Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32023R1668

Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2023/1668 2023 m. gegužės 25 d. kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomas rizikos ar rizikos elementų, kurių nepadengia ar kuriuos nepakankamai padengia Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2033 trečioje ir ketvirtoje dalyse nustatyti nuosavų lėšų reikalavimai, vertinimas ir papildomų nuosavų lėšų sumų orientaciniai kokybiniai rodikliai (Tekstas svarbus EEE)

C/2023/3282

OL L 214, 2023 8 31, p. 1–8 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2023/1668/oj

2023 8 31   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 214/1


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2023/1668

2023 m. gegužės 25 d.

kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomas rizikos ar rizikos elementų, kurių nepadengia ar kuriuos nepakankamai padengia Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2033 trečioje ir ketvirtoje dalyse nustatyti nuosavų lėšų reikalavimai, vertinimas ir papildomų nuosavų lėšų sumų orientaciniai kokybiniai rodikliai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES ir 2014/65/ES (1), ypač į jos 40 straipsnio 6 dalies ketvirtą pastraipą,

kadangi:

(1)

siekiant užtikrinti suderintą papildomų nuosavų lėšų reikalavimo taikymą visoje Sąjungoje, būtina nustatyti vienodą rizikos ir jos elementų vertinimo metodą, kuris padėtų nustatyti kapitalo lygį, tinkamą visai reikšmingai rizikai, kuri gali kilti investicinėms įmonėms, padengti. Todėl kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad investicinės įmonės turėtų pakankamai papildomų nuosavų lėšų kiekvienos kategorijos rizikai (rizika klientui, rizika įmonei ir rizika rinkai) ir kitai reikšmingai rizikai padengti;

(2)

kad kompetentingos institucijos galėtų tinkamai stebėti investicinių įmonių rizikos profilį ir nustatyti, įvertinti bei kiekybiškai nustatyti reikšmingą riziką, būtina nustatyti išsamią ir visapusišką metodiką, proporcingą investicinių įmonių vykdomos veiklos pobūdžiui, apimčiai ir sudėtingumui ir pagrįstą visų prieinamų šaltinių informacija, įskaitant tuo tikslu pagal Direktyvos (ES) 2019/2034 36 straipsnį surinktą informaciją;

(3)

papildomų nuosavų lėšų reikalavimo lygis laikomas tinkamu, kai tuo reikalavimu sumažinama investicinės įmonės negebėjimo vykdyti įsipareigojimus tikimybė ir apribojama netvarkingo veiklos nutraukimo rizika, kuri keltų pavojų investicinės įmonės klientams ir platesnei rinkai, įskaitant kitas finansų įstaigas, rinkos infrastruktūrą arba rinką kaip visumą. Dėl šios dvejopos papildomų nuosavų lėšų reikalavimo paskirties ir siekiant išlaikyti nuosavų lėšų reikalavimo struktūrą, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2033 (2) trečioje ir ketvirtoje dalyse, kompetentingos institucijos turėtų atskirai vertinti riziką, susijusią su vykdoma investicinės įmonės veikla, ir netvarkingo investicinės įmonės veiklos nutraukimo riziką;

(4)

siekiant užtikrinti, kad investicinei įmonei kylanti ar kitiems jos keliama visa rizika ar rizikos elementai būtų tinkamai padengti, investicinė įmonė priklausomai nuo jos verslo modelio, vykdomos veiklos masto ir sudėtingumo turėtų turėti pakankamai nuosavų lėšų, kad galėtų padengti papildomas veiklos išlaidas, susijusias su tvarkingu veiklos nutraukimo procesu. Siekiant užtikrinti, kad tokių nuosavų lėšų pakaktų konkrečiomis ekonominėmis aplinkybėmis, kompetentingos institucijos, pagal Direktyvos (ES) 2019/2034 36 straipsnį vykdydamos priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą, turėtų apsvarstyti įvairius tikėtinus ekonominius scenarijus. Visų pirma, veiklos nutraukimo proceso metu neturėtų kilti pavojaus veiklos tęstinumui, investuotojų apsaugai ir rinkos vientisumui. Todėl investicinė įmonė turėtų būti pajėgi, taip pat ir to proceso metu, padengti sąnaudas ir nuostolius, neuždirbdama pakankamo dydžio pelno. Priklausomai nuo konkrečių aplinkybių veiklos nutraukimo procesas galėtų trukti labai nevienodai, tad nustatydamos papildomų nuosavų lėšų reikalavimą kompetentingos institucijos turėtų į tai atsižvelgti. Be to, dėl didelės investicinių įmonių teisinių formų įvairovės kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į galiojančius nacionalinius nemokumo, įmonių ir prekybos teisės aktus, kurie galėtų daryti įtaką veiklos nutraukimo procesų trukmei, ir į susijusias sąnaudas ir riziką;

