Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32021D0509

Tarybos sprendimas (BUSP) 2021/509 2021 m. kovo 22 d. kuriuo nustatoma Europos taikos priemonė ir panaikinamas Sprendimas (BUSP) 2015/528

ST/5212/2021/INIT

OL L 102, 2021 3 24, p. 14–62 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force: This act has been changed. Current consolidated version: 18/03/2024

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2021/509/oj

2021 3 24   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 102/14


TARYBOS SPRENDIMAS (BUSP) 2021/509

2021 m. kovo 22 d.

kuriuo nustatoma Europos taikos priemonė ir panaikinamas Sprendimas (BUSP) 2015/528

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 28 straipsnio 1 dalį, 41 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnio 4 dalį ir 30 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą, pritariant Europos Komisijai,

kadangi:

(1)

kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties (SESV) 21 straipsnio 2 dalies c punkte, Sąjungos bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP), kurios neatskiriama dalis yra bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP), inter alia, siekiama išsaugoti taiką, užkirsti kelią konfliktams ir stiprinti tarptautinį saugumą pagal Jungtinių Tautų (JT) Chartijos tikslus (toliau – JT Chartija) ir principus;

(2)

2016 m. spalio 17 d. išvadose dėl visuotinės Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijos (VESS) Taryba nurodė, kad VESS yra palaikant partnerystę su kitais vykdomų bendrų ir atsakingų išorės veiksmų Sąjungos pagrindas, siekiant skleisti ES vertybes ir užtikrinti jos interesus, susijusius su saugumu, demokratija, gerove ir taisyklėmis grindžiama pasauline tvarka, įskaitant žmogaus teises ir teisinę valstybę. Tose išvadose taip pat nurodyta, kad VESS išdėstyta politinė vizija netrukus virs konkrečiomis politinėmis iniciatyvomis ir veiksmais, daugiausia dėmesio skiriant VESS nustatytoms penkioms Sąjungos išorės veiksmų prioritetinėms sritims: saugumo ir gynybos stiprinimui; investicijoms į valstybių, esančių į rytus ir į pietus nuo Sąjungos, ir jų visuomenės atsparumą; integruoto požiūrio į konfliktus ir krizes plėtojimui; bendradarbiaujamosios regioninės tvarkos propagavimui bei rėmimui ir pasaulinio valdymo, grindžiamo tarptautine teise, be kita ko, JT Chartijos principais ir Helsinkio baigiamuoju aktu, stiprinimui;

(3)

2018 m. sausio 22 d. išvadose dėl integruoto požiūrio į išorės konfliktus ir krizes, kuris VESS apibrėžiamas kaip pagrindas, kuriuo vadovaudamasi Sąjunga gali nuosekliau ir holistiškiau vykdyti veiksmus išorės konfliktų ir krizių atveju, Taryba dar kartą nurodė darnaus vystymosi, humanitarinės veiklos bei konfliktų prevencijos ir taikos kūrimo ryšį;

(4)

Sąjungos veiksmai pagal BUSP turėtų atitikti Sąjungos išorės veiksmų politiką ir kitų sričių Sąjungos politiką bei jų tikslus, visų pirma ES strateginę sistemą saugumo sektoriaus reformai (SSR) remti, integruotą požiūrį į išorės konfliktus ir krizes ir ES strateginį požiūrį dėl moterų, taikos ir saugumo (MTS) (toliau – ES strateginis požiūris dėl MTS), taip pat atitinkamas JT Saugumo Tarybos rezoliucijas. Tokie veiksmai taip pat turėtų atitikti Sąjungos teisę, visų pirma Tarybos bendrąją poziciją 2008/944/BUSP (1). Jais neturi būti pažeidžiama valstybių narių saugumo ir gynybos politikos specifika. Jais turi būti gerbiami Sąjungos ir jos valstybių narių įsipareigojimai pagal tarptautinę teisę, ypač tarptautinę žmogaus teisių teisę ir tarptautinę humanitarinę teisę;

(5)

2019 m. birželio 17 d. išvadose dėl saugumo ir gynybos įgyvendinant Visuotinę ES strategiją Taryba pabrėžė, kokios svarbios saugumui ir gynybai yra aplinkosaugos problemos ir klimato kaita, pripažino klimato kaitos svarbą BSGP misijoms ir operacijoms ir palankiai įvertino tai, kad Sąjunga, imdamasi konfliktų prevencijos ir tvaraus saugumo užtikrinimo veiksmų, labiau atsižvelgia į klimato aspektus;

(6)

BUSP tikslais Sąjunga vykdo karinio ar gynybinio pobūdžio operacijas ir teikia paramą trečiosioms valstybėms, tarptautinėms organizacijoms ir regioninėms organizacijoms, kad būtų stiprinami jų pajėgumai, susiję su kariniais ir gynybos reikalais, arba remiami jų vadovaujamų taikos paramos operacijų kariniai aspektai;

(7)

2016 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. kovo 6 d. išvadose dėl Visuotinės ES strategijos įgyvendinimo saugumo ir gynybos srityje Taryba priminė, kad būtina visapusiškai įgyvendinti visus reikalavimus siekiant toliau remti šalis partneres, kad jos galėtų pačios užkirsti kelią krizėms ir jas valdyti, be kita ko, BSGP misijų ar operacijų, kurioms pavesti mokymo, konsultavimo ir (arba) mentorystės saugumo sektoriuje uždaviniai, kontekste;

(8)

be to, 2016 m. lapkričio 14 d. išvadose dėl SSR Taryba priminė VESS apibrėžtus naujus siekius ir tikslą įgyvendinti Darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytus darnaus vystymosi tikslus. Ji taip pat patvirtino bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „ES masto strateginės sistemos saugumo sektoriaus reformai paremti elementai“ ir nurodė, kad SSR yra vienas iš pagrindinių konfliktų prevencijos komponentų, nes imamasi priemonių, susijusių su galimais krizės veiksniais, taip pat vienas iš pagrindinių krizių valdymo ir konfliktų sprendimo, stabilizavimo po konfliktų, taikos kūrimo ir valstybės kūrimo komponentų, nes gyventojams atkuriamos atskaitingos saugumo institucijos ir veiksmingos saugumo tarnybos, taigi sukuriama darnaus vystymosi ir taikos aplinka;

(9)

2018 m. gruodžio 10 d. išvadose dėl MTS Taryba palankiai įvertino ES strateginį požiūrį dėl MTS. Taryba taip pat dar kartą patvirtino, kad MTS darbotvarkė turi būti įgyvendinama visuose Sąjungos išorės veiksmuose, ir todėl ji yra svarbus integruoto požiūrio į išorės konfliktus ir krizes elementas;

(10)

kaip nurodyta ES sutartie 41 straipsnio 2 dalyje, veiklos išlaidos, patiriamos įgyvendinant BUSP, finansuojamos iš Sąjungos biudžeto, išskyrus tokias išlaidas, kurios atsiranda dėl karinio arba gynybinio pobūdžio operacijų, ir atvejus, kai Taryba vieningai nusprendžia kitaip;

(11)

todėl Sąjunga turėtų nustatyti Europos taikos priemonę (toliau – Priemonė), skirtą finansuoti BSGP kontekste vykdomų karinių operacijų ir misijų bendrąsias išlaidas, tais atvejais, kai Taryba nusprendžia, kad tokias veiklos išlaidas finansuoja valstybės narės, taip pat veiklos išlaidas, patiriamas vykdant veiksmus, kuriais siekiama stiprinti trečiųjų valstybių ir regioninių bei tarptautinių organizacijų pajėgumus, susijusius su kariniais ir gynybos reikalais, ir remiant regioninių ar tarptautinių organizacijų arba trečiųjų valstybių vadovaujamų taikos paramos operacijų karinius aspektus. Pagal Priemonę nebus finansuojami pajėgumai, kurie yra finansuojami iš Sąjungos biudžeto. Visų veiksmų pagal šią Priemonę finansavimą iš pradžių turės vieningai patvirtinti Taryba, remdamasi pagrindiniu teisės aktu, kuriuo nustatomas toks veiksmas;

(12)

atsižvelgiant į specifinį Sąjungos karinių operacijų ir misijų pobūdį, tokių pagal Priemonę vykdomų operacijų ir misijų bendrųjų išlaidų finansiniam valdymui taikoma kitokia administracinė tvarka ir taisyklės nei taikomos paramos priemonėms. Priemone bus užtikrintas pagal Tarybos sprendimą (BUSP) 2015/528 (2) sudarytų susitarimų tęstinumas;

(13)

Taryba savo 2018 m. lapkričio 19 d. išvadose dėl saugumo ir gynybos įgyvendinant Visuotinę ES strategiją atkreipė dėmesį į Priemone numatytą galimybę finansuoti Sąjungos partnerių pajėgumų karinėje ar gynybos srityje stiprinimą siekiant BUSP tikslų, kartu pabrėždama poreikį tuo tikslu visapusiškai pasinaudoti galimybėmis pagal Sąjungos biudžetą;

(14)

šiuo sprendimu nustatomos pagal Priemonę finansuotinų paramos priemonių tvirtinimo ir įgyvendinimo procedūros bei reikalavimai, apimantys atžvalgumo konfliktams, rizikos ir poveikio vertinimus, švelninimo priemones ir griežtas kontrolės ir apsaugos priemones, taip pat tarptautinės teisės, ypač tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės laikymąsi. Visos paramos priemonės, apimančios Europos Sąjungos bendrajame karinės įrangos sąraše (3) nurodytų objektų eksportą ar perdavimą, turi atitikti principus, nustatytus Bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP;

(15)

Sąjunga turėtų siekti optimizuoti savo išorės veiksmų poveikį užtikrindama Priemonės ir Sąjungos išorės veiksmų finansavimo priemonių, finansuojamų iš Sąjungos biudžeto, visų pirma pagal Reglamentą dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės ir, kai aktualu, kitų sričių Sąjungos politikos tarpusavio suderinamumą, nuoseklumą ir papildomumą. Taryba turėtų užtikrinti veiksmingą suderinamumą visais lygmenimis, o Politinis ir saugumo komitetas (PSK) turėtų teikti strategines gaires dėl Sąjungos karinių operacijų ir paramos priemonių, kurios turi būti finansuojamos pagal Priemonę, visų pirma siekiant užtikrinti BUSP, įskaitant BSGP, suderinamumą, nuoseklumą ir papildomumą;

(16)

Taryba pripažįsta, kad Afrikos ir ES taikos ir saugumo partnerystė pagal bendrą Afrikos ir ES strategiją, visų pirma bendradarbiavimo sistema, nustatyta pagal Afrikos taikos priemonę, ir vadovaujamas Afrikos Sąjungos vaidmuo išsaugant taiką ir saugumą Afrikos žemyne, ir toliau yra strategiškai svarbi. Taryba tebėra įsipareigojusi siekti, kad būtų stiprinami Afrikos Sąjungos pajėgumai šioje srityje, teikiama parama Afrikos vadovaujamoms taikos paramos operacijoms ir stiprinama Afrikos taikos ir saugumo struktūra siekiant užtikrinti jos visapusišką taikymą, vadovaujantis 2018 m. gegužės 23 d. Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos susitarimo memorandumu dėl taikos, saugumo ir valdymo, taip pat kad būtų išlaikyti nustatyti bendradarbiavimo mechanizmai, visų pirma integruotas požiūris, grindžiamas partneryste, konsultacijomis ir aktyvesniu strateginiu veiklos koordinavimu;

(17)

laikantis VESS, Priemone turėtų būti prisidedama prie stabilumo ir taikos ir stiprinamas valstybių partnerių atsparumas. Pagal Priemonę finansuojamais veiksmais turėtų būti tenkinami Sąjungos partnerių, ypač jos kaimynystėje, pajėgumų stiprinimo poreikiai;

(18)

todėl Priemonė bus pasaulinio masto geografinės aprėpties. Atsižvelgiant į šią aprėptį, Priemonė veiksmingai užtikrins visišką paramos, kurią Sąjunga teikia Afrikai, Sąjungos įsipareigojimų, kuriuos ji prisiima Afrikos atžvilgiu, tęstinumą ir teiks paramą Sąjungos kaimyninėms šalims bei skirs dėmesį kitiems regionams. Priemonė sustiprins Sąjungos gebėjimą užkirsti kelią krizėms ir konfliktams ir greitai į juos reaguoti, visų pirma (bet ne tik) srityse, kuriose Sąjungai kyla skubiausiai spręstinų ir didžiausių grėsmių saugumui. Priemone siekiama stiprinti šalių partnerių gebėjimą užkirsti kelią krizėms ir į jas reaguoti, taip pat prisidėti prie šių šalių atsparumo, kad jos galėtų geriau apsaugoti savo gyventojus, ja taip pat siekiama remti regionines ir tarptautines organizacijas. Priemonė turėtų būti naudojama kaip Sąjungos integruoto požiūrio dalis, kuo geriau išnaudojant sinergijas su kitais Sąjungos ir jos valstybių narių veiksmais ir paramos priemonėmis, visų pirma civilinėmis BSGP misijomis ir projektais pagal Reglamentą dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės;

(19)

2020 m. liepos 17–21 d. išvadose Europos Vadovų Taryba pareiškė, kad Europos taikos priemonė bus nustatyta kaip į biudžetą neįtraukiama priemonė, pagal kurią finansuojami veiksmai saugumo ir gynybos srityje, dėl kurių Taryba gali priimti sprendimus, ir pakeis dabartinę Afrikos taikos priemonę ir mechanizmą Athena. Priemonei taikoma finansinė viršutinė riba 2021–2027 m. laikotarpiui bus 5 000 mln. EUR 2018 m. kainomis; ši suma bus finansuojama valstybių narių įnašais, grindžiamais bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) įnašų raktu, kaip į daugiametę finansinę programą (DFP) ir į biudžetą neįtrauktas punktas;

(20)

kaip nurodyta ES sutarties 41 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, pagal BUSP vykdomų veiksmų veiklos išlaidas, tais atvejais, kai tokios išlaidos nėra finansuojamos iš Sąjungos biudžeto, finansuoja valstybės narės pagal bendrojo nacionalinio produkto dydį, nebent Taryba vieningai nusprendžia kitaip. Ta nuostata taip pat nurodo, kad valstybė narė, kuri susilaikė balsuojant dėl Tarybos sprendimo dėl tam tikros operacijos ir padarė oficialų pareiškimą pagal ES sutarties 31 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, neprivalo prisidėti prie tos operacijos finansavimo;

(21)

Taryba pagal ES sutarties 42 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, remdamasi valstybių narių savanorišku fakultatyviu įsipareigojimu ir atsižvelgdama į specifinį tam tikrų valstybių narių saugumo ir gynybos politikos pobūdį, pagal ES sutarties 41 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą nustatė (toliau – Tarybos apsisprendimas), kad jei valstybė narė tuo pagrindu susilaiko nuo paramos priemonės priėmimo ir yra padariusi oficialų pareiškimą pagal ES sutarties 31 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, kadangi pagal šią priemonę leidžiama tiekti mirtį nešančią karinę įrangą ar platformas, ta valstybė narė neprisideda prie priemonės išlaidų. Vietoj to, atsižvelgdama į pradinį savanorišką fakultatyvų įsipareigojimą, ta valstybė narė skirs papildomą sumą kitoms paramos priemonėms, nei susijusiosios su tokia įranga ar platformomis;

(22)

papildoma suma, kurią turi skirti valstybė narė, susilaikiusi nuo paramos priemonės, pagal kurią numatoma tiekti mirtį nešančią karinę įrangą ir platformas, priėmimo, užtikrins, kad bendras tos valstybės narės įnašas į paramos priemones atitiktų jai tenkančią BNP santykinę dalį, palyginti su bendra valstybių narių BNP suma. Įnašų, kuriuos kitos valstybės narės turi mokėti priemonėms, kurioms yra skirti tie papildomi įnašai, sumai tie papildomi įnašai įtakos nedarys. Dėl tokio susilaikymo paramos priemonių, susijusių su mirtį nešančios karinės įrangos ar platformų tiekimu, išlaidų santykinė dalis sumažės, palyginti su kitomis pagal Priemonę finansuojamomis paramos priemonėmis. Dėl susilaikymo sumažės asignavimai, kurie gali būti skiriami paramos priemonėms, susijusioms su tokios įrangos ar platformų tiekimu;

(23)

tas Tarybos apsisprendimas neturėtų trukdyti patikimam Priemonės finansų valdymui ir jos veiksmingumui;

(24)

tas Tarybos apsisprendimas, grindžiamas savanorišku fakultatyviu valstybių narių įsipareigojimu, yra išimtinis bei sui generis ir nedaro poveikio ES Sutarties 31 straipsnio 1 dalies antros pastraipos esmei ir valstybės narės teisei padaryti formalų pareiškimą pagal tos nuostatos, kurioje numatyta, kad tokiu atveju atitinkama valstybė narė nėra įpareigojama taikyti sprendimo, bet pripažįsta, kad tas sprendimas įpareigoja Sąjungą, sąlygas. ES sutarties 31 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje taip pat nurodoma, kad atitinkama valstybė narė, paisydama savitarpio solidarumo, nesiima jokių veiksmų, galinčių prieštarauti arba kliudyti tuo sprendimu grindžiamai Sąjungos veiklai, o kitos valstybės narės gerbs jos poziciją;

(25)

šis sprendimas turėtų būti peržiūrimas kas trejus metus arba valstybės narės prašymu;

(26)

pagal prie ES sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 5 straipsnį Danija, kiek tai susiję su priemonėmis, kurias Taryba nustatė pagal ES sutarties 26 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį ir 43–46 straipsnius, nedalyvauja rengiant ir įgyvendinant su gynyba susijusius Sąjungos sprendimus bei veiksmus ir neprisideda prie tų sprendimų ir veiksmų finansavimo;

(27)

kaip nurodyta ES sutarties 41 straipsnio 1 dalyje, administracinės išlaidos, kurias institucijos patiria įgyvendindamos Priemonę, turi būti finansuojamos iš Sąjungos biudžeto;

(28)

todėl Sprendimas (BUSP) 2015/528 turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

NUSTATYMAS IR STRUKTŪRA

1 skyrius

Nustatymas, taikymo sritis, apibrėžtys ir tikslai

1 straipsnis

Nustatymas ir taikymo sritis

1.   Nustatoma Europos taikos priemonė (toliau – Priemonė), pagal kurią valstybės narės finansuoja Sąjungos veiksmus pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP) siekiant išsaugoti taiką, užkirsti kelią konfliktams ir stiprinti tarptautinį saugumą vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 21 straipsnio 2 dalies c punktu tais atvejais, kai pagal ES sutarties 41 straipsnio 2 dalį veiklos išlaidos, susidarančios įgyvendinant tuos veiksmus, nėra finansuojamos iš Sąjungos biudžeto.

2.   Priemonė naudojama finansuojant:

a)

Sąjungos operacijų pagal ES sutarties 42 straipsnio 4 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, kurių pobūdis yra karinis arba gynybinis ir kurios dėl tos priežasties pagal ES sutarties 41 straipsnio 2 dalį negali būti finansuojamos iš Sąjungos biudžeto, bendrąsias išlaidas;

b)

paramos priemones, kurias sudaro Sąjungos veiksmai pagal ES sutarties 28 straipsnį, tais atvejais, kai Taryba pagal ES sutarties 41 straipsnio 2 dalį vieningai nusprendžia, kad jas įgyvendinant susidarančias veiklos išlaidas finansuoja valstybės narės.

Paramos priemonės pagal b punktą yra šios:

i)

veiksmai trečiųjų valstybių ir regioninių bei tarptautinių organizacijų pajėgumams, susijusiems su kariniais ir gynybos reikalais, stiprinti;

ii)

parama regioninių ar tarptautinių organizacijų arba trečiųjų valstybių vykdomų taikos paramos operacijų kariniams aspektams.

3.   Šiuo sprendimu taip pat nustatoma sistema, pagal kurią tvirtinamos ir įgyvendinamos 2 dalies b punkte nurodytos paramos priemonės – jos turi būti grindžiamos 56 straipsnyje nustatytais principais ir tikslais ir atitikti 9 straipsnyje nurodytus strateginius prioritetus ir gaires.

2 straipsnis

Finansinė viršutinė riba

1.   Priemonės įgyvendinimui skirta finansinė viršutinė riba 2021–2027 m. laikotarpiu yra 5 692 000 000 EUR einamosiomis kainomis.

2.   Metinis finansinės viršutinės ribos suskirstymas nustatytas I priede.

3 straipsnis

Teisnumas ir atleidimas nuo netiesioginių mokesčių bei muitų

1.   Priemonė turi tam reikalingą teisnumą ir veiksnumą, kurie visų pirma leidžia turėti banko sąskaitas, įsigyti turtą, prekes ir paslaugas, juos turėti ar jais disponuoti, samdyti darbuotojus, sudaryti sutartis, susitarimus ir administracinius susitarimus, vykdyti savo įsipareigojimus ir būti teismo proceso šalimi, kai to reikia šiam sprendimui įgyvendinti. Priemonės tikslas ar poveikis negali būti pelno gavimas.

2.   Pagal Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 3 straipsnio antrą pastraipą, esant galimybei, valstybės narės imasi atitinkamų priemonių, kad būtų netaikomi arba kompensuojami netiesioginiai ar apyvartos mokesčiai, įeinantys į kilnojamojo ar nekilnojamojo turto kainą, tais atvejais, kai Priemonė oficialiam naudojimui perka didelės vertės pirkinius, į kurių kainą įeina minimi mokesčiai. Tačiau tos nuostatos netaikomos tais atvejais, kai jos gali iškreipti konkurenciją Sąjungoje. Be to, vadovaujantis minėto Protokolo 4 straipsnio pirma pastraipa, Priemonei importuojant prekes į Sąjungą netaikomi jokie muitai.

