Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32013R1075

2013 m. spalio 18 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) nr. 1075/2013 dėl finansinių priemonių bendrovių, užsiimančių pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais, turto ir įsipareigojimų statistikos (nauja redakcija) (ECB/2013/40)

OL L 297, 2013 11 7, p. 107–121 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force: This act has been changed. Current consolidated version: 27/11/2013

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/1075/oj

7.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 297/107


EUROPOS CENTRINIO BANKO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1075/2013

2013 m. spalio 18 d.

dėl finansinių priemonių bendrovių, užsiimančių pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais, turto ir įsipareigojimų statistikos

(nauja redakcija)

(ECB/2013/40)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 5 straipsnį,

atsižvelgdama į 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos Centrinio Banko renkamos statistinės informacijos (1), ypač į jo 5 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos nuomonę,

kadangi:

(1)

2008 m. gruodžio 19 d. Europos Centrinio Banko reglamentą (EB) Nr. 24/2009 dėl finansinių priemonių bendrovių, sudarančių pakeitimo vertybiniais popieriais sandorius, turto ir įsipareigojimų statistikos (ECB/2008/30) (2) reikia iš esmės pakeisti, ypač atsižvelgiant į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (3); siekiant aiškumo jis turėtų būti išdėstytas nauja redakcija;

(2)

Reglamento (EB) Nr. 2533/98 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdydamas savo statistinės atskaitomybės reikalavimus, Europos Centrinis Bankas (ECB), padedant nacionaliniams centriniams bankams (NCB), turi teisę iš atraminės atskaitingosios visumos rinkti statistinę informaciją, reikalingą Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) uždaviniams vykdyti. Iš Reglamento (EB) Nr. 2533/98 2 straipsnio 2 dalies a punkto matyti, kad vykdant ECB statistinės atskaitomybės reikalavimus, inter alia, pinigų ir finansų statistikos srityse, finansinių priemonių bendrovės, užsiimančios pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais (toliau – FPB), yra atraminės atskaitingosios visumos dalis. Be to, pagal Reglamento (EB) Nr. 2533/98 3 straipsnį ECB turi nurodyti faktinę atskaitingąją visumą atraminės atskaitingosios visumos ribose, ir jam suteikiama teisė visiškai arba iš dalies atleisti tam tikras atskaitingųjų agentų grupes nuo statistinės atskaitomybės reikalavimų;

(3)

FPB duomenų paskirtis yra pateikti ECB atitinkamą FPB subsektoriaus finansinės veiklos valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro (toliau – euro zonos valstybėse narėse) laikomose viena ekonomine teritorija, statistiką;

(4)

atsižvelgiant į glaudžius ryšius tarp FPB veiklos – pakeitimo vertybiniais popieriais – ir pinigų finansų įstaigų (PFĮ), reikia suderintos, papildančios ir integruotos FPB ir PFĮ atskaitomybės. Todėl pagal šį reglamentą teikiamą statistinę informaciją reikia nagrinėti kartu su PFĮ vertybiniais popieriais pakeistų paskolų duomenų reikalavimais, nustatytais 2013 m. rugsėjo 24 d. Europos Centrinio Banko reglamente (ES) Nr. 1071/2013 dėl pinigų finansų įstaigų sektoriaus balanso (ECB/2013/33) (4);

(5)

šiame reglamente nustatytais FPB ir PFĮ integruotos atskaitomybės būdu ir nukrypti leidžiančiomis nuostatomis siekiama kiek įmanoma sumažinti atskaitingųjų agentų atskaitomybės naštą ir išvengti FPB ir PFĮ statistinės informacijos pateikimo dubliavimo;

(6)

NCB turėtų būti suteikta teisė atleisti FPB nuo statistinės atskaitomybės reikalavimų, dėl kurių jos patirtų nepagrįstai daug išlaidų lyginant su jų statistine nauda;

(7)

nors pagal Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (toliau – ECBS statutas) 34 straipsnio 1 dalį priimti reglamentai valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro (toliau – ne euro zonos valstybės narės) nesuteikia jokių teisių ir nenustato jokių įpareigojimų, ECBS statuto 5 straipsnis taikomas euro zonos ir ne euro zonos valstybėms narėms. Reglamento (EB) Nr. 2533/98 17 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad ECBS statuto 5 straipsniu sykiu su Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalimi išreiškiamas įpareigojimas sukurti ir įgyvendinti nacionaliniu lygiu visas priemones, kurias ne euro zonos valstybės narės laiko tinkamomis statistinei informacijai, reikalingai ECB statistinės atskaitomybės reikalavimams vykdyti, rinkti, ir laiku pasirengti statistikos srityje tapti euro zonos valstybėmis narėmis;

(8)

turėtų būti taikomi Reglamento (EB) Nr. 2533/98 8 straipsnyje nustatyti konfidencialios statistinės informacijos apsaugos ir naudojimo standartai;

(9)

Reglamento (EB) Nr. 2533/98 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ECB turi teisę atskaitingiesiems agentams, kurie nevykdo ECB reglamentuose ar sprendimuose nustatytų statistinės atskaitomybės reikalavimų, taikyti sankcijas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente:

1.

FPB – įmonė, įsteigta pagal nacionalinę arba Bendrijos teisę, pagal:

i)

sutarčių teisę, kaip valdymo įmonių valdomas bendrasis fondas;

ii)

patikėjimo teisę;

iii)

bendrovių teisę – kaip viešoji arba privati ribotos atsakomybės bendrovė;

iv)

bet kokį kitą panašų mechanizmą

ir kurios pagrindinė veikla atitinka abu šiuos kriterijus:

a)

ji ketina įvykdyti arba vykdo vieną arba kelis pakeitimo vertybiniais popieriais sandorius ir jos struktūra yra siekiama įmonės mokėjimo prievoles atskirti nuo perleidėjo, draudimo ar perdraudimo bendrovės mokėjimo prievolių; ir

b)

ji leidžia arba ketina išleisti skolos vertybinius popierius, kitas skolos priemones, pakeitimo vertybiniais popieriais fondų vienetus ir (arba) išvestines finansines priemones (toliau – finansavimo priemonės) ir (arba) teisiškai arba ekonomiškai yra arba gali būti savininkė turto, užtikrinančio finansavimo priemonių, kurios siūlomos parduoti viešai arba platinamos neviešai, emisiją.

