10.12.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 323/31

---

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS SPRENDIMAS

Nr. 28/08/COL

2008 m. sausio 23 d.

dėl Pagalbos medienos sektoriui schemos (Verdiskapningsprogrammet for tre) Norvegija

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA (1),

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą (2), ypač jo 61–63 straipsnius ir 26 protokolą,

atsižvelgdama į ELPA valstybių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo (3), ypač jo 24 straipsnį,

atsižvelgdama į Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalį ir II dalies 4 straipsnio 4 dalį, 6 straipsnį, 7 straipsnio 5 dalį, 13 ir 14 straipsnius,

atsižvelgdama į Institucijos valstybės pagalbos gaires (4) dėl EEE susitarimo 61 ir 62 straipsnių taikymo ir aiškinimo, ypač į skirsnius dėl regioninės pagalbos ir pagalbos moksliniams tyrimams ir plėtrai,

atsižvelgdama į bendrosios išimties reglamentus dėl pagalbos mokymui ir pagalbos mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), taip pat į reglamentą dėl de minimis pagalbos (5),

atsižvelgdama į 2006 m. gegužės 17 d. Institucijos sprendimą Nr. 147/06/COL pradėti Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalyje numatytą oficialią tyrimo procedūrą,

paprašiusi suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo (6) 3 protokolo II dalies 6 straipsnį,

kadangi:

I.   FAKTAI

1.   Procedūra

2005 m. vasario 1 d. raštu (dok. Nr. 307555) Institucija gavo Norvegijos mūrinių ir betono pramonės verslo asociacijos (norv. byggutengrenser.no) (toliau – skundo teikėjas) skundą (toliau – skundas). Skunde, kurį Institucija gavo ir užregistravo 2005 m. vasario 3 d., skundo teikėjas tvirtina, kad Norvegijos valstybė pagal Verdiskapningsprogrammet for tre, taip pat vadinamą Treprogrammet (toliau – Pagalbos medienos sektoriui schema), teikia valstybės pagalbą medienos dirbinių gamybos pramonei.

2006 m. gegužės 17 d. raštu ir po įvairaus susirašinėjimo (7) Institucija pranešė Norvegijos valdžios institucijoms nusprendusi pradėti Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl Pagalbos medienos sektoriui schemos.

Norvegijos valdžios institucijos pastabas pateikė 2006 m. liepos 3 d. Norvegijos misijos prie Europos Sąjungos raštu, kuriuo buvo persiųsti 2006 m. birželio 26 d. Viešojo administravimo ir reformų ministerijos bei Žemės ūkio ir maisto produktų ministerijos raštai. Institucija gavo raštus ir juos užregistravo 2006 m. liepos 4 d. (dok. Nr. 380386, toliau – Norvegijos valdžios institucijų pastabos dėl sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą).

Sprendimas Nr. 147/06/COL dėl oficialios tyrimo procedūros pradžios buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir jo EEE priede (8). Institucija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas. Institucija negavo jokių suinteresuotųjų šalių pastabų.

Galiausiai 2007 m. rudenį Institucija ir Norvegijos valdžios institucijos ir telefonu, ir elektroniniu paštu neoficialiai bendravo dėl Pagalbos medienos sektoriui schemos. Norvegijos valdžios institucijos išdėstė Institucijos tomis aplinkybėmis gautą informaciją rašte, kurį 2007 m. gruodžio 10 d. elektroniniu būdu pateikė Viešojo valdymo ir reformų ministerija (dok. Nr. 456845).

2.   Siūlomos priemonės aprašymas

2.1.   Parengiamuosiuose teisėkūros dokumentuose nustatytos Pagalbos medienos sektoriui schemos tikslas ir administravimas

Pagalbos medienos sektoriui schemos tikslas nustatytas Vyriausybės Parlamentui pateiktoje Baltojoje knygoje dėl vertės ir galimybių kūrimo miškų sektoriuje (St. meld. Nr. 17 (1998–1999 m. Verdiskapning og miljø – muligheter i skogssektoren, toliau – baltoji knyga).

Baltosios knygos tikslas buvo sukurti bendrąją racionalaus ir tausojančio miško išteklių naudojimo politiką ir didinti miškų sektoriaus indėlį į šalies ūkį ir bendrąją Norvegijos visuomenės plėtrą. Baltojoje knygoje siūloma diegti įvairias priemones šiam tikslui pasiekti, ir viena iš jų yra Pagalbos medienos sektoriui schema. Šiuo atžvilgiu baltojoje knygoje siūloma parengti penkerių metų schemą, kurios tikslas būtų padėti kurti vertę medienos dirbinių ir (medienos) apdirbimo sektoriuje. Konkrečiau baltojoje knygoje nustatyta, kad Pagalbos medienos sektoriui schemos tikslas turėtų būti – skatinti kurti vertę miškininkystės sektoriuje ir (medienos) apdirbimo versle, taip pat didinti miškų sektoriaus indėlį siekiant diegti labiau tausojančius gamybos ir vartojimo modelius (9). Tuo atžvilgiu Pagalbos medienos sektoriui schemos tikslai turėtų būti tokie: i) tobulinti medienos dirbinių gamybą, ii) didinti medienos dirbinių naudojimą ir iii) gerinti ryšius tarp miškų sektoriaus ir rinkos įvairiais prekybos lygmenimis (10). Baltojoje knygoje taip pat nustatyta, kad pagal naująją schemą turėtų būti siekiama nustatyti galimybes produktų kūrimo, projektavimo ir architektūros srityse ir kad schema turėtų atverti galimybes medienos dirbinius laikyti patrauklia plačios naudojimo paskirties statybine medžiaga (11). Apskritai baltojoje knygoje pabrėžiama, kad tikslas – didinti vertę medienos dirbinių gamybos versle – turėtų būti pasiektas vidaus rinkoje (12).

Pagrindas Pagalbos medienos sektoriui schemai parengti buvo išsamiau išdėstytas 1999 m. birželio 3 d. Parlamento nuolatinio komiteto rekomendacijoje Parlamentui (Innst. S. Nr. 208 (1998–1999 m.)) (toliau – rekomendacija). Rekomendacijoje siūloma sudaryti darbo grupę, kuri nustatytų naujosios schemos strategijas, taip pat įgyvendinimo ir finansavimo poreikius.

Netrukus po to, 1999 m. liepos mėn., buvo sudaryta darbo grupė, tarp kurios narių, be kita ko, buvo Žemės ūkio ministerijos, miškų savininkų ir statybinės medienos gamintojų verslo asociacijų, mokslinių tyrimų ir plėtros institucijų, taip pat mažmeninės prekybos sektoriaus atstovų. 2000 m. balandžio 14 d. darbo grupė pateikė ataskaitą (toliau – darbo grupės ataskaita) apie Pagalbos medienos sektoriui schemos turinį, struktūrą ir finansavimą.

Darbo grupės ataskaitoje priminti baltojoje knygoje minėti Pagalbos medienos sektoriui schemos tikslai ir uždaviniai. Be to, darbo grupės ataskaitoje papildomai nurodyta, kad schemos ribos turėtų būti – gamybos grandinė tarp miškų sektoriaus ir mechaninio medienos apdirbimo pramonės, tačiau ji taip pat turėtų apimti žaliavų medienos perdirbimo pramonei tiekimą (pvz., gerinti pristatymo kokybę, tikslumą ir pastovumą) (13). Darbo grupės ataskaitoje taip pat nustatyta, kad vienas iš tikslų – sutelkti Pagalbos medienos sektoriui schemą į Norvegijos medienos išteklius ir siekti patobulinti Norvegijos (medienos) apdirbimo verslą.

Darbo grupės ataskaitoje siūloma, kad atsakomybė už Pagalbos medienos sektoriui schemos administravimą ir įgyvendinimą tektų i) Statens nærings- og distriktsutviklingsfond, paprastai vadinamai SND (nuo 2004 m. sausio 1 d. ji buvo reorganizuota ir pervardyta Innovasjon Norge), ir ii) valdymo grupei (toliau – valdymo grupė), kurią sudarytų Žemės ūkio ministerijos paskirti įvairių ministerijų ir rinkos operatorių atstovai (14).

Pagal darbo grupės ataskaitą valdymo grupės uždaviniai praktiniu lygmeniu turėtų būti sutelkti į schemos vertinimą ir plėtojimą (įskaitant vertės grandinės dalyvavimo užtikrinimą ir tikrinimą, kad veikla atitiktų schemos tikslą ir strategijas), o Innovasjon Norge turėtų būti įstaiga, atsakinga už schemos įgyvendinimą (15). Tuo tikslu Innovasjon Norge buvo įgaliota tvirtinti ir skirstyti visą finansavimą pagal schemą.

Atliekant oficialią tyrimo procedūrą Norvegijos valdžios institucijos paaiškino, kad įgyvendinant Pagalbos medienos sektoriui schemą buvo taikyti principai, kuriais pagrįsta bendra Innovasjon Norge darbo tvarka (kitoms pagalbos schemoms administruoti) (16). Taigi Innovasjon Norge teikė dotacijas pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą, remdamasi i) Innovasjon Norge„Viršesne politika“ (17), ii) Innovasjon Norge vidaus EEE gairėmis, iii) pirmuoju metiniu Žemės ūkio ministerijos raštu dėl lėšų skyrimo (18), iv) Innovasjon Norge paraiškų vertintojų instrukcijų knygoje nustatytomis bendrosiomis procedūromis ir v) Institucijos valstybės pagalbos gairėmis (19). Praktiniu požiūriu svarbiausi yra Vidaus EEE gairėse nustatyti principai, kuriais taip pat pagrįsta absoliuti Norvegijos valdžios institucijų pateiktų pastabų dauguma.

Innovasjon Norge vidaus EEE gaires parengė remdamasi galiojančiomis Norvegijos pagalbos schemomis, kurias ji administruoja. Jose paaiškinta valstybės pagalbos sąvoka, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, pateiktos ištraukos iš valstybės pagalbos gairių ir de minimis pagalbos taisyklės, taip pat pateikta lentelė, kurioje nurodyti galiojančių schemų pagalbos intensyvumo dydžiai (20). Vidaus EEE gairės buvo nuolat atnaujinamos, taigi Institucijai buvo pateiktos penkios skirtingos versijos (21).

Norvegijos valdžios institucijos pareiškė, kad darbo grupės ataskaitoje nenustatyta sąlygų, kurios turi būti įvykdytos, kad projektai atitiktų paramai gauti keliamus reikalavimus, tačiau tokios sąlygos buvo nustatytos Vidaus EEE gairėse. Nors darbo grupės ataskaitoje aiški nuoroda į Vidaus EEE gaires nepateikta, Norvegijos valdžios institucijos pareiškė, kad darbo grupės ataskaitoje pateikta nuoroda į „principų ir praktikos“ (laikantis EEE teisės aktų apribojimų) nustatymą Pagalbos medienos sektoriui schemai įgyvendinti turi būti suprantama kaip nuoroda į Vidaus EEE gaires (22). Norvegijos valdžios institucijų teigimu, Vidaus EEE gairės taip buvo paverstos neatsiejama Pagalbos medienos sektoriui schemos dalimi (23). Innovasjon Norge paraiškų vertintojams nurodyta vertinti paraiškas remiantis konkrečiu Vidaus EEE gairių taisyklių rinkiniu, kuris, jų nuomone, yra tinkamas. Jei jie mano, kad konkretus atvejis visiškai nesusijęs su valstybės pagalba, projektas gali būti finansuojamas 100 % (24).

