EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2018/975

2018 m. liepos 4 d.

kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos (SPRFMO) konvencijos rajone

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos daugiateritorių žuvų išteklių valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos SPRFMO konvencijos rajone.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas:

3 straipsnis

Ryšys su kitais Sąjungos aktais

Išskyrus atvejus, kai šiame reglamente aiškiai numatyta kitaip, šis reglamentas taikomas nedarant poveikio reglamentams (EB) Nr. 1005/2008, (EB) Nr. 1224/2009 ir (ES) 2017/2403.

4 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.   SPRFMO konvencijos rajonas– geografinis rajonas, nurodytas SPRFMO konvencijos 5 straipsnyje;

2.   žvejybos laivas– bet kokio dydžio laivas, naudojamas arba skirtas naudoti verslinio žvejybos išteklių naudojimo tikslais, įskaitant aptarnaujančius laivus, žuvų perdirbimo laivus, perkrovimo operacijas vykdančius laivus ir transportinius laivus su žvejybos produktų gabenimo įranga, išskyrus konteinervežius;

3.   Sąjungos žvejybos laivas– žvejybos laivas, plaukiojantis su valstybės narės vėliava ir registruotas Sąjungoje;

4.   SPRFMO žvejybos ištekliai– visi SPRFMO konvencijos rajone esantys jūrų biologiniai ištekliai, išskyrus:

5.   SPRFMO žvejybos produktai– SPRFMO konvencijos rajone vykdant žvejybos veiklą sugauti vandens organizmai ar iš jų gauti produktai;

6.   žvejybos veikla– žuvų paieška, žvejybos įrankių metimas, statymas, vilkimas, traukimas, laimikio patalpinimas laive, žuvų ir žvejybos produktų perkrovimas, laikymas laive, perdirbimas laive, perkėlimas ir iškrovimas;

7.   dugninė žvejyba– žvejybos laivo žvejybos veikla, vykdoma žvejybos įrankiais, kurie per įprastas žvejybos operacijas gali liestis su jūros dugnu arba dugno organizmais;

8.   dugninės žvejybos pėdsakas– dugninės žvejybos SPRFMO konvencijos rajone laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. erdvinis mastas;

9.   NNN žvejyba– Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 2 straipsnio 1–4 punktuose apibrėžta neteisėta, nedeklaruojama ar nereglamentuojama žvejybos veikla;

10.   NNN žvejybą vykdančių laivų SPRFMO sąrašo projektas– pirminis SPRFMO sekretoriato parengtas žvejybos laivų, kurie, kaip preziumuojama, vykdo NNN žvejybos veiklą, sąrašas, pateiktas svarstyti SPRFMO konvencijos taikymo ir technikos komitetui;

11.   tiriamoji žvejyba– žvejyba, kuri pastaruosius 10 metų nebuvo vykdoma arba nebuvo vykdoma tikrų tipų žvejybos įrankiais ar tam tikrais būdais;

12.   didelis pelaginis dreifuojantysis tinklas– žiauninis arba kitoks tinklas ar tinklų derinys, kurio ilgis didesnis kaip 2,5 km ir kuris skirtas tam, kad žuvys į jį įkliūtų, įsipainiotų arba jame įstrigtų, kai jis dreifuoja vandens paviršiuje;

13.   giliavandenis žiauninis tinklas (sieninis tinklas, statomasis tinklas, inkarinis tinklas, gramzdusis tinklas)– viengubų, dvigubų ar trigubų tinklinių sienų, besilaikančių vertikaliai, pastatytų ant dugno arba netoli jo, sistema, į kurią žuvys įkliūva, įsipainioja arba įstringa. Giliavandenius žiauninius tinklus sudaro viengubas arba (rečiau) dvigubas ar trigubas tinklas, kurio visos sienos tvirtinamos ant to paties pagrindinio lyno. Vieną įrankį gali sudaryti kelių tipų tinklų derinys. Tie tinklai gali būti naudojami po vieną arba (labiau įprasta) dideliais kiekiais, išdėstant juos viena linija (tinklų grupėmis). Įrankis gali būti statomas, tvirtinamas prie dugno arba paliekamas dreifuoti, pritvirtintas arba nepritvirtintas prie laivo;

14.   SPRFMO bendradarbiaujančioji šalis, kuri nėra susitariančioji šalis (toliau – bendradarbiaujančioji šalis)– valstybė arba žvejybos subjektas, kuris nėra SPRFMO konvencijos susitariančioji šalis, tačiau sutiko visapusiškai bendradarbiauti įgyvendinant SPRFMO išsaugojimo ir valdymo priemones;

15.   laivų SPRFMO registras– SPRFMO sekretoriato, kuriam pranešimus teikia susitariančiosios šalys ir bendradarbiaujančiosios šalys, tvarkomas žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti SPRFMO konvencijos rajone, sąrašas;

16.   perkrovimas– visų arba dalies žvejybos laive laikomų žvejybos produktų iškrovimas į kitą žvejybos laivą;

17.   kitos globotinos rūšys– XIII priede išvardytos rūšys;

18.   pažeidžiama jūrų ekosistema– jūrų ekosistema, įskaitant rifus, povandeninius kalnus, hidrotermines versmes, šaltųjų vandenų koralus arba šaltųjų vandenų pinčių klodus, kurios integralumui (t. y. ekosistemos struktūrai ar funkcijai) dėl fizinio kontakto su dugniniais žvejybos įrankiais, naudojamais per įprastas žvejybos operacijas, kyla didelio neigiamo poveikio pavojus, kaip nustatyta remiantis patikimiausia turima moksline informacija ir atsargumo principu.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

TAM TIKRŲ RŪŠIŲ VALDYMO, IŠSAUGOJIMO IR KONTROLĖS PRIEMONĖS

I SKYRIUS

Stauridės ( Trachurus murphyi )

5 straipsnis

Informacija apie stauridžių kvotos išnaudojimą

Valstybės narės nedelsdamos informuoja Komisiją apie stauridžių žvejybos uždraudimo datą, kai sužvejojama 100 % leidžiamo sužvejoti kiekio. Komisija tą informaciją nedelsdama perduoda SPRFMO sekretoriatui.

6 straipsnis

Stauridžių žvejybos stebėjimo aprėptis

Valstybės narės užtikrina, kad mokslinis stebėjimas aprėptų bent 10 % su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų reisų. Jei žvejybos laivai vykdo ne daugiau kaip du reisus per metus, traleriams taikoma 10 % stebėjimo aprėptis apskaičiuojama pagal faktinių žvejybos dienų skaičių, o gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams – pagal užmetimų skaičių.

7 straipsnis

Duomenų apie staurides teikimas

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip 15-ą kiekvieno mėnesio dieną pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 straipsnį praneša Komisijai apie praėjusio mėnesio stauridžių laimikius. Komisija tą informaciją perduoda SPRFMO sekretoriatui iki 20-os kiekvieno mėnesio dienos.

2.   Neskaitant 1 dalyje nurodytų duomenų, valstybės narės pateikia Komisijai šiuos stauridžių žvejybos duomenis:

8 straipsnis

Stauridžių žvejybos galimybių paskirstymas

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnį, paskirstydamos stauridžių išteklių žvejybos galimybes, kuriomis jos gali pasinaudoti, valstybės narės taiko skaidrius ir objektyvius kriterijus, įskaitant aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio pobūdžio kriterijus, taip pat stengiasi teisingai paskirstyti nacionalines kvotas įvairiems laivyno segmentams ir teikti paskatas Sąjungos žvejybos laivams, naudojantiems selektyviosios žvejybos įrankius arba taikantiems žvejybos būdus, darančius mažesnį poveikį aplinkai.

II SKYRIUS

Jūrų paukščiai

9 straipsnis

Ūdomis žvejojančių laivų poveikio jūrų paukščiams mažinimo priemonės

1.   Visi ūdomis žvejojantys Sąjungos žvejybos laivai privalo taikyti šiame straipsnyje nustatytas poveikio jūrų paukščiams mažinimo priemones.

2.   Visi demersinėmis ūdomis žvejojantys Sąjungos žvejybos laivai turi naudoti lynų gramzdiklius ir paukščių baidymo lynus.

3.   Sąjungos žvejybos laivams negalima užmesti ūdų tamsiuoju paros metu.

4.   Lynų gramzdikliai pritvirtinami, kaip nurodyta I priede.

5.   Paukščių baidymo lynai įtaisomi, kaip nurodyta II priede.

6.   Sąjungos žvejybos laivams, užmetant ir ištraukiant žvejybos įrankius, draudžiama išmesti atliekas. Jei tai neįmanoma ir jei eksploatacijos saugos sumetimais būtina išmesti biologines atliekas, laivai kaupia atliekas dvi ar daugiau valandų.

10 straipsnis

Tralerių poveikio jūrų paukščiams mažinimo priemonės

1.   Visi tralais žvejojantys Sąjungos žvejybos laivai privalo taikyti šiame straipsnyje nustatytas poveikio jūrų paukščiams mažinimo priemones.

2.   Sąjungos žvejybos laivai žvejybos metu turi ištempti du paukščių baidymo lynus arba, jei dėl žvejybos metodų tų lynų veiksmingai ištempti neįmanoma, turi įtaisyti paukščių baidymo uždangą.

3.   Paukščių baidymo uždangos įtaisomos, kaip nurodyta III priede.

4.   Kai įmanoma, Sąjungos žvejybos laivams, užmetant ir ištraukiant žvejybos įrankius, draudžiama išmesti atliekas.

5.   Kai įmanoma ir tikslinga, atliekos Sąjungos žvejybos laivuose perdirbamos į žuvų miltus; iš laivų neišmetama jokių atliekų, išskyrus nuotekas ir (arba) triumo vandenį. Kai tai neįmanoma ir netikslinga, žvejybos laivai kaupia atliekas dvi ar daugiau valandų.

