22.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 342/46

(1)

kaip pabrėžta 2008 m. liepos 8 d. Komisijos komunikate „Ekologiškas transportas“, tausus judumas yra svarbus Bendrijos uždavinys atsižvelgiant į klimato kaitą ir į tai, kad reikia didinti Europos konkurencingumą.

(2)

2006 m. spalio 19 d. Komisijos komunikate „Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas: išnaudoti potencialą“ pabrėžta nauda, kuri būtų gauta iki 2020 m. 20 % sumažinus bendrą suvartojamos energijos kiekį imantis sąraše nurodytų tikslinių veiksmų, įskaitant padangų ženklinimą.

(3)

2007 m. vasario 7 d. Komisijos komunikate „Bendrijos strategijos dėl lengvųjų automobilių ir nedidelės galios prekybos transporto priemonių išmetamų CO2 dujų mažinimo persvarstymo rezultatai“ pabrėžta nauda, kuri būtų gauta sumažinus išmetamų CO2 dujų kiekį nustatant papildomas priemones automobilių dalims, turinčioms didžiausią įtaką degalų sunaudojimui, pavyzdžiui padangoms.

(4)

20–30 % degalų transporto priemonės sunaudoja dėl padangų, ypač dėl jų pasipriešinimo riedėjimui. Todėl sumažinus padangų pasipriešinimą riedėjimui kelių transporto priemonės daug efektyviau naudotų degalus ir todėl išmestų mažiau teršalų.

(5)

Padangų savybes lemia daug tarpusavyje susijusių parametrų. Gerinant vieną parametrą, pavyzdžiui, mažinant pasipriešinimą riedėjimui, galima pabloginti kitus parametrus. Atvirkščiai, gerinant sukibimą su šlapia danga, galima pabloginti išorinio riedėjimo triukšmo parametrą. Padangų gamintojus reikėtų skatinti kuo labiau gerinti visus parametrus, viršijant jau pasiektus standartus.

(6)

Degalus taupančios padangos yra ekonomiškos: sutaupytų degalų kaina visiškai kompensuoja ir viršija didesnę padangų pirkimo kainą, kurią lemia didesnės gamybos sąnaudos.

(7)

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 661/2009 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų (3) nustatyti minimalūs padangų pasipriešinimo riedėjimui reikalavimai. Dėl technologinės pažangos įmanoma gerokai sumažinti energijos nuostolius, kuriuos lemia padangų pasipriešinimas riedėjimui, kad šis parametras viršytų minimalius reikalavimus. Todėl siekiant sumažinti kelių transporto priemonių poveikį aplinkai reikėtų priimti nuostatas, kuriomis galutiniai naudotojai skatinami pirkti degalus labiau taupančias padangas, pateikiant suvienodintą informaciją apie tą parametrą.

(8)

Kelių transporto priemonių triukšmas kelia didelių nepatogumų ir turi neigiamą poveikį sveikatai. Reglamente (EB) Nr. 661/2009 nustatyti minimalūs padangoms riedant keliamo išorinio triukšmo reikalavimai. Dėl technologinės pažangos įmanoma gerokai sumažinti išorinį riedėjimo triukšmą, kad šis parametras viršytų minimalius reikalavimus. Todėl siekiant sumažinti kelių transporto priemonių keliamą triukšmą reikėtų priimti nuostatas, kuriomis galutiniai naudotojai skatinami pirkti mažesnį išorinį riedėjimo triukšmą keliančias padangas, pateikiant suvienodintą informaciją apie tą parametrą.

(9)

Nuostata dėl suvienodintos informacijos apie išorinį riedėjimo triukšmą taip pat palengvintų priemonių, skirtų transporto priemonių keliamam triukšmui mažinti, taikymą ir padėtų didinti visuomenės informuotumą apie padangų poveikį transporto priemonių keliamam triukšmui remiantis 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (4).

(10)

Reglamente (EB) Nr. 661/2009 nustatyti minimalūs padangų sukibimo su šlapia danga reikalavimai. Dėl technologinės pažangos įmanoma gerokai pagerinti sukibimą su šlapia danga, kad šis parametras viršytų minimalius reikalavimus, ir taip sumažinti stabdymo kelią ant šlapios dangos. Todėl siekiant saugesnio eismo reikėtų priimti nuostatas, kuriomis galutiniai naudotojai būtų skatinami pirkti geriau su šlapia danga sukimbančias padangas, pateikiant suvienodintą informaciją apie tą parametrą.

