19.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 167/41

(1)

2008 m. rugpjūčio 13 d. raštu Lenkija informavo Komisiją apie priemones, kurių ji ketina imtis siekdama padėti restruktūrizuoti įmonę „PZL Dębica S.A.“ (toliau – „PZL Dębica“ arba įmonė). 2008 m. spalio 3 d. raštu Komisija paprašė Lenkijos pateikti tam tikrus trūkstamus dokumentus. Jie buvo pateikti 2008 m. spalio 20 d.

(2)

2008 m. gruodžio 19 d. raštu Komisija pranešė Lenkijai, kad dėl šių priemonių ji nusprendė pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą (toliau – sprendimas pradėti procedūrą).

(3)

Sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas. Pastabų dėl sprendimo pradėti procedūrą iš suinteresuotųjų šalių Komisija negavo.

(4)

Lenkijos valdžios institucijos, atsakydamos į sprendimą pradėti procedūrą, 2009 m. vasario 12 d., 2010 m. liepos 9 d., 2011 m. gegužės 16 d., 2011 m. birželio 7 d. ir 2011 m. birželio 8 d. pateikė papildomos informacijos.

(5)

2011 m. rugpjūčio 18 d. Lenkija Komisijos paprašė iki 2011 m. spalio 31 d. nevykdyti pagalbos, apie kurią ji pranešė anksčiau, vertinimo. 2011 m. spalio 10 d. Lenkija atšaukė kai kurias priemones, apie kurias buvo pranešusi anksčiau, t. y. kapitalo injekcijas ir lengvatinę paskolą, kurias ketino suteikti valstybės valdoma Pramonės plėtros agentūra.

(6)

2011 m. lapkričio 2 d. Lenkija pateikė ataskaitą, siekdama patvirtinti, kad kitas pranešimo aspektas, t. y. socialinio draudimo skolos atidėjimas, atitinka privataus kreditoriaus kriterijų ir dėl to nėra valstybės pagalba.

(7)

2012 m. liepos 26 d. Komisija paprašė Lenkijos pateikti papildomų paaiškinimų dėl tam tikrų aspektų. 2012 m. rugpjūčio 31 d. raštu Lenkija pateikė atsakymą ir juo Komisijai pranešė, kad susitarimas dėl socialinio draudimo skolos atidėjimo buvo sudarytas 2012 m. kovo 1 d. ir kad 2012 m. rugpjūčio 14 d. vietos antstoliui buvo sumokėta likusi skolos dalis.

(8)

Lenkijos valdžios institucijos paskutinį kartą pateikė informaciją 2012 m. gruodžio 6 d.

(9)

Įmonėje „PZL Dębica“ dirba 212 darbuotojai. Tai vidutinio dydžio įmonė, daugiausia gaminanti šaldymo įrangą, pvz., kompresorius, ledinio vandens gamybos įrenginius ir šaldiklius, oro ir skysčių aušintuvus, purškiamuosius ir garų kondensatorius, vertikaliuosius ir horizontaliuosius gaubtinius-vamzdinius kondensatorius, laikymo įrenginius (skysčių skirtuvus, horizontaliąsias talpyklas, tarpinius aušintuvus, ekonomaizerius, tepalų skirtuvus ir šaldymo vožtuvus).

(10)

Ši įmonė įsikūrusi Pakarpatės vaivadijoje – regione, kuriam taikomas Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punktas. Ji įsteigta 1938 m. Nuo 1995 m. ji yra uždaroji akcinė bendrovė. 1999 m. įmonės akcijas valdė valstybė (25,08 %) ir darbuotojai (74,92 %). 2006 m. įmonė buvo visiškai privatizuota: daugumą jos akcijų įsigijo esami ir buvę darbuotojai ir jų paveldėtojai. 2010 m. 16,7 % „PZL Dębica“ akcijų įsigijo privatus investuotojas „Eurotech“.

(11)

Įmonės rinkos dalis Lenkijos šaldymo įrangos rinkoje nedidelė (2006 m. – mažiau kaip 1 %). 2006 m. eksportas sudarė 15,6 % viso pardavimo; iš jo 6,8 % teko ne Europos Sąjungos šalims. Lenkijos rinkoje įmonė susiduria su didele kai kurių įmonių, pvz., „York International“, „GEA GRASSO Refrigeration Division“, „Mycom International Refrigeration (Ltd)“, „MOSTOSTAL Wrocław S.A.“, „Aerzen Maschinenfabrik GmbH“ ir „Zakład Metalowy PILZNO“, konkurencija.

(12)

Pagal Lenkijos valdžios institucijų pateiktą informaciją įmonės finansinės problemos prasidėjo 2002 m. Tuo metu buvo patvirtintas 2002–2007 m. laikotarpio restruktūrizavimo planas. 2003 m. spalio mėn. šis planas buvo atnaujintas. Jį sudarė šios priemonės:

(13)

Dėl biudžeto apribojimų Įmonių restruktūrizavimo fondas negalėjo suteikti „PZL Dębica“ žadėtos paskolos (žr. 12 konstatuojamosios dalies c punktą). Tada Socialinio draudimo įstaiga nusprendė neatidėti skolos likučio mokėjimo (žr. 12 d konstatuojamosios dalies d punktą). Dėl to nebuvo galima įgyvendinti svarbiausio „PZL Dębica“ restruktūrizavimo plano elemento.

(14)

Nepaisant to, įmonei pavyko įgyvendinti kitus restruktūrizavimo plano elementus; to rezultatas – jau 2006 m. pradžioje užfiksuotas nedidelis pelnas. Toliau pateiktoje 1 lentelėje apibendrinti 2002–2011 m. įmonės veiklos finansiniai rezultatai.

1   lentelė

2002–2011 m. įmonės „PZL Dębica“ veiklos finansiniai rezultatai (mln. PLN)

(15)

Po to, kai nebuvo įgyvendintas pirmajame restruktūrizavimo plane numatytas finansinis restruktūrizavimas, 2008 m. rugpjūčio mėn. Komisijai buvo pranešta apie antrąjį restruktūrizavimo planą. Iš esmės šiuo antruoju planu buvo siekiama įgyvendinti įmonės finansinį restruktūrizavimą. Jame buvo numatytos šios priemonės:

(16)

Sprendime pradėti procedūrą buvo išreikšta abejonių dėl toliau nurodytų pagalbos priemonių, įtrauktų į pirmąjį restruktūrizavimo planą, suderinamumo su vidaus rinka:

Komisija taip pat suabejojo dėl 2 lentelėje išvardytų priemonių priskyrimo de minimis pagalbos kategorijai.

(17)

Be to, Komisija išreiškė abejonę dėl to, ar restruktūrizavimo plane buvo numatyti visi elementai, reikalingi „PZL Dębica“ gyvybingumui atkurti, ir ar 12 metų restruktūrizavimo laikotarpis nėra per ilgas atsižvelgiant į Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (4).

(18)

Atsižvelgdama į pagal pirmąjį planą suteiktą pagalbą (12 konstatuojamosios dalies a ir b punktai) ir į pagalbos teikimo tik vieną kartą principą (nustatytą Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti 3 straipsnio 3 dalyje), Komisija taip pat suabejojo įmonės tinkamumu gauti naująją restruktūrizavimo pagalbą (žr. 15 konstatuojamąją dalį).