Šis apibrėžtis neapima:

a)

pinigų finansų įstaigų (PFĮ), kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 1 straipsnyje;

b)

investicinių fondų (IF), kaip apibrėžta 2013 m. spalio 18 d. Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 1073/2013 dėl investicinių fondų turto ir įsipareigojimų statistikos (ECB/2013/38) (5) 1 straipsnyje;

c)

draudimo ar perdraudimo bendrovių, kaip apibrėžta 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (6) 13 straipsnyje;

d)

alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kurie valdo ir (arba) platina alternatyvaus investavimo fondus, kaip apibrėžta 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų (7) 4 straipsnio 1 dalyje, kuriems pagal jos 2 straipsnį taikoma Direktyva 2011/61/ES.

2.

pakeitimas vertybiniais popieriais – sandoris arba schema, pagal kurį subjektas, kuris yra atskirtas nuo perleidėjo arba draudimo ar perdraudimo bendrovės ir sukurtas sandorio arba schemos tikslui arba tam naudojamas, išleidžia investuotojams skirtas finansavimo priemones, ir vyksta vienas ar keli iš šių įvykių:

a)

turtas ar turto fondas, ar jo dalis, perleidžiami subjektui, kuris yra atskirtas nuo perleidėjo ir sukurtas sandorio arba schemos tikslui arba tam naudojamas perleidžiant perleidėjo turto nuosavybės teises arba jo teikiamą naudą arba dalinio dalyvavimo būdu;

b)

turtas ar turto fondo, ar jo dalies kredito rizika perleidžiama pasinaudojant kredito išvestinėmis priemonėmis, garantijomis ar bet kokiais panašiais mechanizmais investuotojams į finansavimo priemones, kurias išleidžia subjektas, kuris yra atskirtas nuo perleidėjo ir sukurtas sandorio arba schemos tikslui arba tam naudojamas;

c)

draudimo rizika perleidžiama iš draudimo ar perdraudimo bendrovės atskiram subjektui, kuris yra sukurtas sandorio arba schemos tikslui arba tam naudojamas, kai subjektas visiškai finansuoja savo riziką, išleisdamas finansavimo priemones, o investuotojų į šias finansavimo priemones grąžinimo teisės yra subordinuotos subjekto perdraudimo įsipareigojimams.

Kai tokios finansavimo priemonės išleidžiamos, jos nereiškia perleidėjo arba draudimo ar perdraudimo bendrovių mokėjimo įsipareigojimų;

3.

perleidėjas – turto arba turto fondo ir (arba) turto arba turto fondo kredito rizikos perleidėjas pakeitimo vertybiniais popieriais struktūrai;

4.

atskaitingasis agentas turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2533/98 1 straipsnyje;

5.

rezidentas turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2533/98 1 straipsnyje. Taikant šį reglamentą, jei juridinis asmuo neturi fizinės dimensijos, jo rezidavimo vietą nulemia ekonominė teritorija, pagal kurios teisės aktus jis yra įsteigtas. Jei subjektas yra neįregistruotas, kaip kriterijus naudojamas juridinis adresas, t. y. šalis, kurios teisinė sistema reguliuoja subjekto sukūrimą ir tolesnį egzistavimą;

6.

atitinkamas NCB – euro zonos valstybės narės, kurioje yra FPB rezidavimo vieta, NCB;

7.

veiklos pradėjimas – bet kokia veikla, įskaitant visas parengiamąsias priemones, susijusi su pakeitimu vertybiniais popieriais, išskyrus atvejus, kai subjektas tik įsteigiamas, nenumatant pradėti pakeitimo vertybiniais popieriais veiklos per ateinančius šešis mėnesius. Bet kokia FPB veikla, kurios ji imasi po to, kai numatoma pakeitimo vertybiniais popieriais veikla, yra veiklos pradėjimas.

2 straipsnis

Atskaitingoji visuma

1.   FPB, kurių rezidavimo vieta yra euro zonos valstybės narės teritorijoje, sudaro atraminę atskaitingąją visumą. Atraminei atskaitingajai visumai taikomas 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas įsipareigojimas.

2.   Faktinę atskaitingąją visumą sudaro atraminė atskaitingoji visuma, išskyrus tas FPB, kurios pagal 5 straipsnio 1 dalies c punktą visiškai atleidžiamos nuo statistinės atskaitomybės reikalavimų. Faktinei atskaitingajai visumai taikomi 4 straipsnyje nustatyti statistinės atskaitomybės reikalavimai, atsižvelgiant į 5 straipsnyje nustatytas nukrypti leidžiančias nuostatas. FPB, kurios pagal 5 straipsnio 3 dalį turi pateikti savo metinę finansinę ataskaitą arba pagal 5 straipsnio 5 dalį turi laikytis ad hoc atskaitomybės įsipareigojimų, taip pat yra faktinės atskaitingosios visumos dalis.

3.   Jeigu pagal savo nacionalinę teisę FPB neturi juridinio asmens statuso, už pagal šį reglamentą reikalaujamos informacijos pateikimą atsakingais asmenimis, teisiškai įpareigotais atstovauti FPB, arba, nesant formalizuoto atstovavimo – asmenimis, kurie pagal taikomus nacionalinius teisės aktus atsako už FPB veiksmus, laikomi atskaitingieji agentai.

3 straipsnis

Statistikai naudojamas FPB sąrašas

1.   Vykdomoji valdyba parengia ir tvarko statistikai naudojamą FPB, kurios sudaro atraminę atskaitingąją visumą, kuriai taikomas šis reglamentas, sąrašą. FPB pateikia NCB duomenis, kurių NCB reikia pagal 2007 m. rugpjūčio 1 d. Gaires ECB/2007/9 dėl pinigų, finansinių institucijų ir rinkų statistikos (8). NCB ir ECB pateikia šį sąrašą ir jo atnaujinimus tinkama forma, įskaitant elektronines priemones, internetą, arba, atitinkamų atskaitingųjų agentų prašymu, popierine forma.

2.   FPB informuoja atitinkamą NCB apie savo buvimą per vieną savaitę nuo dienos, kurią ji pradėjo veiklą, nesvarbu, ar ji tikisi, kad jai pagal šį reglamentą bus taikomi bet kokie statistinės atskaitomybės reikalavimai.

3.   Jeigu 1 dalyje nurodyto sąrašo naujausias prieinamas elektroninis variantas yra neteisingas, ECB netaiko sankcijų jokiam atskaitingajam agentui, kuris tinkamai neįvykdė savo statistinės atskaitomybės reikalavimų, jeigu buvo įvykdytas 2 dalyje nustatytas reikalavimas ir jeigu atskaitingasis agentas sąžiningai rėmėsi neteisingu sąrašu.

