EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document JOL_2005_052_R_0042_01

2005/160/: 2005/160/EB:
2004 m. spalio 27 d. Komisijos sprendimas, patvirtinantis Jungtinių Tautų humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (UNOCHA) ir Europos Bendrijų Komisijos pasikeitimą raštais dėl jų bendradarbiavimo reagavimo į katastrofas srityje (vienalaikių intervencijų į šalį, kurią ištiko katastrofa, atveju)Tekstas svarbus EEE

OL L 52, 2005 2 25, p. 42–48 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)
OL L 338M, 2008 12 17, p. 179–188 (MT)

25.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 52/42


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2004 m. spalio 27 d.

patvirtinantis Jungtinių Tautų humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (UNOCHA) ir Europos Bendrijų Komisijos pasikeitimą raštais dėl jų bendradarbiavimo reagavimo į katastrofas srityje (vienalaikių intervencijų į šalį, kurią ištiko katastrofa, atveju)

(Tekstas svarbus EEE)

(2005/160/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

Atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 302 straipsnį,

kadangi:

(1)

Bendradarbiavimas su Jungtinių Tautų humanitarinių reikalų koordinavimo biuru (UNOCHA) civilinės saugos ir humanitarinių reikalų srityje atspindi nuoseklų siekį glaudžiau bendradarbiauti su Jungtinėmis Tautomis, kaip pabrėžiama 2001 m. gegužės 2 d. Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui „Efektyvios partnerystės su Jungtinėmis Tautomis vystymosi ir humanitarinių reikalų srityse kūrimas“ (1), taip pat 2003 m. rugsėjo 10 d. Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui „Europos Sąjunga ir Jungtinės Tautos: daugiašališkumo pasirinkimas“ (2).

(2)

Patirtis parodė, kad būtina sukurti pagrindinius tolesnio bendradarbiavimo ir koordinavimo tarp UNOCHA (įskaitant pagalbos teikimo katastrofų metu sistemą ir koordinavimo priemones) ir Europos Komisijos (įtraukiant į veiklos programą Bendrijos civilinės saugos mechanizmą, kaip numatyta Tarybos sprendime 2001/792/EB, Euratomas (3) ir ECHO (Europos bendrijos humanitarinį departamentą (4), principus, kai abi organizacijos tuo pačiu metu teikia pagalbą, ar sudaro sąlygas jos teikimui šaliai, kurią ištiko stichinė nelaimė arba žmogaus sukelta katastrofa, siekiant efektyviau bendradarbiauti, maksimaliai panaudoti turimus išteklius ir išvengti bet kokio pastangų dubliavimo.

(3)

Komisija ir UNOCHA susitarė dėl pasikeitimo raštais dėl jų bendradarbiavimo reagavimo į katastrofas srityje (vienalaikių intervencijų į šalį, kurią ištiko katastrofa, atveju) teksto, kurį siūloma patvirtinti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

Vienintelis straipsnis

1.   Patvirtinamas priede esantis Jungtinių Tautų humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (UNOCHA) ir Europos Bendrijų Komisijos pasikeitimas raštais dėl jų bendradarbiavimo reagavimo į katastrofas srityje (vienalaikių intervencijų į šalį, kurią ištiko katastrofa, atveju).

2.   Komisijos narys, atsakingas už aplinką, ir Komisijos narys, atsakingas už vystymąsi ir humanitarinę pagalbą, arba šiam tikslui jų paskirtieji asmenys yra įgalioti pasirašyti pasikeitimą raštais Europos Bendrijų Komisijos vardu.

Priimta Briuselyje, 2004 m. spalio 27 d.

Komisijos vardu

Margot WALLSTRÖM

Komisijos narė


(1)  KOM(2001) 231, 2001 5 2.

(2)  KOM(2003) 526, 2003 9 10.

(3)  OL L 297, 2001 11 15, p. 7.

(4)  Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1257/96, (OL L 163, 1996 7 2, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).