(5)

siekiant užtikrinti papildomų nuosavų lėšų reikalavimo nustatymo proporcingumą, rizika ar rizikos elementai, kurių nepadengia ar kuriuos nepakankamai padengia K veiksnių reikalavimas, nurodytas Reglamento (ES) 2019/2033 15 straipsnyje, turėtų būti vertinami tik tų investicinių įmonių, kurioms taikomas tame straipsnyje nurodytas K veiksnių reikalavimas, atveju, o mažų ir tarpusavio sąsajų neturinčių įmonių, atitinkančių to reglamento 12 straipsnio 1 dalies sąlygas, atveju – nevertinami. Investicinėms įmonėms kyla kitų rūšių rizika, kurios visiškai nepadengia nuosavų lėšų reikalavimai, nustatyti Reglamento (ES) 2019/2033 trečioje ir ketvirtoje dalyse, įskaitant riziką, aiškiai neįtrauktą į tuos nuosavų lėšų reikalavimus. Todėl reikia nurodyti, kad ta rizika yra kompetentingų institucijų vertinama ir nustatoma remiantis investicinės įmonės dydžiu ir verslo modeliu, taip pat jos veiklos apimtimi, pobūdžiu ir sudėtingumu;

(6)

siekiant užtikrinti visos rizikos, kuri nurodyta Reglamento (ES) 2019/2033 trečioje ir ketvirtoje dalyse, tačiau kurią nevisiškai ar nepakankamai padengia tie reikalavimai, teisingą vertinimą ir padengimą, tokia kiekvienos kategorijos rizika (rizika klientui, rizika rinkai ir rizika įmonei) turėtų būti vertinama atskirai. Dėl tos pačios priežasties į to reglamento trečią ir ketvirtą dalis neįtraukta kiekvienos rūšies rizika, įskaitant riziką, aiškiai neįtrauktą į tuos reikalavimus, turėtų būti vertinama atskirai. Tačiau, jei vertinimas pagal rizikos kategorijas ar pagal rūšis atskirai yra pernelyg sudėtingas ar nėra įmanomas, kai investicinei įmonei taikomas pradinio kapitalo reikalavimas yra mažesnis už reikalavimą, nustatytą Direktyvos (ES) 2019/2034 9 straipsnio 1 dalyje, tais atvejais rizikos vertinimas turėtų būti atliekamas agreguotai, atsižvelgiant į proporcingumo principą;

(7)

siekiant pusiausvyros tarp rizikos ribojimo ir proporcingo taikymo, investicinių įmonių, kurioms taikomas Direktyvos (ES) 2019/2034 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas pradinio kapitalo reikalavimas, rizika neturėtų būti vertinama agreguotai. Investicinių įmonių, kurioms taikomi didesni pradinio kapitalo reikalavimai, rizika turėtų būti vertinama pagal rizikos kategorijas arba pagal rizikos rūšis atskirai;

