(1)

2016 m. lapkričio 30 d. komunikate dėl Europos gynybos veiksmų plano Komisija įsipareigojo papildyti, sustiprinti ir konsoliduoti valstybių narių bendradarbiavimo pastangas plėtoti gynybos pajėgumus, skirtus reaguoti į saugumo iššūkius, taip pat siekti skatinti konkurencingą, novatorišką ir efektyvią gynybos pramonę visoje Sąjungoje. Ji visų pirma pasiūlė sukurti Europos gynybos fondą (toliau – Fondas), siekiant remti investicijas į bendrus mokslinius tyrimus ir bendrą gynybos įrangos ir technologijų plėtrą, taip skatinant bendrą gynybos įrangos ir technologijų pirkimą ir bendrą priežiūrą. Fondas nepakeistų nacionalinių pastangų šiuo atžvilgiu ir turėtų būti paskata valstybėms narėms bendradarbiauti ir daugiau investuoti į gynybą. Fondo lėšomis būtų remiamas bendradarbiavimas per visą gynybos produktų ir technologijų plėtojimo ciklą, tokiu būdu skatinant sinergiją ir sąnaudų veiksmingumą. Būtų siekiama aprūpinti pajėgumais, užtikrinti konkurencingą novatorišką gynybos pramonė bazę visoje Sąjungoje, be kita ko, vykdant tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir dalyvaujant mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ), ir prisidėti prie intensyvesnio Europos bendradarbiavimo gynybos srityje;

(2)

siekiant didinti Sąjungos gynybos pramonės, kuri prisideda prie Sąjungos strateginio savarankiškumo, konkurencingumą, efektyvumą ir inovacinį pajėgumą, turėtų būti sukurta Europos gynybos pramonės plėtros programa (toliau – programa). Programa turėtų būti siekiama didinti Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumą, prisidedant prie gynybos pajėgumų gerinimo, inter alia, kiek tai susiję su kibernetine gynyba, remiant įmonių visoje Sąjungoje, įskaitant MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmones, mokslinių tyrimų centrus ir universitetus, bendradarbiavimą ir valstybių narių bendradarbiavimą gynybos produktų ir technologijų plėtojimo etape, taip sudarant galimybes geriau pasinaudoti masto ekonomija gynybos pramonėje ir skatinti gynybos sistemų standartizavimą kartu gerinant jų sąveikumą. Plėtojimo etapas, kuris eina po mokslinių tyrimų ir technologijų etapo, yra susijęs su didele rizika ir sąnaudomis, dėl kurių kyla kliūčių toliau panaudoti mokslinių tyrimų rezultatus ir daromas neigiamas poveikis Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumui. Remdama plėtojimo etapą, programa padėtų geriau panaudoti gynybos mokslinių tyrimų rezultatus ir padėtų pašalinti atotrūkį tarp mokslinių tyrimų bei gamybos. Ji taip pat skatintų visų formų inovacijas, nes tikėtina, kad teigiamas tokios paramos poveikis būtų jaučiamas ir civiliniame sektoriuje. Programa papildoma veikla, vykdoma pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 182 straipsnį, ir ji neapima gynybos produktų ar technologijų gamybos arba pirkimo;

(3)

kad būtų surasta daugiau novatoriškų sprendimų ir siekiant skatinti atvirą vidaus rinką, programa turėtų tvirtai remti tarpvalstybinį MVĮ dalyvavimą ir padėti sukurti naujų galimybių rinkoje;

(4)

programa turėtų apimti dvejų metų laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Tam laikotarpiui turėtų būti nustatyta programos įgyvendinimui skirta finansinė suma;

(5)

šiame reglamente nustatomas viso programos laikotarpio finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (3) 17 punkte;

(6)

įgyvendinant programą visos finansavimo priemonės turėtų būti naudojamos laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (4), siekiant kuo labiau plėtoti gynybos produktus ir technologijas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad programos trukmė yra dveji metai, finansinių priemonių naudojimas gali sukelti praktinių sunkumų. Todėl to pradinio laikotarpio metu prioritetas turėtų būti teikiamas dotacijų naudojimui ir, išimtinėmis aplinkybėmis, viešiesiems pirkimams. Finansinės priemonės galėtų būti tinkamos Fonde naudoti priemonės po 2020 m.;

