniams tyrimams, eksperimentams, studijoms arba technologinei plėtrai vykdyti, o ne pelnui gauti arba mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sąnaudoms susigrąžinti, ir jeigu tokios sutarties skyrimas nepažeidžia konkurencijos skiriant paskesnes sutartis, kuriomis siekiama visų pirma tų tikslų;

c)

kai atlikti darbus, tiekti prekes arba teikti paslaugas gali tik konkretus ekonominės veiklos vykdytojas dėl bet kurios iš toliau išvardytų priežasčių:

Išimtys, nustatytos ii ir iii punktuose, taikomos tik tuo atveju, jeigu nėra pagrįstos alternatyvos arba pakaitalo ir konkurencijos nebuvimas nėra nulemtas dirbtinio pirkimo parametrų susiaurinimo;

d)

kiek tai yra neišvengiamai būtina, kai dėl ypatingos skubos, susidariusios dėl įvykių, kurių perkantysis subjektas negalėjo numatyti, neįmanoma laikytis atviro konkurso, riboto konkurso ir derybų su išankstiniu kvietimu dalyvauti konkurse nustatytų terminų. Aplinkybės, kuriomis remiamasi norint pateisinti ypatingą skubą, bet kuriuo atveju neturi priklausyti nuo perkančiojo subjekto;

e)

prekių pirkimo sutarčių atveju – dėl pradinio tiekėjo tiekiamų papildomų prekių, kurios skirtos prekėms arba įrenginiams iš dalies pakeisti arba kurios yra esamų prekių arba įrenginių gamybos linijos tąsa, kai pakeitus tiekėją perkančiajam subjektui reikėtų įsigyti prekių, kurių techninės charakteristikos yra kitokios, ir dėl to atsirastų eksploatacijos ir techninės priežiūros nesuderinamumas arba kiltų neproporcingų techninių sunkumų;

f)

dėl naujų darbų arba paslaugų, kuriuos sudaro panašių darbų arba paslaugų, pavestų tiekti arba teikti rangovui, kuriam tie patys perkantieji subjektai skyrė ankstesnę sutartį, pakartojimas, su sąlyga, kad tokie darbai arba paslaugos atitiktų pagrindinį projektą, dėl kurio 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka buvo paskirta pirma sutartis.

Pagrindiniame projekte nurodoma galimų papildomų darbų arba paslaugų aprėptis ir sąlygos, kuriomis jie bus skiriami. Iš karto po to, kai dėl pirmojo projekto paskelbiamas konkursas, perkantieji subjektai paskelbia apie galimą šios procedūros naudojimą ir taikydami 15 ir 16 straipsnius atsižvelgia į bendrą numatomą paskesnių darbų arba paslaugų kainą;

g)

dėl prekių, kurios kotiruojamos ir perkamos prekių rinkoje;

h)

dėl prekių pirkimo ypač gera kaina, jei prekes galima pirkti už gerokai mažesnę kainą negu įprasta rinkos kaina, pasinaudojus ypač palankia labai trumpą laiką egzistuojančia galimybe;

i)

dėl prekių arba paslaugų pirkimo ypač palankiomis sąlygomis iš tiekėjo, kuris galutinai likviduoja savo verslą, arba iš likvidatoriaus pagal nemokumo procedūrą, susitarimą su kreditoriais arba pagal panašią procedūrą remiantis nacionaliniais įstatymais arba kitais teisės aktais;

j)

kai atitinkama paslaugų pirkimo sutartis skiriama po projekto konkurso, surengto pagal šią direktyvą, ir pagal projekto konkurse numatytas taisykles turi būti skiriama to projekto konkurso laimėtojui arba vienam iš laimėtojų; pastaruoju atveju visi laimėtojai kviečiami dalyvauti derybose.