4 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime:

a)

operacija – karinio ar gynybinio pobūdžio Sąjungos operacija arba misija, nustatyta pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką (BUSP) vadovaujantis ES sutarties 42 straipsniu, įskaitant atvejus, kai įgyvendinti užduotį patikėta valstybių narių grupei pagal ES sutarties 44 straipsnį;

b)

operacijos vadas – ES operacijos vadas, kaip apibrėžta Europos Sąjungos karinio vadovavimo ir kontrolės koncepcijoje, įskaitant, kai taikytina, Karinių misijų planavimo ir vykdymo centro direktorių;

c)

paramos priemonė – 1 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas Sąjungos veiksmas; teiktiną paramą gali sudaryti finansinė, techninė arba materialinė parama; tokie veiksmai gali būti įgyvendinami konkrečios priemonės arba bendros paramos programos pagal nurodytą geografinę ar teminę sritį forma;

d)

prisidedančios valstybės narės – valstybės narės, prisidedančios prie operacijos arba paramos priemonės, kurios turi būti finansuojamos pagal Priemonę, finansavimo;

e)

įgyvendinantis subjektas – subjektas, kuriam patikėta įgyvendinti paramos priemonę ar jos dalis ir kuris tuo tikslu sudaro sutartį su Priemone;

f)

paramos gavėjas – trečioji valstybė arba regioninė ar tarptautinė organizacija, kuriai pagal paramos priemonę teikiama parama.

5 straipsnis

Dalyvavimas priimant sprendimus ir prisidėjimas prie operacijų ir paramos priemonių finansavimo

1.   Pagal 2, 3 ir 4 dalis valstybės narės dalyvauja priimant sprendimus ir prisideda prie operacijų ir paramos priemonių, kurios turi būti finansuojamos Priemonės lėšomis vadovaujantis šio sprendimo nuostatomis, finansavimo.

2.   Kaip nurodyta ES sutarties 41 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, valstybė narė, kuri susilaikė balsuojant dėl Tarybos sprendimo dėl tam tikros operacijos ir padarė oficialų pareiškimą pagal ES sutarties 31 straipsnio 1 dalį, neprivalo prisidėti prie tos operacijos finansavimo.

3.   Tais atvejais, kai valstybė narė paramos priemonės atžvilgiu susilaikė ir padarė oficialų pareiškimą pagal ES sutarties 31 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, pagal kurią bus leidžiama tiekti mirtį nešančią karinę įrangą ar platformas, ta valstybė narė neprisideda prie paramos priemonės išlaidų. Tokiu atveju ta valstybė narė skiria papildomą įnašą kitoms paramos priemonėms, nei susijusiosios su tokios įrangos ar platformų tiekimu.

4.   Pagal Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 5 straipsnį Danija nedalyvauja priimant sprendimus dėl gynybinio pobūdžio operacijų. kuriuos Taryba nustatė pagal ES sutarties 42–44 straipsnius, ir neprisideda prie tų operacijų finansavimo.

5.   Prisidedančios valstybės narės dalyvauja priimant 11 straipsnyje nurodyto Priemonės komiteto sprendimus dėl klausimų, susijusių su ta operacija ar paramos priemone.

6 straipsnis

Iniciatyva dėl operacijų ir paramos priemonių, kurios turi būti finansuojamos pagal Priemonę

Sprendimai, kuriais nustatomos pagal Priemonę finansuojamos operacijos ir paramos priemonės, priimami remiantis atitinkamai pagal ES sutarties 42 straipsnio 4 dalį arba 30 straipsnio 1 dalį pateiktais pasiūlymais arba iniciatyvomis.

7 straipsnis

Sąjungos operacijų ir paramos priemonių finansavimo pagal Priemonę teisinis pagrindas

1.   Prieš pradedant pagal Priemonę finansuoti bet kokią operaciją ar paramos priemonę, turi būti priimtas pagrindinis teisės aktas – Tarybos sprendimas, kuriuo nustatoma operacija pagal ES sutarties 42 straipsnio 4 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį arba paramos priemonė pagal ES sutarties 28 straipsnį. Išimties tvarka pagrindinis teisės aktas nėra būtinas norint finansuoti parengiamojo operacijos etapo metu patirtas bendrąsias išlaidas arba finansuoti išlaidas, būtinas operacijai užbaigti, kaip nurodyta atitinkamai šio sprendimo 44 straipsnio 1 ir 3 dalyse. Analogiškai, pagrindinis teisės aktas nėra būtinas, kai Taryba yra leidusi finansuoti priemones, skirtas pasirengimui paramos priemonei, arba skubias priemones laukiant, kol bus priimtas sprendimas dėl paramos priemonės, atitinkamai pagal šio sprendimo 57 straipsnio 2 dalį ir 58 straipsnį.

2.   1 dalyje nurodytais pagrindiniais teisės aktais nustatomi atitinkamos operacijos arba paramos priemonės tikslai, aprėptis, trukmė ir įgyvendinimo sąlygos ir numatoma finansinių išteklių, finansuotinų pagal Priemonę, orientacinė suma.

8 straipsnis

Sąjungos veiksmų nuoseklumas

1.   Pagal ES sutarties 26 straipsnio 2 dalį Taryba ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) užtikrina pagal Priemonę finansuojamų veiksmų ir kitų BUSP srities veiksmų nuoseklumą. Pagal ES sutarties 21 straipsnio 3 dalį Taryba ir Komisija, kurioms padeda vyriausiasis įgaliotinis, užtikrina pagal Priemonę finansuojamų veiksmų ir priemonių kitose Sąjungos išorės veiksmų srityse, taip pat jos kitų sričių politikos, nuoseklumą ir bendradarbiauja tuo tikslu.

2.   Pagal ES sutarties 18 straipsnio 4 dalį ir 27 straipsnio 1 dalį vyriausiasis įgaliotinis padeda užtikrinti šio sprendimo įgyvendinimo nuoseklumą ir būtiną koordinavimą, nedarant poveikio Priemonės finansų valdymo tvarkai, kaip išdėstyta šio sprendimo 2 skyriuje.

3.   Administratoriai ir kiti subjektai, atsakingi už operacijų ir paramos priemonių finansavimo pagal Priemonę valdymą, bendradarbiauja ir tarpusavyje koordinuoja veiklą siekdami užtikrinti, kad Priemonė veiktų efektyviai.

9 straipsnis

Strateginiai prioritetai ir gairės

1.   Vykdant operacijas ir paramos priemones turi būti laikomasi strateginių prioritetų dėl Sąjungos veiksmų pagal BUSP, kuriuos yra nustačiusios Europos Vadovų Taryba ir Taryba, be kita ko, savo atitinkamose išvadose.

2.   Pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytus strateginius prioritetus PSK teikia strategines gaires dėl operacijų ir paramos priemonių, kurios turi būti finansuojamos pagal Priemonę siekiant palaikyti taiką, užkirsti kelią konfliktams ir stiprinti tarptautinį saugumą. Šiuo tikslu jis du kartus per metus rengia debatus. Kalbant apie paramos priemones, PSK remiasi 56 straipsnyje nustatytais tikslais bei principais ir deramai atsižvelgia į vyriausiojo įgaliotinio pagal 63 straipsnį pateiktas ataskaitas.

3.   Taryba nustato pagal Priemonę finansuotinoms paramos priemonėms skirtą rizikos valdymo ir apsaugos priemonių metodiką, kurią reguliariai peržiūri PSK.

4.   2 dalyje nurodytomis strateginėmis gairėmis dėmesys sutelkiamas ir į teminį, ir į geografinį aspektą, atsižvelgiant į tarptautinę padėtį, atitinkamas Tarybos išvadas, Sąjungos išorės veiksmus pagal taikytinas finansines priemones ir atitinkamas vyriausiojo įgaliotinio, administratorių ir operacijų vadų ataskaitas, kad būtų užtikrintas veiksmingumas ir nuoseklumas padedant pasiekti Sąjungos tikslus – vykdant operacijas ir paramos priemones, kurios turi būti finansuojamos pagal Priemonę.

5.   Į 3 dalyje nurodytą rizikos valdymo ir apsaugos priemonių metodiką įtraukiami galimi švelninimo ir ribojimo elementai, stebėsenos ir vertinimo tvarka, taip pat kontrolės ir apsaugos priemonės, be kita ko, taikytinos paramos priemonėms, apimančioms į Sąjungos bendrąjį karinės įrangos sąrašą įtrauktus objektus.

2 skyrius

Priemonės organizacinė struktūra

10 straipsnis

Valdymo organai ir personalas

1.   11 straipsnyje nurodytam Priemonės komitetui prižiūrint ir vadovaujant Priemonę valdo:

a)

operacijų administratorius;

b)

kiekvienos operacijos vadas, kiek tai susiję su jo vadovaujama operacija ir su bet kokia paramos priemone ar jos dalimi, kurios gali būti įgyvendinamos vykdant šią operaciją, kaip numatyta 60 straipsnyje;

c)

paramos priemonių administratorius; ir

d)

operacijų apskaitos pareigūnas ir paramos priemonių apskaitos pareigūnas.

2.   Priemonė kuo didesniu mastu naudojasi Sąjungos institucijomis, įstaigomis ir agentūromis. Ji visų pirma remiasi esamomis Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų administracinėmis struktūromis ir darbuotojais ir atitinkamo administratoriaus prašymu valstybių narių deleguotais darbuotojais.

3.   Tarybos generalinis sekretorius suteikia operacijų administratorių ir operacijų apskaitos pareigūną kartu su jų funkcijoms vykdyti reikalingais darbuotojais ir administraciniais ištekliais.

4.   Vyriausiasis įgaliotinis atsako už Tarybos sprendimų, kuriais nustatomos paramos priemonės pagal ES sutarties 27 straipsnio 1 dalį, įgyvendinimo užtikrinimą.

5.   Paramos priemonių, išskyrus paramos priemones ar bet kokią jų dalį, kurios įgyvendinamos vykdant operaciją, finansinio įgyvendinimo tikslais vyriausiajam įgaliotiniui padeda paramos priemonių administratorius ir paramos priemonių apskaitos pareigūnas. Vyriausiasis įgaliotinis šiuos įgaliojimus vykdo padedamas Tarybos sprendimo 2010/427/ES (4) 9 straipsnio 6 dalyje nurodyto Komisijos padalinio ir reikiamu mastu – kitų Komisijos tarnybų.

11 straipsnis

Priemonės komitetas

1.   Įsteigiamas Priemonės komitetas (toliau – Komitetas), kurį sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą.

2.   Komitetui pirmininkauja Taryboje pirmininkaujančios valstybės narės atstovas. Pirmininkas sušaukia Komiteto posėdžius ir jiems pirmininkauja.

3.   Komitetas naudojasi savo kompetencijomis pagal šį sprendimą. Jis veikia laikydamasis 14 dalyje nustatytų balsavimo taisyklių.

4.   Komitetas tvirtina Priemonės metinį biudžetą ir taisomuosius biudžetus, atsižvelgdamas į kiekvienai operacijai ir paramos priemonei skirtą orientacinę sumą.

5.   Komitetas tvirtina metines finansines ataskaitas ir patvirtina, kad administratoriai ir kiekvienas operacijos vadas įvykdė su išlaidomis susijusius įsipareigojimus klausimais, už kuriuos jie yra atitinkamai atsakingi.

6.   Bendru administratorių siūlymu Komitetas priima šias taisykles, kurios papildo pagal Priemonę finansuojamų išlaidų vykdymo taisykles:

a)

su karinėmis operacijomis susijusios įgyvendinimo taisyklės, kurios lankstumo požiūriu turi būti panašios į finansines taisykles, taikytas karinio ar gynybinio pobūdžio Europos Sąjungos operacijų bendrųjų sąnaudų administravimo mechanizmui, nustatytam Sprendimu (BUSP) 2015/528 (toliau – mechanizmas Athena);

b)

su paramos priemonėmis susijusios įgyvendinimo taisyklės, kurios turi atitikti Europos parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 (5) nustatytas taisykles ir jomis turi būti užtikrinamas toks pat patikimo finansų valdymo, skaidrumo ir nediskriminavimo lygis, kuris užtikrinamas tuo reglamentu. Tose taisyklėse aiškiai pagrindžiama, kuriais atvejais reikia nukrypti nuo Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 taisyklių, kad būtų sudarytos sąlygos tiksliniam lankstumui, ir užtikrinama, kad apskaitos pareigūno pagal 13 straipsnio 4 dalies d punktą priimtos apskaitos taisyklės atitiktų tarptautiniu mastu pripažintus viešojo sektoriaus apskaitos standartus.

Komitetas išnagrinėja a ir b punktuose nurodytas siūlomas įgyvendinimo taisykles glaudžiai bendradarbiaudamas su administratoriais, visų pirma siekiant užtikrinti, kad įgyvendinimo taisyklės atitiktų patikimo finansų valdymo, nediskriminavimo ir pagarbos pagrindinėms teisėms principus.

7.   Pirmininko siūlymu, padedamas administratorių, Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

8.   Kai Komitetas svarsto operacijos arba paramos priemonės finansavimą:

a)

Komitetą sudaro po vieną kiekvienos prisidedančios valstybės narės atstovą;

b)

prie operacijos ar paramos priemonės neprisidedančios valstybės narės atstovas gali dalyvauti Komiteto posėdžiuose, susijusiuose su tokia operacija ar paramos priemone, bet nebalsuoja;

c)

kiekvienas operacijos vadas arba jo atstovas dalyvauja Komiteto posėdžiuose dėl jo vadovaujamos operacijos ir dėl paramos priemonės ar bet kokios jos dalies, kurios įgyvendinamos vykdant šią operaciją, bet nebalsuoja;

d)

prisidedančių trečiųjų valstybių ir savanoriškai prisidedančių subjektų atstovai kviečiami dalyvauti Komiteto posėdžiuose, jei svarstymas yra tiesiogiai susijęs su jų finansiniu įnašu, tačiau jie nebalsuoja ir nedalyvauja balsavime;

e)

kitų atitinkamų subjektų, visų pirma įgyvendinančių subjektų, atstovai gali būti pakviesti dalyvauti Komiteto posėdžiuose dėl jų visiškai ar iš dalies įgyvendinamos paramos priemonės, bet nebalsuoja.

9.   Klausimais, susijusiais su operacijomis ir paramos priemonėmis, įgyvendinamomis vykdant operacijas, sekretoriato paslaugas Komitetui teikia operacijų administratorius, o klausimais, susijusiais su paramos priemonėmis, – paramos priemonių administratorius. Kiekvienas administratorius dalyvauja Komiteto posėdžiuose ir rengia posėdžių, kuriuose svarstomi su jo pareigomis susiję klausimai, protokolus. Administratoriai gali dalyvauti posėdžiuose ir kitais klausimais. Administratoriai nedalyvauja Komiteto balsavime.

10.   Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) ir Komisijos atstovai kviečiami dalyvauti Komiteto posėdžiuose, bet nebalsuoja.

11.   Europos gynybos agentūros (EGA) atstovai gali būti pakviesti dalyvauti Komiteto posėdžiuose, kai svarstomi su EGA veiklos sritimi susiję klausimai, bet nebalsuoja ir nedalyvauja balsavime.

12.   Priemonės apskaitos pareigūnai reikiamu mastu dalyvauja Komiteto posėdžiuose, kuriuose svarstomi su jų atitinkamomis pareigomis susiję klausimai, bet nebalsuoja.

13.   Valstybės narės, administratoriaus arba operacijos vado prašymu pirmininkas per 15 dienų sušaukia Komiteto posėdį.

14.   Komitetas, atsižvelgiant į savo sudėtį, kaip apibrėžta 1 ir 8 dalyse, priima sprendimus jo nariams balsuojant vieningai. Tačiau jis priima sprendimus paprasta savo narių balsų dauguma dėl procedūrinių klausimų, pavyzdžiui, tvirtindamas darbotvarkę bei protokolus ir priimdamas savo darbo tvarkos taisykles.

15.   Komiteto sprendimai yra privalomi.

16.   Skubos atvejais sprendimas gali būti priimamas taikant rašytinę procedūrą pagal taisykles, kurias, pirmininko iniciatyva, nustato Komitetas, nebent Komiteto narys paprašo surengti Komiteto posėdį.

17.   Administratoriai, operacijos vadai ir apskaitos pareigūnai atitinkamai informuoja Komitetą apie klausimus, susijusius su jų atitinkamomis pareigomis. Visų pirma, atitinkamas administratorius suteikia Komitetui pakankamai informacijos su Priemone susijusios pretenzijos ar ginčo atveju.

18.   Komiteto patvirtintus biudžetus ir kitus aktus pasirašo pirmininkas ir atitinkamas administratorius (su jo pareigomis susijusiais klausimais).

19.   Jei Komitete nepasiekiamas sutarimas konkrečiu klausimu, Komitetas gali nuspręsti perduoti tą klausimą Tarybai, kad ji priimtų sprendimą.

12 straipsnis

Administratoriai

1.   Informavęs Komitetą, Tarybos generalinis sekretorius trejiems metams skiria operacijų administratorių ir bent vieną operacijų administratoriaus pavaduotoją.

2.   Informavęs Komitetą, vyriausiasis įgaliotinis trejiems metams skiria paramos priemonių administratorių.

3.   Administratoriai savo atitinkamas pareigas vykdo Priemonės vardu.

4.   Operacijų administratorius yra atsakingas už konkrečias biudžeto antraštines dalis, susijusias su paramos priemonių ar bet kokios jų dalies įgyvendinimu vykdant operaciją.

5.   Kiekvienas administratorius yra Priemonės teisinis atstovas su jo atitinkamomis pareigomis susijusiais klausimais, įskaitant atstovavimą teismo procesuose ir sprendžiant ginčus.

6.   Kiekvienas administratorius:

a)

parengia ir pateikia Komitetui tas metinio biudžeto ir taisomųjų biudžetų projektų antraštines dalis, už kurias jis yra atsakingas. Metinio biudžeto ir taisomųjų biudžetų projektuose operacijai ir bet kokiai paramos priemonei ar jos daliai, kurios gali būti įgyvendinamos vykdant šią operaciją, numatytų išlaidų skirsnis parengiamas remiantis atitinkamo operacijos vado pasiūlymu;

b)

vykdo metinį biudžetą ir atitinkamus taisomuosius biudžetus, už kuriuos jis yra atsakingas, juos patvirtinus Komitetui, ir teikia ataskaitas dėl jų;

c)

yra atitinkamas leidimus suteikiantis pareigūnas, atsakingas už Priemonės pajamas ir išlaidas, išskyrus išlaidas, patirtas aktyviuoju operacijų etapu. Reikiamu mastu administratorius gali deleguoti leidimus suteikiančio pareigūno, įgaliojimus;

d)

pajamų atžvilgiu įgyvendina su trečiosiomis šalimis sudarytus finansinius susitarimus dėl atitinkamai operacijų ir paramos priemonių finansavimo.

7.   Kiekvienas administratorius su jo pareigomis susijusiais klausimais užtikrina, kad būtų laikomasi šiuo sprendimu nustatytų taisyklių ir kad būtų įgyvendinami Komiteto sprendimai. Tuo tikslu paramos priemonių administratorius gali pateikti įgyvendinantiems subjektams reikiamus nurodymus, be kita ko, dėl skubių priemonių.

8.   Kiekvienam administratoriui su jo pareigomis susijusiais klausimais suteikiami įgaliojimai, laikantis šio sprendimo ir Komiteto pagal 11 straipsnio 6 dalį nustatytų taisyklių, tvirtinti visas priemones, kurios, jo nuomone, yra būtinos pagal Priemonę finansuojamoms išlaidoms įvykdyti. Apie tai jis informuoja Komitetą.

9.   Kiekvienas administratorius su jo pareigomis susijusiais klausimais koordinuoja darbą finansiniais klausimais, susijusiais su operacijomis ir paramos priemonėmis. Jis yra kontaktinis asmuo šiais klausimais nacionalinėms administracijoms ir atitinkamai tarptautinėms organizacijoms.

10.   Prireikus kiekvienas administratorius su jo pareigomis susijusiais klausimais užtikrina savo funkcijų tęstinumą.

11.   Kiekvienas administratorius yra atskaitingas Komitetui už klausimus, susijusius su jo pareigomis .

13 straipsnis

Apskaitos pareigūnai

1.   Tarybos generalinis sekretorius trejiems metams skiria operacijų apskaitos pareigūną ir bent vieną operacijų apskaitos pareigūno pavaduotoją.

2.   Vyriausiasis įgaliotinis skiria paramos priemonių apskaitos pareigūną trejų metų laikotarpiui.

3.   Apskaitos pareigūnai savo atitinkamas pareigas vykdo Priemonės vardu.

4.   Kiekvienas apskaitos pareigūnas su jo pareigomis susijusiais klausimais:

a)

tinkamai vykdo mokėjimus, renka pajamas ir susigrąžina nustatytas gautinas sumas;

b)

rengia metines finansines ataskaitas ir jas pateikia tvirtinti Komitetui;

c)

tvarko apskaitą;

d)

nustato apskaitos taisykles bei procedūras ir sąskaitų planą;

e)

nustato, tvirtina ir stebi pajamų apskaitos sistemas ir, kai tikslinga, tvirtina ir stebi atitinkamo leidimus suteikiančio pareigūno nustatytas sistemas, skirtas apskaitos informacijai teikti arba pagrįsti, tikrina gautą informaciją ir, kai manoma, kad tai būtina, prašo taikyti taisomąsias priemones;

f)

atsako už patvirtinamųjų dokumentų tvarkymą;

g)

atsako už iždo valdymą.

