19.10.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 282/53

(1)

2010 m. Komisijai buvo pranešta, kad Nyderlandai Mastrichto profesionalų futbolo klubui MVV taikė pagalbos priemonę. 2010 ir 2011 m. Komisija taip pat gavo skundų dėl kitiems Nyderlandų profesionalų futbolo klubams, t. y. Tilburgo Willem II, Hertogenboso FC Den Bosch, Neimegeno NEC ir Eindhoveno PSV taikytų paramos priemonių. 2011 m. rugsėjo 2 d. raštu Nyderlandai pateikė Komisijai išsamią informaciją apie MVV taikytą priemonę.

(2)

2013 m. kovo 6 d. raštu Komisija informavo Nyderlandus apie savo sprendimą dėl MVV, Willem II, FC Den Bosch, NEC ir PSV taikytų priemonių pradėti Sutarties 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

(3)

Komisijos sprendimas inicijuoti procedūrą (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl aptariamų priemonių.

(4)

Nyderlandai pastabas, susijusias su procedūra, taikoma dėl MVV suteiktos priemonės, pateikė 2013 m. gegužės 31 d. ir 2013 m. lapkričio 12 d. raštuose. Nyderlandai 2014 m. kovo 26 d. raštu taip pat atsakė į prašymą pateikti papildomos informacijos. 2014 m. birželio 13 d. Komisijos tarnybos susitiko su Mastrichto savivaldybe. Po šio susitikimo buvo parengtas 2014 m. liepos 30 d. Nyderlandų raštas.

(5)

Komisija pastabų dėl MVV taikytų priemonių iš suinteresuotųjų šalių negavo.

(6)

Priėmus sprendimą pradėti procedūrą ir gavus Nyderlandų sutikimą, pavienių klubų tyrimai buvo atliekami atskirai. MVV tyrimas buvo registruotas bylos numeriu SA.41612.

(7)

Nacionalinė futbolo federacija Koninklijke Nederlandse Voetbal Bond (toliau – KNVB) – tai skėtinė profesionalų ir mėgėjų futbolo varžybų organizacija. Profesionalų futbolas Nyderlanduose yra dviejų lygių sistema. Per 2014–2015 m. sezoną šiai sistemai priklausė 38 klubai, iš kurių 18 žaidė aukščiausiojoje lygoje (eredivisie) ir 20 – žemesnėje lygoje (eerste divisie).

(8)

Klubas Maastrichtse Voetbal Vereniging, nuo 2010–2011 m. vadinamas Maatschappelijke Voetbal Vereniging Maastricht (toliau – MVV), įsteigtas 1908 m. ir savo namų rungtynes žaidžia Mastrichto stadione De Geusselt. 2000 m. MVV iš aukščiausiosios lygos buvo perkeltas į žemesnę lygą. Europos turnyruose MVV nerungtyniauja nuo 1970 m.

(9)

MVV teisinė struktūra – fondas Stichting MVV. Pagal Nyderlandų pateiktą informaciją MVV yra mažoji įmonė (3). Per 2009–2010 m. sezoną šiame klube dirbo 38 darbuotojai, per 2010–2011 m. sezoną – 35 darbuotojai. MVV apyvarta ir balansas per abu sezonus buvo gerokai mažesnis kaip 10 mln. EUR.

(10)

2010 m. pirmąjį ketvirtį Mastrichto savivaldybė (toliau – savivaldybė) sužinojo, kad MVV kilo didelių finansinių sunkumų. MVV skolos išaugo iki 6,5 mln. EUR; iš šios sumos 1,7 mln. EUR sudarė pačios savivaldybės subordinuotoji paskola. 2010 m. balandžio mėn. rėmėjai, bendrovės ir finansuotojai (Initatiefgroup MVV Maastricht) ėmėsi iniciatyvos užkirsti kelią MVV bankrotui. Ši iniciatyva apėmė verslo planą, kaip pagerinti MVV finansinę situaciją ir paversti MVV perspektyviu profesionalų futbolo klubu. Savivaldybė laikėsi šio plano. 2010 m. gegužės mėn. savivaldybė atsisakė savo 1,7 mln. EUR reikalavimo ir šis jos veiksmas buvo susitarimo su kreditoriais dalis, tačiau ne oficialios mokėjimų sustabdymo procedūros dalis. Įvykdžiusi su ilgalaike nuoma susijusį 1,85 mln. EUR sandorį, savivaldybė taip pat nusipirko stadioną ir treniruočių kompleksą; jį naudojo tik MVV, tačiau jis nuosavybės teise priklausė trečiajai šaliai (fondui Stichting Stadion Geusselt). Ši kaina buvo pagrįsta išorės vertinimo ataskaita.

(11)

Nyderlandai pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį Komisijai nepranešė apie ketinimą atsisakyti savo 1,7 mln. EUR reikalavimo MVV ir pirkti futbolo stadioną bei treniruočių kompleksą už 1,85 mln. EUR.

(12)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija padarė pirminę išvadą, kad savivaldybė naudodama valstybės išteklius užtikrino futbolo klubui MVV atrankųjį pranašumą, taigi suteikė jam pagalbą. Komisija laikėsi nuomonės, kad dėl abiejų priemonių buvo nuspręsta kartu ir jos yra glaudžiai susijusios. Komisija taip pat pareiškė mananti, kad pagalbos priemonės, taikomos profesionalų futbolo klubams, gali iškraipyti konkurenciją ir paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje. Remdamasi turima informacija Komisija negalėjo padaryti išvados dėl savivaldybės atlikto atleidimo nuo skolos ir nustatyti, ar šis savivaldybės veiksmas atitiko įprastą rinkos ekonomikos kreditoriaus veiklą. Komisija dėl stadiono ir treniruočių komplekso pirkimo iš trečiosios šalies negalėjo prieiti prie išvados, ar savivaldybės veiksmai atitiko įprastą rinkos ekonomikos investuotojo veiklą, nes prieš atliekant pirkimą nebuvo parengtas patikimas verslo planas. Galiausiai Komisija paprašė išsamios informacijos apie savivaldybės taryboje padarytus pareiškimus, kad stadiono pirkimo pajamos bus perleistos trečiajai šaliai (fondui Stadium De Geusselt) siekiant apmokėti pirmenybines MVV skolų dalis, pvz., pensijų įmokas ir mokesčius.

