8.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 183/68

(1)

nikelis į pašarus gali patekti iš natūralių ir antropogeninių šaltinių. Be to, tam tikrose pašarinėse žaliavose yra metalinio nikelio, nes jis naudojamas jų gamyboje kaip katalizatorius;

(2)

Europos maisto saugos tarnybos (toliau – Tarnyba) Teršalų maisto grandinėje reikalų mokslinė grupė (CONTAM mokslinė grupė) pateikė mokslinę nuomonę apie pašaruose esančio nikelio keliamą riziką gyvūnų ir visuomenės sveikatai (1);

(3)

CONTAM mokslinė grupė padarė išvadą, kad nepageidaujamas nikelio poveikis galvijams, kiaulėms, triušiams, antims, žuvims, šunims, viščiukams, arkliams, avims, ožkoms ir katėms per pašarus nėra tikėtinas. Vertindama gyvūniniame maiste esančio nikelio keliamą riziką žmogaus sveikatai CONTAM mokslinė grupė padarė išvadą, kad vidutinės populiacijos patiriamo lėtinio nikelio poveikio dabartinis lygis, vertinant vien tik gyvūninį maistą, galėtų kelti susirūpinimą dėl poveikio jaunimui. Dėl ūmaus poveikio per maistą CONTAM mokslinė grupė padarė išvadą, kad nikeliui jautriems asmenims kyla egzemos paūmėjimo odos reakcijų rizika, kai jie vartoja gyvūninį maistą. Todėl gyvūninio maisto poveikio dalis vertinant bendrą nikelio poveikį žmogui per maistą neturėtų būti nuvertinta, ypač amžiaus grupėse, kuriose patiriamas didelis nikelio poveikis per maistą. Tačiau iš turimų duomenų nebuvo įmanoma nustatyti nikelio, pernešto iš pašarų į gyvūninį maistą, kiekio;

(4)

nustatyta, kad duomenys apie nikelio aptikimą pašaruose, naudoti EFSA mokslinėje nuomonėje, buvo gauti daugiausia iš vienos valstybės narės ir todėl nėra reprezentatyvūs kalbant apie nikelį pašaruose ES mastu;

(5)

todėl tam, kad būtų galima užtikrinti aukštą gyvūnų ir žmonių sveikatos apsaugos lygį, tikslinga stebėti nikelį pašaruose visoje ES prieš apsvarstant galimybę nustatyti didžiausią leidžiamą nikelio koncentraciją pašaruose arba imtis kitų rizikos valdymo priemonių,

1.

Valstybės narės turėtų atlikti nikelio pašaruose stebėseną aktyviai dalyvaujant maisto verslo subjektams.

2.

Siekiant užtikrinti, kad iš partijų imami mėginiai būtų reprezentatyvūs, valstybės narės turėtų laikytis Komisijos reglamente (EB) Nr. 152/2009 (2) nustatytų mėginių ėmimo procedūrų.

3.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad Europos maisto saugos tarnybai analizių rezultatai būtų siunčiami reguliariai ir ne vėliau kaip iki 2017 m. spalio 31 d. naudojant EFSA duomenų pateikimo formatą ir laikantis EFSA maisto ir pašarų standartinio mėginių aprašo (SMA) gairių (3) bei papildomų EFSA ataskaitų teikimo specialiųjų reikalavimų.