4 straipsnis

Ketvirtinės statistinės atskaitomybės reikalavimai ir atskaitomybės taisyklės

1.   Vadovaudamasi I ir II priedais, faktinė atskaitingoji visuma teikia atitinkamam NCB duomenis apie ketvirčio pabaigos FPB turto ir įsipareigojimų likučius, finansinius sandorius ir visiškus ir (arba) dalinius nurašymus.

2.   NCB gali rinkti 1 dalyje reikalaujamą statistinę informaciją statistinės atskaitomybės reikalavimams vykdyti apie FPB išleistus ir laikomus vertybinius popierius kaip apie kiekvieną vertybinį popierių tokia apimtimi, kad 1 dalyje nurodytus duomenis būtų galima išvesti vadovaujantis III priede nustatytais būtinaisiais statistikos standartais. Nedarant poveikio 6 straipsnyje nustatytiems savalaikiškumo reikalavimams, NCB gali pareikalauti pateikti duomenis apie finansinius sandorius su FPB turimais skolos vertybiniais popieriais apie kiekvieną vertybinį popierių vienu iš metodų, nurodytų Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 1011/2012 (ECB/2012/24) (9) I priedo I dalies 2 skirsnyje.

3.   Nepažeidžiant II priede nustatytų atskaitomybės taisyklių, visi duomenys apie FPB turtą ir įsipareigojimus pagal šį reglamentą pateikiami vadovaujantis atskaitomybės taisyklėmis, nustatytomis atitinkamuose nacionaliniuose teisės aktuose, perkeliančiuose į nacionalinę teisę 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvą 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (10). FPB, kurioms netaikomi nacionaliniai teisės aktai, perkeliantys į nacionalinę teisę Direktyvą 86/635/EEB, taikomos apskaitos taisyklės, nustatytos atitinkamuose nacionaliniuose teisės aktuose, perkeliančiuose į nacionalinę teisę 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtąją Tarybos direktyvą 78/660/EEB, grindžiamą Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių (11). FPB, kurioms netaikomi nacionaliniai teisės aktai, perkeliantys į nacionalinę teisę kurią nors iš šių direktyvų, taikomi bet kokie kiti atitinkami nacionaliniai arba tarptautiniai apskaitos standartai arba praktika.

4.   Kai pagal 3 dalį reikalaujama teikti duomenis apie priemones pagal rinkos vertę, NCB gali atleisti FPB nuo duomenų teikimo apie šias priemones pagal rinkos vertę, jeigu FPB patirtų nepagrįstai didelių išlaidų. Šiuo atveju FPB taiko įvertinimą, naudojamą pranešimuose investuotojams.

5.   Kai pagal nacionalinės rinkos praktiką turimi duomenys siejami su bet kuria ketvirčio data, NCB gali leisti atskaitingiesiems agentams pateikti šiuos ketvirtinius duomenis, jeigu duomenys yra palyginami ir jeigu buvo atsižvelgta į svarbius sandorius, įvykusius nuo šios datos ir ketvirčio pabaigos.

6.   Atskaitingieji agentai gali, suderinę su atitinkamu NCB, vietoje 1 dalyje nurodytų finansinių sandorių duomenų pateikti perkainojimo koregavimą ir kitus apimties pokyčius, pagal kuriuos NCB gali nustatyti finansinius sandorius.

7.   Vietoje 1 dalyje nurodyto visiško ir (arba) dalinio nurašymo atskaitingasis agentas, sutaręs su atitinkamu NCB, gali pateikti kitą informaciją, leidžiančią NCB išvesti reikiamus duomenis apie visišką ir (arba) dalinį nurašymą.

5 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos

1.   NCB gali leisti nukrypti nuo 4 straipsnyje nustatytų statistinės atskaitomybės reikalavimų kaip išdėstyta toliau:

a)

paskolų, kurios kilo iš euro zonos PFĮ ir yra paskirstytos pagal terminą, sektorių ir skolininkų rezidavimo vietą, atveju, jeigu PFĮ toliau administruoja vertybiniais popieriais pakeistas paskolas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33), NCB gali taikyti FPB nuo duomenų apie šias paskolas teikimo nukrypti leidžiančias nuostatas. Reglamente (ES) Nr. 1071/2013 numatytas šių duomenų teikimas;

b)

NCB gali atleisti FPB nuo visų I priede nustatytų statistinės atskaitomybės reikalavimų, išskyrus pareigą kas ketvirtį teikti duomenis apie viso turto likučius ketvirčio pabaigoje, jeigu FPB, kurios prisideda prie ketvirtinio agreguoto turto, turi ne mažiau kaip 95 % viso FPB turto pagal likučius kiekvienoje euro zonos valstybėje narėje. NCB laiku tikrina, ar ši sąlyga vykdoma, kad prireikus nuo kiekvienų kalendorinių metų pradžios taikytų bet kokią nukrypti leidžiančią nuostatą arba jos nebetaikytų;

c)

jei, laikantis III priede nustatytų būtinųjų statistikos standartų, 4 straipsnyje nurodyti duomenys gali būti išvesti iš kitų statistinių, viešųjų arba priežiūros institucijų duomenų šaltinių ir nepažeidžiant a ir b punktų, NCB, pasikonsultavę su ECB, gali visiškai arba iš dalies atleisti atskaitinguosius agentus nuo šio reglamento I priede nustatytų statistinės atskaitomybės reikalavimų.

2.   Atitinkamam NCB iš anksto pritarus, FPB gali nuspręsti nesinaudoti 1 dalyje nurodytomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis ir vietoje to vykdyti visus 4 straipsnyje nurodytus statistinės atskaitomybės reikalavimus.

3.   FPB, kurios naudojasi nukrypti leidžiančia nuostata pagal 1 dalies c punktą, vadovaudamosi taikytina FPB rezidavimo valstybės nacionaline teisine praktika, per šešis mėnesius nuo atskaitinio laikotarpio pabaigos arba kuo anksčiau po jo pateikia atitinkamam NCB savo metines finansines ataskaitas, jeigu jų negalima gauti iš viešų šaltinių. Atitinkamas NCB praneša tai toms FPB, kurioms taikomas šis atskaitomybės reikalavimas.

4.   Jeigu tris iš eilės ataskaitinius laikotarpius atitinkamam NCB laiku nebuvo pateikti duomenys, kurių statistikos standartai prilygtų šiame reglamente aprašytiems standartams, atitinkamas NCB, neatsižvelgdamas į tai, ar atitinkama FPB dėl to yra kalta, panaikina 1 dalies c punkte nustatytą nukrypti leidžiančią nuostatą. FPB pradeda teikti duomenis kaip nustatyta 4 straipsnyje ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią atitinkamas NCB pranešė atskaitingiesiems agentams, kad leidžianti nukrypti nuostata buvo panaikinta.