(13)

Komisija pabrėžė, kad į keblią finansinę padėtį MVV buvo patekęs jau kelerius metus iki 2010 m. Per 2007–2008 m. sezoną MVV patyrė 0,15 mln. EUR nuostolių, o jo nuosavas kapitalas buvo neigiamas (minus 2,7 mln. EUR). Per 2008–2009 m. sezoną MVV patyrė 1,1 mln. EUR nuostolių, o jo nuosavas kapitalas buvo minus 3,8 mln. EUR. Iki 2010 m. kovo mėn. susidarė papildomų 1,3 mln. EUR nuostolių ir nuosavas kapitalas sumažėjo iki minus 5,17 mln. EUR. 2010 m. balandžio mėn. MVV jau neįstengė mokėti atlyginimų, padengti kitų einamųjų išlaidų ir iš tiesų atsidūrė ties bankroto riba.

(14)

Remdamasi šia informacija sprendime pradėti procedūrą Komisija nurodė, kad tuo metu, kai klubui MVV buvo suteikta pagalba, jam buvo kilę finansinių sunkumų. Siekdama įvertinti pagalbos atitiktį 2004 m. Gairėms dėl valstybės pagalbos, skirtos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (4) (toliau – gairės), Komisija paprašė informacijos apie visų gairėse nustatytų reikalavimų laikymąsi.

(15)

Komisija, be jokios abejonės, negalėjo patikrinti, ar buvo laikomasi gairių 34–37 punktuose nustatytų restruktūrizavimo plano pobūdžio ir vykdymo sąlygų. Komisija taip pat negalėjo patikrinti, ar buvo imtasi gairių 38–42 punktuose apibrėžtų atitinkamų kompensavimo priemonių. Be to, turėjo būti įrodyta, ar pagalba buvo apribota mažiausia būtina suma, ar jos gavėjas pats sumokėjo atitinkamą įnašą į savo restruktūrizavimą ir ar buvo laikytasi principo „tik vieną ir paskutinį kartą“.

(16)

Nyderlandai nesutiko, kad MVV taikytos priemonės buvo valstybės pagalba. Nyderlandų manymu, ties bankroto riba atsidūrusiai bendrovei antraeilį reikalavimą turinti savivaldybė veikė laikydamasi rinkos ekonomikos kreditoriaus principo, kai ji 2010 m. atsisakė savo reikalavimo. Valstybė narė tvirtino, kad kreditoriui vien tik pateikus oficialią paraišką ar prašymą skelbti bankrotą būtų nedelsiant skelbiamas bankrotas. Nyderlandų teigimu, tuo atveju, jeigu MVV būtų bankrutavęs, savivaldybė, ko gero, nebūtų atgavusi jokios savo subordinuotosios paskolos dalies. Reikalavimas buvo antraeilis, taigi – žemesnės kategorijos už maždaug 3 mln. EUR bendrą sumą sudarančius reikalavimus (tiek pirmenybinius (preferente), tiek negarantuotus (concurrente) kitų kreditorių reikalavimus). Nyderlandai teigė, kad todėl nebuvo jokios tikimybės gauti kokią nors kompensaciją už paskolą ir kad net preferente bei concurrente reikalavimų turintys kreditoriai pageidavo savo reikalavimus įtraukti į bendrąjį restruktūrizavimo planą. Kita vertus, jeigu savivaldybė nebūtų atsisakiusi savo reikalavimo 2010 m. gegužės mėn. ir taip būtų paskatinusi pradėti oficialią nemokumo procedūrą, MVV būtų kilusi grėsmė netekti licencijos žaisti profesionalų futbolą pagal KNVB taisykles. Nebūtų buvę galimybės šią licenciją perleisti kitam klubui.

(17)

Nyderlandai dėl stadiono De Geusselt ir treniruočių komplekso, kurį naudojo MVV, įsigijimo įrodinėjo, kad atliekant šį įsigijimą taikyta nepriklausomu tyrimu nustatyta vertė, todėl įsigijimas atitiko rinkos ekonomikos investuotojo principą. Šis vertinimas apėmė teisės į ilgalaikę nuomą ir žemėje stovinčių pastatų vertės nustatymą. Nyderlandai taip pat atkreipė dėmesį į strateginę stadiono vietą Mastrichte ir savivaldybės interesus, susijusius su esminiu (nauju) De Geusselt zonos, kurioje yra stadionas ir treniruočių kompleksas, užstatymu, kurio imtųsi savivaldybė.

(18)

Be to, Nyderlandai įrodinėjo, kad net tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad priemonėmis MVV suteiktas atrankusis pranašumas, jos nebūtų iškraipiusios konkurencijos ar paveikusios valstybių narių tarpusavio prekybos. Nyderlandai pabrėžė, kad MVV yra silpnas nacionalinis profesionalų futbolo klubas, todėl kažin ar tikėtina, kad jis galėtų dalyvauti Europos lygio varžybose. Nyderlandai taip pat tvirtino, jog Komisijai nepavyko įrodyti, kad pagalba MVV būtų iškraipiusi konkurenciją arba paveikusi prekybą kurioje nors iš sprendime pradėti procedūrą nurodytų rinkų.

(19)

Be to, Nyderlandai pateikė papildomą argumentą, kad net tuo atveju, jeigu priemonės galėtų būti laikomos pagalba, jos būtų suderinamos su vidaus rinka. Šie argumentai buvo pagrįsti, pirma, gairėmis, antra, atliktu suderinamumo vertinimu tiesiogiai remiantis Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c ir d punktais.

(20)

Pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį valstybės pagalba yra valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatytos visos sąlygos taikomos kartu, todėl, kad priemonę būtų galima laikyti valstybės pagalba, turi būti atsižvelgiama į jas visas.

(21)

Remdamasi sprendimu pradėti procedūrą Komisija įvertino 2010 m. gegužės 25 d. savivaldybės sprendimą atsisakyti 1,7 mln. EUR antraeilio reikalavimo klubui MVV ir pirkti stadioną De Geusselt ir MVV treniruočių kompleksą už 1,85 mln. EUR sumą. Nyderlandai įrodinėjo, kad taikant abi priemones buvo laikytasi rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principo (MEOP), todėl jos neturėtų būti laikomos susijusiomis su valstybės pagalba.