5.   Vykdydamas iždo valdymo reikalavimus, kiekvienas apskaitos pareigūnas Priemonės vardu atidaro banko sąskaitą ar sąskaitas arba pasirūpina, kad tokios sąskaitos būtų atidarytos. Jis taip pat atsako už tokių sąskaitų uždarymą arba pasirūpina, kad jos būtų uždarytos. Apskaitos pareigūnai gali tam tikras užduotis deleguoti jiems pavaldiems darbuotojams.

6.   Administratoriai ir kiekvienas operacijos vadas pateikia atitinkamam apskaitos pareigūnui visą informaciją, būtiną, kad būtų rengiamos ataskaitos, kuriose tiksliai atsispindėtų finansinė būklė ir biudžeto vykdymas. Jie patvirtina tokios informacijos patikimumą.

7.   Apskaitos pareigūnai yra atskaitingi Komitetui.

14 straipsnis

Bendrosios nuostatos, taikomos administratoriams, apskaitos pareigūnams ir darbuotojams

1.   Administratoriaus ar jo pavaduotojo ir apskaitos pareigūno ar jo pavaduotojo funkcijos tarpusavyje nesuderinamos.

2.   Operacijų administratoriaus pavaduotojas yra pavaldus operacijų administratoriui. Operacijų apskaitos pareigūno pavaduotojas yra pavaldus operacijų apskaitos pareigūnui.

3.   Operacijų administratoriaus pavaduotojas pakeičia operacijų administratorių, kai pastarasis negali šių pareigų vykdyti. Operacijų apskaitos pareigūno pavaduotojas pakeičia operacijų apskaitos pareigūną, kai pastarasis negali šių pareigų vykdyti.

4.   Sąjungos pareigūnams ir kitiems darbuotojams, vykdantiems funkcijas Priemonės vardu, toliau taikomi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos, nustatyti Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (6) (toliau – Tarnybos nuostatai).

5.   Darbuotojams, kuriuos Priemonei atsiuntė valstybės narės, taikomos taisyklės, taikytinos nacionaliniams ekspertams, deleguotiems į už jų administravimą atsakingą Sąjungos instituciją, ir nuostatos, dėl kurių jų nacionalinė administracija susitarė su Sąjungos institucija arba atitinkamu Priemonės vardu veikiančiu administratoriumi.

6.   Darbuotojai, kurie yra atsiųsti Priemonei arba jos įdarbinti, turi būti iš anksto gavę leidimą dirbti su įslaptinta informacija, pažymėta ne mažesnio laipsnio slaptumo žyma nei „SECRET UE / EU SECRET“, arba lygiavertį valstybės narės leidimą.

15 straipsnis

Operacijos vadai

1.   Kiekvienas operacijos vadas Priemonės vardu vykdo savo pareigas, susijusias su jo vadovaujamos operacijos bendrųjų išlaidų finansavimu ir bet kokios paramos priemonės ar jos dalies, kurios gali būti įgyvendinamos vykdant šią operaciją, finansavimu.

2.   Dėl savo vadovaujamos operacijos ir dėl bet kokios paramos priemonės ar jos dalies, kurios gali būti įgyvendinamos vykdant šią operaciją, kiekvienas operacijos vadas:

a)

siunčia operacijų administratoriui savo pasiūlymus dėl biudžeto projektų išlaidų skirsnio;

b)

kaip leidimus suteikiantis pareigūnas:

i)

vykdo asignavimus, susijusius su bendrosiomis išlaidomis ir valstybei tenkančiomis išlaidomis, kaip nurodyta 48 straipsnyje, ir asignavimus, susijusius su paramos priemonėmis ar jų dalimi, kurios gali būti įgyvendinamos vykdant šią operaciją; turi valdinius įgaliojimus asmenų, dalyvaujančių vykdant tuos asignavimus, įskaitant išankstinį finansavimą, atžvilgiu; ir gali skirti ir sudaryti sutartis Priemonės vardu; atidaro jo vadovaujamos operacijos banko sąskaitas, be kita ko, paramos priemonių ar jų dalių, kurios gali būti įgyvendinamos vykdant šią operaciją, banko sąskaitas;

ii)

vykdo asignavimus, susijusius su jo vadovaujamos operacijos išlaidomis, finansuojamomis savanoriškais įnašais; turi valdinius įgaliojimus asmenų, dalyvaujančių vykdant tuos asignavimus, atžvilgiu, remdamasis atitinkamomis ad hoc administracinio susitarimo su prisidedančiu subjektu nuostatomis. gali skirti ir sudaryti sutartis Priemonės vardu; ir atidaro atskirą banko sąskaitą kiekvienam įnašui.

3.   Kiekvienam operacijos vadui suteikiami įgaliojimai tvirtinti priemones, laikantis šio sprendimo ir taisyklių, Komiteto nustatytų pagal 11 straipsnio 6 dalį, kurios, jo nuomone, yra būtinos jo vadovaujamos operacijos ir bet kokios paramos priemonės ar jos dalies, kurios gali būti įgyvendinamos vykdant šią operaciją, pagal Priemonę finansuojamoms išlaidoms vykdyti. Jis apie tai praneša operacijų administratoriui ir Komitetui.

4.   Kiekvienas operacijos vadas tvarko iš Priemonės gautų lėšų, išlaidų, dėl kurių jis yra įsipareigojęs, bei atliktų mokėjimų ir gautų pajamų apskaitą, taip pat iš Priemonės biudžeto finansuoto ir jo vadovaujamai operacijai bei bet kokiai paramos priemonei ar jos daliai, kurios gali būti įgyvendinamos vykdant šią operaciją, panaudoto kilnojamojo turto inventorių. Gavus prašymą, ši apskaita pateikiama tikrinti operacijų apskaitos pareigūnui.

5.   Išskyrus atvejus, kai susidaro tinkamai pagrįstos aplinkybės, kurias patvirtina operacijų administratorius ir apskaitos pareigūnas, kiekvienas operacijos vadas naudoja Priemonės suteiktą apskaitos ir turto valdymo sistemą.

16 straipsnis

Atsakomybė

1.   Priemonei dirbančių darbuotojų nusižengimo ar aplaidumo jiems vykdant savo užduotis pagal šį sprendimą atveju Sąjungos darbuotojų drausminę atsakomybę reglamentuoja Tarnybos nuostatai, o darbuotojų, kuriuos Priemonei deleguoja arba atsiunčia valstybė narė, drausminę atsakomybę reglamentuoja atitinkamos nacionalinės taisyklės ir tvarka. Nedarant poveikio Sąjungos darbuotojams taikomam Protokolui Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, Priemonei dirbančių darbuotojų baudžiamąją atsakomybę reglamentuoja taikytini nacionalinės teisės aktai. Be to, Komitetas gali savo iniciatyva arba prisidedančios valstybės narės ar prisidedančios trečiosios šalies prašymu nuspręsti, kad Priemonė tokiems darbuotojams iškeltų civilinį ieškinį. Sąjungos darbuotojų civilinė atsakomybė apribojama žala, padaryta dėl didelio aplaidumo ar tyčinio nusižengimo jiems einant savo pareigas arba susijusių su šiomis pareigomis, ir ją reglamentuoja jiems taikomi Tarnybos nuostatai ir įgyvendinimo taisyklės.

2.   Prisidedanti valstybė narė arba prisidedanti trečioji šalis jokiu būdu negali Sąjungos, Tarybos generalinio sekretoriaus, vyriausiojo įgaliotinio arba Komisijos laikyti atsakingais dėl administratorių, apskaitos pareigūnų arba Priemonei paskirtų ar į ją deleguotų darbuotojų pareigų vykdymo.

3.   Visus sutartinius įsipareigojimus, atsirandančius pagal Priemonės vardu sudarytas sutartis, pagal Priemonę vykdo prisidedančios valstybės narės arba, kai taikytina, prisidedančios trečiosios šalys. Juos reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikytina teisė.

4.   Nesutartinę atsakomybę už operacijos štabo, pajėgų štabo ir komponento vadavietės ar jų darbuotojų vykdant savo pareigas padarytą žalą, taip pat nesutartinę atsakomybę už įgyvendinant paramos priemonę padarytą žalą per Priemonę atlygina prisidedančios valstybės narės ir, kai taikytina, prisidedančios trečiosios šalys, vadovaudamosi valstybių narių teisės aktams būdingais bendraisiais principais.

5.   Prisidedanti valstybė narė arba prisidedanti trečioji šalis jokiu būdu negali Sąjungos arba valstybių narių laikyti atsakingomis už sutartis, sudarytas vykdant biudžetą, arba už operacijos ar jos darbuotojų vykdant savo pareigas padarytą žalą.

6.   Šis straipsnis nedaro poveikio jokiems susitarimams dėl imuniteto nuo jurisdikcijos, kuriuo naudojasi operacijos, vykdomos pagal su priimančiąja valstybe sudarytą susitarimą dėl karinių pajėgų statuso ar misijos statuso arba pagal Europos Sąjungos susitarimą dėl pajėgų statuso (7), personalas.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

BIUDŽETAS

3 skyrius

Principai ir struktūra, taisomieji biudžetai, asignavimų perkėlimai ir asignavimų perkėlimai į kitą laikotarpį

17 straipsnis

Biudžeto principai

1.   Eurais sudarytas biudžetas yra dokumentas, kuriame kiekvienais finansiniais metais nustatomos ir patvirtinamos visos Priemonės administruojamos pajamos ir išlaidos.

2.   Į biudžetą įtraukti asignavimai patvirtinami finansinių metų, kurie prasideda sausio 1 d. ir baigiasi tų pačių metų gruodžio 31 d., laikotarpiui. Jiems priklauso įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai.

3.   Į biudžetą įtraukti įsipareigojimų asignavimai tvirtinami neviršijant I priede nustatytų metinių finansinių viršutinių ribų. Tačiau, su sąlyga, kad nebus viršyta 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta bendra viršutinė riba, kai būtina arba esant išimtinėms aplinkybėms Komitetas gali patvirtinti metinį biudžetą arba taisomąjį biudžetą, atitinkamą metinę finansinę viršutinę ribą viršijantį ne daugiau kaip 15 %. Tokiu atveju vyriausiasis įgaliotinis gali pateikti Tarybai pasiūlymą patikslinti I priede nustatytą metinę viršutinę ribą, pirmiausia atsižvelgiant į nepanaudotas ankstesnių metų viršutinių ribų dalis.

4.   Biudžeto pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

5.   Visos išlaidos susiejamos su konkrečia operacija arba paramos priemone, išskyrus, kai reikia, atvejus, susijusius su II ir III prieduose išvardytomis išlaidomis.

6.   Visos pajamos arba išlaidos gali būti vykdomos tik jas priskiriant tam tikrai biudžeto antraštinei daliai ir neviršijant į ją įtrauktų asignavimų, išskyrus 51 straipsnio 2 ir 6 dalyse ir 58 straipsnyje nurodytus atvejus.

18 straipsnis

Metinis biudžetas

1.   Metinį biudžetą sudaro įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai, suskirstyti į antraštines dalis, o jos skirstomos į skyrius ir straipsnius.

2.   Kiekvienais metais, rengdamas kitų finansinių metų biudžeto projektą, kiekvienas administratorius parengia antraštines dalis, už kurias jis yra atsakingas pagal 12 straipsnio 1 ir 2 dalis, remdamasis numatomais poreikiais, neviršijant I priede nustatytos atitinkamos metinės finansinės viršutinės ribos. Operacijų vadai padeda operacijų administratoriui.

3.   Į biudžeto projektą įtraukiama:

a)

asignavimai, kurie laikomi būtinais siekiant padengti:

vykdomų ar planuojamų operacijų bendrąsias išlaidas;

paramos priemonių, kurias nustatė arba turi patvirtinti Taryba, išlaidas;

b)

operacijų rėmimo ir parengiamosioms išlaidoms, kaip nurodyta II ir III prieduose, padengti skirta bendroji dalis, kuri nėra siejama su konkrečia operacija;

c)

paramos priemonių rėmimo ir parengiamosioms išlaidoms, kaip nurodyta II ir III prieduose, padengti skirta bendroji dalis, kuri nėra siejama su konkrečia paramos priemone;

d)

išlaidoms padengti reikalingos numatomos pajamos.

4.   Kiekvienai 3 dalies a punkte nurodytai operacijai arba paramos priemonei ir kiekvienai operacijų ir paramos priemonių rėmimo ir parengiamųjų išlaidų bendrajai daliai skiriama speciali antraštinė dalis. Jeigu paramos priemonės dalis įgyvendinama vykdant operaciją, tai priemonės daliai, už kurią atsakingas operacijų administratorius, turi būti skiriama speciali antraštinė dalis, atskirta nuo operacijos bendrųjų išlaidų antraštinės dalies.

5.   Rėmimo ir parengiamosios išlaidos, kurios yra bendros ir operacijoms, ir paramos priemonėms, kiekvienai bendrajai daliai priskiriamos pagal tai, kokią procentinę dalį operacijų antraštinės dalys ir paramos priemonių antraštinės dalys sudaro pradiniame Priemonės metiniame biudžete, Komiteto patvirtintame pagal 11 straipsnio 4 dalį.

6.   Kiekvienoje antraštinėje dalyje gali būti skyrius „Laikinieji asignavimai“. Šie asignavimai įrašomi, jei dėl rimtų priežasčių nežinomas reikalingų asignavimų dydis ar įrašytų asignavimų panaudojimo apimtis.

7.   Pajamas, kurios suskirstomos pagal antraštines dalis, sudaro:

a)

prisidedančių valstybių narių ir, kai tinkama, prisidedančių trečiųjų valstybių mokėtini įnašai;

b)

įvairios pajamos, kurias sudaro:

praėjusių finansinių metų biudžeto rezultatas, dėl kurio nusprendė Komitetas;

gautos palūkanos ir pardavimų pajamos;

atgautos lėšos, neišleistos įgyvendinimo metu.

8.   Ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. administratoriai pateikia Komitetui pasiūlymą dėl metinio biudžeto projekto. Komitetas biudžetą priima ne vėliau kaip lapkričio 30 d. Administratoriai praneša apie biudžetą valstybėms narėms ir prisidedančioms trečiosioms valstybėms, kai jis priimamas.

19 straipsnis

Taisomieji biudžetai

1.   Operacijų administratorius arba paramos priemonių administratorius pateikia Komitetui pasiūlymą dėl taisomojo biudžeto šiais atvejais:

a)

kai, Tarybai priėmus sprendimą dėl naujos operacijos arba paramos priemonės, biudžete turi būti sukurta jai skirta nauja antraštinė dalis;

b)

kai į kitų finansinių metų biudžetą reikia įtraukti finansinių metų, kurių ataskaitos buvo patvirtintos pagal 43 straipsnio 6 dalį, biudžeto rezultatą;

c)

kai dėl neišvengiamų, išimtinių ar nenumatytų aplinkybių į operacijoms skirtas antraštines dalis arba į paramos priemonėms skirtas antraštines dalis įrašyti asignavimai neatitinka atitinkamos operacijos ar paramos priemonės poreikių.

2.   Taisomojo biudžeto projektas, parengtas nustačius arba pratęsus operaciją arba paramos priemonę, pateikiamas Komitetui per keturių mėnesių laikotarpį po tos dienos, kai Taryba patvirtina orientacinę sumą, nebent Komitetas nusprendžia taikyti ilgesnį terminą.

3.   Administratoriaus siūlomuose taisomuosiuose biudžetuose bet koks asignavimų padidinimas, kiek tai įmanoma, kompensuojamas sumažinimais kitose antraštinėse dalyse, už kurias tas administratorius yra atsakingas.

4.   Taisomojo biudžeto projektas sudaromas, siūlomas, tvirtinamas bei priimamas ir apie jo priėmimą pranešama laikantis tos pačios tvarkos, kuri taikoma metiniam biudžetui. Komitetas aptaria ir tvirtina taisomąjį biudžetą atsižvelgdamas į jo skubumą.

20 straipsnis

Asignavimų perkėlimas

1.   Kiekvienas administratorius gali perkelti asignavimus tose biudžeto antraštinėse dalyse, už kurias jis yra atsakingas. Operacijų administratorius veikia remdamasis atitinkamo operacijos vado pasiūlymu, išskyrus antraštines dalis, kurių atžvilgiu jis yra leidimus suteikiantis pareigūnas. Jeigu tai įmanoma atsižvelgiant į padėties skubumą, ne vėliau kaip prieš vieną savaitę atitinkamas administratorius apie savo ketinimus praneša Komitetui.

2.   Vis dėlto – ir paisant 51 straipsnio 5 dalies nuostatų – jeigu planuojami perkėlimai iš vieno skyriaus į kitą viršija 10 % su operacijomis susijusiose antraštinėse dalyse numatytų ir 20 % su paramos priemonėmis susijusiose antraštinėse dalyse numatytų asignavimų, įtrauktų į tą skyrių, iš kurio asignavimai perkeliami, sumos, patvirtintame finansinių metų biudžete susidarančios tą dieną, kurią pateikiamas pasiūlymas dėl atitinkamo perkėlimo, būtina gauti išankstinį Komiteto patvirtinimą. Šis reikalavimas netaikomas vidiniams perkėlimams antraštinėje dalyje, skirtoje paramos priemonei, kuri įgyvendinama kaip bendra programa.

3.   Asignavimų perkėlimams tarp antraštinių dalių, esančių biudžeto dalyje, skirtoje atitinkamai operacijoms arba paramos priemonėms, būtina gauti išankstinį Komiteto patvirtinimą. Perkelti asignavimus iš vienos antraštinės dalies į kitą galima tik tuo atveju, jei tos pačios valstybės narės prisideda prie antraštinės dalies, iš kurios numatoma atlikti perkėlimą, ir prie antraštinės dalies, į kurią numatoma perkelti asignavimus. Tais atvejais, kai paramos priemonės dalis įgyvendinama vykdant operaciją, kaip numatyta 60 straipsnio 1 dalyje, būtinam asignavimų perkėlimui iš paramos priemonei skirtos antraštinės dalies į antraštinę dalį, susijusią su paramos priemonės dalies įgyvendinimu vykdant operaciją, išankstinis Komiteto pritarimas nebūtinas.

4.   Asignavimai negali būti perkeliami iš operacijoms skirtos antraštinės dalies į paramos priemonėms skirtą antraštinę dalį.

21 straipsnis

Asignavimų perkėlimas į kitą laikotarpį

1.   Asignavimai, kurie nebuvo panaudoti iki finansinių metų, kuriems jie buvo įtraukti, pabaigos ir kurie nebuvo perkelti į kitus finansinius metus, anuliuojami, nebent pagal šį straipsnį numatyta kitaip.

2.   Kiekvienais metais ne vėliau kaip kovo 31 d. Komitetas gali, remdamasis kiekvieno atitinkamo administratoriaus pasiūlymais, nuspręsti įsipareigojimų asignavimus, kurie nebuvo priskirti įsipareigojimams iki praėjusių finansinių metų pabaigos, ir, jei būtina, atitinkamus mokėjimų asignavimus, perkelti į kitą laikotarpį – tokiu atveju jie gali būti priskiriami įsipareigojimams ir išmokami iki gruodžio 31 d.

3.   Kiekvienais metais ne vėliau kaip kovo 1 d. administratoriai pateikia Komitetui atitinkamus pasiūlymus.

4.   Tačiau asignavimai gali būti perkeliami į kitą laikotarpį atsakingo administratoriaus sprendimu šiais atvejais:

a)

mokėjimų asignavimų, kurie yra būtini esamiems įsipareigojimams padengti;

b)

įsipareigojimų asignavimų antraštinėse dalyse, skirtose paramos priemonėms, kurių atveju dauguma priskyrimo įsipareigojimams procedūros parengiamųjų etapų, kurie apibrėžiami vykdymo taisyklėse pagal 11 straipsnio 6 dalį, buvo užbaigti ne vėliau kaip praėjusių metų gruodžio 31 d. Tada šie asignavimai gali būti priskirti įsipareigojimams iki kovo 31 d.;

c)

įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų, kurie yra būtini, kai Tarybos sprendimas dėl naujos paramos priemonės buvo priimtas paskutinį praėjusių finansinių metų ketvirtį.

Kiekvienas administratorius ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 1 d. praneša Komitetui apie savo sprendimus perkelti asignavimus į kitą laikotarpį.

5.   Kai operacijų administratorius įgyvendina šį straipsnį, jam padeda kiekvienas operacijos vadas.

22 straipsnis

Suskaidytieji įsipareigojimai

Biudžetiniai įsipareigojimai, apimantys daugiau kaip vienus finansinius metus, gali būti suskaidyti į kelerius metus mokamas metines dalis.

23 straipsnis

Lėšų atgavimas

Visos atgautos sumos įrašomos kaip pajamos toje pačioje antraštinėje dalyje, kurioje jos susidarė. Jei tos antraštinės dalies nebėra, atgautos sumos įtraukiamos į bendrąją dalį, už kurią yra atsakingas atitinkamas administratorius.

24 straipsnis

Išankstinis įgyvendinimas

Patvirtinus metinį biudžetą, asignavimai gali būti naudojami įsipareigojimams ir mokėjimams padengti taikant išankstinį įgyvendinimą, kiek tai būtina vykdant veiklą.