2.2.   Teisinis pagrindas ir metiniai biudžetai

Iš atitinkamų metų valstybės biudžeto matyti, kad Pagalbos medienos sektoriui schemą finansuoja Žemės ūkio ir maisto produktų ministerija, tiesiogiai skirdama metines išmokas iš valstybės biudžeto. Pagalbos medienos sektoriui schemos finansavimas buvo numatytas Vyriausybės pasiūlyme Parlamentui dėl 2000 m. valstybės biudžeto (St. prp. Nr. 1 (1999–2000 m.)), kuriame Pagalbos medienos sektoriui schemos finansavimas buvo įtrauktas į 1142 skyrių kaip 71 punktas (25). Kiekviename paskesnių metų valstybės biudžete buvo numatytos sumos Pagalbos medienos sektoriui schemai (26).

Pagal pirmąjį metinį Žemės ūkio ministerijos lėšų skyrimo raštą, adresuotą Innovasjon Norge, šiai įstaigai skiriamas finansavimas ir ji įgaliojama paskirstyti jį pagal tikslą, sektorių ir tikslines grupes, kaip nustatyta darbo grupės ataskaitoje (27).

2005 m. rugsėjo 29 d. raštu, patikslintu 2006 m. liepos 3 d. raštu, Norvegijos valdžios institucijos Institucijai pranešė, kad Pagalbos medienos sektoriui schemos biudžetai 2000–2005 finansiniais metais buvo tokie:

Metinis biudžetas

Metai	Biudžetas (mln. NOK)	Patvirtinta (mln. NOK)
2000	17	8,8
2001	25	25,7
2002	20	18,2
2003	36	39,3
2004	35	28,4
2005	33	39,5
Iš viso	166	159,9

Dotacijos buvo išmokėtos per trejus metus po tų metų, kuriais buvo gautas patvirtinimas (norv. tilsagn), ir gavėjui užbaigus projektą. Jei konkrečių metų biudžetas nebuvo panaudotas visas, likusi suma buvo perkeliama į paskesnius metus. Taigi bendra patvirtinta suma kuriais nors atskirais metais gali būti didesnė negu tiems metams nustatyta biudžeto suma.

2.3.   Paramos gavėjai pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą

Darbo grupės ataskaitoje nurodyta, kad Pagalbos medienos sektoriui schema turėtų būti skirta įmonėms ir kitiems operatoriams, kurių konkretūs projektai atitinka schemos strategiją bei darbo sritis ir kurie padeda kurti didesnę vertę (28).

Norvegijos valdžios institucijos dar nurodė, kad Pagalbos medienos sektoriui schema gali pasinaudoti visi atitinkami pramonės sektoriai (nurodyti kaip mechaninio medienos apdirbimo pramonės sektoriai) bei pramonės sektoriai, kurie gali prisidėti prie tikslo, siekiamo pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą, kaip antai pramonės sektoriai, tiriantys medienos naudojimą kartu su kitomis medžiagomis (29). Taikant šiuos kriterijus, schema gali pasinaudoti „fiziniai asmenys, įmonės, valdžios institucijos ir sąjungos neatsižvelgiant į įmonės struktūrą ar organizaciją“, taip pat „mokslinių tyrimų ir švietimo institucijos“ neatsižvelgiant į jų įsisteigimo šalį (30).

2.4.   Tinkamos finansuoti sąnaudos ir pagalbos intensyvumas

Norvegijos valdžios institucijos nurodė, kad dotacijas pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą skiriamos projektams, kurie „… padeda siekti tikslo pagal programos strategiją ir darbo sritis“ ir kurie skatina kurti naujoves. Iš darbo grupės ataskaitos matyti, kad siekiant Pagalbos medienos sektoriui schemos tikslų reikėtų taikyti šias tris strategijas. Kiekviena iš strategijų turėtų būti įgyvendinama vykdant prie kiekvienos strategijos nurodytą veiklą (31). Taigi tokios veiklos sąnaudos yra tinkamos finansuoti pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą.

i)

Modelių kūrimo ir komunikacijos strategija (t. y. skatinti dalyvauti ir norą kurti vertės grandinę, pritraukti kompetentingus specialistus, žmones ir kapitalą, atkreipti daugiau dėmesio į miškų bei medienos dirbinių sektorių ir aktyviai kurti jų modelį, daugiausia dėmesio skirti medienos kaip medžiagos pranašumams ir skleisti informaciją). Priemonės, naudotinos šiai strategijai įgyvendinti, apima kampanijas, kurios patraukliai pristato miškų ir (arba) medienos verslą, informacijos sklaidą dizaino ir (arba) architektūros žurnaluose, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama medienai, ir informacijos teikimą naudotojams profesionalams, universitetams bei mokymo institucijoms ir vartotojams. Kitos priemonės apima interneto portalo ir tinklo kūrimą siekiant perduoti informaciją visoje vertės grandinėje ir kartu naudoti šias priemones kaip bendrąjį informacijos išteklių, taip pat nustatyti nacionalines ir regionines susitikimo vietas mokslinių tyrimų ir plėtros grupėms, architektams, dizaineriams, į IT orientuotoms grupėms, tendencijų tyrėjams, naujovių kūrėjams bei investuotojams ir kt.

ii)

Produktų kūrimo ir naujovių strategija (apimanti naujų galimybių, idėjų ir iniciatyvų įgyvendinimą, skatinantį kurti naujoves ir naujus kūrinius). Naudotinos priemonės apima struktūrinės plėtros programas, mažoms įmonėms skirtų verslo forumų kūrimą, naujovių projektus, susijusius su įvairiomis mokymo institucijomis, projektuotojų ir (arba) architektūros konkursus, naujų produktų kūrimą naujuose rinkos segmentuose (pvz., poilsio ir pramogų rinka, „viešosioms zonoms“ skirtos priemonės ir (arba) infrastruktūra, medienos produktai sveikatos priežiūrai ir kt.) ir plėtros projektus, kurie sutelkti į pelno gavimą vertės grandinėje (pvz., žaliavos, šalutiniai produktai, prekyba mediena ir elektroninė prekyba). Kitos priemonės apima forumo ir struktūrų kūrimą naujovėms kurti, studentų naujovių kūrimo projektus ir architektūros bei projektuotojų konkursus siekiant didinti konkrečių medienos medžiagų naudojimą.

iii)

Bendradarbiavimo ir veiksmingumo strategija (apimanti prekių ir procesų judėjimo vertės grandine tobulinimą ir rentabilumo didinimą, didesnės vertės kūrimą bei didesnį pelningumą, taip pat optimalų žmogiškųjų išteklių ir infrastruktūros naudojimą). Priemonės apima integruotos logistikos sistemos kūrimą siekiant gerinti prekių paskirstymo terminus, produktų kokybę ir kainą, informacinių technologijų, kurios padėtų mažinti sąnaudas pardavimo ir (arba) paskirstymo lygmenimis, kūrimą bei komunikacijos vertės grandinėje IT sistemų kūrimą kokybei gerinti. Kitos priemonės apima konkursus, parengiamąsias integruotos IT sistemos kūrimo studijas, informacijos apie prekes skaitmeninimą visoje vertės grandinėje, rentabilumo kuriant vertę kompetencijos programas ir (priemones) pelnui gauti miškų, medienos pramonės ir prekybos srityse.

Vidaus EEE gairėse nurodytos tinkamos finansuoti MVĮ sąnaudos, mokymo veiklos, mokslinių tyrimų ir plėtros, taip pat „investicijų“ (MVĮ ir regionų srityse) sąnaudos. Išversta Vidaus EEE gairėse pateiktų tinkamų finansuoti sąnaudų aprašymų versija pridedama kaip I priedas (32).

Nors Vidaus EEE gairėse nurodyti MVĮ taikomi pagalbos intensyvumo dydžiai (33), pagalbos intensyvumo dydžiai kitų rūšių pagalbai pažymėti tik pateikiant nuorodą į lentelę, pavadintą „Didžiausi Innovasjon Norge administruojamų schemų finansavimo dydžiai – įmonių dydis ir pagalbos sritys“. Lentelės, kurioje nepateikta nuoroda į Pagalbos medienos sektoriui schemą, išversta versija pateikta II priede.

Lentelėje minimi du skirtingi pagalbos intensyvumo dydžiai dėl parengiamųjų mokslinių tyrimų ir plėtros studijų pagal schemas, pavadintas OFU/IFU ir Omstilling og nyskapning, ir valdžios institucijos paaiškino, kad Pagalbos medienos sektoriui schemai taikomas OFU/IFU schemai nustatytas pagalbos intensyvumas. Techninėms galimybių studijoms, kurias didelės įmonės atlieka vykdydamos ikikonkurencinius mokslinius tyrimus (didelėms įmonėms), taikomas pagalbos intensyvumas pagal Omstilling og nyskapning schemą gali būti 55 %, o atitinkamas pagalbos intensyvumas pagal OFU/IFU schemą sudaro tik 50 %.

Dotacijoms pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą paprastai taikoma sąlyga dėl gavėjų indėlio skiriant finansavimą ir darbo jėgą (34). Tačiau minimalus reikalavimas dėl bendro finansavimo nenustatytas, tiksliau, bendro finansavimo dalis skiriasi priklausomai nuo projekto tikslų ir pobūdžio. Šiuo atžvilgiu Norvegijos valdžios institucijos pareiškė, kad pagalba pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą suteikiama pagal Vidaus EEE gairėse nustatytus pagalbos intensyvumo dydžius, taigi de facto visais atvejais buvo bendro finansavimo elementų.

Vis dėlto valdžios institucijos taip pat paaiškino, kad pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą taiko praktiką, pagal kurią finansuojama 100 % tam tikrų projektų sąnaudų, ir tokiu atveju bendro finansavimo nėra. Šiuo atžvilgiu valdžios institucijos mini darbo grupės ataskaitą, kurioje nustatyta: „Finansavimo pagal schemą dalis skiriasi atsižvelgiant į projektų tikslą ir pobūdį. Pagal schemą gali būti finansuojamas visas projektas [sąnaudos], jeigu sunku nustatyti ką nors, kam projektas duotų tiesioginės naudos, pvz., grynai studijų projektų ar parengiamųjų studijų atveju. Finansavimo pagal schemą dalis projektų, kurie, kaip manoma, turės svarbios ir tiesioginės naudos jų dalyviams, atveju gali būti atitinkamai nedidelė. Turi būti taikomos EEE valstybės pagalbos taisyklės. Laikantis tokiose taisyklėse nustatytų apribojimų turi būti nustatyta schemos principai ir administracinė praktika“ (35).

Valdžios institucijos papildomai paaiškino, kad 100 % finansavimo skyrimo praktika taikoma tais atvejais, kai sunku nustatyti suinteresuotąsias šalis, kurios turėtų tiesioginės naudos iš projektų (ar kai manoma, kad atskiros įmonės turės tik kuklios naudos), pvz., išankstinių studijų ir ataskaitų specialiose tikslinėse srityse atvejais. Valdžios institucijos paminėtas pavyzdys – 125 000 NOK skyrimas Norsk Treteknisk Institutt produkto – obliuotų plokščių vidaus darbams – kūrimo projektui (36). Norvegijos valdžios institucijos pareiškė, kad (projekto) rezultatai prieinami instituto įmonėms narėms ir bet kuriuo atveju didžiąją dalį Norsk Treteknisk Institutt informacijos paprastai galima gauti jo bibliotekoje.