PRIEDAS

Pasikeitimas raštais tarp Jungtinių Tautų humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (UNOCHA) ir Europos Bendrijų Komisijos dėl jų bendradarbiavimo reagavimo į katastrofas srityje (teikiant vienalaikę pagalbą šaliai, kurią ištiko katastrofa)

Gerb. Pone,

Europos Komisija (Aplinkos generalinis direktoratas ir Bendrijos Humanitarinės pagalbos biuras, ECHO) sveikina Jungtinių Tautų humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (UNOCHA) ir Europos Komisijos bendradarbiavimą humanitarinės pagalbos ir reagavimo į katastrofas srityje.

Jungtinės Tautos atlieka pagrindinį vaidmenį vadovaujant tarptautinės bendruomenės veiksmams ir juos koordinuojant, teikiant tarptautinę humanitarinę pagalbą remiantis Generalinės Asamblėjos suteiktu visuotiniu mandatu (kaip nustatyta G.A. Rezoliucijoje 46/182, jos priede ir ankstesnėse G.A. rezoliucijose).

Bendrijos civilinės saugos mechanizmas atspindi bendrą siekį palengvinti sustiprintą Europos bendrijos ir valstybių narių bendradarbiavimą teikiant civilinės saugos pagalbą katastrofų metu.

Naujausias Komisijos komunikatas „Europos Sąjunga ir Jungtinės Tautos: daugiašališkumo pasirinkimas“ (KOM(2003) 526 galutinis), pabrėžiantis „bendradarbiavimo su JT ir ES balso JT stiprinimo svarbą“, Komisijos komunikatas „Efektyvios partnerystės su Jungtinėmis Tautomis vystymosi ir humanitarinių reikalų srityse kūrimas“ (KOM(2001) 231 galutinis) ir 2003 m. gruodžio mėnesį priimtos ES gairės dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų patvirtina Komisijos skiriamą dėmesį glaudžiam bendradarbiavimui su JT bendrai ir ypač reagavimo į stichines nelaimes ir žmogaus sukeltas katastrofas srityse. Be to, 2002 m. sausio 8 d. politiniame dokumente (1), kuriuo Jungtinių Tautų generalinis sekretorius kreipėsi į Europos Komisijos pirmininką, siūloma abiems pusėms bendrai padėti JT užtikrinti nuoseklią humanitarinės pagalbos teikimo koordinavimo sistemą.

Keletą metų UNOCHA palaikė glaudžius ryšius su ECHO (2), inter alia, per taip vadinamą „Strateginio programavimo dialogą“. Sukūrus Bendrijos civilinės saugos mechanizmą 2001 m. spalio mėnesį (3) toliau skatinamas bendradarbiavimas su UNOCHA civilinės saugos srityje. Svarbu, kad abi sistemos, kaip numatyta Friburgo procese (4), veiktų nuosekliai ir papildytų viena kitą teikiant pagalbą stichinių nelaimių ištiktoms ir ekstremaliose situacijose atsidūrusioms valstybėms ir gyventojams.

Šiuo pasikeitimu raštais siekiama nustatyti pagrindinius tolesnio bendradarbiavimo ir koordinavimo tarp UNOCHA (įskaitant jo reagavimo į ekstremalias situacijas sistemą ir koordinavimo priemones) ir Europos Komisijos (įtraukiant Bendrijos civilinės saugos mechanizmą ir ECHO) principus, kai abi organizacijos tuo pačiu metu teikia pagalbą, ar sudaro sąlygas jos teikimui šaliai, kurią ištiko stichinė nelaimė arba žmogaus sukelta katastrofa, siekiant efektyviau bendradarbiauti, maksimaliai panaudoti turimus išteklius ir išvengti bet kokio pastangų dubliavimo. UNOCHA ir Europos Komisija mano, kad bet kokios katastrofos aukų poreikiai bus geriausiai patenkinti teikiant koordinuotą pagalbą. Todėl pripažįstama, kad:

1)

Apsaugos ir pagalbos teikimas savo piliečiams nelaimių ir ekstremalių situacijų metu yra kiekvienos valstybės pagrindinė pareiga. Tačiau, kai nelaimės ištikta valstybė pati nesugeba suteikti reikiamos pagalbos, tarptautinė bendruomenė privalo būti pasiruošusi ir sugebėti suteikti tą pagalbą.