4 skyrius

Įnašai

25 straipsnis

Išankstinis prognozavimas

1.   Ne vėliau kaip n metų birželio 30 d. administratoriai pateikia:

a)

antrojo reikalavimo mokėti n metų įnašus prognozę;

b)

numatomą n+1 metų mokėjimų viršutinę ribą, kad būtų atsižvelgta į būsimas ar plečiamas operacijas ir paramos priemones, kurios neįtrauktos į biudžeto projektą;

c)

atsižvelgiant į numatytus poreikius – preliminariai apskaičiuotą n+1, n+2, n+3 ir n+4 metų įnašų metinę sumą;

d)

numatomą pirmojo reikalavimo mokėti n+1 metų įnašus sumą.

2.   Komitetas ne vėliau kaip n metų liepos 31 d. priima sprendimą dėl n+1 metų mokėjimų viršutinės ribos.

3.   Ne vėliau kaip n metų rugsėjo 30 d. administratoriai Komitetui pateikia:

a)

numatomą įnašų į visas biudžeto projekto antraštines dalis metinę sumą;

b)

numatomą pirmojo reikalavimo mokėti n+1 metų įnašus sumą;

c)

peržiūrėtas preliminariai apskaičiuotas n+2, n+3 ir n+4 metų įnašų metines sumas, grindžiamas išsamiausia prieinama informacija.

26 straipsnis

Įnašų nustatymas

1.   Per metus pagal tam tikrą biudžeto antraštinę dalį mokėtini įnašai turi būti lygūs į tą antraštinę dalį įtrauktiems mokėjimų asignavimams, atėmus į tą pačią antraštinę dalį įtrauktas pajamas.

2.   Mokėjimų asignavimai kiekvienai operacijai arba paramos priemonei padengiami prisidedančių valstybių narių įnašais į tą operaciją arba paramos priemonę.

3.   Mokėjimų asignavimai, numatyti biudžeto bendrojoje dalyje, skirti 18 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytoms operacijų rėmimo ir parengiamosioms išlaidoms, padengiami valstybių narių, išskyrus Daniją, įnašais.

4.   Mokėjimų asignavimai, numatyti biudžeto bendrojoje dalyje, skirti 18 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytoms paramos priemonių rėmimo ir parengiamosioms išlaidoms, padengiami valstybių narių įnašais.

5.   Prisidedančių valstybių narių mokėtinų įnašų suskirstymas nustatomas pagal bendrojo nacionalinio produkto dydį, kaip nurodyta ES sutarties 41 straipsnio 2 dalyje ir vadovaujantis Tarybos sprendimu 2014/335/ES, Euratomas (8) ar kitu jį pakeisti galinčiu Tarybos sprendimu.

6.   Įnašams apskaičiuoti reikalingi duomenys turi būti nurodyti prie naujausio Sąjungos priimto bendrojo biudžeto pridėtos lentelės „Bendrojo biudžeto finansavimo suvestinė pagal nuosavų išteklių rūšį ir valstybę narę“ skiltyje „BNP grindžiami nuosavi ištekliai“. Kiekvienos įnašą turinčios mokėti valstybės narės įnašas turi būti proporcingas tai valstybei narei tenkančiai bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) santykinei daliai, palyginti su bendra įnašus turinčių mokėti valstybių narių BNP suma.

7.   Jeigu pagal 5 straipsnio 3 dalį valstybė narė susilaiko priimant paramos priemonę ir prie jos neprisideda, ji skiria papildomą sumą kitoms paramos priemonėms, nei susijusiosios su mirtį nešančios karinės įrangos ar platformų tiekimu. Tokia papildoma suma užtikrinama, kad bendras tos valstybės narės įnašas į paramos priemones atitiktų jos BNP dalį. Įnašų, kuriuos kitos valstybės narės turi mokėti priemonėms, kurioms yra skirti tie papildomi įnašai, sumai tie papildomi įnašai įtakos nedaro.

8.   Valstybių narių įnašai bet kuriais metais neviršija jų atitinkamos mokėjimų viršutinės ribos dalies, nurodytos 25 straipsnio 2 dalyje. Ši riba netaikoma papildomiems įnašams pagal šio straipsnio 7 dalį, susijusiems su susilaikymu dėl paramos priemonių ankstesniais metais.

27 straipsnis

Įnašai po susilaikymo

1.   Valstybė narė, kuri nurodė ketinanti susilaikyti nuo paramos priemonės priėmimo, kaip nurodyta 5 straipsnio 3 dalyje, gali nurodyti kitas paramos priemones, kurioms ji skirs papildomą įnašą. Ji gali nurodyti esamas priemones arba galimas būsimas priemones, dėl kurių Taryba pateikė arba patvirtino koncepcijos dokumentą, arba šiuo tikslu gali prašyti kitų naujų priemonių.

2.   Jei 1 dalyje valstybė narė per šešis mėnesius nenurodo ar nepaprašo kitų paramos priemonių, vyriausiasis įgaliotinis arba kitos valstybės narės nustato priemones, kurioms tokie papildomi įnašai bus mokami.

3.   Vyriausiasis įgaliotinis, įvertinęs kitų paramos priemonių, kaip nurodyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, poreikį ir tinkamai atsižvelgdamas į 56 straipsnyje nustatytus Sąjungos strateginius prioritetus, tikslus ir principus, prireikus pateikia pasiūlymus Tarybai priimti.

4.   Paramos priemonių administratorius registruoja papildomus įnašus, kuriuos turi sumokėti valstybės narės, kurios susilaiko dėl paramos priemonės, kaip nurodyta 5 straipsnio 3 dalyje.

5.   Laikantis Sutarčių, įgyvendinant šį straipsnį laikomasi poreikiais grindžiamo programavimo ir patikimo Priemonės finansų valdymo principų ir išlaikomas jos veiksmingumas.

28 straipsnis

Pradinis finansavimas

1.   Įgyvendinant Priemonę nustatoma minimalių indėlių sistema, kad būtų galima suteikti pradinį finansavimą Sąjungos greitojo reagavimo operacijoms ir skubioms priemonėms, kaip nurodyta 58 straipsnyje, kai neturima pakankamai lėšų, o taikant įprastą įnašų surinkimo procedūrą tokių poreikių nebūtų galima patenkinti laiku. Minimalius indėlius greitojo reagavimo operacijoms ir skubioms priemonėms valdo atitinkamas administratorius.

2.   Komitetas, atsižvelgdamas į administratoriaus pasiūlymus, priima sprendimą dėl minimalių indėlių dydžio ir prireikus jį peržiūri.

3.   Minimalių indėlių pradinio finansavimo tikslais valstybės narės:

a)

Priemonei skirtus įnašus moka iš anksto arba

b)

Tarybai nusprendus pradėti greitojo reagavimo operaciją, prie kurios finansavimo jos prisideda, arba patvirtinus skubią priemonę, ir esant poreikiui pasinaudoti minimaliu indėliu, per penkias dienas nuo reikalavimo skirti lėšų išsiuntimo dienos sumoka greitojo reagavimo operacijos orientacinės sumos arba leistinų skubios priemonės išlaidų dydžio įnašus, nebent Taryba nusprendžia kitaip.

29 straipsnis

Įnašų surinkimas

1.   Įnašai Priemonei mokami eurais.

2.   Kiekvienas administratorius laišku siunčia kompetentingoms nacionalinėms administracijoms, apie kurias jam buvo pateikta informacija, reikalavimus mokėti įnašus, skirtus jo atitinkamai atsakomybės sričiai priklausantiems asignavimams.

3.   Kai paramos priemonė ar jos dalis įgyvendinamos vykdant operaciją, operacijų administratorius siunčia kompetentingai nacionalinei administracijai reikalavimą mokėti įnašus. Jeigu paramos priemonių administratorius jau yra pateikęs reikalavimą mokėti įnašus paramos priemonei prieš Tarybai nusprendžiant, kad priemonė ar jos dalis bus įgyvendinamos vykdant operaciją, jis perveda operacijų administratoriui įgyvendinimui reikalingas lėšas.

4.   Reikalavimai mokėti įnašus siunčiami, kai:

a)

Komitetas patvirtina finansinių metų biudžetą. Pirmasis reikalavimas mokėti įnašus turi apimti pirmų aštuonių mėnesių mokėjimų poreikius. Antrasis reikalavimas mokėti įnašus skirtas įnašų likučiui padengti, atsižvelgiant į ankstesnių metų likutį, jei Komitetas nusprendė tą likutį įtraukti į einamąjį biudžetą;

b)

taisomasis biudžetas patvirtintas, kaip numatyta 19 straipsnyje, o suplanuoti reikalavimai mokėti įnašus tiems metams nepatenkins mokėjimų poreikių laiku;

c)

įnašai į minimalius indėlius ir jų papildymas reikalingi vadovaujantis 28 straipsnio 3 dalimi ir šio straipsnio 9 ir 10 dalimis.

5.   Operacijų administratorius ir paramos priemonių administratorius pareikalauja įnašų iš prisidedančių valstybių narių, kai Taryba priima sprendimą, kuriuo nustatoma operacija ar paramos priemonė, jeigu atitinkamai operacijoms arba paramos priemonėms numatytų lėšų nepakanka mokėjimų, kuriuos Taryba leido atlikti remiantis tokiame sprendime nurodyta orientacine suma, sumai finansuoti;

6.   Į visas palūkanas, priaugusias už valstybių narių pagal 28 straipsnio 3 dalies a punktą sumokėtus įnašus, atsižvelgiama apskaičiuojant valstybių narių įnašus teikiant vėlesnius įprastinius reikalavimus mokėti įnašus.

7.   Visuose reikalavimuose mokėti įnašus nurodomas įnašų padidinimų ir sumažinimų suskirstymas pagal biudžeto antraštines dalis.

8.   Nedarant poveikio kitoms šio sprendimo nuostatoms, įnašai sumokami per 30 dienų nuo atitinkamo reikalavimo mokėti įnašus išsiuntimo dienos, išskyrus pirmąjį reikalavimą mokėti įnašus į naujų finansinių metų biudžetą – jų mokėjimo terminas yra 40 dienų nuo atitinkamo reikalavimo mokėti įnašus išsiuntimo dienos.

9.   Panaudotos į minimalius indėlius padarytų avansinių įnašų dalys papildomos padidinant atitinkamų valstybių narių įnašus teikiant kitą įprastą reikalavimą mokėti įnašus, nebent jos iki to laiko vėl papildė savo įnašus. Jei reikia pasinaudoti minimaliu indėliu, o atitinkamos valstybės narės per tą laiką nėra papildžiusios savo įnašo, jos pagal 28 straipsnio 3 dalies b punktą per penkias dienas sumoka reikalingą sumą (jei taikoma).

10.   Bet kuri valstybė narė, iš anksto prisidedanti prie minimalaus indėlio, gali įgalioti atsakingą administratorių panaudoti iki 75 % tokio įnašo savo įnašui į operaciją ar paramos priemonę padengti. Tokiu atveju atitinkama valstybė narė papildo iš anksto sumokėtą įnašą per 90 dienų nuo atsakingo administratoriaus pateikto pareikalavimo išsiuntimo dienos.

11.   Kai biudžeto projektas pateikiamas Komitetui, kiekvienas administratorius gali valstybėms narėms, kurių biudžeto ir finansinės procedūros neleidžia sumokėti jų įnašo per nustatytus terminus, iki einamųjų finansinių metų pabaigos pateikti išankstinį reikalavimą mokėti įnašus jo atsakomybės sričiai priklausantiems asignavimams, kaip išankstinį kitų finansinių metų biudžetui skirtų įnašų mokėjimą.

12.   Visos prisidedančios valstybės narės ir trečiosios valstybės pačios sumoka su jų įnašo mokėjimu susijusius banko mokesčius.

13.   Administratoriai patvirtina, kad jų pareikalauti įnašai yra gauti.

14.   Jei turi būti išmokėtos kompensacijos ir jei jų neįmanoma išmokėti vien tik išskaičiuojant kompensacijos sumas iš pagal Priemonę mokėtinų įnašų, jos per 30 dienų grąžinamos atitinkamoms valstybėms narėms.

30 straipsnis

Priemonės vykdomas savanoriškų finansinių įnašų valdymas

1.   Vadovaujantis atitinkamomis operaciją arba paramos priemonę reglamentuojančios teisinės sistemos nuostatomis ir sutikus Politiniam ir saugumo komitetui (PSK), Komitetas gali suteikti leidimą valstybės narės arba trečiosios šalies savanoriško finansinio įnašo administracinį valdymą patikėti Priemonei. Toks savanoriškas finansinis įnašas gali būti paskirtas konkrečiam projektui, kuriuo remiama operacija arba paramos priemonė.

2.   Su savanoriško įnašo valdymu susijusios administracinės išlaidos padengiamos paties savanoriško įnašo lėšomis, nebent Komitetas nusprendžia kitaip.

3.   Atitinkamas administratorius, gavęs Komiteto patvirtinimą, su atitinkama valstybe nare arba trečiąja šalimi sudaro būtinus administracinius susitarimus, kuriais apibrėžiamas savanoriško įnašo tikslas, juo padengtinos išlaidos ir savanoriško įnašo valdymas.

4.   Savanoriški įnašai gali būti naudojami tik tuo tikslu, kuriuo jie buvo sumokėti Priemonei, kaip nurodyta administraciniame susitarime su atitinkama valstybe nare ar trečiąja šalimi.

5.   Atitinkamas administratorius užtikrina, kad valdant savanoriškus įnašus būtų laikomasi atitinkamų administracinių susitarimų. Visiems prisidedantiems subjektams administratorius tiesiogiai arba per operacijos vadą, kai taikytina, suteikia atitinkamą informaciją, susijusią su savanoriško įnašo valdymu, kaip susitarta taikomame administraciniame susitarime.

31 straipsnis

Delspinigiai už pavėluotą mokėjimą

1.   Jei valstybė narė arba trečioji šalis neatlieka mokėjimo Priemonei iki termino suėjimo dienos, delspinigiai už pavėluotą mokėjimą skaičiuojami taikant normą, lygią Europos Centrinio Banko pagrindinei refinansavimo normai, padidintai 3,5 procentiniais punktais.

2.   Kai sumokėti vėluojama ne daugiau nei 30 dienų, delspinigiai nemokami. Kai sumokėti vėluojama daugiau nei 30 dienų, delspinigiai mokami už visą vėlavimo laikotarpį.

5 skyrius

Įgyvendinimas

32 straipsnis

Principai

1.   Priemonės asignavimai naudojami laikantis patikimo finansų valdymo principų, t. y. ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principų.

2.   Leidimus suteikiantys pareigūnai atsako už tai, kad Priemonės pajamos ir išlaidos būtų vykdomos laikantis patikimo finansų valdymo principų, ir užtikrina, kad būtų laikomasi teisėtumo ir tvarkingumo reikalavimų.

Vykdydami išlaidas, leidimus suteikiantys pareigūnai:

a)

prisiima biudžetinius ir teisinius įsipareigojimus, be kita ko, pasirašydami sutartis Priemonės vardu;

b)

tvirtina išlaidas, leidžia mokėjimus ir

c)

imasi preliminarių priemonių asignavimams vykdyti.

3.   Leidimus suteikiantis pareigūnas gali savo pareigas deleguoti sprendimu, kuriame nurodoma:

a)

darbuotojai, atitinkantys tokiam delegavimui reikiamą lygį;

b)

suteikiamų įgaliojimų apimtis ir

c)

įgaliojimų, kuriuos įgaliotieji asmenys gali perdeleguoti kitiems asmenims, taikymo sritis.

4.   Užtikrinama, kad asignavimai būtų vykdomi laikantis leidimus suteikiančio pareigūno ir apskaitos pareigūno pareigų atskyrimo principo. Leidimus suteikiančio pareigūno ir apskaitos pareigūno pareigos tarpusavyje nesuderinamos.

33 straipsnis

Įgyvendinimo metodai

1.   Operacijos bendrųjų išlaidų finansavimą Priemonės vardu vykdo operacijos vadas, kai jis eina pareigas, arba operacijų administratorius, atlikdami leidimus suteikiančių pareigūnų funkcijas.

2.   Paramos priemonė gali būti įgyvendinama taikant tiesioginį arba netiesioginį valdymą. Jei paramos priemonė įgyvendinama taikant netiesioginį valdymą, Taryba gali paskirti įgyvendinančius subjektus, priklausančius vienai iš šių kategorijų:

a)

valstybės narės ministerijoms ar vyriausybės departamentams, arba kitiems jų viešosios teisės subjektams ir agentūroms, arba įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu pastarosioms suteikiamos pakankamos finansinės garantijos;

b)

tarptautinėms organizacijoms, regioninėms organizacijoms arba jų įstaigoms ir agentūroms;

c)

trečiajai valstybei arba jos viešosios teisės subjektams ir agentūroms, jei tokia trečioji valstybė nepažeidžia Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesų ir laikosi tarptautinės teisės ir, kai aktualu, gerų kaimyninių santykių su valstybėmis narėmis principo;

d)

Sąjungos agentūroms ir įstaigoms, turinčioms juridinio asmens statusą.

3.   Išskirtinėmis aplinkybėmis subjektai, nepriklausantys pirmiau išvardytoms kategorijoms, gali būti paskirti įgyvendinančiais subjektais gavus administratoriaus patvirtinimą pagal 5 dalį, su sąlyga, kad paramos priemonė įgyvendinama laikantis 2 dalies c punkto.

4.   Paramos priemones taip pat gali visiškai arba iš dalies įgyvendinti paramos gavėjas arba jo paskirtos įstaigos. Tokiu atveju šio sprendimo nuostatos dėl įgyvendinančių subjektų taikomos tokiems paramos gavėjams arba įstaigoms kaip įgyvendinantiems subjektams.

5.   Nedarant poveikio 53 straipsnio 3 daliai ir 66 straipsnio 8 daliai, administratorius paramos priemonės rengimo etape pataria dėl galimų įgyvendinančių subjektų pajėgumo įgyvendinti paramos priemonę ar jos dalis pagal 10 skyrių ir, kai aktualu, dėl dotacijos, skirtos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus, gavėjo pajėgumo įgyvendinti dotaciją. Įgyvendinantį subjektą arba dotacijos gavėją skiria Taryba po to, kai administratorius patvirtina, kad įgyvendinantis subjektas arba dotacijos gavėjas turi tokius pajėgumus. Jeigu tokie pajėgumai negali būti patvirtinti, administratorius nurodo Tarybai bet kuriuos kitus galimus priemonės įgyvendinimo būdus. Kai tikslinga, laikantis 66 straipsnio 6 dalies, administratorius apsvarsto, kaip turėtų būti šalinami konkretūs galimų įgyvendinančių subjektų pajėgumų trūkumai.

6.   Paramos priemonės taip pat gali būti visiškai arba iš dalies įgyvendinamos vykdant operaciją, kaip nusprendžia Taryba pagal 60 straipsnį, visų pirma siekiant teikti integruotą paramą, įskaitant karinį mokymą, konsultacijas, materialinės paramos teikimą ir paramos gavėjo naudojimosi ja stebėseną.

7.   Valstybė narė, Sąjungos institucija, tarptautinė organizacija, regioninė organizacija arba kitas subjektas, kuriam pavesta vykdyti pagal Priemonę finansuojamos operacijos išlaidas, taiko jų pačių išlaidų vykdymui taikytinas taisykles. Panašiai įgyvendinantis subjektas paramos priemonei gali taikyti taisykles, taikomas jo paties išlaidų vykdymui, jei atliekamas 66 straipsnyje nurodytas vertinimas. Jei tos taisyklės iš esmės skiriasi nuo šio sprendimo nuostatų ir pagal 11 straipsnio 6 dalį Komiteto patvirtintų taisyklių, vadovaujamasi pastarosiomis nuostatomis ir taisyklėmis. Tuo tikslu atsakingas administratorius gali imtis būtinų taisomųjų priemonių, kad būtų užtikrinta pakankama Priemonės finansinių interesų apsauga.

34 straipsnis

Banko sąskaitos

1.   Visos Priemonės banko sąskaitos atidaromos patikimoje finansų įstaigoje, kurios pagrindinė buveinė yra valstybėje narėje, kaip einamosios sąskaitos arba kaip terminuotos trukmės sąskaitos eurais.

2.   Tačiau pateisinamomis aplinkybėmis ir gavus atitinkamo administratoriaus patvirtinimą sąskaitos gali būti atidaromos finansų įstaigose, kurių pagrindinės buveinės yra ne Sąjungoje, ir kitomis valiutomis, ne eurais.

3.   Priemonės banko sąskaitos negali būti pereikvojamos.

4.   Valstybių narių įnašai mokami į specialias banko sąskaitas. Tie įnašai naudojami tam, kad:

a)

būtų sumokėti būtini avansai operacijos vadams, kad jie galėtų vykdyti išlaidas, susijusias su operacijų bendrosiomis išlaidomis ir paramos priemonių arba bet kokios jų dalies, kurios įgyvendinamos vykdant operacijas, išlaidomis, ir

b)

būtų sumokėti būtini mokėjimai įgyvendinantiems subjektams ir tiekėjams, kurių reikia paramos priemonėms.

5.   Įnašai pagal valstybei tenkančias išlaidas ir savanoriški įnašai mokami į specialias banko sąskaitas. Jie naudojami išlaidoms, kurių administravimas patikėtas Priemonei, vykdyti.