(22)

Atsižvelgdama į atitinkamą teismų praktiką (5) Komisija laiko, kad abi priemonės, be jokios abejonės, yra susijusios. Kad galėtų padaryti šią išvadą, Komisija atsižvelgė į aptariamų priemonių taikymo laiką, jų tikslą ir MVV būklę savivaldybei nusprendus suteikti MVV paramą (6). Komisija pabrėžia, pirma, kad abi priemonės buvo pateiktos kartu ir kad sprendimas dėl jų buvo priimtas tame pačiame 2010 m. gegužės 25 d. savivaldybės tarybos posėdyje. Abiejų priemonių tikslas – užtikrinti neatidėliotiną MVV gelbėjimą. Abi jos buvo aptartos viename pasiūlyme kaip savivaldybės pozicijos dalis dėl Initiatiefgroep MVV Maastricht rengiamo gelbėjimo plano. Todėl Komisija daro išvadą, kad abi priemonės jų tikslo ir tuometinės MVV būklės atžvilgiu yra glaudžiai susijusios, būtent jomis siekta užtikrinti MVV gelbėjimą turint omenyje akivaizdžiai rizikingą šio klubo finansinę padėtį.

(23)

Sprendimą dėl abiejų priemonių priėmė savivaldybė ir jos turėjo finansinių pasekmių šiai savivaldybei (3,55 mln. EUR). Vadinasi, šioms priemonėms buvo naudoti valstybės ištekliai (šiai išvadai Nyderlandai neprieštaravo). Valstybės ištekliai gali būti perduodami įvairiais būdais, pvz., kaip tiesioginės dotacijos, paskolos, garantijos, tiesioginės investicijos į įmonių kapitalą ir išmokos natūra. Valstybės reikalavimų atsisakymas ir investavimas nesilaikant rinkos sąlygų taip pat yra valstybės išteklių perdavimas.

(24)

Be to, Nyderlandai ir savivaldybė tvirtina, kad atsisakydama savo reikalavimo savivaldybė veikė laikydamasi rinkos ekonomikos kreditoriaus principo ir įsigydama stadioną ir treniruočių kompleksą savivaldybė veikė laikydamasi rinkos ekonomikos investuotojo principo, taigi nesuteikė MVV nepagrįsto ekonominio pranašumo. Komisija nesutinka su šiuo požiūriu dėl toliau nurodytų priežasčių.

(25)

Jeigu įmonės finansinė būklė pagerėja tik įsikišus valstybei, galima daryti prielaidą, kad pranašumas buvo suteiktas. Norint įvertinti, ar šis pranašumas nederamas, įmonės, kuriai buvo taikyta priemonė, finansinė būklė turėtų būti palyginta su įmonės finansine būkle tuo atveju, jeigu priemonė nebūtų buvusi taikyta. Nekyla jokių abejonių, kad klubui MVV pritaikius aptariamas priemones jo finansinė būklė smarkiai pagerėjo.

(26)

Pritaikius savivaldybės ir kitų svarbių kreditorių priimtas priemones MVV įstengė susitvarkyti balansą. Komisija pabrėžia, kad kiti svarbūs MVV kreditoriai, t. y. tie, kurių reikalavimo suma viršija 150 000 EUR, taip pat atsisakė savo reikalavimų, o smulkesni kreditoriai atsisakė dalies reikalavimų. Šie veiksmai, kuriais privačiosios šalys atsisakė 2,25 mln. EUR reikalavimų, ir savivaldybės veiksmai atlikti neatsižvelgiant į oficialią mokėjimų sustabdymo procedūrą. Tai, kad nebuvo oficialios sistemos, paaiškina, kodėl mažoji kreditorių dalis, kurių reikalavimo suma ne didesnė kaip 145 347 EUR, galiausiai neprisidėjo prie reikalavimų atsisakymo, nors kai kurie iš jų buvo žadėję prisidėti. Komisija taip pat pabrėžia faktą, kad kiti reikalavimai, kurių atsisakyta, nebuvo antraeiliai, palyginti su antraeiliu savivaldybės reikalavimu. Nyderlandai tvirtina, kad oficialios procedūros nebuvimas nelaikytinas jokiu esminiu skirtumu ta prasme, kad skolos savivaldybei panaikinimo rezultatas buvo tapatus rezultatui, kuris būtų buvęs pasiektas oficialiai nutraukus mokėjimo procedūrą pagal nacionalinį bankroto įstatymą, t. y. kad kiti kreditoriai galėjo būti priversti prisijungti prie kreditorių susitarimo, pagal kurį savivaldybė vienaip ar kitaip būtų netekusi visos (subordinuotosios) paskolos sumos.

(27)

Tačiau, kaip jau minėta sprendime pradėti procedūrą, Komisija pabrėžia, kad trys kreditoriai tik iš dalies atsisakė savo reikalavimų ir juos pakeitė reikalavimu dėl galimų būsimų perleidimo mokesčių, kurie klubui MVV sumokami už klubą paliekančius žaidėjus. Šiuo atžvilgiu Nyderlandai nurodė, kad šie trys kreditoriai turėjo pirmenybinių reikalavimų su garantija už 1,135 mln. EUR. Todėl, jeigu būtų skelbiama oficiali bankroto procedūra, jų galimybės patenkinti bent dalį savo reikalavimų būtų buvusios geresnės, palyginti su kitais kreditoriais, kurių reikalavimai nebuvo garantuoti, jau nekalbant apie savivaldybę su savo subordinuotuoju reikalavimu. Komisijos manymu, nors savivaldybės paskola nebuvo suteikta tomis pačiomis sąlygomis, privatus investuotojas nebūtų visiškai atsisakęs reikalavimo arba bent jau būtų užsitikrinęs – arba būtų mėginęs užsitikrinti – tam tikros rūšies (galimą) užstatą už tokios didelės paskolos sumos atsisakymą net tuo atveju, jeigu išmokėjimo galimybė būtų nedidelė. Be to, Komisija pabrėžia, kad savivaldybė būtų galėjusi užsitikrinti naudą iš kitų kreditorių, jeigu gelbėjimo planas taip pat iš tikrųjų būtų susietas su savivaldybės dalyvavimu. Taigi Komisija mano, jog tai, kad savivaldybė visiškai atsisakė paskolos be jokios sąlygos ar užstato, neatitinka rinkos ekonomikos kreditoriaus principo.