(19)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija nurodė, kad jai nebuvo pateiktas joks teisiškai privalomas dokumentas (pagal kurį kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos nusprendė skirti pagalbą) dėl priemonių, kurias Lenkija apibūdino kaip pagalbą, skiriamą iki stojimo į ES (16 konstatuojamosios dalies a–c punktai).

(20)

Komisija taip pat išreiškė abejonę dėl iki šiol įmonei suteiktos pagalbos tikrojo dydžio; ji suabejojo, ar 2006 m. suteiktą de minimis pagalbą galima laikyti būtent tokia pagalba, nes ji buvo skirta sunkumų patiriančiai įmonei, o tokia įmonė pagal 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (5) 1 straipsnio 1 dalies h punktą nėra tinkama pagalbai gauti.

(21)

Galiausiai Komisija suabejojo, ar priimtinos siūlomos kompensavimo priemonės, nes jos susijusios su įmonės ilgalaikio gyvybingumo atkūrimu ir dėl to negali būti laikomos kompensavimo priemonėmis. Komisija taip pat pabrėžė, kad Lenkija neįrodė, jog nutraukta veikla buvo pelninga.

(22)

Šiame skyriuje pateiktos tik Lenkijos valdžios institucijų pastabos dėl priemonių, kurios nebuvo nutrauktos tyrimo laikotarpiu.

(23)

Restruktūrizavimo proceso trukmės klausimu Lenkijos valdžios institucijos pabrėžė, kad abu restruktūrizavimo planai turėtų būti vertinami kaip vienas planas, nes pirmasis planas žlugo ne dėl įmonės kaltės, o antruoju planu iš esmės buvo tęsiamas nebaigtas pirmajame plane numatytas finansinis restruktūrizavimas.

(24)

Lenkija nutraukė 15 konstatuojamosios dalies a ir b punktuose išvardytas pagalbos priemones, nes pagal sprendimą pradėti procedūrą šių priemonių vykdymas gali būti nesuderinamas su pagalbos teikimo tik vieną kartą principu. Lenkijos valdžios institucijos paaiškino, jog priemonės buvo nutrauktos dėl to, kad „PZL Dębica“ neteko didelės įmonės statuso. Kadangi įmonėje „PZL Dębica“ dirbo mažiau kaip 250 darbuotojų, jai negalėjo būti skiriamas Pramonės agentūros finansavimas, kurį gauna tik didelės įmonės. Tačiau skolos mokėjimo Socialinio draudimo įstaigai atidėjimas ir skolos antstoliui nurašymas nebuvo atšaukti. Toliau pateikti Lenkijos argumentai dėl šių priemonių.

(25)

Lenkija, siekdama pagrįsti savo teiginį, kad pagalba buvo skirta iki stojimo ir kad dėl to ji nevertintina kaip nauja pagalba, pateikė dokumentais pagrįstus įrodymus dėl trijų priemonių, kurios sprendime pradėti procedūrą buvo įvertintos kaip iki stojimo į ES pažadėta pagalba (šio sprendimo 16 konstatuojamosios dalies a–c punktai).

(26)

Lenkija pateikė notaro patvirtintą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad skola Dembicos miesto tarybai buvo sumokėta 2004 m. gegužės 31 d. (perduodant jai nuosavybę). Dokumente nurodyta, kad sumokėta pagrindinė suma (1 116 788,60 PLN) ir palūkanos (592 669,80 PLN) (6).

(27)

Lenkija taip pat paaiškino, jog ši priemonė nebuvo įtraukta į pirmąjį restruktūrizavimo planą todėl, kad „PZL Dębica“ prašymas skirti pagalbą, pateiktas Dembicos miesto tarybai, buvo atmestas.

(28)

914 552,15 PLN skolos Mokesčių tarnybai klausimu Lenkija pateikė 2003 m. spalio 20 d. sprendimą dėl restruktūrizavimo sąlygų, pasirašytą Mokesčių tarnybos vietos skyriaus vadovo. Pagal šį sprendimą turėjo būti nurašyta 636 729,85 PLN suma ir 277 822,30 PLN palūkanos.

(29)

Lenkija paaiškino, jog sprendime pradėti procedūrą pateiktas teiginys, kad ši pagalba buvo pažadėta iki stojimo, bet nebuvo suteikta, dėl tam tikrų priežasčių buvo klaidingas.

(30)

Pirma, Lenkija paaiškino, kad pagalbos skyrimo mechanizmas nustatytas 2002 m. rugpjūčio 30 d. įstatymu dėl viešosios teisės įpareigojimų dėl įmonių restruktūrizavimo (7) (toliau – 2002 m. įstatymas). Pagal šį įstatymą sunkumų patiriančiai įmonei pateikus prašymą pagalbą skirianti institucija (pvz., Mokesčių tarnyba) gali priimti sprendimą dėl restruktūrizavimo sąlygų (toliau – restruktūrizavimo sprendimas). Šiuo sprendimu pagalbos prašytojui suteikiama teisė gauti pagalbą. Mokėjimas atliekamas ar nurašymas įvykdomas (atsižvelgiant į priemonę) remiantis įgyvendinimo sprendimu, kuriuo pagalbą skirianti institucija patvirtina, kad restruktūrizavimas įvykdytas (toliau – įgyvendinimo sprendimas). Remiantis Lenkijos valdžios institucijomis, šiuo įgyvendinimo sprendimu patvirtinama, kad pagalbos gavėjas: i) pateikė atnaujintą restruktūrizavimo programą ir informaciją apie įmonės finansinę padėtį, ii) sumokėjo restruktūrizavimo mokestį ir iii) neturi naujų skolų pagalbą skiriančiai institucijai. Įgyvendinimo sprendimas yra tik administracinis dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad restruktūrizavimo sprendimo sąlygos įvykdytos. Pagal 2002 m. įstatymą pagalbą skirianti institucija atitiktį restruktūrizavimo sąlygoms tikrina ne anksčiau kaip praėjus 15 mėnesių nuo restruktūrizavimo sprendimo įteikimo.

(31)

Antra, Lenkija Komisijai pranešė, kad Mokesčių tarnyba įgyvendinimo sprendimo dėl įmonės „PZL Dębica“ nepriėmė. Remiantis Lenkijos pateikta informacija, tai įvyko dėl kai kurių valdžios institucijų nežinojimo, kaip aiškinti valstybės pagalbos taisykles, kurios įsigaliojo 2004 m. gegužės 1 d. Dėl to kai kurios valdžios institucijos nusprendė palaukti, kol Komisija priims poziciją dėl šių priemonių. Lenkija pateikė atitinkamo Mokesčių tarnybos skyriaus vadovo deklaraciją, kuria patvirtinama, kad taip įvyko ir įmonės „PZL Dębica“ atveju.