(11)

Pateikta informacija apie sukibimą su šlapia danga gali neatitikti pagrindinių tų padangų, kurios specialiai suprojektuotos naudoti ant apsnigtos ir apledėjusios dangos, savybių. Atsižvelgiant į tai, kad suvienodintų metodų, kaip bandyti tokias padangas, nėra, verta numatyti galimybę prireikus tokių padangų sukibimo su danga klases pritaikyti vėliau.

(12)

Standartinėje etiketėje pateikta informacija apie padangų parametrus greičiausiai padės galutiniams naudotojams perkant pasirinkti saugesnes, mažiau triukšmo keliančias ir degalus labiau taupančias padangas. O tai, savo ruožtu, greičiausiai paskatins padangų gamintojus kiek įmanoma tobulinti tuos padangų parametrus, kuriuos gerinant galima prisidėti prie tvaresnio vartojimo ir gamybos.

(13)

Padangų ženklinimo taisyklių įvairovė valstybėse narėse sudarytų kliūčių Bendrijos vidaus prekybai ir padidintų padangų gamintojams tenkančią administracinę naštą bei atliekant bandymus patiriamas išlaidas.

(14)

Atsarginės padangos sudaro 78 % padangų rinkos. Todėl pagrįstai siekiama galutinį naudotoją informuoti apie atsarginių padangų bei naujų transporto priemonių padangų parametrus.

(15)

Poreikis gauti daugiau informacijos apie padangų degalų taupymo efektyvumą ir apie kitus parametrus yra svarbus vartotojams, įskaitant automobilių parkų vadovus bei transporto įmones, kurie negali lengvai palyginti skirtingų rūšių padangų parametrų, nes nėra ženklinimo sistemos ir vienodos bandymų tvarkos. Todėl į šio reglamento taikymo sritį reikėtų įtraukti C1, C2 ir C3 klasių padangas.

(16)

Energijos suvartojimo etiketė, kurioje nurodoma, kuriai iš A–G klasių, taikomų ir buitiniams prietaisams pagal 1992 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvą 1992/75/EB dėl buitinių prietaisų energijos ir kitų išteklių sunaudojimo parodymo ženklinant gaminį bei pateikiant standartinę informaciją apie gaminį (5), gaminiai priskiriami, yra gerai žinoma vartotojams ir sėkmingai taikoma veiksmingesnių prietaisų naudojimui skatinti. Tokia pati sistema turėtų būti naudojama padangoms ženklinti siekiant nurodyti jų degalų taupymo efektyvumą.

(17)

Padangų etikečių pateikimas prekybos vietose bei techninėje reklaminėje medžiagoje turėtų užtikrinti, kad platintojai bei potencialūs galutiniai naudotojai gautų suvienodintą informaciją apie padangų degalų taupymo efektyvumą, apie jų sukibimą su šlapia danga ir išorinį riedėjimo triukšmą tuomet, kai nusprendžiama jas pirkti, ir toje vietoje, kurioje nusprendžiama tai padaryti.

(18)

Kai kurie galutiniai naudotojai išsirenka padangas prieš atvykdami į prekybos vietą arba jas užsako paštu. Siekiant užtikrinti, kad tokie galutiniai naudotojai taip pat galėtų pasirinkti remdamiesi suvienodinta informacija apie padangų degalų taupymo efektyvumą, apie jų sukibimą su šlapia danga ir išorinį riedėjimo triukšmą, etiketės turėtų būti pateikiamos visoje techninėje reklaminėje medžiagoje, įskaitant tuos atvejus, kai minėta medžiaga pateikiama internete. Techninė reklaminė medžiaga neapima reklamos skelbimų lentose, laikraščiuose, žurnaluose, radijo transliacijose, televizijoje ir panašiose internetinėse terpėse.

(19)

Potencialiems galutiniams naudotojams turėtų būti teikiama informacija, kuria būtų paaiškinta kiekviena etiketės dalis ir jos svarba. Tokia informacija turėtų būti teikiama techninėje reklaminėje medžiagoje, pavyzdžiui, tiekėjų tinklavietėse.

(20)

Informaciją reikėtų pateikti remiantis suvienodintais bandymų metodais, kurie turėtų būti patikimi, tikslūs ir atkuriami, kad galutiniai naudotojai galėtų palyginti įvairias padangas ir būtų apribotos atliekant bandymus gamintojų patiriamos išlaidos.