6.   Kai įmanoma, tinklai išvalomi po kiekvienos žvejybos operacijos – iš jų išimamos įsipainiojusios žuvys ir dugno medžiagos, kad būtų galima išvengti susidūrimo su paukščiais užmetant žvejybos įrankius.

7.   Ištraukiamo tinklo plūduriavimo vandens paviršiuje laikas kuo labiau sutrumpinamas tinkamai prižiūrint gerves ir taikant gerąją denio veiklos praktiką.

11 straipsnis

Duomenų apie jūrų paukščius teikimas

7 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytoje metinėje mokslinėje ataskaitoje valstybės narės nurodo:

III ANTRAŠTINĖ DALIS

SU TAM TIKRAIS ŽVEJYBOS METODAIS SUSIJUSIOS VALDYMO, IŠSAUGOJIMO IR KONTROLĖS PRIEMONĖS

I SKYRIUS

Dugninė žvejyba

12 straipsnis

Dugninės žvejybos leidimas

1.   Valstybės narės neleidžia su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams vykdyti dugninės žvejybos negavus išankstinio SPRFMO leidimo.

2.   Valstybės narės, kurių laivai ketina vykdyti dugninės žvejybos veiklą SPRFMO konvencijos rajone, pateikia prašymą dėl leidimo Komisijai likus ne mažiau kaip 45 dienoms iki SPFRMO mokslo komiteto posėdžio, per kurį jų pageidavimu būtų svarstomas tas prašymas. Komisija likus ne mažiau kaip 30 dienų iki SPFRMO mokslo komiteto posėdžio persiunčia šį prašymą SPRFMO sekretoriatui. Prašyme pateikiama:

3.   2 dalies c punkte nurodytas poveikio vertinimas atliekamas vadovaujantis 2009 m. paskelbtomis Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) tarptautinėmis giliavandenės žvejybos atvirojoje jūroje gairėmis (toliau – FAO giliavandenės žvejybos gairės) ir atsižvelgiant į SPRFMO dugninės žvejybos poveikio vertinimo standartą ir rajonus, kuriuose esama pažeidžiamų jūrų ekosistemų arba tikėtina, kad jų esama.

4.   Komisija informuoja atitinkamą valstybę narę apie SPRFMO sprendimą dėl leidimo vykdyti dugninę žvejybą SPRFMO konvencijos rajone, dėl kurios buvo atliktas poveikio vertinimas, įskaitant visas nustatytas sąlygas ir atitinkamas priemones, taikomas siekiant išvengti didelio neigiamo poveikio pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad 2 dalies c punkte nurodyti poveikio vertinimai būtų atnaujinami, kai atsiranda esminių žvejybos pokyčių, galinčių daryti poveikį pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms, ir, gavusios tokią informaciją, nedelsdamos ją pateikia Komisijai. Komisija perduoda tą informaciją SPRFMO sekretoriatui.

13 straipsnis

Dugninė žvejyba, kuri vykdoma už dugninės žvejybos pėdsako ribų arba kurios laimikis viršija bazinio laikotarpio laimikį

1.   Valstybės narės neleidžia su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams vykdyti dugninės žvejybos už dugninės žvejybos pėdsako ribų ar viršyti bazinio laikotarpio laimikio negavus išankstinio SPRFMO leidimo.

2.   Valstybės narės, kurių laivai ketina vykdyti dugninę žvejybą už dugninės žvejybos pėdsako ribų arba ketina viršyti 12 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą vidutinį metinį laimikį, pateikia Komisijai prašymą dėl leidimo likus ne mažiau kaip 80 dienų iki SPFRMO mokslo komiteto posėdžio tais metais, kuriais jų pageidavimu būtų svarstomas tas prašymas. Komisija likus ne mažiau kaip 60 dienų iki SPFRMO mokslo komiteto posėdžio persiunčia šį prašymą SPRFMO sekretoriatui. Prašyme pateikiama:

3.   2 dalies a punkte nurodytas poveikio vertinimas atliekamas vadovaujantis FAO giliavandenės žvejybos gairėmis ir atsižvelgiant į SPRFMO dugninės žvejybos poveikio vertinimo standartą ir rajonus, kuriuose esama pažeidžiamų jūrų ekosistemų arba tikėtina, kad jų esama.

4.   Komisija informuoja atitinkamą valstybę narę apie SPRFMO sprendimą dėl leidimo vykdyti dugninę žvejybą SPRFMO konvencijos rajone, dėl kurios buvo atliktas poveikio vertinimas, įskaitant visas nustatytas sąlygas ir atitinkamas priemones, taikomas siekiant išvengti didelio neigiamo poveikio pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad 2 dalies a punkte nurodyti poveikio vertinimai būtų atnaujinami, kai atsiranda esminių žvejybos pokyčių, galinčių daryti poveikį pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms, ir, gavusios tokią informaciją, nedelsdamos ją pateikia Komisijai. Komisija tą informaciją perduoda SPRFMO sekretoriatui.

14 straipsnis

Dugninės žvejybos pažeidžiamos jūrų ekosistemos

1.   Kol SPRFMO mokslo komitetas parengs rekomendacijas dėl ribinių verčių, valstybės narės, atsižvelgdamos į FAO giliavandenės žvejybos gairių 68 punktą, nustato su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams skirtas ribines vertes, rodančias, kad susidurta su pažeidžiama jūrų ekosistema.

2.   Valstybės narės reikalauja, kad su jų vėliava plaukiojantys žvejybos laivai nutrauktų dugninę žvejybą penkių jūrmylių spinduliu aplink SPRFMO konvencijos rajone esančią žvejybos vietą, kurioje viršytos pagal šio straipsnio 1 dalį nustatytos ribinės vertės. Valstybės narės apie susidūrimo su pažeidžiamomis jūrų ekosistemomis atvejus praneša Komisijai vadovaudamosi IV priede nustatytomis gairėmis. Komisija nedelsdama tą informaciją perduoda SPRFMO sekretoriatui.

15 straipsnis

Dugninės žvejybos stebėjimo aprėptis

Valstybės narės užtikrina 100 % su jų vėliava plaukiojančių dugninę žvejybą vykdančių tralerių ir bent 10 % su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, naudojančių kitus dugninės žvejybos įrankius, stebėjimo aprėptį.

16 straipsnis

Dugninės žvejybos duomenų teikimas

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip 15-ą kiekvieno mėnesio dieną pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 straipsnį praneša Komisijai apie praėjusio mėnesio dugninės žvejybos laimikius.

2.   Ne vėliau kaip 15-ą kiekvieno mėnesio dieną valstybės narės pateikia Komisijai su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, vykdančių žvejybos veiklą, ir su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, dalyvaujančių perkrovimo operacijose, sąrašą. Gavusi tokią informaciją, Komisija per penkias dienas ją persiunčia SPRFMO sekretoriatui.

3.   Jei nepateikiami V priede nustatyti būtinieji žvejybos laivų identifikavimo duomenys, valstybės narės uždraudžia su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams vykdyti dugninę žvejybą.

II SKYRIUS

Tiriamoji žvejyba

17 straipsnis

Leidimas vykdyti tiriamąją žvejybą

1.   Valstybės narės, ketindamos leisti su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams vykdyti tiriamąją žvejybą, likus ne mažiau kaip 80 dienų iki SPFRMO mokslo komiteto posėdžio Komisijai pateikia:

2.   Likus ne mažiau kaip 60 dienų iki SPFRMO mokslo komiteto posėdžio Komisija prašymą persiunčia SPRFMO komisijai, o žvejybos veiklos planą – SPFRMO mokslo komitetui.

3.   Komisija informuoja atitinkamą valstybę narę apie SPRFMO sprendimą dėl leidimo vykdyti tiriamąją žvejybą.

18 straipsnis

Tiriamoji žvejyba

1.   Valstybės narės neleidžia su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams vykdyti tiriamosios žvejybos negavus išankstinio SPRFMO leidimo.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad visi su jų vėliava plaukiojantys žvejybos laivai vykdytų tiriamąją žvejybą tik pagal SPRFMO patvirtintą žvejybos veiklos planą.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad duomenys, kurių reikalaujama pagal SPRFMO duomenų rinkimo planą, būtų pateikiami Komisijai, kuri juos perduoda SPRFMO sekretoriatui.

4.   Sąjungos žvejybos laivams, turintiems leidimą vykdyti tiriamąją žvejybą, atitinkamą žvejybą draudžiama tęsti, išskyrus tuos atvejus, kai SPRFMO duomenų rinkimo plane nurodyti paskutinio sezono, kurį vykdyta žvejybos veikla, duomenys pateikti SPRFMO sekretoriatui ir SPRFMO mokslo komitetas tuos duomenis jau yra peržiūrėjęs.

5.   Valstybės narės, kurių žvejybos laivai vykdo tiriamąją žvejybą, užtikrina, kad kiekviename su jų vėliava plaukiojančiame žvejybos laive būtų vienas ar daugiau nepriklausomų stebėtojų, siekiant surinkti reikiamus duomenis pagal SPRFMO duomenų rinkimo planą.

19 straipsnis

Tiriamąją žvejybą vykdančių žvejybos laivų pakeitimas

1.   Nepaisant 17 ir 18 straipsnių, valstybės narės gali leisti vykdyti tiriamąją žvejybą su jų vėliava plaukiojančiam žvejybos veiklos plane nenurodytam žvejybos laivui, jei žvejybos veiklos plane nurodytas Sąjungos žvejybos laivas negali vykdyti žvejybos dėl teisėtų su veikla arba force majeure susijusių priežasčių. Tokiomis aplinkybėmis atitinkama valstybė narė nedelsdama apie tai informuoja Komisiją ir pateikia:

2.   Komisija nedelsdama tą informaciją perduoda SPRFMO sekretoriatui.

III SKYRIUS

Dideli pelaginiai dreifuojantieji tinklai, giliavandeniai žiauniniai tinklai ir kiti žiauniniai tinklai

20 straipsnis

Dideli pelaginiai dreifuojantieji tinklai ir giliavandeniai žiauniniai tinklai

SPRFMO konvencijos rajone draudžiama žvejoti dideliais pelaginiais dreifuojančiaisiais tinklais ir bet kokiais giliavandeniais žiauniniais tinklais.