2.5.   De minimis pagalba

Norvegijos valdžios institucijos tvirtino, kad dotacijos, suteiktos pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą remiantis konkrečiomis nuostatomis, atitinka sąlygas, kad būtų laikomos de minimis pagalba. Valdžios institucijos paaiškino, kad, suteikiant de minimis pagalbą, pagalbos gavėjui išsiųstame „patvirtinimo rašte“ nurodoma de minimis riba ir terminai, taip pat nurodoma pagalbos gavėjo prievolė pranešti valdžios institucijoms apie pagalbą, iš kitų šaltinių gautą per trejus metus nuo tos dienos, kurią buvo patvirtinta skiriama pagalba (37).

Be to, valdžios institucijos paaiškino, jog esama administracinės praktikos, kad, be pagalbos, suteiktos, pvz., moksliniams tyrimams ir plėtrai, gali būti papildomai teikiama de minimis pagalba. Ši praktika konkrečiai numatyta Vidaus EEE gairių 2004 m. rugsėjo mėn. ir 2005 m. liepos mėn. versijose (38).

2.6.   Trukmė

Norvegijos valdžios institucijos nurodė, kad Pagalbos medienos sektoriui schema pradėta taikyti nuo 2000 m. liepos 1 d. (t. y. nuo dienos, kai buvo galima teikti paraiškas paramai gauti) ir galiojo penkerius metus iki 2005 m. pabaigos (paskutinis patvirtinimas buvo suteiktas 2005 m. gruodžio 30 d.) (39).

2.7.   Prekyba medienos produktais

Iš Vyriausybės Baltosios knygos Parlamentui apie vertės ir galimybių kūrimą miškų sektoriuje matyti, kad Norvegija savo medienos produktus eksportuoja į ES. Šiuo atžvilgiu baltosios knygos 4.3 skirsnyje konkrečiai nustatyta, kad „Norvegija eksportuoja apytikriai 85–90 % didmeninės medienos ir popieriaus produkcijos ir apytikriai 35 % statybinės medienos. ES šalims tenka atitinkamai 70 % ir 90 % viso eksporto. Bet kokios ES strategijos arba politinis įsikišimas, galintys paveikti ES miškų pramonės produktų importą, galėtų turėti reikšmingų padarinių Norvegijos miškų sektoriui“ (40). Be to, iš Eurostato statistinių duomenų matyti, kad Europos Sąjungoje plačiai prekiaujama medienos produktais (41). Galiausiai Norvegijos statistikos tarnybos (norv. Statistisk sentralbyrå) pateikti statistiniai duomenys rodo, kad Norvegija taip pat importuoja iš ES didelį statybinės medienos, apdirbtos medienos ir medienos produktų (norv. Tømmer, trelast og kork …) kiekį (42).

2.8.   EEE susitarimo taikymo sritis

EEE susitarimo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta:

„Jei nenustatyta kitaip, šio Susitarimo nuostatos taikomos tik:

a)	Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos 25–97 skirsniuose klasifikuojamiems gaminiams, išskyrus 2 protokole išvardytus gaminius;

b)	3 protokole nurodytiems gaminiams atsižvelgiant į tame protokole išdėstytas konkrečias priemones.“

Medieną ir medienos gaminius apima 44 skyrius.

2.9.   Pagrindas pradėti procedūrą

Institucija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą remdamasi išankstine išvada, kad Pagalbos medienos sektoriui schema yra susijusi su valstybės pagalba, kuri neatitinka jokios EEE susitarime numatytos išimties. Taigi Institucija abejoja, ar Pagalbos medienos sektoriui schema gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu. Atkreiptas dėmesys į tai, kad Norvegijos valdžios institucijų pateiktuose dokumentuose apie Pagalbos medienos sektoriui schemą nebuvo konkrečių tinkamų finansuoti projektų, tinkamų finansuoti sąnaudų ar didžiausios pagalbos sumos, kuri gali būti suteikta, ribų apibrėžčių.

Norvegijos valdžios institucijų buvo paprašyta pateikti informaciją, įrodančią, kad buvo nustatytos vidaus darbo instrukcijos, kuriose būtų nustatyta, kad schema turėtų būti įgyvendinama pagal Valstybės pagalbos gaires ir (arba) bendrosios išimties reglamentus. Tačiau Institucija pabrėžė, kad net jei tokios administracinės praktikos buvimas gali būti įrodytas, Institucija vis vien manys, kad schema nesuderinama su EEE susitarimo veikimu, nes pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą projektams 100 % parama teikiama tais atvejais, kai administruojanti institucija mano, jog dotacija nėra pagalba, nes veiklos negalima priskirti individualioms įmonėms, todėl manoma, kad jos nauda bus tik nedidelė.

Vertindama, ar dotacijos, suteiktos pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą remiantis konkrečiomis nuostatomis dėl de minimis pagalbos, atitinka de minimis pagalbos teikimo sąlygas pagal Valstybės pagalbos gaires arba paskesnį de minimis reglamentą (kuris šiuo atžvilgiu nuo 2003 m. vasario 1 d. pakeitė Valstybės pagalbos gaires) (43), Institucija mano, jog neatrodo, kad atitinkamos nuostatos atitiktų de minimis pagalbos teikimo taisykles.

3.   Norvegijos valdžios institucijų pastabos

3.1.   Procedūra

Norvegijos valdžios institucijos pripažino, kad Institucijai turėjo būti oficialiai pranešta apie schemą, bet tvirtina, jog vien tai, kad apie Pagalbos medienos sektoriui schemą nebuvo pranešta, nereiškia, jog Institucija vien tuo pagrindu gali nuspręsti, kad ji yra nesuderinama su EEE susitarimo veikimu.

3.2.   Esminiai aspektai

Norvegijos valdžios institucijos tvirtina, kad esminių EEE susitarimo valstybės pagalbos taisyklių praktiškai buvo laikomasi. Pirma, pagal Innovasjon Norge Viršesnę politiką visas finansavimas turėtų būti skiriamas laikantis tarptautiniuose susitarimuose, kuriuos Norvegija yra pasirašiusi, nustatytų apribojimų. Antra, Innovasjon Norge paraiškų vertintojams (per darbo grupės ataskaitą) buvo nurodyta Pagalbos medienos sektoriui schemą įgyvendinti laikantis EEE susitarimo. Buvo parengtos Vidaus EEE gairės, siekiant palengvinti EEE susitarimo laikymąsi. Trečia, paraiškų vertintojai turi Valstybės pagalbos gairių taikymo patirties ir dalyvauja šio dalyko kursuose. Kilus abejonių, jie gali kreiptis patarimo į Innovasjon Norge Teisės departamentą.

Dėl 100 % projektų išlaidų finansavimo praktikos Norvegijos valdžios institucijos pareiškė, kad ši praktika taikoma projektams, kurie nepatenka į EEE susitarimo taikymo sritį, nes su jais nėra susijusi jokia valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje arba pagalba buvo suteikta kaip de minimis pagalba. Valdžios institucijos pateikė lentelę, kurioje nustatyta, kaip buvo paskirstytas visas finansavimas, suteiktas pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą.

Valdžios institucijos teigia, kad aštuoniais atvejais (iš jų pateikti du pavyzdžiai) pagalba buvo suteikta projektams, susijusiems su produktais (pvz., „stačias miškas“), kurie nėra išvardyti Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos 25–97 skyriuose, todėl nepatenka į EEE susitarimo taikymo sritį.

Be to, valdžios institucijos teigia, kad 114 naudos pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą gavėjai negali būti laikomi „įmonėmis“, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, nes nevykdo ekonominės veiklos. 15 gavėjų laikomi „švietimo ir mokslinių tyrimų įstaigomis“, 25 „viešųjų subjektų“ atvejai susiję su parama savivaldybėms, o 74 atvejai – su parama „padaliniams“.

Dėl „švietimo ir mokslinių tyrimų įstaigų“ atvejų (iš jų pateikti du pavyzdžiai, vienas susijęs su ne pelno organizacija) valdžios institucijos mano, kad jie nepatenka į EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, remiantis Valstybės pagalbos gairių dėl mokslinių tyrimų ir plėtros ankstesnio 14 skyriaus 2.2 skirsniu, pagal kurį „EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalis paprastai netaikoma ne pelno aukštojo išsilavinimo mokslinių tyrimų įstaigai“ ir kuriame nustatyta, kad „ELPA priežiūros institucija manys, jog valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, paprastai nėra susijusi su tokiais atvejais, kai valstybės finansuojamų mokslinių tyrimų ir plėtros projektų, kuriuos įgyvendino tokios įstaigos, rezultatai be jokios diskriminacijos prieinami Europos pramonei“.

Norvegijos valdžios institucijos teigia, kad pagalba „padaliniams“ (kurie yra ne pelno interesų organizacijos, vykdančios informacijos sklaidą) nėra susijusi su valstybės pagalba, nes finansavimas įmonėms nėra (tiesiogiai) skiriamas, bet nukreipiamas per padalinius, kurie nelaikomi įmonėmis. Primenamas Komisijos sprendimas dėl Asetra, kurios atveju, pasak Norvegijos valdžios institucijų, pagalba buvo patvirtinta, nes Asetra nebuvo įmonė, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje (44). Taip pat įrodinėjama, kad Teisingumo Teismas „ „ekonominio pranašumo“ sąvoką“ išaiškino keliose bylose ir kad sprendime Adria Wien, C–143/99, Teisingumo Teismo argumentai rodo, jog reikia skirti abstrakčius pranašumus (t. y. sąnaudas, kurios paprastai nebūtų „įtrauktos“ į įmonės „biudžetą“) nuo realiųjų (45).

Valdžios institucijos taip pat teigia, kad dar 31 atveju (iš jų pateikti keli pavyzdžiai) naudos gavėjai negavo ekonominio pranašumo, nes mainais suteikė paslaugą, taigi šie atvejai nepatenka į EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.

Norvegijos valdžios institucijos mini patvirtinimo raštą, kuriame nustatyta, kad pagalbos gavėjas turi pateikti informacijos „apie pagalbą, gautą pagal galimas naujas paraiškas dėl valstybės pagalbos … Šis įsipareigojimas galioja trejus metus nuo patvirtinimo rašto datos. Pagalbos gavėjas bet kuriuo trejų metų laikotarpiu negali gauti didesnės nei 100 000 EUR (apie 815 000 NOK) bendros de minimis pagalbos“.

Valdžios institucijos įrodinėja, kad nuoroda į „bet kurį trejų metų laikotarpį“ aiškiai rodo, jog pagalbos gavėjas negali gauti de minimis pagalbos bet kuriuo trejų metų laikotarpiu – ir prieš, ir po patvirtinimo rašto datos. Įpareigojimas teikti informaciją apie pagalbą, gautą per trejus metus, skaičiuojant nuo patvirtinimo rašto datos, turi būti skaitomas kartu su tekstu apie įsipareigojimą negauti pagalbos per „bet kurį“ trejų metų laikotarpį. Valdžios institucijų teigimu, tai užtikrina atitiktį de minimis reglamentui. Be to, valdžios institucijos teigia, kad bet kuriuo atveju didžioji dalis suteiktos pagalbos nesiekia de minimis ribos.