5.   Nepažeidžiant 3 dalies, kad būtų vykdomi šiame reglamente nustatyti reikalavimai, NCB gali nustatyti ad hoc statistinės atskaitomybės reikalavimus FPB, kurioms pagal 1 dalies c punktą taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos. FPB pateikia ad hoc reikalaujamą informaciją per 15 darbo dienų nuo atitinkamo NCB prašymo.

6 straipsnis

Savalaikiškumas

NCB pateikia ECB agreguotus ketvirtinius turto ir įsipareigojimų duomenis, apimančius FPB rezidenčių pozicijas, iki 28-os darbo dienos, einančios po ketvirčio, kurio duomenys teikiami, pabaigos. NCB nustato terminus, kada jie turi gauti duomenis iš atskaitingųjų agentų.

7 straipsnis

Būtinieji standartai ir nacionalinės atskaitomybės taisyklės

1.   Atskaitingieji agentai vykdo jiems taikomus statistinės atskaitomybės reikalavimus laikydamiesi III priede nustatytų būtinųjų perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir pataisymų standartų.

2.   Atsižvelgdami į nacionalinius reikalavimus, NCB nustato ir įgyvendina atskaitomybės taisykles, kurių turi laikytis faktinė atskaitingoji visuma. NCB užtikrina, kad pagal tokias atskaitomybės taisykles būtų teikiama reikalinga statistinė informacija ir būtų galima tiksliai patikrinti, kaip laikomasi III priede nustatytų sąvokų atitikties ir būtinųjų perdavimo, tikslumo ir pataisymų standartų.

8 straipsnis

Tikrinimas ir privalomas rinkimas

Teisę tikrinti arba rinkti privalomą informaciją, kurią atskaitingieji agentai privalo pateikti pagal šį reglamentą, įgyvendina NCB, nepažeisdami ECB teisės pačiam įgyvendinti šią teisę. Būtent, NCB įgyvendina šias teises tada, kai faktinei atskaitingajai visumai priklausanti įstaiga nevykdo III priede nustatytų būtinųjų perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir pataisymų standartų.

9 straipsnis

Pirmasis duomenų teikimas

1.   Pirmajam duomenų teikimui teikiami 2014 m. ketvirtojo ketvirčio ketvirtiniai duomenys.

2.   FPB, kurios pradeda veiklą po 2014 m. gruodžio 31 d., teikdamos duomenis pirmą kartą, pateikia ketvirtinius duomenis, susijusius su pakeitimo vertybiniais popieriais veiklos pradžia.

3.   FPB, kurios pradeda veiklą prieš euro įvedimą jų valstybėse narėse po 2014 m. gruodžio 31 d., teikdamos duomenis pirmą kartą, pateikia ketvirtinius duomenis, susijusius su pradiniu pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriu ataskaitiniu laikotarpiu, kai valstybė narė įsivedė eurą. Ataskaitinio laikotarpio, kai valstybė narė įsivedė eurą, atžvilgiu FPB pateikia tik likučius.

10 straipsnis

Panaikinimas

1.   Reglamentas (EB) Nr. 24/2009 (ECB/2008/30) panaikinamas nuo 2015 m. sausio 1 d.

2.   Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

11 straipsnis

Baigiamoji nuostata

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse vadovaujantis Sutartimis.

Priimta Frankfurte prie Maino 2013 m. spalio 18 d.

ECB valdančiosios tarybos vardu

ECB pirmininkas

Mario DRAGHI


(1)  OL L 318, 1998 11 27, p. 8.

(2)  OL L 15, 2009 1 20, p. 1.

(3)  OL L 174, 2013 6 26, p. 1.

(4)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1.

(5)  Šio Oficialiojo leidinio p. 73

(6)  OL L 335, 2009 12 17, p. 1.

(7)  OL L 174, 2011 7 1, p. 1.

(8)  OL L 341, 2007 12 27, p. 1.

(9)  OL L 305, 2012 11 1, p. 6.

(10)  OL L 372, 1986 12 31, p. 1.

(11)  OL L 222, 1978 8 14, p. 11.


I PRIEDAS

STATISTINĖS ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI

Image

Image


II PRIEDAS

APIBRĖŽTYS

1   DALIS

Priemonių kategorijų apibrėžtys

1.

Šioje lentelėje pateikiamas išsamus standartinis nacionalinių centrinių bankų (NCB) į nacionalines kategorijas pagal šį reglamentą perkeliamų sektorių sąrašas. Lentelė nėra atskirų finansinių priemonių sąrašas, o aprašymai nėra išsamūs. Apibrėžtyse pateikiama nuoroda į Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemą Europos Sąjungoje (toliau – 2010 m. ESS), nustatytą Reglamentu (ES) Nr. 549/2013.

2.

Kai kurias priemonių kategorijas reikalaujama paskirstyti pagal terminą. Tai taikoma pradiniam terminui, t. y. terminui išleidimo metu, arba nustatytam finansinės priemonės tarnavimo laikotarpiui, kai priemonę leidžiama atpirkti tik šiam laikotarpiui pasibaigus, pvz., skolos vertybiniams popieriai, arba laikotarpiui, kai iki jo pabaigos leidžiama atpirkti tik sumokant tam tikrą nuobaudą, pvz., kai kurie indėliai.

3.

Finansinius reikalavimus galima skirstyti pagal tai, ar jie yra perleidžiamieji, ar ne. Reikalavimas yra perleidžiamasis, jei vienetas gali paprastai perduoti savo nuosavybės teises kitam vienetui, jas perleisdamas ar patvirtindamas, arba jei reikalavimą galima atsverti kitu sandoriu, pvz., išvestinių finansinių priemonių atveju. Iš esmės bet kokia finansine priemone galima prekiauti, tačiau perleidžiamosiomis priemonėmis prekiaujama organizuotose biržose arba nebiržiniais sandoriais, nors faktinė prekyba nėra būtina perleidžiamumo sąlyga.

4.

Visas finansinis turtas ir įsipareigojimai turi būti pateikiami bendruoju pagrindu, t. y. finansinis turtas negali būti pateikiamas be finansinių įsipareigojimų.

A   lentelė

FPB turto ir įsipareigojimų priemonių kategorijų apibrėžtys

TURTO KATEGORIJOS

Kategorija

Pagrindinių požymių aprašas

1.