2)

Nacionalinės ir tarptautinės lėšos, skirtos pagalbai nelaimių atveju, yra ribotos, todėl svarbu, kad UNOCHA ir Europos Komisija glaudžiai bendradarbiautų siekiant užtikrinti geriausią jų panaudojimą.

3)

Reikia imtis tolesnių konkrečių veiksmų, kad būtų tęsiamas pozityvus UNOCHA ir Europos Komisijos bendradarbiavimas. Todėl abi organizacijos reguliariai keisis informacija, palaikys politinį ir praktinį dialogą, ir kaip galima labiau sieks savo atitinkamos mokomosios ir praktinės veiklos papildomumo, o taip pat pagalbos nelaimių atveju planavimo ir teikimo suderinamumo.

Šiuo tikslu UNOCHA ir Europos Komisija susitaria dėl prie šio pasikeitimo raštais pridėtų veiklos standartinių procedūrų (VSP), kurias įgyvendins tam, kad būtų sudarytos sąlygos efektyviam koordinavimui. Jei būtina, atsižvelgiant į sukauptą patirtį, VSP gali būti toliau plėtojamos ir (arba) koreguojamos techniniame lygmenyje.

Šis pasikeitimas raštais neįtakoja Europos Sąjungos Taryboje pirmininkaujančios valstybės narės Tarybos sprendimo 2001/792/EB 6 straipsnio 2 dalimi jai suteikiamų funkcijų.

Be to, jis neįtakoja susitarimų tarp UNOCHA ir ECHO dėl bendradarbiavimo ir koordinavimo, kurių neapima pridėtose VSP (2 priedas) aprašyti klausimai.

Mes norėtumėme pasiūlyti, kad šis raštas su VSP ir raštas su jūsų atsakymu būtų traktuojami kaip pirmiau minėtų priemonių iš abiejų pasikeitimo raštais šalių pusės patvirtinimas.

Margot Wallström

Poul Nielson


(1)  Partnerystės vizija: Jungtinės Tautos ir Europos Sąjunga humanitarinių reikalų ir vystymosi srityse, Niujorkas, 2001 m. gruodžio mėn.

(2)  ECHO teisinį mandatą nustato 1996 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos.

(3)  2001 m. spalio 23 d. Tarybos sprendimas 2001/792/EB, Euratomas, nustatantis Bendrijos mechanizmą sustiprintam bendradarbiavimui teikiant civilinės saugos pagalbą palengvinti (OL L 297, 2001 11 15, p. 5).

(4)  2000 m. birželio 15–16 dienomis Šveicarijoje įvykusio Friburgo forumo komunikatas ir veiksmų programa.

VSP civilinės saugos aspektams 1 priedas

UNOCHA – Bendrijos mechanizmas civilinei saugai

Veiklos bendros standartinės procedūros reagavimo į nelaimes koordinavimui

I.   Pasiruošimo etapas (t. y. laikotarpis tarp katastrofų):

UNOCHA ir Europos Komisija:

dirbs pagal bendrai parengtą ir suderintą metodologiją ir terminiją, kuriant tarptautiniu lygiu pripažįstamas sąvokas, ypač tas, dėl kurių susitarta JT sistemoje (1). Tai bus ypač svarbu kalbant apie veiksmų koordinavimo nelaimių zonose organizavimą,

užtikrins reguliarų keitimąsi informacija. Tai turėtų apimti pranešimus apie pavojų, politinius ir praktinius klausimus, o taip pat suplanuotus susirinkimus ir seminarus,

užtikrins abipusį dalyvavimą ir prisidėjimą prie mokymo, kiekvienos pusės surengtų praktinių seminarų, ir, jei būtina, prie bendrų veiksmų organizavimo,

susitars dėl bendrųjų vertinimo/koordinavimo grupėms ir ekspertams skirtų nuostatų.