Tačiau valdžios institucijos taip pat paaiškino, kad „[procedūrinės] de minimis pagalbos sistemos [tam tikrais] atvejais nebuvo laikytasi, nes [buvo] manoma, kad pagalba suderinama su esminėmis taisyklėmis ir bendrosiomis išimtimis dėl pagalbos MVĮ, MTP ir mokymui“. Valdžios institucijos vėliau paaiškino, kad minėtas atitikties „procedūrinėms taisyklėms“ nebuvimas reiškia, kad 10 atvejų buvo suteikta viso leistino pagalbos intensyvumo pagalba, bet, be jos, papildomai buvo suteikta de minimis pagalba, nepranešant gavėjui apie pagalbos de minimis elementą.

Norvegijos valdžios institucijos tvirtina, kad Institucija neskyrė pakankamai dėmesio praktikai ir procedūroms, kurių Innovasjon Norge laikosi vertindama pagalbos suderinamumą.

Valdžios institucijos iš esmės teigia, kad pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą jokia pagalba nebuvo suteikta kaip regioninė pagalba, ir šį nesusipratimą galėjo sukelti apžvalga (pridedama prie Vidaus EEE gairių), kurioje nustatyti didžiausi pagalbos intensyvumo dydžiai (įskaitant ir regioninės pagalbos). Tačiau tuojau pat valdžios institucijos teigia esant pavyzdžių, kai suteikta pagalba siekė pagalbai moksliniams tyrimams ir plėtrai leistinus didžiausius pagalbos intensyvumo dydžius ir papildomai buvo suteikta 5 % regioninės pagalbos priemoka. Kaip pavyzdys paminėta pagalba Trysil Skog AS.

Dėl 78 mokslinių tyrimų ir plėtros atvejų (iš jų paminėti trys pavyzdžiai) valdžios institucijos teigia, kad pagalba buvo suteikta laikantis Valstybės pagalbos gairėse nustatytų esminių principų. Buvo atsižvelgta į mastą, kiek pagal atskirą projektą numatoma plėtoti naują technologiją, žinias ar būdus, ir pirmenybė buvo suteikta naujoviškiausiems projektams. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, ar projektas tinka finansavimui iš kitų šaltinių, pvz., Skattefunn schemos, gauti.

Valdžios institucijos teigia, kad nors Vidaus EEE gairėse neminimas bendrosios išimties reglamentų dėl pagalbos MVĮ ir mokymui pavadinimas ir paskelbimo nuoroda, reglamentai „daugiausia yra įtraukti“ į šias gaires.

II.   VERTINIMAS

1.   Valstybės pagalbos, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, buvimas

EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

Priemonė laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, jeigu atitinka šiuos keturis suvestinius kriterijus: i) priemonė pagalbos gavėjams suteikia ekonominį pranašumą, kuris įprastomis verslo sąlygomis neįgyjamas; ii) šis pranašumas yra suteikiamas valstybės arba iš valstybės išteklių; iii) priemonė yra selektyvi, nes pranašumas suteikiamas tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai, ir iv) iškraipoma konkurencija ir daromas poveikis prekybai tarp susitariančiųjų šalių.

1.1.   Ekonominis pranašumas

Priemonė turi suteikti pagalbos gavėjams ekonominį pranašumą, kurio įprastomis verslo sąlygomis jie neįgytų.

Pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą Norvegijos valdžios institucijos teikia finansines dotacijas įmonėms, valdžios institucijoms, verslo asociacijoms, sąjungoms ir kitiems subjektams, galintiems prisidėti prie schemos tikslų. Šias dotacijas gaunančios įmonės įgyja ekonominį pranašumą, t. y. dotaciją, kurios įprastomis verslo sąlygomis jos nebūtų gavusios.

1.2.   Valstybės išteklių naudojimas

Pranašumą turi teikti valstybė arba jis turi būti teikiamas iš valstybės išteklių.

Pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą skiriamas dotacijas finansuoja Žemės ūkio ir maisto produktų ministerija, taigi lėšos skiriamos tiesiogiai iš valstybės biudžeto.

1.3.   Tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai suteikiamas pranašumas

Pagal priemonę turi būti teikiamas pranašumas tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai.

Iš įvairių parengiamųjų teisės aktų (pvz., baltosios knygos, rekomendacijos ir darbo grupės ataskaitos), kuriais remiantis vėliau nustatyta Pagalbos medienos sektoriui schema, galima spręsti, kad šios schemos tikslas – i) didinti vertę medienos apdirbimo versle ir ii) gerinti ryšius tarp miškų sektoriaus ir rinkos įvairiais prekybos lygmenimis (kurie apima žaliavų tiekimą medienos apdirbimo pramonei), o bendras tikslas – didinti faktinį medienos dirbinių naudojimą.

Taigi dotacijos pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą teikiamos tik tada, kai manoma, kad jos gali būti naudingos medienos apdirbimo sektoriui ir susijusiems medienos pramonės sektoriams, taip pat žaliavų tiekimui tokiems pramonės sektoriams. Todėl pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą suteikiamas pranašumas medienos pramonės įmonėms, pašalinant kitus sektorius, taigi ji yra selektyvi. Šiuo klausimu ELPA teismas nusprendė, jog priemonė gali būti selektyvi, net jei taikoma (įmonėms) visame sektoriuje (46).

Reikėtų pažymėti, kad nors dotacijos pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą gali būti teikiamos ir kitų pramonės sektorių įmonėms (pvz., tų pramonės sektorių, kuriuose ieškoma būdų panaudoti medieną kartu su kitomis medžiagomis), galimybę gauti dotacijas pagal šią schemą turi tik tie pramonės sektoriai, kurie gali prisidėti prie bendro Pagalbos medienos sektoriui schemos tikslo – iš esmės gerinti vertės kūrimą medienos apdirbimo versle. Todėl Institucija mano, kad netgi šios pasirinkimo galimybės galutinis tikslas – suteikti pranašumą medienos apdirbimo ir su mediena susijusių pramonės sektorių įmonėms.

1.4.   Konkurencijos iškraipymas ir poveikis susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai

Priemonės turi iškraipyti konkurenciją ir daryti poveikį susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai.

Pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą Norvegijos valdžios institucijos teikia dotacijas medienos apdirbimo (ir susijusių) pramonės sektorių įmonėms. Norvegijos pramonės įmonės didelę didmeninės statybinės medienos ir perdirbtų medienos produktų dalį (iki 90 %) eksportuoja į kitas EEE valstybes, kuriose plačiai prekiaujama medienos produktais. Be to, Norvegija taip pat importuoja iš ES statybinę medieną, apdirbtą medieną ir medienos produktus. Tokiomis aplinkybėmis pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą įmonėms teikiama pagalba sustiprins jos gavėjų padėtį kitų Norvegijoje arba kitose EEE valstybėse įsikūrusių ir medienos apdirbimo (bei susijusiame) versle konkuruojančių įmonių atžvilgiu. Be to, mediena yra tik viena iš daugelio statybos versle naudojamų žaliavų, todėl statybos įmonių pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą gaunamos dotacijos sustiprins jų padėtį kitų statybos versle konkuruojančių įmonių atžvilgiu (47).

Remdamasi pirmiau išdėstytais faktais, Institucija mano, kad finansinės pagalbos teikimas įmonėms pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą iškraipys konkurenciją ir darys poveikį prekybai.

1.5.   Išvada ir pagalbos schemos buvimas

Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, Institucija daro išvadą, kad Pagalbos medienos sektoriui schema atitinka EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje pateiktus kriterijus, taigi yra valstybės pagalba. Tačiau Norvegijos valdžios institucijos įrodinėja, kad tam tikros individualios dotacijos, suteiktos pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą, nepatenka į EEE susitarimo taikymo sritį arba neatitinka valstybės pagalbos kriterijų.

Institucija laikosi nuomonės (kurios Norvegijos valdžios institucijos neginčija), kad Pagalbos medienos sektoriui schema yra teisės dokumentas, kuriuo remiantis, nereikalaujant jokių tolesnių įgyvendinimo priemonių, tame teisės dokumente bendrąja ir abstrakčiąja prasmėmis apibrėžtoms įmonėms gali būti teikiama individuali pagalba. Taigi schema atitinka pagalbos schemos kriterijus, kaip apibrėžta Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 1 straipsnio d dalyje. Šiuo atžvilgiu Institucija primena, kad sprendime C-310/99 Europos Bendrijų Teisingumo Teismas nustatė: „Nebuvo būtinybės įtraukti į ginčijamą sprendimą individualiais atvejais pagal schemą suteiktos pagalbos analizę. Individualią kiekvienos susijusios įmonės padėtį būtina įvertinti tik pagalbos susigrąžinimo etape“ (48). Remdamasi šia teismo praktika Institucija įvertino Pagalbos medienos sektoriui schemą pagal schemos charakteristikas (o ne pagal individualios pagalbos, suteiktos pagal schemą, ypatumus). Norvegijos valdžios institucijų argumentai negali paveikti to įvertinimo ir bus panaudoti tik jei bus svarstomas susigrąžinimas. Išvada dėl schemos suderinamumo su EEE susitarimo veikimu iš anksto nenulemia atsakymo į klausimą dėl susigrąžinimo atskirais pagalbos teikimo atvejais. Kaip pažymėta minėtame sprendime, tai yra antrasis etapas, ir susigrąžinimo bus pareikalauta tik tais atvejais, kai buvo iš esmės pažeistos esminės valstybės pagalbos nuostatos.

Institucija pažymi, jog Norvegijos valdžios institucijos nesiginčijo, kad Pagalbos medienos sektoriui schema leidžia skirti pagalbos gavėjams finansavimą produktams, kuriuos apima EEE susitarimas, pvz., medienai. Norvegijos valdžios institucijos taip pat neginčijo to, kad Pagalbos medienos sektoriui schemoje numatyta galimybė finansuoti subjektus, kurie atitinka įmonių kriterijus, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje. Galiausiai neginčijama, kad pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą nebuvo finansuojami tik gavėjai, kurie mainais teiktų paslaugą.

Kitaip tariant, pačioje schemoje buvo numatytas valstybės pagalbos teikimas. Tikimybė, kad tam tikri pagalbos pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą gavėjai gali nepatekti į EEE susitarimo taikymo sritį (nurodant, kad Susitarimas netaikomas jų produktams arba jie patys nėra įmonės, kaip apibrėžta EEE susitarimo 6 straipsnio 1 dalyje) nepakeičia Pagalbos medienos sektoriui schemos apibūdinimo kaip pagalbos schemos, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

2.   Procedūriniai reikalavimai

Pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį „ELPA priežiūros institucijai tinkamu laiku pranešama apie ketinimus suteikti arba pakeisti pagalbą (…), kad ji galėtų pateikti savo pastabas. Atitinkama valstybė nepradeda taikyti savo siūlomų priemonių tol, kol pagal šią procedūrą priimamas galutinis sprendimas“.