(7)

Komisija gali patikėti dalį programos įgyvendinti subjektams, nurodytiems Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalies c punkte;

(8)

susitarusios dėl bendrų gynybos pajėgumų Sąjungos lygmens prioritetų, visų pirma apibrėžusios juos pajėgumų plėtojimo plane, taip pat atsižvelgusios į suderintos metinės peržiūros gynybos srityje rezultatus ir siekdamos laikytis ES tikslų masto, kuriam 2016 m. lapkričio 14 d. išvadose pritarė Taryba ir kurį 2016 m. gruodžio 15 d. patvirtino Europos Vadovų Taryba, valstybės narės nustato ir konsoliduoja karinius poreikius bei apibrėžia projekto technines specifikacijas;

(9)

valstybės narės turėtų, kai tikslinga, taip pat paskirti projekto vadovą, kaip antai, tarptautinę projektų valdymo organizaciją, pavyzdžiui Bendradarbiavimo ginkluotės srityje jungtinė organizacija, arba subjektą, kaip antai, Europos gynybos agentūrą, kad vadovautų darbui, susijusiam su bendradarbiaujamojo veiksmo, kuris remiamas pagal programą, plėtojimu. Kai įvykdomas toks paskyrimas, Komisija, prieš atlikdama mokėjimą reikalavimus atitinkančio veiksmo paramos gavėjui, turėtų pasikonsultuoti su projekto vadovu dėl vykdant veiksmą padarytos pažangos, kad projekto vadovas galėtų užtikrinti, kad paramos gavėjai laikytųsi terminų;

(10)

Sąjungos finansinė parama neturėtų daryti poveikio su gynyba susijusių produktų siuntimui Sąjungoje, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/43/EB (5), ar gynybos produktų, įrangos arba technologijų eksportui. Ji taip pat neturėtų daryti poveikio valstybių narių diskrecijai dėl tokių produktų siuntimo Sąjungos viduje ir eksporto politikos, be kita ko, vadovaujantis Tarybos bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP (6) nustatytomis bendrosiomis taisyklėmis, reglamentuojančiomis karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę;

(11)

kadangi programos tikslas yra remti Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumą ir efektyvumą panaikinant riziką bendradarbiavimo projektų plėtojimo etape, su gynybos produkto ar technologijos plėtojimu susiję veiksmai, būtent galimybių studijos ir kitos papildomosios priemonės, dizainas (įskaitant technines specifikacijas, kuriomis grindžiamas dizainas), sistemos prototipo kūrimas, bandymas, kvalifikavimas, sertifikavimas ir efektyvumo didinimas viso gynybos produkto ar technologijos gyvavimo ciklo metu turėtų atitikti finansavimo pagal programą reikalavimus. Esamų gynybos produktų ir technologijų, įskaitant jų sąveikumą, naujovinimas taip pat turėtų atitikti reikalavimus finansuoti pagal programą. Esamų gynybos produktų ir technologijų naujovinimo veiksmai turėtų atitikti reikalavimus tik tuo atveju, kai jau egzistuojančiai informacijai, kuri reikalinga naujovinimo veiksmui vykdyti, netaikomi jokie apribojimai, kuriais apribojamas gebėjimas atlikti veiksmą;

(12)

atsižvelgiant į tai, kad programos tikslas visų pirma yra siekti stiprinti valstybių narių įmonių bendradarbiavimą, veiksmas turėtų atitikti finansavimo pagal programą reikalavimus tik tuo atveju, kai jį turi vykdyti konsorciumas, kurį sudaro bent trys įmonės, įsisteigusios bent trijose skirtingose valstybėse narėse;

(13)

tarpvalstybiniam įmonių tarpusavio bendradarbiavimui plėtojant gynybos produktus ir technologijas dažnai kliudydavo tai, kad buvo sunku susitarti dėl bendrųjų techninių specifikacijų arba standartų. Nesant ar esant nedaug bendrųjų techninių specifikacijų arba standartų, plėtojimo etapas tapo sudėtingesnis, jame padaugėjo vėlavimų ir pernelyg išaugo sąnaudos. Veiksmams, kuriems reikalingas aukštesnio lygio technologinis pasirengimas, susitarimas dėl bendrųjų techninių specifikacijų turėtų būti viena iš pagrindinių sąlygų atitikti finansavimo pagal šią programą reikalavimus. Galimybių studijos ir veiksmai, kuriais siekiama teikti paramą nustatant bendras technines specifikacijas arba standartus, taip pat turėtų atitikti finansavimo pagal programą reikalavimus;