a)

paprastai nustatomas minimalus prašymų dalyvauti priėmimo laikotarpis yra ne trumpesnis kaip 30 dienų nuo skelbimo apie pirkimą arba, kai kaip kvietimas dalyvauti konkurse naudotas reguliarus orientacinis skelbimas, nuo kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo dienos ir bet kuriuo atveju neturi būti trumpesnis kaip 15 dienų. Kai išsiunčiamas kvietimas pateikti pasiūlymus dėl pirmojo konkretaus pirkimo taikant dinaminę pirkimo sistemą, nebetaikomi jokie tolesni prašymų dalyvauti priėmimo laikotarpiai;

b)

minimalus pasiūlymų priėmimo laikotarpis yra bent 10 dienų nuo kvietimo pateikti pasiūlymus išsiuntimo dienos. Taikomos 46 straipsnio 2 dalies antra ir trečia pastraipos.

a)

paskelbia kvietimą dalyvauti konkurse ir aiškiai nurodo, kad yra taikoma dinaminė pirkimo sistema;

b)

pirkimo dokumentuose nurodo bent numatomų pirkimų pobūdį ir numatomą kiekį, taip pat visą būtiną informaciją, susijusią su dinamine pirkimo sistema, įskaitant tai, kaip dinaminė pirkimo sistema veikia, kokia naudojama elektroninė įranga, techninės ryšio priemonės ir specifikacijos;

c)

jeigu yra, nurodo suskirstymą į produktų, darbų ar paslaugų kategorijas ir nurodo charakteristikas, pagal kurias tokios kategorijos nustatomos;

d)

kol sistema galioja, suteikia neribotą ir visapusišką tiesioginę prieigą prie pirkimo dokumentų pagal 73 straipsnį.

a)

kai galiojimo laikotarpis pakeičiamas nenutraukiant sistemos taikymo – formą, kuri buvo iš pradžių naudojama kvietimui dalyvauti konkurse taikant dinaminę pirkimo sistemą;

b)

kai sistemos taikymas nutraukiamas – skelbimą apie sutarties skyrimą, nurodytą 70 straipsnyje.

a)

tik kainomis, kai sutartis skiriama remiantis vien kaina;

b)

kainomis ir (arba) naujomis pasiūlymų elementų vertėmis, nurodytomis pirkimo dokumentuose, kai sutartis skiriama remiantis geriausiu kainos ir kokybės santykiu, arba pasiūlymui, kuriuo siūloma mažiausia kaina, taikant išlaidų efektyvumo metodą.

a)

iš anksto nurodytą dieną ir laiką;

b)

kai jie nebegauna naujų kainų arba naujų verčių, kurios atitiktų reikalavimus dėl minimalių skirtumų tarp teikiamų pasiūlymų, su sąlyga, kad jie anksčiau yra nurodę laiką, kuris turi praeiti nuo paskutinio pasiūlymo pateikimo iki elektroninio aukciono uždarymo, arba

c)

kai baigiasi visi pirmiau nurodyti aukciono etapai.

a)

tai nurodo skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą arba, jei kaip kvietimas dalyvauti konkurse naudojamas skelbimas apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, kvietime pateikti pasiūlymus arba dalyvauti derybose;

b)

pirkimo dokumentuose nurodo visą pagal 40 straipsnio 6 dalį būtiną informaciją, susijusią su katalogo formatu, naudojama elektronine įranga ir techninėmis ryšio priemonėmis bei specifikacijomis.

a)

paprašo konkurso dalyvių pateikti iš naujo prie atitinkamos sutarties reikalavimų pritaikytus elektroninius katalogus arba

b)

praneša konkurso dalyviams ketinantys iš jau pateiktų elektroninių katalogų surinkti informaciją, reikalingą prie atitinkamos sutarties reikalavimų pritaikytiems pasiūlymams suformuoti su sąlyga, kad apie to metodo taikymą yra paskelbta preliminariosios sutarties pirkimo dokumentuose.

a)

sutarties skyrimą taikant centrinės perkančiosios organizacijos valdomą dinaminę pirkimo sistemą arba

b)

iš naujo paskelbto konkurso vykdymą pagal centrinės perkančiosios organizacijos sudarytą preliminariąją sutartį.