(28)

Nyderlandai dėl sprendimo jungtis prie kreditorių susitarimo, nesusijusio su oficialia mokėjimų sustabdymo procedūra, pabrėžė, kad oficialaus mokėjimų sustabdymo atveju KNVB būtų atšaukusi MVV licenciją žaisti profesionalų futbolą. Todėl oficialus mokėjimų sustabdymas nebuvo laikomas atitinkančiu savivaldybės, taip pat daugumos kitų kreditorių interesų. Tad šiuo atžvilgiu savivaldybės pozicija nesiskiria nuo kitų kreditorių pozicijos.

(29)

Atsižvelgdamos į minėtus aspektus, Nyderlandų valdžios institucijos remiasi ta sprendimo pradėti procedūrą dalimi, kurioje Komisija padarė išvadą, kad Arnhemo savivaldybės priemonės, kuriomis remiamas futbolo klubas Vitesse, nėra valstybės pagalba: laikantis vienodo požiūrio principo privaloma padėtį vertinti taip pat, kaip įvertino Arnhemo savivaldybė, t. y. valstybės pagalba atitinka Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, nes savivaldybės sprendimai būtų atitikę privataus kreditoriaus principą. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad kiekvienas atvejis turi būti vertinamas remiantis individualiomis jo aplinkybėmis. Arnhemo ir Vitesse atveju vertinant su kreditorių susitarimu susietas sąlygas nustatyta, kad atitinkamos savivaldybės pozicijos buvo visiškai sulygintos su kitų kreditorių pozicijomis (kiekvienas turėtų gauti 12 % savo neapmokėto reikalavimo sumos) ir šios sąlygos nebuvo nustatytos Mastrichto ir MVV atveju: kiti (pirmenybiniai) kreditoriai už savo reikalavimo atsisakymą galėtų gauti tikėtinų pajamų iš žaidėjų perleidimo (tokios galimybės Mastrichto atveju nebuvo).

(30)

Taikant vertinimo sistemą, kad būtų nustatyta, ar buvo laikytasi rinkos ekonomikos investuotojo principo, į kitas Nyderlandų nurodytas su MVV bankroto socialinėmis ir ekonominėmis pasekmėmis susijusias priežastis galima neatsižvelgti.

(31)

Pirma, galimo MVV bankroto socialinės ir ekonominės pasekmės susijusios su savivaldybės, kuri yra valdžios institucija, vaidmeniu, o ne su privataus investuotojo pozicija. Nors savivaldybės pozicija dėl De Geusselt rajono galbūt buvo tokia pati kaip investuotojo į šį rajoną, kaip nurodyta 2010 m. gegužės 25 d. savivaldybės tarybos posėdžio protokole, šie interesai yra su kitais bendrosios politikos tikslais, pvz., su rajono infrastruktūros ir jo ekonominė plėtra, savivaldybės sporto politika ir savivaldybių partneryste, kurioji ji dalyvauja, susijusio platesnio intereso dalis. Vadinasi, paskolos atsisakymas – tuo metu, kai ji buvo suteikta – nebuvo susietas arba buvo tik iš dalies susietas su privačiu komerciniu savivaldybės, kuri yra žemės savininkė arba įmonė, interesu. Bet kuriuo atveju, jeigu kas nors turėjo komercinių interesų, Nyderlandai nepateikė išsamios informacijos, kokie tie interesai galėjo būti. Antra, pažymėtina, kad vien tik atsisakius paskolos MVV nebūtų išgelbėtas nuo bankroto; būtų reikėję taikyti daugiau paramos priemonių, pvz., pirkti stadioną ir treniruočių kompleksą, ir Komisija mano, jog pastarasis veiksmas neatitiktų rinkos ekonomikos investuotojo principo. Kaip paaiškinta pirmiau, visos priemonės turi būti vertinamos kartu.

(32)

Dėl minėtų priežasčių Komisija daro išvadą, kad 2010 m. gegužės mėn. priimdama sprendimą atsisakyti savo 1,7 mln. EUR reikalavimo savivaldybė veikė ne kaip rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas. Ši išvada taip pat grindžiama tuo, kad paskolos atsisakymą būtina vertinti kartu su stadiono ir treniruočių komplekso pirkimu, kuris pagal Komisijos išvadą neatitinka rinkos ekonomikos investuotojo principo; žr. tolesnį paaiškinimą.

(33)

Savivaldybė ne tik atsisakė antraeilio reikalavimo futbolo klubui MVV – ji taip pat nusipirko stadioną De Geusselt ir klubo treniruočių kompleksą Klein Geusselt ir šis pirkimas taip pat yra bendrojo plano gelbėti ir restruktūrizuoti MVV dalis. Nyderlandai tvirtina, kad šis pirkimas nėra laikytinas valstybės pagalba, nes buvo atliktas rinkos sąlygomis. Argumentas grindžiamas Komisijos komunikatu dėl valstybės pagalbos elementų valdžios institucijoms parduodant žemę (7) (toliau – Žemės pardavimo komunikatas) ir rinkos ekonomikos investuotojo principu, pagal kurį su įmone susiję finansiniai valdžios institucijų dokumentai – tai yra dokumentai, kurie taip pat būtų priimtini kitiems veiklos vykdytojams tomis pačiomis sąlygoms, negali būti laikomi suteikiančiais pranašumą įmonei, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje. Kalbant apie Žemės pardavimo komunikatą, Nyderlandai pripažįsta, kad jis taikomas parduodant žemę, o ne perkant nekilnojamąjį turtą, tačiau, Nyderlandų manymu, jis iš tikrųjų taikomas pagal analogiją.