Indėliai ir paskolų reikalavimai

Atskaitomybės sistemoje šį straipsnį sudaro FPB skolininkams paskolintos lėšos, patvirtintos neperleidžiamaisiais dokumentais arba nepatvirtintos dokumentais

Tai apima šiuos straipsnius:

FPB padėtus indėlius, pvz., vienadienius indėlius, sutarto termino indėlius ir įspėjamojo laikotarpio indėlius

FPB suteiktas paskolas

reikalavimus pagal atvirkštinius atpirkimo sandorius su pinigų įkeitimu: grynųjų pinigų, sumokėtų už FPB nupirktus vertybinius popierius nustatyta kaina ir griežtai įsipareigojant perparduoti tuos pačius (ar panašius) vertybinius popierius nustatyta kaina nurodytą dieną ateityje, atitiktinį

reikalavimus pagal vertybinių popierių skolinimąsi su pinigų įkeitimu: grynųjų pinigų, sumokėtų už FPB pasiskolintus vertybinius popierius, atitiktinį

Šiame reglamente šis straipsnis taip pat apima apyvartoje esančius eurų ir užsienio valiutos banknotus ir monetas, paprastai naudojamus mokėjimams

2.

Vertybiniais popieriais pakeistos paskolos

Atskaitomybės sistemoje šį straipsnį sudaro paskolos, kurias FPB įsigijo iš perleidėjo. Paskolos laikomos finansiniu turtu, kuris sukuriamas, kai kreditoriai paskolina lėšas skolininkams, kai paskolos yra patvirtintos neperleidžiamaisiais dokumentais arba nėra patvirtintos dokumentais.

Ji apima ir:

finansinę nuomą, suteiktą trečiosioms šalims: finansinė nuoma – tai sutartis, pagal kurią teisėtas ilgalaikės prekės savininkas (toliau – nuomotojas) perduoda su turto turėjimu susijusią riziką ir naudą trečiajai šaliai (toliau – nuomininkas). Statistikos tikslais finansinė nuoma laikoma nuomotojo nuomininkui suteiktomis paskolomis, suteikiančiomis galimybę nuomininkui nusipirkti ilgalaikę prekę. Perleidėjo, veikiančio kaip nuomotojas, suteikta finansinė nuoma turi būti įrašyta turto straipsnyje „vertybiniais popieriais pakeistos paskolos“. Išnuomotas turtas įrašomas ne į nuomotojo, bet į nuomininko balansą

blogas paskolas, kurios dar negrąžintos arba nenurašytos: blogomis paskolomis laikomos paskolos, kurios negrąžinamos laiku arba kurios kitokiais būdais pripažįstamos nuvertėjusiomis

turimus neperleidžiamuosius vertybinius popierius: turimus skolos vertybinius popierius, kurie nėra perleidžiamieji ir kuriais negalima prekiauti antrinėse rinkose

paskolas, kuriomis prekiaujama: paskolos, de facto tapusios perleidžiamosiomis, priskiriamos straipsniui „vertybiniais popieriais pakeistos paskolos“, jeigu nėra prekybos antrinėje rinkoje įrodymų. Priešingu atveju jos priskiriamos „skolos vertybiniams popieriams“

subordinuotąją skolą indėlių arba paskolų forma: subordinuotosios skolos priemonės yra papildomas reikalavimas institucijai emitentei, kuris gali būti įvykdytas tik įvykdžius visus aukštesnį statusą turinčius reikalavimus; dėl to jos turi kai kurias „nuosavybės priemonių“ ypatybes. Statistikos tikslais subordinuotoji skola priskiriama „vertybiniais popieriais pakeistoms paskoloms“ arba „skolos vertybiniams popieriams“, atsižvelgiant į finansinės priemonės pobūdį. Kai FPB turima visų formų subordinuotoji skola šiuo metu statistikos tikslais išreiškiama nurodant vieną skaičių, šis skaičius priskiriamas straipsniui „skolos vertybiniai popieriai“, kadangi subordinuotąją skolą daugiausia sudaro skolos vertybiniai popieriai, o ne paskolos

duomenys apie vertybiniais popieriais pakeistas paskolas turi būti pateikiami nominalia verte, net jei jos buvo nupirktos iš perleidėjo už kitokią kainą. Nominalios vertės ir pirkimo kainos skirtumo atitiktinys turi būti nurodytas „likusiuose įsipareigojimuose“

Šis straipsnis apima vertybiniais popieriais pakeistas paskolas, neatsižvelgiant į tai, ar pagal vyraujančią apskaitos praktiką paskolos turi būti pripažintos FPB balanse

3.

Skolos vertybiniai popieriai

Turimi skolos vertybiniai popieriai, kurie yra perleidžiamosios finansinės priemonės, kuriomis įrodoma skola, ir kuriais paprastai prekiaujama antrinėse rinkose arba kurie gali būti užskaityti rinkoje priešpriešiniais sandoriais, ir turėtojui nesuteikia jokių nuosavybės teisių institucijos emitentės atžvilgiu

Šis straipsnis apima:

turimus vertybinius popierius, suteikiančius turėtojui nesąlygišką teisę į nustatyto dydžio arba sutartiniu būdu apibrėžtas pajamas, gaunamas atkarpos mokėjimų ir (arba) nurodytos nustatytos sumos forma nustatytą dieną arba dienomis arba nuo dienos, nustatytos išleidimo metu

paskolas, kurios tampa perleidžiamos organizuotoje rinkoje, t. y. paskolos, kuriomis prekiaujama, su sąlyga, kad yra įrodymų, jog jomis prekiaujama antrinėje rinkoje, įskaitant rinkos formuotojų buvimo, dažno finansinio turto kotiravimo, pvz., pirkėjo ir pardavėjo siūlomų kainų skirtumų, įrodymus. Priešingu atveju jos priskiriamos „vertybiniais popieriais pakeistoms paskoloms“

subordinuotą skolą skolos vertybinių popierių forma

Pagal vertybinių popierių skolinimo operacijas paskolinti vertybiniai popieriai arba pagal atpirkimo sandorį parduoti vertybiniai popieriai lieka pradinio savininko balanse ir nėra apskaitomi laikinojo įgijėjo balanse, jeigu yra tvirtas įsipareigojimas atlikti atvirkštinę operaciją, o ne vien tik galimybė tai padaryti. Jeigu laikinasis įgijėjas parduoda gautus vertybinius popierius, šis pardavimas turi būti apskaitytas kaip tiesioginis vertybinių popierių sandoris ir įrašytas laikinojo įgijėjo balanse kaip vertybinių popierių portfelio neigiama pozicija.