a)

sutarties skyrimui taikant dinaminę pirkimo sistemą;

b)

iš naujo paskelbto konkurso pagal preliminariąją sutartį vykdymui.

a)

šalių atsakomybė ir atitinkamos taikytinos nacionalinės nuostatos;

b)

pirkimo procedūros vidinis organizavimas, įskaitant procedūros valdymą, numatomų pirkti darbų, prekių ar paslaugų paskirstymą ir sutarčių sudarymą.

a)

valstybės narės, kurioje yra bendro subjekto registruotoji būstinė, nacionalinės nuostatos;

b)

valstybės narės, kurioje bendras subjektas vykdo veiklą, nacionalinės nuostatos.

a)

nurodant rezultatų ar funkcinius reikalavimus, įskaitant aplinkosaugines charakteristikas, su sąlyga, kad parametrai yra pakankamai tikslūs, jog konkurso dalyviai galėtų nustatyti sutarties dalyką, o perkantieji subjektai – skirti sutartį;

b)

nurodant technines specifikacijas ir, pirmumo tvarka, nacionalinius standartus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliami Europos standartai, Europos techninius įvertinimus, bendras technines specifikacijas, tarptautinius standartus, kitas Europos standartizacijos institucijų nustatytas techninių etalonų sistemas arba, jei tokių nėra, nacionalinius standartus, nacionalinius techninius liudijimus arba nacionalines technines specifikacijas, susijusias su darbų projektavimu, apskaičiavimu ir vykdymu bei prekių naudojimu; kiekviena nuoroda pateikiama kartu su fraze „arba lygiavertis“;

c)

nurodant rezultatų ar funkcinius reikalavimus, nurodytus a punkte, ir remiantis b punkte nurodytomis techninėmis specifikacijomis kaip priemone daryti prielaidą, kad tokių rezultatų ar funkcinių reikalavimų yra laikomasi;

d)

nurodant b punkte nurodytas technines specifikacijas tam tikroms charakteristikoms ir a punkte nurodytus rezultatų ar funkcinius reikalavimus kitoms charakteristikoms.

a)

ženklinimo reikalavimai yra susiję tik su kriterijais, kurie susieti su sutarties dalyku ir yra tinkami apibrėžti sutarties dalyku esančių darbų, prekių arba paslaugų charakteristikoms;

b)

ženklinimo reikalavimai grindžiami objektyviai patikrinamais ir nediskriminaciniais kriterijais;

c)

ženklinimas nustatomas taikant atvirą ir skaidrią procedūrą, kurioje gali dalyvauti visi atitinkami suinteresuotieji subjektai, įskaitant valdžios įstaigas, vartotojus, socialinius partnerius, gamintojus, platintojus ir nevyriausybines organizacijas;

d)

ženklinimo dokumentai yra prieinami visoms suinteresuotosioms šalims;

e)

ženklinimo reikalavimus yra nustačiusi trečioji šalis, kurios sprendimams ekonominės veiklos vykdytojas, kuris kreipiasi dėl ženklinimo naudojimo, negali turėti lemiamos įtakos.

a)

kai dėl kokių nors priežasčių papildoma informacija, nors jos ekonominės veiklos vykdytojas paprašė laiku, nėra pateikiama likus ne daugiau kaip šešioms dienoms iki nustatyto pasiūlymų priėmimo termino. Kai vykdoma pagreitinta atvira procedūra, kaip nurodyta 45 straipsnio 3 dalyje, tas laikotarpis yra keturios dienos;

b)

kai padaryta esminių pirkimo dokumentų pakeitimų.