Institucija pirmiausia pažymi, kad EEE susitarimas apima Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos 44 skyrių (dėl medienos ir medienos gaminių), todėl Pagalbos medienos sektoriui schema turi būti vertinama remiantis Susitarimu. Norvegijos valdžios institucijos nepranešė apie Pagalbos medienos sektoriui schemą prieš jos įgyvendinimą, taigi neįvykdė savo įsipareigojimo pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį. Todėl pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą suteikta valstybės pagalba yra „neteisėta pagalba“, kaip apibrėžta Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 1 straipsnio f punkte.

3.   Pagalbos suderinamumas

Institucija preliminariai pažymi, kad Pagalbos medienos sektoriui schemoje buvo pateikta išsami informacija apie, pvz., tikslus ir tinkamas finansuoti sąnaudas, tačiau neatrodo, kad joje būtų kokių nors sąlygų, pagal kurias turėjo būti teikiama pagalba. Schema, kurioje nėra jokių konkrečių pagalbos teikimo apribojimų (pvz., dėl pagalbos intensyvumo), tikrai nėra tai, ką Institucija galėtų pripažinti suderinamu su EEE susitarimo veikimu. Tai, kad tam tikrais atvejais praktiškai galėjo būti laikytasi Institucijos Valstybės pagalbos gairių, nepakeičia šios nuomonės ir, kaip minėta I dalies 1.5 punkte, turi įtakos tik tada, kai būtina susigrąžinti pagalbą.

Tačiau Institucija šiuo atžvilgiu pažymi, jog Norvegijos valdžios institucijos pareiškė, kad darbo grupės ataskaitoje užsimenama apie schemos įgyvendinimą remiantis „principais ir praktika“ pagal EEE teisės aktus, ir tai yra numanoma nuoroda į Vidaus EEE gaires. Institucija taip supranta šį argumentą: tos gairės, kuriose, pvz., nustatomi įvairiais atvejais pagal EEE teisės aktus leistini didžiausi pagalbos intensyvumo dydžiai, turi būti laikomos schemos taisyklėmis ir sąlygomis, kuriomis būtų teikiama pagalba pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą. Kitaip tariant, schemoje nebuvo aiškaus taisyklių, pagal kurias būtų ribojamas pagalbos teikimas pagal šią schemą, rinkinio.

Atsižvelgiant į Norvegijos valdžios institucijų pastabą, kad „gairės yra nuolat persvarstomos“, primenama, kad neteisėtos valstybės pagalbos suderinamumas su EEE susitarimo veikimu turi būti vertinamas pagal esminius suteikiant pagalbą galiojusioje priemonėje nustatytus kriterijus arba schemos atveju – kai schema buvo nustatyta. Be to, turi būti įvertintas kiekvienas schemos taisyklių persvarstymas siekiant nustatyti, ar tai yra schemos pakeitimas, kaip apibrėžta Sprendime Nr. 195/04/COL (49). Toliau įvertinime analizuojama, ar Innovasjon Norge Vidaus EEE gairės, įskaitant paskesnius jų pakeitimus, kaip Pagalbos medienos sektoriui schemos taisyklės gali būti laikomos suderinamomis su EEE susitarimo veikimu ir visų pirma su Institucijos Valstybės pagalbos gairių ir bendrosios išimties reglamentų versijomis, kurios buvo taikytos kiekvienu atitinkamu laikotarpiu.

3.1.   Suderinamumas su EEE susitarimo 61 straipsnio 2 dalimi

Šiuo atveju netaikytina nė viena iš EEE susitarimo 61 straipsnio 2 dalyje nustatytų išimčių, nes Pagalbos medienos sektoriui schema nesiekiama tose nuostatose išvardytų tikslų.

3.2.   Suderinamumas su EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalimi

Valstybės pagalbos priemonė laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies a punktą, kai ji skirta sričių, kuriose gyvenimo lygis yra neįprastai žemas arba labai didelis nedarbas, ekonominei plėtrai skatinti. Tačiau Norvegijos regioninės pagalbos žemėlapyje tokių sričių nėra, todėl ši nuostata negali būti taikoma (50).

Be to, EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punkte nurodyta išimtis netaikoma, nes pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą teikiama valstybės pagalba nėra skirta tam, kad būtų skatinama vykdyti su bendrais Europos interesais susijusį svarbų projektą, arba dideliems Norvegijos ekonomikos sutrikimams atitaisyti.

Tačiau gali būti taikoma EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyta išimtis, pagal kurią valstybės pagalbą galima laikyti suderinama su bendrąja rinka, jei ji padeda plėtoti tam tikrą ekonominę veiklą arba tam tikras ekonomikos sritis ir nedaro tokio neigiamo poveikio prekybos sąlygoms, kad tai prieštarautų bendrajam interesui. Tai taikoma, jei priemonė atitinka Valstybės pagalbos gaires arba kurį nors iš taikytinų bendrosios išimties reglamentų.

Įmonės įgyja teisę gauti regioninę pagalbą, jei jos yra įsisteigusios tam tikruose regionuose, apibrėžtuose pirmiau minėtame Norvegijos regioninės pagalbos žemėlapyje, ir yra laikomasi Valstybės pagalbos gairėse regioninei pagalbai nustatytų sąlygų (51).

Norvegijos valdžios institucijos įrodinėja, kad pagalba pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą nebuvo teikiama kaip regioninė pagalba. Tačiau Institucija pažymi, kad Pagalbos medienos sektoriui schema buvo įgyvendinama remiantis Vidaus EEE gairėmis, kuriose numatyta galimybė teikti regioninę pagalbą (investicijoms) (52). Be to, valdžios institucijos paminėjo atvejus, kuriais be pagalbos moksliniams tyrimams ir plėtrai buvo papildomai suteikta 5 % regioninės pagalbos priemoka (vienas iš pavyzdžių – Trysil Skog AS).

Institucija pažymi, kad Valstybės pagalbos gairėse nustatytos regioninės pagalbos teikimo sąlygos taip pat turi būti tenkinamos ir tais atvejais, kai teikiama regioninės pagalbos priemoka. Tačiau nei darbo grupės ataskaitoje, nei Vidaus EEE gairėse nenurodytos sąlygos, kurios turi būti įvykdytos, kad būtų suteikta regioninė pagalba, pvz., dėl regioninės naudos (našių investicijų ar darbo vietų kūrimo) nustatymo, taip pat nepateikta ir nuoroda į Norvegijos regioninės pagalbos žemėlapį. Tokiomis aplinkybėmis Institucija negali įsitikinti, kad nuostatos dėl regioninės pagalbos pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą atitinka Valstybės pagalbos gaires dėl regioninės pagalbos.

Valstybės pagalba moksliniams tyrimams ir plėtrai gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu, jei yra įvykdytos atitinkamos Valstybės pagalbos gairių sąlygos (53). Valstybės pagalbos gairėse yra apibrėžtos įvairios mokslinių tyrimų ir plėtros rūšys, pvz., „fundamentiniai tyrimai“, „pramoniniai tyrimai“ ir „pasirengimo veikti konkurencinėje aplinkoje vystymo veikla“, taip pat nurodyti atitinkami pagalbos intensyvumo dydžiai, taikomi kiekvienai iš šių kategorijų.

Institucija pažymi, kad Vidaus EEE gairėse nustatyti tinkami finansuoti moksliniai tyrimai, tinkamos finansuoti sąnaudos ir pagalbos intensyvumo dydžiai atitinka nustatytuosius Valstybės pagalbos gairėse dėl mokslinių tyrimų ir plėtros, išskyrus parengiamąsias technines studijas. Nors Vidaus EEE gairių pagalbos intensyvumo dydžių lentelėje minimi du skirtingi pagalbos intensyvumo dydžiai parengiamosioms techninėms studijoms, kurias atlieka didelės įmonės, vykdydamos pasirengimo veikti konkurencinėje aplinkoje mokslinius tyrimus, t. y. 50 % ir 55 % (54), Valstybės pagalbos gairėse aiškiai nustatyta, kad sudėjus priemokas pagalbos intensyvumas pasirengimo veikti konkurencinėje aplinkoje moksliniams tyrimams negali viršyti 50 % (55).

Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš Vidaus EEE gairėse nustatytų pagalbos intensyvumo dydžių neatitinka Valstybės pagalbos gairių ir nėra jokių įrodymų, jog paraiškų vertintojams būtų taikomas nurodymas taikyti OFU/IFU schemai pagalbos intensyvumą, atitinkantį Valstybės pagalbos gaires, galima manyti, kad Pagalbos medienos sektoriui schemos taisyklėse yra numatytas galimas pagalbos intensyvumas, viršijantis Valstybės pagalbos gairėse nustatytą didžiausią dydį. Be to, Institucijai nebuvo pateikta jokių argumentų, kurie pagrįstų didesnio nei nustatytasis Valstybės pagalbos gairėse pagalbos intensyvumo patvirtinimą.

Pagalba, teikiama laikantis bendrosios išimties reglamentų dėl MVĮ ir (arba) pagalbos mokymui, laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu, jei ši schema tenkina visas atitinkamo bendrosios išimties reglamento sąlygas ir joje tai yra aiškiai nurodyta (nurodytas jos pavadinimas ir Europos Sąjungos oficialiojo leidinio, kuriame ji paskelbta, numeris) (56). Tačiau nei valstybės biudžetuose, nei darbo grupės ataskaitoje ar kuriame nors kitame Pagalbos medienos sektoriui schemos parengiamajame teisėkūros dokumente nėra pateikta nuorodų nei į bendrosios išimties reglamento dėl MVĮ, nei į bendrosios išimties reglamento dėl pagalbos mokymui taikymą. Be to, Institucija iš Norvegijos valdžios institucijų negavo jokios Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbtinos informacijos apie kokių nors bendrosios išimties reglamentų taikymą. Todėl Norvegijos valdžios institucijos nesilaiko bendrosios išimties reglamentuose nustatytų reikalavimų, taigi Pagalbos medienos sektoriui schema negali būti laikoma suderinama su bendrosiomis išimtimis.

Vis dėlto Pagalbos medienos sektoriui schema gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą atsižvelgiant į pagrindinius bendrosios išimties reglamentuose dėl MVĮ ir pagalbos mokymui nustatytus principus. Šiuo atžvilgiu Institucija pažymi, kad visos Vidaus EEE gairėse pateiktos su pagalba mokymui susijusios apibrėžtys, tinkamos finansuoti sąnaudos ir pagalbos intensyvumo dydžiai (57) atitinka bendrosios išimties reglamentą dėl pagalbos mokymui. Be to, Vidaus EEE gairėse pateiktos apibrėžtys, tinkamos finansuoti sąnaudos ir taikytini pagalbos intensyvumo dydžiai MVĮ skirtoms konsultavimo paslaugoms ir mugėms (58) atitinka bendrosios išimties reglamentą dėl MVĮ.

Tačiau pagal Vidaus EEE gairių 4.3.2 skirsnį pagalba MVĮ gali būti suteikta „tinklams ir bendradarbiavimui“, o toks tikslas aiškiai nepatenka į esminių bendrosios išimties reglamento dėl MVĮ nuostatų taikymo sritį. Taigi kyla klausimas, ar finansavimas tokiems tikslams gali būti laikomas suderinamu remiantis Valstybės pagalbos gairėmis dėl MVĮ arba remiantis tiesiogiai pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą jose nustatytais esminiais principais (59).