21 straipsnis

Žiauniniai tinklai

Valstybės narės, kurių laivai, turėdami laive žiauninių tinklų, ketina plaukti per SPRFMO konvencijos rajoną, privalo:

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROS KONTROLĖS PRIEMONĖS

I SKYRIUS

Leidimai

22 straipsnis

Laivų SPRFMO registras

1.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų lapkričio 15 d. valstybės narės pateikia Komisijai su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, kuriems kitais metais leidžiama žvejoti SPRFMO konvencijos rajone, sąrašą, įskaitant V priede nurodytą informaciją. Komisija tą sąrašą perduoda SPRFMO sekretoriatui. Spręsdamos, ar išduoti leidimus žvejoti SPRFMO konvencijos rajone, valstybės narės atsižvelgia į tai, kaip žvejybos laivai ir veiklos vykdytojai praeityje laikėsi reikalavimų.

2.   Valstybės narės informuoja Komisiją apie su jų vėliava plaukiojančius žvejybos laivus, kuriems leidžiama žvejoti SPRFMO konvencijos rajone, likus ne mažiau kaip 20 dienų iki pirmojo tokio laivo įplaukimo į SPRFMO konvencijos rajoną dienos. Komisija likus ne mažiau kaip 15 dienų iki pirmojo tokio laivo įplaukimo į SPRFMO konvencijos rajoną dienos perduoda tą informaciją SPRFMO sekretoriatui.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti SPRFMO konvencijos rajone, duomenys būtų atnaujinti. Apie bet kokį pasikeitimą Komisijai pranešama ne vėliau kaip per 10 dienų po tokio pasikeitimo. Gavusi tokį pranešimą, Komisija per penkias dienas informuoja SPRFMO sekretoriatą.

4.   Jei leidimas atšaukiamas, jo atsisakoma arba jis dėl kitų aplinkybių nustoja galioti, valstybės narės nedelsdamos informuoja Komisiją, kad ji galėtų perduoti tą informaciją SPRFMO sekretoriatui per tris dienas nuo tos dienos, kurią leidimas nustoja galioti.

5.   Sąjungos žvejybos laivams, kurie nėra įtraukti į laivų SPRFMO registrą, neleidžiama vykdyti SPRFMO kompetencijai priklausančių rūšių išteklių žvejybos veiklos SPRFMO konvencijos rajone.

II SKYRIUS

Perkrovimas

23 straipsnis

Bendrosios perkrovimo nuostatos

1.   Šis skyrius taikomas perkrovimo operacijoms, vykdomoms:

2.   Perkrovimo jūroje ir uoste operacijas tarpusavyje vykdo tik į laivų SPRFMO registrą įtraukti žvejybos laivai.

3.   Kuro, įgulos, žvejybos įrankių ir kitų atsargų perkėlimo jūroje, SPRFMO konvencijos rajone, operacijas tarpusavyje vykdo tik į laivų SPRFMO registrą įtraukti žvejybos laivai.

4.   Sąjungos vandenyse draudžiama atlikti SPRFMO konvencijos rajone sužvejotų SPRFMO žvejybos išteklių ir kartu su tais ištekliais sužvejotų kitų rūšių žuvų perkrovimo jūroje operacijas.

24 straipsnis

Pranešimas apie stauridžių ir demersinių rūšių žuvų perkrovimą

1.   Nepriklausomai nuo to, kur atliekamas perkrovimas, vėliavos valstybės narės institucijos vienu metu perduoda Komisijai ir SPRFMO sekretoriatui šią informaciją apie Sąjungos žvejybos laivų SPRFMO konvencijos rajone sužvejotų stauridžių ir demersinių rūšių žuvų perkrovimo operaciją:

Valstybės narės gali leisti Sąjungos žvejybos laivo veiklos vykdytojui perduoti tą informaciją tiesiogiai SPRFMO sekretoriatui elektroniniu būdu, jei ta informacija tuo pačiu metu perduodama Komisijai.

2.   1 dalyje nurodytuose pranešimuose pateikiama turima atitinkama informacija apie perkrovimo operaciją, įskaitant numatomą datą, laiką, vietą ir žvejybos tipą, taip pat informacija apie toje operacijoje dalyvaujančius Sąjungos žvejybos laivus pagal VII priedą.

25 straipsnis

Stauridžių ir demersinių rūšių žuvų perkrovimo stebėjimas

1.   Jei Sąjungos žvejybos laive, iš kurio iškraunama arba į kurį perkraunama, yra stebėtojas, jis stebi perkrovimo veiklą. Stebėtojas, tikrindamas perkraunamų žvejybos produktų kiekį ir rūšis, pagal VIII priedą užpildo SPRFMO perkrovimo duomenų lapą ir jo kopiją pateikia valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja stebimas laivas, kompetentingoms institucijoms.

2.   Valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja žvejybos laivas, per 10 dienų nuo stebėtojo išlaipinimo pateikia SPRFMO perkrovimo duomenų lape pateiktus stebėtojo surinktus duomenis Komisijai. Komisija per 15 dienų nuo išlaipinimo dienos tuos duomenis persiunčia SPRFMO sekretoriatui.

3.   Kad būtų galima patikrinti perkraunamų žvejybos produktų kiekį ir rūšis ir užtikrinti, kad tikrinimas būtų atliekamas tinkamai, stebimame Sąjungos žvejybos laive esančiam stebėtojui sudaromos visos sąlygos stebėti tą laivą, įskaitant galimybę bendrauti su įgula, apžiūrėti žvejybos įrankius, įrangą, žuvų talpyklas ir susipažinti su įrašais (įskaitant elektroninius įrašus).

26 straipsnis

Informacija, teikiama po stauridžių ir demersinių rūšių žuvų perkrovimo

1.   Valstybės narės, kurių laivai dalyvauja perkrovimo operacijoje, ne vėliau kaip per septynias dienas po perkrovimo operacijos visą išsamią informaciją apie šią operaciją pagal IX priedą vienu metu pateikia SPRFMO sekretoriatui ir Komisijai.

2.   Valstybės narės gali leisti Sąjungos žvejybos laivo veiklos vykdytojui elektroniniu būdu perduoti 1 dalyje nurodytą informaciją tiesiogiai SPRFMO sekretoriatui, jei ta informacija tuo pačiu metu perduodama Komisijai. Sąjungos žvejybos laivo veiklos vykdytojo gautas SPRFMO sekretoriato prašymas patikslinti informaciją persiunčiamas Komisijai.

III SKYRIUS

Duomenų rinkimas ir teikimas

27 straipsnis

Duomenų rinkimas ir teikimas

1.   Papildomai prie 7, 11, 14, 16, 18, 25 ir 26 straipsniuose nurodytų duomenų valstybės narės, kurių laivai žvejoja SPRFMO konvencijos rajone, pateikia Komisijai šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus duomenis.

2.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų rugsėjo 15 d. valstybės narės, kurių laivai žvejoja SPRFMO konvencijos rajone, pateikia Komisijai duomenis apie per praėjusius kalendorinius metus sužvejotų visų rūšių ir (arba) rūšių grupių gyvūnų gyvąjį svorį. Komisija tą informaciją persiunčia SPRFMO sekretoriatui ne vėliau kaip rugsėjo 30 d.

3.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 15 d. valstybės narės, kurių laivai žvejoja SPRFMO konvencijos rajone, pateikia Komisijai žvejybos tralais veiklos duomenis apie kiekvieną tralo vilkimo operaciją, žvejybos dugninėmis ūdomis duomenis apie kiekvieną ūdos užmetimo operaciją, iškrovimo duomenis (įskaitant refrižeratorinių laivų) ir perkrovimo duomenis. Komisija tą informaciją persiunčia SPRFMO sekretoriatui ne vėliau kaip birželio 30 d.

4.   Komisija įgyvendinimo aktais gali nustatyti išsamius šiame straipsnyje nurodytų duomenų teikimo reikalavimus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 45 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

IV SKYRIUS

Stebėtojų programos

28 straipsnis

Stebėtojų programos

1.   Valstybės narės, kurių laivai žvejoja SPRFMO konvencijos rajone, nustato stebėtojų programas, kad surinktų X priede nurodytus duomenis.

2.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų rugsėjo 15 d. valstybės narės, kurių laivai žvejoja SPRFMO konvencijos rajone, pateikia Komisijai X priede nurodytus atitinkamus praėjusiais kalendoriniais metais stebėtojų surinktus duomenis. Komisija tą informaciją persiunčia SPRFMO sekretoriatui ne vėliau kaip rugsėjo 30 d.

3.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų rugpjūčio 15 d. valstybės narės, kurių laivai žvejoja SPRFMO konvencijos rajone, pateikia metinę stebėtojų programos įgyvendinimo praėjusiais metais ataskaitą. Ataskaitoje nurodomi stebėtojų mokymai, programų struktūra ir aprėptis, surinktų duomenų tipas ir visos praėjusiais metais kilusios problemos. Komisija tą informaciją persiunčia SPRFMO sekretoriatui ne vėliau kaip rugsėjo 1 d.

29 straipsnis

Laivų stebėjimo sistema

1.   Sąjungos žvejybos laivuose įmontuotas palydovinio sekimo įtaisas užtikrina, kad vėliavos valstybės narės žvejybos stebėjimo centrui būtų automatiškai perduodami LSS duomenys su ne didesne kaip 100 metrų buvimo vietos koordinačių, esant normalioms palydovinės navigacijos veikimo sąlygoms, paklaida.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad jų žvejybos stebėjimo centrai automatiškai ir nuolat perduotų su jų vėliava plaukiojančių laivų, vykdančių žvejybos veiklą SPRFMO konvencijos rajone, LSS duomenis SPRFMO sekretoriatui bent kartą per valandą ir kad su jų vėliava plaukiojančiuose laivuose įmontuoti palydovinio sekimo įtaisai gebėtų perduoti LSS duomenis bent kas 15 minučių.