a)

jame konkrečiai nurodomos prekės, darbai arba paslaugos, kurios bus numatomos skirti sutarties dalykas;

b)

jame nurodoma, kad sutartis bus skiriama taikant ribotą konkursą arba derybas be papildomo skelbimo apie kvietimą dalyvauti konkurse, o suinteresuotieji ekonominės veiklos vykdytojai kviečiami pareikšti susidomėjimą;

c)

be VI priedo A dalies I skirsnyje nustatytos informacijos, jame pateikiama ir VI priedo A dalies II skirsnyje nustatyta informacija;

d)

jis išsiųstas paskelbti likus ne mažiau kaip 35 dienoms ir ne daugiau kaip 12 mėnesių iki kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo dienos.

a)

jeigu galiojimo laikotarpis pakeičiamas nenutraukiant sistemos taikymo – formą, skirtą skelbimams apie kvalifikacijos vertinimo sistemas;

b)

jeigu sistemos taikymas nutraukiamas – skelbimą apie sutarties skyrimą, nurodytą 70 straipsnyje.

a)

nuorodos „MTTP paslaugos“, jei sutartis skiriama po derybų be kvietimo dalyvauti konkurse pagal 50 straipsnio b punktą;

b)

bent tokio išsamumo informacijos, kokia buvo pateikta skelbime, kuris buvo naudojamas kaip kvietimas dalyvauti konkurse.

a)

reguliarių orientacinių skelbimų atveju – 12 mėnesių arba kol bus gautas 70 straipsnio 2 dalyje numatytas skelbimas apie sutarties skyrimą, kuriame nurodoma, kad per 12 mėnesių laikotarpį, kurį apima kvietimas dalyvauti konkurse, daugiau sutarčių nebus skiriama. Tačiau socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimo sutarčių atveju 92 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas reguliarus orientacinis skelbimas toliau skelbiamas iki iš pradžių nurodyto jo galiojimo laikotarpio pabaigos arba iki kol bus gautas skelbimas apie sutarties skyrimą, kaip numatyta 70 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad per laikotarpį, kurį apima kvietimas dalyvauti konkurse, daugiau sutarčių nebus skiriama;

b)

kvietimų dalyvauti konkurse taikant dinaminę pirkimo sistemą atveju – dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laikotarpį;

c)

skelbimų apie kvalifikacijos vertinimo sistemą atveju – kvalifikacijos vertinimo sistemos galiojimo laikotarpį.

a)

visiems nelaimėjusiems kandidatams apie jų prašymo dalyvauti atmetimo priežastis;

b)

visiems nelaimėjusiems konkurso dalyviams apie jų pasiūlymo atmetimo priežastis, o 60 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytais atvejais – ir savo sprendimo dėl nelygiavertiškumo arba sprendimo, kad darbai, prekės arba paslaugos neatitinka rezultatų arba funkcinių reikalavimų, priežastis;

c)

visiems konkurso dalyviams, pateikusiems priimtiną pasiūlymą, apie atrinkto pasiūlymo ypatybes ir santykinius pranašumus, taip pat nurodo laimėjusį konkurso dalyvį arba preliminariosios sutarties šalis;

d)

visiems konkurso dalyviams, pateikusiems priimtiną pasiūlymą, apie derybų ir dialogo su konkurso dalyviais eigą ir pažangą.

a)

perkantieji subjektai, pateikę konkurso dalyvių ar kandidatų pašalinimo taisykles ir kriterijus pagal 78 straipsnio 1 dalį arba 80 straipsnio 1 dalį, pašalina ekonominės veiklos vykdytojus, nustatytus pagal tokias taisykles ir atitinkančius tokius kriterijus;

b)

perkantieji subjektai atrenka konkurso dalyvius ir kandidatus remdamiesi objektyviomis taisyklėmis ir kriterijais, nustatytais pagal 78 ir 80 straipsnius;

c)

ribotų konkursų, derybų su kvietimu dalyvauti konkurse, konkurencinių dialogų ir inovacijų partnerysčių atveju perkantieji subjektai, kai tinka, pagal 78 straipsnio 2 dalį sumažina pagal šios dalies a ir b punktus atrinktų kandidatų skaičių.

a)