Valstybės pagalbos gairėse nustatyta, kad MVĮ finansavimas „bendradarbiavimui“ gali būti suteiktas, jeigu tai nedaro konkurencijai tokio neigiamo poveikio, kad tai prieštarautų bendrajam interesui. Šiuo pagrindu Institucija mano, kad Vidaus EEE gairėse numatyta galimybė skirti MVĮ finansavimą „darbo partneriams nustatyti, strategijoms formuoti ir bendradarbiavimui steigimosi etape įforminti“ gali būti priimtina.

Priešingai, Institucija mano, kad galimybė finansuoti nenustatytus „ypatingus bendrus veiksmus“ (60)„veiklos etape“ atveria galimybę bet kuriuo metu finansuoti daugybę priemonių, o tai nebūtinai patenka į MVĮ bendradarbiavimo sritį, taigi gali daryti konkurencijai tokį neigiamą poveikį, kad tai prieštarautų bendrajam interesui. Paklaustos apie šį aspektą, Norvegijos valdžios institucijos tvirtino, kad finansavimas pagal šią nuostatą skirtas tik konsultacinėms paslaugoms. Tačiau kartu valdžios institucijos pareiškė, kad nuostata taip pat atveria galimybę „susijusias paslaugas“ finansuoti, kai teikiama pagalba tinklui.

Institucija mano, kad pagal tokias neaiškias ir nebaigtas nuostatas negali įsitikinti, kad schemos taisyklės dėl MVĮ finansavimo atitinka Valstybės pagalbos gaires dėl MVĮ arba jose nustatytus esminius principus, taigi negalima patvirtinti, kad schema yra suderinama su EEE susitarimo veikimu pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą.

Darbo grupės ataskaitoje nurodyta, kad pagal schemą gali būti finansuojamos visos projekto išlaidos, jeigu sunku nustatyti kokį nors subjektą, kuriam projektas duotų tiesioginės naudos. Valdžios institucijos paaiškino, kad projekto išlaidos 100 % finansuojamos, kai, pvz., sunku nustatyti tiesioginius naudos gavėjus arba tariama, kad pagalbos gavėjai gaus tik nedidelę naudą (t. y. išankstinės studijos ir ataskaitos specialiose tikslinėse srityse), ir remiamasi tuo, kad tokiais atvejais pagalbos nėra (61).

Dėl šios praktikos būtina pateikti tokias dvi pastabas: 1) nors Norvegijos valdžios institucijos kaip atvejų, su kuriais nesusijusi jokia pagalba, pavyzdį mini preliminarias studijas ir ataskaitas, Valstybės pagalbos gairėse dėl mokslinių tyrimų ir plėtros techninėms galimybių studijoms yra nustatyti didžiausi pagalbos intensyvumo dydžiai, kurie rodo, kad studijų (net ir parengiamojo pobūdžio) finansavimas gali būti susijęs su valstybės pagalba (62), ir 2) nedidelės naudos gavimas pats savaime nepašalina valstybės pagalbos buvimo galimybės, nebent susijusios pagalbos suma nesiekia de minimis ribos.

Šiuo pagrindu Institucija mano, jog 100 % projekto išlaidų finansavimo praktika nėra pagrįsta kriterijais, kurie užtikrintų, kad nėra valstybės pagalbos; kadangi 100 % finansavimas nėra priimtinas pagal jokį Valstybės pagalbos gairių skirsnį ir šiuo atveju nebuvo įrodinėjama, kad toks pagalbos intensyvumas yra tiesiogiai pateisinamas pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą, Institucija mano, kad schema, pagal kurią tokia praktika leidžiama, nėra suderinama su EEE susitarimo veikimu.

Kaip matyti iš to, kas pirmiau išdėstyta, Pagalbos medienos sektoriui schema keletu atžvilgių neatitinka Valstybės pagalbos gairių ir kriterijų, kad jai būtų galima taikyti išimtį tiesiogiai pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą. Todėl Institucija mano, kad Pagalbos medienos sektoriui schema negali būti laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu.

3.3.   De minimis pagalba

Norvegijos valdžios institucijų teigimu, Pagalbos medienos sektoriui schemoje yra nuostatų, nustatančių sąlygas, kurios, jei jų laikomasi, užtikrina dotacijų atitiktį de minimis pagalbai. Institucija mano, kad atitinkamos Pagalbos medienos sektoriui schemos nuostatos nesuderinamos su de minimis pagalbos taisyklėmis.

Pagalbos teikimas gali būti laikomas de minimis pagal Valstybės pagalbos gaires arba vėlesnį de minimis reglamentą, ir tokiais atvejais tariama, kad ši priemonė nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, ir netaikomas įpareigojimas apie ją pranešti. Pagalbos medienos sektoriui schema buvo įgyvendinama nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2005 m. pabaigos, taigi vertinant schemą galima taikyti abu de minimis pagalbos taisyklių rinkinius (63).

Ir de minimis reglamente, ir Valstybės pagalbos gairėse nustatyta, kad nacionalinės valdžios institucijos gali suteikti de minimis pagalbą tik patikrinusios, ar bendrovės gaunama bendra de minimis pagalbos suma nepadidėjo dėl kitos per paskutiniuosius trejus metus jai suteiktos de minimis pagalbos. Ir pagal de minimis reglamentą, ir pagal Valstybės pagalbos gaires vienas iš priimtinų de minimis pagalbos ribos patikrinimo būdų – gauti iš pagalbos gavėjo informaciją šiuo klausimu (64).

Skiriant de minimis pagalbą pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą daroma nuoroda į de minimis pagalbos taisykles, ir pagalbos gavėjams pranešama apie šių pareigą pranešti valdžios institucijoms apie bet kokią kitą de minimis pagalbą, gautą per trejus metus nuo tos dienos, kai buvo patvirtintas de minimis pagalbos skyrimas.

Sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Institucija laikėsi nuomonės, kad šis įpareigojimas pranešti taikomas tik de minimis pagalbai, gautai po to, kai jau buvo gauta pagalba pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą, todėl nebuvo reikalaujama, kad pagalbos gavėjai pateiktų informaciją apie tai, ar prieš gaudami de minimis pagalbą pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą jie gavo kokią nors kitą de minimis pagalbą. Tačiau Norvegijos valdžios institucijos tvirtino, jog patvirtinimo rašte taip pat buvo minima taisyklė, kad pagalba, gauta per „kurį nors trejų metų laikotarpį“, neturi viršyti de minimis ribos.

Institucija pažymi, kad pagalbos gavėjui taikomas reikalavimas pranešti apie pagalbą, suteiktą „nuo patvirtinimo rašto datos“, prieštarauja nurodytai taisyklei, kad pagalba, gauta per „kurį nors trejų metų laikotarpį“, neturi viršyti de minimis ribos. Tokiomis aplinkybėmis Institucija negali įsitikinti, kad gavėjas aiškiai suvoks šį pranešimą kaip įpareigojimą pranešti apie pagalbą, gautą per „bet kurį trejų metų laikotarpį“. Todėl Institucija laikosi savo pradinės nuomonės, kad jei aptariamos nuostatos laikomos schemos taisyklių dalimi, negalima manyti, kad jos ex ante užtikrina, jog yra laikomasi nuostatų dėl de minimis pagalbos (65).

Be to, Institucija pažymi, kad bent jau 2004 m. rugsėjo mėn. ir 2005 m. liepos mėn. Vidaus EEE gairių versijose Pagalbos medienos sektoriui schemoje buvo numatyta praktika, pagal kurią prie valstybės pagalbos, patvirtintos, pvz., moksliniams tyrimams ir plėtrai, gali būti pridėta papildoma pagalba, suteikta kaip de minimis pagalba (66). Pagal Komisijos sprendimą Kahla Porzellan GmbH byloje Institucija mano, kad jei pagalba viršija de minimis ribą – dėl viso tai pačiai įmonei per trejus metus suteikto finansavimo – bendra suma turi būti laikoma valstybės pagalba (67). Šiuo pagrindu Institucija mano, kad praktika, pagal kurią de minimis ribos laikomasi tik dalies įmonei suteiktos pagalbos atžvilgiu, pagal apibrėžtį reiškia, kad bendra suteikta suma gali viršyti de minimis ribą (68).

Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, Institucija mano, kad atitinkamos Pagalbos medienos sektoriui schemos nuostatos neatitinka de minimis pagalbos taisyklių, todėl schema negali būti laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu.

4.   Išvada

Remdamasi Norvegijos valdžios institucijų pateikta informacija, Institucija laikosi nuomonės, kad Pagalbos medienos sektoriui schema yra susijusi su valstybės pagalbos, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, teikimu, nesuderinamu su Susitarimu. Tačiau remdamasi Komisijos praktika šiuo atžvilgiu Institucija mano, kad Pagalbos medienos sektoriui schema, vertinama kaip visa schema, yra nesuderinama su EEE susitarimo veikimu, bet individualios dotacijos, suteiktos pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą ir atitinkančios Valstybės pagalbos gairėse dėl MVĮ ir (arba) mokslinių tyrimų ir plėtros nustatytus kriterijus arba bendrosios išimties reglamentuose dėl pagalbos MVĮ ir mokymui nustatytas esmines taisykles, gali būti pripažintos suderinamomis su EEE susitarimo veikimu (69).

Institucijai nebuvo pranešta apie Pagalbos medienos sektoriui schemą, todėl bet kokia pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, suteikta pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą, yra neteisėta pagalba, kaip apibrėžta Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 1 straipsnio f punkte. Pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 14 straipsnį Institucija turi nuspręsti, kad neteisėta pagalba, kuri yra nesuderinama su valstybės pagalbos taisyklėmis pagal EEE susitarimą, turi būti susigrąžinta iš gavėjų. Tačiau tai nepažeidžia i) individualios suteiktos pagalbos, atitinkančios de minimis pagalbos sąlygas pagal Valstybės pagalbos gaires arba de minimis reglamentą, ir ii) individualios suteiktos pagalbos, kuri, kaip nustatyta, yra suderinama, nes atitinka Valstybės pagalbos gaires dėl MVĮ ir (arba) mokslinių tyrimų ir plėtros arba esmines bendrosios išimties reglamentų dėl pagalbos MVĮ ir mokymui taisykles, ir kuri atitinka atitinkamus šiuose teisės aktuose nustatytus pagalbos intensyvumo dydžius,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pagalbos medienos sektoriui schema nesuderinama su EEE susitarimo veikimu, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

2 straipsnis

Individuali pagalba, suteikta pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą, nėra valstybės pagalba, jeigu atitinka de minimis pagalbos sąlygas, nustatytas Valstybės pagalbos gairėse arba de minimis reglamente priklausomai nuo to, kuris iš jų buvo taikytinas pagalbos suteikimo metu.

3 straipsnis

Pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą suteikta individuali pagalba, atitinkanti Valstybės pagalbos gairėse dėl MVĮ ir (arba) mokslinių tyrimų ir plėtros nustatytus kriterijus arba esmines bendrosios išimties reglamentų dėl pagalbos MVĮ ir mokymui taisykles, yra suderinama su EEE susitarimo veikimu, jeigu neviršijamas leistinas pagalbos intensyvumas dydis.