3.   Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 9 straipsnio 4 dalies tikslais laikoma, kad SPRFMO konvencijos rajonas apima 100 jūrmylių iki SPRFMO konvencijos rajono zoną ir toje zonoje taikoma šio straipsnio 1 dalis.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai su jų vėliava plaukiojančiuose laivuose palydovinio sekimo įtaiso antena įmontuota atskirai nuo fizinio pagrindinio įrenginio, tiek palydovinės navigacijos dekoderis, tiek siųstuvas būtų susieti su ta pačia viena antena ir ta antena būtų prijungta prie fizinio pagrindinio įrenginio vienu ištisiniu kabeliu.

V SKYRIUS

Trečiųjų valstybių žvejybos laivų kontrolė valstybių narių uostuose

30 straipsnis

Kontaktiniai centrai ir paskirtieji uostai

1.   Valstybė narė, norinti leisti į savo uostus įplaukti trečiųjų valstybių žvejybos laivams, gabenantiems SPRFMO konvencijos rajone sužvejotus SPRFMO žvejybos produktus arba žvejybos produktus, gautus iš tokių išteklių, kurie anksčiau nebuvo iškrauti ar perkrauti uoste ar jūroje:

2.   Valstybės narės praneša Komisijai apie visus paskirtųjų kontaktinių centrų ir paskirtųjų uostų sąrašo pakeitimus likus ne mažiau kaip 40 dienų iki pakeitimų įsigaliojimo dienos. Komisija tą informaciją perduoda SPRFMO sekretoriatui likus ne mažiau kaip 30 dienų iki pakeitimų įsigaliojimo dienos.

31 straipsnis

Išankstinis pranešimas

1.   Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 6 straipsnio 1 dalies, uosto valstybės narės reikalauja, kad trečiųjų valstybių žvejybos laivai, ketinantys jų uostuose iškrauti ar perkrauti SPRFMO žvejybos išteklius, kurie prieš tai nebuvo iškrauti arba perkrauti, ne vėliau kaip likus 48 valandoms iki numatyto atplaukimo į uostą pateiktų šią informaciją pagal XI priedą:

2.   Jei trečiosios valstybės laive yra SPRFMO žvejybos produktų, kartu su pagal 1 dalį pateikta informacija pateikiamas ir sugautų žuvų kiekio sertifikatas, patvirtintas pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 III skyrių.

3.   Uosto valstybės narės, siekdamos nustatyti, ar žvejybos laivas vykdė NNN žvejybą arba su ja susijusią veiklą, taip pat gali paprašyti bet kokios papildomos informacijos.

4.   Uosto valstybės narės gali nustatyti ilgesnį arba trumpesnį pranešimo laikotarpį nei nurodytasis šio straipsnio 1 dalyje, atsižvelgdamos, inter alia, į žvejybos produkto tipą ir atstumą tarp žvejybos vietų ir savo uostų. Tokiu atveju uosto valstybės narės apie tai informuoja Komisiją ir ši nedelsdama perduoda informaciją SPRFMO sekretoriatui.

32 straipsnis

Leidimas iškrauti arba perkrauti uostuose

Gavusi atitinkamą informaciją pagal 31 straipsnį, uosto valstybė narė nusprendžia leisti arba neleisti trečiosios valstybės žvejybos laivui įplaukti į savo uostą. Jei uosto valstybė narė trečiosios valstybės žvejybos laivui įplaukti į uostą neleidžia, ji apie tai informuoja Komisiją ir ši nedelsdama persiunčia informaciją SPRFMO sekretoriatui. Uosto valstybės narės neleidžia į uostus įplaukti į NNN žvejybą vykdančių laivų SPRFMO sąrašą įtrauktiems žvejybos laivams.

33 straipsnis

Inspektavimas uoste

1.   Uosto valstybės narės inspektuoja bent 5 % su SPRFMO žvejybos produktais susijusių iškrovimo ir perkrovimo operacijų, kurias trečiųjų valstybių žvejybos laivai vykdo jų paskirtuosiuose uostuose.

2.   Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 9 straipsnio 2 daliai, uosto valstybės narės inspektuoja trečiųjų valstybių žvejybos laivus šiais atvejais:

34 straipsnis

Inspektavimo procedūra

1.   Šis straipsnis papildo Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 10 straipsnyje nustatytas inspektavimo procedūros taisykles.

2.   Valstybių narių inspektoriai turi turėti galiojantį tapatybės dokumentą. Jie gali paimti visų jiems svarbių dokumentų kopijas.

3.   Inspektavimas atliekamas taip, kad būtų kuo mažiau trikdoma trečiosios valstybės žvejybos laivo veikla ir keliama kuo mažiau nepatogumų ir kad, kiek praktiškai įmanoma, nebūtų pakenkta laimikio kokybei.

4.   Pasibaigus inspektavimui, laivo kapitonui suteikiama galimybė pridėti pastabų prie inspektavimo ataskaitos arba pareikšti prieštaravimų dėl jos ir kreiptis į kompetentingą atitinkamos uosto valstybės narės instituciją. Inspektavimo ataskaitos šablonas pateikiamas XII priede. Laivo kapitonui pateikiama ataskaitos kopija.

5.   Per 12 darbo dienų nuo inspektavimo pabaigos uosto valstybė narė perduoda Komisijai Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 10 straipsnio 3 dalyje ir 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos inspektavimo ataskaitos, užpildytos pagal šio reglamento XII priedą, kopiją. Komisija per 15 darbo dienų nuo inspektavimo pabaigos tą ataskaitą persiunčia SPRFMO sekretoriatui.

6.   Jei inspektavimo ataskaitos neįmanoma perduoti Komisijai, kad ši per 15 darbo dienų ją perduotų SPRFMO sekretoriatui, uosto valstybė narė per pakankamai trumpą laikotarpį pateikia Komisijai vėlavimo priežastis ir nurodo, kada ataskaita bus pateikta, kad Komisija per 15 darbo dienų galėtų informuoti SPRFMO sekretoriatą.

35 straipsnis

Procedūra, taikoma tuo atveju, kai atliekant inspektavimą uoste gaunama įrodymų apie SPRFMO išsaugojimo ir valdymo priemonių pažeidimus

1.   Jeigu atliekant inspektavimą surinkta informacija rodo, kad trečiosios valstybės žvejybos laivas pažeidė SPRFMO išsaugojimo ir valdymo priemones, taikomas šis straipsnis kartu su Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 11 straipsniu.

2.   Uosto valstybės narės kompetentingos institucijos kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per penkias darbo dienas persiunčia Komisijai inspektavimo ataskaitos kopiją. Komisija nedelsdama perduoda tą ataskaitą SPRFMO sekretoriatui ir susitariančiosios šalies arba bendradarbiaujančiosios šalies, su kurios vėliava plaukioja laivas, kontaktiniam centrui.

3.   Uosto valstybės narės nedelsdamos praneša apie veiksmus, kurių buvo imtasi pažeidimų atveju, susitariančiosios šalies ar bendradarbiaujančiosios šalies, su kurios vėliava plaukioja laivas, kompetentingai institucijai ir Komisijai, o ši tą informaciją perduoda SPRFMO sekretoriatui.

VI SKYRIUS

Vykdymo užtikrinimas

36 straipsnis

Įtariami SPRFMO išsaugojimo ir valdymo priemonių pažeidimai, apie kuriuos praneša valstybės narės

Valstybės narės likus ne mažiau kaip 145 dienoms iki SPRFMO komisijos metinio posėdžio pateikia Komisijai visą dokumentais pagrįstą informaciją, iš kurios galima spręsti apie galimus atvejus, kai žvejybos laivai SPRFMO konvencijos rajone per pastaruosius dvejus metus nesilaikė SPRFMO išsaugojimo ir valdymo priemonių. Komisija tą informaciją išnagrinėja ir, kai tikslinga, ją persiunčia SPRFMO sekretoriatui likus ne mažiau kaip 120 dienų iki metinio posėdžio dienos.

37 straipsnis

Sąjungos žvejybos laivo įtraukimas į NNN žvejybą vykdančių laivų SPRFMO sąrašo projektą

1.   Jei Komisija iš SPRFMO sekretoriato gauna oficialų pranešimą apie Sąjungos žvejybos laivo įtraukimą į NNN žvejybą vykdančių laivų SPRFMO sąrašo projektą, ji perduoda šį pranešimą, įskaitant SPRFMO sekretoriato pateiktus tai patvirtinančius įrodymus ir visą kitą dokumentais pagrįstą informaciją, vėliavos valstybei narei, kad ši pateiktų pastabas likus ne mažiau kaip 45 dienoms iki SPRFMO komisijos metinio posėdžio. Komisija tą informaciją išnagrinėja ir persiunčia SPRFMO sekretoriatui likus ne mažiau kaip 30 dienų iki metinio posėdžio dienos.

2.   Kai tik gauna Komisijos pranešimą, vėliavos valstybės narės institucijos praneša laivo savininkui apie žvejybos laivo įtraukimą į NNN žvejybą vykdančių laivų SPRFMO sąrašo projektą ir galimas įtraukimo į SPRFMO patvirtintą NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą pasekmes.

38 straipsnis

Į NNN žvejybą vykdančių laivų SPRFMO sąrašą įtrauktiems žvejybos laivams taikomos priemonės

1.   SPRFMO patvirtinus NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą, Komisija paprašo vėliavos valstybės narės pranešti NNN žvejybą vykdančių laivų sąraše esančių žvejybos laivų savininkams apie tai, kad jų laivai įtraukti į NNN žvejybą vykdančių laivų SPRFMO sąrašą, ir apie tokio įtraukimo pasekmes.

2.   Valstybė narė, gavusi informacijos apie žvejybos laivo, įtraukto į NNN žvejybą vykdančių laivų SPRFMO sąrašą, pavadinimo arba tarptautinio radijo šaukinio pasikeitimą, kuo greičiau, kai tik įmanoma, perduoda tokią informaciją Komisijai. Komisija nedelsdama tą informaciją persiunčia SPRFMO sekretoriatui.