(32)

Trečia, Lenkija nurodė, kad 2003 m. spalio 20 d. Mokesčių tarnybos sprendimu įmonei „PZL Dębica“ buvo suteikta teisė nurašyti skolą. Lenkija, siekdama pagrįsti savo teiginį, kad nustatant, ar atitinkamu dokumentu buvo suteikta teisė gauti pagalbą, reikia taikyti nacionalinę teisinę tvarką, nurodė 2008 m. lapkričio 6 d. Komisijos sprendimą dėl Gdynės laivų statyklos (8). Lenkija taip pat nurodė pagalbos gavėjų teisėtus lūkesčius ir pabrėžė, kad dėl pagalbą skiriančios institucijos nesugebėjimo priimti įgyvendinimo sprendimą įmonė „PZL Dębica“ gali kreiptis į teismą. Šiuo klausimu Lenkija nurodė Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo sprendimus, kuriais patvirtinta, kad restruktūrizavimo sprendimais valstybei nustatomas įpareigojimas ir kad įgyvendinimo sprendimai negali paveikti šio įpareigojimo, nes restruktūrizavimo sprendimai yra privalomieji, t. y. jie nepatenka į administracinės teisės taikymo sritį (9).

(33)

Be to, Lenkija pateikė Mokesčių tarnybos vietos skyriaus vadovo deklaraciją, kurioje patvirtinama, jog įmonė „PZL Dębica“ įvykdė teisinius reikalavimus, būtinus įgyvendinimo sprendimui (nurodytam 30 konstatuojamojoje dalyje) priimti, tačiau pabrėžiama, kad Mokesčių tarnyba laukia Komisijos tyrimo rezultatų.

(34)

16 konstatuojamosios dalies c punkte nurodyta priemonė nagrinėjama toliau pateiktoje 5 antraštinėje dalyje „Skolos Socialinio draudimo įstaigai atidėjimas“.

(35)

Lenkijos valdžios institucijos Komisiją informavo, kad visos de minimis priemonės įmonei buvo pritaikytos 2006 m., kai galiojo 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 69/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai (10) (Reglamentas (EB) Nr. 1998/2006 įsigaliojo 2007 m. sausio 1 d.); pagal Reglamentą (EB) Nr. 69/2001 nebuvo draudžiama teikti de minimis pagalbos įmonėms, patiriančioms finansinių sunkumų.

(36)

Komentuodamos Komisijos abejones dėl skaičiavimo mechanizmo, Lenkijos valdžios institucijos paaiškino formulę, naudojamą pagalbos elementams, nurodytiems 2004 m. rugpjūčio 11 d. Lenkijos Vyriausybės reglamente, apskaičiuoti (11). Šia formule atsižvelgiama į orientacinės normos ir normos, naudojamos delspinigiams skaičiuoti, skirtumą. Buvo pateiktas atnaujintas de minimis pagalbos elemento skaičiavimas (žr. 2 lentelę).

2   lentelė

De minimis pagalba. Lenkijos pateikti duomenys

(37)

Lenkija Komisijai pranešė, kad tik Mokesčių tarnyba apsaugojo atidėjimą. Buvo apsaugota 100 % atidėjimo nominalios vertės. Lenkija taip pat pažymėjo, kad net prie normos pridėjus 600 bazinių punktų (tai atitinka 1997 m. Komisijos pranešimą dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo (12)) de minimis pagalbos vertė vis tiek būtų gerokai mažesnė nei ribinė vertė – 100 000 EUR.

(38)

Komentuodamos skolos, kurią sudarė socialinio draudimo įsipareigojimai ir kuri didėjo abiejuose restruktūrizavimo planuose, klausimą, Lenkijos valdžios institucijos pirmiausia paneigė, jog ši skola padidėjo dėl to, kad nepavyko pirmajame restruktūrizavimo plane numatytas finansinis restruktūrizavimas. Pagal šį planą skola Socialinio draudimo įstaigai turėjo būti grąžinta: i) sumokant 3 890 000 PLN (iš Įmonių restruktūrizavimo fondo paskolos) ir ii) atidedant likusių 1 364 600 PLN mokėjimą. Kaip nurodyta pirmiau, šios skolos finansinis restruktūrizavimas nepavyko (žr. 13 konstatuojamąją dalį).

(39)

Be to, Lenkijos valdžios institucijos pažymėjo, kad Socialinio draudimo įstaiga nusprendė dalyvauti antrajame restruktūrizavimo plane, kuriame numatyta: i) 5,5 mln. PLN sumokėti iš paskolos, kurią suteiks Pramonės plėtros agentūra, ir ii) atidėti likusių 3 mln. PLN mokėjimą. Kaip nurodyta pirmiau (žr. 5 konstatuojamąją dalį), „PZL Dębica“ žadėtos paskolos negavo ir Lenkija atšaukė atitinkamą pranešimo dalį.

(40)

Lenkija Komisijai pranešė, kad dėl „PZL Dębica“ skolos Socialinio draudimo įstaigai, kaip ir visų kitų skolų valdžios institucijoms, susikaupė palūkanų, apskaičiuojamų pagal 1997 m. rugpjūčio 29 d. Lenkijos mokesčių kodekso 56 straipsnyje pateiktą formulę (13). Palūkanų norma lygi 200 % bazinės normos, kurią skelbia Lenkijos nacionalinis bankas, priskaičiuojant 2 % (200 bazinių punktų) (žr. toliau pateiktą 3 lentelę). Ši norma negali būti mažesnė kaip 8 %; šiuo atveju ji svyravo nuo 10 iki 46 %.

3   lentelė

Palūkanų normų pokyčiai 2000–2012 m.

(41)

Lenkija pateikė išsamias lenteles, kuriose nurodyti skolos Socialinio draudimo įstaigai pasikeitimai. 4 lentelėje pateikta iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. įvykusių pasikeitimų apžvalga. Lenkija nurodė, kad, nepaisant skolos, kurios didžioji dalis susidarė 2000–2005 m., Socialinio draudimo įstaigai įmonė nuo 2000 m. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. sumokėjo nemažą sumą einamųjų mokėjimų, t. y. daugiau kaip 16 mln. PLN.

4   lentelė

Skolos Socialinio draudimo įstaigai pasikeitimai

(42)

Lenkijos valdžios institucijos taip pat pateikė informaciją apie kitas Socialinio draudimo įstaigos priemones, kurių ji ėmėsi siekdama apsaugoti ir susigrąžinti skolą.

5   lentelė

Įmonės „PZL Dębica“ turto pardavimas

(43)

2011 m. spalio mėn., atšaukus keletą priemonių, apie kurias pranešta, t. y. kapitalo injekciją ir lengvatinę paskolą, Lenkija Komisijai pranešė apie savo vertinimą, kad socialinio draudimo skolos atidėjimas (žr. 15 konstatuojamosios dalies c punktą – restruktūrizavimo plano, apie kurį pranešta, dalis) atitinka privataus kreditoriaus kriterijų ir dėl to nėra valstybės pagalba.

(44)

Šiuo tikslu 2011 m. „PZL Dębica“ užsakė tyrimą, kurį atliko nepriklausoma įmonė „Consulting“, įsikūrusi Katovicuose. Tyrimo ataskaitoje buvo pateikta privataus kreditoriaus kriterijaus analizė, pagrįsta toliau nurodytų dviejų scenarijų palyginimu:

(45)

2012 m. rugpjūčio mėn. Lenkija Komisijai pranešė, kad 2012 m. kovo 1 d.„PZL Dębica“ ir Socialinio draudimo įstaiga, remdamosi privataus kreditoriaus kriterijumi, sudarė sutartį dėl skolos atidėjimo. Lenkija paaiškino, kad Socialinio draudimo įstaiga abiejų variantų pranašumus vertino atsižvelgdama į siekį kuo efektyviau susigrąžinti skolą. Sutartyje nustatyta tą dieną buvusi skolos suma [7-13 mln.] PLN, kurią sudarė skola [3,5-6,5 mln.] PLN ir palūkanos [3,5-6,5 mln.] PLN. Į šią sumą įskaičiuotas atidėjimo mokestis [1-1,7 mln.] PLN. Atidėjimo sutartyje numatyta skolą sumokėti 96 mėnesiniais mokėjimais; 9 įmokos jau sumokėtos. Lenkija pateikė Socialinio draudimo įstaigos galimybių 2012 m. palyginimą (6 lentelė).