(8)

siekdamos užtikrinti reikšmingos rizikos, kurią investicinės įmonės galėtų kelti kitiems ar patirti pačios, vertinimo nuoseklumą, kompetentingos institucijos turėtų vadovautis suderintais minimaliais orientaciniais kokybiniais rodikliais. Įmonės verslo ciklo metu rizika keičiasi, todėl kompetentingos institucijos turėtų atlikti ne tik statišką vertinimą, bet ir tokių rodiklių istorinių tendencijų analizę. Kad vertinant būtų tinkamai atsižvelgiama į visą aktualią riziką, skirtingus verslo modelius taikančioms ir skirtingą veiklą vykdančioms investicinėms įmonėms turėtų būti taikomi skirtingi rodikliai. Siekiant atsižvelgti į konkretų verslo modelį ar veiklą, teisinę formą ir patikimų duomenų prieinamumą ir tinkamai įtraukti visą aktualią investicinės įmonės riziką, kompetentingos institucijos tam tikromis sąlygomis, visų pirma susijusiomis su įmonės verslo modelio ypatybėmis ar duomenų kokybe, turėtų pakoreguoti rodiklius ir naudoti tuos pakoreguotus rodiklius arba, jei tai neįmanoma, naudoti alternatyvius rodiklius, kurie yra proporcingi investicinės įmonės dydžiui, sudėtingumui, verslo modeliui bei veikimo modeliui ir užtikrintų tinkamą rizikos vertinimą;

(9)

šis reglamentas grindžiamas Europos bankininkystės institucijos Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(10)

Europos bankininkystės institucija dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (3) 10 straipsnį, pateikti rekomendacijų,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Netvarkingo veiklos nutraukimo rizika

1.   Atsižvelgdamos į investicinės įmonės teisinę formą, verslo modelį, verslo ir rizikos strategiją ir veiklos mastą bei sudėtingumą, kompetentingos institucijos, pagal Direktyvos (ES) 2019/2034 36 straipsnį įgyvendindamos priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą, netvarkingo investicinės įmonės veiklos nutraukimo rizikai įvertinti nustato kapitalo sumą, laikytiną pakankama, kad ta įmonė susiklosčius tikėtinam scenarijui galėtų būti likviduota tvarkingai.

2.   1 dalyje nurodytas vertinimas yra proporcingas investicinės įmonės veiklos sudėtingumui, rizikos profiliui ir apimčiai, taip pat galimam jos veiklos nutraukimo poveikiui klientams bei rinkoms ir jį sudaro:

a)

realistiško laikotarpio, per kurį būtų likviduota investicinė įmonė, apskaičiavimas;

b)

investicinės įmonės veiklos ir teisinių uždavinių vykstant veiklos nutraukimo procesui per realistišką laikotarpį įvertinimas;

c)

reikšmingų pastoviųjų ir kintamųjų išlaidų nustatymas ir įvertinimas;

d)

reikšmingos rizikos ar rizikos elementų, kurie galėtų atsirasti veiklos nutraukimo proceso metu, nustatymas ir įvertinimas;

e)

visi kiti aktualūs veiklos nutraukimo proceso aspektai.

3.   Kai taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES (4), kompetentingos institucijos 2 dalies b ir c punktų tikslais atsižvelgia į turimą informaciją apie pertvarkymo veiksmus ir valdymo priemones, nustatytus investicinės įmonės pertvarkymo ar grupės pertvarkymo plane, jei kompetentingos institucijos tą informaciją laiko pakankamai tikėtina ir patikima.

4.   Į investicinių įmonių, kurioms taikomas Direktyvos (ES) 2019/2034 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas pradinio kapitalo reikalavimas, vertinimą kompetentingos institucijos įtraukia šiuos elementus:

a)

šio straipsnio 2 dalies c punkto tikslu – veiklos užbaigimo sąnaudas, įskaitant bylinėjimosi išlaidas;

b)

šio straipsnio 2 dalies d punkto tikslu – dėl veiklos nutraukimo proceso tikėtinas prarastas pajamas ir turto grynosios realizavimo vertės nuostolį.

5.   Kompetentingos institucijos nustato ir kiekybiškai nustato reikšmingas išlaidas, riziką ar rizikos elementus ir pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis apskaičiuoja kapitalą, laikytiną pakankamu jiems padengti.

Atitinkamais atvejais teikdamos ekspertinį vertinimą, kompetentingos institucijos taiko 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus aktualius orientacinius kokybinius rodiklius ir derina juos su statiška ir istorinių tendencijų analize.