39 straipsnis

SPRFMO sekretoriato pranešimai apie įtariamus reikalavimų nesilaikymo atvejus

1.   Jei Komisija iš SPRFMO sekretoriato gauna kokios nors informacijos, iš kurios galima įtarti, kad valstybė narė nesilaiko SPRFMO konvencijos ir (arba) SPRFMO išsaugojimo ir valdymo priemonių, Komisija tą informaciją nedelsdama perduoda atitinkamai valstybei narei.

2.   Atitinkama valstybė narė Komisijai likus ne mažiau kaip 45 dienoms iki metinio posėdžio dienos pateikia visų su įtariamais reikalavimų nesilaikymo atvejais susijusių tyrimų rezultatus ir informaciją apie visus veiksmus, susijusius su reikalavimų nesilaikymo problemos sprendimu. Komisija tą informaciją persiunčia SPRFMO sekretoriui likus ne mažiau kaip 30 dienų iki metinio posėdžio dienos.

40 straipsnis

Įtariami SPRFMO išsaugojimo ir valdymo priemonių pažeidimai, apie kuriuos praneša susitariančioji šalis arba bendradarbiaujančioji šalis

1.   Valstybės narės paskiria kontaktinį centrą, kuriam susitariančiosios šalys arba bendradarbiaujančiosios šalys teikia inspektavimo uoste ataskaitas.

2.   Valstybės narės praneša Komisijai apie visus paskirtųjų kontaktinių centrų pakeitimus likus ne mažiau kaip 40 dienų iki pakeitimų įsigaliojimo dienos. Komisija perduoda tą informaciją SPRFMO sekretoriatui likus ne mažiau kaip 30 dienų iki tų pakeitimų įsigaliojimo dienos.

3.   Jeigu valstybės narės paskirtas kontaktinis centras iš susitariančiosios šalies arba bendradarbiaujančiosios šalies gauna inspektavimo ataskaitą, kurioje yra įrodymų, kad su tos valstybės narės vėliava plaukiojantis žvejybos laivas pažeidė SPRFMO priimtas išsaugojimo ir valdymo priemones, vėliavos valstybė narė nedelsdama ištiria įtariamą pažeidimą ir praneša Komisijai apie tyrimo padėtį ir apie visus įgyvendintus reikalavimų vykdymo užtikrinimo veiksmus, kad Komisija galėtų apie tai informuoti SPRFMO sekretoriatą per tris mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos. Jei valstybė narė tyrimo padėties ataskaitos negali Komisijai pateikti per tris mėnesius nuo inspektavimo ataskaitos gavimo dienos, ji per tris mėnesius pateikia Komisijai vėlavimo priežastis ir nurodo datą, kada tyrimo padėties ataskaita bus pateikta. Komisija informaciją apie tyrimo padėtį arba vėlavimą perduoda SPRFMO sekretoriatui.

41 straipsnis

Palydovinio sekimo įtaiso techninis gedimas

1.   Palydovinio sekimo įtaiso techninio gedimo atveju Sąjungos žvejybos laivai valstybės narės, su kurios vėliava jie plaukioja, žvejybos stebėjimo centrui atitinkamomis ryšio priemonėmis kas keturias valandas pateikia šiuos duomenis:

2.   Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, kai palydovinio sekimo įtaiso techninis gedimas nepašalinamas per 60 dienų nuo 1 dalyje nurodytos duomenų teikimo pareigos atsiradimo dienos, su jų vėliava plaukiojantys žvejybos laivai nedelsdami nutrauktų žvejybą, ištrauktų visus žvejybos įrankius ir grįžtų į uostą taisyti palydovinio sekimo įtaiso.

3.   Šio straipsnio 1 ir 2 dalys papildo Reglamento (ES) Nr. 404/2011 25 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

42 straipsnis

Konfidencialumas

Duomenys, kurie yra renkami ir kuriais yra keičiamasi pagal šį reglamentą, tvarkomi laikantis Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 112 ir 113 straipsniuose nustatytų konfidencialumo taisyklių.

43 straipsnis

Dalinių pakeitimų priėmimo tvarka

Siekiant į Sąjungos teisę perkelti SPRFMO išsaugojimo ir valdymo priemonių dalinius pakeitimus, Komisijai pagal 44 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami:

44 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   43 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2018 m. liepos 19 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 43 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 43 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

45 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 47 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

46 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(1)  OL C 288, 2017 8 31, p. 129.

(2)  2018 m. gegužės 29 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2018 m. birželio 18 d. Tarybos sprendimas.

(3)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(4)  1998 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimas 98/392/EB dėl Europos bendrijos 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir 1994 m. liepos 28 d. Susitarimo, susijusio su jos XI dalies įgyvendinimu, patvirtinimo (OL L 179, 1998 6 23, p. 1).

(5)  2011 m. spalio 3 d. Tarybos sprendimas 2012/130/ES dėl Konvencijos dėl pietų Ramiojo vandenyno atviros jūros žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo patvirtinimo Europos Sąjungos vardu (OL L 67, 2012 3 6, p. 1).

(6)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(7)  2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(8)  2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės (OL L 112, 2011 4 30, p. 1).

(9)  2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

(10)  2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL L 347, 2017 12 28, p. 81).

X PRIEDAS

Stebėtojų renkami duomenys

Per kiekvieną stebimą reisą informacija apie laivą ir stebėtoją registruojama tik vieną kartą ir pateikiama laivo duomenis susiejant su duomenimis, kurių reikalaujama pagal A, B, C ir D skirsnius.

A.   Laivo ir stebėtojo duomenys, renkami per kiekvieną stebimą reisą

1.   Per kiekvieną stebimą reisą renkami šie laivo duomenys:

a)	esamoji laivo vėliavos valstybė;

b)	laivo pavadinimas;

c)	laivo kapitono vardas, pavardė;

d)	žvejybos operacijų valdytojo vardas, pavardė;

e)	registracijos numeris;

f)	tarptautinis radijo šaukinys (jei yra);

g)	„Lloyd's“ numeris/IMO numeris (jei priskirtas);

h)	ankstesni laivo pavadinimai (jei žinoma);

i)	registracijos uostas;

j)	ankstesnė vėliavos valstybė (jei buvo);

k)	laivo tipas (nurodomi atitinkami ISSCFV kodai);

l)	žvejybos metodo (-ų) tipas (-ai) (nurodomas (-i) atitinkamas (-i) ISSCFG kodai);

m)	ilgis (m);

n)	ilgio tipas, pvz., LOA, LBP;

o)	didžiausias plotis (m);

p)	bendroji talpa (GT) (pageidaujamas talpos matas);

q)	bendroji registrinė talpa (GRT) (nurodoma, jei GT nežinoma, arba kaip papildomas talpos matas);

r)	pagrindinio (-ių) variklio (-ių) galia (kilovatais);

s)	triumo talpa (kubiniais metrais);

t)

laive esančios įrangos, kuri gali turėti įtakos žvejybos galios faktoriams (navigacijos įranga, radarai, sonarų sistemos, oro sąlygų duomenų faksas arba oro sąlygų duomenų palydovinio ryšio imtuvas, jūros paviršiaus temperatūros grafinio vaizdo imtuvas, doplerinis hidrometrinis suktukas, radiopelengatorius), sąrašas (jei taikytina);

u)	bendras įgulos narių skaičius (visi darbuotojai, išskyrus stebėtojus).

2.   Per kiekvieną stebimą reisą renkami šie stebėtojo duomenys:

a)	stebėtojo vardas, pavardė;

b)	stebėtojo organizacija;

c)	stebėtojo įlaipinimo data (UTC);

d)	įlaipinimo uostas;

e)	stebėtojo išlaipinimo data (UTC);

f)	išlaipinimo uostas.

B.   Lamikio ir pastangų duomenys, renkami vykdant žvejybos tralais veiklą

1.   Visų stebimų tralo vilkimo operacijų duomenys turi būti nesuvestiniai (pateikiami apie kiekvieną atskirą tralo vilkimo operaciją).

2.   Renkami šie kiekvieno stebimo tralo vilkimo operacijos duomenys:

a)	vilkimo pradžios data ir laikas (žvejybos šiuo įrankiu pradžios laikas (UTC));

b)	vilkimo pabaigos data ir laikas (tralo ištraukimo pradžios laikas (UTC));

c)	geografinė padėtis vilkimo pradžioje (platuma/ilguma, 1 minutės tikslumu, dešimtaine forma);

d)	geografinė padėtis vilkimo pabaigoje (platuma/ilguma, 1 minutės tikslumu, dešimtaine forma);

e)	numatytos tikslinės rūšys (nurodomi FAO rūšių kodai);

f)	tralo tipas – dugninis ar vidutinio gylio (nurodomas atitinkamas dugninio ar vidutinio gylio tralo kodas pagal ISCCFG žvejybos įrankių standartus);

g)	tralo tipas – viengubas (S), dvigubas (D) ar trigubas (T);

h)	tinklo angos aukštis;

i)	tinklo angos plotis;

j)	tralo maišo tinklo akių dydis (ištemptos akies, mm) ir tipas (rombinės, kvadratinės, kt.);

k)	įrankio (gruntlynio) panardinimo gylis žvejybos pradžioje;

l)	gylis iki dugno (jūros dugno) žvejybos pradžioje;

m)	apytikriai įvertintas laive laikomo visų rūšių laimikio gyvasis svoris (vieno kg tikslumu) pagal rūšis (nurodomi FAO rūšių kodai);

n)	ar sugauta jūrų žinduolių, paukščių, roplių ar kitų globotinų rūšių gyvūnų? (taip/ne/nežinoma); jei sugauta, užregistruojamas visų jūrų žinduolių, paukščių, roplių ir kitų globotinų rūšių gyvūnų skaičius pagal rūšis;

o)	ar trale aptikta dugno medžiagų? (taip/ne/nežinoma); jei aptikta, užregistruojami į tralo laimikį patekę jautrių dugno rūšių, visų pirma pažeidžiamų arba buveines formuojančių rūšių, organizmai – pintys, jūrų plunksnos, koralai;

p)	apytikriai įvertintas į jūrą išmestų pagal m, n arba o punktą neužregistruotų likusių jūrų išteklių kiekis (svoris arba tūris), išskaidant iki mažiausio žinomo taksono;

q)

taikytos priegaudos mažinimo priemonės: i) ar naudoti paukščių baidymo lynai? (nenaudoti/įrangos kodai, nurodyti L skirsnyje); ii) ar naudotos paukščių baidymo uždangos? (nenaudotos/įrangos kodai, nurodyti N skirsnyje); iii) laive taikoma atliekų/išmetamų žuvų išmetimo į jūrą tvarka (nurodomi visi tinkami variantai: neišmetama užmetant ir ištraukiant žvejybos įrankius/išleidžiamos tik nuotekos/atliekos kaupiamos dvi arba daugiau valandų/kita/netaikoma); iv) ar naudotos kitos jūrų žinduolių, paukščių, roplių ir kitų globotinų rūšių gyvūnų priegaudos mažinimo priemonės? (taip/ne); jei naudotos, aprašykite tas priemones.

