12.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 267/1

(1)

2005 m. balandžio 13 d. Komisija Reglamentu (EB) Nr. 552/2005 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės magnezijos plytų importui į Bendriją nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

(2)

Primenama, kad dempingo ir žalos tyrimo laikotarpis (toliau – TL) apėmė laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2004 m. kovo 31 d. Žalos analizei svarbių raidos krypčių tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2001 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – tiriamasis laikotarpis).

(3)

KLR kilmės tam tikrų magnezijos plytų importui nustačius laikinąjį antidempingo muitą, kai kurios suinteresuotosios šalys raštu pateikė savo pastabas. Be to, paprašiusioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo pastabas žodžiu.

(4)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina galutinėms išvadoms. Buvo išnagrinėtos šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos ir prireikus atitinkamai pakoreguotos preliminarios išvados. Įvedus laikinąsias priemones, buvo atlikti patikrinimai šių įmonių patalpose:

(5)

Komisija taip pat atskleidė visus pagrindinius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu ji ketino rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą ir sumų, užtikrintų laikinuoju muitu, galutinį surinkimą. Be to, suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per nustatytą laikotarpį pareikšti protestą, susijusį su minėtu faktų ir aplinkybių atskleidimu. Buvo apsvarstytos šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos ir prireikus į jas buvo atsižvelgta darant galutines išvadas.

(6)

Primenama, kad laikinojo reglamento 12 konstatuojamojoje dalyje aptariamas produktas apibrėžiamas kaip KLR kilmės chemiškai surištos, nedegtos magnezijos plytos, kurių magnezijos sudedamoji dalis sudaro ne mažiau kaip 80 % MgO, kurio sudėtyje yra arba nėra magnezito, (aptariamas produktas) ir kurių KN kodas paprastai yra ex 6815 91 00 ir ex 6815 99 10. Tęsiant tyrimą buvo išsiaiškinta, kad, importuojant aptariamą produktą, taip pat gali būti teisėtai naudojamas KN kodas ex 6815 99 90.

(7)

Be to, tyrimo metu išsiaiškinta, kad TL aptariamas produktas buvo importuojamas nurodant ex 6815 10 10, ex 6902 10 00 ir ex 6903 90 90 (ex 6903 90 20 iki 2004 m. sausio 1 d.) KN kodus. Tačiau 69 skirsnio (keramikos produktai) KN kodai turėtų būti naudojami tik išdegtiems produktams, bet ne aptariamam produktui, kuris yra neišdegtas produktas. Be to, KN kodas 6815 10 10 apima produktus, klasifikuojamus pagal jų sudėtyje esančią anglį, o aptariamas produktas klasifikuojamas pagal jo sudėtyje esantį magnio oksidą. Todėl aptariamo produkto importą pagal minėtus kodus, jei jie naudojami, reikėtų laikyti netinkamu. Siekiant ateityje užkirsti kelią neteisingam klasifikavimui ir užtikrinti teisingą kodų naudojimą, muitinės buvo įspėtos nusiuntus joms specialią informavimo apie riziką formą.

(8)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad pranešime apie tyrimo inicijavimą buvo nurodyti 6815 91 00 ir 6815 99 10 KN kodai ir todėl kiti kodai tyrimo metu neturėjo būti nagrinėjami. Tačiau pranešime apie tyrimo inicijavimą KN kodai nurodomi tik informavimo tikslais ir nėra įpareigojantys, o tyrimo aprėpčiai svarbus produkto aprašymas, ypač jo fizinės ir cheminės savybės. Taigi į tyrimą turėtų būti įtrauktos visos magnezijos plytų, kurių pagrindinės fizinės ir cheminės savybės yra vienodos ir kurių paskirtis yra iš esmės ta pati, rūšys, neatsižvelgiant į jų muitinę klasifikaciją. Todėl tyrimo aprėptis nebuvo išplėsta. Atlikus tyrimą patikslinta, kad teisiškai aptariamas produktas turėtų būti importuojamas nurodant ex 6815 91 00, ex 6815 99 10 ir ex 6815 99 90 KN kodus. Tačiau nustačius, kad aptariamas produktas buvo neteisingai deklaruotas kitu KN kodu, į tyrimą buvo įtrauktas ir tas produktas.

(9)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl aptariamo produkto ir panašaus produkto apibrėžimo nepateikta, daroma išvada, jog aptariamas produktas apibrėžiamas kaip KLR kilmės chemiškai surištos, nedegtos magnezijos plytos, kurių magnezijos sudedamoji dalis sudaro ne mažiau kaip 80 % MgO, kurio sudėtyje yra arba nėra magnezito, ir kurias deklaruojant nurodomi ex 6815 91 00, ex 6815 99 10 ir ex 6815 99 90 KN kodai. Taip pat patvirtinamos laikinojo reglamento 13–16 konstatuojamųjų dalių išvados.

(10)

Bendrasis metodas, naudotas siekiant nustatyti, ar aptariamas produktas buvo importuojamas į Bendriją dempingo kaina, aprašytas laikinajame reglamente. Šiuo reglamentu patvirtinamas laikinojo reglamento 35, 45 ir 61 konstatuojamosiose dalyse nurodytas bendrasis metodas.

(11)

Kaip minima laikinojo reglamento 28 konstatuojamojoje dalyje, vienas eksportuojantis gamintojas nepateikė svarių įrodymų, kad jo turtą vertina nepriklausomi vertintojai ir kad į apskaitą jis įtraukiamas rinkos verte. Šis eksportuojantis gamintojas neįrodė, kad visos išlaidos buvo apskaitomos rinkos verte. Priėmus laikinąjį reglamentą, jis pateikė tą patį prieštaravimą. Nors ir nepaisydamas pratęsto termino, jis teigė pateikęs naujų įrodymų dėl turto vertinimo, dėl kurių reikėtų persvarstyti atsisakymą suteikti RER.

(12)

Reikėtų pažymėti, kad minėtas eksportuojantis gamintojas nepateikė prašytų dokumentų per nustatytą terminą, ir to pakaktų jo pretenzijoms atmesti. Tačiau išnagrinėjus gautus dokumentus paaiškėjo, kad naujų įrodymų, galinčių patvirtinti prieštaravimus, nepateikta. Taigi net ir atsižvelgus į šiuos dokumentus, laikinojo reglamento išvados nebūtų pakeistos. Todėl sprendimas šiam eksportuojančiam gamintojui nesuteikti RER yra patvirtinamas.