6.   Pagal šį straipsnį vertinamas kapitalas, laikytinas pakankamu investicinės įmonės veiklos netvarkingo veiklos nutraukimo rizikai padengti, yra lygus bent tos investicinės įmonės pastoviųjų pridėtinių išlaidų reikalavimui, apskaičiuotam pagal Reglamento (ES) 2019/2033 13 straipsnį.

2 straipsnis

Reikšminga rizika arba rizikos elementai, kurių nepadengia ar kuriuos nevisiškai padengia K veiksnių reikalavimas, nurodytas Reglamento (ES) 2019/2033 trečios dalies II antraštinėje dalyje

1.   Kai investicinė įmonė neatitinka Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, kad būtų laikoma maža ir tarpusavio sąsajų neturinčia investicine įmone, atsižvelgdamos į investicinės įmonės verslo modelį, teisinę formą, verslo ir rizikos strategiją ir veiklos mastą bei sudėtingumą, kompetentingos institucijos, atlikdamos tikrinimus pagal Direktyvos (ES) 2019/2034 36 ir 37 straipsnius, įvertina visą reikšmingą riziką arba reikšmingus rizikos elementus, kurie dėl vykdomos investicinės įmonės veiklos kyla pačiai įmonei, jos klientams ir rinkai ir kurių nepadengia ar kuriuos nevisiškai padengia K veiksnių reikalavimas, nurodytas Reglamento (ES) 2019/2033 trečios dalies II antraštinėje dalyje.

Kompetentingos institucijos nustato kapitalą, laikytiną pakankamu atitinkamai rizikai, susijusiai su K veiksnių reikalavimu, padengti.

2.   1 dalyje nurodytas vertinimas atliekamas atskirai kiekvienos kategorijos rizikai, kuri, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2019/2033 15 straipsnyje, yra rizika klientui, rizika rinkai ir rizika įmonei.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kai investicinėms įmonėms taikomas pradinio kapitalo reikalavimas yra mažesnis už reikalavimą, nustatytą Direktyvos (ES) 2019/2034 9 straipsnio 1 dalyje ir, kompetentingų institucijų nuomone, detalesnis kiekybinis nustatymas yra neįmanomas ar pernelyg sudėtingas, vertinimas atliekamas agreguotai.

3.   Atliekant 2 dalyje nurodytą vertinimą nustatoma ir kiekybiškai nustatoma kiekvienos kategorijos reikšminga rizika ar jos elementai, įskaitant riziką dėl alternatyvaus vidaus modelių metodo, nurodyto Reglamento (ES) 2019/2033 22 straipsnio c punkte, taikymo, remiantis šio reglamento 6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytais orientaciniais kokybiniais rodikliais ir kompetentingų institucijų pateiktinu ekspertiniu vertinimu.

4.   Kompetentingos institucijos užtikrina, kad kapitalas, laikytinas pakankamu reikšmingai rizikai, susijusiai su K veiksnių reikalavimu, padengti, nebūtų mažesnis už bendrą K veiksnių reikalavimą.

3 straipsnis

Reikšminga rizika arba rizikos elementai, kurių nepadengia nuosavų lėšų reikalavimai, nurodyti Reglamento (ES) 2019/2033 trečioje ir ketvirtoje dalyse

1.   Kai investicinė įmonė neatitinka Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, kad būtų laikoma maža ir tarpusavio sąsajų neturinčia investicine įmone, atsižvelgdamos į investicinės įmonės verslo modelį, teisinę formą, verslo ir rizikos strategiją ir veiklos mastą bei sudėtingumą, kompetentingos institucijos, įgyvendindamos priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą pagal Direktyvos (ES) 2019/2034 36 straipsnį, visai reikšmingai rizikai arba reikšmingiems rizikos elementams, kurie atsiranda dėl bet kurios vykdomos investicinės įmonės veiklos, išskyrus nurodytuosius šio reglamento 2 straipsnyje, ir kurių dar nepadengia tos įmonės nuosavų lėšų reikalavimai, nustatyti Reglamento (ES) 2019/2033 trečioje ir ketvirtoje dalyse, įvertinti nustato kiekvienai rizikos rūšiai atskirai papildomą kapitalą, laikytiną pakankamu reikšmingai rizikai ar jos elementams padengti.