6   lentelė

Įmonės „PZL Dębica“ skolos Socialinio draudimo įstaigai grąžinimo galimybių palyginimas (PLN)

(46)

Lenkija pabrėžė, kad Socialinio draudimo įstaiga vis dar valdo įkeistą įmonės turtą, kurio bendra vertė – 6 243 002,55 PLN. Pagal sutartį pardavus bet kokį įkeistą turtą atidėta suma automatiškai sumažėja; taigi visa skola gali būti sumokėta greičiau nei per numatytus 96 mėnesius.

(47)

Lenkija Komisijai patvirtino, kad antrajame restruktūrizavimo plane nurodyta skola vietos antstoliui buvo grąžinta 2012 m. rugpjūčio 14 d. Ją sudarė 61 104,97 PLN dydžio skola, kuri susidarė 1999–2001 m., ir iki tol laiko susikaupusios 103 566,29 PLN dydžio palūkanos.

(48)

Pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį valstybės pagalba yra valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(49)

Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos taikomos visos kartu, todėl tam, kad priemonė būtų priskirta valstybės pagalbai, turi būti įvykdytos visos sąlygos.

(50)

Remdamasi sprendimu pradėti procedūrą, Komisija vertina šias priemones:

(51)

Pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (15), 8 straipsnį valstybė narė gali atšaukti pranešimą prasidėjus oficialiam tyrimui, jei tai padaroma prieš Komisijai priimant sprendimą dėl pagalbos, apie kurią pranešta, pobūdį; tokiu atveju procedūra nutraukiama.

(52)

Lenkijos valdžios institucijos atšaukė dvi antrajame restruktūrizavimo plane numatytas priemones: kapitalo injekciją ir lengvatinę paskolą, kurių bendra suma – 10,5 mln. PLN (žr. 15 konstatuojamosios dalies a ir b punktus). Taigi, remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 8 straipsniu, Komisija turi nutraukti šių priemonių tyrimą.

(53)

Komisija negali tirti pagalbos priemonių, kurios buvo patvirtintos iki Lenkijos įstojimo į ES ir po jo nėra taikytos – nei pagal Sutarties 108 straipsnyje nustatytas procedūras, nei pagal tarpinio mechanizmo procedūrą. Šiuo mechanizmu Komisija neįpareigojama ir neįgaliojama svarstyti pagalbos priemonių, kurios nėra taikytos po stojimo.

(54)

Lenkijos suteikta pagalba laikoma pagalba, suteikta prieš stojimą, jei kompetentinga institucija teisiškai privalomą nutarimą skirti pagalbą priėmė iki 2004 m. gegužės 1 d. Individuali pagalba po stojimo netaikytina, jei pagalbos suteikimo metu buvo žinomas tikslus ekonominis valstybės poveikis.

(55)

Kita vertus, jei priemonės buvo patvirtintos po stojimo, jos vertintinos kaip nauja pagalba ir Komisija vertina jų atitiktį pagal Sutarties 108 straipsnyje nustatytą procedūrą.

(56)

Lenkija teigia, kad, kartu su dviem priemonėmis, kurios sprendime pradėti procedūrą nurodytos kaip priemonės, patvirtintos iki stojimo (žr. 12 konstatuojamosios dalies a ir b punktus), priemone iki stojimo turėtų būti laikomas ir 2003 m. Mokesčių tarnybos vietos skyriaus sprendimas nurašyti 914 522,15 PLN skolą.

(57)

Reaguodama į Komisijos sprendime pradėti procedūrą pareikštą susirūpinimą dėl to, kad nebuvo pateiktas joks pagalbos skyrimo dokumentas, Lenkija pateikė 2003 m. spalio 20 d. pagalbos skyrimo dokumentą ir paaiškino pagalbos skyrimo mechanizmą pagal 2002 m. įstatymą (žr. 30 konstatuojamąją dalį).

(58)

Lenkijos valdžios institucijos Komisijai pateikė Lenkijos teisės aktų analizę, rodančią, kad 2003 m. restruktūrizavimo sprendimas yra teisiškai privalomas dokumentas, kuriuo remdamasi Mokesčių tarnyba privalo nurašyti mokesčių nepriemokas. Prie restruktūrizavimo sprendimo buvo pridėta informacija apie tam tikras objektyviai patikrinamas sąlygas (žr. 28 konstatuojamąją dalį). Lenkijos valdžios institucijos patvirtino, kad „PZL Dębica“ atitinka šias sąlygas. Neturėdama jokios priešingos informacijos, Komisija mano, kad skolos nurašymas buvo patvirtintas iki Lenkijos įstojimo į ES.

(59)

Tyrimo laikotarpiu Lenkija Komisiją informavo, kad „PZL Dębica“ sumokėjo šias skolas:

(60)

Lenkija pateikė informaciją, patvirtinančią, kad šios skolos sumokėtos.

(61)

Lenkija Komisijai pranešė, kad per restruktūrizavimo derybas su valstybės kreditoriais, po kurių 2003 m. spalio mėn. buvo atnaujintas pirmasis restruktūrizavimo planas, „PZL Dębica“ paprašė Dembicos miesto tarybos į restruktūrizavimo planą įtraukti 1 116 788,60 PLN sumą, kurią ji buvo skolinga miesto tarybai. Dembicos miesto taryba atsisakė tai padaryti ir 2004 m. gegužės 31 d., praėjus mėnesiui nuo Lenkijos įstojimo į Europos Sąjungą, įmonė sumokėjo skolą.

(62)

Komisija atkreipia dėmesį, kad skolai buvo taikomos didelės sudėtinės palūkanos – nuo 44 iki 13,5 % (žr. 3 lentelę). Susikaupusias palūkanas, kurių suma – 592 669,80 PLN, įmonė „PZL Dębica“ sumokėjo 2004 m. gegužės 31 d.

(63)

Susigrąžinama dalis, kurią Komisija būtų taikiusi pagalbai, kurią Lenkija neteisėtai suteikė įmonei nuo 2004 m. gegužės 1 iki gegužės 31 d., buvo 7,62 % (16). Tai daug mažesnė dalis nei palūkanų norma, kurią skolai taikė Lenkija.

(64)

Remdamasi tuo, kad visa skola buvo sumokėta ir kad nuo 2004 m. gegužės 1 iki gegužės 31 d. taikyta 13,5 % palūkanų norma daug didesnė nei Komisijos taikoma susigrąžinama dalis (7,62 %), Komisija padarė išvadą, jog susigrąžinimas įvykdytas laikantis Komisijos pranešimo dėl veiksmingo Komisijos sprendimų, kuriais valstybėms narėms nurodoma susigrąžinti neteisėtą ir nesuderinamą valstybės pagalbą, įgyvendinimo (17) (toliau – pranešimas dėl susigrąžinimo) nuostatų. Sumokėtos palūkanos didesnės nei palūkanos, kurios būtų buvusios sumokėtos priėmus neigiamą sprendimą, pastarąsias palūkanas skaičiuojant pagal 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (18). Todėl Komisija paprasčiausiai užregistruoja skolos sumokėjimo faktą; tai neturi įtakos šios priemonės vertinimui ateityje pagalbos teikimo tik vieną kartą principo požiūriu.