(13)

Panašiai, du kiti eksportuojantys gamintojai, kuriems atsisakyta taikyti RER, iš naujo pateikė prieštaravimus, kuriuos jie buvo pateikę pirminiame etape. Tačiau nepateikta jokių naujų įrodymų, dėl kurių būtų galima pakeisti sprendimą.

(14)

Kadangi kitų pastabų nepateikta, patvirtinamos laikinojo reglamento 17–28 konstatuojamosiose dalyse nurodytos išvados dėl RER.

(15)

Bendrovės, kurioms nebuvo suteiktas IR, nepateikė naujų įrodymų, patvirtinančių, kad joms turėtų būti taikomas IR. Dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į tai, kad nepateikta jokių kitų pastabų dėl IR, šiuo reglamentu patvirtinamos laikinojo reglamento 29–34 konstatuojamosiose dalyse nurodytos išvados dėl RER.

(16)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 39 konstatuojamojoje dalyje, Komisija kvietė bendradarbiauti 38 žinomus įvairių šalių gamintojus. Tačiau bendradarbiauti sutiko tik du Jungtinių Amerikos Valstijų gamintojai. Atliekant tyrimą nenustatyta, kad gauta ir patikrinta informacija būtų netinkama šiai procedūrai.

(17)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad JAV nėra tinkama analogiška šalis siekiant nustatyti KLR normaliąją vertę. Buvo teigiama, kad konkurencija JAV yra nepakankama, nes jos vidaus rinkoje veikia tik 3 gamintojai. Primenama, kad, kaip nurodyta laikinojo reglamento 40 konstatuojamojoje dalyje, tyrimas parodė, jog su aptariamu produktu susijusi JAV rinka yra konkurencinga, nes joje yra bent 3 gamintojai, maždaug 30 tiekėjų, daugiau kaip 15 importuotojų ir maždaug 300 naudotojų. Todėl šis prieštaravimas atmestas.

(18)

Kadangi vėliau šie prieštaravimai nebuvo pagrįsti įrodymais ir nepateikta jokių kitų su šiuo klausimu susijusių pastabų, patvirtinamas JAV, kaip analogiškos šalies, pasirinkimas.

(19)

Kai kurie eksportuojantys gamintojai teigė, kad apskaičiuojant galutinę normaliąją vertę buvo padaryta rašybos klaidų. Be to, eksportuotojai pateikė kitų konkrečių prieštaravimų, susijusių su skaičiuojant naudotais vežimo jūra išlaidų, draudimo išlaidų, eksporto pridėtinio mokesčio ir kredito lygio duomenimis.

(20)

Išnagrinėjus šiuos prieštaravimus nustatyta, kad skaičiuojant buvo padarytos kelios rašybos klaidos. Šios klaidos buvo ištaisytos. Taip pat buvo galima sutikti su kai kuriais kitais prieštaravimais, susijusiais su vežimo jūra išlaidomis, draudimo išlaidomis ir eksporto mokesčiu, jei jie buvo pagrįsti ir patvirtinti įrodymais. Tačiau visi kiti prieštaravimai turėjo būti atmesti.

(21)

Dėl toliau nurodytų priežasčių kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad JAV nustatyta normalioji vertė turėtų būti koreguojama ją sumažinant.

(22)

Pirma, buvo teigiama, kad skiriasi Kinijos gamintojų išlaidų struktūra, ypač struktūra, susijusi su tam tikromis išlaidomis, įskaitant darbo ir elektros. Reikia pažymėti, kad šis argumentas nėra svarbus skaičiuojant normaliąją vertę analogiškoje šalyje, nes, pakoregavus išlaidas, tyrimas analogiškoje šalyje netektų prasmės, o normalioji vertė būtų ne rinkos ekonomikos lygio. Be to, šis argumentas nebuvo patvirtintas jokiais įrodymais. Todėl jį reikėjo atmesti.

(23)

Antra, buvo teigiama, kad vienas iš JAV bendradarbiaujančių gamintojų yra susijęs su viena iš skundą pateikusių Bendrijos bendrovių. Primenama, kad normalioji vertė analogiškoje šalyje buvo nustatyta remiantis duomenimis, kuriuos pateikė dvi JAV bendrovės. Šie duomenys buvo atidžiai išnagrinėti ir patikrinti vietoje. Šiuo pagrindu buvo padaryta išvada, kad ryšys tarp vienos iš šių bendrovių ir skundą pateikusios bendrovės neturėjo įtakos duomenų, naudotų nustatant normaliąją vertę, patikimumui. Tyrimo metu nenustatyta, kad šis ryšys būtų turėjęs kokios nors įtakos normaliajai vertei analogiškoje šalyje.

(24)

Galiausiai, atsižvelgus į pagrįstus kelių eksportuotojų argumentus, normalioji vertė buvo pakoreguota ją sumažinant dėl i) skirtumų, susijusių su analogiškos šalies gamintojų naudojamų žaliavų kokybe palyginti su KLR gamintojų naudojamų žaliavų kokybe; ii) didesnių transporto išlaidų ir kitų mokesčių; ir iii) importo išlaidų, susijusių su žaliavomis, kurias perka JAV gamintojai. Taip pat nustatyta, kad JAV plytos buvo apdorojamos tam tikrais būdais, kurie nebuvo naudojami Kinijoje. Be to, tyrimas parodė, kad yra pagrindo koreguoti ir prekybos lygį.

(25)

Kadangi kitų pastabų nepateikta, patvirtinamos laikinojo reglamento 42 ir 43 konstatuojamosios dalys.

(26)

Pirminiame etape normalioji vertė bendrovėms, kurioms suteiktas RER, buvo nustatyta pagal kiekvieną magnezijos plytų rūšį. Šios rūšys buvo nustatytos pagal Produkto kontrolės numerį (PKN). Tačiau bendrovių, kurioms suteiktas IR, atveju normaliosios vertės nustatymo tikslais PKN grupės buvo nustatytos remiantis MgO kiekiu.