C.   Laimikio ir pastangų duomenys, renkami vykdant žvejybos gaubiamaisiais tinklais veiklą

1.   Visų stebimų gaubiamojo tinklo užmetimo operacijų duomenys turi būti nesuvestiniai (pateikiami apie kiekvieną atskirą užmetimo operaciją).

2.   Renkami šie kiekvieno stebimo gaubiamojo tinklo užmetimo operacijos duomenys:

a)	bendras nuo paskutinio užmetimo iki šio užmetimo praėjęs žuvų paieškos laikas;

b)	užmetimo pradžios data ir laikas (žvejybos šiuo įrankiu pradžios laikas (UTC));

c)	užmetimo pabaigos data ir laikas (įrankio ištraukimo pradžios laikas (UTC));

d)	geografinė padėtis užmetimo pradžioje (platuma/ilguma, 1 minutės tikslumu, dešimtaine forma);

e)	tinklo ilgis (m);

f)	tinklo aukštis (m);

g)	tinklo akių dydis (ištemptos akies, mm) ir tipas (rombinės, kvadratinės, kt.);

h)	numatytos tikslinės rūšys (nurodomi FAO rūšių kodai);

i)	apytikriai įvertintas laive laikomo visų rūšių laimikio gyvasis svoris (vieno kg tikslumu) pagal rūšis (nurodomi FAO rūšių kodai);

j)	ar sugauta jūrų žinduolių, paukščių, roplių ar kitų globotinų rūšių gyvūnų? (taip/ne/nežinoma); jei sugauta, užregistruojamas visų jūrų žinduolių, paukščių, roplių ir kitų globotinų rūšių gyvūnų skaičius pagal rūšis;

k)	ar tinkle aptikta dugno medžiagų? (taip/ne/nežinoma); jei aptikta, užregistruojami į laimikį patekę jautrių dugno rūšių, visų pirma pažeidžiamų arba buveines formuojančių rūšių, organizmai – pintys, jūrų plunksnos, koralai;

l)	apytikriai įvertintas į jūrą išmestų pagal i, j arba k punktą neužregistruotų likusių jūrų išteklių kiekis (svoris arba tūris), išskaidant iki mažiausio žinomo taksono;

m)	užregistruojamos ir aprašomos taikytos priegaudos mažinimo priemonės.

D.   Laimikio ir pastangų duomenys, renkami vykdant žvejybos dugninėmis ūdomis veiklą

1.   Visų stebimų dugninės ūdos užmetimo operacijų duomenys turi būti nesuvestiniai (pateikiami apie kiekvieną atskirą užmetimo operaciją).

2.   Renkami šie kiekvieno stebimo užmetimo operacijos duomenys:

a)	užmetimo pradžios data ir laikas (UTC formatu);

b)	užmetimo pabaigos data ir laikas (UTC formatu);

c)	geografinė padėtis užmetimo pradžioje (platuma/ilguma, 1 minutės tikslumu, dešimtaine forma);

d)	geografinė padėtis užmetimo pabaigoje (platuma/ilguma, 1 minutės tikslumu, dešimtaine forma);

e)	numatytos tikslinės rūšys (nurodomi FAO rūšių kodai);

f)	užmestos ūdos bendras ilgis (km);

g)	užmestos ūdos kabliukų skaičius;

h)	gylis iki dugno (jūros dugno) užmetimo pradžioje;

i)	ištraukiant ūdą faktiškai stebimų kabliukų skaičius (įskaitant tuos, už kurių užsikabino jūrų žinduoliai, paukščiai, ropliai ar kitų globotinų rūšių gyvūnai);

j)	apytikriai įvertintas laive laikomo visų rūšių laimikio gyvasis svoris (vieno kg tikslumu) pagal rūšis (nurodomi FAO rūšių kodai);

k)	ar sugauta jūrų žinduolių, paukščių, roplių ar kitų globotinų rūšių gyvūnų? (taip/ne/nežinoma); jei sugauta, užregistruojamas visų jūrų žinduolių, paukščių, roplių ir kitų globotinų rūšių gyvūnų skaičius pagal rūšis;

l)	ar laimikyje aptikta dugno medžiagų? (taip/ne/nežinoma); jei aptikta, užregistruojami į laimikį patekę jautrių dugno rūšių, visų pirma pažeidžiamų arba buveines formuojančių rūšių, organizmai – pintys, jūrų plunksnos, koralai;

m)	apytikriai įvertintas į jūrą išmestų pagal j, k arba l punktą neužregistruotų likusių jūrų išteklių kiekis (svoris arba tūris), išskaidant iki mažiausio žinomo taksono;

n)

taikytos priegaudos mažinimo priemonės: i) ar naudoti paukščių baidymo lynai? (nenaudoti/įrangos kodai, nurodyti L skirsnyje); ii) ar ūda užmesta tik tarp jūrinio saulėlydžio ir jūrinio saulėtekio? (taip/ne); iii) kokio tipo žvejybos įrankis naudotas? (išorinių gramzdiklių sistema/vidinių gramzdiklių sistema/ūda su pridėtiniu laikančiuoju lynu/kita); iv) jei naudojama išorinių gramzdiklių sistema, aprašomas grimzdimo ir plūduriavimo režimas (naudojant M skirsnyje pateiktą formą); v) jei naudojama vidinių gramzdiklių sistema, nurodomas lyno šerdies svoris (gramais vienam metrui); vi) jei naudojama ūda su pridėtiniu laikančiuoju lynu, nurodoma, ar naudotas jūrų žinduolių ir paukščių baidymo tinklinis įtaisas (cachalotera); (taip/ne); vii) jei naudotos kitos priemonės, jos aprašomos;

o)	naudotos priegaudos ištraukiant įrankį mažinimo priemonės (paukščių baidymo uždanga/kita/nenaudota): jei naudotos kitos priemonės, jos aprašomos;

p)	naudoto jauko tipas (žuvys/kalmarai/mišrus; gyvas/negyvas/mišrus; užšaldytas/atitirpintas/mišrus);

q)	bet kokios biologinės medžiagos išmetimo užmetant ir ištraukiant ūdą aprašymas (išmesti numatyta biologinė medžiaga dvi ar daugiau valandų nekaupiama/kaupiama dvi ar daugiau valandų/netaikoma jokia tvarka/nežinoma);

r)	ar naudotos kitos jūrų žinduolių, paukščių, roplių ir kitų globotinų rūšių gyvūnų priegaudos mažinimo priemonės? (taip/ne); jei naudotos, aprašykite tas priemones.

E.   Renkami žuvų ilgio pasikartojimo dažnumo duomenys

Reprezentatyvūs žuvų ilgio pasikartojimo dažnumo duomenys turi būti atsitiktine tvarka renkami apie tikslines rūšis ir, jei pakanka laiko, apie pagrindines gyvūnų, sužvejojamų kaip priegauda, rūšis. Renkami ir registruojami žuvų ilgio duomenys turi būti kuo tikslesni atsižvelgiant į rūšį (cm arba mm, atitinkamo vieneto arba artimiausio smulkesnio vieneto tikslumu), taip pat turi būti registruojamas ir naudojamo matmens tipas (bendras ilgis, ilgis nuo žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo, standartinis ilgis). Jei įmanoma, turi būti registruojamas arba apytikriai nustatomas (nustatymo metodas registruojamas) žuvų ilgio pasikartojimo dažnumo nustatymo ėminių bendras svoris, o iš stebėtojų gali būti reikalaujama taip pat nustatyti matuojamų žuvų lytį, kad žuvų ilgio pasikartojimo dažnumo duomenis būtų galima išskaidyti pagal lytį.

1.   Verslinės žvejybos duomenų rinkimo protokolas

a)

Rombinėms rajožuvėms, rajoms ir rykliams nepriklausančių rūšių žuvys: i) jei atitinkamos rūšies žuvų didžiausias ilgis nuo žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo viršija 40 cm, šis ilgis turi būti matuojamas centimetro tikslumu; ii) jei atitinkamos rūšies žuvų didžiausias ilgis nuo žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo neviršija 40 cm, šis ilgis turi būti matuojamas milimetro tikslumu;

b)	rombinės rajožuvės ir rajos: turi būti matuojamas didžiausias atstumas tarp krūtinės pelekų šoninių galų;

c)	rykliai: tinkamas ilgio matavimo būdas turi būti parinktas atskirai kiekvienai rūšiai (žr. FAO techninę ataskaitą Nr. 474 dėl ryklių matavimo). Jei atskiras matavimo būdas neparinktas, turi būti matuojamas bendras ilgis.

2.   Mokslinių duomenų rinkimo protokolas

Renkant žuvų rūšių mokslinius duomenis žuvų ilgiui matuoti gali prireikti naudoti smulkesnius matavimo vienetus nei nurodyta E skirsnio 1 punkte.