(65)

Komisija pažymėjo, kad 2007 m. vietos antstolis nusprendė nurašyti skolą, todėl ji įtraukta į antrąjį restruktūrizavimo planą. Apie restruktūrizavimo planą pranešta Komisijai.

(66)

Komisija atkreipia dėmesį, kad skolai buvo taikomos sudėtinės palūkanos – nuo 46 iki 10 % (žr. 3 lentelę). Bendra palūkanų suma, kurią 2012 m. rugpjūčio 14 d. sumokėjo „PZL Dębica“, buvo 103 566,29 PLN; ji beveik dvigubai didesnė nei pradinė skolos suma – 61 104,97 PLN.

(67)

Komisija mano, kad nuo 1999 m. (kai susidarė pirmoji skolos dalis) iki 2012 m. (kai skola buvo sumokėta) de facto buvo taikomas atidėjimas ir kad tuo antstolis sunkumų patiriančiai įmonei suteikė pranašumo, sumažindamas su įprasta įmonės veikla susijusį krūvį – skolų valdžios institucijoms mokėjimą.

(68)

Susigrąžinama dalis, kurią iki skolos sumokėjimo Komisija būtų taikiusi pagalbai, kuri buvo neteisėtai skirta Lenkijos įmonei po Lenkijos įstojimo į ES, svyravo nuo 5,26 iki 7,62 % (19). Tai daug mažesnė dalis nei palūkanų norma, kurią skolai taikė Lenkija.

(69)

Remdamasi tuo, kad buvo sumokėta visa skola ir kad nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 14 d. įmonei „PZL Dębica“ buvo taikoma 10–16 % palūkanų norma, kuri buvo daug didesnė nei Komisijos taikoma susigrąžinama dalis (5,26–7,62 %), Komisija daro išvadą, jog, nevertinant pagalbos teisėtumo, susigrąžinimas įvykdytas laikantis Komisijos pranešimo dėl susigrąžinimo nuostatų. Sumokėta palūkanų suma viršija sumą, kuri būtų buvusi sumokėta pagal Reglamentą (EB) Nr. 794/2004.

(70)

Lenkija Komisiją informavo apie penkias priemones, kurių bendra vertė – 20 873,65 PLN ir kurios, Lenkijos nuomone, turėtų būti vertinamos kaip de minimis pagalba (žr. 2 lentelę). Šios priemonės patenka į Reglamento (EB) Nr. 69/2001 taikymo sritį.

(71)

Komisija pripažįsta, jog Reglamente (EB) Nr. 69/2001, kuriuo leidžiama skirti iki 100 000 EUR (apytikriai 400 000 PLN), aiškiai nenurodoma, kad pagalba neskiriama sunkumų patiriančioms įmonėms. Nepaisant to, šiame reglamente aiškiai nustatyta, kad paskola, kuri gali būti prilyginta atidėjimams, turi būti užtikrinama pakankamomis garantijomis ir neturi sukelti nepagrįstai didelės rizikos (6 konstatuojamoji dalis). Komisija mano, kad šį reikalavimą atitinka tik 2006 m. rugsėjo 8 d. Mokesčių tarnybos nustatytas atidėjimas.

(72)

Pirma, Komisija mano, jog Lenkija nepateikė pakankamai informacijos, kad būtų galima patikrinti de minimis pagalbos apskaičiavimo mechanizmą ir pagalbos sumą, kurią Lenkija 2 lentelėje pateikė prie kategorijos „pagalbos suma“. Kalbant konkrečiau, nebuvo pateikta išsami informacija apie taikytas orientacines normas ir normas, naudotas delspinigiams skaičiuoti; tai būtų suteikę galimybę patikrinti skaičiavimus pagal Lenkijos taikytą formulę (žr. 36 konstatuojamąją dalį). Todėl Komisija mano, kad 2006 m. balandžio 7 d., liepos 28 d. ir spalio 5 d. Dembicos mero suteiktų trijų atidėjimų, kurie nebuvo apsaugoti, nominalią sumą reikia įvertinti de minimis pagalbos vertinimo tikslais. Dviem Dembicos mero suteiktais atidėjimais atidėta bendra 264 186 PLN suma. Kadangi sprendimai susiję su vienu dalyku, ši suma vertinama tik vieną kartą.

(73)

Kalbant apie 7 dienų atidėjimą, kurį 2006 m. rugsėjo 8 d. suteikė Mokesčių tarnyba ir kuriam buvo suteikta apsauga (buvo padengta 100 % atidėtos sumos – 641 550 PLN), Komisija apskaičiavo pagalbos elementą, prie taikomos orientacinės normos (5,56 %) pridėdama 400 bazinių punktų, kaip numatyta 1997 m. Komisijos pranešime dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo (20). Šiuo atveju pagalbos suma yra 1 126 PLN.

(74)

2006 m. spalio 5 d. Dembicos mero sprendimas nurašyti skolą prilyginamas piniginei dotacijai, todėl skaičiuojama visa nurašyta suma.

(75)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą informaciją, bendra pagalbos suma yra 369 788 PLN (apytikriai 93 437 EUR (21) ) (žr. 7 lentelę). Kadangi bendra suma mažesnė nei 100 000 EUR, šios priemonės patenka į Reglamento (EB) Nr. 69/2001 taikymo sritį. Lenkija patvirtino, kad „PZL Dębica“ negavo jokios kitos de minimis pagalbos.

7   lentelė

De minimis pagalba

(76)

Sutarties 107 straipsnio 1 dalis taikoma įvairaus pobūdžio intervencijai, kuri mažina įprastas bendrovės išlaidas ir kuri, nors ir nėra subsidija griežtąja prasme, yra panašaus pobūdžio ir daro tokį pat poveikį. Teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad toks valstybės institucijos, atsakingos už socialinių įmokų surinkimą, elgesys, kai ji toleruoja vėlavimą mokėti šias įmokas, finansinių sunkumų turinčiai bendrovei, kuriai tokia elgsena yra naudinga, suteikia nemažų komercinių pranašumų, nes sumažina naštą, susijusią su įprastu socialinio draudimo sistemos taikymu; palūkanos ir priemokos, taikomos delspinigiams, negali visiškai pašalinti šių pranašumų (22).

(77)

Šiuo atveju Socialinio draudimo įstaiga įmonei „PZL Dębica“ 2000 m. gegužės mėn. leido sukaupti nemažą skolą. Bendros skolos sumos pasikeitimai, įskaitant palūkanas, pateikti 4 lentelėje.

(78)

Komisija pateikia preliminarią pastabą, kad valstybės pagalba įmonei „PZL Dębica“ buvo suteikta dėl nesugebėjimo išieškoti „PZL Dębica“ skolos Socialinio draudimo įstaigai (23).

