(1)

Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos sudarymo (2) (toliau – Susitarimas) 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimančioji valstybė gali reikalauti, kad Jungtinės Karalystės piliečiai, atitinkami jų šeimos nariai ir kiti asmenys, Susitarimo II antraštinėje dalyje išdėstytomis sąlygomis gyvenantys jos teritorijoje, pateiktų paraišką įgyti naują gyventojo statusą, suteikiantį teises pagal šią antraštinę dalį, ir tokį statusą įrodantį dokumentą;

(2)

kaip numatyta Susitarimo 18 straipsnio 4 dalyje, jeigu priimančioji valstybė nusprendusi nereikalauti, kad Jungtinės Karalystės piliečiai, jų šeimos nariai ir kiti asmenys, Susitarimo II antraštinėje dalyje išdėstytomis sąlygomis gyvenantys jos teritorijoje, kaip vieną iš teisėto gyvenimo šalyje sąlygų pateiktų paraišką įgyti naują gyventojo statusą, asmenys, turintys teisę įgyti teisę gyventi šalyje, turi teisę Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/38/EB (3) nustatytomis sąlygomis gauti teisę gyventi šalyje patvirtinantį dokumentą, kuriame įrašyta, kad jis išduotas pagal šį Susitarimą;

(3)

pagal Susitarimo 26 straipsnį darbo valstybė gali reikalauti, kad Jungtinės Karalystės piliečiai, turintys pagal Susitarimo II antraštinę dalį pasienio darbuotojų teises, pateiktų prašymą išduoti dokumentą, patvirtinantį, kad jie turi tokias teises pagal šią antraštinę dalį, ir tie piliečiai turi teisę gauti tokį dokumentą;

(4)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1030/2002 (4) nustatyta vienoda trečiųjų šalių piliečiams išduodamų leidimų gyventi forma. Toje formoje yra visa reikalinga informacija ir ji atitinka aukštus techninius standartus, visų pirma taikomus apsaugai nuo padirbinėjimo ir klastojimo;

(5)

todėl, Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos, ta forma taip pat turėtų būti naudojama Jungtinės Karalystės piliečiams, jų šeimos nariams ir kitiems asmenims, Susitarimo II antraštinėje dalyje išdėstytomis sąlygomis gyvenantiems valstybės narės teritorijoje;

(6)

šią formą taip pat tinka naudoti dokumentams, išduodamiems Jungtinės Karalystės piliečiams, turintiems pasienio darbuotojų teises darbo valstybėje narėje;

(7)

šie dokumentai bus naudojami Susitarimo II antraštinėje dalyje nustatytoms teisėms įrodyti, todėl įraše Nr. 10 „Leidimo rūšis“ turėtų būti nurodyta, kad tie dokumentai yra išduoti pagal Susitarimą;

(8)

valstybės narės įraše Nr. 12 „Pastabos“ turėtų nurodyti, ar teisę gyventi šalyje patvirtinantis dokumentas buvo išduotas pagal Susitarimo 18 straipsnio 1 dalį, ar pagal 4 dalį;

(9)

siekiant užtikrinti, kad turėtojo tapatybę būtų galima patikrinti visiškai patikimai, dokumentai turėtų galioti ne trumpiau kaip penkerius metus, bet ne ilgiau kaip dešimt metų, kad turėtojo nuotrauką būtų galima pakeisti naujesne;

(10)

vadovaujantis Susitarimo 19 straipsnio 2 dalimi valstybių narių išduoti dokumentai pagal Susitarimo 18 straipsnio 1 dalį turėtų įsigalioti tik pasibaigus Susitarimo 126 straipsnyje numatytam pereinamajam laikotarpiui;

(11)

tačiau jeigu valstybės narės nuspręstų išduoti leidimus gyventi Jungtinės Karalystės piliečiams pagal Susitarimo 18 straipsnio 1 dalį arba 4 dalį dėl administracinių ar kitų priežasčių, jos gali tai pradėti daryti jau pereinamuoju laikotarpiu. Tačiau Reglamentas (EB) Nr. 1030/2002 su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1954 (5), dar nėra visapusiškai taikomas. Todėl valstybės narės trečiųjų šalių piliečiams turėtų naudoti dabartinę leidimų gyventi formą, nustatytą Reglamentu (EB) Nr. 1030/2002 su pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 380/2008 (6), kol bus pradėtas taikyti Reglamentas (ES) 2017/1954;

(12)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1683/95 (7) 6 straipsnį įsteigto Komiteto nuomonę,