F.   Biologinių duomenų rinkimas

1.   Turi būti renkami šie biologiniai pagrindinių tikslinių rūšių ir, jei pakanka laiko, kitų pagrindinių žuvų, sužvejojamų kai priegauda ir patenkančių į laimikį, rūšių reprezentatyviųjų ėminių duomenys:

a)

rūšis;

b)	ilgis (mm arba cm); nurodoma, koks ilgio matavimo tipas naudotas. Matavimo tikslumas ir tipas turi būti parenkami kiekvienai rūšiai atskirai, laikantis E skirsnio nuostatų;

c)	lytis (vyriškoji, moteriškoji, nesubrendusi žuvis, be lyties požymių);

d)	brandos etapas.

2.   Stebėtojai turi imti audinių, kaulinių vidinės ausies dalių ir (arba) skrandžių ėminius pagal iš anksto nustatytas SPRFMO Mokslo komiteto ar nacionalinės mokslinių tyrimų institucijos įgyvendinamas specialias mokslinių tyrimų programas.

3.   Stebėtojai atitinkamais atvejais turi gauti nurodymus ir rašytinius žuvų ilgio pasikartojimo dažnumo duomenų ir biologinių duomenų rinkimo protokolus, jiems taip pat turi būti nurodyti kiekvienam stebimam reisui nustatyti minėto duomenų rinkimo prioritetai.

G.   Duomenys, renkami apie atsitiktinai sugautus jūrų paukščius, žinduolius, vėžlius ir kitų globotinų rūšių gyvūnus

1.   Apie visus jūrų paukščius, žinduolius, roplius (vėžlius) ir kitų globotinų rūšių gyvūnus, sugautus per žvejybos operacijas, renkami šie duomenys:

a)	rūšis (kiek įmanoma, nustatyta taksonomiškai, o jei nustatyti sudėtinga, pridedamos nuotraukos) ir dydis;

b)	kiekvienos rūšies gyvūnų, sugautų per vieną žvejybos įrankio vilkimo ar užmetimo operaciją, skaičius;

c)	kaip priegauda sugauto (-ų) gyvūno (-ų) tolesnis likimas (paliktas laive arba paleistas/išmestas į jūrą);

d)	jei paleistas, kokios būklės buvo paleidžiamas (aktyvus, gyvas, nereaguojantis, negyvas);

e)

jei negyvas, pagal iš anksto nustatytus duomenų rinkimo protokolus surenkama atitinkama informacija arba ėminiai, padėsiantys identifikuoti gyvūną krante. Jei to padaryti neįmanoma, iš stebėtojų gali būti reikalaujama surinkti identifikuoti gyvūną padedančių dalių ėminius, kaip nurodyta biologinių duomenų rinkimo protokoluose;

f)	susidūrimo su gyvūnu būdas (užsikabino už kabliuko/įsipainiojo į lyną/gavo smūgį tinklo traukimo lynu/buvo sugautas tinklu/kitas būdas); jei susidūrimas įvyko kitu būdu, jis aprašomas.

2.   Taksonų, kuriems priskiriamų gyvūnų lytį įmanoma nustatyti pagal išorinius požymius, pvz., irklakojų, mažų bangininių ar Elasmobranchii rūšių ir kitų globotinų rūšių gyvūnų, atveju registruojama kiekvieno egzemplioriaus lytis.

3.   Ar būta priegaudą sąlygoti galėjusių aplinkybių arba veiksmų (pvz., paukščių baidymo lyno susipainiojimo, didelio jauko kiekio pametimo jūroje)?

H.   Žvejybos sąveikos su pažeidžiamomis jūrų ekosistemomis nustatymas

Apie visus per kiekvieną stebimą tralo naudojimo operaciją sugautus jautrių dugno rūšių, visų pirma pažeidžiamų arba buveines formuojančių rūšių, organizmus – pintis, jūrų plunksnas, koralus, renkami šie duomenys:

a)	rūšis (kiek įmanoma, nustatyta taksonomiškai, o jei nustatyti sudėtinga, pridedama nuotrauka);

b)	apytikriai įvertintas velkant tralą sugautų kiekvienos išvardytos rūšies dugno organizmų kiekis (svoris (kg) arba tūris (m3));

c)	apytikriai įvertintas bendras velkant tralą sugautų visų bestuburių dugno organizmų kiekis (svoris (kg) arba tūris (m3));

d)	jei įmanoma, visų pirma turi būti surinkti ir tinkamai išsaugoti visi identifikavimo gairėse nenurodytų naujų arba retų dugno rūšių ėminiai, kad organizmus būtų galima identifikuoti krante.

I.   Duomenys, renkami apie visus atgautus įsagus

Apie visus atgautus žuvų, jūrų paukščių, žinduolių arba roplių įsagus (jei gyvūnas negyvas, paliktas laive arba gyvas) renkami šie duomenys:

a)	stebėtojo pavardė;

b)	laivo pavadinimas;

c)	laivo šaukinys;

d)	laivo vėliavos valstybė;

e)	visi įsagai renkami, ant jų nurodoma toliau išvardyta informacija ir jie saugomi, kol bus grąžinti ženklinimo įsagais įstaigai;

f)	gyvūno, kurio įsagas atgautas, rūšis;

g)	įsago spalva ir tipas (spagetis, duomenų archyvavimo įsagas);

h)

įsago numeris (jei prie žuvies buvo pritvirtinti keli įsagai, nurodomi visų jų numeriai. Jei užregistruojamas tik vienas įsagas, turi būti pateikiamas pranešimas, kuriame nurodoma, ar trūksta kito įsago). Jei gyvūnas gyvas ir ketinama jį paleisti, įsago informacija turi būti surenkama pagal iš anksto nustatytus duomenų rinkimo protokolus;

i)	sugavimo data ir laikas (UTC);

j)	sugavimo geografinė padėtis (platuma/ilguma, 1 minutės tikslumu);

k)	gyvūno ilgis/dydis (cm arba mm); nurodoma, koks dydis matuotas (bendras ilgis, ilgis nuo žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo, kt.). Ilgio duomenys turi būti renkami pagal E skirsnyje apibrėžtus kriterijus;

l)	lytis (F – moteriškosios lyties, M – vyriškosios lyties, I – nenustatyta; D – netirta);

m)	nurodoma, ar įsagai rasti stebimos žvejybos laikotarpiu (taip/ne);

n)	su atlygiu susijusi informacija (pvz., vardas, pavardė ir adresas, kuriuo siųsti atlygį).

(Pripažįstama, kad kai kurie šiame skirsnyje nurodyti duomenys dubliuojasi su duomenimis, jau nurodytais prie kitų informacijos kategorijų. Tai būtina, nes atgauto įsago informacija gali būti siunčiama atskirai nuo kitų stebėtojo renkamų duomenų).

J.   Hierarchinė stebėtojų vykdomo duomenų rinkimo tvarka

1.   Pripažįstant, kad stebėtojams gali nepavykti per kiekvieną reisą surinkti visų šiuose standartuose nurodytų duomenų, taikoma prioritetinė stebėtojų vykdomo duomenų rinkimo tvarka. Pagal konkrečios mokslinių tyrimų programos reikalavimus konkrečiam reisui arba konkrečiai programai gali būti nustatyti stebėtojų užduočių prioritetai, kurių stebėtojai turi laikytis.

2.   Jei konkrečiam reisui arba konkrečiai programai prioritetai nenustatyti, stebėtojai turi laikytis šių bendrųjų prioritetų:

a)	informacija apie žvejybos operaciją: visa informacija apie laivą ir žvejybos įrankio vilkimą/žvejybos įrankio užmetimą/pastangas;

b)

duomenų apie laimikį teikimas: i) registruojamas laikas, laimikio ėminių svorio ir viso laimikio arba pastangų (pvz., kabliukų skaičiaus) santykis ir bendri sužvejotų kiekvienos rūšies individų kiekiai; ii) identifikuojami jūrų paukščiai, žinduoliai, ropliai (vėžliai), jautrių dugno rūšių ir pažeidžiamų rūšių organizmai ir nurodomas jų skaičius; iii) registruojamas laive paliktų arba į jūrą išmestų kiekvienos rūšies gyvūnų skaičius arba bendras svoris; iv) jei pasitaiko žalos atvejų, jie registruojami;

c)

biologinių duomenų rinkimas: i) tikrinimas, ar nėra įsagų; ii) tikslinių rūšių žuvų ilgio pasikartojimo dažnumo duomenys; iii) tikslinių rūšių žuvų pagrindiniai biologiniai duomenys (lytis, branda); iv) pagrindinių kaip priegauda sužvejojamų rūšių žuvų ilgio pasikartojimo dažnumo duomenys; v) tikslinių rūšių kaulinės vidinės ausies dalys (ir skrandžio ėminiai, jei imami); vi) kaip priegauda sužvejojamų rūšių žuvų pagrindiniai biologiniai duomenys; vii) kaip priegauda sužvejojamų rūšių biologiniai ėminiai (jei imami); viii) daromos nuotraukos;

d)

duomenų apie laimikį teikimo ir biologinių duomenų rinkimo procedūroms turi būti taikoma tokia rūšių grupių prioritetinė tvarka: Rūšis Prioritetinis eiliškumas (1 – svarbiausias) Pagrindinės tikslinės rūšys (pvz., stauridės pelaginių žuvų žvejybos atveju arba islandiniai pjūklapilviai beriksai demersinių rūšių žuvų žvejybos atveju) 1 Jūrų paukščiai, žinduoliai, ropliai (vėžliai) arba kitų globotinų rūšių gyvūnai 2 Kitų rūšių, kurios paprastai priklauso penkioms svarbiausioms žvejojamoms rūšims, žuvys (pvz., australinės skumbrės pelaginių žuvų žvejybos atveju arba gumburiuotosios saulažuvės ir paprastieji beriksai demersinių žuvų žvejybos atveju) 3 Visų kitų rūšių gyvūnai 4 Stebėjimo pastangų paskirstymas šiai veiklai priklauso nuo operacijos ir žvejybos įrankio užmetimo tipo. Su nestebimais kiekiais susijusių poėminių apimtis (pvz., patikrintų kabliukų skaičius laimikio sudėtį pagal rūšis lyginant su užmestų kabliukų skaičiumi) turi būti aiškiai registruojama laikantis valstybės narės stebėtojų programų.