4 straipsnis

Norvegijos valdžios institucijos imasi visų būtinų priemonių 1 straipsnyje minėtai pagalbai, išskyrus 2 ir 3 straipsniuose minėtą pagalbą, susigrąžinti.

5 straipsnis

Susigrąžinimas turi būti įvykdytas nedelsiant ir laikantis racionaliuose teisės aktuose nustatytų procedūrų, jeigu pagal jas leidžiama nedelsiant ir veiksmingai įgyvendinti sprendimą. Pagalba susigrąžinama kartu su palūkanomis ir bendromis palūkanomis, kurios taikomos nuo jos suteikimo gavėjams datos iki susigrąžinimo datos. Palūkanos skaičiuojamos pagal Sprendimo Nr. 195/04/COL (70) 9 straipsnį.

6 straipsnis

Per du mėnesius nuo šio sprendimo pranešimo dienos Norvegijos institucijos praneša ELPA priežiūros institucijai apie priemones, kurių buvo imtasi šiam sprendimui įgyvendinti.

7 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Norvegijos Karalystei.

8 straipsnis

Tekstas autentiškas tik anglų kalba.

---

(1)  Toliau – Institucija.

(2)  Toliau – EEE susitarimas.

(3)  Toliau – Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimas.

(4)  Procedūrinės ir esminės taisyklės valstybės pagalbos srityje – EEE susitarimo 61 ir 62 straipsnių, Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio taikymo ir aiškinimo gairės, kurias Institucija priėmė ir paskelbė 1994 m. sausio 19 d.OL L 231, 1994 9 3, p. 1, EEE priedas Nr. 32, 1994 9 3, p. 1. Paskutiniai gairių pakeitimai padaryti 2007 m. gegužės 3 d. Institucijos sprendimu Nr. 154/07/COL. Toliau – Valstybės pagalbos gairės.

(5)  2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 68/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo pagalbai mokymui (OL L 10, 2001 1 13, p. 20; 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms (OL L 10, 2001 1 13, p. 33) ir 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1998/2006 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL L 379, 2006 12 28, p. 5). Pastarasis reglamentas pakeičia Komisijos reglamentą (EB) Nr. 69/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbos (OL L 10, 2001 1 13, p. 30) ir Valstybės pagalbos gairių 12 skyrių (priimta 1996 m. gegužės 15 d. Institucijos sprendimu Nr. 54/96/COL, OL L 245, 1996 9 26, p. 28). Visi pirmiau minėti reglamentai buvo įtraukti į EEE susitarimo 15 priedą (1 punkto d–f papunkčiai).

(6)  OL C 272, 2006 11 9, p. 19, ir EEE priedas Nr. 55, 2006 11 9.

(7)  Išsamesnės informacijos apie šį susirašinėjimą žr. Sprendimą Nr. 147/06/COL dėl oficialios tyrimo procedūros pradžios, kurio santrauka paskelbta OL C 272, 2006 11 9, p. 19 ir EEE priede Nr. 55, 2006 11 9. Visas sprendimas paskelbtas Institucijos svetainėje www.eftasurv.int

(8)  Paskelbimo informacija nurodyta 7 išnašoje.

(9)  Baltosios knygos 7.3.3 skirsnis.

(10)  Baltosios knygos 7.3.3 skirsnis.

(11)  Baltosios knygos 2.4.1 skirsnis.

(12)  Baltosios knygos 6.1.1 skirsnis. Dėl ypatingo dėmesio Norvegijos pramonei baltosios knygos 6.1.1 skirsnyje taip pat teigiama: „Siekiant skatinti kurti vertę, svarbu apsvarstyti ir galimybę mažinti sąnaudas apdirbimo ir pardavimo lygmenimis, ir galimybę didinti ir gerinti Norvegijoje gaminamų medienos dirbinių naudojimą ir (arba) eksploatavimą.“.

(13)  Darbo grupės ataskaitos 1.4 skirsnyje nustatyta, kad Pagalbos medienos sektoriui schema neapima miškų kultivavimo, infrastruktūros, transporto, laukų, apželdinimui skirtų miškų produktų ir bioenergetinių produktų, kuriems turi būti taikomos kitokios Vyriausybės priemonės. Darbo grupės ataskaitos 2.1 skirsnyje su miškais susijusios vertės grandinė (arba miškų sektorius) apibrėžiama kaip visi susiję operatoriai – nuo miško kirtėjo iki galutinio vartotojo. Sąvoka „miškas“ apima ir tiekimo (miškų savininkai ir jų asociacijos), ir komercinį lygį (miškų sektoriaus verslininkai, įskaitant gabenimą teritorijoje, medienos matavimą ir apyvartą, miškų kultivavimą, veiklos planavimą ir kt.). Sąvoka „gamyba“ apima visą medienos apdirbimą gaminant galutiniams vartotojams tinkamus produktus, tačiau daugiausia dėmesio skiriant mechaninio medienos apdirbimo grandinei (apimančiai tradicinį apdirbimą lentpjūvėse ir dailidystę bei paskesnį apdirbimą gaminant duris, langus, laiptus ir kitus statybos elementus, taip pat medinių baldų, medinių namų ir rankų darbo prekių gamybą). Sąvoka „rinka“ apima galutinius vartotojus, tačiau taip pat ir įvairius prekybos lygmenis bei kitus operatorius su miškais susijusios gamybos sistemoje, pvz., prekių ir paslaugų miškininkystei subrangovus ir su miškais susijusią pramonę.

(14)  Darbo grupės ataskaitos 1.5, 6.2 ir 6.3 skirsniai. 2003 m. gegužės mėn. grupėje taip pat buvo alternatyvių finansavimo šaltinių ir apskrities gubernatoriaus administracijos atstovų.

(15)  Metinės ataskaitos apie veiklą ir schemos plėtojimą turi būti pateiktos Žemės ūkio ministerijai, o Innovasjon Norge (anksčiau SND) jomis remiasi rengdama biudžetą ir gaires; plg. su darbo grupės ataskaitos 1.5, 6.2 ir 6.3 skirsniais.

(16)  Žr. Norvegijos valdžios institucijų pastabas dėl sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą.

(17)  Viršesnė politika – tai orientacinis dokumentas, kuriame nustatytos tam tikros išorinės Innovasjon Norge skiriamo finansavimo ribos (pvz., atmetama galimybė teikti pagalbą veiklai ir pagalbą eksportui) ir nustatyta, kad finansavimas turi būti suteikiamas laikantis tarptautiniuose susitarimuose, kuriuos pasirašė Norvegija, nustatytų apribojimų.

(18)  2000 m. spalio 6 d. lėšų skyrimo rašte pateikta informacija apie biudžetą Pagalbos medienos sektoriui schemai įgyvendinti ir kartu minimas schemos tikslas, sektorius ir tikslinės grupės.

(19)  Norvegijos valdžios institucijos taip pat paminėjo Innovasjon Norge veiklą reglamentuojantį įstatymą ir įstaigos „standartines sąlygas“ dėl finansavimo plėtrai skyrimo, kuriose pateiktos administracinės taisyklės dėl inter alia laiko apribojimų, dokumentų, kontrolės priemonių ir finansavimo susigrąžinimo.

(20)  Taip pat numatytos nuostatos dėl kaupimo, orientacinės normos ir pagalbos apskaičiavimo.

(21)  Versijų datos – 2000 m. sausio mėn., 2001 m. rugpjūčio mėn., 2003 m. birželio mėn., 2004 m. rugsėjo mėn. ir 2005 m. liepos mėn.; jos iš esmės nesiskiria viena nuo kitos. Kad būtų paprasčiau, sąvoka „Vidaus EEE gairės“ toliau reiškia naujausios versijos tekstą, o pastabos dėl ankstesnių versijų teksto teikiamos tik tinkamais atvejais (dėl nukrypimų ar papildomo teksto).

(22)  Darbo grupės ataskaitos 1.3 skirsnyje nustatyta, kad finansavimas turi būti suteikiamas laikantis EEE taisyklių, o 7.1 skirsnyje – kad „turi būti laikomasi EEE susitarime nurodytų teisės aktų dėl valstybės pagalbos. Remiantis šiais reglamentais turi būti nustatyti programos principai ir praktika“. Taip pat žr. Norvegijos valdžios institucijų pastabas dėl sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą.

(23)  Žr. Norvegijos valdžios institucijų pastabas dėl sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą ir 2008 m. sausio 18 d. Norvegijos valdžios institucijų elektroninį laišką (dok. Nr. 461470).

(24)  Taip pat žr. I-2.4 skirsnio poskirsnį apie bendrą finansavimą ir 100 % projekto išlaidų finansavimą.

(25)  Taip pat žr. patikslintą biudžetą (St. prp. Nr. 61 (1999–2000 m.)). Pagalbos medienos sektoriui schema minima įvairiai, įskaitant „Treprogrammet“ ir „Verdiskapningsprogrammet for tre“ arba naudojant pradinę nuolatinio komiteto rekomendaciją Parlamentui (Innst. S. Nr. 208 (1998–1999 m.)).

(26)  2001 m.: St. prp. Nr. 1 (2000–2001 m.) ir patikslintas biudžetas (St. prp. Nr. 84 (2000–2001 m.)); 2002 m.: St. prp. Nr. 1 (2001–2002 m.) ir patikslintas biudžetas (St. prp. Nr. 1 Tillegg Nr. 4 (2001–2002 m.)); 2003 m.: St. prp. Nr. 1 (2002–2003 m.) ir patikslintas biudžetas (St. prp. Nr. 65 (2002–2003 m.)); 2004 m.: St. prp. Nr. 1 (2003–2004 m.) ir patikslintas biudžetas (St. prp. Nr. 63); 2005 m.: St. prp. Nr. 1 (2004–2005 m.) ir patikslintas biudžetas (St. prp. Nr. 65 (2004–2005 m.)). Pirmuosius ketverius metus (2000–2003, įskaitant 2000 ir 2003 m.) finansavimas Pagalbos medienos sektoriui schemai buvo numatytas valstybės biudžeto 1142 skyriaus 71 punkte, o paskutinius dvejus metus (2004 ir 2005 m.) finansavimas Pagalbos medienos sektoriui schemai buvo numatytas valstybės biudžeto 1149 skyriaus 71 punkte.

(27)  2000 m. spalio 6 d. raštas, kurį Norvegijos valdžios institucijos pateikė Institucijai kaip Norvegijos valdžios institucijų pastabų dėl sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą 3 priedą.

(28)  Darbo grupės ataskaitos 4.6 skirsnis.

(29)  Žr. 2005 m. rugsėjo 29 d. Norvegijos valdžios institucijų raštą Institucijai, pridėtą prie 2005 m. spalio 3 d. Norvegijos misijos prie ES rašto (dok. Nr. 345465).

(30)  Žr. 29 išnašoje minėtą 2005 m. rugsėjo 29 d. raštą ir Norvegijos valdžios institucijų pastabas dėl sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą.

(31)  Darbo grupės ataskaitos 4.1–4.4 ir 5 skirsniai.

(32)  Institucijos vertimas į anglų kalbą.