(27)

Galutiniame etape nuspręsta, kad, siekiant užtikrinti nuoseklumą, eksportuojantiems gamintojams, kuriems suteiktas RER, ir kitiems gaminantiems eksportuotojams taikomas metodas turi būti suvienodintas. Todėl MgO pagrindu nustatytos PKN grupės buvo taikomos ir skaičiuojant normaliąją vertę gamintojams, kuriems suteiktas RER.

(28)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad buvo padaryta klaidų nustatant susijusio importuotojo pardavimo, administracinių ir bendrųjų išlaidų dydį bei pelną.

(29)

Patikrinus nustatyta, kad galima sutikti su tvirtinimu dėl minėtų išlaidų, nes pirminiame etape buvo padaryta rašybos klaida. Tačiau tvirtinimas dėl pelno dydžio nebuvo pagrįstas, nes skaičiuojant naudoti pelno rodikliai buvo pagrįsti tyrimo metu patikrintais nesusijusių importuotojų rodikliais. Todėl teiginys dėl pelno buvo atmestas.

(30)

Kitas eksportuojantis gamintojas teigė, kad jo susijusioms bendrovėms priskirta per didelis pelno skirtumas ir pateikė įrodymų, kad tikrasis pelnas yra mažesnis. Taip pat buvo teigiama, kad turėtų būti vieną kartą atimtas tik paskutiniojo susijusio prekybininko, o ne tarpinių susijusių prekybininkų, pelnas. Be to, jis teigė, kad atskaitytas eksporto PVM turėtų būti skaičiuojamas remiantis žaliavų sąnaudomis, o ne prekių eksporto kaina.

(31)

Atsižvelgiant į tai, kad buvo pateikta naujų įrodymų, susijusių prekybininkų pelno skirtumas buvo pakoreguotas remiantis kitų nesusijusių prekybininkų duomenimis. Tačiau teiginys dėl eksporto PVM buvo atmestas, nes bendrovė nepateikė šį teiginį patvirtinančių įrodymų.

(32)

Prieštaraudamas savo pozicijai pirminiame tyrimo etape, vienas eksportuojantis gamintojas, kuriam buvo suteiktas IR, tyrimo pabaigoje pareiškė, kad jis yra susijęs su Bendrijos importuotoju, ir paprašė, kad atitinkamai būtų perskaičiuotas jo dempingo skirtumas. Jis teigė, kad jo dempingo skirtumas turėtų būti nustatytas remiantis tariamai susijusio importuotojo perpardavimo kaina. Nors eksportuojantis gamintojas ir Bendrijos importuotojas pripažino, kad tarp jų nėra jokio teisinio ryšio, leidžiančio aiškiai nustatyti jų santykius, vis dėlto, jų teigimu, juos reikėtų laikyti susijusiais dėl jų ilgalaikio bendradarbiavimo magnezijos plytų verslo srityje.

(33)

Tačiau minėtos bendrovės nepateikė naujų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad jie yra susiję pagal pagrindinio reglamento nuostatas. Be to, Bendrijos importuotojas buvo panašiais santykiais susijęs su kitu Kinijos eksportuotoju, tačiau to nepaminėjo. Dėl to nėra priežasčių, dėl kurių reikėtų pakeisti pirminę išvadą, kad šios bendrovės nėra susijusios. Todėl šis tvirtinimas atmetamas.

(34)

Pirminiame etape bendrovių, kurioms suteiktas RER, eksporto kaina buvo nustatyta remiantis PKN, o bendrovių, kurioms suteiktas IR, atveju eksporto kainai buvo taikomos PKN grupės, pagrįstos MgO kiekiu. Siekdama užtikrinti nuoseklumą, galutiniame etape Komisija suvienodino metodus, ir, skaičiuojant gamintojų, kuriems suteiktas RER, eksporto kainą, taip pat buvo taikomos MgO kiekiu pagrįstos PKN grupės.

(35)

Kadangi kitų pastabų nepateikta, patvirtinamos laikinojo reglamento 59–60 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos pirminės išvados.

(36)

Kadangi nepateikta pagrįstų argumentų, patvirtinamos laikinojo reglamento 61–62 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos pirminės išvados.

(37)

Galutinis svertinis vidutinis dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos prie Bendrijos sienos, nesumokėjus muito, procentu, yra šis:

(38)

Dėl pateiktų naujų duomenų apie importo kiekį perskaičiuotas bendradarbiavimo lygis, kuris yra didesnis nei nustatyta pirmiau. Tačiau reikia pripažinti, kad bendradarbiavimo lygis buvo žemas.

(39)

Pirminiame etape bendras šalies dempingo skirtumas buvo prilygintas didžiausiam bendradarbiaujančių gamintojų dempingo skirtumui. Tačiau galutiniame etape bendro šalies skirtumo apskaičiavimo metodas buvo patikslintas atsižvelgiant į Komisijos taikomą praktiką žemo bendradarbiavimo lygio atveju. Dėl to iš naujo įvertintas bendras šalies dempingo skirtumas, išreiškiant jį toliau nurodytų rodiklių svertiniu vidurkiu:

(40)

Taip nustatytas 51,5 % galutinis bendras šalies dempingo skirtumas.

(41)

Kadangi naujų pastabų nepateikta, patvirtinamos laikinojo reglamento 68 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos pirminės išvados dėl bendros Bendrijos produkcijos.

(42)

Kelios suinteresuotosios šalys, prieštaraudamos laikinajame reglamente pateiktai išvadai, teigė, kad Bendrijos gamintojas RHI neturėtų būti priskiriamas Bendrijos pramonei. Šios šalys teigė, kad RHI pagrindinę veiklą vykdo ne Bendrijoje ir kad jos importo kiekis TL buvo beveik toks pat kaip Refratechnik group („Refratechnik“), kito importuojančio gamintojo, kuris nebuvo priskirtas Bendrijos pramonei.