II.   Reagavimo etapas – centrinis lygmuo:

UNOCHA ir Europos Komisija:

įspės viena kitą apie įvykusią nelaimę, ir informuos apie tai, kaip ketina į ją reaguoti. Kai mechanizmą ketinama pritaikyti už ES ribų įvykstančioms nelaimėms, ir kai gali būti panaudotos ir JT, ir EK reagavimo sistemos, Europos Komisija ir UNOCHA kaip galima anksčiau pasikeis nuomonėmis apie preliminarų situacijos įvertinimą, reikiamą pagalbą ir tai, kaip planuojama reaguoti į nelaimę, kad būtų maksimaliai panaudoti turimi ištekliai ir užtikrintas koordinuotas pagalbos teikimas remiantis pirmiau minėtomis sąvokomis ir sistema.

užtikrins pastovų keitimąsi informacija reagavimo etape šiais klausimais:

Ataskaitos ir naujausia informacija apie susidariusią padėtį,

Prioritetinių reikmių ir reikalingų išteklių nustatymas,

Planuojamas ir reguliarus išteklių skyrimas,

Išteklių sutelkimas (įskaitant paramos rūšis) siekiant išvengti pastangų dubliavimo,

Duomenys apie koordinatorius ir turimas lėšas,

Bet kokia naujausia informacija apie vertinimo ir koordinavimo grupėms taikomas bendrąsias nuostatas,

Informavimo politika vis-à-vis žiniasklaida.

III.   Reagavimo etapas – nelaimės zonoje:

UNOCHA ir Europos Komisija susitaria, kad:

visi tarptautiniai pagalbos teikėjai turėtų būti skatinami koordinuoti savo veiklą operacijų nelaimių zonose koordinavimo centre (OSOCC) remiant nacionalines ir vietos ekstremalių situacijų valdymo valdžios institucijas,

UNOCHA ir Europos Komisijos koordinatoriai turi padėti nacionalinėms ir vietos ekstremalių situacijų valdymo valdžios institucijoms koordinuoti tarptautinių pagalbos teikėjų veiklą laikantis INSARAG gairėse nustatytos metodologijos.


(1)  Tokios kaip „Tarptautinės paieškos ir gelbėjimo patariamosios grupės (INSARAG) gairės“ ir „OSLO gairės karinio personalo ir civilinės saugos lėšų nelaimių atveju naudojimui“, 1994 m. gegužės mėn., t. t.

VSP humanitariniams aspektams 2 priedas

JT/OCHA – Bendrijos humanitarinės pagalbos biuras ECHO

Veiklos bendros standartinės procedūros reagavimo į nelaimes koordinavimui

1.   Pasiruošimo ir įprastinis etapas (t. y. laikotarpis tarp nelaimių)

UNOCHA ir Europos Komisija:

tęs dabartinį strateginį dialogą dėl parengties ekstremalioms situacijoms, kad būtų sukurtas glaudus bendradarbiavimas siekiant pagerinti bendrus pajėgumus reaguoti į ekstremalias situacijas. Tai apima ir veiklos, ir finansinius aspektus.

užtikrins, kad abiejų organizacijų personalas dalyvautų ECHO ir OCHA organizuojamose mokymo programose ir seminaruose.

tam tikrais atvejais organizuos praktinius įgūdžių perdavimo seminarus, galinčius pagerinti bendradarbiavimo planus (VSP).

užtikrins, kad būtų reguliariai keičiamasi informacija apie naudojamą standartinę metodologiją poreikių įvertinimui ir pagalbos koordinavimui siekiant pagerinti jos darną ir konvergenciją.

reguliariai bendrai peržiūrės ir atnaujins atitinkamas ekstremalių situacijų valdymo sistemas (organizavimas, informacija kontaktams, koordinatės), kad visuomet būtų užtikrintas ryšys ir suderinamumas.

keisis informacine ir analitine medžiaga, ekstremalių situacijų įvertinimo analizėmis.

