52021IP0415

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52021IP0415 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52021IP0415

Help

2021 m. spalio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija Bankų sąjunga. 2020 m. metinė ataskaita (2020/2122(INI))

OL C 132, 2022 3 24, pp. 151–166 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

2022 3 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/151

P9_TA(2021)0415

Bankų sąjunga. 2020 m. metinė ataskaita

2021 m. spalio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija Bankų sąjunga. 2020 m. metinė ataskaita (2020/2122(INI))

(2022/C 132/12)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją „Bankų sąjunga. 2019 m. metinė ataskaita“ (1),

—	atsižvelgdamas į Komisijos ir Europos Centrinio Banko (ECB) pastabas dėl 2020 m. birželio 19 d. Parlamento rezoliucijos „Bankų sąjunga. 2019 m. metinė ataskaita“,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 23 d. paskelbtą ECB 2020 m. metinę ataskaitą dėl priežiūros veiklos (2),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 19 d. paskelbtą ECB 2019 m. metinę ataskaitą dėl priežiūros veiklos (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl lyčių pusiausvyros skiriant į ES ekonomikos ir pinigų politikos srities pareigybes (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 8 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai „Skaitmeniniai finansai: dėl kriptoturto kylanti rizika. Reguliavimo ir priežiūros iššūkiai finansinių paslaugų, institucijų ir rinkų srityje“ (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 8 d. rezoliuciją „Tolesnis kapitalo rinkų sąjungos plėtojimas: galimybės gauti kapitalo rinkos finansavimą gerinimas, visų pirma MVĮ, ir tolesnis neprofesionaliųjų investuotojų galimybių dalyvauti kūrimas“ (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 25 d. rezoliuciją „Euro tarptautinio vaidmens stiprinimas“ (7),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl Europos Centrinio Banko 2020 m. metinės ataskaitos (8),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio mėn. Eurosistemos aukšto lygio darbo grupės centrinio banko skaitmeninės valiutos klausimais pranešimą dėl skaitmeninio euro (9),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 9 d. Finansinio stabilumo tarybos ataskaitą „The Use of Supervisory and Regulatory Technology by Authorities and Regulated Institutions – Market developments and financial stability implications“ („Priežiūros ir reguliavimo technologijų naudojimas valdžios institucijose ir reguliuojamose įstaigose – rinkos raida ir poveikis finansiniam stabilumui“) (10),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 22 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pirmininko laišką Euro grupės pirmininkui,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. rugpjūčio mėn. Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ir Europos bankų priežiūros sistemos atsakymą į Europos Komisijos viešas konsultacijas dėl naujos Europos skaitmeninių finansų strategijos ir „FinTech“ srities veiksmų plano (11),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. penkių pirmininkų ataskaitą „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 siekiant sukurti Europos indėlių garantijų sistemą (COM(2015)0586),

—	atsižvelgdamas į 2010 m. pamatinį susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 15 d. ECB rekomendaciją dėl dividendų paskirstymo COVID-19 pandemijos metu (12),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą dėl neveiksnių paskolų problemos sprendimo po COVID-19 pandemijos (COM(2020)0822),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio mėn. Europos sisteminės rizikos valdybos ataskaitą „EU Non-bank Financial Intermediation Risk Monitor 2020“ („2020 m. ES ne bankų finansinio tarpininkavimo rizikos stebėjimo apžvalga“) (13),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio mėn. EBI ataskaitą „Risk Assessment of the European Banking System“ („Europos bankininkystės sistemos rizikos vertinimas“) (14),

—	atsižvelgdamas į Vidaus politikos generalinio direktorato 2020 m. rugsėjo mėn. paskelbtą tyrimą „Regulatory Sandboxes and Innovation Hubs for FinTech“ („Bandomoji reglamentavimo aplinka ir FinTech inovacijų centrai“) (15),

—	atsižvelgdamas į pareiškimą, dėl kurio buvo susitarta per 2020 m. lapkričio 30 d. Euro grupės posėdį,

—	atsižvelgdamas į pareiškimus, dėl kurių buvo susitarta per 2020 m. lapkričio 30 d. ir gruodžio 11 d. vykusius euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimus,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 11 d. įtraukios sudėties euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime priimtą pareiškimą dėl ESM reformos ir ankstyvo Bendro pertvarkymo fondo finansinio stabilumo stiprinimo priemonės įvedimo,