Šis straipsnis apima turimus skolos vertybinius popierius, kurie buvo pakeisti vertybiniais popieriais, neatsižvelgiant į tai, ar pagal vyraujančią apskaitos praktiką vertybiniai popieriai turi būti pripažinti FPB balanse

4.

Kitas vertybiniais popieriais pakeistas turtas

Šis straipsnis apima vertybiniais popieriais pakeistą turtą, išskyrus turtą, patenkantį į 2 ir 3 kategorijas, pavyzdžiui, gautinus mokesčius ir komercinius kreditus, neatsižvelgiant į tai, ar pagal vyraujančią apskaitos praktiką turtas turi būti pripažintas FPB balanse

5.

Nuosavybės priemonės ir investicinių fondų akcijos (vienetai)

Finansinis turtas, reiškiantis nuosavybės teises bendrovėse ir kvazibendrovėse. Šis finansinis turtas jo turėtojams paprastai suteikia teisę į bendrovių ar kvazibendrovių pelno dalį ir į jų grynojo turto dalį likvidavimo atveju.

Šis straipsnis apima biržines ir nebiržines akcijas, kitas nuosavybės priemones, pinigų rinkos fondų (PRF) akcijas (vienetus) ir ne PRF IF akcijas (vienetus).

Nuosavybės vertybiniams popieriams, paskolintiems vykdant vertybinių popierių skolinimo veiklą arba parduotiems pagal atpirkimo sutartis, taikomos 3 kategorijoje „skolos vertybiniai popieriai“ nustatytos taisyklės

6.

Išvestinės finansinės priemonės

Išvestinės finansinės priemonės yra finansinės priemonės, susietos su konkrečia finansine priemone, rodikliu ar žaliava, pagal kurias finansų rinkose galima atskirai prekiauti konkrečia finansų rizika

Šis straipsnis apima:

pasirinkimo sandorius

varantus

ateities sandorius

išankstinius sandorius

apsikeitimo sandorius

kredito išvestines finansinės priemones

Išvestinės finansinės priemonės balanse apskaitomos bendrąja rinkos verte. Atskiros išvestinių priemonių sutartys, turinčios teigiamą rinkos vertę, apskaitomos balanso turto pusėje, o sutartys, turinčios neigiamą rinkos vertę – balanso įsipareigojimų pusėje

Bendrieji būsimieji įsipareigojimai, atsirandantys iš išvestinių priemonių sutarčių, neturi būti apskaitomi kaip balanso straipsniai

Šis straipsnis neapima išvestinių finansinių priemonių, kurios nėra apskaitomos balanse pagal nacionalines taisykles

7.

Nefinansinis turtas (įskaitant ilgalaikį turtą)

Materialusis ir nematerialusis turtas, išskyrus finansinį turtą. Ilgalaikis turtas – nefinansinis turtas, kurį FPB naudoja pakartotinai ar nuolat ilgiau nei vienus metus

Šiam straipsniui priskiriamas būstas, kiti pastatai ir statiniai, mašinos ir įranga, vertybės, intelektinės nuosavybės produktai, pvz., kompiuterių programinė įranga ir duomenų bazės

8.

Likęs turtas

Tai likęs balanso turto dalies straipsnis, apibrėžiamas kaip „kitur neįtrauktas turtas“. Šis straipsnis gali apimti:

sukauptas palūkanas, gautinas už indėlius ir paskolas

sukauptas palūkanas už turimus skolos vertybinius popierius

gautinas sumas, nesusijusias su pagrindine FPB veikla


ĮSIPAREIGOJIMŲ KATEGORIJOS

Kategorija

Pagrindinių požymių aprašas

9.

Paskolos ir gauti indėliai

FPB kreditoriams mokėtinos sumos, išskyrus sumas, kylančias iš perleidžiamųjų vertybinių popierių emisijos. Šį straipsnį sudaro:

paskolos: atskaitingosioms FPB suteiktos paskolos, patvirtintos neperleidžiamaisiais dokumentais arba nepatvirtintos dokumentais

FPB išleistos neperleidžiamosios skolos priemonės: išleistos neperleidžiamosios skolos priemonės paprastai priskiriamos „įsipareigojimams dėl indėlių“. FPB išleistos neperleidžiamosios priemonės, kurios vėliau tampa perleidžiamosiomis ir kuriomis gali būti prekiaujama antrinėse rinkose, perklasifikuotos kaip „skolos vertybiniai popieriai“

atpirkimo sandoriai ir atpirkimo pobūdžio operacijos su pinigų įkeitimu: grynųjų pinigų, gautų už vertybinius popierius, FPB parduotus nustatyta kaina ir griežtai įsipareigojant atpirkti tuos pačius (ar panašius) vertybinius popierius nustatyta kaina nurodytą dieną ateityje, atitiktinys. FPB gautos sumos už vertybinius popierius, perleistus trečiajai šaliai („laikinai įsigyjančiai šaliai“), turi būti įrašomos čia, jeigu yra tvirtas įsipareigojimas įvykdyti atvirkštinę operaciją, o ne tiesiog yra galimybė tai padaryti. Tai reiškia, kad FPB operacijos metu išlaiko tų vertybinių popierių riziką ir naudą

pinigų įkaitas, gautas už vertybinių popierių skolinimą: sumos, gautos už vertybinius popierius, laikinai perleistus trečiajai šaliai vertybinių popierių skolinimo už pinigų įkaitą forma

pinigų įkaitas, gautas vykdant veiklą, susijusią su laikinu aukso perleidimu už įkaitą

10.

Išleisti skolos vertybiniai popieriai

FPB išleisti vertybiniai popieriai, išskyrus nuosavybės priemones, kurie paprastai yra perleidžiamosios priemonės ir kuriais prekiaujama antrinėse rinkose arba kurie gali būti užskaityti rinkoje ir kurie nesuteikia jų turėtojui jokių nuosavybės teisių į instituciją emitentę. Šis straipsnis, inter alia, apima vertybinius popierius, išleistus:

turtu užtikrintų vertybinių popierių forma

kreditu susietų obligacijų forma

kreditu susietų vertybinių popierių forma

11.