2.   Reagavimo ir ekstremalių situacijų etapas

2.1.   Centrinis lygmuo

UNOCHA ir Europos Komisija:

užtikrins keitimąsi informacija apie į ekstremalių situacijų zonas išsiunčiamas įvertinimo komandas (ECHO įrašymas į UNDAC įspėjimo apie pavojų elektroniniu paštu sąrašą (žinutės nuo M1 iki M3); pastovių kontaktinių duomenų ir kontaktinės informacijos nustatymas tiek centriniame (kaip ECHO ekstremalių situacijų elektroninio pašto dėžutė), tiek vietiniame ekstremalių situacijų zonų lygmenyje).

užtikrins ryšio tarp ECHO ir UNDAC nelaimės zonoje palaikymą.

užtikrins pasikeitimą ataskaitomis ir pranešimais apie esamas ekstremalias situacijas (įskaitant ECHO priėjimą prie OSOCC).

2.2.   Vietos lygmenyje.

UNOCHA ir Europos Komisija:

palengvins ECHO komandų dalyvavimą OCHA ir UNDAC sukurtame koordinavimo mechanizme,

užtikrins pasikeitimą informacija nelaimės zonos lygmenyje apie gautas išvadas ir atliekamus ar planuojamus atlikti veiksmus,

užtikrins, kad, jei įmanoma ar būtina, komandos pateiktų viena kitai analizes ir ataskaitų projektus, ir teiktų bendras rekomendacijas atitinkamiems centrams,

užtikrins, kad, kai tik įmanoma, ECHO ir UNDAC atliktų bendrą įvertinimą ir skatintų informacijos platinimą ekstremalių situacijų metu (steigiant HIC centrus),

pagal savo galimybes kaip galima geriau dalinsis arba suteiks priėjimą prie materialinės techninės bazės (pvz., transportas, ryšiai).


JUNGTINĖS TAUTOS,

2004 m. spalio 28 d.

Gerb. Komisarai Wallström ir Nielson,

Turiu garbę pranešti, kad gavau Jūsų 2004 m. spalio 27 d. raštą, kuriame siūloma pradėti struktūrinį dialogą ir glaudesnį bendradarbiavimą tarp Europos Komisijos ir Jungtinių Tautų reagavimo į katastrofas, veiksmų toje srityje koordinavimo ir humanitarinės pagalbos srityse.

Man malonu patvirtinti Jungtinių Tautų sutikimą, ir aš laukiu kaip galima greitesnio susitikimo su Jumis ir Jus pakeisiančiais komisarais, kurio metu galėtume aptarti greitą ir efektyvų šio plano įgyvendinimą.

Naudodamasis šia proga norėčiau pranešti, jog esu patenkintas pastaraisiais aštuoniolika mėnesių vykusių diskusijų tarp mūsų įstaigų rezultatais, kurių metu buvo parengtas dabartinis susitarimo tekstas, laikantis Generalinės Asamblėjos rezoliucijos 46/182 priede išdėstytų pagrindinių principų. Aš taip pat norėčiau pažymėti, jog mūsų komandos atliko puikų darbą, o trys per šį laikotarpį pirmininkavusios ES valstybės palengvino procesą.

Pagarbiai,

Jan Egeland

Generalinio sekretoriaus humanitariniams reikalams pavaduotojas

Pagalbos teikimo koordinatorius

Komisarei Margot Wallström

Aplinkos generalinis direktoratas

Briuselis

Komisarui Poul Nielson

Humanitarinės pagalbos biuras (ECHO)

Briuselis


Top