(34)

Komisija pažymi, kad 1,85 mln. EUR pirkimo kaina nustatyta remiantis išorės eksperto ataskaita, kuri buvo pateikta Komisijai (Van Der Horst Taxaterus vertintojų 2010 m. birželio mėn. ataskaita). Komisija taip pat pabrėžia, kad savivaldybė jau buvo žemės, kurioje stadionas pastatytas, savininkė. Ji nusipirko ne tik stadioną ir kitą turtą, bet ir žemės ilgalaikės nuomos teisę (recht van erfpacht). […] (*) Į 1,85 mln. EUR kainą įtraukta treniruočių komplekso, nepaminėto eksperto ataskaitoje, kaina. Pabrėžtina, kad eksperto ataskaitoje pirkėjo tapatybė nėra nurodyta.

(35)

Komisija pažymi, pirma, kad, be kitų priežasčių, dėl kurių savivaldybė pirko stadioną, buvo atsižvelgiama į su „visuomenės sveikata“ ir „socialine sanglauda“ susijusius svarstymus, nes savivaldybė siekė išlaikyti ir plėtoti „sporto zoną“De Geusselt rajone. (8) Priimdamas investavimo sprendimą, į šios politikos tikslus rinkos investuotojas nebūtų atsižvelgęs, vadinasi, savivaldybė negali būti prilyginama rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančiam veiklos vykdytojui. Antra, Komisija nesutinka, kad rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas būtų norėjęs įsigyti stadioną jo atkuriamąja verte. Futbolo stadionas, priešingai negu žemė ar kitos prekės, yra gamybinis objektas, kurį galima naudoti siekiant gauti pajamų, tačiau jį naudojant taip pat tenka dengti techninės priežiūros sąnaudas. Rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas šį stadioną pirktų tik remdamasis verslo planu, kuriame būtų patikimai pagrįsta, kad eksploatavimas bus pakankamai pelningas. Šiame verslo plane taip pat būtų nustatyta kaina, kurią pasiūlius investuotojas norėtų įsigyti stadioną. Savivaldybė tokio verslo plano nebuvo parengusi nei prieš pirkimą, nei tada, kai jau nusprendė įsigyti stadioną. Faktiškai 2010 m. gegužės mėn. savivaldybės vykdomasis organas savivaldybės tarybą informavo, kad turėtų būti parengtas stadiono būsimo naudojimo kaip daugiafunkcio objekto planas. Šis planas tarybai iš tikrųjų buvo pateiktas, tačiau 2010 m. gruodžio mėn. Komisija atkreipia dėmesį, kad 2010 m. gegužės mėn., kai buvo nuspręsta pirkti stadioną, savivaldybė apskaičiavo, jog metinės stadiono eksploatavimo sąnaudos siektų 380 000 EUR, o MVV turėtų mokėti metinį 75 000 EUR nuomos mokestį (9). 305 000 EUR skirtumas turėtų būti padengiamas pajamomis, gautomis organizuojant kitus renginius, arba jį turėtų apmokėti savivaldybė. Nors pirkimo kaina buvo nustatyta taip, kad būtų atsižvelgiama į galimus nuostolius dėl mažos klubui MVV nustatytos nuomos kainos, negalima daryti išvados, jog privatus rinkos dalyvis būtų sudaręs sutartį, susijusią su identifikuota didele nuostolių rizika. 2010 m. gruodžio mėn. savivaldybės tarybai pateiktoje ataskaitoje patvirtinama, kad „esant dabartinei padėčiai komercinis ar sąnaudas padengiantis stadiono naudojimas neįmanomas“. 2012 m. birželio mėn. savivaldybės audito tarnybos (10) parengtoje ataskaitoje nustatyta, kad stadiono eksploatavimas tebėra nuostolingas.

(36)

Be to, jeigu norima parduoti greitai, kaip nutiko MVV atveju, tikėtina, jog gavęs laiko pasirinkimo galimybę rinkos dalyvis ją išnaudotų siekdamas užsitikrinti tinkamesnę kainą, palyginti su vertintojo apskaičiuota verte. Savivaldybė į minėtą aplinkybę neatsižvelgė ir vertintojo nustatytą vertę tiesiog laikė „tikroviška“.

(37)

Šios išvados nepakeičia faktas, kad savivaldybė turėjo specialų su De Geusselt rajono užstatymo planais susijusį interesą. 2010 m. gelbėjimo plane Nyderlandai nepateikė jokio pirkimo plano ar skaičiavimo iki 2010 m. birželio mėn., skirto galimam pirkimui, kurį turėjo atlikti savivaldybė. Tokį vertinimą prieš pirkimą rinkos investuotojas vis dėlto veikiausiai būtų atlikęs.

(38)

Įvertinusi visas minėtas priežastis Komisija daro išvadą, kad savivaldybė 2010 m., kai buvo priimtas sprendimas dėl priemonių perkant stadioną ir treniruočių kompleksą, neveikė taip, kaip rinkos ekonomikos sąlygomis būtų veikęs ekonominės veiklos vykdytojas.

(39)

MVV, pirma, buvo suteiktas pranašumas, nes jam buvo panaikinta jo skola, antra, MVV toliau galėjo žaisti futbolą savo namų stadione De Geusselt. Mėnesinis nuomos mokestis už neišimtinę abiejų objektų naudojimo teisę po to, kai juos nupirko savivaldybė, buvo 3 % MVV biudžeto, arba ne mažesnis kaip 75 000 EUR (11). Komisija taip pat pabrėžia, kad pagal pirkimo sutarties sąlygas savivaldybės sumokėtą 1,85 mln. EUR sumą pardavėjas, trečioji šalis Stichting Stadion De Geusselt  (12), turėtų naudoti MVV skoloms, susidariusioms nesumokėjus mokesčių, atlyginimų žaidėjams ir pensinių įsipareigojimų, padengti; šioms skoloms susitarimas su kreditoriais netaikomas. Nurodžius paaiškinimą „Mastrichto savivaldybės įnašas“ (Bijdrage Gemeente Maastricht), ši 1,85 mln. EUR suma MVV sąskaitose registruota kaip neįprastos 2009–2010 m. sezono pajamos. Stichting Stadion De Geusselt atitekusios pardavimo pajamos iš tikrųjų turėjo būti naudojamos skoloms sumokėti ir MVV restruktūrizuoti (žr. 2010 m. birželio 9 d. fondo raštą savivaldybei).