Kapitalas ir atsargos

Atskaitomybės sistemoje šią kategoriją sudaro sumos, atsirandančios iš akcininkams arba kitiems savininkams FPB išleidžiamo akcinio kapitalo, išreiškiančio turėtojo nuosavybės teises į FPB ir apskritai teisę gauti jos pelno ir nuosavų lėšų dalį likvidavimo atveju. Taip pat įtraukiamos lėšos, atsirandančios iš nepaskirstytojo pelno arba lėšų, kuriuos FPB atideda numatomiems tikėtiniems mokėjimams ir įsipareigojimams ateityje. Šis straipsnis apima:

nuosavą kapitalą

nepaskirstytąjį pelną arba lėšas

specialiuosius ir bendruosius atidėjinius paskoloms, vertybiniams popieriams ir kitų rūšių turtui

pakeitimo vertybiniais popieriais fondų vienetus

12.

Išvestinės finansinės priemonės

Žr. 6 kategoriją

13.

Likę įsipareigojimai

Tai yra likusių įsipareigojimų straipsnis balanse, apibrėžiamas kaip „kitur neįtraukti įsipareigojimai“

Šis straipsnis gali apimti:

sukauptas palūkanas, mokėtinas už paskolas ir indėlius

sukauptas palūkanas, mokėtinas už išleistus skolos vertybinius popierius

mokėtinas sumas, nesusijusias su pagrindine FPB veikla, t. y. tiekėjams mokėtinas sumas, mokesčius, darbo užmokestį, socialines įmokas ir t. t.

atidėjinius, priskiriamus įsipareigojimams trečiosioms šalims, t. y. pensijos, dividendai ir t. t.

grynąsias pozicijas, atsirandančias iš vertybinių popierių skolinimo be piniginio įkaito

grynąsias sumas, mokėtinas dėl atsiskaitymų ateityje už sandorius vertybiniais popieriais

paskolų patikslinimų dėl perkainojimo, t. y. nominali minus pirkimo kaina, atitiktinius

Sukauptos palūkanos, mokėtinos už išleistus skolos vertybinius popierius, nurodomos atskirame „iš jų“ straipsnyje, išskyrus atvejus, kai atitinkamas NCB taiko leidžiančią nuostatą, kai duomenis leidžiama gauti ar nustatyti iš alternatyvių šaltinių

2   DALIS

Sektorių apibrėžtys

2010 m. ESS pateikiama standartinė sektorių klasifikacija. Šioje lentelėje pateikiamas išsamus standartinis NCB į nacionalines kategorijas pagal šį reglamentą perkeliamų sektorių sąrašas. Valstybių narių, kurių valiuta euro, teritorijoje esančios atitiktinės šalys nurodomos pagal jų sektorių remiantis Europos Centrinio Banko (ECB) statistikos tikslais sudarytais sąrašais ir atitiktinių šalių statistinio klasifikavimo gairėmis, pateiktomis ECB „Pinigų finansinių įstaigų ir rinkų statistikos sektoriaus vadove. Statistinio klientų klasifikavimo gairėse“. Už valstybių narių, kurių valiuta euro, ribų esančios kredito įstaigos vadinamos „bankais“, o ne PFĮ. Panašiai terminas „ne PFĮ“ yra susijęs tik su euro zona. Valstybių narių, kurių valiuta nėra euro, atveju vartojamas terminas „ne bankai“.

B   lentelė

Sektorių apibrėžtys

Sektorius

Apibrėžtis

1.

PFĮ

PFĮ, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 1 straipsnyje. Šį sektorių sudaro NCB, kredito įstaigos, kaip apibrėžta Sąjungos teisėje, PRF, kitos finansų įstaigos, kurių veikla yra priimti indėlius ir (arba) artimus indėlių pakaitalus iš subjektų, kurie nėra PFĮ, ir savo sąskaita bent jau ekonomine prasme, teikti paskolas ir (arba) investuoti į vertybinius popierius ir elektroninių pinigų įstaigos, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas elektroninių pinigų leidimo forma

2.

Valdžios sektorius

Valdžios sektorių (S.13) sudaro instituciniai vienetai, ne rinkos gamintojai, kurių produkcija skirta individualiam ir kolektyviniam vartojimui, ir kuriuos finansuoja privalomieji kitiems sektoriams priklausančių vienetų ir institucinių vienetų, kurie daugiausia verčiasi nacionalinių pajamų ir turto perskirstymu, mokėjimai (2010 m. ESS, 2.111–2.113 dalys)

3.

Ne PRF IF

IF, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 1 straipsnyje. Šį subsektorių sudaro visos į finansinį ir (arba) nefinansinį turtą investuojančios kolektyvinio investavimo įmonės, išskyrus PRF, tiek, kiek tikslas – investuoti iš visuomenės gautą kapitalą

4.

Kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigus skolinantys vienetai

Kitų finansinių tarpininkų, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus, subsektorių (S.125) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas, prisiimant įsipareigojimus kitokia nei pinigų, indėlių (arba artimų indėlių pakaitalų), IF akcijų (vienetų) forma arba susijusius su institucinių vienetų draudimo, pensijų ir standartinių garantijų sistemomis. Šiam subsektoriui priskiriamos FPB, apibrėžtos šiame reglamente (2010 m. ESS, 2.86–2.94 dalys)

Finansinių pagalbininkų subsektorių (S.126) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra glaudžiai susijusi su finansiniu tarpininkavimu, tačiau kai pačios bendrovės nėra finansų tarpininkės. Šis subsektorius taip pat apima pagrindines buveines, kurių visos patronuojamosios bendrovės arba dauguma jų yra finansų bendrovės (2010 m. ESS, 2.95–2.97 dalys)

Priklausomų finansų įstaigų ir pinigų skolintojų subsektorių (S.127) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurios nevykdo finansinio tarpininkavimo veiklos ir neteikia pagalbinių finansinių paslaugų, o su didžiąja dalimi jų turto ar jų įsipareigojimų susiję sandoriai nėra sudaromi atviroje rinkoje. Šiam subsektoriui priskiriamos kontroliuojančiosios bendrovės, kurios nuosavybės teise valdo patronuojamųjų bendrovių grupės akcinį kapitalą (kontrolinį akcijų paketą) ir kurių pagrindinė veikla yra tos grupės nuosavybės teisių turėjimas, neteikiant jokios kitos paslaugos įmonėms, kuriose akcinis kapitalas yra laikomas, t. y. jos neadministruoja arba nevaldo kitų vienetų (2010 m. ESS, 2.98–2.99 dalys)

5.

Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

Draudimo bendrovių subsektorių (S.128) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas kaip rizikos mažinimo (daugiausia tiesioginio draudimo ar perdraudimo forma) pasekmė (2010 m. ESS, 2.100–2.104 dalys)

Pensijų fondų subsektorių (S.129) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas kaip apdraustų asmenų socialinės rizikos ir poreikių sujungimo pasekmė (socialinis draudimas). Pensijų fondai kaip socialinio draudimo sistemos suteikia pajamų išėjus į pensiją (ir dažnai skiria išmokas mirties ar negalios atveju) (2010 m. ESS, 2.105–2.110 dalys)

6.