(43)

Kaip minėta 70 konstatuojamojoje dalyje, didžiausios RHI gamybos vietos, susijusios su aptariamu produktu, taip pat jos pagrindinė buveinė bei mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos centras yra Bendrijoje. Taip pat buvo aišku, kad RHI Bendrijos gamybos bendrovė yra atskiras juridinis asmuo, nepriklausantis Kinijos gamybos bendrovei. Nors RHI yra įvairiose pasaulio vietose veikianti grupė ir KLR turi gamybos vietą, kuri yra atskiras juridinis asmuo, vis dėlto didžiausią magnezijos plytų, kurios vėliau parduodamos Bendrijos rinkoje, dalį ji pagamina Bendrijoje esančiose gamybos vietose. Kadangi tik nedidelė dalis Bendrijos rinkoje parduodamų jos produktų yra importuojama iš KLR, RHI nesinaudoja importu dempingo kaina, o ekonominė nauda, kurią ji galėtų gauti iš šio importo, yra minimali arba jos visai nėra. Todėl nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių RHI neturėtų būti priskirta Bendrijos pramonei.

(44)

Be to, nustatyta, kad bet koks palyginimas su Refratechnik padėtimi yra netinkamas. Pirma, kadangi Refratechnik nėra nei skundą pateikusi šalis, nei skundą parėmusi šalis, ji į Bendrijos pramonės apibrėžimą negali būti įtraukta. Be to, kitaip nei pirmiau aptartu RHI atveju, nors Refratechnik importavo panašų kiekį, šis kiekis sudarė daug didesnę pardavimo Bendrijos rinkoje procentinę dalį. Primenama, kad i) beveik pusė Refratechnik Bendrijos rinkoje parduoto kiekio buvo pagaminta KLR; ii) pagrindinė su aptariamu produktu susijusi veikla persikėlė į Kiniją, ir iii) akivaizdu, kad Refratechnik turėjo naudos iš importuotų produktų pardavimo. Atsižvelgiant į visus šiuos veiksnius, Refratechnik iš esmės skiriasi nuo RHI. Dėl šių priežasčių argumentai buvo atmesti, ir patvirtinama, kad RHI yra Bendrijos pramonės dalis.

(45)

Kadangi jokių kitų pastabų nepateikta, šiuo reglamentu patvirtinamas laikinojo reglamento 69–78 konstatuojamosiose dalyse pateiktas Bendrijos pramonės apibrėžimas.

(46)

Kadangi pastabų nepateikta, šiuo reglamentu patvirtinamas laikinojo reglamento 79–82 konstatuojamosiose dalyse apskaičiuotas suvartojimas Bendrijoje.

(47)

Kadangi pastabų nepateikta, šiuo reglamentu patvirtinamos laikinojo reglamento 83 ir 84 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados dėl aptariamo importo rinkos dalies.

(48)

Primenama, kad, kaip nurodyta laikinojo reglamento 85–87 konstatuojamosiose dalyse, buvo lyginamos Bendrijos pramonės gamintojo kainos (ex-works) ir aptariamos šalies eksportuojančių gamintojų CIF kainos prie Bendrijos sienos.

(49)

Atsižvelgiant į 86 konstatuojamojoje dalyje pateiktą patikslintą metodą, kuris taikomas nustatant kainų mažinimo skirtumą, laikyta tikslinga patikslinti ir metodą, kuris naudojamas nustatant kainų mažinimo lygį. Patikslintas eksportuojančių gamintojų, kuriems suteiktas RER arba IR, kainų mažinimo skirtumas svyravo nuo 13 % iki 37 %. Nustatytas 23,9 % vidutinis kainų mažinimo lygis.

(50)

Išskyrus patikslinimus, atliktus kaip nurodyta 49 konstatuojamojoje dalyje, ir kadangi nepateikta kitų pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 85–87 konstatuojamųjų dalių nuostatos dėl importo kainų ir kainų mažinimo.

(51)

Primenama, kad laikinojo reglamento 111 konstatuojamojoje dalyje buvo preliminariai nustatyta, kad Bendrijos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje.

(52)

Kelios suinteresuotosios šalys suabejojo duomenų, susijusių su Bendrijos pramonės padėtimi, aiškinimu, pateiktu laikinojo reglamento 88–111 konstatuojamosiose dalyse. Jos teigė, kad pateikti duomenys nerodo, kad buvo padaryta materialinė žala. Šios šalys teigė, kad Bendrijos pramonė turi pelno, yra konkurencinga ir kad jos verslo perspektyvos yra teigiamos. Dėl to reikėtų daryti išvadą, kad Bendrijos pramonei materialinės žalos nepadaryta.

(53)

Pažymima, kad nė viena suinteresuotoji šalis nesuabejojo pačiais Bendrijos pramonės padėtį atspindinčiais duomenimis, tik jų aiškinimu. Iš tikrųjų, jei žiūrima tik į tam tikrus kiekio rodiklius, pavyzdžiui, produkcijos, rinkos dalies ar pardavimo Bendrijos rinkoje ir neįvertinami kiti rodikliai, tie rodikliai nerodo, kad padėtis keistųsi labai neigiama linkme.

(54)

Tačiau primenama, kad Bendrijos pramonė dėl importo dempingo kaina tiriamuoju laikotarpiu ėmėsi priemonių sumažindama savo kainas, kad išlaikytų pardavimo Bendrijos rinkoje kiekį. Dėl to laibai sumažėjo pelningumas. Taigi šiomis aplinkybėmis žalą pirmiausia atsispindi kainos ir pelningumas.

(55)

Be to, analizuojant kaip keitėsi Bendrijos pramonės ekonominiai rodikliai laikotarpiu nuo 2001 m. iki TL pabaigos, reikia atsižvelgti į tai, kad Bendrijos pramonė dešimtajame dešimtmetyje persitvarkė siekdama sumažinti pajėgumų perteklių racionalizuoti gamybą. Tiriamojo laikotarpio pradžioje (2001 m.) Bendrijos pramonės ekonominė padėtis buvo stabili, ir ji veikė pakankamai pelningai. Tačiau kaip matyti iš gerokai sumažėjusio pelno, gauto iš pardavimo Bendrijoje (laikinojo reglamento 98 konstatuojamoji dalis) ir mažėjančių vidutinių pardavimo kainų (laikinojo reglamento 94 konstatuojamoji dalis), laikotarpiu nuo 2001 m. iki TL pabaigos padėtis labai pablogėjo.