(79)

Lenkija ginčija, kad Socialinio draudimo įstaigos suteiktas skolos atidėjimas nėra valstybės pagalba, nes Socialinio draudimo įstaiga, 2012 m. kovo mėn. sutikdama atidėti visą skolą, kuri pagal mokėjimo planą jai turėjo būti sumokėta 96 mokėjimais, veikė kaip privatus kreditorius. Lenkija pateikė 2011 m. spalio mėn. atliktą privataus kreditoriaus kriterijaus analizę, kuri, jos nuomone, patvirtina, kad Socialinio draudimo įstaigai naudingiau atidėti savo reikalavimus įmonei „PZL Dębica“, o ne juos įgyvendinti. Lenkija taip pat teigia, kad Socialinio draudimo įstaiga, kuri dalyvavo abiejuose restruktūrizavimo planuose, visada turėjo pakankamai informacijos apie įmonės „PZL Dębica“ finansinę padėtį bei perspektyvas ir kad ji visada veikė gerai žinodama įmonės padėtį. Galiausiai Lenkija nurodė tam tikrus Socialinio draudimo įstaigos veiksmus, kuriais buvo siekiama apsaugoti skolą ir užtikrinti jos mokėjimą. Lenkijos nuomone, tai patvirtina, kad Socialinio draudimo įstaiga veikė kaip privatus kreditorius ir siekė susigrąžinti skolą.

(80)

Pagal teismų praktiką sąlygos, kurias turi atitikti priemonė, kad būtų laikoma „pagalba“ pagal Sutarties 107 straipsnį, nėra įvykdomos, jei valstybinė įmonė, kuriai skirta priemonė, aplinkybėmis, atitinkančiomis įprastas rinkos sąlygas, galėjo gauti tą pačią naudą kaip ir ta, kuri jai suteikiama valstybės ištekliais. Valstybinių įmonių atveju šis vertinimas vykdomas iš esmės taikant privataus investuotojo kriterijų (šiuo atveju – privataus kreditoriaus kriterijų) (24). Jei vykstant administracinei procedūrai valstybė narė nurodo minėtą kriterijų, esant abejonių, ji privalo nedviprasmiškai ir remdamasi objektyvia bei patikrinama informacija įrodyti, kad atitinkama priemonė iš tikrųjų atitinka kriterijų (25). Kad nustatytų, ar buvo suteiktas pranašumas, kurį galima laikyti valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, Lenkija turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog valdžios institucijos veikė kaip hipotetinis privatus kreditorius, kuris netoleruotų nemokėjimo ir imtųsi efektyvių veiksmų skolai susigrąžinti, net jei dėl to reikėtų pradėti bankroto procedūrą.

(81)

Hipotetinis privatus kreditorius atidžiai stebėtų skolininko ekonominę padėtį; restruktūrizavimo plano nebuvimas ir prastos perspektyvos paspartintų skolos susigrąžinimo procedūrą.

(82)

Galima daryti išvadą, kad, siekiant nustatyti, ar valdžios institucijos nesuteikė valstybės pagalbos, reikia įsitikinti, ar šiuo atveju Socialinio draudimo įstaiga siekė susigrąžinti visą skolos sumą nepatirdama finansinių nuostolių ir ar sprendimu nekelti bankroto bylos Socialinio draudimo įstaiga siekė kuo efektyviau susigrąžinti skolą, kaip elgtųsi privatus kreditorius (26).

(83)

Komisija išanalizuos Lenkijos pateiktą ataskaitą dėl 2012 m. sprendimo pasirašyti atidėjimo sutartį. Tačiau Komisija pažymi, kad Socialinio draudimo įstaiga ne vienerius metus leido skolai didėti. Lenkijos pateikta informacija iš tikrųjų susijusi su laikotarpiu nuo pirmojo restruktūrizavimo plano pabaigos (ar ankstesnio momento) iki tyrimo užsakymo siekiant sudaryti atidėjimo sutartį (2011 m. spalio mėn.). Kalbant apie 2008 m. pranešimą apie antrąjį restruktūrizavimo planą, įmonė aktyviai nesiekė sudaryti sutarties su kreditoriais. Todėl Komisija turi patikrinti, ar Socialinio draudimo įstaigos veiksmai nuo pirmojo restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos iki atidėjimo sutarties pasirašymo atitinka privataus kreditoriaus kriterijų.

(84)

Tolesnėse konstatuojamosiose dalyse Komisija nagrinės: i) Socialinio draudimo įstaigos dalyvavimą pirmajame restruktūrizavimo plane, ii) dalies skolos Socialinio draudimo įstaigai grąžinimą 2007–2012 m., po pirmojo restruktūrizavimo plano žlugimo, ir iii) 2012 m. kovo 1 d. atidėjimo sutartį. Pirmąjį restruktūrizavimo planą nacionalinė kompetentinga institucija patvirtino iki Lenkijos įstojimo į ES, taigi šis planas patenka į laikotarpį iki stojimo. Siekiant padaryti išvadą dėl Socialinio draudimo įstaigos veiksmų, svarbiausias ii ir iii punktų vertinimas. Vis dėlto Komisijos vertinime vėl bus nagrinėjama įmonės „PZL Dębica“ padėtis po pirmojo restruktūrizavimo plano, nes tai labai svarbu siekiant suprasti įvykių raidą.

(85)

Kaip minėta pirmiau, Socialinio draudimo įstaiga nusprendė dalyvauti pirmajame restruktūrizavimo plane, kuris buvo parengtas ir patvirtintas 2002 m., t. y. iki Lenkijos įstojimo į ES. Šiame plane buvo numatytas skolos Socialinio draudimo įstaigai restruktūrizavimas. Pagal šį restruktūrizavimo planą Socialinio draudimo įstaiga sutiko atidėti 1 364 600 PLN skolos, o didesnioji dalis – 3 890 000 PLN – turėjo būti grąžinta gavus Įmonių restruktūrizavimo fondo paskolą. Kaip paaiškinta pirmiau, „PZL Dębica“ negavo šio fondo finansavimo (13 konstatuojamoji dalis). Dėl to Socialinio draudimo fondas nusprendė neatidėti likusios skolos dalies mokėjimo ir pareiškė ketinantis kreiptis į teismą su reikalavimu, kad įmonei būtų paskelbtas bankrotas.

(86)

Komisija pabrėžia, kad, nepaisant finansinio restruktūrizavimo žlugimo ir pirmojo restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje atsiradusių uždelstų įsiskolinimų, įmonė „PZL Dębica“ 2006 m. sugebėjo gauti nedidelį pelną (žr. 1 lentelę). Tai patvirtina, kad įmonės organizacinis ir technologinis restruktūrizavimas davė rezultatų.

(87)

Be to, nuo 2001 m. iki dabar Socialinio draudimo įstaiga nustatė tam tikro „PZL Dębica“ turto apsaugą, kad padengtų didėjančią skolą. 2007 m. įkeisto turto vertė pasiekė 11,6 mln. PLN ir padengė 100 % skolos.