Ne finansų bendrovės

Ne finansų bendrovių sektorių (S.11) sudaro instituciniai vienetai, kurie yra nepriklausomi juridiniai vienetai ir rinkos gamintojai, kurių pagrindinė veikla yra prekių gamyba ir nefinansinių paslaugų teikimas. Šiam sektoriui taip pat priskiriamos ne finansų kvazibendrovės (2010 m. ESS, 2.45–2.50 dalys)

7.

Namų ūkiai ir namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos

Namų ūkių sektoriui (S.14) priskiriami asmenys ar asmenų grupės, kurie yra vartotojai, taip pat verslininkai, gaminantys rinkos prekes ir teikiantys nefinansines ir finansines paslaugas (rinkos gamintojai), jei prekes gamina ir paslaugas teikia ne atskiri kvazibendrovėmis laikomi vienetai. Šiam sektoriui taip pat priskiriami asmenys ar asmenų grupės, gaminantys prekes ir teikiantys nefinansines paslaugas išimtinai savo galutiniam naudojimui. Namų ūkių sektorius apima nepriklausomo juridinio asmens statuso neturinčias individualiąsias įmones ir partnerystes, išskyrus laikomas kvazibendrovėmis, kurios yra rinkos gamintojai (2010 m. ESS, 2.118–2.128 dalys)

Namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų sektorių (S.15) sudaro ne pelno institucijos, kurios yra atskiri juridiniai vienetai, teikiantys paslaugas namų ūkiams, ir kurie yra privatieji ne rinkos gamintojai. Jų pagrindiniai ištekliai – savanoriškos įmokos grynaisiais arba natūra iš namų ūkių kaip vartotojų, iš valdžios sektoriaus mokėjimų ir nuosavybės pajamų (2010 m. ESS, 2.129 ir 2.130 dalys)

3   DALIS

Finansinių sandorių apibrėžtis

Pagal 2010 m. ESS finansiniai sandoriai apibrėžiami kaip grynasis finansinio turto įsigijimas arba grynasis įsipareigojimų prisiėmimas pagal kiekvieną finansinės priemonės rūšį, t. y. visų finansinių sandorių, kurie įvyksta per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį, suma. Instituciniams vienetams sudarius finansinį sandorį tuo pat metu sukuriami arba likviduojami finansinis turtas ir lygiavertis įsipareigojimas, arba pakeičiamos nuosavybės teisės į finansinį turtą ar prisiimamas įsipareigojimas. Finansiniai sandoriai į sąskaitas įrašomi sandorių verte, t. y. nacionaline valiuta išreikšta verte, kuria buvo sukurtas, likviduotas, iškeistas ar prisiimtas finansinis turtas ir (arba) įsipareigojimai tarp institucinių vienetų, remiantis tik komerciniais sumetimais. Visiškas ir (arba) dalinis nurašymas ir vertės nustatymo pokyčiai nėra finansiniai sandoriai.

4   DALIS

Visiško ir (arba) dalinio nurašymo apibrėžtis

Visiškas ir (arba) dalinis nurašymas – tai balanse nurodytos paskolų vertės pokyčių, kurie atsiranda dėl visiško ir (arba) dalinio paskolų nurašymo, poveikis. Kur įmanoma nustatyti, taip pat įtraukiamos visiškai ir (arba) iš dalies nurašytos paskolos, pripažintos paskolos pardavimo arba perleidimo trečiajai šaliai metu. Visiškas paskolų nurašymas yra tuomet, kai paskola yra laikoma beverčiu turtu ir išbraukiama iš balanso. Dalinis paskolų nurašymas yra tuomet, kai laikoma, kad paskola nebus visiškai grąžinta, ir balanse sumažinama paskolos vertė.


III PRIEDAS

BŪTINIEJI STANDARTAI, KURIUOS TURI TAIKYTI FAKTINĖ ATSKAITINGOJI VISUMA

Kad įvykdytų Europos Centrinio Banko (ECB) statistinės atskaitomybės reikalavimus, atskaitingieji agentai turi laikytis šių būtinųjų standartų.

1.

Būtinieji perdavimo standartai:

a)

duomenys turi būti pateikiami laiku ir laikantis atitinkamo NCB nustatytų terminų;

b)

statistinių ataskaitų forma ir formatas turi atitikti atitinkamo NCB nustatytus techninius atskaitomybės reikalavimus;

c)

turi būti nurodyti atskaitingojo agento vienas arba daugiau kontaktiniai asmenys;

d)

turi būti laikomasi duomenų perdavimo atitinkamam NCB techninių specifikacijų.

2.

Būtinieji tikslumo standartai:

a)

statistinė informacija turi būti teisinga: turi būti laikomasi visų tiesinių ryšių (pvz., turto ir įsipareigojimų duomenys turi sueiti, sudėjus tarpines sumas turi gautis bendra suma);

b)

atskaitingieji agentai turi sugebėti pateikti informaciją apie pokyčius, kurie matyti iš pateiktų duomenų;

c)

statistinė informacija turi būti išsami ir joje negali būti nuolatinių ir struktūrinių spragų; esamos spragos turi būti pripažintos, paaiškintos atitinkamam NCB ir, jei taikytina, kuo greičiau užpildytos;

d)

atskaitingieji agentai turi vadovautis atitinkamo NCB nustatytais techninio duomenų perdavimo matmenimis, skaičių apvalinimo metodika ir dešimtainiais skaitmenimis.

3.

Būtinieji sąvokų atitikties standartai:

a)

statistinė informacija turi atitikti šiame reglamente pateiktas apibrėžtis ir klasifikacijas;

b)

jeigu nukrypstama nuo šių apibrėžčių ir klasifikacijų, atskaitingieji agentai turi reguliariai stebėti skirtumą tarp naudojamos ir šiame reglamente nustatytos priemonės ir nustatyti jo dydį;

c)

atskaitingieji agentai turi sugebėti paaiškinti perduotų duomenų trūkius lyginant su ankstesnių laikotarpių skaičiais.

4.

Būtinieji pataisymų standartai:

Turi būti laikomasi ECB ir atitinkamo NCB nustatytos pataisymų tvarkos ir procedūrų. Pataisymai, kurie skiriasi nuo įprastų pataisymų, turi būti pateikti kartu su paaiškinamosiomis pastabomis.


Top