įvertina ekonominės veiklos vykdytojų kvalifikaciją pagal 77 straipsnį;

b)

tokiems kvalifikuotiems ekonominės veiklos vykdytojams taiko ribotam konkursui ar deryboms, konkurenciniams dialogams arba inovacijų partnerystėms taikytinas 1 dalies nuostatas.

a)

tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams nekelia administracinių, techninių ar finansinių sąlygų, jei tokios pačios sąlygos nebūtų keliamos ir kitiems;

b)

nereikalauja tyrimų ar įrodymų, kurie pakartotų jau turimus objektyvius įrodymus.

a)

kokybė, įskaitant techninius privalumus, estetinės ir funkcinės charakteristikos, prieinamumas, tinkamumas visiems naudotojams, socialinės, aplinkosauginės ir inovacinės charakteristikos bei prekyba ir jos sąlygos;

b)

sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimas, kvalifikacija ir patirtis tais atvejais, kai paskirtų darbuotojų kokybė gali daryti didelį poveikį sutarties vykdymo lygiui, arba

c)

garantinis aptarnavimas ir techninė pagalba, pristatymo sąlygos, kaip antai pristatymo data, pristatymo procesas ir pristatymo laikotarpis arba užbaigimo laikotarpis, įsipareigojimai dėl dalių ir tiekimo garantijų.

a)

konkrečiu tų darbų, prekių ar paslaugų gamybos, tiekimo, teikimo ar prekybos procesu arba

b)

konkrečiu kito jų gyvavimo ciklo etapo procesu,

a)

perkančiajam subjektui ar kitiems naudotojams tenkančias išlaidas, kaip antai:

b)

išlaidas dėl išorinių aplinkos veiksnių, susijusias su produktu, paslauga arba darbais per jų gyvavimo ciklą, su sąlyga, kad galima nustatyti ir patikrinti jų piniginę vertę; tokios išlaidos gali apimti su išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu ir kitais išmetamais teršalais susijusias išlaidas ir kitas klimato kaitos mažinimo išlaidas.

a)

jis grindžiamas objektyviai patikrinamais ir nediskriminaciniais kriterijais. Visų pirma, kai jis nebuvo nustatytas pakartotiniam ar nuolatiniam taikymui, jis neturi būti toks, kad juo būtų sudarytos nepagrįstai palankios ar nepalankios sąlygos tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams;

b)

jis prieinamas visoms suinteresuotosioms šalims;

c)

prašomus duomenis gali pateikti įprasto pareigingumo ekonominės veiklos vykdytojai dėdami pagrįstas pastangas, įskaitant ekonominės veiklos vykdytojus iš trečiųjų šalių, kurios yra SVP ar kitų tarptautinių susitarimų, kurie yra privalomi Sąjungai, šalys.

a)

gamybos proceso, teikiamų paslaugų ar statybos metodo ekonominiu aspektu;

b)

pasirinktais techniniais sprendimais arba konkurso dalyviui prieinamomis išskirtinai palankiomis sąlygomis tiekti produktus, teikti paslaugas ar atlikti darbus;

c)

konkurso dalyvio siūlomų prekių, paslaugų ar darbų originalumu;

d)

36 straipsnio 2 dalyje nurodytų pareigų laikymusi;

e)

88 straipsnyje nurodytų pareigų laikymusi;

f)

konkurso dalyvio galimybe gauti valstybės pagalbą.

a)

Sąjungos įmonėms nesuteikia veiksmingos galimybės patekti į savo rinką, panašios į tą, kurią Sąjunga suteikia tos šalies įmonėms;

b)

netaiko Sąjungos įmonėms tokio nacionalinio režimo arba nesuteikia tokių pačių konkurencinių galimybių, kokias ji suteikia nacionalinėms įmonėms, arba

c)

kitų trečiųjų šalių įmonėms taiko palankesnį režimą nei Sąjungos įmonėms.

a)

įmonėms, kurių veiklą reglamentuoja atitinkamos trečiosios šalies teisė;

b)