(56)

Kalbant apie šiek tiek pagerėjusią padėtį TL primenama, kad ji buvo pasiekta toliau mažinant išlaidas ir kad TL pagerėjusios padėties jokiu būdu negalima lyginti su lygiu, kurį būtų buvę galima pasiekti, jei nebūtų importo dempingo kaina (laikinojo reglamento 99 konstatuojamoji dalis).

(57)

Kadangi jokių kitų pastabų nepateikta, šiuo reglamentu patvirtinamos laikinojo reglamento 88–111 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados dėl Bendrijos pramonės padėties.

(58)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir kadangi nepateikta jokių kitų pastabų, patvirtinama, kad Bendrijos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje.

(59)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad šis importas neturėjo poveikio Bendrijos pramonei, nes rinkos dalis ir parduotas kiekis tiriamuoju laikotarpiu nekito. Tačiau buvo nustatyta, kad Bendrijos pramonė patyrė materialinės žalos (58 konstatuojamoji dalis) ir kad savo rinkos dalį ji sugebėjo išlaikyti tik labai sumažindama kainas, o dėl šio sumažinimo 55 % sumažėjo pelningumas. Ši padėtis sutapo su padidėjusiu importu. Primenama, kad importo iš KLR kiekis tiriamuoju laikotarpiu padidėjo maždaug 150 %, o jo užimama rinkos dalis padidėjo 118 %. Be to, importo iš KLR kainos sumažėjo 22 %, ir buvo labai mažinamos kainos (49 konstatuojamoji dalis). Dėl to ir kadangi nepateikta kitų įrodymų, ši pretenzija buvo atmesta. Kadangi jokių kitų pastabų nepateikta, šiuo reglamentu patvirtinamos 113 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados.

(60)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad techninė pažanga, dėl kurios padidėjo plytų patvarumas, ir veiksmingas plieno gamybos procesas darė žalą Bendrijos pramonei ir kad į tai nebuvo pakankamai atsižvelgta laikinajame reglamente.

(61)

Primenama, kad, remiantis iš naudotojų pramonės gautais duomenimis, buvo apskaičiuota, kad TL magnezijos plytų, naudojamų vienai plieno tonai pagaminti, kiekis sumažėjo 2 % (laikinojo reglamento 116 konstatuojamoji dalis). Be to, nustatyta, kad suvartojimas Bendrijoje tiriamuoju laikotarpiu nekito (laikinojo reglamento 82 konstatuojamoji dalis). Remiantis šiais duomenimis, galima daryti išvadą, kad techninė pažanga Bendrijos pramonės padėčiai galėjo padaryti tik nedidelį poveikį. Todėl šį argumentą reikėtų atmesti.

(62)

Kitas veiksnys, kuris, kaip buvo teigiama, padarė žalos, – tai euro atžvilgiu sumažėjęs dolerio kursas (kuris yra susietas su Kinijos RMB). Dolerio nuvertėjimas euro atžvilgiu tiriamuoju laikotarpiu siekė maždaug 31 %.

(63)

Primenama, kad dempingas buvo nustatytas lyginant visas kainas, konvertuotas į Kinijos RMB, ir dėl to valiutos keitimo kursas neturėjo įtakos nustatytam dempingo skirtumui. Kalbant apie žalos skirtumą, dolerio nuvertėjimas galėjo paskatinti aptariamo produkto eksporto į Bendriją padidėjimą. Tačiau, neatsižvelgiant į tai, ar žemos kainos taip pat galėjo būti kažkaip susijusios su valiutų kursų svyravimais, bendras Bendrijos pramonės ir eksportuojančių gamintojų kainų skirtumas (49 konstatuojamoji dalis) yra tas kainų mažinimo lygis, į kurį reikia atsižvelgti. Žalos skirtumų dydis šiuo atveju parodo, kad mažai tikėtina, jog dolerio nuvertėjimas galėjo prisidėti prie Bendrijos pramonės patirtos žalos.

(64)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad žala buvo patirta dėl importo iš KLR, kurį atliko RHI. Reikėtų pažymėti, kad RHI iš KLR importavo tik 5 % viso parduoto kiekio (laikinojo reglamento 121 konstatuojamoji dalis) ir kad importuoti produktai buvo parduoti kainomis, kurios yra panašios į Bendrijos pramonės pardavimo Bendrijoje kainas. Todėl daroma išvada, kad šis importas nepadarė nustatytos žalos.

(65)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad žalos priežastis buvo eksporto sumažėjimas dėl JAV dolerio kurso svyravimo ir dėl to sumažėjusi gamyba. Tačiau primenama, kad tiriamuoju laikotarpiu eksporto sumažėjo labai nedaug ir kad jo pelningumas buvo didesnis už pardavimo Bendrijos rinkoje pelningumą (laikinojo reglamento 122 konstatuojamoji dalis). Todėl labai mažai tikėtina, kad šis eksportas galėjo turėti didelės neigiamos įtakos Bendrijos pramonei.

(66)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, jog žalos priežastis buvo nepalanki Bendrijos padėtis, nes daugiausia magnezijos išteklių yra KLR. Nors ir tiesa, kad pagrindinės žaliavos kasyklos yra KLR ir kad dėl to KLR gamintojų išlaidos yra mažesnės, o strateginė padėtis geresnė, į skirtumus, dėl kurių patiriamos mažesnės išlaidos, be jokios abejonės buvo atsižvelgta lyginant kainas.

(67)

Kadangi jokių kitų pastabų nepateikta, šiuo reglamentu patvirtinamos laikinojo reglamento 112–124 konstatuojamosiose dalyse šiuo klausimu pateiktos išvados.

(68)

Kadangi pastabų dėl Bendrijos pramonės interesų nepateikta, šiuo reglamentu patvirtinamos laikinojo reglamento 125–129 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(69)

Paskelbus preliminarius duomenis, du nesusiję importuotojai ir vienas susijęs importuotojas pateikė pareiškimus. Kitas importuotojas, kuris nebendradarbiavo atliekant tyrimą, taip pat pateikė pastabas, kuriose prieštaravo laikinųjų priemonių įvedimui, teigdamas, kad jos turės neigiamą poveikį jo apyvartai, užimtumui ir pelningumui, nes aptariamas produktas yra labai svarbi jų verslo dalis. Šių keturių importuojančių bendrovių importas sudarė maždaug 35 % viso importo TL. Tačiau bendrovės nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie galėtų pakeisti laikinajame reglamente pateiktas išvadas dėl Bendrijos interesų.