(14)

siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant šį reglamentą būtų laikomasi Sąjungos ir jos valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų, veiksmai, susiję su produktais ar technologijomis, kurių naudojimas, plėtojimas ar gamyba yra draudžiami pagal tarptautinę teisę, neturėtų atitikti finansavimo pagal programą reikalavimų. Tuo atžvilgiu veiksmų, kuriais plėtojami nauji gynybos produktai ar technologijos, kaip antai specialiai sukurti suduoti mirtinus smūgius, kai netaikoma žmogaus vykdoma kontrolė sprendimams dėl jų panaudojimo, atitiktis reikalavimams finansuoti taip pat turėtų priklausyti nuo tarptautinės teisės pokyčių;

(15)

kadangi programa siekiama didinti Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumą ir efektyvumą, iš esmės tik subjektai, įsisteigę Sąjungoje ir kurių nekontroliuoja trečioji valstybė ar trečiosios valstybės subjektas, turėtų būti laikomi atitinkančiais finansavimo reikalavimus. Be to, siekiant užtikrinti esminių Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesų apsaugą, infrastruktūra, patalpos, turtas ir ištekliai, kuriais naudojasi paramos gavėjai ir subrangovai vykdydami pagal programą finansuojamus veiksmus, turėtų būti Sąjungos teritorijoje;

(16)

tam tikromis aplinkybėmis turėtų būti galima nukrypti nuo principo, kad paramos gavėjai ir veiksme dalyvaujantys subrangovai nėra kontroliuojami trečiosios valstybės ar trečiosios valstybės subjekto. Tomis aplinkybėmis Sąjungoje įsisteigusios įmonės, kurias kontroliuoja trečioji valstybės ar trečiosios valstybės subjektas, turėtų būti laikomos atitinkančiomis finansavimo reikalavimus su sąlyga, kad įvykdomos atitinkamos, griežtos sąlygos, susijusios su Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesais, kaip nustatyta pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) V antraštine dalimi, be kita ko, ir Europos gynybos pramoninės ir technologinės bazės stiprinimo atžvilgiu. Tokių įmonių dalyvavimas turėtų neprieštarauti programos tikslams. Paramos gavėjai turėtų pateikti visą atitinkamą informaciją apie infrastruktūrą, patalpas, turtą ir išteklius, kuriais bus naudojamasi įgyvendinant veiksmą. Taip pat turėtų būti atsižvelgta į valstybių narių interesus, susijusius su tiekimo saugumu;

(17)

paramos gavėjų ir veiksme dalyvaujančių subrangovų ir įmonių, kurios yra įsisteigusios trečiojoje valstybėje arba kurias kontroliuoja trečioji valstybė arba trečiosios valstybės subjektas, bendradarbiavimui taip pat turėtų būti taikomos atitinkamos sąlygos, susijusios su Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesais. Tomis aplinkybėmis trečioji valstybė ar trečiosios valstybės subjektas neturėtų turėti galimybės be leidimo susipažinti su įslaptinta informacija, susijusia su veiksmo vykdymu. Susipažinti su įslaptinta informacija leidžiama laikantis atitinkamų saugumo taisyklių, taikomų Europos Sąjungos įslaptintai informacijai ir pagal nacionalines saugumo klasifikacijas įslaptintai informacijai;

(18)

atitinkančiais reikalavimus veiksmais, plėtojamais vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą pagal institucinę Sąjungos sistemą, būtų užtikrinamas aktyvesnis nuolatinis skirtingose valstybėse narėse esančių įmonių bendradarbiavimas ir taip būtų tiesiogiai padedama siekti programos tikslų. Todėl tokiems veiksmams turėtų būti galima taikyti didesnę finansavimo normą. Atitinkančiais reikalavimus veiksmais, kurie plėtojami atitinkamu mastu dalyvaujant vidutinės kapitalizacijos įmonėms ir MVĮ, visų pirma tarpvalstybinėms MVĮ, padedama atverti tiekimo grandines ir tiesiogiai prisidedama prie programos tikslų. Todėl tokie veiksmai turėtų atitikti reikalavimus didesnei finansavimo normai taikyti, be kita ko, taip atlyginant už didesnę riziką ir didesnę administracinę naštą.