35 straipsnis

Viešieji pirkimai

1.   Pagal Priemonę finansuotini arba iš anksto finansuojami viešieji pirkimai (skirti tam, kad už tam tikrą kainą būtų aprūpinama kilnojamuoju arba nekilnojamuoju turtu perkant, lizingo būdu, nuomojant arba išperkamosios nuomos būdu, su galimybe pirkti arba be jos, taip pat kad būtų teikiamos paslaugos arba vykdomi darbai) vykdomi pagal Priemonės vardu sudarytas sutartis, jei jie įgyvendinami tiesiogiai įgyvendinant Priemonę arba vykdant operaciją.

2.   Viešųjų pirkimų procedūromis siekiama užtikrinant sąžiningą ir atvirą konkurenciją vykdyti efektyviausius viešuosius pirkimus, atitinkančius operacijų arba paramos priemonių reikalavimus.

3.   Į pagal Priemonę finansuojamų išlaidų vykdymo taisykles, kurias Komitetas patvirtina pagal 12 straipsnio 6 dalį, įtraukiamos nuostatos, kuriomis pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis nustatomos viešųjų pirkimų procedūros.

36 straipsnis

Dotacijos

1.   Paramos priemonės gali būti įgyvendinamos skiriant dotacijas, skelbiant kvietimą teikti paraiškas arba be jo.

2.   Pagal 11 straipsnio 6 dalį Komiteto patvirtintose pagal Priemonę finansuojamų išlaidų vykdymo taisyklėse numatomos dotacijų skyrimo ir įgyvendinimo nuostatos, įskaitant tinkamai pagrįstus atvejus, kai dotacijos gali būti skiriamos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus. Šiomis nuostatomis užtikrinama, kad administratorius vykdytų griežtą dotacijų įgyvendinimo priežiūrą, ir ypatingas dėmesys skiriamas kontrolės priemonėms, kurias administratorius taiko tiesioginio valdymo atvejais.

37 straipsnis

Administraciniai susitarimai, kuriais sudaromos palankesnės būsimų viešųjų pirkimų arba abipusės pagalbos sąlygos

1.   Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tam, kad būsimi viešieji pirkimai būtų vykdomi arba abipusės pagalbos finansiniai klausimai būtų sprendžiami ekonomiškai efektyviausiu būdu, arba abiem atvejais, Priemonė gali sudaryti administracinius susitarimus su valstybėmis narėmis, Sąjungos institucijomis, įstaigomis ir agentūromis, taip pat su trečiosiomis valstybėmis, tarptautinėmis organizacijomis ir regioninėmis organizacijomis bei jų agentūromis.

2.   1 dalyje nurodyti administraciniai susitarimai:

a)

su valstybėmis narėmis, Sąjungos institucijomis arba valstybės narės ar Sąjungos įstaigomis ar agentūromis sudaromi iš anksto pasikonsultavus su Komitetu;

b)

su trečiosiomis valstybėmis, tarptautinėmis organizacijomis arba regioninėmis organizacijomis sudaromi pateikus juos Komitetui iš anksto patvirtinti.

3.   1 dalyje nurodytus administracinius susitarimus Priemonės vardu pasirašo atsakingas administratorius arba, kai tinkama, atitinkamas operacijos vadas ir 1 dalyje nurodytų kitų šalių kompetentingos administracinės institucijos.

4.   Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tam, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi ekonomiškai efektyviausiu būdu, gali būti sudaromos preliminariosios sutartys. Preliminarios sutartys, prieš jas pasirašant atsakingam administratoriui, pateikiamos Komitetui patvirtinti. Valstybės narės ir operacijų vadai gali pasinaudoti preliminariomis sutartimis, jei jie to pageidauja. Tai, kad Priemonė sudarė preliminarias sutartis, neįpareigoja jokios valstybės narės, kuri nėra jų šalis, pirkti prekes ir paslaugas remiantis tomis sutartimis.

6 skyrius

Finansinės ataskaitos, apskaita ir auditas

38 straipsnis

Reguliarios finansinės ataskaitos Komitetui

Kas tris mėnesius kiekvienas administratorius, padedamas atsakingo apskaitos pareigūno ir atsakingų operacijų vadų, pateikia Komitetui jo atsakomybės sričiai priklausančių, laikotarpiu nuo finansinių metų pradžios gautų pajamų ir patirtų išlaidų ataskaitą, pinigų srautų ataskaitą ir ataskaitą dėl atitinkamo minimalaus indėlio.

39 straipsnis

Apskaita

1.   Kiekvienas apskaitos pareigūnas tvarko jo atsakomybės sričiai priklausančių pareikalautų įnašų ir atliktų lėšų pervedimų apskaitą. Jis taip pat rengia išlaidų ir pajamų, už kurių vykdymą yra atsakingas atitinkamas administratorius, ataskaitas.

2.   Operacijų apskaitos pareigūnas, padedamas operacijų vadų, rengia operacijų ir paramos priemonių ar bet kokios jų dalies, kurios įgyvendinamos vykdant operacijas, metines finansines ataskaitas. Paramos priemonių apskaitos pareigūnas, padedamas įgyvendinančių subjektų, rengia paramos priemonių metines finansines ataskaitas.

40 straipsnis

Bendrosios kontrolės taisyklės

1.   Per savo atstovus arba kontrolės ar audito įstaigas, kurias ji gali paskirti, Priemonė atlieka operacijų ir įgyvendinančių subjektų patikrinimus vietoje, siekdama užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendinamos šiuo sprendimu ir Komiteto sprendimais nustatytos taisyklės ir laikomasi su įgyvendinančiais subjektais sudarytų sutarčių nuostatų.

2.   Už Priemonės pajamų ir išlaidų auditą atsakingi asmenys, prieš atlikdami savo užduotį, turi būti gavę leidimą susipažinti su įslaptinta informacija, pažymėta ne mažesnio laipsnio slaptumo žyma nei „SECRET UE / EU SECRET“, arba lygiavertį atitinkamai valstybės narės ar NATO leidimą. Tie asmenys užtikrina, kad laikysis informacijos konfidencialumo reikalavimų ir saugos duomenis, su kuriais susipažįsta vykdydami audito užduotį, vadovaudamiesi tai informacijai ir duomenims taikomomis taisyklėmis.

3.   Už Priemonės pajamų ir išlaidų auditą atsakingi asmenys turi turėti galimybę nedelsiant ir be išankstinio pranešimo susipažinti su dokumentais ir su visų patvirtinamųjų duomenų, susijusių su tomis pajamomis ir išlaidomis, turiniu, taip pat patekti į patalpas, kuriose tie dokumentai ir patvirtinamieji duomenys laikomi. Jie gali daryti šių dokumentų ar duomenų kopijas. Priemonės pajamas ir išlaidas vykdantys asmenys suteikia administratoriams ir už tų pajamų ir išlaidų auditą atsakingiems asmenims jų užduočiai vykdyti būtiną pagalbą.

4.   Jei nustatoma pažeidimų, dėl kurių patiriama finansinių nuostolių, Priemonė atitinkamos operacijos, įgyvendinančio subjekto ar tiekėjo atžvilgiu imasi būtinų veiksmų, kad būtų užtikrintas nepagrįstai išmokėtų sumų atgavimas arba susigrąžinimas.

41 straipsnis

Priemonės vidaus auditas

1.   Operacijų administratoriaus siūlymu ir informavęs Komitetą, Tarybos generalinis sekretorius skiria operacijų vidaus auditorių ir bent vieną vidaus auditoriaus pavaduotoją. Paramos priemonių administratoriaus siūlymu ir informavęs Komitetą, vyriausiasis įgaliotinis skiria paramos priemonių vidaus auditorių.

2.   Vidaus auditoriai skiriami ketverių metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas, tačiau bendra jo trukmė negali viršyti aštuonerių metų. Vidaus auditoriai turi turėti reikalingą profesinę kvalifikaciją ir pateikti deramas saugumo ir nepriklausomumo garantijas. Vidaus auditoriai negali būti leidimus suteikiantys pareigūnai ar apskaitos pareigūnai ir negali dalyvauti rengiant su Priemone susijusias finansines ataskaitas.

3.   Kiekvienas vidaus auditorius teikia atsakingam administratoriui ataskaitas dėl rizikos valdymo, pateikdamas nepriklausomas nuomones valdymo ir kontrolės sistemų kokybės klausimais ir rekomendacijas, kaip paskatinti patikimą finansų valdymą. Visų pirma vidaus auditoriai atsako už vidaus valdymo sistemų tinkamumo bei veiksmingumo ir atitinkamų padalinių veiklos, vykdomos įgyvendinant politiką ir siekiant tikslų, rezultatų įvertinimą atsižvelgiant į su jais susijusius rizikos veiksnius.

4.   Vidaus auditoriai vykdo savo pareigas atitinkamai jų atsakomybės sričiai priklausančiais klausimais visuose padaliniuose, kurių veikla susijusi su Priemonės pajamų surinkimu arba jos išlaidų vykdymu.

5.   Kiekvienas vidaus auditorius finansiniais metais atlieka atitinkamai vieną ar kelis auditus ir atsakingam administratoriui teikia ataskaitas. Atsakingas vidaus auditorius informuoja operacijų vadus ir, kai tikslinga, įgyvendinančius subjektus apie savo pastebėjimus ir rekomendacijas. Kiekvienas administratorius užtikrina (kiek tai susiję su jo atsakomybės sričiai priklausančiais klausimais), be kita ko, duodamas reikiamus nurodymus operacijų vadams ir įgyvendinantiems subjektams, kad būtų imtasi veiksmų atsižvelgiant į jo rekomendacijas, pateiktas atlikus auditus.

6.   Kiekvienas administratorius kasmet pateikia Komitetui ataskaitą apie atliktą vidaus audito darbą jo atsakomybės sričiai priklausančiais klausimais, kurioje nurodoma: atliktų vidaus auditų skaičius ir pobūdis, pateiktos pastabos, pateiktos rekomendacijos ir veiksmai, kurių imtasi atsižvelgiant į tas rekomendacijas.

7.   Vidaus auditorių išvados bei ataskaitos kartu su visais su tuo susijusiais patvirtinamaisiais dokumentais pateikiami pagal 42 straipsnį nustatytai Auditorių kolegijai.

42 straipsnis

Priemonės išorės auditas

1.   Įsteigiama Auditorių kolegija. Auditorių kolegija atlieka pagal 1 straipsnio 2 dalį įgyvendinant šį sprendimą gautų pajamų ir patirtų išlaidų, taip pat operacijų ir paramos priemonių metinių finansinių ataskaitų auditą.

2.   Komitetas nustato reikiamą auditorių skaičių ir skiria Auditorių kolegijos narius iš valstybių narių pasiūlytų kandidatų ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui, kuris gali būti vieną kartą pratęsiamas. Komitetas gali pratęsti nario įgaliojimus ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams. Kandidatai turi būti valstybės narės aukščiausios nacionalinės audito įstaigos nariai arba tos įstaigos rekomenduoti asmenys ir turi pateikti deramas saugumo ir nepriklausomumo garantijas.

3.   Komitetas Auditorių kolegijos prašymu gali skirti Auditorių kolegijos narių padėjėjus. Padėjėjai turi pateikti deramas saugumo ir nepriklausomumo garantijas. Auditorių kolegijos prašymu Komitetas gali leisti Auditorių kolegijai pasinaudoti kvalifikuota išorės parama Priemonės išorės auditui atlikti.

4.   Finansiniais metais ir ex post, atlikdama patikrinimus vietoje ir tikrindama patvirtinamuosius dokumentus, Auditorių kolegija patikrina, ar pagal Priemonę finansuojamos arba iš anksto finansuojamos išlaidos vykdomos laikantis šio sprendimo ir pagal 11 straipsnio 6 dalį priimtų taisyklių, taip pat, kai aktualu, taikytinų Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų ir vadovaujantis patikimo finansų valdymo principais, t. y. ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principais, ir ar vykdoma tinkama vidaus kontrolė.

5.   Auditorių kolegijos nariams ir jų padėjėjams toliau moka jų valstybės audito tarnyba; Priemonė padengia jų komandiruočių išlaidas pagal taisykles, kurias turi priimti Komitetas, taip pat kvalifikuotos išorės paramos išlaidas.

6.   Auditorių kolegijos nariai ir jų padėjėjai kadencijos metu:

a)

kreipiasi dėl nurodymų tik į Komitetą ir gauna nurodymus tik iš jo; pagal Auditorių kolegijos audito įgaliojimus ši kolegija ir jos nariai yra visiškai nepriklausomi ir atsako išimtinai tik už jų atliekamo išorės audito atlikimą;

b)

teikia ataskaitas dėl jų užduoties vykdymo tik Komitetui.

7.   Kiekvienais metais Auditorių kolegija iš savo narių išrenka pirmininką arba pratęsia esamo pirmininko kadenciją. Auditorių kolegija priima taisykles, taikomas jos narių atliekamam auditui pagal griežčiausius tarptautinius standartus. Ji tvirtina Kolegijos narių parengtas audito ataskaitas prieš perduodant jas administratoriams ir Komitetui.

8.   Administratoriai arba bet kurio iš administratorių paskirti asmenys gali bet kada atlikti pagal Priemonę finansuojamų išlaidų auditą. Taip pat Komitetas, remdamasis bet kurio administratoriaus ar valstybės narės pasiūlymu, gali bet kada ad hoc paskirti papildomus išorės auditorius ir nustatyti jų užduotis bei darbo sąlygas.

43 straipsnis

Metinių finansinių ataskaitų ir biudžeto rezultato teikimas

1.   Kiekvienas Priemonės apskaitos pareigūnas, padedamas atsakingo administratoriaus, pasibaigus finansiniams metams parengia ir ne vėliau kaip gegužės 15 d. pateikia Auditorių kolegijai Priemonės metinių finansinių ataskaitų projektus jo atsakomybės sričiai priklausančiais klausimais. Operacijų apskaitos pareigūnas naudoja operacijų vadų pateiktas finansines ataskaitas, įskaitant paramos priemonių ar bet kokios jų dalies, kurios įgyvendinamos vykdant šią operaciją, finansines ataskaitas. Paramos priemonių apskaitos pareigūnas naudoja įgyvendinančių subjektų pateiktas finansines ataskaitas. Iki tos pačios dienos kiekvienas apskaitos pareigūnas dėl kiekvienos biudžeto antraštinės dalies, už kurią jis yra atsakingas, pateikia Komitetui finansinių metų biudžeto perteklių. Kiekvienas administratorius pateikia Komitetui metinę veiklos ataskaitą jo atsakomybės sričiai priklausančiais klausimais.

2.   Ne vėliau kaip liepos 15 d. Auditorių kolegija, remdamasi atliktu audito darbu, įskaitant darbą, atliktą pasinaudojus 42 straipsnio 3 dalyje nurodyta kvalifikuota išorės parama, pateikia kiekvienam apskaitos pareigūnui ir kiekvienam operacijos vadui audito pastebėjimus dėl jų atitinkamų finansinių ataskaitų.

3.   Ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. kiekvienas apskaitos pareigūnas, padedamas atsakingo administratoriaus, perduoda Komitetui audituotas Priemonės galutines metines finansines ataskaitas jo atsakomybės sričiai priklausančiais klausimais.

4.   Auditorių kolegija Komitetui pateikia audito ataskaitą, įskaitant audito nuomonę, ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. pasibaigus finansiniams metams. Komitetas išnagrinėja audito ataskaitą, audito nuomonę ir metines finansines ataskaitas, kad galėtų patvirtinti, jog kiekvienas administratorius ir kiekvienas operacijos vadas įvykdė su išlaidomis susijusius įsipareigojimus.

5.   Priemonės metinių finansinių sąskaitų patvirtinamieji dokumentai saugomi penkerius metus nuo atitinkamo įsipareigojimų įvykdymo patvirtinimo dienos. Kai operacija nutraukiama, operacijos vadas užtikrina, kad visi patvirtinamieji dokumentai, be kita ko, dokumentai apie bet kokios paramos priemonės ar bet kokios jos dalies, kurios įgyvendinamos vykdant operaciją, įgyvendinimą būtų perduoti operacijų administratoriui.

6.   Komitetas priima sprendimą įtraukti finansinių metų, kurių ataskaitos buvo patvirtintos, biudžeto rezultatą į kitų finansinių metų biudžetą kaip pajamas arba išlaidas, atsižvelgiant į aplinkybes. Tačiau Komitetas, gavęs Auditorių kolegijos audito nuomonę, dar nepatvirtinus finansinių ataskaitų, gali nuspręsti įtraukti biudžeto rezultato sąmatą. Atsakingas administratorius pateikia būtinus taisomuosius biudžetus, atsižvelgdamas į lėšų perkėlimą į kitą laikotarpį.

7.   Tais atvejais, kai neįmanoma išmokėti kompensacijos vien tik išskaičiuojant kompensacijų sumas iš Priemonei mokėtinų įnašų, atitinkamoms valstybėms narėms kompensuotinos sumos pervedamos iš biudžeto rezultato likučio pagal kompensacijos mokėjimo metų BNP sumą.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

OPERACIJOMS TAIKOMOS SPECIALIOS TAISYKLĖS

7 skyrius

Bendrosios išlaidos ir valstybei tenkančios išlaidos

44 straipsnis

Bendrųjų išlaidų apibrėžtis ir atitikimo reikalavimams laikotarpiai

1.   Parengiamojo operacijos etapo, kuris trunka nuo operacijos krizės valdymo koncepcijos patvirtinimo iki operacijos vado paskyrimo, metu patirtos III priede išvardytos bendrosios išlaidos dengiamos Priemonės lėšomis. Ypatingomis aplinkybėmis Komitetas, pasikonsultavęs su PSK, gali pratęsti laikotarpį, per kurį tos išlaidos dengiamos Priemonės lėšomis.

2.   Aktyviuoju operacijos vykdymo etapu, kuris trunka nuo operacijos vado paskyrimo dienos iki tos dienos, kai operacijos štabas nutraukia veiklą, kaip bendrąsias išlaidas Priemonė padengia šias išlaidas:

a)

IV priedo A dalyje išvardytas bendrąsias išlaidas;

b)

IV priedo B dalyje išvardytas bendrąsias išlaidas, jei taip nusprendžia Taryba;

c)

IV priedo C dalyje išvardytas bendrąsias išlaidas, jei to reikalauja operacijos vadas ir jei tai patvirtina Komitetas.

3.   Į operacijos bendrąsias išlaidas taip pat įtraukiamos operacijai užbaigti būtinos išlaidos, kaip išvardyta V priede.

4.   Sąjungos operacija laikoma nutraukta tada, kai tai operacijai vykdyti skirta bendrai finansuojama įranga ir infrastruktūra yra pristatytos į jų galutinę paskirties vietą ir patvirtinamos operacijos ataskaitos.

5.   Bendrąsias išlaidas sudaro tik papildomos išlaidos, t. y. kitos išlaidos, nei tos, kurias bet kokiu atveju būtų padengusios viena ar kelios prisidedančios valstybės narės ar trečiosios valstybės, Sąjungos institucija ar tarptautinė organizacija, neatsižvelgiant į Sąjungos operacijos organizavimą.

6.   Taryba sprendimuose, kuriais nustatomos arba išplečiamos operacijos, gali nustatyti, kad tam tikros papildomos išlaidos, be tų, kurios tuo metu laikomos bendrosiomis išlaidomis, būtų laikomos tam tikros operacijos bendrosiomis išlaidomis.

7.   Be įgaliojimų, nustatytų pagal 2 dalies b punktą, Komitetas kiekvienu konkrečiu atveju gali nuspręsti, kad, atsižvelgiant į ypatingas aplinkybes, tam tikros kitos papildomos išlaidos, nei išvardytosios II–V prieduose, laikomos tam tikros operacijos bendrosiomis išlaidomis.

45 straipsnis

Pratybos

1.   Sąjungos pratybų bendrosios išlaidos yra finansuojamos Priemonės lėšomis, laikantis taisyklių ir procedūrų, panašių į tas, kurios taikomos operacijoms, prie kurių prisideda visos valstybės narės, išskyrus Daniją.

2.   Šias pratybų bendrąsias išlaidas sudaro, pirma, dislokuojamo ar nuolatinio štabo papildomos išlaidos ir, antra, papildomos išlaidos, kurias Sąjunga patiria naudodamasi pratyboms NATO suteiktu bendru turtu ir pajėgumais.

3.   Į bendrąsias pratybų išlaidas neįtraukiamos išlaidos, susijusios su:

a)

kapitalo įsigijimu, įskaitant išlaidas, susijusias su pastatais, infrastruktūra ir įranga;

b)

pratybų planavimo ir pasirengimo joms etapu, išskyrus atvejus, kai jas patvirtina Komitetas;

c)

transportu, kareivinėmis ir pajėgų apgyvendinimu.

46 straipsnis

Operacijos orientacinė suma

Visuose Tarybos sprendimuose, kuriais nustatoma arba pratęsiama operacija, nurodoma tos operacijos bendrųjų išlaidų orientacinė suma. Operacijų administratorius, padedamas visų pirma ES karinio štabo ir operacijos vado, jeigu pastarasis tuo metu eina šias pareigas, įvertina, kokia suma reikalinga planuojamu laikotarpiu operacijos bendrosioms išlaidoms padengti. Operacijų administratorius pasiūlymą dėl šios sumos dydžio pateikia Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei, o ši jį perduoda Tarybos parengiamajam organui, atsakingam už sprendimo projekto nagrinėjimą. Komiteto nariai kviečiami į šio organo diskusijas dėl orientacinės sumos.