(21)

Siekiant sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir padidinti kelių transporto saugumą, valstybės narės gali nustatyti paskatų naudoti degalus taupančias, saugesnes ir mažai triukšmo sukeliančias padangas. Siekiant išvengti vidaus rinkos suskaidymo, verta nustatyti žemiausias degalų naudojimo efektyvumo ir sukibimo su šlapia danga klases tam, kad nebūtų galima teikti paskatų naudoti žemesnių už jas klasių padangas. Tokios paskatos gali sudaryti valstybės pagalbą. Šis reglamentas neturėtų turėti įtakos jokiems būsimų valstybės pagalbos procedūrų, kurios gali būti taikomos pagal Sutarties 87 ir 88 straipsnius, rezultatams ir neturėtų apimti apmokestinimo bei fiskalinių klausimų.

(22)

Norint pasiekti ženklinimo nuostatų tikslus ir užtikrinti vienodas veiklos sąlygas Bendrijoje, būtina, kad tiekėjai ir platintojai laikytųsi ženklinimo nuostatų. Todėl tokį laikymąsi valstybės narės turi stebėti vykdydamos rinkos priežiūrą ir reguliarią ex-post kontrolę pagal visų pirma 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008, nustatantį su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus (6).

(23)

Įgyvendindamos atitinkamas šio reglamento nuostatas valstybės narės turėtų netaikyti įgyvendinimo priemonių, kuriomis būtų nustatomi nepagrįsti, biurokratiniai ir nelankstūs įpareigojimai mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

(24)

Padangų tiekėjai ir platintojai turėtų būti skatinami pradėti laikytis šio reglamento nuostatų iki 2012 m., kad etiketės būtų sparčiau pripažintos ir būtų pasinaudota jų teikiamais privalumais.

(25)

Šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti tvirtinamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (7).

(26)

Visų pirma, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti reikalavimus, susijusius su C2 ir C3 padangų sukibimo su šlapia danga klasėmis, pritaikyti padangų, specialiai suprojektuotų naudoti ant apsnigtos ir apledėjusios dangos, sukibimo su danga klases ir derinti priedus, įskaitant bandymo metodus ir susijusius leidimus, su technine pažanga. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti tvirtinamos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(27)

Šis reglamentas turėtų būti persvarstytas siekiant išsiaiškinti, ar etiketė suprantama galutiniams naudotojams ir ar šiuo reglamentu galima pasiekti rinkos pokyčių,

a)

restauruotoms padangoms;

b)

profesionalioms visureigių padangoms;

c)

padangoms, skirtoms transporto priemonėms, kurios pirmą kartą įregistruotos iki 1990 m. spalio 1 d.;

d)

T tipo laikinojo naudojimo atsarginėms padangoms;

e)

padangoms, kurių greičio klasė mažesnė kaip 80 km/h;

f)

padangoms, kurių nominalusis ratlankio skersmuo neviršija 254 mm arba yra ne mažesnis kaip 635 mm;

g)

padangoms, į kurias įmontuoti papildomi sukibimo gerinimo įtaisai, pavyzdžiui, dygliuotoms padangoms;

h)

padangoms, skirtoms transporto priemonėms, naudojamoms tik lenktynėms.

1.

C1, C2 ir C3 klasių padangos – Reglamento (EB) Nr. 661/2009 8 straipsnyje nurodytų klasių padangos;

2.

T tipo laikinojo naudojimo atsarginė padanga – laikinojo naudojimo atsarginė padanga, skirta naudoti didesnio nei standartinėms ir sustiprintosioms padangoms nustatytomis pripūtimo slėgio sąlygomis;

3.

prekybos vieta – vieta, kurioje eksponuojamos arba laikomos ir galutiniams naudotojams parduodamos padangos, įskaitant automobilių salonus, kuriuose galutiniams naudotojams parduodamos ant transporto priemonių ratų nesumontuotos padangos;

4.

techninė reklaminė medžiaga – techniniai vadovai, brošiūros, informaciniai lapeliai ir katalogai (spausdintiniai, elektroniniai arba internetiniai), taip pat tinklavietės, kurių tikslas yra parduoti padangas galutiniams naudotojams arba platintojams ir kuriuose nurodomi konkretūs techniniai padangos parametrai;

5.

techniniai dokumentai – informacija apie padangas, įskaitant informaciją apie gamintoją ir padangų rūšį; padangos tipo arba padangų grupės, nustatytų nurodant degalų naudojimo efektyvumo klasę, sukibimo su šlapia danga klasę ir išorinio riedėjimo triukšmo klasę ir išmatuotą vertę, aprašas; bandymų ataskaitos ir dokumentai, kuriuose pateikiama informacija apie bandymų tikslumą;

6.

gamintojas – bet koks fizinis arba juridinis asmuo, kuris pagamina gaminį arba kuris užsako suprojektuoti ar pagaminti gaminį ir parduoda tą gaminį savo vardu arba naudodamas savo prekės ženklą;

7.

importuotojas – Bendrijoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris trečiojoje šalyje pagamintą gaminį pateikia į Bendrijos rinką;

8.