įmonėms, susijusioms su a punkte nurodytomis įmonėmis ir turinčioms savo registruotą buveinę Sąjungoje, tačiau neturinčioms jokių tiesioginių ir veiksmingų ryšių su jokios valstybės narės ekonomika;

c)

įmonėms, pateikiančioms pasiūlymus, kurių dalykas – atitinkamos trečiosios šalies kilmės paslaugos.

a)

prekių pirkimo sutartims, paslaugų pirkimo sutartims, nesusijusioms su paslaugomis, kurios turi būti teikiamos objektuose tiesiogiai prižiūrint perkančiajam subjektui, arba tiekėjams, įtrauktiems į darbų ar paslaugų pirkimo sutartis;

b)

pagrindinio rangovo subrangovų subrangovams arba dar žemesnėje subrangos grandyje esantiems subrangovams.

a)

kai valstybės narės nacionalinėje teisėje nustatytas subrangovų ir pagrindinio rangovo bendrosios atsakomybės mechanizmas, atitinkama valstybė narė užtikrina, kad atitinkamos taisyklės būtų taikomos laikantis 36 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų;

b)

perkančiosios organizacijos, vadovaudamosi šios direktyvos 80 straipsnio 3 dalimi, gali patikrinti arba gali būti valstybių narių įpareigotos patikrinti, ar yra subrangovams taikytinų pašalinimo pagrindų pagal Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnį. Tokiais atvejais perkančioji organizacija reikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojas pakeistų subrangovą, kurio atžvilgiu atlikto patikrinimo rezultatai rodo, jog yra privalomų pašalinimo pagrindų. Perkančioji organizacija gali reikalauti arba gali būti valstybės narės įpareigota reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojas pakeistų subrangovą, kurio atžvilgiu atlikto patikrinimo rezultatai rodo, kad yra neprivalomų pašalinimo pagrindų.

a)

kai pakeitimai, neatsižvelgiant į jų piniginę vertę, buvo numatyti pradiniuose pirkimo dokumentuose apibrėžtose aiškiose, tiksliose ir nedviprasmiškose peržiūros nuostatose, kurios, be kita ko, gali apimti nuostatas dėl kainos persvarstymo, arba pasirinkimo galimybėse. Tokiose nuostatose nurodoma galimų pakeitimų arba pasirinkimo galimybių taikymo sritis, pobūdis ir galimos jų taikymo sąlygos. Jose nenumatomi pakeitimai arba pasirinkimo galimybės, dėl kurių pasikeistų bendras sutarties arba preliminariosios sutarties pobūdis;

b)

perkant iš pradinio rangovo papildomus darbus, paslaugas ar prekes, neatsižvelgiant į jų vertę, kurie tapo būtini ir kurie nebuvo įtraukti į pradinį pirkimą, jei:

c)

kai yra įvykdytos visos šios sąlygos:

d)

kai rangovas, kuriam perkantysis subjektas iš pradžių paskyrė sutartį, pakeičiamas nauju rangovu dėl vienos iš šių priežasčių:

e)

kai pakeitimai, neatsižvelgiant į jų vertę, nėra esminiai, kaip apibrėžta 4 dalyje.

i)

15 straipsnyje nustatytų vertės ribų ir

ii)

10 % pradinės sutarties vertės paslaugų ir prekių pirkimo sutarčių atveju ir 15 % pradinės sutarties vertės darbų pirkimo sutarčių atveju.

a)

pakeitimu nustatomos sąlygos, dėl kurių, jeigu jos būtų buvusios įtrauktos į pradinę pirkimo procedūrą, būtų buvę galima leisti dalyvauti kitiems kandidatams nei iš pradžių atrinktieji arba priimti kitą pasiūlymą nei iš pradžių priimtas, arba pirkimo procedūra būtų pritraukusi papildomų dalyvių;

b)

pakeitimu rangovo naudai pakeičiama sutarties arba preliminariosios sutarties ekonominė pusiausvyra taip, kaip nebuvo numatyta pradinėje sutartyje arba preliminariojoje sutartyje;

c)

pakeitimu labai išplečiama sutarties arba preliminariosios sutarties taikymo sritis;

d)

kai rangovas, kuriam perkantysis subjektas iš pradžių paskyrė sutartį, pakeičiamas nauju rangovu kitais atvejais, nei numatytieji pagal 1 dalies d punktą.