(19)

jei konsorciumas pageidauja dalyvauti pagal programą atitinkančiame reikalavimus veiksme, o Sąjungos finansinė parama turi būti teikiama dotacijos forma, konsorciumas turėtų vieną iš savo narių paskirti koordinatoriumi. Koordinatorius turėtų būti pagrindinis kontaktinis punktas ryšiams su Komisija;

(20)

skatinant inovacijų ir technologinę plėtrą Sąjungos gynybos pramonėje turėtų būti sudarytos sąlygos išlaikyti ir plėtoti Sąjungos gynybos pramonės gebėjimus ir praktinę patirtį, ir turėtų būti padedama didinti šio sektoriaus technologinį ir pramoninį savarankiškumą. Tomis aplinkybėmis programa taip pat galėtų padėti nustatyti, kuriose srityse Sąjunga yra priklausoma nuo trečiųjų valstybių plėtojant gynybos produktus ir technologijas. Toks inovacijų ir technologinės plėtros skatinimas taip pat turėtų būti vykdomas būdu, kuris suderinamas su Sąjungos saugumo ir gynybos interesais. Atitinkamai, veiksmo indėlis užtikrinant tuos interesus ir įgyvendinant gynybos pajėgumų prioritetus, dėl kurių valstybės narės susitarė bendros užsienio ir saugumo politikos kontekste, turėtų būti laikomas vienu iš paramos skyrimo kriterijų. Sąjungoje bendri gynybos pajėgumų prioritetai visų pirma nustatyti Pajėgumų plėtojimo plane. Kiti Sąjungos procesai, kaip antai suderinta metinė peržiūra gynybos srityje ir nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas, padeda įgyvendinti atitinkamus prioritetus palaikant tvirtesnį bendradarbiavimą. Kai tikslinga, taip pat galima atsižvelgti į regioninius ir tarptautinius prioritetus, be kita ko, NATO kontekste, su sąlyga, kad jie yra naudingi Sąjungos saugumo ir gynybos interesų atžvilgiu ir dėl jų nė vienai valstybei narei neužkertama galimybė dalyvauti, kartu atsižvelgiant į būtinybę vengti nereikalingo dubliavimo;

(21)

valstybės narės dirba atskirai ir bendrai bepiločių orlaivių, transporto priemonių ir laivų kūrimo, gamybos ir eksploatavimo etapais. Šiomis aplinkybėmis eksploatavimo etapas apima išpuolius prieš karinius objektus. Su tokių sistemų, įskaitant ir karines, ir civilines sistemas, kūrimu susiję moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra remiami iš Sąjungos fondų. Planuojama, kad tai bus tęsiama, galbūt ir pagal šią programą. Šiame reglamente neturėtų būti nuostatų, kurios trukdytų teisėtai naudotis tokiais gynybos produktais ir technologijomis sukurtais pagal šią programą;

(22)

siekiant užtikrinti, kad finansuojami veiksmai būtų perspektyvūs, valstybių narių įsipareigojimas veiksmingai prisidėti prie veiksmo finansavimo turėtų būti išdėstytas raštu, pavyzdžiui, atitinkamų valstybių narių ketinimų rašte;

(23)

siekiant užtikrinti, kad finansuojamais veiksmais būtų didinamas Europos gynybos pramonės konkurencingumas ir efektyvumas, jie turėtų būti orientuoti į rinką, grindžiami paklausa ir komerciniu požiūriu perspektyvūs vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, įskaitant dvejopo naudojimo technologijas. Todėl nustatant atitikties reikalavimams kriterijus turėtų būti atsižvelgta į tai, kad valstybės narės turi ketinimų vykdyti galutinio gynybos produkto pirkimą ar naudoti technologiją koordinuodamos veiksmus, o nustatant skyrimo kriterijus, turėtų būti atsižvelgta į tai, kad valstybės narės politiškai arba teisiškai įsipareigoja bendrai naudoti, nuosavybės teise valdyti ar prižiūrėti galutinį gynybos produktą ar technologiją;