(88)

Galiausiai Komisija pažymi, kad 2003 m. Socialinio draudimo įstaiga pradėjo susigrąžinti skolą pardavinėdama įmonės „PZL Dębica“ turtą (kaip parodyta 5 lentelėje). Tačiau Socialinio draudimo įstaiga nusprendė nevykdyti skubaus turto išpardavimo, kuris paprastai būna mažiau pelningas nei įprastinis pardavimas. Iš tikrųjų, atsižvelgiant į pramoninio turto paklausos sumažėjimą dėl ekonominės padėties, ši priemonė būtų tik pabloginusi padėtį. Vietoj to Socialinio draudimo įstaiga sutiko, kad būtų vykdomas įmonės organizuojamas kontroliuojamasis pardavimas. Socialinio draudimo įstaiga turėjo pritarti trečiosios šalies pasiūlymui pirkti, o šio pardavimo grynasis pelnas buvo pervestas Socialinio draudimo įstaigai. Lenkijos pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad, nors įmonė „PZL Dębica“ turtą pardavė už rinkos kainą, pardavimo procesas buvo lėtesnis nei skubus išpardavimas. 2004–2006 m. Socialinio draudimo fondas, vykdydamas kontroliuojamąjį įmonės „PZL Dębica“ turto pardavimą, susigrąžino apie 1,6 mln. PLN skolos.

(89)

Dėl pirmajame restruktūrizavimo plane numatyto finansinio restruktūrizavimo žlugimo ir didėjančios „PZL Dębica“ skolos Socialinio draudimo įstaiga 2006 m. rimtai svarstė bankroto scenarijų. Kaip paaiškinta pirmiau, 2006 m. lapkričio 20 d. Socialinio draudimo fondas pranešė apie savo ketinimą įmonei „PZL Dębica“ iškelti bankroto bylą. Po to, kai 2006 m. gruodžio 12 d. įmonė „PZL Dębica“ Socialinio draudimo įstaigai pateikė informaciją, šis ketinimas nebuvo įvykdytas. Komisija vertino, ar nuo 2007 m. (kai baigėsi pirmasis restruktūrizavimo laikotarpis) iki 2012 m. (kai buvo sudaryta atidėjimo sutartis) Socialinio draudimo įstaiga veikė kaip hipotetinis privatus kreditorius.

(90)

Komisija pirmiausia vertino informaciją, kurią įmonė „PZL Dębica“2006 m. gruodžio 12 d. pateikė Socialinio draudimo įstaigai. Įmonė pateikė išsamią savo ekonominės ir finansinės padėties analizę ir informaciją apie perspektyvas. Komisija pabrėžia, kad hipotetiniam privačiam kreditoriui vertinant skolininko padėtį ir nustatant veiksmus, kuriais siekiama kuo efektyviau susigrąžinti skolą, būtų svarbūs toliau nurodyti įmonės informacijos, pateiktos Socialinio draudimo įstaigai, aspektai; taigi kreditorius juos turėtų įvertinti:

(91)

Komisija pažymi, jog, remiantis išsamia informacija, kuri rodo, kad įmonės „PZL Dębica“ rodikliai auga ir kad Socialinio draudimo įstaiga gauna realių pajamų, pagrįsta manyti, jog didesnę dalį skolos galima grąžinti leidžiant įmonei toliau vykdyti veiklą, o ne ją likviduojant. Nepaisant to, Komisija pažymi, kad, siekdama elgtis apdairiai, Socialinio draudimo įstaiga nesutiko sustabdyti skolos susigrąžinimo proceso, kuris, kaip teigia įmonė „PZL Dębica“, stabdė restruktūrizavimo procesą. Todėl Socialinio draudimo įstaiga veikė kaip privatus kreditorius, kuris pasirinktų veiksmus, leidžiančius kuo efektyviau susigrąžinti skolą.

(92)

Komisija pažymi, kad 2008 m. Socialinio draudimo įstaiga pritarė antrajam restruktūrizavimo planui ir pasirašė sutartį dėl dalies skolos mokėjimo atidėjimo. Likusi skolos dalis turėjo būti sumokėta naudojant valstybės valdomos Pramonės plėtros agentūros finansinę injekciją. Tačiau buvo laikomasi neveikimo įsipareigojimo ir šios priemonės nebuvo įgyvendintos. Komisija pažymi, jog Socialinio draudimo įstaiga nemanė, kad antrasis restruktūrizavimo planas padės susigrąžinti likusią skolos dalį, bet tęsė pirmiau nurodytus veiksmus, pradėtus 2007 m.

(93)

2007 ir 2008 m., įvykdžius įmonės „PZL Dębica“ turto kontroliuojamąjį pardavimą ir gavus 88 konstatuojamojoje dalyje nurodytas lėšas, Socialinio draudimo įstaiga susigrąžino 5,4 mln. PLN (žr. 5 lentelę). Lenkija teigia, jog įmonės turto nepardavimą po 2008 m., nepaisant to, kad Socialinio draudimo fondas turėjo tris įkeistus nekilnojamojo turto objektus, kurių bendra vertė – didesnė kaip 6 mln. EUR, reikia vertinti atsižvelgiant į ekonomines aplinkybes, kuriomis buvo vykdomas „PZL Dębica“ turto pardavimas. Lenkija teigia, jog prie susidomėjimo įmonės „PZL Dębica“ turtu stokos prisidėjo ekonomikos krizė ir sumažėjęs regiono įmonių veiklos mastas, tad buvo sudėtinga jį parduoti už Socialinio draudimo įstaigai priimtiną kainą.

(94)

Kita vertus, kaip pažymėta pirmiau, Socialinio draudimo įstaiga valdė įmonės „PZL Dębica“ sąskaitą ir dėl to 2007–2010 m. pavyko susigrąžinti dar 475 369 PLN.

(95)

Iš tikrųjų per apžvelgiamą laikotarpį taikytos priemonės Socialinio draudimo įstaigai padėjo susigrąžinti daugiau kaip 7 mln. PLN (žr. 96 konstatuojamosios dalies b punktą); kadangi susigrąžinimo procesas vyko ilgiau, skolai buvo taikomos sudėtinės palūkanos.

(96)

Komisija taip pat analizavo, ar 2007–2012 m. įmonė „PZL Dębica“ laikėsi pažadų, duotų 2007 m. sausio mėn., kai Socialinio draudimo įstaiga nusprendė jai nekelti bankroto bylos. Komisija pažymi, kad:

(97)

Komisija daro išvadą, kad vėl pelninga įmonės „PZL Dębica“ veikla 2006 m., geros ilgalaikio gyvybingumo perspektyvos ir nepertraukiamas finansinių įsipareigojimų vykdymas nuo 2006 m., taip pat privataus investuotojo įsitraukimas 2010 m. yra svarbūs veiksniai, į kuriuos privatus kreditorius atsižvelgtų spręsdamas, ar 2007 m. patvirtintų veiksmų tąsa yra efektyviausias skolos susigrąžinimo būdas.

(98)

Lenkija pateikė privataus kreditoriaus kriterijaus analizę, kurią išorės konsultantas pateikė 2011 m. spalio mėn., t. y. iki 2012 m. kovo 1 d. atidėjimo sutarties. Šioje ataskaitoje palyginamos dvi galimybės: i) visų Socialinio draudimo įstaigos finansinių reikalavimų vykdymas ir ii) skolų Socialinio draudimo įstaigai grąžinimas atidedant visos skolos sumos grąžinimą. Ataskaitoje daroma išvada, kad Socialinio draudimo įstaiga turėtų pasirinkti atidėjimą, kuris užtikrintų visos skolos sumos grąžinimą (pagal įmonės likvidavimo scenarijų būtų sugrąžinta apytikriai 60–70 % skolos sumos).