įgaliotasis atstovas – Bendrijoje įsisteigęs fizinis ar juridinis asmuo, turintis raštišką gamintojo įgaliojimą vykdyti nustatytas užduotis gamintojo vardu jo įsipareigojimų pagal šį reglamentą atžvilgiu;

9.

tiekėjas – gamintojas arba jo įgaliotas asmuo Bendrijoje, arba importuotojas;

10.

platintojas – tiekimo grandinėje veikiantis fizinis arba juridinis asmuo (išskyrus gamintoją ar importuotoją), kuris padangas tiekia rinkai;

11.

tiekimas rinkai – gaminio, skirto platinti ar naudoti Bendrijos rinkoje, tiekimas vykdant komercinę veiklą už atlygį arba be jo;

12.

galutinis naudotojas – vartotojas, taip pat automobilių parko vadovas arba kelių transporto įmonė, kuri perka padangas arba iš kurios tikimasi, kad jas pirks;

13.

esminis parametras – padangos parametras (pavyzdžiui, pasipriešinimas riedėjimui, sukibimas su šlapia danga arba išorinis riedėjimo triukšmas), kuris naudojantis ta padanga daro stiprų poveikį aplinkai, eismo saugumui arba sveikatai.

a)

protektorių būtų užklijuotas lipdukas, kuriame esančioje etiketėje būtų nurodyta degalų naudojimo efektyvumo klasė, kaip nustatyta I priedo A dalyje, išorinio riedėjimo triukšmo klasė ir išmatuota vertė, kaip nustatyta I priedo C dalyje, ir, kai taikoma, sukibimo su šlapia danga klasė, kaip nurodyta I priedo B dalyje.

arba

b)

prie kiekvienos pristatytos vienos ar daugiau identiškų padangų siuntos būtų pridėta atspausdinta etiketė, kurioje būtų nurodyta degalų naudojimo efektyvumo klasė, kaip nurodyta I priedo A dalyje, išorinio riedėjimo triukšmo klasė ir išmatuota vertė, kaip nurodyta I priedo C dalyje, ir, kai taikoma, sukibimo su šlapia danga klasė, kaip nurodyta I priedo B dalyje.

a)

prekybos vietose ant padangų aiškiai matomose vietose būtų užklijuoti pagal 4 straipsnio 1 dalies a punktą tiekėjų pateikti lipdukai

arba

b)

4 straipsnio 1 dalies ii punkte nurodyta etiketė būtų aiškiai matoma ir parodyta galutiniam vartotojui prekybos vietoje prie pat padangos prieš padangą parduodant.

a)

nustatomi informavimo apie C2 ir C3 klasių padangų sukibimą su šlapia danga reikalavimai, jei egzistuoja tinkami suvienodinti bandymų metodai;

b)

atitinkamais atvejais padangų sukibimo su danga klasės suderinamos su techninėmis ypatybėmis tų padangų, kurios suprojektuotos taip, kad jų savybės, susijusios su transporto priemonės išjudinimu, judėjimu arba stabdymu apledėjusia arba apsnigta (arba apledėjusia ir apsnigta) danga būtų geresnės nei įprastų padangų;

c)

I–IV priedai derinami su technikos pažanga.

a)

etiketės veiksmingumą, nustatomą pagal tai, koks yra galutinių naudotojų informuotumas, visų pirma pagal tai, ar prisidedant prie šio reglamento tikslų 4 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatos yra tokios pat veiksmingos kaip 4 straipsnio 1 dalies a punkto;

b)

tai, ar ženklinimo sistema turėtų būti taikoma restauruotoms padangoms;

c)

tai, ar turėtų būti nustatyti nauji padangų parametrai, pavyzdžiui, kilometražas;

d)

informaciją apie padangų parametrus, kurią galutiniams naudotojams teikia transporto priemonių tiekėjai ir platintojai.