(40)

Nyderlandai suabejojo bet kokios pagalbos poveikiu Europos lygiu futbolo nežaidžiančių klubų vidaus rinkai ir visų pirma MVV. Šiuo atžvilgiu Komisija pabrėžia, kad kiekvienais metais MVV yra galimas Europos futbolo turnyrų dalyvis. NET rungtyniaudamas antrojoje lygoje klubas iš esmės gali turėti įtakos nacionalinio futbolo taurės varžyboms, yra pajėgus laimėti šią taurę ir įgyti teisę kitais metais tapti Europos taurės varžybų dalyviu. Per trumpą laikotarpį į aukštesnį lygį gali pereiti net žemesnės kategorijos futbolo klubas (13). Komisija taip pat nurodo, kad profesionalų futbolo klubai ne tik dalyvauja futbolo varžybose, bet ir vykdo veiklą keliose rinkose, pvz., prekybos profesionaliais žaidėjais, reklamos, rėmimo, prekybos ar transliacijos teisių rinkose. Suteikus pagalbą profesionalų futbolo klubui, gali sustiprėti jo padėtis kiekvienoje iš šių rinkų, kurių dauguma gali aprėpti keletą valstybių narių. Todėl jeigu valstybės ištekliai naudojami profesionalų futbolo klubui suteikiant atrankųjį pranašumą, tikėtina, kad ši pagalba gali iškraipyti konkurenciją ir paveikti valstybių narių prekybą, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje (14). Kalbant konkrečiau apie MVV, 2010 m. keli MVV žaidėjai turėjo kitos valstybės narės, t. y. Belgijos, pilietybę.

(41)

Atsižvelgusi į minėtus argumentus Komisija daro išvadą, kad paskolos atsisakymas ir treniruočių komplekso bei stadiono pirkimas (už bendrą 3,55 mln. EUR sumą) yra Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje apibrėžta valstybės pagalba. Jos suderinamumas su vidaus rinka bus vertinamas tolesniuose skirsniuose.

(42)

Komisija turi įvertinti, ar MVV taikytas pagalbos priemones galima laikyti suderinamomis su vidaus rinka. Pagal Teisingumo Teismo praktiką valstybė narė pateikia galimus suderinamumo argumentus ir įrodo, kad šių suderinamumo sąlygų yra laikomasi (15).

(43)

Aptariamos pagalbos priemonės atžvilgiu nėra taikoma nė viena Sutarties 107 straipsnio 2 dalyje nurodyta nukrypti leidžianti nuostata. Nyderlandai taip pat netvirtino, kad nukrypti leidžianti nuostata turėjo būti taikoma.

(44)

Dėl Sutarties 107 straipsnio 3 dalyje nurodytų nukrypti leidžiančių nuostatų Komisija pažymi, kad Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkte numatytos leidžiančios nukrypti nuostatos negalima taikyti nė vienam Nyderlandų regionui. Taip pat aptariamomis pagalbos priemonėmis nėra remiamas bendrus Europos interesus atitinkantis svarbus projektas ir jas taikant nėra atitaisomi dideli Nyderlandų ekonomikos sutrikimai, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punkte.

(45)

Kalbant apie Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte numatytą nukrypti leidžiančią nuostatą, t. y. pagalbą, kuria siekiama palengvinti tam tikros ekonominės veiklos plėtrą, jeigu ši pagalba netrikdo prekybos sąlygų taip, kad būtų prieštaraujama bendram interesui, Nyderlandai tvirtino, jog minėtą nukrypti leidžiančią nuostatą būtų galima taikyti, jeigu Komisija būtų nustačiusi, kad aptariamos priemonės laikytinos valstybės pagalba. Šiuo atžvilgiu Nyderlandai taip pat įrodinėjo, kad Komisijai atliekant analizę į Sutarties 107 straipsnio 3 dalies d punktą dėl kultūros rėmimo arba paveldo išsaugojimo privalėjo būti atsižvelgiama kartu su Sutarties 165 straipsniu.

(46)

Vertindama sporto sektoriaus sąvoką „ekonominės veiklos rūšių plėtra“ Komisija tinkamai atsižvelgia į Sutarties 165 straipsnio 1 dalį ir 165 straipsnio 2 dalies paskutinę įtrauką, kurioje nustatyta, kad Sąjunga prisideda prie Europos sporto reikalų skatinimo, kartu atsižvelgdama į jo specifinį pobūdį, savanoriška veikla paremtas struktūras bei jo socialinę ir švietimo funkciją. Tačiau Sutartyje vartojamos skirtingos sąvokos „sportas“ ir „kultūra“; todėl vertinant MVV suteiktos pagalbos suderinamumą Sutarties 107 straipsnio 3 dalies d punktu remtis negalima.

(47)

Siekdama pagalbos priemones įvertinti pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą Komisija paskelbė nemažai reglamentų, programų, gairių ir komunikatų dėl pagalbos formų ir horizontaliųjų tikslų ar sektoriaus tikslų, kuriems pagalba yra skiriama. Kadangi tuo metu, kai klubui MVV taikytos priemonės, jam jau buvo kilę finansinių sunkumų, o pagalbą savivaldybė suteikė siekdama juos pašalinti, Komisija mano, kad tikslinga įvertinti, ar gali būti taikomi gairėse (16) nurodyti kriterijai. Šiuo atžvilgiu Komisija pabrėžia, kad gairės apima ir profesionalų futbolą. Vadinasi, šiai ekonominei veiklai gairės yra taikomos.

(48)

2014 m. liepos mėn. Komisija paskelbė naujas Gaires dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (17). Tačiau jos netaikomos šiai pagalbai, apie kurią nepranešta ir kuri suteikta 2010 m. Pagal naujųjų gairių 137 punktą šios gairės netaikomos sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbai, suteiktai be išankstinio leidimo, jeigu dalis pagalbos ar visa pagalba suteikiama po šių gairių paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Pagal naujųjų gairių 138 punktą visais kitais atvejais Komisija atlieka tyrimą remdamasi suteikiant pagalbą taikytomis gairėmis. Todėl šiuo atveju Komisija savo analizę grindžia 2004 m. gairėmis (žr. 14 dalį).