2.   Atliekant 1 dalyje nurodytą vertinimą, nustatoma, vertinama ir atitinkamais atvejais kiekybiškai nustatoma šių sričių rizika:

a)

investicinės įmonės tinklo ir informacinių sistemų, užtikrinančių jų procesų, duomenų ir turto slaptumą, vientisumą ir prieinamumą, saugumui kylanti rizika;

b)

palūkanų normos rizika ir kredito rizika, kylančios dėl ne prekybos knygos veiklos.

Kai investicinėms įmonėms taikomas pradinio kapitalo reikalavimas yra mažesnis už reikalavimą, nustatytą Direktyvos (ES) 2019/2034 9 straipsnio 1 dalyje ir, kompetentingų institucijų nuomone, detalesnis kiekybinis nustatymas yra neįmanomas ar pernelyg sudėtingas, vertinimas atliekamas agreguotai.

3.   Atlikdamos 1 ir 2 dalyse nurodytą vertinimą ir atitinkamais atvejais teikdamos ekspertinį vertinimą, kompetentingos institucijos taiko 6 straipsnio 5 dalyje nurodytus aktualius orientacinius kokybinius rodiklius ir derina juos su statiška ir istorinių tendencijų analize.

4 straipsnis

Bendra reikšminga rizika, kurios nepadengia arba kurią nevisiškai padengia nuosavų lėšų reikalavimai, nurodyti Reglamento (ES) 2019/2033 trečioje ir ketvirtoje dalyse

1.   Kompetentingos institucijos apskaičiuoja papildomo kapitalo, laikytino pakankamu reikšmingai rizikai dėl vykdomos investicinės įmonės veiklos ar jos reikšmingiems elementams padengti, bendrą sumą susumuodamos pakankamu laikytiną kapitalą, apskaičiuotą pagal 2 ir 3 straipsnius.

2.   Kompetentingos institucijos įvertina bendrą reikšmingą riziką, kurios nepadengia arba kurią nevisiškai padengia nuosavų lėšų reikalavimai, nurodyti Reglamento (ES) 2019/2033 trečioje ir ketvirtoje dalyse, apskaičiuodamos reikalingų papildomų nuosavų lėšų lygį kaip skirtumą tarp didesniosios iš sumų, apskaičiuotų pagal 1 straipsnį arba šio straipsnio 1 dalį, ir nuosavų lėšų reikalavimų, nustatytų Reglamento (ES) 2019/2033 trečioje arba ketvirtoje dalyje.

5 straipsnis

Papildomų nuosavų lėšų reikalavimo apskaičiavimo bendrieji kokybiniai rodikliai

1.   1, 2 ir 3 straipsnių tikslais apskaičiuodamos papildomų nuosavų lėšų reikalavimų sumą kompetentingos institucijos atsižvelgia į šiuos duomenis:

a)

investicinės įmonės vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso ir vidaus rizikos vertinimo proceso, nurodytų Direktyvos (ES) 2019/2034 24 straipsnyje, rezultatus;

b)

duomenis, praneštus pagal Reglamento (ES) 2019/2033 54 ir 55 straipsnius;

c)

tikrinimų pagal Direktyvos (ES) 2019/2034 36 ir 37 straipsnius rezultatą;

d)

visos kitos priežiūros veiklos rezultatus;

e)

kitus aktualius pradinius duomenis, be kita ko, priežiūros nuovoką.

2.   Kompetentingos institucijos užtikrina visoms jų priežiūros sričiai priklausančioms investicinėms įmonėms nustatyto papildomų nuosavų lėšų reikalavimo kiekybinio nustatymo palyginamumą.