(70)

Kiti importuotojų pateikti argumentai, kurie atitiko naudotojų argumentus, aptariami 73–82 konstatuojamosiose dalyse.

(71)

Kadangi kitų pastabų nepateikta, patvirtinamos laikinojo reglamento 130–132 konstatuojamosiose dalyse nurodytos išvados dėl importuotojų interesų.

(72)

Kadangi pastabų dėl Bendrijos tiekėjų interesų nepateikta, šiuo reglamentu patvirtinamos laikinojo reglamento 133 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados.

(73)

Dauguma naudotojų, importuotojų ir eksportuojančių gamintojų pakartojo argumentą, kad priemonės sutvirtins iš kelių svarbių gamintojų susidedančią rinkos struktūrą ir tokiu būdu sumažins konkurenciją. Nors jokių naujų argumentų šiuo klausimu nepateikta, gauta papildomos medžiagos, kuri pagrindžia šį argumentą.

(74)

Primenama, kad didžiausias gamintojas Bendrijos rinkoje TL neužėmė didžiausios aptariamo produkto rinkos dalies (laikinojo reglamento 141 konstatuojamoji dalis). Ši dalis apskaičiuota remiantis patikrintais duomenimis. Viena suinteresuotoji šalis teigė, nepateikusi pagrįstų įrodymų, kad minėta rinkos dalis yra didesnė nei nurodyta pirmiau. Be to, nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė jokių svarbių įrodymų dėl nekonkurencingo didžiųjų Bendrijos rinkos dalyvių elgesio, kurie galėtų patvirtinti minėtą tvirtinimą. Be to, aptariamą produktą gamino dar keli kiti Bendrijos gamintojai. Kadangi kitų pastabų nepateikta, patvirtinamos laikinojo reglamento 140–141 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(75)

Buvo teigiama, kad, įvedus priemones, atsiras aptariamo produkto pasiūlos trūkumas Bendrijos rinkoje, nes eksportuojantys gamintojai dėl įvestų priemonių nebeeksportuos jos į Bendriją. Šis argumentas nebuvo patvirtintas jokiais dokumentiniais įrodymais. Čia reikėtų pastebėti, kad, atsižvelgiant į KLR ir Bendrijoje esančių tiekimo šaltinių skaičių, nepanašu, kad galėtų atsirasti pasiūlos trūkumas. Todėl šis argumentas nepagrįstas.

(76)

Taip pat buvo teigiama, kad žaliavų tiekėjai gali būti priversti sumažinti eksportą į Bendriją dėl tokių veiksnių kaip elektros energijos trūkumas KLR, kuri yra didžiausias magnezijos žaliavų šaltinis. Buvo teigiama, kad dėl minėtos priežasties 2005 m. pradėjo didėti magnezijos kainos ir kad dėl to Bendrijos rinkoje atsirado žaliavų trūkumas. Aišku, kad žaliavų, naudojamų magnezijos plytų gamyboje, tiekimas iš KLR gali būti nepastovus dėl vidaus veiksnių ir gali nulemti magnezijos kainų padidėjimą. Tačiau šį poveikį pajus ne tik Kinijos kilmės magneziją naudojantys Bendrijos gamintojai, bet ir Kinijos magnezijos plytų gamintojai. Todėl šie argumentai nėra svarbūs vertinant antidempingo priemonių įvedimo poveikį.

(77)

Naudotojų pramonė taip pat išreiškė susirūpinimą, kad įvedus priemones labai išaugtų magnezijos plytų kaina ir kad į tai reikėtų atsižvelgti vertinant priemonių poveikį plieno pramonei. Tačiau apskritai plieno pramonė neneigė fakto, kad magnezijos plytos sudaro tik mažiau kaip 1 % visų jos sąnaudų (laikinojo reglamento 143 konstatuojamoji dalis). Tačiau buvo pabrėžta, kad reikėtų atsižvelgti į tai, kad i) tai strateginės svarbos produktas; ii) magnezijos plytų techniniai defektai gali nulemti dideles papildomas išlaidas; iii) kainos gali labai išaugti dėl kitų veiksnių.

(78)

Laikinojo reglamento 135 konstatuojamojoje dalyje jau buvo pažymėta, kad ugniai atsparios medžiagos yra strateginiu požiūriu labai svarbi plieno pramonės vartojama medžiaga, nes visas plienas turi pereiti per keitiklius, krosnis ir liejimo kaušus. Taigi ugniai atsparios medžiagos defektas gali padaryti materialinės žalos sutrikusios gamybos, remonto ir saugumo prasme. Todėl pakankamas, aukštos kokybės, t. y. patvarių, produktų tiekimas ir gera techninė parama plieno pramonei yra labai svarbus veiksnys.

(79)

Nors ir svarbu įvertinti, ar medžiaga yra strateginiu ar kokiu kitu požiūriu svarbi, jos sąnaudos palyginti su bendromis produkcijos sąnaudomis taip pat yra labai svarbus veiksnys atliekant Bendrijos interesų analizę. Todėl neginčytas faktas, kad magnezijos plytų sąnaudos sudaro mažiau kaip 1 % visų plieno gamybos sąnaudų išlieka lemiančiu veiksniu.

(80)

Šiuo požiūriu taip pat reikėtų pažymėti, kad antidempingo priemonėmis nesiekiama uždrausti importo, tik padidinti jo kainas iki tvaraus, nežalingo lygio. Atsižvelgiant į priemonių lygį (kai svertinis vidurkis maždaug 20 %), tikėtina, kad Kinijos kilmės žalos nedarantis importas ir toliau pateks į rinką ir užtikrins deramą konkurenciją. Kitos trečiosios šalys taip pat buvo tiekimo šaltiniai, nors TL iš jų importuojama buvo nedaug.