(49)

Pagal gairių 11 punktą bendrovė laikoma patiriančia sunkumų, jeigu jai būdingi įprasti sunkumus patiriančios įmonės požymiai, pvz., augantys nuostoliai, mažėjanti apyvarta, didėjančios atsargos, pajėgumų perteklius, mažėjantys grynųjų pinigų srautai, augančios skolos, didėjančios palūkanos ir mažėjanti arba nulinė grynojo turto vertė. Ypač sudėtingais atvejais bendrovė gali jau būti nemoki arba jai gali būti pradėta kolektyvinė nemokumo procedūra pagal nacionalinę teisę. Kaip nurodyta 13 konstatuojamojoje dalyje, MVV nuosavas kapitalas per 2007–2008 m. sezoną buvo neigiamas ir pirmąjį 2010 m. ketvirtį nuosavo kapitalo vertė buvo minus 5,1 mln. EUR, o visa MVV skola sudarė 6,4 mln. EUR. Nyderlandai nurodė, kad 2010 m. pavasarį MVV buvo beveik bankrutavęs. Todėl MVV, be jokios abejonės, buvo sunkumų patirianti bendrovė, kaip apibrėžta gairėse. Nyderlandai šio fakto neginčijo. Vadinasi, MVV suteiktos valstybės pagalbos suderinamumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į gaires.

(50)

Gairių 3.2 skirsnyje nustatyta, kad pagalbą leidžiama suteikti tik tuo atveju, jeigu yra įgyvendintas restruktūrizavimo planas. Tačiau pagal gairių 59 punktą mažų ir vidutinių įmonių (kaip MVV) restruktūrizavimo plano neturi patvirtinti Komisija, nors šis planas turi atitikti gairių 35, 36 ir 37 punktuose nustatytus reikalavimus, jį turi patvirtinti atitinkama valstybė narė ir jis turi būti perduotas Komisijai. Komisija pabrėžia, kad Nyderlandai pateikė gairių 34–37 punktuose nustatytas sąlygas atitinkantį restruktūrizavimo planą. Bendros restruktūrizavimo išlaidos buvo apie 6 mln. EUR. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad priimdama sprendimą MVV suteikti pagalbą savivaldybė atsižvelgė į tam tikras sąlygas. Šios sąlygos buvo nustatytos 10 konstatuojamojoje dalyje nurodytame 2010 m. verslo plane.

(51)

Šiuo atžvilgiu Komisija pabrėžia, kad savivaldybės sprendimas atsisakyti savo paskolos ir sumokėti už De Geusselt buvo priimtas išanalizavus MVV sunkumų pobūdį ir jų priežastis. Sandoris buvo pagrįstas tam tikromis sąlygomis, kuriomis siekta per priimtiną trejų metų laikotarpį atkurti ilgalaikį klubo gyvybingumą ir užtikrinti KNVB reikalavimų laikymąsi, kad būtų išlaikyta MVV licencija dalyvauti profesionalų varžybose. Restruktūrizavimo plane buvo numatyta paskirti naują vadovybę, sumažinti darbuotojų ir komandos žaidėjų skaičių. Restruktūrizavimo planas nėra grindžiamas išorės veiksniais, kuriuos MVV gali pasirinkti siekti, tačiau kurių negali visiškai kontroliuoti, pvz., naujų rėmėjų paieška ir žiūrovų skaičiaus didinimu. Numatytas nenutrūkstamas klubo finansinės būklės gerinimas ir nuolatinė profesionalų futbolo klubo veikla. Pokyčiai patvirtina, kaip nurodyta tolesnėje konstatuojamojoje dalyje, kad planas iš tiesų buvo tikroviškas.

(52)

Taikytos priemonės buvo būtinos siekiant atkurti MVV gyvybingumą. Klubo finansinis patikimumas iš tikrųjų buvo atkurtas. Pritaikius minėtas priemones, per visą 2009–2010 m. sezoną MVV uždirbo 3,9 mln. EUR pelno ir pirmą kartą per kelerius metus jo nuosavas kapitalas buvo teigiamas, t. y. 0,051 mln. EUR. Kito, 2010–2011 m. sezono pelnas buvo 0,021 mln. EUR ir MVV nuosavas kapitalas padidėjo iki 0,072 mln. EUR. 2011–2012 m. MVV nuostolių nepatyrė. 2011–2012 m. sezono pradžioje KNVB finansinę MVV būklę iš 1 kategorijos (nepakankama) pakeitė į 3 (gera).

(53)

Gairių 38–42 punktuose numatyta, kad pagalbos gavėjas turi imtis kompensacinių priemonių siekdamas kuo labiau sumažinti pagalbos iškreipiantį poveikį ir jos neigiamą poveikį prekybos sąlygoms. Tačiau pagal gairių 41 punktą minėta sąlyga netaikoma mažoms įmonėms, kaip MVV.

(54)

Komisija taip pat pažymi, kad didelę restruktūrizavimo plano įgyvendinimo lėšų dalį suteikė privatūs išorės subjektai ir jas papildė sutaupytos vidinės lėšos pagal gairių 43 ir 44 punktus. Keli privatūs subjektai taip pat sutiko atsisakyti savo skolų. Bendras kreditorių ir savivaldybės įnašas refinansuojant MVV buvo apie 5,8 mln. EUR (bendras skolos atsisakymas ir stadiono pirkimas bei ilgalaikė nuoma). Privačiųjų subjektų, išskyrus valstybę, užtikrintas skolos atsisakymo įnašas buvo 2,25 mln. EUR, taigi – didesnis negu mažosioms įmonėms nustatyti 25 %

(55)

Pagalbos suma buvo būtina. Pagal restruktūrizavimo planą šios lėšos turėtų padėti užtikrinti mažesnius nuostolius 2011–2012 m. ir šiokį tokį teigiamą rezultatą 2012–2013 m. Vis dėlto šios priemonės nesuteiks MVV galimybės įsigyti naujų žaidėjų ar jų pasikviesti žadant didesnius atlyginimus.