(33)  Investicijų atveju didžiausias pagalbos intensyvumas vidutinėms įmonėms yra 7,5 %, mažoms įmonėms – 15 %, o lygis, nustatytas konsultavimo paslaugoms ir prekybos mugėms, yra 50 %.

(34)  Darbo grupės ataskaitos 1.4 ir 7.1 skirsniai.

(35)  Darbo grupės ataskaitos 7.1 skirsnis.

(36)  Nors ši suma atitiktų de minimis pagalbai keliamus reikalavimus, Norsk Treteknisk Institutt taip pat gavo kitą pagalbą.

(37)  Šis informacijos prašymas suformuluotas taip: „EØS-regelverket – opplysningsplikt Tildelingen av tilskuddet skjer i henhold til reglene for bagatellmessig støtte. Ved eventuelle nye søknader om offentlig støtte (uansett støttekilde) har støttemottaker plikt til å opplyse om dette tilskuddet. Opplysningsplikten gjelder i 3 år fra tilsagnstidspunktet. Støttemottakeren må ikke motta mer enn til sammen 100 000 Euro (ca. kr 815 000,-) i støtte etter reglene for bagatellmessig støtte over et tidsrom på 3 år.“.

(38)  4.2 skirsnis.

(39)  Tai patvirtina pastabos dėl valstybės biudžeto pasiūlymo dokumente St. prp. Nr. 1 (2000–2001 m.) ir darbo grupės ataskaita.

(40)  Citatos – „Norge eksporterer ca 85-90 % av produksjonen av tremasse og papirprodukter og ca 90 % av trelast-produksjonen. Leveransene til EU-land utgjør henholdsvis 90 % og 90 % av eksporten. Eventuelle strategier eller politiske vedtak innen EU som kan påvirke EUs import av skogindustriprodukter vil kunne få store konsekvenser for den norske skogsektoren.“– vertimas.

(41)  Eurostato pateikti 1999–2004 m. statistiniai duomenys (apimantys įvairių rūšių apdirbtos medienos ir statybinės medienos importą ir eksportą Europos Sąjungoje; vertė išreikšta tūkst. kubinių metrų arba tonomis) rodo, kad Europos Sąjungoje vyksta aktyvi prekyba medienos produktais. Atitinkami statistiniai duomenys yra šie: i) ES-25 rąstinės medienos vidaus importas ir eksportas; angl. table fores51; ii) ES-25 medienos masės, popieriaus ir kartono vidaus importas; angl. table fores62; iii) ES-25 medienos masės vidaus eksportas; angl. table fores62; iv) ES-25 pjautinės medienos ir medienos plokščių vidaus importas; angl. table fores61; ir v) ES-25 pjautinės medienos vidaus eksportas; angl. table fores61. Visus duomenis galima rasti svetainėje http://europa.eu.int/comm/eurostat arba susisiekus su Eurostatu per šios tarnybos svetainę.

(42)  Žr. tinklalapį http://www.ssb.no/muh/tab15-01.shtml kuriame pateikta 15 lentelė, pavadinta „Prekyba su pasirinktomis šalimis pagal dviskaitmenį SITC. 2006 m. sausio–kovo mėn. mln. kronų“.

(43)  Ankstesnis Valstybės pagalbos gairių 12 skyrius buvo panaikintas 2003 m. lapkričio 5 d. Institucijos sprendimu Nr. 198/03/COL. Tačiau 2003 m. vasario 1 d. 12 skyrių jau pakeitė Komisijos reglamentas (EB) Nr. 69/2001 (toliau – de minimis reglamentas).

(44)  2000 m. kovo 31 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos N 673/99 (OL C 184, 2000 7 1, p. 25).

(45)  2001 m. lapkričio 8 d. sprendimas Adria Wien, C-143/99, Rink. p. I-8365.

(46)  2005 m. liepos 21 d. sprendimo Fesil and Finnfjord, E-5/04, E-6/04 ir E-7/04, ELPA teismo ataskaita, p. 117, 77 punktas. Šis sprendimas patvirtina Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktiką, nustatytą 1999 m. birželio 17 d. sprendimo Belgija prieš Komisiją, C-75/97, Rink. p. I-3671,33 punkte. Taip pat žr. 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimo Italija prieš Komisiją, C-66/02, Rink. p. I-10901,95 punktą.

(47)  Šiuo atžvilgiu žr. 1989 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Philip Morris prieš Komisiją, 730/79, Rink. p. 2671,11 punktą, kuriame teigiama: „Kai valstybės finansinė pagalba sustiprina įmonės padėtį kitų Bendrijos vidaus prekyboje konkuruojančių įmonių atžvilgiu, ta pagalba turi būti laikoma padariusia poveikį šioms įmonėms.“

(48)  2002 m. kovo 7 d. sprendimo Italija prieš Komisiją, C-310/99, Rink. p. I-2289,91 punktas. 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimo Italija prieš Komisiją, C-66/02, Rink. p. I-10901,91 punkte Teisingumo Teismas pareiškė: „Pagalbos schemos atveju Komisija gali apsiriboti bendrųjų aptariamos schemos charakteristikų nagrinėjimu ir neprivalo nagrinėti kiekvieno konkretaus atvejo, kuriam ji taikoma […], kad nustatytų, ar schema yra susijusi su pagalbos elementais“. Taip pat žr. 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimo EPI prieš Islandiją, E-2/05, ELPA teismo ataskaita, p. 202, 24 punktą.

(49)  2004 m. liepos 14 d. Institucijos sprendimas Nr. 195/04/COL (OL L 139, 2006 5 25, p. 37), su pakeitimais, padarytais 2005 m. gruodžio 14 d. Institucijos sprendimu Nr. 319/05/COL (OL C 286, 2006 11 23, p. 9). Taip pat žr. 2001 m. gruodžio 19 d. sprendimą Gibraltaras prieš Komisiją, T-195/01, Rink. p. II-3915. Reikėtų pažymėti, kad pradinis schemos sukūrimas buvo „neteisėtas“ procedūros atžvilgiu, todėl visi paskesni tos schemos pakeitimai taip pat turi būti vertinami kaip neteisėta pagalba.

(50)  Žr. 1999 m. gruodžio 16 d. Institucijos sprendimą Nr. 327/99/COL dėl remiamų sričių žemėlapio ir teikiamos pagalbos lygių (Norvegija).

(51)  Ankstesnį Valstybės pagalbos gairių 25 skyrių dėl regioninės pagalbos pakeitė naujos 2006 m. balandžio 6 d. gairės ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1628/2006 (įtrauktas 2006 m. gruodžio 8 d. Jungtinio komiteto sprendimu Nr. 157, OL L 89, 2007 3 29, p. 33, ir EEE priedas Nr. 15, 2007 3 29, p. 24). Reglamentas įsigaliojo 2006 m. gruodžio 9 d.

(52)  Žr. (regioninės pagalbos) ribas, nurodytas prie Vidaus EEE gairių pridedamoje lentelėje, ir aiškinamąją dalį apie pagalbą investicijoms (4.6 skirsnis).

(53)  2007 m. vasario 7 d. ankstesnes mokslinių tyrimų ir plėtros gaires pakeitė naujos gairės.

(54)  2000 ir 2001 m. versijose konkretus pagalbos intensyvumas, taikytinas parengiamosioms techninėms studijoms, iš viso nebuvo nustatytas.

(55)  Valstybės pagalbos gairių dėl pagalbos moksliniams tyrimams ir plėtrai tuometinio 14 skyriaus 5.3 skirsnio 7 dalis.

(56)  Žr. bendrosios išimties reglamentų dėl MVĮ ir pagalbos mokymui 3 straipsnio 3 dalį. Jei laikomasi oficialių bendrosios išimties sąlygų, pagalbos priemonei netaikomas reikalavimas pranešti.

(57)  Gairių 4.4 skirsnis.

(58)  Gairių 4.3 ir 4.3.1 skirsniai.

(59)  Ankstesnį Valstybės pagalbos gairių dėl pagalbos MVĮ skyrių nuo 2002 m. birželio 26 d. pakeitė bendrosios išimties reglamentas dėl MVĮ.

(60)  Tokioms priemonėms priskiriamos priemonės, panašios į veiklos rezultatų gerinimo priemones (norv. kompetansehevning).

(61)  100 % projektų išlaidų finansavimo praktika kelia klausimą ir dėl valstybės pagalbos buvimo, ir dėl suderinamumo. Atsižvelgiant į tai, kad darbo grupės ataskaitoje ši galimybė paminėta, manoma, kad schemoje numatyta tokia praktika ir kad būtina įvertinti tą praktiką reglamentuojančių nuostatų suderinamumą (šis skirsnis). Klausimas dėl valstybės pagalbos buvimo (ar nebuvimo) bus svarbus tik susigrąžinimo atveju.

(62)  Tuometinio 14 skyriaus dėl pagalbos moksliniams tyrimams ir plėtrai 5.3 skirsnio 7 dalis.

(63)  Kaip pareiškė Norvegijos valdžios institucijos, būtent data, kada jos priėmė patvirtinimą (norv. tilsagn), lemia, ar minėtai dotacijai turi būti taikomas Valstybės pagalbos gairių ankstesnysis 12 skyrius, ar vėliau priimtas de minimis pagalbos reglamentas.

(64)  Žr. šiuo atžvilgiu nuorodą į „kontrolės modalumą“ Valstybės pagalbos gairėse.

(65)  Tai, kad daug patvirtintų sumų gali nesiekti de minimis ribos, nėra svarbu, nes Institucija, analizuodama, ar valstybės pagalba yra suderinama, nagrinėja tik Pagalbos medienos sektoriui schemas sąlygas. Tikroji padėtis bus svarbi sprendžiant susigrąžinimo klausimą.

(66)  Dėl praktikos aprašymo žr. I dalies 2.5 skirsnį.

(67)  2003 m. gegužės 13 d. Komisijos sprendimas 2003/643/EB dėl valstybės pagalbos, kurią Vokietija suteikė Kahla Porzellan GmbH ir Kahla/Thüringen Porzellan GmbH (OL L 227, 2003 9 11, p. 12). Panašiai, vertinant, ar buvo laikomasi atitinkamų Valstybės pagalbos gairėse nustatytų pagalbos intensyvumo dydžių, būtina atsižvelgti į visą tai pačiai įmonei suteiktos pagalbos sumą.

(68)  Reikėtų pažymėti, kad taip pat turi būti laikomasi atitinkamų pagalbos intensyvumo dydžių. Jei de minimis pagalba teikiama kartu su kitokia pagalba, bendra pagalbos suma neturi viršyti didžiausių įvairioms pagalbos kategorijoms nustatytų pagalbos intensyvumo dydžių. Tai, žinoma, taikoma tik jei visa pagalba neatitinka de minimis pagalbos kriterijų.

(69)  Žr., pvz., 2003 m. gruodžio 16 d. Komisijos sprendimą 2004/343/EB dėl pagalbos schemos, kurią įgyvendino Prancūzija dėl sunkumų patiriančių įmonių perėmimo (OL L 108, 2004 4 16, p. 38), ir 2001 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimą 2003/86/EB dėl valstybės pagalbos schemos, kurią 1993 m. Ispanija įgyvendino dėl tam tikrų naujai Biskajoje (Ispanija) įkurtų įmonių (OL L 40, 2003 2 14, p. 11).

(70)  Žr. 49 išnašą.

---

---

---