—

Bendrasis Teismas turi kompetenciją patikrinti, ar įgyvendindama savo įgaliojimus Europos Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą;

—

atsakovė padarė akivaizdžią klaidą vertindama penkis dokumentus, pateiktus kaip pasiūlymo už visą PANDORA konsorciumą, apimantį ieškovą, 6 priedas, ir neteisingai konstatavo, kad pasiūlymas neišsamus ir dėl to turėjo būti pripažintas nepriimtinu.

—

pagal SESV 296 straipsnį teisės aktuose nurodomi juos priimti paskatinę motyvai ir pasiūlymai, iniciatyvos, rekomendacijos, prašymai ar nuomonės, kurių reikalaujama pagal Sutartis;

—

ginčijamame sprendime nurodytos priežastys yra nepakankamos, kad ieškovas galėtų suprasti atsakovės motyvus. Ginčijamą sprendimą, kuriame nurodytos ieškovo pasiūlymo atmetimo priežastys, sudaro tik trys sakiniai ir jais atmestas visas sprendimas;

—

nenurodžius aiškių ir nedviprasmiškų priežasčių, ginčijamu sprendimu pažeidžiamas SESV 296 straipsnis.

—

Europos Sąjungos teisės sistema, taikoma vykstant administracinėms procedūroms, garantuojamos teisės apima visų pirma gero administravimo principą, pagal kurį kyla kompetentingos institucijos pareiga rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti visus reikšmingus atitinkamos bylos aspektus;

—

pagal gero administravimo principą atsakovė, prieš priimdama ginčijamą sprendimą, galėjo prašyti ieškovo pateikti išsamesnius paaiškinimus. Beje, tai pagrindžia ir aplinkybė, kad, kai reikėjo tam tikrų paaiškinimų, ieškovas visus reikiamus dokumentus pateikė per nustatytą terminą;

—

vadovaudamasi jos pačios pasiūlymų pateikimo instrukcijose aprašytos tvarkos, atsakovė turėjo kreiptis į konsorciumą PANDORA, jeigu buvo nuspręsta, kad kvietimo teikti pasiūlymus 6 priede numatytos informacijos nepakako;

—

nesilaikydama savo pačios instrukcijų, atsakovė neabejotinai pažeidė gero administravimo principą.

—

teisė būti išklausytam kyla iš seno bendrojo Europos Sąjungos teisės principo, pagal kurį asmeniui, kurio interesai aiškiai paveikti viešosios institucijos priimtu sprendimu, turi būti suteikta galimybė išsakyti savo poziciją;

—

nagrinėjamu atveju dėl ginčijamo sprendimo kyla klausimas, ar nebuvo pažeista teisė būti išklausytam. Iš tikrųjų tik dėl ginčijamo sprendimo ieškovas galėjo iš dalies suprasti, kad problema buvo ta, jog kvietimo teikti pasiūlymus 6 priede buvo pateikta neišsami informacija. Vis dėlto ginčijamo sprendimo atveju negalėjo būti atlikta priimtinumo peržiūra, o tai neleido ieškovui pačiam apsiginti;

—

kadangi ginčijamame sprendime nepaisyta instrukcijų dėl kvietimo teikti pasiūlymus 6 priedo ir netinkamai vykdyta peržiūros procedūra, juo pažeista ieškovo teisė būti išklausytam.