(24)

į visus skyrimo kriterijus turėtų būti atsižvelgta vertinant pagal programą finansuoti siūlomus veiksmus. Kadangi tie kriterijai nėra eliminuojamojo pobūdžio, siūlomi veiksmai, kurie neatitinka vieno ar kelių iš tų kriterijų, turėtų nebūti automatiškai atmesti;

(25)

Sąjungos finansinė parama pagal programą neturėtų viršyti 20 % reikalavimus atitinkančių veiksmo sąnaudų, jei veiksmas susijęs su sistemos prototipo kūrimu, o tai dažnai brangiausias plėtojimo etapo veiksmas. Tačiau kitų plėtojimo etapo veiksmų atveju galėtų būti padengiamos visos reikalavimus atitinkančios sąnaudos. Abiem atvejais reikalavimus atitinkančios sąnaudos turėtų būti suprantamos, kaip apibrėžta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 126 straipsnyje;

(26)

kadangi programa turėtų papildyti mokslinių tyrimų veiklą, visų pirma gynybos srityje, ir siekiant nuoseklumo ir administracinio supaprastinimo, programai kiek įmanoma turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės, kurios yra nustatytos Gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamuosiuose veiksmuose ir bendroje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) (toliau – Horizontas 2020). Todėl tikslinga numatyti netiesioginių sąnaudų kompensavimą taikant 25 % fiksuotąją normą, kaip pagal Gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamuosius veiksmus ir „Horizontas 2020“;

(27)

kadangi Sąjungos parama siekiama didinti gynybos sektoriaus konkurencingumą ir ji susijusi tik su konkrečiu plėtojimo etapu, Sąjunga neturėtų turėti gynybos produktų ar technologijų, kurie yra finansuotų veiksmų rezultatas, nuosavybės ar intelektinės nuosavybės teisių. Taikytiną intelektinės nuosavybės teisių tvarką sutartimis turi nustatyti paramos gavėjai. Suinteresuotos valstybės narės turėtų taip pat turėti galimybę dalyvauti vykdant tolesnį susijusį bendradarbiavimu grindžiamą pirkimą. Be to, pagal programą finansuojamų veiksmų rezultatams neturėtų būti taikomi trečiosios valstybės ar trečiosios valstybės subjekto kontrolė ar apribojimai;

(28)

atsižvelgdama į programos tikslus Komisija turėtų parengti dvejų metų darbo programą. Darbo programoje turėtų būti išsamiai išdėstytos pagal programą finansuotinų projektų kategorijos, įskaitant gynybos produktus ir technologijas, kaip antai nuotoliniu būdu pilotuojamas sistemas, palydovinį ryšį, padėties nustatymą, navigaciją ir laiko nustatymą, autonomišką prieigą prie kosmoso ir nuolatinį Žemės stebėjimą, energetikos tvarumą ir kibernetinį bei laivybos saugumą, taip pat pažangiausius karinius pajėgumus ore, žemėje, jūroje ir jungtinėse srityse, įskaitant didesnį informuotumą apie padėtį, apsaugą, judumą, logistiką ir medicininę pagalbą bei strategines priemones;

(29)

Komisijai rengti darbo programą turėtų padėti valstybių narių komitetas (toliau – komitetas). Komisija turėtų stengtis rasti sprendimus, kuriems pritartų kuo daugiau komiteto narių. Tomis aplinkybėmis komitetas gali posėdžiauti nacionalinių gynybos ekspertų sudėtimi, siekiant teikti Komisijai specifinę pagalbą. Valstybės narės turi paskirti savo atitinkamus atstovus tame komitete. Komiteto nariams turėtų būti sudarytos veiksmingos galimybės ankstyvame etape išnagrinėti įgyvendinimo aktų projektus ir pareikšti savo nuomonę;