6 straipsnis

Orientaciniai kokybiniai rodikliai

1.   Taikant 1 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą, orientaciniai kokybiniai rodikliai yra:

a)

priklausomų agentų skaičius, palyginti su visų darbuotojų skaičiumi;

b)

vidutinė veiklos nutraukimo trukmė konkrečioje jurisdikcijoje, atsižvelgiant į investicinės įmonės veiklos sudėtingumą;

c)

negalimų nutraukti sutarčių dalis ir šių sutarčių likutinė trukmė;

d)

nustatytos rinkos, kuriose investicinė įmonė yra pagrindinė paslaugų teikėja;

e)

ilgalaikio turto, kurį investicinei įmonei tektų realizuoti nutraukiant veiklą, vertė ir likvidumas;

f)

vidutinės išeitinės išmokos, mokėtinos veiklos nutraukimo atveju, atsižvelgiant į užimtumo teisės aktus ir sutartis su darbuotojais.

2.   2 straipsnio tikslais vertinant riziką klientui orientaciniai kokybiniai rodikliai yra:

a)

klientų lėšų, laikytų per praėjusius penkerius metus, suma;

b)

klientų turto, valdyto per praėjusius penkerius metus, suma;

c)

turto, saugoto ir administruoto klientų vardu per praėjusius penkerius metus, suma;

d)

suma nuostolių ar žalos, kuriuos investicinė įmonė patyrė dėl savo teisinių ar sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo bent per praėjusius penkerius metus, įskaitant nuostolius dėl:

i)

investuotojams suteiktų netinkamų konsultacijų ir susijusių kompensacijų investuotojams;

ii)

nenustatytų, neįgyvendintų ir netaikytų tinkamų procedūrų, kuriomis užkertamas kelias pažeidimams;

iii)

prekybos ar vertinimo klaidų;

iv)

verslo sutrikdymo, sistemų gedimų, operacijų tvarkymo ar procesų valdymo trikčių;

v)

investicinės įmonės priklausomų agentų ar paskirtų atstovų veiklos, už kurią atsako investicinė įmonė;

e)

(konkrečiai investicinių įmonių, laikančių klientų pinigus, atveju) bet koks atvejis, kai investicinė įmonė negalėjo laiku grąžinti klientų pinigų jiems pareikalavus, ir susiję finansiniai padariniai per praėjusius penkerius metus.

3.   2 straipsnio tikslais vertinant riziką rinkai orientaciniai kokybiniai rodikliai yra:

a)

pozicijų vertės svyravimas, taip pat dėl kintančių rinkos sąlygų;

b)

sudėtingų ir nelikvidžių produktų investicinės įmonės prekybos knygoje dalis pagal apimtį ir grynąsias pajamas;

c)

(konkrečiai investicinių įmonių, taikančių vidaus modelius, atveju) ar reguliariai vykdomas reguliavimo tikslais naudojamų modelių grįžtamasis patikrinimas.

4.   2 straipsnio tikslais vertinant riziką įmonei orientaciniai kokybiniai rodikliai yra:

a)

dienos prekybos srautas ir vidutinis dienos prekybos srautas per praėjusius penkerius metus;

b)

bet kokie reikšmingi operaciniai įvykiai, susiję su dienos prekybos srautu, ir su tuo susiję finansiniai nuostoliai per praėjusius penkerius metus, įskaitant duomenų tvarkymo klaidas;

c)

investicinės įmonės pajamų ir įplaukų svyravimas per praėjusius penkerius metus;

d)

bet kokie nuostoliai dėl finansinių priemonių, užsienio valiutų ir biržos prekių pozicijų svyravimo per praėjusius penkerius metus;

e)

klientų ar sandorio šalių įsipareigojimų neįvykdymo rodiklis ir susiję nuostoliai per praėjusius penkerius metus;

f)

bet kokie nuostoliai dėl reikšmingų turto balansinės vertės pokyčių, be kita ko, rinkos sąlygų ir sandorio šalių kreditingumo pokyčių;

g)

išmokų ar įnašų pagal nustatyto dydžio išmokų pensijų sistemą sumos ir svyravimai per praėjusius penkerius metus;

h)

bet kokia investicinės įmonės turto koncentracija, įskaitant klientų ir sandorio šalių koncentraciją, taip pat sektorinę ir geografinę koncentraciją;

i)

nebalansinės pozicijos dalis, palyginti su bendru investiciniu turtu ir susijusia kredito rizika.

