15.11.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 297/3

(1)

Remiantis Reglamento (EEB) Nr. 2081/92 6 straipsnio 2 dalimi, apie Prancūzijos prašymą įregistruoti pavadinimą „Miel de Provence“ buvo skelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2).

(2)

Vokietija pareiškė prieštaravimą pagal Reglamento (EEB) Nr. 2081/92 7 straipsnio 1 dalį. Pareikštame prieštaravime nurodoma, kad nesilaikoma 2 straipsnio nuostatų ir kad yra galimas pažeidimas, susijęs su teisėtu produkto buvimu rinkoje bent penkerius metus iki 6 straipsnio 2 dalyje numatytos paskelbimo datos.

(3)

2005 m. sausio 11 d. raštu Komisija pakvietė suinteresuotąsias valstybes nares, kad jos susitartų, laikydamosi vidaus tvarkos, nustatytos tose valstybėse.

(4)

Per trijų mėnesių laikotarpį tarp Prancūzijos ir Vokietijos nebuvo pasiektas joks susitarimas, Komisija turi priimti sprendimą pagal Reglamento (EEB) Nr. 2081/92 15 straipsnyje numatytą procedūrą.

(5)

Vokietijos užprotestuojančiame pareiškime pateikti trys argumentai, kuriais remiamasi prieštaraujant dėl įregistravimo. Visų pirma, Vokietija mano, kad įtraukimas nesuderinamas su Reglamento (EEB) Nr. 2081/92 4 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Oponento manymu, gaminio, kurį prašoma įregistruoti, juslinės charakteristikos, charakteristikos, susijusios su gamybos būdu arba kokybės kriterijai negali būti laikomi būdingais Provanso (Provence) regionui.

(6)

Tačiau Komisijos nuomone, paraiška įregistruoti remiasi Provanso medaus pripažinimu ir ypatinga kokybe, atsirandančia dėl žiedų, iš kurių renkamas medus, savybių, būdingų Provanso (Provence) botaninei aplinkai.

(7)

Vokietija taip pat nurodo galimą pažeidimą, susijusį su tuo, kad rinkoje gali egzistuoti tapatus ar iš dalies tapatus pavadinimas ar prekės ženklas arba produktai, kurie teisėtai yra rinkoje jau bent penkerius metus iki Reglamento (EEB) Nr. 2081/92 6 straipsnio 2 dalyje numatytos paskelbimo dienos. Vokietija nurodo, kad gamintojai, dabar parduodantys „Miel de Provence“ medų, negalėtų naudoti šio pavadinimo po jo įregistravimo, jei jų gaminiai neatitiktų specifikacijos aprašymo dėl priežasčių, susijusių su medaus kilme iš gėlių žiedų ar su gamybos zona.

(8)

Komisijos nuomone, šis argumentas paremtas neįrodytomis prielaidomis. Remiantis Reglamento (EEB) Nr. 2081/92 7 straipsnio 4 dalies antro punkto nuostatomis, oponentas turi „įrodyti“, kad egzistuoja jo nurodomas pavojus. Vokietija tiesiog priminė, kad yra galimybė, kad įregistravimas pakenktų, neįrodydama, jog tikrai esama gamintojų, kurių interesams įregistravus pavadinimą būtų pakenkta.

(9)

Pagaliau, Vokietija pateikia argumentus, kad pagal 2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvą 2001/110/EB dėl medaus (3), „Miel de Provence“ pavadinimą yra leista suteikti medui, gautam iš Prancūzijos Provence-Alpes-Côte-d’Azur regiono. Šis regionas skiriasi nuo geografinės zonos, kuriai taikomas specifikacijos aprašymas pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2081/92. Be to, į paraiškos įregistruoti specifikacijos aprašymą neįtrauktas medus, surinktas iš saulėgrąžų, rapsų ir liucernos žiedų ir augalų, augančių toje geografinėje vietovėje. Todėl laikantis specifikacijos aprašymo, šiuo metu parduodantys šį produktą pavadinimu „Miel de Provence“ ūkio subjektai negalės įtraukti tų medaus rūšių, kurios surinktos iš augalų, nenumatytų specifikacijos aprašyme. Vokietijos manymu, jei pavadinimas „Miel de Provence“ būtų įregistruotas remiantis Reglamentu (EEB) Nr. 2081/92, tai prieštarautų Direktyvai 2001/110/EB dėl medaus.

(10)

Kaip buvo nurodyta 8 konstatuojamoje dalyje, argumentas dėl žalos buvimo nėra įrodytas. Be to, tariamas Direktyvos 2001/110/EB dėl medaus pažeidimas negali būti motyvu, kuris gali būti minimas užprotestuojančiame pareiškime pagal Reglamento (EEB) Nr. 2081/92 7 straipsnio 4 dalies nuostatas. Be to, Direktyva 2001/110/EB leidžia naudoti kai kuriuos pavadinimus, bet jie nebūtinai turi būti privalomi. Priešingai, Reglamentu (EEB) Nr. 2081/92 siekiama reglamentuoti įregistruotų pavadinimų naudojimą, net jei jie vėliau galėtų būti laisviau naudojami. Kadangi šiuo metu tokio apribojimo nėra, iš principo nėra priežasties neleisti įregistruoti.

(11)

Remiantis šiais duomenimis, pavadinimą reikėtų įtraukti į „Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą“.

(12)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų reguliavimo komiteto nuomonę,