47 straipsnis

Išankstinio finansavimo kompensavimas

1.   Valstybė narė, trečioji valstybė arba atitinkamai tarptautinė organizacija, kuriai Taryba leido iš anksto finansuoti operacijos bendrųjų išlaidų dalį, gali gauti iš Priemonės kompensaciją, jei vėliausiai per du mėnesius nuo atitinkamos operacijos pabaigos datos pateikia operacijų administratoriui prašymą ir reikalingus patvirtinamuosius dokumentus.

2.   Prašymas gauti kompensaciją nepatenkinamas, jeigu jo nepatvirtino operacijos vadas (jei jis dar eina šias pareigas) ir operacijų administratorius.

3.   Jeigu prisidedančios valstybės narės arba trečiosios valstybės pateiktas prašymas gauti kompensaciją patvirtinamas, kompensacijos suma gali būti išskaityta iš tai valstybei operacijų administratoriaus pateikto kito reikalavimo mokėti įnašus sumos.

4.   Jeigu, patvirtinus prašymą gauti kompensaciją, reikalavimų mokėti įnašus nenumatoma arba jeigu patvirtinto prašymo gauti kompensaciją suma viršytų numatyto įnašo sumą, operacijų administratorius sumoka kompensuotiną sumą per 30 dienų atsižvelgdamas į Priemonės grynųjų pinigų srautą ir į tai, kiek pinigų reikia skirti atitinkamos operacijos bendrosioms išlaidoms finansuoti.

5.   Remiantis šiuo sprendimu kompensaciją privaloma išmokėti net tuo atveju, jeigu planuojama operacija atšaukiama.

6.   Į kompensaciją įskaičiuojamos iš išankstinio finansavimo sumos gautos palūkanos.

48 straipsnis

Priemonės vykdomas į bendrąsias išlaidas neįtrauktų išlaidų (valstybei tenkančių išlaidų) valdymas

1.   Komitetas, remdamasis operacijų administratoriaus, kuriam padeda operacijos vadas, arba valstybės narės pasiūlymu, gali nuspręsti, kad tam tikrų su operacija susijusių išlaidų (toliau – valstybei tenkančios išlaidos) administracinis valdymas, nors už jį tebėra atsakinga atitinkama valstybė narė, būtų pavestas Priemonei.

2.   Komitetas savo sprendimu gali suteikti operacijos vadui įgaliojimą valstybių narių, kurios operacijai skiria darbuotojų arba turto, vardu ir, kai tinkama, trečiųjų šalių vardu sudaryti sutartis dėl paslaugų ir atsargų įsigijimo, kuris turi būti finansuojamas kaip valstybei tenkančios išlaidos.

3.   Komitetas savo sprendimu nustato valstybei tenkančių išlaidų valdymo tvarką, įskaitant jų išankstinio finansavimo sąlygas, ir, kai tinkama, operacijos vado įgaliojimų trukmę.

4.   Priemonė tvarko jai pavestų kiekvienos valstybės narės ir, kai tinkama, trečiųjų šalių patirtų valstybei tenkančių išlaidų apskaitą. Kiekvieną mėnesį operacijų administratorius siunčia kiekvienai valstybei narei ir, kai tinkama, toms trečiosioms šalims išlaidų, kurias jos ar jų darbuotojai patyrė praėjusį mėnesį, suvestinę ir pareikalauja šioms išlaidoms apmokėti reikalingų lėšų. Valstybės narės ir, kai tinkama, tos trečiosios šalys sumoka Priemonei reikalaujamas lėšas per 30 dienų nuo reikalavimo skirti lėšų išsiuntimo dienos.

49 straipsnis

Priemonės vykdomas į bendrąsias išlaidas neįtraukto išankstinio finansavimo ir išlaidų valdymas siekiant palengvinti pradinį pajėgų dislokavimą operacijai vykdyti

1.   Jei to reikia dėl ypatingų operacijos aplinkybių, Komitetas, remdamasis operacijų administratoriaus, kuriam padeda operacijos vadas, arba valstybės narės pasiūlymu, gali nuspręsti, kad išankstinis finansavimas ir tam tikrų su operacija susijusių išlaidų administracinis valdymas, nors ir už jį tebėra atsakinga atitinkama valstybė narė, būtų pavestas Priemonei siekiant palengvinti pradinį pajėgų dislokavimą operacijai vykdyti prieš patvirtinant, kurios valstybės narės operacijai skirs darbuotojų arba turto.

2.   Šių išlaidų valdymas vykdomas neviršijant turimų priemonių ir išteklių, o pradinė išlaidų suma nėra didesnė kaip 20 % orientacinės sumos. Šiuo atveju Komitetas savo sprendime nurodo išankstinio finansavimo tvarką, pagal kurias operacijai darbuotojų ir turto skirsiančios valstybės narės bei trečiosios šalys kompensuos išankstinio finansavimo sumas.

50 straipsnis

Bendrosios išlaidos, susidariusios rengiantis operacijoms ar vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą, arba tiesiogiai nesusietos su konkrečia operacija

Operacijų administratorius vykdo leidimus suteikiančio pareigūno pareigas išlaidų, skirtų padengti bendrąsias išlaidas, patirtas pasirengimo etapu ir pasibaigus operacijos aktyviajam etapui, taip pat bendrąsias išlaidas, kurios negali būti tiesiogiai susietos su konkrečia operacija, atžvilgiu.

51 straipsnis

Aktyviuoju operacijos etapu patirtos bendrosios išlaidos

1.   Operacijos vadas vykdo leidimus suteikiančio pareigūno pareigas išlaidų, skirtų padengti bendrąsias išlaidas, patirtas aktyviuoju operacijos, kuriai jis vadovauja, etapu, atžvilgiu.

2.   Nukrypstant nuo 17 straipsnio 6 dalies, Tarybai patvirtinus orientacinę sumą, operacijų administratoriui ir operacijos vadui suteikiama teisė pagal jų kompetencijos sritį įsipareigoti dėl atitinkamos operacijos išlaidų, kurios yra ne didesnės kaip 30 % orientacinės sumos, ir jas padengti, jeigu Taryba nepriima sprendimo dėl kitokios procentinės dalies.

3.   Komitetas, remdamasis operacijų administratoriaus arba operacijos vado pasiūlymu ir atsižvelgdamas į operacijos būtinumą ir skubumą, gali nuspręsti, kad galima įsipareigoti dėl papildomų išlaidų ir atitinkamai jas padengti. Patvirtinus atitinkamos operacijos biudžetą, ši išimtis nebetaikoma.

4.   Laikotarpiu prieš operacijos biudžeto patvirtinimą operacijų administratorius ir operacijos vadas arba jo atstovas kiekvieną mėnesį pateikia Komitetui savo veiklos ataskaitą dėl išlaidų, kurios yra tinkamos finansuoti kaip tos operacijos bendrosios išlaidos. Komitetas, remdamasis operacijų administratoriaus, operacijos vado ar valstybės narės pasiūlymu, gali pateikti nurodymus dėl išlaidų vykdymo tuo laikotarpiu.

5.   Per tris mėnesius nuo operacijos pradžios, jeigu, operacijos vado manymu, tai būtina tinkamam operacijos vykdymui užtikrinti, operacijai skirtoje antraštinėje dalyje jis gali daryti asignavimų perkėlimus tarp straipsnių ir tarp skyrių. Jis apie tai praneša operacijų administratoriui ir Komitetui.

6.   Nukrypstant nuo 17 straipsnio 6 dalies, tuo atveju, kai Sąjungos operacijoje dalyvaujančių darbuotojų gyvybei gresia tiesioginis pavojus, tos operacijos vadas gali vykdyti tų darbuotojų gyvybei išgelbėti būtinas išlaidas, viršijančias į biudžetą įtrauktus asignavimus. Jis kuo skubiau informuoja apie tai operacijų administratorių ir Komitetą. Tokiu atveju operacijų administratorius, palaikydamas ryšius su operacijos vadu, siūlo perkelti tokioms nenumatytoms išlaidoms finansuoti būtinas lėšas. Jei perkėlimo būdu neįmanoma užtikrinti pakankamo tokių išlaidų finansavimo, operacijų administratorius pasiūlo taisomąjį biudžetą.

8 skyrius

Lėšų ir turto valdymas

52 straipsnis

Bendrai finansuojamos įrangos ir infrastruktūros galutinės paskirties vieta

1.   Visų operacijų įrangos ir kito turto nusidėvėjimo koeficientą operacijų administratoriaus siūlymu tvirtina Komitetas. Jei to reikalauja operacijos aplinkybės, gavęs Komiteto patvirtinimą, operacijos vadas gali taikyti kitą nusidėvėjimo koeficientą.

2.   Operacijos vadas, siekdamas užbaigti operaciją, Komitetui pasiūlo tai operacijai bendrai finansuojamos įrangos ir infrastruktūros galutinės paskirties vietą.

3.   Pasibaigus aktyviajam operacijos etapui likusią įrangą ir infrastruktūrą tvarko operacijų administratorius, siekdamas, jei tai būtina, rasti jų galutinės paskirties vietą.

4.   Bendrai finansuojamos įrangos ir infrastruktūros galutinės paskirties vietą tvirtina Komitetas, atsižvelgdamas į veiklos poreikius ir finansinius kriterijus. Galutinės paskirties vieta gali būti ši:

a)

infrastruktūros objektus, pasitelkiant Priemonę, galima parduoti arba perduoti priimančiajai valstybei, valstybei narei ar trečiajai šaliai;

b)

įrangą, pasitelkiant Priemonę, galima parduoti valstybei narei, priimančiajai valstybei ar trečiajai šaliai arba ji gali būti saugoma ir techniškai prižiūrima Priemonės, valstybės narės ar tokios trečiosios šalies ir panaudota kitoje operacijoje.

5.   Įranga ir infrastruktūra parduodama jų rinkos verte arba, jei rinkos vertės nustatyti neįmanoma, už sąžiningą ir pagrįstą kainą, atsižvelgiant į konkrečias vietos sąlygas.

6.   Pardavimas arba perdavimas priimančiajai valstybei ar trečiajai šaliai vykdomas laikantis atitinkamų galiojančių saugumo taisyklių.

7.   Kai operacijai skirtą bendrai finansuotą įrangą nusprendžiama palikti Priemonei, prisidedančios valstybės narės gali paprašyti finansinės kompensacijos iš kitų valstybių narių, išskyrus Daniją. Komitetas priima atitinkamus sprendimus remdamasis operacijų administratoriaus pasiūlymu, nedalyvaujant Danijai.

53 straipsnis

Bendras mokėjimų pasirašymas

Visus mokėjimus iš Priemonės administruojamų lėšų už operacijas arba už paramos priemones ar bet kokią jų dalį, kurios įgyvendinamos vykdant operaciją, turi bendrai pasirašyti leidimus suteikiantis pareigūnas ir operacijų apskaitos pareigūnas arba atitinkamos operacijos personalui priklausantis apskaitos pareigūnas.

54 straipsnis

Apskaita

1.   Kiekvienas operacijos vadas tvarko iš Priemonės gautų lėšų pervedimų, išlaidų, dėl kurių jis yra įsipareigojęs, bei atliktų mokėjimų ir gautų pajamų apskaitą, taip pat iš Priemonės biudžeto finansuoto ir jo vadovaujamai operacijai panaudoto kilnojamojo turto inventorių.

2.   1 dalyje nurodytą apskaitą ir inventorių kiekvienas operacijos vadas reguliariai teikia operacijų apskaitos pareigūnui. Visų pirma kiekvienas operacijos vadas pasibaigus finansiniams metams ne vėliau kaip kovo 31 d. arba per keturis mėnesius nuo jo vadovaujamos operacijos pabaigos, atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė, pateikia operacijų apskaitos pareigūnui informaciją, kurios reikia bendrųjų išlaidų, valstybei tenkančių išlaidų ir paramos priemonių arba bet kokios jų dalies, kurios buvo įgyvendinamos vykdant operaciją, metinėms ataskaitoms, taip pat veiklos ataskaitai parengti.

3.   Išsamios operacijų finansinių ataskaitų ir inventoriaus sudarymo ir pateikimo taisyklės išdėstomos Komiteto sprendime, kuriuo nustatomos Priemonės lėšomis pagal 11 straipsnio 6 dalį finansuojamų išlaidų vykdymo taisyklės, taip pat operacijų apskaitos pareigūno nustatytose apskaitos gairėse ir taisyklėse.

55 straipsnis

Auditas

Kiekvienas operacijos vadas suteikia operacijų administratoriui ir Priemonei dirbantiems auditoriams visapusišką prieigą prie jo vadovaujamos operacijos, įskaitant patalpas, informaciją ir duomenis.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

PARAMOS PRIEMONĖMS TAIKOMOS SPECIALIOS TAISYKLĖS

9 SKYRIUS

Paramos priemonių tvirtinimo tikslai, principai ir procedūros

56 straipsnis

Tikslai ir principai

1.   Pagrindiniai paramos priemonių tikslai yra šie:

a)

stiprinti trečiųjų valstybių ir regioninių bei tarptautinių organizacijų pajėgumus, susijusius su kariniais ir gynybos reikalais, bei atsparumą;

b)

krizės atveju skubiai ir veiksmingai prisidėti trečiųjų valstybių ir regioninių bei tarptautinių organizacijų karinio reagavimo atveju;

c)

veiksmingai ir efektyviai prisidėti prie konfliktų prevencijos, stabilizavimo ir taikos stiprinimo, be kita ko, vykdant operacijas, kurių metu vykdomos mokymo, konsultavimo ir kuravimo užduotys saugumo sektoriuje, taip pat kitose prieš konfliktą ar po konflikto susidariusiose situacijose;

d)

remti Sąjungos ir trečiųjų valstybių arba Sąjungos ir regioninių ar tarptautinių organizacijų bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje.

2.   Paramos priemonės grindžiamos šiais principais:

a)

jos turi derėti su Sąjungos išorės veiksmų, kuriais siekiama kurti taiką, užkirsti kelią konfliktams ir stiprinti tarptautinį saugumą, politika ir tikslais;

b)

jos turi atitikti Sąjungos teisę ir Sąjungos politiką ir strategijas, visų pirma ES strateginę sistemą saugumo sektoriaus reformai remti ir integruotą požiūrį į išorės konfliktus ir krizes, ES strateginį požiūrį dėl moterų, taikos ir saugumo, taip pat atitinkamas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas;

c)

jomis turi būti gerbiami Sąjungos ir jos valstybių narių įsipareigojimai pagal tarptautinę teisę, ypač tarptautinę žmogaus teisių teisę ir humanitarinę teisę;

d)

jos neturi daryti poveikio specifiniam valstybių narių saugumo ir gynybos politikos pobūdžiui ir neturi prieštarauti Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesams.

3.   Visos paramos priemonės, apimančios Sąjungos bendrajame karinės įrangos sąraše nurodytų objektų eksportą ar perdavimą, turi atitikti Bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP nustatytus principus ir nedaryti poveikio valstybių narių pagal tą Bendrąją poziciją tokiam eksportui ar perdavimui taikomoms procedūroms, be kita ko, kiek tai susiję su vertinimu. Be to, tokios paramos priemonės neturi daryti poveikio valstybių narių veiksmų laisvei dėl karinės įrangos perdavimo Sąjungos viduje ir eksporto politikos.

4.   Vadovaujantis 9 straipsnio 3 dalimi ir šio straipsnio 2 dalyje išdėstytais principais, kartu su pasiūlymais dėl paramos priemonių pateikiamas vyriausiojo įgaliotinio vertinimas, apimantis atžvalgumo konfliktams ir konteksto analizę bei rizikos ir poveikio vertinimą; į pasiūlymus įtraukiamos tinkamos apsaugos priemonės, kontrolės priemonės, švelninimo ir papildantys elementai ir nustatoma stebėsenos bei vertinimo tvarka. Siekiant užtikrinti būtiną veiksmingumą ir nuoseklumą, tokia analizė ir vertinimas turėtų būti grindžiami, kai taikytina, Sąjungos subjektų šioje srityje įgyta patirtimi. 63 straipsnyje nurodytos reguliarios vyriausiojo įgaliotinio ataskaitos PSK dėl paramos priemonių įgyvendinimo apima ir šioje pastraipoje nurodytus klausimus.

57 straipsnis

Pasirengimo etapas

1.   Vyriausiasis įgaliotinis arba valstybė narė gali pateikti Tarybai koncepcijos dokumentą, kuriame apibrėžiama galima paramos priemonė ir nurodoma jos taikymo sritis, trukmė, veiksmų rūšis ir galimi įgyvendinantys subjektai; kartu pateikiama preliminari atžvalgumo konfliktams, konteksto ir rizikos analizė, taip pat poveikio vertinimui skirti pirminiai svarstymai ir apsaugos bei švelninimo priemonės, kurie turi būti toliau plėtojami 59 straipsnyje nurodytame pasiūlyme.

2.   Tvirtindama koncepcijos dokumentą Taryba gali leisti pagal Priemonę finansuoti priemones, skirtas galimos paramos priemonės rengimui.

3.   Jeigu galima paramos priemonė apima 5 straipsnio 3 dalyje nurodytos mirtį nešančios karinės įrangos ar platformų tiekimą, į koncepcijos dokumentą įtraukiamas pirminis priemonės išlaidų įvertinimas. Valstybė narė, ketinanti susilaikyti priimant priemonę ir pateikti formalią deklaraciją pagal ES sutarties 31 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, turėtų nurodyti tokį ketinimą rašytiniame pranešime Tarybai, pateikiamame tinkamu laiku po tokio koncepcijos dokumento pateikimo. Tokiame pranešime taip pat gali būti nurodoma, prie kokių kitų paramos priemonių ji veikiau norėtų prisidėti.

4.   Pagal Sprendimo 2010/427/ES 3 straipsnio 2 dalį, rengdama koncepcijos dokumentus ir vėlesnius vyriausiojo įgaliotino pasiūlymus dėl paramos priemonių, EIVT konsultuojasi su atitinkamomis Komisijos tarnybomis, kad užtikrintų būtiną Sąjungos politikos nuoseklumą pagal 8 straipsnį.

58 straipsnis

Skubios priemonės

1.   Jeigu to reikia atsižvelgiant į padėties skubumą, kol bus priimtas sprendimas dėl paramos priemonės, Taryba, atsižvelgdama į pagal 9 straipsnio 3 dalį nustatytą rizikos valdymo ir apsaugos priemonių metodiką, gali patvirtinti būtinas skubias priemones, finansuotinas pagal Priemonę. Skubios priemonės ir jų numatomos išlaidos gali būti nurodytos koncepcijos dokumente, kuriame apibrėžiama galima paramos priemonė, arba pasiūlyme dėl pagalbos priemonės nustatymo pagal atitinkamai 57 straipsnį ir 59 straipsnio 1 dalį.

2.   Skubios priemonės neapima 5 straipsnio 3 dalyje nurodytos įrangos tiekimo.

3.   Nukrypstant nuo 17 straipsnio 6 dalies, Tarybai patvirtinus skubias priemones, pagalbos priemonių administratoriui suteikiama teisė įsipareigoti dėl atitinkamos skubios priemonės išlaidų, kurios neviršija leistinų išlaidų, ir jas padengti.

59 straipsnis

Paramos priemonės

1.   Sprendimus, kuriais nustatomos paramos priemonės, priima Taryba, remdamasi 6 straipsnyje nurodytu pasiūlymu arba iniciatyva, gavus galimo paramos gavėjo prašymą.

2.   Kiekviename Tarybos sprendime, kuriuo nustatoma paramos priemonė, nurodomas paramos gavėjas, jos tikslai, taikymo sritis, trukmė, teiktinos paramos pobūdis ir jos įgyvendinimui numatomoms išlaidoms padengti skirta finansinė orientacinė suma. Kai taikytina, juo paskiriami įgyvendinantys subjektai arba dotacijų, skiriamų neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus pagal 36 straipsnį, gavėjai. Juo nustatomos kontrolės priemonės ir garantijos, kurių reikalaujama iš paramos gavėjo arba, kai taikytina, įgyvendinančių subjektų, taip pat būtinos nuostatos dėl stebėsenos ir vertinimo, laikantis pagal 9 straipsnio 3 dalį nustatytos rizikos ir apsaugos priemonių metodikos. Į jį taip pat įtraukiamos nuostatos dėl priemonės sustabdymo ir nutraukimo pagal 64 straipsnį.

3.   Paramos priemonės įgyvendinamos kaip konkrečios priemonės arba bendros paramos programos pagal tam tikrą geografinę ar teminę sritį. Tarybos sprendime, kuriuo nustatoma bendra programa, nustatoma tos programos reikalavimus atitinkančių veiksmų aprėptis. Paramos priemonės gali būti daugiametės.

4.   Paramos priemonių ištekliai gali apimti asignavimus, kurių reikia tolesniems su jomis susijusiems veiksmams, stebėsenai, vertinimui, auditui, komunikacijai ir matomumui.

5.   Paramos priemonės, skirtos 5 straipsnio 3 dalyje nurodytos mirtį nešančios karinės įrangos ar platformų tiekimui, negali apimti kitų objektų ar paramos formų. Jokios paramos priemonės negali būti naudojamos objektų tiekimui, kuris būtų nesuderinamas su Sąjungos teisėmis arba Sąjungos ar visų valstybių narių tarptautiniais įsipareigojimais.

6.   Paramos priemonės, teikiamos bendros programos forma, negali apimti 5 straipsnio 3 dalyje nurodytos įrangos arba platformų tiekimo.