5.   Taikant 3 straipsnį, orientaciniai kokybiniai rodikliai yra:

a)

bet kokie reikšmingos finansinės rizikos, kurios neapima nuosavų lėšų reikalavimai, nustatyti Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnyje, požymiai, visų pirma:

i)

visų operacinės rizikos nuostolių vidurkis, palyginti su bendrosiomis pajamomis, per praėjusius penkerius metus;

ii)

bet kokie reikšmingi operaciniai įvykiai ir susiję finansiniai nuostoliai per praėjusius penkerius metus;

iii)

investicinės įmonės grynųjų pajamų iš paslaugų ar veiklos, neįtrauktų į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES (5) I priedo A skirsnį, dalis;

b)

bet kokie reikšmingos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) rizikos požymiai, visų pirma:

i)

bendras IRT architektūros sudėtingumas, įskaitant užsakomųjų IRT paslaugų dalį;

ii)

reikšmingų IRT aplinkos pokyčių skaičius per praėjusius penkerius metus;

iii)

bet kokie nuostoliai dėl trikčių, kurias sukėlė incidentai, darantys poveikį ypač svarbioms IRT paslaugoms, per praėjusius penkerius metus;

iv)

kibernetinių išpuolių skaičius ir susiję nuostoliai per praėjusius penkerius metus;

c)

bet kokie reikšmingos palūkanų normos rizikos, kylančios dėl ne prekybos knygos veiklos, požymiai, visų pirma:

i)

investicinės įmonės ne prekybos knygos sandorių, grindžiamų palūkanų normomis ar kitaip priklausomų nuo palūkanų normų, apimtis;

ii)

investicinės įmonės apsidraudimo politika ir galimi pozicijų ir apsidraudimo neatitikimai investicinės įmonės ne prekybos knygoje.

6.   Kompetentingos institucijos gali papildyti 1–5 dalyse išdėstytų orientacinių kokybinių rodiklių sąrašą, užtikrindamos, kad tokie papildomi rodikliai būtų proporcingi investicinės įmonės dydžiui, sudėtingumui, verslo modeliui ir veikimo modeliui.

7.   Kompetentingos institucijos koreguoja 1–5 dalyse išdėstytus rodiklius ir taiko tuos pakoreguotus rodiklius esant šioms sąlygoms:

a)

atsižvelgiant į investicinės įmonės specifinę teisinę formą, struktūrinius pokyčius, verslo ir veikimo modelį rodiklis yra netinkamas;

b)

rodiklio apskaičiavimas yra pernelyg sudėtingas atsižvelgiant į investicinės įmonės veiklos dydį ir sudėtingumą;

c)

apskaičiuoti rodiklį yra neįmanoma dėl patikimų duomenų trūkumo, kai tokiems duomenims netaikomi Reglamento (ES) 2019/2033 54 ir 55 straipsniai arba Direktyvos (ES) 2019/2034 39 straipsnio 2 dalies j punktas;

d)

apskaičiuoti rodiklį yra neįmanoma dėl patikimų istorinių duomenų trūkumo, todėl istorinis nagrinėjamasis laikotarpis netenka aktualumo. Tokiais atvejais kompetentingos institucijos sutrumpina istorinį nagrinėjamąjį laikotarpį iki laikotarpio, praėjusio nuo paskutinio priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso, nustatyto Direktyvos (ES) 2019/2034 36 straipsnyje.

Kai kompetentingoms institucijoms pakoreguoti rodiklį taip, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, yra neįmanoma, jos taiko tinkamus alternatyvius rodiklius, užtikrindamos, kad tokie alternatyvūs rodikliai būtų proporcingi investicinės įmonės dydžiui, sudėtingumui, verslo modeliui ir veikimo modeliui.

7 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2023 m. gegužės 25 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 314, 2019 12 5, p. 64.

(2)  2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014 (OL L 314, 2019 12 5, p. 1).

(3)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

(4)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

(5)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).


Top