a)

sutartis buvo iš esmės pakeista ir dėl to turėjo būti reikalaujama vykdyti naują pirkimo procedūrą pagal 89 straipsnį;

b)

skiriant sutartį rangovas buvo vienoje iš Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje nurodytų situacijų ir todėl jis turėjo būti pašalintas iš pirkimo procedūros pagal šios direktyvos 80 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą;

c)

sutartis neturėjo būti paskirta rangovui, atsižvelgiant į rimtą pagal Sutartis ir šią direktyvą nustatytų įsipareigojimų neįvykdymą, kurį pripažino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas procese pagal SESV 258 straipsnį.

a)

skelbimą apie pirkimą arba

b)

reguliarų orientacinį skelbimą, kuris skelbiamas nuolat. Reguliariame orientaciniame skelbime konkrečiai nurodomos paslaugų, kurios bus skirtinų sutarčių dalykas, rūšys. Jame nurodoma, kad sutartys bus skiriamos neskelbiant kito skelbimo, o suinteresuotieji ekonominės veiklos vykdytojai kviečiami pareikšti savo susidomėjimą raštu, arba

c)

skelbimą apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, kuris skelbiamas nuolat.

a)

jos tikslas yra vykdyti viešųjų paslaugų misiją, susijusią su 1 dalyje nurodytų paslaugų teikimu;

b)

pelnas reinvestuojamas siekiant organizacijos tikslo. Jei pelnas yra paskirstomas ar perskirstomas, tai turėtų būti daroma atsižvelgiant į dalyvavimo veiksnius;

c)

sutartį vykdančios organizacijos valdymo ar nuosavybės teisių struktūra grindžiama darbuotojų nuosavybės teisių ar dalyvavimo principais arba reikalaujama aktyvaus darbuotojų, naudotojų ar suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo ir

d)

organizacijai per paskutinius trejus metus atitinkama perkančioji organizacija nėra skyrusi atitinkamų paslaugų pirkimo sutarties pagal šį straipsnį.

a)

nurodant į valstybės narės teritoriją arba jos dalį;

b)

remiantis tuo, jog pagal valstybės narės, kurioje rengiamas konkursas, teisę reikalaujama, kad dalyviai būtų fiziniai arba juridiniai asmenys.

a)

būtų galima nemokamai gauti informaciją ir konsultacijas dėl Sąjungos viešųjų pirkimų teisės aiškinimo ir taikymo, kad perkančiosioms organizacijoms ir ekonominės veiklos vykdytojams, visų pirma MVĮ, būtų padedama tinkamai taikyti Sąjungos viešųjų pirkimų taisykles, ir

b)

būtų teikiama parama perkančiosioms organizacijoms planuojant ir vykdant pirkimo procedūras.

a)

1 000 000 EUR prekių pirkimo ar paslaugų pirkimo sutarčių atveju;

b)

10 000 000 EUR darbų pirkimo sutarčių atveju.

a)

ekonominės veiklos vykdytojų kvalifikacijos vertinimo bei atrankos ir sutarčių skyrimo;

b)

derybų be kvietimo dalyvauti konkurse taikymo pagal 50 straipsnį;

c)

II antraštinės dalies II–IV skyrių netaikymo taikant I antraštinės dalies II ir III skyriuose numatytas nukrypti leidžiančias nuostatas;

d)

prireikus, priežasčių, kodėl elektroniniam pasiūlymų teikimui buvo naudojamos kitos nei elektroninės ryšio priemonės.

a)

elektronines priemones, laikantis 40 straipsnio;

b)

paštą ar kitą tinkamą vežėją;

c)

faksą;

d)

tų priemonių derinį.