7.   Bet kuriam pagal bendrą programą vykdomam veiksmui parama teikiama paramos gavėjo prašymu ir Tarybos sprendime, kuriuo nustatoma bendra programa, nustatytomis sąlygomis, iš anksto išnagrinėjus bei pritarus PSK.

60 straipsnis

Paramos priemonės įgyvendinimas vykdant operaciją

1.   Taryba gali nuspręsti, kad konkreti paramos priemonė turi būti visa arba iš dalies įgyvendinama vykdant operaciją, laikantis 54 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Jei priemonė įgyvendinama iš dalies, tokiame sprendime nurodomi konkretūs veiksmai, įgyvendintini vykdant operaciją, ir susijusi finansinė suma.

2.   Jei Taryba priima 1 dalyje nurodytą sprendimą, ji nusprendžia dėl būtinų atitinkamos operacijos įgaliojimų pakeitimų.

61 straipsnis

Sutartys su įgyvendinančiais subjektais

1.   Paramos priemonių administratorius užtikrina, kad būtų atlikti 66 straipsnyje nurodyti būtini įgyvendinančių subjektų pajėgumų, visų pirma susijusių su finansų valdymu, vertinimai. Šie vertinimai yra susiję su pagal Priemonę finansuojamų išlaidų vykdymu pagal 67 straipsnį ir pagal Priemonę finansuojamo turto valdymu pagal 68 straipsnį.

2.   Paramos priemonių administratorius reikalauja, kad įgyvendinantys subjektai pateiktų reikiamus dokumentus, įskaitant įgyvendinimo ataskaitas, sąskaitas, valdymo deklaracijas ir audito ataskaitų santraukas.

3.   Paramos priemonių administratorius informuoja Komitetą apie 1 dalyje nurodytų vertinimų rezultatus ir apie sutartis, kurios turi būti sudarytos su įgyvendinančiais subjektais. Bet kuris Komiteto narys gali prašyti papildomos informacijos apie tokius vertinimus ir sutartis.

4.   Paramos priemonių administratorius Priemonės vardu sudaro sutartis su įgyvendinančiais subjektais.

62 straipsnis

Susitarimai su paramos gavėjais

1.   Vyriausiasis įgaliotinis su paramos gavėju sudaro susitarimus, būtinus siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Tarybos nustatytų reikalavimų ir sąlygų, susijusių su paramos priemonėmis, pagal 56 ir 59 straipsnius, įskaitant, kai taikytina, dėl pagal Priemonę finansuojamo turto valdymo ir naudojimo ir dėl būtinos turto kontrolės.

2.   Į pagal 1 dalį sudarytus susitarimus, laikantis paramos priemonės arba atitinkamo Tarybos ar Komiteto sprendimo sąlygų, be kita ko, dėl apsaugos priemonių, įtraukiamos nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti, kad:

a)

turtas būtų tinkamai ir veiksmingai naudojamas tais tikslais, kuriais jis buvo suteiktas;

b)

turtas būtų pakankamai prižiūrimas siekiant užtikrinti turto tinkamumą naudoti ir prieinamumą operacijoms per visą jo gyvavimo ciklą;

c)

pasibaigus turto gyvavimo ciklui arba pasibaigus paramos priemonės galiojimui ar nutraukus jos taikymą, turtas nebūtų prarastas arba be Komiteto sutikimo perduotas asmenims ar subjektams, nei nurodytieji susitarimuose;

d)

būtų laikomasi bet kokių kitų Tarybos nustatytų reikalavimų.

3.   Vyriausiasis įgaliotinis laiku informuoja Tarybą apie 1 dalyje nurodytus susitarimus.

4.   1 dalyje nurodytais susitarimais nedaromas poveikis jokioms kitoms sąlygoms, kurias valstybė narė gali nustatyti išduodama eksporto licenciją pagal Bendrąją poziciją 2008/944/BUSP.

5.   Jei paramos priemonės įgyvendinamos kaip bendra programa, paramos priemonių administratorius, remdamasis tokia programa, gali sudaryti finansavimo susitarimą su paramos gavėju. Paramos priemonių administratorius informuoja Komitetą apie tokius susitarimus, kurie turi būti sudaryti. Bet kuris Komiteto narys gali prašyti papildomos informacijos apie tokius susitarimus.

63 straipsnis

Ataskaitų teikimas ir tolesni veiksmai

Vyriausiasis įgaliotinis du kartus per metus arba PSK prašymu teikia PSK paramos priemonių įgyvendinimo ataskaitą. Tokiose ataskaitose aptariami politiniai, veiklos ir finansiniai paramos priemonės aspektai. Jos apima paramos priemonės poveikio ir turto valdymo bei naudojimo vertinimą, taip pat naujausią informaciją apie atžvalgumą konfliktams ir konteksto analizę bei rizikos ir poveikio vertinimą.

64 straipsnis

Paramos priemonių sustabdymas ir nutraukimas

1.   Nedarant poveikio valstybių narių valdžios institucijų kompetencijai dėl eksporto licencijų sustabdymo, kai tokios licencijos reikalaujama, į kiekvieną Tarybos sprendimą dėl paramos priemonės įtraukiamos šios nuostatos dėl priemonės sustabdymo ir nutraukimo:

a)

valstybės narės arba vyriausiojo įgaliotinio prašymu PSK gali nuspręsti visiškai arba iš dalies sustabdyti paramos priemonės įgyvendinimą šiais atvejais:

i)

jei paramos gavėjas pažeidžia įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę, visų pirma žmogaus teises ir tarptautinę humanitarinę teisę, arba nevykdo pareigų, prisiimtų pagal 62 straipsnyje nurodytus susitarimus;

ii)

jei sutarties su įgyvendinančiu subjektu galiojimas yra sustabdytas arba nutrauktas dėl to, kad jis pažeidė įsipareigojimus pagal sutartį;

iii)

jei dėl padėties šalyje ar atitinkamame regione priemonės nebegalima įgyvendinti kartu suteikiant pakankamas garantijas;

iv)

jei priemone nebesiekiama jos tikslų arba ji nebeatitinka Sąjungos interesų;

b)

skubiais ir ypatingais atvejais vyriausiasis įgaliotinis gali laikinai visiškai arba iš dalies sustabdyti paramos priemonės įgyvendinimą, kol PSK priims sprendimą.

2.   PSK gali rekomenduoti Tarybai nutraukti paramos priemonės taikymą.

65 straipsnis

Sutarčių su įgyvendinančiais subjektais sustabdymas ir nutraukimas

Administratorius gali sustabdyti arba nutraukti pagal 61 straipsnį sudarytą sutartį, jei įgyvendinantis subjektas pažeidžia sutartinius įsipareigojimus. Sustabdęs sutartį, administratorius nedelsdamas informuoja apie tai Komitetą. Prieš nutraukdamas sutartį, administratorius likus pakankamai laiko informuoja apie tai Komitetą. Kol sutartis nenutraukta, bet kuris Komiteto narys gali prašyti pateikti papildomos informacijos, taip pat prašyti Komitete surengti diskusiją dėl galimų tokio nutraukimo pasekmių atitinkamai paramos priemonei.

10 SKYRIUS

Pagal Priemonę finansuojamų ir įgyvendinantiems subjektams patikėtų išlaidų ir turto kontrolė

66 straipsnis

Įgyvendinančių subjektų pajėgumų vykdyti pagal priemonę finansuojamas išlaidas vertinimas

1.   Kai išlaidų vykdymas pavedamas įgyvendinantiems subjektams, administratorius patikrina, ar jomis užtikrinamos Priemonės finansinių interesų apsaugos lygis yra lygiavertis tam, kuris užtikrinamas, kai Priemonė savo išlaidas vykdo pati.

2.   Tuo tikslu, prieš pasirašant 61 straipsnyje nurodytas sutartis, administratorius atlieka vertinimą, kad užtikrintų, jog įgyvendinantys subjektai taikytų sistemas, taisykles ir procedūras, kuriomis būtų pagrįstai užtikrinama, kad jie įvykdys tose sutartyse pagal 67 ir 68 straipsnius nustatytas sąlygas.

3.   2 dalyje nurodytas vertinimas atliekamas proporcingai ir tinkamai atsižvelgiant į susijusią finansinę riziką.

4.   Pagal 2 dalį administratoriaus įvertinti įgyvendinantys subjektai nedelsiant informuoja administratorių apie bet kokius esminius jų taisyklių, sistemų ar procedūrų pakeitimus.

5.   Jei įgyvendinantis subjektas gavo teigiamą įvertinimą pagal 2 dalį, jis gali taikyti savo išlaidų vykdymui taikytinas taisykles.

6.   Jeigu įgyvendinantys subjektai tik iš dalies atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodyto vertinimo reikalavimus, administratorius imasi tinkamų taisomųjų priemonių, kuriomis būtų užtikrinama Priemonės interesų apsauga. Šios priemonės konkrečiai nurodomos atitinkamose sutartyse pagal 61 straipsnį.

7.   Priemonė gali visiškai arba iš dalies remtis Komisijos arba, kai taikytina, kitų subjektų atliktais vertinimais, jei administratorius mano, kad šie vertinimai atitinka reikalavimus, išdėstytus Komiteto pagal 11 straipsnio 6 dalį priimtose įgyvendinimo taisyklėse. Šiuo tikslu Priemonė skatina pripažinti tarptautiniu mastu pripažintus standartus arba geriausią tarptautinę praktiką.

8.   Jei įgyvendinančiais subjektais yra paskirtos valstybių narių ministerijos ar vyriausybės departamentai, administratorius neatlieka jų vertinimo. Administratorius gali nuspręsti nevertinti:

a)

Sąjungos agentūrų ir įstaigų;

b)

kitų valstybių narių viešosios teisės subjektų ir agentūrų;

c)

trečiųjų valstybių arba jų paskirtų viešosios teisės subjektų ir agentūrų.

9.   Jei pagal 8 dalį neatliekamas joks vertinimas, administratorius imasi visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas patikimas Priemonės finansų valdymas, įskaitant pakankamą jos finansinių interesų apsaugą. Administratorius gali taikyti tinkamą įgyvendinančių subjektų kontrolę ir užtikrinti, kad būtų laikomasi finansinių ir apskaitos taisyklių ir procedūrų, lygiaverčių Priemonės taisyklėms ir procedūroms.

10.   Administratorius informuoja Komitetą apie vertinimo rezultatus, kad būtų galima apsvarstyti galimus tolesnius veiksmus, kurių reikia imtis. Jeigu pajėgumai vykdyti išlaidas pagal šią priemonę negali būti patvirtinti, administratorius nurodo bet kuriuos kitus priemonės įgyvendinimo būdus. Kai tikslinga, laikantis 6 dalies, administratorius apsvarsto, kaip šalinami konkretūs galimų įgyvendinančių subjektų pajėgumų trūkumai.

67 straipsnis

Standartinės sutarčių su įgyvendinančiais subjektais nuostatos

1.   Pagal 61 straipsnį su įgyvendinančiais subjektais sudarytose sutartyse dėl pagal Priemonę finansuojamų išlaidų vykdymo laikomasi 56 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų tikslų ir principų bei 59 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Tokiose sutartyse nustatoma išsami tvarka, kuria užtikrinama Priemonės interesų apsauga, t. y. kad vykdymas būtų orientuojamas į veiklos efektyvumą siekiant paramos priemonės tikslų ir laikantis patikimo finansų valdymo principų, t. y. ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo principų. Paramos priemonių administratorius reikalauja, kad įgyvendinantys subjektai, kai taikytina, užtikrintų, kad subrangovai laikytųsi šių tikslų ir principų, taip pat 33 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytų tikslų ir principų.

2.   Be to, į su įgyvendinančiais subjektais sudarytas sutartis įtraukiamos visų pirma nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti, kad:

a)

turtas, finansuojamas Priemonės teikiamomis lėšomis, jei toks yra, būtų perkamas pagal taikytinus Sąjungos teisės aktus dėl viešųjų pirkimų arba laikantis taisyklių, kurios laikomos lygiavertėmis Komiteto pagal 12 straipsnio 6 dalį patvirtintoms taisyklėms dėl tiesioginių Priemonės vykdomų viešųjų pirkimų;

b)

būtų naudojama apskaitos sistema, kuria užtikrinamas tikslios, išsamios ir patikimos informacijos pateikimas laiku;

c)

veiksminga ir efektyvia vidaus kontrolės sistema, taip pat politika ir priemonėmis, grindžiamomis geriausia tarptautine praktika, kuriomis visų pirma užtikrinamas pagal Priemonę finansuojamų išlaidų teisėtumas ir tvarkingumas, užkertamas kelias pažeidimams, korupcijai ir sukčiavimui, juos nustatant ir ištaisant;

d)

nuo paramos priemonę įgyvendinančio subjekto ar asmenų funkciškai nepriklausoma audito tarnyba pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus atliktų nepriklausomą išorės auditą dėl pagal Priemonę finansuojamų išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo;

e)

Priemonei būtų reguliariai teikiamos finansinės ataskaitos dėl paramos priemonių įgyvendinimo ir jai nedelsiant būtų pranešama apie su Priemone susijusius nustatytus sukčiavimo ir pažeidimų atvejus ir apie prevencines arba taisomąsias priemones, kurių imtasi, įskaitant nepagrįstai išmokėtų sumų atgavimą arba susigrąžinimą;

f)

Priemonė atgautų visas nepagrįstai išmokėtas sumas;

g)

Priemonei būtų laiku pateikiamos pagal Priemonę finansuojamų išlaidų, patirtų atitinkamu ataskaitiniu laikotarpiu, ataskaitos kartu pateikiant valdymo pareiškimą, kad, už lėšų valdymą atsakingų asmenų nuomone, informacija yra tinkamai pateikta, išsami ir tiksli, išlaidos naudotos pagal numatytą paskirtį ir įdiegtos kontrolės sistemos suteikia reikiamas to garantijas, ir nepriklausomos audito įstaigos nuomonę, parengtą laikantis tarptautiniu mastu pripažintų audito standartų;

h)

įgyvendinantis subjektas suteiktų Priemonei, jos paskirtiems auditoriams ir Auditorių kolegijai teisę ir visą būtiną pagalbą, kad jie galėtų atlikti būtinus patikrinimus vietoje ir nedelsiant be išankstinio pranešimo susipažinti su dokumentais ir duomenimis, susijusiais su pagal Priemonę finansuojamomis išlaidomis, taip pat patekti į patalpas, kuriose tie dokumentai ir duomenys laikomi;

i)

būtų laikomasi visų susitarimų, sąlygų, apribojimų ar švelninimo nuostatų, nustatytų Tarybos sprendime, kuriuo nustatoma paramos priemonė, arba pagal tą sprendimą;

j)

įgyvendinantis subjektas prisiimtų atsakomybę už sutarties įgyvendinimą;

k)

pagal sutartį numatytos Priemonės pareigos bus sustabdytos, jei pagal 64 straipsnio 1 dalį bus sustabdytas paramos priemonės taikymas, ir tos pareigos bus nutrauktos, jei Taryba nutrauks paramos priemonės taikymą.

68 straipsnis

Papildomos sutarčių su įgyvendinančiais subjektais nuostatos dėl turto, finansuojamo pagal Priemonę, valdymo ir subrangos

1.   Kai įgyvendinančiam subjektui patikėtas pagal Priemonę finansuojamas turtas, pvz., infrastruktūra, įranga ar atsargos, arba pavesta juos įsigyti vykdant viešuosius pirkimus, sutartyse, kurios turi būti sudarytos su administratoriumi Priemonės vardu pagal 61 ir 68 straipsnius, apibrėžiamos sąlygos, kuriomis užtikrinama, kad toks turtas būtų valdomas:

a)

siekiant veiksmingai ir laiku pasiekti paramos priemonės tikslus;

b)

laikantis paramos priemonėje nustatytos tvarkos, įskaitant visus jo naudojimo, pardavimo ar perdavimo apribojimus arba ribojimus, taip pat visas kitas švelninimo priemones;

c)

laikantis 56 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų tikslų ir principų ir laikantis 59 straipsnio.

2.   Į 1 dalyje nurodytas sutartis įtraukiamos visų pirma nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti, kad turtas būtų:

a)

veiksmingai suteikiamas paramos gavėjui pagal paramos priemonę;

b)

visą laiką kontroliuojamas įgyvendinančio subjekto tol, kol bus perduotas paramos gavėjui.

3.   Į 1 dalyje nurodytas šias sutartis įtraukiamos nuostatos, kad įgyvendinantys subjektai:

a)

reguliariai teikia Priemonei ataskaitas dėl jiems patikėtos paramos priemonės įgyvendinimo, įskaitant, kai tinkama, pagal Priemonę finansuojamo turto inventorius ir informaciją apie tiekėjus ir subrangovus;

b)

suteikia Priemonei arba jos paskirtiems asmenims teisę ir visą būtiną pagalbą būtiniems patikrinimams vietoje atlikti.

4.   Siekiant užtikrinti, kad subrangovų dalyvavimas įgyvendinant paramos priemones atitiktų šį sprendimą, įskaitant 56 straipsnio 2 dalyje ir 33 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytus principus, nuostatos dėl įgyvendinimo subjektų sutarčių sudarymo įtraukiamos į įgyvendinimo taisykles, kurias Komitetas turi priimti pagal 11 straipsnio 6 dalį.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

11 skyrius

Įvairios nuostatos

69 straipsnis

Įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtos saugumo taisyklės

Su Priemone susijusiai įslaptintai informacijai taikomos Tarybos sprendimu 2013/488/ES (9) ar bet kuriuo kitu jį pakeisti galinčiu Tarybos sprendimu nustatytos taisyklės.

70 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

Tvarkydama fizinių asmenų asmens duomenis, Priemonė užtikrina tų asmenų apsaugą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1725 (10) nustatytus principus ir procedūras, nedarant poveikio to reglamento 2 straipsnio 4 daliai. Tuo tikslu Komitetas vyriausiojo įgaliotinio siūlymu priima reikiamas įgyvendinimo taisykles.

71 straipsnis

Galimybė visuomenei susipažinti su dokumentais

Komitetas vyriausiojo įgaliotinio siūlymu prireikus priima taisykles dėl galimybės visuomenei susipažinti su Priemonės turimais dokumentais, atitinkančias Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 (11).

72 straipsnis

Komunikacija, informavimas ir matomumas

1.   Vyriausiasis įgaliotinis, konsultuodamasis su Komitetu, reikiamu mastu vykdo su Priemone, jos veiksmais ir rezultatais susijusią informavimo ir komunikacijos veiklą. Ši veikla gali būti Priemonės finansuojama išimties tvarka tais atvejais, kai taip nusprendžia Komitetas.

2.   Paramos pagal Priemonę gavėjų gali būti paprašyta nurodyti jos kilmę ir užtikrinti Sąjungos matomumą, visų pirma viešinant veiksmus ir jų rezultatus, teikiant nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

73 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

1.   Vyriausiasis įgaliotinis, Tarybos generalinis sekretorius ir Komisija kartu reikiamu mastu užtikrina sklandų perėjimą nuo, atitinkamai, mechanizmo Athena ir nuo Afrikos taikos priemonės, įsteigtos Tarybos reglamentu (ES) 2015/322 (12). Apie tokią tvarką yra pranešama Komitetui.

2.   Tarybos sprendime (ES) 2020/1422 (13) nurodyta 113 000 000 EUR neviršijanti suma ar šios sumos dalis, dėl kurios ne vėliau kaip 2021 m. birželio 30 d. jau yra sudaryta sutartis, nenaudojama Priemonės lėšomis 2021 m. arba vėliau finansuojamiems veiksmams.

3.   Iki tos dienos, kurią bus pradėtos taikyti taisyklės, kurias pagal 11 straipsnio 6 dalį turi priimti Komitetas, vykdant pagal Priemonę finansuojamų operacijų išlaidas taikomos pagal mechanizmu Athena finansuojamoms išlaidoms taikytinos finansinės taisyklės.

4.   Pagal Sprendimą (BUSP) 2015/528 paskirtas mechanizmo Athena administratorius, apskaitos pareigūnas ir vidaus auditorius, jų pavaduotojai, taip pat mechanizmo Athena išorės auditoriai eina atitinkamas pareigas pagal šį sprendimą, kol bus paskirti nauji asmenys.

5.   Šio sprendimo įgyvendinimo tikslais 2012 m. gegužės 29 d.Athena specialiojo komiteto aktas Nr. 12-0392, įskaitant Sąjungos kovinių grupių dislokavimui taikomų papildomų išlaidų aprašymą, taikomas iki tol, kol tas aktas bus pakeistas Komiteto arba Tarybos sprendimu tuo pačiu klausimu.

6.   Šio sprendimo įgyvendinimo tikslais Athena specialiojo komiteto sprendimai, be kita ko, susiję su konkrečiu tinkamumu bendrai finansuoti tam tikras papildomas išlaidas pagal Sprendimo (BUSP) 2015/528 15 straipsnio 7 dalį arba III priedo C dalį ir su nuostatomis, kuriomis pagal finansinių taisyklių, taikomų per mechanizmu Athena finansuojamoms išlaidoms, II dalį leidžiama nukrypti nuo viešųjų pirkimų procedūrų, taip pat mechanizmo Athena administratoriaus sprendimai dėl tokių leidžiančių nukrypti nuostatų taikomi tol, kol tokie sprendimai bus pakeisti Komiteto arba operacijų administratoriaus sprendimais tais pačiais klausimais.

7.   Operacijų atveju pirminis Priemonės 2021 m. biudžetas yra Athena specialiojo komiteto patvirtintas 2021 m. biudžetas.