(99)

Komisija kritiškai išanalizavo šią ataskaitą ir joje pateiktas prielaidas.

(100)

Pirma, Komisija pažymi, kad ataskaitos išvados pagrįstos: i) įmonės „PZL Dębica“ esamos ekonominės ir finansinės padėties analize, ii) įmonės turto ir įsipareigojimų analize, iii) įmonės padėties rinkoje analize, iv) restruktūrizavimo rezultatų analize ir v) Lenkijos bankroto procedūros teisės aktų ir praktikos analize.

(101)

Pagal įmonės likvidavimo scenarijų Socialinio draudimo fondas per 3 ar 4 metus susigrąžintų apytikriai tik 60–70 % skolos sumos (27). Susigrąžinama suma būtų mažesnė daugiausia dėl didelių likvidavimo išlaidų ir mažos įmonės turto likvidacinės vertės. Likvidacinės vertės klausimu Komisija pažymi, jog pagal bankroto scenarijų šio turto vertė sumažėja apie 50 % – dėl to, kad jis parduodamas atskirai ir nebus naudojamas siekiant tęsti veiklą. Šiam skaičiui daro įtaką ir dėl ekonomikos krizės sumažėjusi pramoninio turto paklausa, tačiau jis didesnis nei bankrutuojančių įmonių turto pardavimo Lenkijoje vidutinės pajamos, kurios sudaro 23,86 % tikrosios vertės.

(102)

Ataskaitoje teigiama, kad pagal 44 konstatuojamojoje dalyje aprašytą atidėjimo scenarijų privataus kreditoriaus, kuris siekia kuo efektyviau susigrąžinti skolos sumą, požiūriu svarbūs šie elementai:

(103)

Komisija nesutinka atsižvelgti į paskutinį aspektą, nes ateities privalomosios įmokos negali būti prilygintos privačios įmonės ateities pajamoms, gautoms vykdant veiklą. Iš tikrųjų privalomųjų socialinių įmokų rinkimas nėra ekonominė veikla.

(104)

Komisija pažymi, kad pasirašytoje sutartyje numatyta sumokėti visą 2012 m. kovo 1 d. užfiksuotą skolos sumą, t. y. [7-13 mln.] PLN, kurią sudaro [3,5-6,5 mln.] PLN skola ir [3,5-6,5 mln.] PLN palūkanos. Prie šios sumos pridėtas [1-1,7 mln.] PLN atidėjimo mokestis. Ši skola turi būti sumokėta 96 mėnesiniais mokėjimais.

(105)

Komisija taip pat pažymi, kad Socialinio draudimo įstaiga išlaikė įkeistą 6 243 002,55 PLN vertės įmonės „PZL Dębica“ turtą, kurį ji ketina parduoti taikydama panašią kontroliuojamąją procedūrą kaip ir parduodama ankstesnį turtą. Visas pelnas, gautas pardavus šį turtą, bus naudojamas įmonės „PZL Dębica“ skolai Socialinio draudimo įstaigai sumažinti.

(106)

Komisija taip pat pažymi, kad ataskaitose nepateiktas 1 ir 2 galimybėse numatytų įplaukų esamų verčių palyginimas, kuris privačiam kreditoriui leistų nuspręsti, kuri galimybė iš šių dviejų naudingesnė. Komisija apskaičiavo kelių diskonto normų esamas vertes naudodama konservatyvias prielaidas, t. y. 3 metus, jei įmonė būtų likviduota, ir 8 metus, jei būtų pasirinktas atidėjimas. Į Komisijos skaičiavimą nebuvo įtrauktas Socialinio draudimo įstaigos ateities pelnas, gautas iš einamųjų mokėjimų. Kad diskonto normos būtų naudingos, privatus investuotojas turėtų pasirinkti atidėjimo, o ne likvidavimo scenarijų.

(107)

Galiausiai Komisija taip pat pažymi, kad iki 2012 m. lapkričio mėn. įmonė „PZL Dębica“ devynis atidėjimo sutartyje numatytus mokėjimus atliko laiku.

(108)

Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, jog Socialinio draudimo įstaiga, 2012 m. kovo mėn. sutikdama suteikti atidėjimą, veikė kaip privatus investuotojas, siekiantis, kad finansinių sunkumų turintis skolininkas sumokėtų skolą. Todėl viešasis kreditorius įmonei „PZL Dębica“ nesuteikė pranašumo. Taigi likusios skolos dalies grąžinimas taikant atidėjimą, nustatytą įmonės ir Socialinio draudimo įstaigos 2012 m. kovo mėn. sutartyje, nėra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(109)

Komisija mano, kad 52 konstatuojamojoje dalyje nurodytos pagalbos priemonės buvo atšauktos. Taigi, remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 8 straipsniu, Komisija turi nutraukti šių priemonių tyrimą.

(110)

Komisija mano, kad 56 straipsnyje nurodytos pagalbos priemonės buvo patvirtintos iki Lenkijos įstojimo į ES, o po įstojimo netaikytos. Komisija jų negali tirti pagal Sutarties 108 straipsnyje nustatytą procedūrą ar pagal tarpinio mechanizmo procedūrą.

(111)

59 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priemonių klausimu Komisija pažymi, kad bet kokia neteisėtai suteikta pagalba būtų laikoma grąžinta pagal grąžinimo pranešimą.

(112)

7 lentelėje nurodytos pagalbos priemonės patenka į Reglamento Nr. 69/2001 taikymo sritį ir neviršija šiame reglamente nustatytų ribų.

(113)

Galiausiai Komisija mano, kad 76–108 konstatuojamosiose dalyje nurodyta priemonė nėra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį,

a)

dviejų priemonių, kurių vertė – atitinkamai 4 965 800 PLN ir 5 534 200 PLN, apie kurias Lenkija pranešė 2008 m. rugpjūčio 13 d. ir kurias atšaukė 2011 m. spalio 10 d. pagal Procedūrų reglamento 8 straipsnį;

b)

priemonės, kurios vertė – 914 522,15 PLN ir kuri buvo patvirtinta 2003 m. spalio 20 d. Mokesčių tarnybos sprendimu; procedūra baigta dėl to, kad ši pagalba buvo suteikta prieš Lenkijos įstojimą į ES ir po įstojimo dienos netaikyta;

c)

priemonės, kurios vertė – 61 104,97 PLN (ir 103 566,29 PLN palūkanos), kuri buvo sugrąžinta 2012 m. rugpjūčio 14 d. ir kurią galima laikyti neteisėta pagalba pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 7 straipsnio 5 dalį. Šią pagalbos sumą Lenkija sugrąžino 2012 m. rugpjūčio 14 d., remdamasi pranešimu dėl sugrąžinimo (28);

d)

7 lentelėje išvardytų penkių įmonės „PZL Dębica“ priemonių; procedūra baigta dėl to, kad šias priemones galima laikyti de minimis pagalba pagal Reglamento (EB) Nr. 69/2001 2 straipsnį;

e)

[7-13 mln.] PLN skolos atidėjimo, kuris įmonei „PZL Dębica“ buvo suteiktas 2012 m. kovo 1 d. atidėjimo sutartimi su Socialinio draudimo įstaiga; procedūra baigta pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 7 straipsnio 2 dalį, remiantis tuo, kad priemonė nėra pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.