K.   Kodų naudojimo registruojant stebėtojų renkamus duomenis nurodymai

1.   Jei prie konkrečių tipų duomenų nenurodyta kitaip, stebėtojų surinkti duomenys teikiami pagal šiame skirsnyje pateiktus kodų naudojimo nurodymus.

2.   Laikas nurodomas pagal suderintąjį pasaulinį laiką (UTC).

3.   Geografinė padėtis nurodoma laipsniais dešimtaine forma.

4.   Naudojamos šios kodų sistemos:

a)	rūšys nurodomos FAO triraidžiais rūšių kodais;

b)	žvejybos metodai nurodomi Tarptautinės standartinės žvejybos įrankių klasifikacijos (1980 m. liepos 29 d. ISSCFG) kodais;

c)	žvejybos laivų tipai nurodomi Tarptautinės standartinės žvejybos laivų klasifikacijos (ISSCFV) kodais.

5.   Turi būti naudojami metriniai matavimo vienetai, konkrečiai:

a)	laimikio svoriui nurodyti – kilogramai;

b)	aukščiui, pločiui, gyliui, didžiausiam pločiui ir ilgiui – metrai;

c)	tūriui – kubiniai metrai;

d)	variklio galiai – kilovatai.

L.   Paukščių baidymo lyno aprašymo forma

Bendras paukščių baidymo lyno aprašymas:

Reiso numeris

Paukščių baidymo lynų vieta

Paukščių baidymo lyno įrangos kodas

Atstumas tarp baidjuosčių (m)

Baidjuosčių skaičius (pvz., šiame paveiksle – 7)

Maks / min baidjuostės ilgis (m)

Paukščių baidymo lyno konstrukcija: (šiame pav. porinis)

Paukščių baidymo lyno medžiaga

Pritvirtinimo aukštis virš vandens (m)

Pagrindinio lyno ilgis (m)

Velkamas objektas

Baidjuosčių spalva

Baidjuosčių medžiaga

Paukščių baidymo lyno ilgis ore (m)

Papildomos pastabos

PAUKŠČIŲ BAIDYMO LYNO KODAI/SĄRAŠO VARIANTAI
Vieta	Konstrukcija	Velkamas objektas	Medžiaga	Spalva
Kairysis bortas	Viengubas	F – apverstas piltuvas/plastikinis kūgis	T – plastikinis vamzdis	P – rausva
Dešinysis bortas	Porinis	L – storo lyno atkarpos ilgis	S – plastikinė juosta	R – raudona
Laivagalis		K – storo lyno mazgas arba kilpa	O – kita	C – oranžinė
		B – plūduras		Y – geltona
		N – tinklu apgaubtas plūduras		G – žalia
		S – maišas arba krepšys		B – mėlyna
		W – gramzdiklis		W – ruda
		Z – nevelkamas joks objektas		F – išblukusi spalva (bet kuri spalva)
		O – kita		O – kita

Įrašomų duomenų lentelė
Reiso numeris	Atstumas tarp baidjuosčių
Paukščių baidymo lyno įrangos kodas	Baidjuosčių ilgis (min.)
Paukščių baidymo lyno padėtis	Baidjuosčių ilgis (maks.)
Pagrindinio lyno ilgis	Baidjuosčių spalva
Paukščių baidymo lyno ilgis ore	Baidjuosčių medžiaga
Pritvirtinimo aukštis virš vandens	Baidjuosčių skaičius
Paukščių baidymo lyno medžiaga	Velkamas objektas
Paukščių baidymo lyno konstrukcija	Papildomos pastabos

M.   Išorinių lyno gramzdiklių aprašymo forma

Dugninės ūdos grimzdimo aprašymo forma

Viengubas ar dvigubas lynas?

Papildomos pastabos

Vidutinis plūdžių skersmuo (m)

Atstumas tarp popaviršinės plūdės ir pagrindinio lyno (m)

Tarp paviršinės plūdės ir inkaro esančių kablių skaičius

Vidutinis gramz-diklų svoris (kg)

Atstumas tarp lyno ir gramzdiklio

Tarp popaviršinių plūdžių esantis kabliukų skaičius

Tarp gramzdiklių esantis kabliukų skaičius

Įrašomų duomenų lentelė
Viengubas ar dvigubas lynas?	Tarp paviršinės plūdės ir inkaro esančių kabliukų skaičius
Vidutinis gramzdiklių svoris	Tarp popaviršinių plūdžių esantis kabliukų skaičius
Atstumas tarp poparviršinės plūdės ir pagrindinio lyno	Tarp gramzdiklių esantis kabliukų skaičius
Atstumas tarp lyno ir gramzdiklio	Papildomos pastabos

N.   Paukščių baidymo uždangos aprašymo forma

Paukščių baidymo uždanga. Vaizdas iš viršaus

Šoninė sija

Ar yra jungiamoji uždanga tarp šoninės sijos ir laivagalio sijos?

KAIRYSIS BORTAS

DEŠINYSIS BORTAS

Sijos ilgis

Baidjuosčių skaičius

Aukštis virš vandens

Baidjuosčių spalva

Baidjuosčių medžiaga

Šoninė sija

Atstumas nuo laivagalio

LAIVAGALIS

Laivagalio sija

Laivagalio sija

Ar yra jungiamoji uždanga tarp laivagalio sijų?

Sijos ilgis

Baidjuosčių skaičius

Uždangos ilgis

Aukštis virš vandens

Baidjuosčių skaičius

Baidjuosčių spalva

Uždangos ilgis

Aukštis virš vandens

Baidjuosčių medžiaga

Baidjuosčių skaičius

Baidjuosčių spalva

Aukštis virš vandens

Baidjuosčių medžiaga

Baidjuosčių spalva

Baidjuosčių medžiaga

Įrašomų duomenų lentelė
— Atstumas nuo laivagalio
Šoninė sija	Laivagalio sija
— Sijos ilgis	— Sijos ilgis
— Baidjuosčių skaičius	— Baidjuosčių skaičius
— Vidutinis atstumas tarp baidjuosčių	— Vidutinis atstumas tarp baidjuosčių
— Aukštis virš vandens	— Aukštis virš vandens
— Baidjuosčių spalva	— Baidjuosčių spalva
— Baidjuosčių medžiaga	— Baidjuosčių medžiaga
Šoninė–laivagalio uždanga	Laivagalio uždanga
— Uždangos ilgis	— Uždangos ilgis
— Baidjuosčių skaičius	— Baidjuosčių skaičius
— Vidutinis atstumas tarp baidjuosčių	— Vidutinis atstumas tarp baidjuosčių
— Aukštis virš vandens	— Aukštis virš vandens
— Baidjuosčių spalva	— Baidjuosčių spalva
— Baidjuosčių medžiaga	— Baidjuosčių medžiaga

O.   Per iškrovimą arba laivui esant uoste stebėtojo renkamų duomenų standartas

Valstybės narės tais atvejais, kai su jų vėliava plaukiojantys laivai iškrauna SPRFMO valdomų rūšių neapdorotas žuvis (t. y. neapdorotas žuvis, nuo kurių niekas nepašalinta) ir kai šį iškrovimą stebi stebėtojai, gali rinkti ir teikti toliau nurodytą informaciją.

1.

Per kiekvieną stebimą iškrovimo operaciją renkami šie laivo duomenys: a) esamoji laivo vėliavos valstybė; b) laivo pavadinimas; c) žvejybos laivo registracijos numeris; d) tarptautinis radijo šaukinys (jei yra); e) „Lloyd's“ numeris/IMO numeris (jei priskirtas); f) laivo tipas (nurodomi atitinkami ISSCFV kodai); g) žvejybos metodo (-ų) tipas (-ai) (nurodomas (-i) atitinkamas (-i) ISSCFG kodai).

2.	Per kiekvieną stebimą iškrovimo operaciją renkami šie stebėtojo duomenys: a) stebėtojo vardas, pavardė; b) stebėtojo organizacija; c) iškrovimo šalis (standartinis ISO triraidis šalies kodas); d) iškrovimo uostas/vieta.

3.

Per kiekvieną stebimą iškrovimo operaciją renkami šie duomenys: a) iškrovimo pradžios data ir laikas (UTC formatu); b) pirma reiso diena (jei praktiškai įmanoma); c) paskutinė reiso diena (jei praktiškai įmanoma); d) apytikris žvejybos plotas (platuma/ilguma dešimtaine forma, 1 minutės tikslumu (jei praktiškai įmanoma)); e) pagrindinės tikslinės rūšys (nurodomi FAO rūšių kodai); f) iškraunamų žuvų būklė pagal rūšis (nurodoma FAO rūšių kodais); g) per kiekvieną stebimą iškrovimo operaciją iškrautų žuvų (gyvasis) svoris kilogramais pagal rūšis.

Be to, kai stebint atitinkamų rūšių žuvų iškrovimo operaciją arba laivui esant uoste yra renkami žuvų ilgio pasikartojimo dažnumo duomenys, biologiniai duomenys ir (arba) atgautų įsagų duomenys, laikomasi atitinkamai šio priedo E, F ir I skirsniuose toms rūšims nustatytų standartų.

G skirsnis (atsitiktinai sugauti gyvūnai) ir H skirsnis (pažeidžiamos jūrų ekosistemos) laikomi neaktualiais stebint iškrovimo operacijas. Tačiau, kai taikytina, vis tiek turi būti laikomasi I skirsnyje (atgauti įsagai), J skirsnyje (hierarchinė tvarka) ir K skirsnyje (kodų naudojimo nurodymai) išdėstytų standartų.