8.   Operacijos ir paramos priemonės pagal Priemonę finansuojamos nuo 2021 m. sausio 1 d., jei Taryba kiekvienu atveju nenusprendžia dėl kitos datos.

12 skyrius

Panaikinimas, peržiūra ir įsigaliojimas

74 straipsnis

Mechanizmo Athena panaikinimas

1.   Sprendimas (BUSP) 2015/528 panaikinamas. Visos nuorodos į Sprendimą (BUSP) 2015/528 arba bet kurias jo nuostatas, Tarybos aktuose ir kitose su operacijomis susijusiose priemonėse laikomos nuorodomis į šį sprendimą arba lygiavertes jo nuostatas.

Tačiau Sprendimo (BUSP) 2015/528 nuostatos toliau taikomos operacijų išlaidų, dėl kurių buvo įsipareigota iki šio sprendimo įsigaliojimo dienos, vykdymui ir susijusiai apskaitai bei inventoriui, auditui bei ataskaitų teikimui ir atsakomybei, kol Athena administratoriui ir operacijų vadams bus suteiktas tokių išlaidų įvykdymo patvirtinimas.

2.   Pagal mechanizmą Athena sudarytos sutartys, bendrosios sutartys ir administraciniai susitarimai laikomi sudarytais pagal Priemonę, o Priemonė perima šiais dokumentais nustatytas mechanizmo Athena teises ir pareigas. Nuosavybės teisės į mechanizmui Athena priklausantį turtą ir banko sąskaitas perduodamos Priemonei, kuri taip pat perima visus mechanizmo Athena reikalavimus ir įsipareigojimus.

75 straipsnis

Peržiūra

1.   Taryba peržiūri šį sprendimą kas trejus metus nuo jo įsigaliojimo arba valstybės narės prašymu.

2.   Atliekant kiekvieną peržiūrą, visų su procedūra susijusių ekspertų, įskaitant ekspertus Komitete ir Priemonės valdymo organuose, gali būti prašoma prisidėti prie diskusijų.

76 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2021 m. kovo 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. BORRELL FONTELLES


(1)   2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendroji pozicija 2008/944/BUSP, nustatanti bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę (OL L 335, 2008 12 13, p. 99).

(2)   2015 m. kovo 27 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2015/528, kuriuo nustatomas Europos Sąjungos karinio ar gynybinio pobūdžio operacijų bendrųjų sąnaudų finansavimo administravimo mechanizmas (ATHENA) ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2011/871/BUSP (OL L 84, 2015 3 28, p. 39).

(3)   OL C 95, 2019 3 12, p. 1.

(4)   2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimas 2010/427/ES, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas (OL L 201, 2010 8 3, p. 30).

(5)   2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(6)   OL L 56, 1968 3 4, p. 1.

(7)  Europos Sąjungos valstybių narių susitarimas dėl karinio ir civilių personalo, perkelto į Europos Sąjungos institucijas, vadaviečių ir pajėgų, kurios gali būti priskirtos Europos Sąjungai rengiantis įgyvendinti ir įgyvendinant Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 2 dalyje nurodytas užduotis, įskaitant pratybas, bei valstybių narių karinio ir civilių personalo, priskirto Europos Sąjungai šioms užduotims vykdyti, statuso (ES SOFA) (OL C 321, 2003 12 31, p. 6).

(8)   2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimas 2014/335/ES, Euratomas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (OL L 168, 2014 6 7, p. 105).

(9)   2013 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas 2013/488/ES dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 274, 2013 10 15, p. 1).

(10)   2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(11)   2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

(12)   2015 m. kovo 2 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/322 dėl 11-ojo Europos plėtros fondo įgyvendinimo (OL L 58, 2015 3 3, p. 1).

(13)   2020 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimas (ES) 2020/1422 dėl projektų, finansuojamų 10-ojo Europos plėtros fondo lėšomis, panaikintų lėšų skyrimo Afrikos taikos priemonei papildyti (OL L 329, 2020 10 9, p. 4).


I PRIEDAS

METINĖS VIRŠUTINĖS FINANSINĖS RIBOS

Metiniai asignavimai patvirtinami neviršijant toliau nurodytų sumų, nedarant poveikio 17 straipsnio 3 daliai ir laikantis 73 straipsnio 2 dalies:

mln. EUR dabartinėmis kainomis

2021 m.

2022 m.

2023 m.

2024 m.

2025 m.

2026 m.

2027 m.

420

540

720

900

980

1 000

1 132


II PRIEDAS

ĮVAIRIOS IŠLAIDOS, PADENGIAMOS PRIEMONĖS LĖŠOMIS

(su operacija ar paramos priemone tiesiogiai susijusios ar nesusijusios išlaidos)

Asignavimai, susiję su toliau nurodytomis išlaidomis, turėtų būti įtraukiami, kiek tai įmanoma, į biudžeto antraštines dalis, atspindinčias labiausiai su jomis susijusią operaciją ar paramos priemonę:

1.

operacijos vado, įgyvendinančio subjekto ar kito atitinkamo subjekto, taip pat jų darbuotojų misijos išlaidos, patirtos dalyvaujant Komiteto diskusijose su operacija ar paramos priemone susijusių klausimų aptarime arba Komiteto prašymu;

2.

žalos ir išlaidų, susijusių su ieškiniais ir bylinėjimusi, atlyginimas, mokėtinas Priemonės lėšomis;

3.

išlaidos dėl sprendimo laikyti medžiagas, bendrai įsigytas operacijai ar paramos priemonei vykdyti;

4.

mokesčiai už banko paslaugas;

5.

su Priemonės apskaitos bei turto valdymo IT sistemų plėtojimu ir technine priežiūra susijusios išlaidos;

6.

su administraciniais susitarimais, sudarytais pagal 37 straipsnį, susijusios išlaidos;

7.

su Priemonei pasamdytais samdomais darbuotojais štabe ir delegacijose ir jiems teikiama administracine parama susijusios išlaidos;

8.

stebėsena ir vertinimas;

9.

mokesčiai už audito paslaugas;

10.

išimtiniais atvejais: komunikacija, informavimas ir matomumas.


III PRIEDAS

PRIEMONĖS LĖŠOMIS PADENGIAMOS SU OPERACIJOS AR PARAMOS PRIEMONĖS PASIRENGIMO ETAPU SUSIJUSIOS IŠLAIDOS

Papildomos išlaidos, būtinos tiriamosioms misijoms ir karinio bei civilinio personalo vykdomam pasirengimui (visų pirma faktų nustatymo misijoms ir žvalgybai) konkrečiai Sąjungos operacijai: transporto, apgyvendinimo, naudojimosi ryšio priemonėmis operacijos metu; ir vietos civilinio personalo (kaip pavyzdžiui, vertėjų ir vairuotojų) samdymo misijai vykdyti išlaidos.

Medicinos paslaugos: asmenų, dalyvaujančių tiriamosiose misijose ir karinio bei civilinio personalo parengime konkrečiai Sąjungos operacijai, neatidėliotino medicininio evakavimo (Medevac), kai operacijos rajone medicininio gydymo negalima suteikti, išlaidos.

Papildomos išlaidos, būtinos parengiamosioms priemonėms, kurias Taryba pagal 57 straipsnį leido taikyti paramos priemonei.


IV PRIEDAS

A DALIS

SU AKTYVIUOJU SĄJUNGOS OPERACIJŲ ETAPU SUSIJUSIOS BENDROSIOS IŠLAIDOS, KURIOS YRA VISADA PADENGIAMOS PRIEMONĖS LĖŠOMIS

1.   Sąjungos vadovaujamų operacijų (dislokuojamo ar nuolatinio) štabo papildomos išlaidos

1.1.

Štabų, kurių papildomos išlaidos yra bendrai finansuojamos, apibrėžtys:

a)

Štabas (HQ): štabas; operacijos plane (OPLAN) patvirtinti vadovavimo ir pagalbiniai elementai;

b)

operacijos štabas (OHQ) – ne operacijos rajone esantis operacijos vado nuolatinis štabas, atsakingas už Sąjungos pajėgų suformavimą, dislokavimą, palaikymą ir sugrąžinimą;

OHQ taikoma operacijos bendrųjų išlaidų apibrėžtis taip pat taikoma Tarybos generaliniam sekretoriatui, EIVT, įskaitant Karinių misijų planavimo ir vykdymo centrą, ir Priemonei, kai jų veikla tiesiogiai skirta tai operacijai;

c)

pajėgų štabas (FHQ) – vykdymo įgaliojimus turinčiai karinei operacijai skirtame operacijos rajone dislokuotų Sąjungos pajėgų štabas;

d)

misijos pajėgų štabas (MFHQ) – vykdymo įgaliojimų neturinčiai karinei misijai skirtame operacijos rajone dislokuotų Sąjungos pajėgų štabas;

e)

komponento vadovybės štabas (CCHQ) – operacijai dislokuoto Sąjungos komponento vado štabas (t. y., oro, sausumos, jūrų ir kitų specialiųjų pajėgų vadai, kuriuos, atsižvelgiant į operacijos pobūdį, gali prireikti paskirti).

1.2.

Bendrai finansuojamų papildomų štabo išlaidų apibrėžtys:

a)

transporto išlaidos – transportavimas į operacijos rajoną ir iš jo, siekiant dislokuoti, palaikyti ir sugrąžinti FHQ, MFHQ ir CCHQ;

b)

kelionė ir apgyvendinimas – OHQ personalo kelionės ir apgyvendinimo išlaidos, susidariusios dėl oficialių operacijai būtinų kelionių; dislokuoto HQ personalo kelionės ir apgyvendinimo išlaidos, atsiradusios dėl oficialių kelionių į Briuselį ir (arba) dėl su operacija susijusių susitikimų;

c)

HQ transporto / kelionės išlaidos (išskyrus dienpinigius) operacijos rajone – išlaidos, susijusios su automobilių transportu ir kitomis kelionėmis naudojant kitas transporto priemones, ir krovinių pervežimo išlaidos, įskaitant nacionalinių iš rezervo pašauktų atsargos karių ir lankytojų kelionės išlaidas; papildomos išlaidos degalams, viršijančios įprastas operacijos išlaidas degalams; papildomų transporto priemonių nuoma; civilinės atsakomybės draudimo, kurio kai kurios valstybės reikalauja iš tarptautinių organizacijų, vykdančių operacijas tų valstybių teritorijose, išlaidos;

d)

administravimas – papildoma biuro ir apgyvendinimo įranga, sutartinės ir komunalinės paslaugos, HQ pastatų eksploatavimo išlaidos;

e)

civilinis personalas, specialiai įdarbintas operacijai vykdyti reikalinguose HQ, reikalingas operacijai vykdyti – Sąjungoje dirbantis civilinis personalas, tarptautinis ir operacijos rajone samdomas vietos personalas, reikalingas operacijai, kuriai vykdyti neužtenka įprastų išteklių, vykdyti (įskaitant apmokėjimą už viršvalandžius);

f)

ryšiai tarp operacijai vykdyti reikalingų HQ ir tarp tų HQ ir jiems tiesiogiai pavaldžių pajėgų – kapitalo išlaidos perkant ir naudojant papildomą ryšio ir IT įrangą ir išlaidos, susijusios su suteiktomis paslaugomis (modemų, telefono linijų, palydovinių telefonų, faksų su kodavimo sistema, saugių linijų, interneto prieigos, duomenų perdavimo linijų, vietinių tinklų nuoma ir priežiūra);

g)

kareivinės ir pajėgų apgyvendinimas / infrastruktūra – reikalingų HQ infrastruktūros objektų operacijos rajone įsigijimo, nuomos ar remonto išlaidos (pastatų, slėptuvių ir palapinių nuoma), jei prireiktų;

h)

visuomenės informavimas – išlaidos, susijusios su informavimo kampanijomis bei informacijos teikimu žiniasklaidai HQ lygmeniu, laikantis HQ parengtos informavimo strategijos;

i)

reprezentacija ir priėmimai – reprezentacinės išlaidos; operacijos vykdymui būtinos HQ lygio išlaidos.

2.   Papildomos išlaidos, susidariusios teikiant paramą visoms pajėgoms

Toliau nurodytos išlaidos yra karinių pajėgų dislokavimo operacijos vietoje išlaidos:

a)

dislokavimo darbai / infrastruktūra: neišvengiamos išlaidos, būtinos, kad visos pajėgos galėtų vykdyti savo misiją (bendrai naudojami oro uostai, geležinkeliai, uostai, pagrindiniai logistikos keliai, įskaitant išlaipinimo vietas ir priešakinio surinkimo zonas; vandens tyrimai, siurbliai, vandens valymas, paskirstymas ir šalinimas, vandens ir elektros tiekimas, įtvirtinimai (pylimai) ir stacionari pajėgų apsauga, saugyklos (visų pirma kuro ir šaudmenų), logistinės ir surinkimo zonos; techninė parama, skirta bendrai finansuojamai infrastruktūrai);

b)

tapatybės ženklinimas: konkretūs tapatybės ženklai, „Europos Sąjungos“ tapatybės kortelės, ženkleliai, medaliai, Sąjungos spalvų vėliavos arba kitoks pajėgų ar HQ tapatybės ženklinimas (išskyrus drabužius, kepures ar uniformas);

c)

medicinos paslaugos ir įranga: neatidėliotinas medicininis evakavimas (Medevac). 2 ir 3 paskirties paslaugos ir įranga operacijos rajono elementų lygiu, pavyzdžiui, oro uostai ir išlaipinimo vietos, patvirtintos OPLAN; 1 paskirties paslaugos ir įranga, skirtos vykdymo įgaliojimų neturinčioms karinėms misijoms;

d)

informacijos gavimas: palydoviniai vaizdai žvalgybos tikslais, kaip patvirtinta OPLAN, jeigu jų finansavimas negali būti užtikrintas iš Europos Sąjungos palydovų centro (SATCEN) biudžeto.

3.   Konkrečios papildomos išlaidos dėl ES kovinių grupių

Toliau nurodytos išlaidos yra papildomai susidariusios išlaidos dėl ES kovinių grupių dislokavimo ir perdislokavimo į operacijų rajoną ir iš jo:

a)

su dislokavimu susijusios transporto išlaidos – papildomos transporto išlaidos, atsiradusios skubiai sausuma, jūra ir oru dislokuojant ES kovinę grupę į bendrą operacijos rajoną vadovaujantis ES kovinių grupių koncepcija ir laikantis 2012 m. gegužės 29 d. Specialiojo komiteto akto ir taikytinų nustatyto dydžio kompensavimo už ES kovinių grupių dislokavimą sumų (dok. 11806/12, Tarybos patvirtintas 2012 m. spalio 4 d.). ES kovinių grupių dislokavimo sausuma ir jūra išlaidos bus laikomos bendrosiomis išlaidomis tik tais atvejais, kai tai yra ekonomiškai efektyvesnis būdas, ir su sąlyga, kad jomis bus sudarytos galimybės laikytis reikiamų ES kovinių grupių dislokavimo terminų;

b)

einamosios išlaidos: papildomos neišvengiamų paslaugų, kurios yra būtinos tiesiogiai remiant ES kovinių grupių dislokavimą oro ir (arba) jūrų atvykimo taškuose ir logistinėse bei surinkimo zonose, visų pirma (bet tuo neapsiribojant) saugaus įrangos ir reikmenų saugojimo, 1 paskirties paslaugų ir įrangos, nakvynės vietų parūpinimo, sanitarijos priemonių (prausyklų, dušų, tualetų), valgyklų, atliekų šalinimo, bendrosios inžinerinės paramos paslaugų, išlaidos;

c)

parengties dislokavimui paketas: dislokuojamai visai ES kovinei grupei ne daugiau kaip 10 dienų teikiamo maisto, vandens ir degalų papildomos išlaidos, kaip patvirtinta OPLAN;

d)

su perdislokavimu susijusios transporto išlaidos – ES kovinės grupės personalo transportavimo sausuma, jūra arba oru iš operacijos rajono siekiant jį perdislokuoti papildomos išlaidos. Į šias išlaidas kaip į bendrąsias išlaidas bus atsižvelgta tik tais atvejais, kai tai bus ekonomiškai efektyvesnis transporto būdas.

4.   Papildomos išlaidos, susidariusios Sąjungai naudojantis bendrais NATO ištekliais ir pajėgumais, suteiktais Sąjungos vadovaujamai operacijai

Sąjungos išlaidos, patiriamos taikant vienai iš jos karinių operacijų Sąjungos ir NATO susitarimus, susijusios su NATO bendrųjų lėšų ir pajėgumų, suteiktų Sąjungos vadovaujamai operacijai, panaudojimo leidimu, stebėsena ir grąžinimu ar pareikalavimu grąžinti. NATO mokamos kompensacijos Sąjungai.

5.

Sąjungos patiriamos papildomos išlaidos, susijusios su prekėmis, paslaugomis ar darbais, kurie įtraukti į bendrųjų išlaidų sąrašą ir kuriuos pagal 37 straipsnyje nurodytą susitarimą Sąjungos vadovaujamai operacijai suteikė valstybė narė, Sąjungos institucija, trečioji valstybė ar tarptautinė organizacija. Valstybės, Sąjungos institucijos ar tarptautinės organizacijos mokamos kompensacijos pagal tokį susitarimą.

B DALIS

SU KONKREČIOS OPERACIJOS AKTYVIUOJU ETAPU SUSIJUSIOS BENDROSIOS IŠLAIDOS, PADENGIAMOS PRIEMONĖS LĖŠOMIS, JEIGU TAIP NUSPRENDŽIA TARYBA

Transporto išlaidos – transportavimas į operacijos rajoną ir iš jo siekiant dislokuoti, palaikyti ir sugrąžinti operacijai būtinas pajėgas.

Daugianacionalinis pajėgų štabas – daugianacionalinis Sąjungos pajėgų, dislokuotų operacijos rajone, štabas.

C DALIS

BENDROSIOS IŠLAIDOS, KURIOS YRA PADENGIAMOS PRIEMONĖS LĖŠOMIS, JEIGU TO PRAŠO OPERACIJOS VADAS IR PRAŠYMĄ PATVIRTINA KOMITETAS

a)

Kareivinės ir pajėgų apgyvendinimas / infrastruktūra: operacijos rajone esančių pastatų (pastatai, slėptuvės, palapinės), jeigu jų prireiktų operacijai dislokuotoms pajėgoms, įsigijimo, nuomos ar remonto išlaidos.

b)

Būtina papildoma įranga: specialios nenumatytos įrangos, kuri yra būtina operacijai vykdyti, nuoma ar pirkimas operacijos metu, kai įsigyta įranga misijai pasibaigus negrąžinama.

c)

Medicinos paslaugos ir įranga: 2 paskirties paslaugos ir įranga operacijos rajone, išskyrus nurodytąsias A dalyje.

d)

Informacijos gavimas: informacijos gavimas (palydoviniai vaizdai; žvalgyba, išžvalgymas ir stebėjimas (ISR) operacijos rajone, įskaitant žemės stebėjimą iš oro (AGSR); ir žmonių žvalgyba).

e)

Kiti esminiai pajėgumai operacijos rajone: prireikus nukenksminimo veiksmai vykdant cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės (CBRN) apsaugos operaciją; operacijos rajone surinktų ginklų ir šaudmenų saugojimas ir naikinimas.

f)

Su perdislokavimu susijusios transporto išlaidos: ES kovinės grupės įrangos transportavimo sausuma, jūra arba oru iš operacijos rajono siekiant ją perdislokuoti papildomos išlaidos. Į šias išlaidas kaip į bendrąsias išlaidas bus atsižvelgta tik tais atvejais, kai tai bus ekonomiškai efektyvesnis transporto būdas.

g)

Vykdymo įgaliojimus turinčios operacijos dislokavimo į operacijos rajoną einamosios išlaidos: papildomos išlaidos, patirtos dėl neišvengiamų paslaugų, kurios yra būtinos siekiant tiesiogiai remti pradinį visų pajėgų dislokavimą jų laikinuose oro ir (arba) jūrų atvykimo taškuose ir logistinėse bei surinkimo zonose kelyje į galutinės paskirties vietą (oro eismo / jūrų laivybos valdymo, krovinių tvarkymo ir keleivių aptarnavimo, muitinės ir tranzito paslaugų, saugumo ir saugos užtikrinimo paslaugų, įskaitant pajėgų apsaugą, saugaus įrangos ir reikmenų saugojimo, 1 paskirties paslaugų ir įrangos, nakvynės vietų parūpinimo, sanitarijos priemonių (prausyklų, dušų, tualetų), valgyklų, atliekų šalinimo, bendrosios inžinerinės paramos paslaugų).

h)

Vykdymo įgaliojimus turinčios operacijos parengties dislokavimui paketas: pradiniam visų pajėgų dislokavimui skirto ne daugiau kaip 10 dienų teikiamo maisto, vandens ir degalų papildomos išlaidos, kaip patvirtinta OPLAN.


V PRIEDAS

SU OPERACIJOS NUTRAUKIMU SUSIJUSIOS BENDROSIOS IŠLAIDOS, KURIOS YRA PADENGIAMOS PRIEMONĖS LĖŠOMIS

Išlaidos, patirtos ieškant bendrai finansuojamos operacijai skirtos įrangos ir infrastruktūros galutinės paskirties vietos.

Papildomos operacijos ataskaitų rengimo išlaidos. Reikalavimus atitinkančios bendrosios išlaidos nustatomos pagal IV priedą, atsižvelgiant į tai, kad ataskaitoms rengti reikalingi darbuotojai priklauso tos operacijos HQ netgi tada, kai pastarasis jau yra nutraukęs savo veiklą.


Top