(56)

Įgyvendinant planą siekta racionalizuoti MVV, suteikti galimybę imtis veiklos iš naujo, be skolų, tačiau susikūrus naują struktūrą. Taikant priemones turėtų būti užtikrinama tinkama MVV finansinė būklė, taip pat KNVB reikalavimų laikymasis. Šiuo atžvilgiu Komisija primena, kad kiekvienas Nyderlandų profesionalų futbolo klubas iš KNVB gauna licenciją, pagal kurią reikalaujama vykdyti įvairius įpareigojimus. Vienas iš taikomų įpareigojimų susijęs su klubo finansiniu pajėgumu. Kiekvieną sezoną klubas yra įpareigotas iki lapkričio 1 d., kovo 1 d. ir birželio 15 d. pateikti finansines ataskaitas, kuriose, be kita ko, būtų apibūdinama esama klubo finansinė būklė ir pateikiamas kito sezono biudžetas. Atsižvelgiant į šias ataskaitas klubai skirstomi į tris kategorijas (1: nepakankamas, 2: pakankamas, 3: geras). 1 kategorijos klubus galima įpareigoti pateikti ištaisymo planą, kad juos būtų įmanoma priskirti prie 2 ar 3 kategorijos. Jeigu klubas nevykdo plano, KNVB gali jam skirti nuobaudas, įskaitant oficialų įspėjimą, rungtynių taškų skaičiaus sumažinimą ir didžiausią nuobaudą – licencijos atšaukimą. Jeigu Nyderlandų profesionalų futbolo klubas paskelbiamas bankrutavusiu, jis netenka licencijos. Jeigu randamas pakaitinis klubas, tiesioginis leidimas patekti į profesionalų futbolo lygą nesuteikiamas, nes šis klubas turi pradėti žaisti antroje po aukščiausiosios mėgėjų lygoje.

(57)

Restruktūrizavimo plane buvo numatyta paskirti naują vadovybę, sukurti naują struktūrą, suteikti naują pavadinimą, sumažinti atlyginimus ir darbuotojų skaičių, įskaitant komandos žaidėjų skaičių. Keletas žaidėjų buvo perleista, esamos sutartys nutrauktos arba pratęstos nustačius mažesnį atlygį, naujos sutartys sudarytos be perleidimo mokesčių arba žaidėjus išsinuomojant iš kitų klubų, taip pat sudarytos kelios sutartys su mėgėjais; šiomis priemonėmis darbuotojų ir žaidėjų sąnaudos buvo sumažintos 40 % Kaip aprašyta 26 ir paskesnėse konstatuojamosiose dalyse, kiti kreditoriai, išskyrus savivaldybę, atsisakė iš viso 2,25 mln. EUR sudarančių reikalavimų MVV. Vadinasi, MVV buvo panaikintos beveik visos skolos.

(58)

Komisija nustatė, kad įgyvendinus restruktūrizavimo planą būtų pašalintos MVV finansinių sunkumų priežastys, ypač sumažėtų su žaidėjais susijusios sąnaudos, t. y. atlyginimų ir žaidėjų perleidimo mokesčių sąnaudos. Kažin ar įmanoma, kad profesionalų futbolo klubas pradėtų veiklą kitose rinkose, kaip apibrėžta gairėse; tačiau galima tikėtis, kad klubas taupys lėšas vykdydamas savo pagrindinę veiklą, ir MVV tai padarė. Nyderlandai taip pat pateikė priemonių, kurias MVV taikė siekdamas sumažinti kitas klubo veiklos vykdymo sąnaudas, sąrašą. Restruktūrizavimo planas nėra grindžiamas išorės veiksniais, kuriuos MVV gali siekti taikyti, tačiau kurių negali visiškai kontroliuoti, pvz., naujų rėmėjų paieška ir žiūrovų skaičiaus didinimu. Todėl Komisija tvirtina, kad įgyvendinęs planą MVV gali, remdamasis patikimu pagrindu, toliau vykdyti veiklą Nyderlandų profesionalų futbolo lygoje, kaip pripažino ir KNVB, klubą priskyrusi prie 3 kategorijos. Komisija taip pat pabrėžia, kad didelę dalį restruktūrizavimo plano įgyvendinimo lėšų suteikė privatūs išorės subjektai ir jas papildė vidinės sutaupytos lėšos. Šiuo atžvilgiu laikomasi gairių 44 punkte nustatyto reikalavimo, kad jei tai yra vidutinio dydžio įmonė, kaip MVV, ne mažiau kaip 25 % restruktūrizavimo sąnaudų turi apmokėti pats pagalbos gavėjas, įskaitant iš išorės gautas lėšas, patvirtinančias įsitikinimą gavėjo gyvybingumu.

(59)

Nyderlandai taip pat pateikė informacijos apie papildomą pertvarkyto MVV veiklą visuomenės labui, įskaitant tam tikrą mokyklų skaičių Mastrichte ir Euregio regione. Galima tvirtinti, kad minėta veikla prisidedama užtikrinant socialinę ir auklėjamąją sporto funkciją, kaip nurodyta Sutarties 165 straipsnyje.

(60)

Gairių 49 punkte nustatyta, kad valstybė narė praneša apie tinkamą restruktūrizavimo plano įgyvendinimą reguliariai teikdama išsamias ataskaitas. 51 punkte mažosioms ir vidutinio dydžio įmonėms nustatytos ne tokios griežtos sąlygos tuo atveju, jeigu laikoma, kad pakanka metinio balanso kopijų bei pelno ir nuostolių ataskaitos. Nyderlandai įsipareigojo pateikti šias ataskaitas. Pagal gairių nuostatas Nyderlandai įsipareigojo atsiųsti galutinę ataskaitą įgyvendinus restruktūrizavimo planą.

(61)

Gairių 72–77 punktuose nurodomas „tik vieną ir paskutinį kartą“ principas, pagal kurį restruktūrizavimo pagalba turėtų būti teikiama tik vieną kartą per dešimt metų. Nyderlandai nurodė, kad per dešimt metų iki dabartinės pagalbos suteikimo MVV sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbos nėra gavęs. Nyderlandai taip pat įsipareigojo per dešimties metų laikotarpį neskirti MVV jokios kitos sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbos.

(62)

Komisija daro išvadą, kad Nyderlandai nevykdė įpareigojimų pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, nes nepranešė apie 3,55 mln. EUR valstybės pagalbą, 2010 m. suteiktą klubui MVV, kai jam kilo finansinių sunkumų. Tačiau šią pagalbą galima laikyti suderinama su vidaus rinka kaip gairėse apibrėžtą restruktūrizavimo pagalbą, nes laikomasi visų gairėse nustatytų tokios pagalbos sąlygų,