(81)

Reikėtų taip pat prisiminti, kad, neįvedus priemonių, yra pavojus, kad ilgalaikėje perspektyvoje Bendrijos aptariamo produkto gamyba persikels į KLR. Atsižvelgiant į tai, kad kitose trečiosiose šalyse svarbių gamintojų nėra ir kad aptariamas produktas yra strategiškai svarbi plieno pramonei, akivaizdu, jog toks priklausymas nuo Kinijos importo nėra pageidautinas Bendrijos plieno pramonei. Šiuo laikinojo reglamento teiginiu (laikinojo reglamento 138 konstatuojamoji dalis) suabejojo vienas importuotojas ir viena plieno bendrovė. Tačiau jo neginčijo didžioji plieno pramonės dalis, ir dėl to padaryta išvada, kad Bendrijoje išliktų gyvybinga magnezijos plytų gamyba.

(82)

Kadangi daugiau pastabų dėl rinkos struktūros suardymo ir padidėjusių išlaidų nepateikta, šiuo reglamentu patvirtinamos laikinojo reglamento 140–143 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(83)

Kadangi daugiau pastabų dėl naudotojų interesų nepateikta, šiuo reglamentu patvirtinamos laikinojo reglamento 134–144 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(84)

Atsižvelgiant į laikinajame reglamente pateiktas išvadas ir į įvairių šalių pareiškimus, daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių KLR kilmės magnezijos plytų importui dempingo kaina nenustatyti galutinių antidempingo priemonių. Todėl patvirtinama laikinojo reglamento 145 ir 146 konstatuojamosiose dalyse pateikta išvada.

(85)

Laikinajame reglamente žalos pašalinimo lygis buvo apskaičiuotas taikant 5 PKN grupes, nustatytas pagal plytų MgO kiekį. Šis metodas pirmą kartą paminėtas klausimynuose, išsiuntinėtuose pradėjus šį tyrimą, ir suinteresuotosios šalys buvo raginamos pateikti savo pastabas. Buvo pateikta prašymų pakoreguoti šį metodą, ir šie prašymai buvo išnagrinėti, kaip nurodyta 86–88 konstatuojamosiose dalyse.

(86)

Laikinajame reglamente buvo atlikta standartinė CIF eksporto kainų korekcija siekiant įvertinti išlaidas po importo, importuotojo išlaidas ir prekybos lygį. Vėlesnis tyrimas parodė, jog šie koregavimai turėtų būti patikslinti, kad būtų tiksliai atspindėtos išlaidos, susijusios su kiekvienu pardavimo kanalu. Apskaičiuoti žalos pašalinimo skirtumai pateikiami 90 konstatuojamojoje dalyje.

(87)

Naudotojų asociacija teigė, kad skaičiuojant nebuvo atsižvelgta į dervos ir pikio, naudojamų kaip rišamoji medžiaga magnezijos plytų gamyboje, kainų skirtumą. Nors tiesa, kad pikio, kurį daugiausia naudoja Bendrijos gamintojai, sąnaudos yra mažesnės, Bendrijos gamintojai pagrįstai teigė, kad didesnės šiek tiek sudėtingesnio pikio gamybos proceso sąnaudos atsveria šį skirtumą. Tyrimo metu šias išvadas paneigiančių pagrįstų įrodymų nepateikta. Todėl šis argumentas atmestas.

(88)

Be to, vienas naudotojas teigė, kad 85 konstatuojamojoje dalyje nurodytoms PKN grupėms svarbios skirtingos keitikliuose ir liejimo kaušuose naudojamų plytų sąnaudos. Bendrijos pramonės parduotų brangesnių keitikliuose naudojamų plytų procentinė dalis buvo didesnė nei KLR eksportuojančių gamintojų. Naudotojas teigė, kad šis aspektas turėtų geriau atsispindėti kainų palyginimuose. Tačiau šis prieštaravimas buvo nepagrįstas, nes nebuvo patikslinta, kuriems PKN jis svarbus ir kokiu mastu. Todėl šis argumentas atmestas.

(89)

Primenama, kad žalos nedaranti kaina buvo apskaičiuota taikant 8 % pelno skirtumą. Nė viena suinteresuotoji šalis neužginčijo šio skaičiaus, ir todėl jis galutinai patvirtinamas.

(90)

Galutinis svertinis vidutinis žalos skirtumas, taikomas bendrovėms, kurioms suteiktas IR arba RER, yra šis:

(91)

Atsižvelgiant į įvairius pirmiau minėtus normaliosios vertės ir eksporto kainų koregavimus, nustatytas 39,9 % žalos pašalinimo lygis, apskaičiuotas remiantis bendradarbiaujančių bendrovių, kurioms nesuteiktas nei RER, nei IR, ir nebendradarbiavusių bendrovių duomenimis.

(92)

Kadangi kitų pastabų nepateikta, išskyrus pirmiau minėtus pakeitimus, šiuo reglamentu patvirtinamas laikinojo reglamento 147–152 konstatuojamosiose dalyse nurodytas metodas.

(93)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, reikėtų nustatyti galutinį antidempingo muitą, kurio dydis būtų lygus dempingo skirtumui arba žalos skirtumui, apskaičiuotam visais atvejais, kai jis yra mažesnis už nustatytą dempingo skirtumą.

(94)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, galutiniai muitai yra šie:

(95)

Šiame reglamente nurodytos atskiros antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis atlikto tyrimo duomenimis. Todėl jos atspindi tyrimo metu tų įmonių buvusią padėtį. Šios muito normos (kitaip nei visai šaliai bendras muitas, taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) yra taikomas vien tik aptariamos šalies kilmės produktų, pagamintų konkrečiai nurodytų bendrovių, importui. Produktų, pagamintų bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėti šiame reglamente, įskaitant su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis susijusius subjektus, importui negali būti taikomos šios normos; šiems produktams nustatoma „visoms kitoms bendrovėms“ taikoma muito norma.