(30)

atsižvelgiant į Sąjungos politiką MVĮ klausimu, kurios yra svarbios siekiant užtikrinti ekonomikos augimą, inovacijas, darbo vietų kūrimą ir socialinę integraciją Sąjungoje, ir į tai, kad remiamiems veiksmams įgyvendinti paprastai reikės bendradarbiauti tarptautiniu mastu, svarbu, kad darbo programoje būtų atspindėta tokios atviros ir skaidrios MVĮ tarpvalstybinės prieigos galimybės ir dalyvavimas bei sudarytos tam sąlygos ir kad todėl ne mažiau kaip 10 % bendro biudžeto būtų skiriama tokiems veiksmams, kurie sudaro sąlygas MVĮ būti įtrauktoms į veiksmų vertės grandines. Viena projektų kategorija turėtų būti specialiai skirta MVĮ;

(31)

siekdama užtikrinti sėkmingą programos įgyvendinimą, Komisija turėtų stengtis palaikyti dialogą su kuo daugiau įvairių Europos pramonės subjektų, įskaitant MVĮ ir netradicinius gynybos sektoriaus tiekėjus;

(32)

siekiant pasinaudoti Europos gynybos agentūros patirtimi gynybos sektoriuje ir vadovaujantis jai ES sutartimi suteiktais įgaliojimais, ši agentūra turėtų būti pakviesta dalyvauti komitete stebėtojos teisėmis. Europos išorės veiksmų tarnyba taip pat turėtų būti pakviesta padėti;

(33)

paprastai pagal programą finansuotiniems veiksmams atrinkti Komisija arba Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti subjektai turėtų rengti konkurencija pagrįstus kvietimus teikti pasiūlymus, kaip numatyta tame reglamente, ir turėtų užtikrinti, kad administracinės procedūros būtų kuo paprastesnės ir dėl jų patiriamos papildomos išlaidos būtų kuo mažesnės. Vis dėlto tam tikromis tinkamai pagrįstomis ir išimtinėmis aplinkybėmis Sąjungos finansavimas gali būti skiriamas ir pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 (7) 190 straipsnį;

(34)

Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų, kurių saugumo duomenis turėtų patvirtinti valstybės narės, įvertinusi pasiūlymus, turėtų atrinkti pagal programą finansuotinus veiksmus. Komisija turėtų sukurti nepriklausomų ekspertų duomenų bazę. Duomenų bazė turėtų būti nevieša. Nepriklausomi ekspertai turėtų būti skiriami remiantis jų įgūdžiais, patirtimi ir žiniomis, atsižvelgiant į užduotis, kurios turi būti jiems pavestos. Skirdama nepriklausomus ekspertus, Komisija kiek įmanoma turėtų imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad ekspertų ir vertinimo grupių sudėtis būtų subalansuota įvairių įgūdžių, patirties, žinių, geografinės įvairovės ir lyties požiūriu, atsižvelgiant į padėtį veiksmo srityje. Be to, turėtų būti siekiama užtikrinti deramą ekspertų rotaciją ir tinkamą privačiojo ir viešojo sektorių pusiausvyrą. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl darbo programos priėmimo bei įgyvendinimo ir finansavimo skyrimo atrinktiems veiksmams. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (8). Valstybės narės turėtų būti informuojamos apie vertinimo rezultatus ir pažangą, daromą įgyvendinant finansuojamus veiksmus;

(35)

tiems įgyvendinimo aktams priimti turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra, atsižvelgiant į tai, kad jie turi didelį poveikį šio reglamento įgyvendinimui;

(36)

pasibaigus programai Komisija turėtų parengti įgyvendinimo ataskaitą, kurioje apžvelgtų finansinę veiklą – jos finansinio įgyvendinimo rezultatus ir, jei įmanoma, jos poveikį. Įgyvendinimo ataskaitoje taip pat turėtų būti išnagrinėtas MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių tarpvalstybinis dalyvavimas pagal programą įgyvendinamuose veiksmuose, taip pat MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių dalyvavimas pasaulinėje vertės grandinėje. Be to, ataskaitoje turėtų būti pateikta informacija apie paramos gavėjų kilmę ir apie atsiradusių intelektinės nuosavybės teisių paskirstymą;

(37)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis viso išlaidų ciklo metu, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, atitinkamais atvejais, administracines ir finansines sankcijas;

(38)

Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti kuo platesnį programos propagavimą, kad didėtų jos veiksmingumas, taigi ir valstybių narių gynybos pramonės ir gynybos pajėgumų konkurencingumas;

(39)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės dėl sąnaudų ir susijusių rizikų negali deramai pasiekti, o jų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,