(96)

Visi prašymai taikyti šias individualias muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įsteigus naujus gamybos arba pardavimo subjektus) turi būti nedelsiant siunčiami Komisijai (3), nurodant visą svarbią informaciją, ypač informaciją apie visus bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba, vidaus ir eksporto pardavimu, atsiradusius dėl, pavyzdžiui, pavadinimo pasikeitimo arba gamybos ir pardavimo subjektų pasikeitimo. Prireikus Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, pasiūlys atitinkamai iš dalies pakeisti reglamentą atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(97)

Tyrimo metu penki KLR eksportuojantys gamintojai pareiškė, kad yra pasirengę įsipareigoti. Tačiau vėliau tik trys eksportuojantys gamintojai prisėmė su kaina susijusius įsipareigojimus pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį.

(98)

Viena iš minėtų bendrovių atliekant tyrimą nebendradarbiavo. Todėl šios įmonės sutikimas įsipareigoti turėjo būti atmestas.

(99)

Kita bendrovė, kuriai buvo suteiktas individualus režimas, sutiko įsipareigoti kartu su nesusijusia Šveicarijoje įsisteigusia prekybos bendrove. Pasiūlymas įsipareigoti kartu su nesusijusia bendrove paprastai turi būti atmestas, nes dėl nesusijusios prekybos bendrovės buvimo finansinių srautų stebėjimas yra nepraktiškas. Be to, nesusijusi prekybos bendrovė yra tiesiogiai arba netiesiogiai susijusi su dauguma ES klientų. Visa tai nulemia labai sudėtingą korporacinę struktūrą, dėl kurios neįmanoma veiksmingai stebėti finansinių srautų ir, atitinkamai, galiausiai sumokamų kainų. Todėl laikoma, kad neįmanoma užtikrinti tokio įsipareigojimo vykdymo ir kad jis nėra veiksmingas. Todėl pasiūlymas turėjo būti atmestas.

(100)

Kitas eksportuojantis gamintojas, kuriam buvo suteiktas individualus režimas, pateikė pasiūlymą įsipareigoti kartu su savo KLR susijusia prekybos bendrove dėl kainų, importuojamiems kiekiams nustatant viršutinę ribą. Jie sutiko viršutines ribas atitinkantį aptariamo produkto kiekį parduoti už kainą, lygią žalingą dempingo poveikį panaikinančiam kainų lygiui arba už jį didesnę. Kiekybines viršutines ribas viršijančiam importui bus taikomi antidempingo muitai. Bendrovės taip pat Komisijai reguliariai teiks išsamią informaciją apie savo eksportą į Bendriją, o tai reiškia, kad Komisija galės veiksmingai stebėti, kaip laikomasi įsipareigojimo. Be to, šių bendrovių pardavimo struktūra yra tokia, kad, Komisijos manymu, pavojus, jog bus bandoma nesilaikyti prisiimto įsipareigojimo, yra ribotas.

(101)

Kad Komisija galėtų dar geriau kontroliuoti, kaip bendrovės laikosi įsipareigojimo, nuo antidempingo muito atleidžiama tik tuo atveju, jei, atitinkamai muitinei pateikiant prekių išleidimo į laisvą apyvartą prašymą, kartu pateikiama ir prekybinė sąskaita, kurioje turi būti priede nurodyta informacija. Ši informacija taip pat reikalinga tam, kad muitinė galėtų pakankamai tiksliai nustatyti, ar siuntos atitinka prekybinius dokumentus. Jei minėta sąskaita nepateikiama arba jei joje nurodytas produktas neatitinka muitinei pateikto produkto, turės būti sumokėtas atitinkamo dydžio muitas.

(102)

Siekiant dar geriau užtikrinti veiksmingą įsipareigojimo laikymąsi, importuotojams turėtų būti pranešta, kad, pažeidus įsipareigojimą, antidempingo muitai atitinkamoms operacijoms gali būti nustatyti atgaline data. Todėl būtina įgyvendinti teisines nuostatas, numatančias skolos muitinei atsiradimą atitinkamo antidempingo muito lygiu visais atvejais, kai nesilaikoma vienos arba kelių atleidimo nuo muitų sąlygų. Taigi skola muitinei turėtų būti laikoma atsiradusia tada, kai deklarantas išleidžia prekes į laisvą apyvartą, t. y. kai prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą be antidempingo muito, ir nustatoma, kad nesilaikyta vienos ar kelių minėto įsipareigojimo sąlygų.

(103)

Pažeidimo atveju antidempingo muitas gali būti surinktas, jei Komisija atsisako įsipareigojimo pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 dalį, nurodydama konkrečią operaciją ir prireikus pripažindama su įsipareigojimu susijusią sąskaitą negaliojančia. Todėl pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 7 dalį muitinės turėtų nedelsdamos informuoti Komisiją visais atvejais, kai nustatomi galimi įsipareigojimo pažeidimai.

(104)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, laikoma, kad įsipareigojimo pasiūlymas gali būti pripažintas, ir atitinkamoms bendrovėms pranešta apie pagrindinius faktus, aplinkybes ir įsipareigojimus, kurių pagrindu suteikiamas pripažinimas.

(105)

Reikėtų pažymėti, kad antidempingo muitas gali būti nustatytas pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 ir 10 dalis, jei įsipareigojimas pažeidžiamas, atsiimamas arba jei įtariama, kad buvo pažeistas.

(106)

Minėtas įsipareigojimas pripažįstamas Komisijos sprendimu 2005/704/EB (4).

(107)

Atsižvelgiant į dempingo skirtumo dydį ir į Bendrijos pramonei padarytos materialinės žalos mastą, manoma, kad būtina surinkti sumas, užtikrintas Reglamentu (EB) Nr. 552/2005 nustatytu laikinuoju antidempingo muitu, taikant galutinai nustatyto muito normą. Jei galutiniai muitai yra didesni už laikinuosius muitus, galutinai surenkamos tik sumos, užtikrintos laikinaisiais muitais,

—

jas pagamino, išsiuntė ir joms sąskaitas išrašė tiesiogiai minėtos bendrovės pirmam nepriklausomam klientui Bendrijoje, ir

—

prie šių importuojamų prekių yra pridėta galiojanti su įsipareigojimu susijusi sąskaita. Su įsipareigojimu susijusi sąskaita yra prekybinė sąskaita, kurioje yra visa priede nurodyta informacija ir deklaracija, ir

—

deklaruotos ir muitinei pristatytos prekės tiksliai atitinka sąskaitoje pateiktą aprašymą.