—	atsižvelgdamas į EBI paskelbtą ketvirčio rizikos rodiklių rinkinį, apimantį 2020 m. IV ketvirtį (16),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio mėn. ECB finansinio stabilumo apžvalgą,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio mėn. Europos Komisijos tarnybų, ECB ir Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) bendrai parengtą rizikos mažinimo rodiklių stebėsenos ataskaitą (17),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo mėn. Europos priežiūros institucijų jungtinio komiteto pranešimą dėl rizikos veiksnių ir pažeidžiamumo ES finansų sistemoje (18),

—	atsižvelgdamas į Tarptautinių atsiskaitymų banko 2020 m. metinę ekonominę ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į ES ir Jungtinės Karalystės susitarimo memorandumo, kuriuo nustatoma bendradarbiavimo finansinių paslaugų reguliavimo srityje sistema, projektą,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. sausio mėn. informacinius pranešimus „Bankų krizių valdymo ir indėlių garantijų sistemų peržiūra“ ir „Bankų sąjunga. Atidėtos sistemos „Bazelis III“ reformos“ ir į 2020 m. spalio mėn. pranešimą „Europos Parlamento 2015–2019 m. bankų sąjungos ataskaitos“, kuriuos paskelbė Vidaus politikos generalinio direktorato Paramos ekonomikos valdymui skyrius,

—	atsižvelgdamas į Komisijos konsultacijas krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos peržiūros klausimu (19),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. kovo mėn. BVP ataskaitą „Expectations for banks“ („Bankams keliami lūkesčiai“) (20),

—	atsižvelgdamas į ECB nereguliarių straipsnių serijoje paskelbtą straipsnį Nr. 251 „Liquidity in resolution: comparing frameworks for liquidity provision across jurisdictions“ (21),

—	atsižvelgdamas į pirmininkaujančios Vokietijos 2020 m. lapkričio 23 d. pažangos ataskaitą dėl bankų sąjungos stiprinimo (22),

—	atsižvelgdamas į pirmininkaujančios Kroatijos 2020 m. gegužės 29 d. pažangos ataskaitą dėl bankų sąjungos stiprinimo (23),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. sausio mėn. BPV pirmininkės Elke König pasakytą kalbą „ES bankų krizių valdymo sistema. Kas gali būti daroma su mažais ir vidutiniais bankais?“ (24),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 1 d. Finansinio stabilumo tarybos galutinę ataskaitą dėl per didelių, kad jiems būtų leista žlugti, bankų reformų poveikio vertinimo (25),

—	atsižvelgdamas į BPV pirmininkės Elke König tinklaraščio įrašą dėl BPV požiūrio į minimalius nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus (MREL), atsižvelgiant į COVID-19 poveikį (26), ir į jos dalyvavimą 2020 m. spalio 27 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto posėdyje (27),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 9 d. Andrea Enria (ECB priežiūros valdybos pirmininko) tinklaraščio įrašą „Bankų grupių tarpvalstybinės integracijos bankų sąjungoje puoselėjimas“ (28),

—	atsižvelgdamas į EBI ataskaitą dėl kompetentingų institucijų taikomų bankų kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros metodų (29),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 7 d. paskelbtą Komisijos veiksmų planą dėl visapusiškos Sąjungos pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos politikos,

—	atsižvelgdamas į EBI ataskaitą dėl būsimos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemos ES (30),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 7 d.„Bruegel“ tinklaraščio įrašą „Ar gali būti panaikintas Europos bankininkystės paslaugų vidaus rinkos atotrūkis?“ (31),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 14 d. Europos Audito Rūmų (EAR) specialiąją ataskaitą „Pertvarkymo planavimas pagal bendrą pertvarkymo mechanizmą“,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0256/2021),

kadangi apskritai bankų sektorius, reaguodamas į COVID-19 sukeltą krizę, parodė atsparumą, remdamasis atnaujinta reguliavimo sistema, kuri, pasinaudojant bendruoju Europos taisyklių sąvadu ir bankų sąjungos bendra priežiūros sistema, buvo priimta po pasaulinės finansų krizės, taip pat kadangi buvo taikomos neeilinės viešosios politikos paramos priemonės ir kapitalo apsaugos praktika;

B.	kadangi COVID-19 sukelta krizė parodė, jog stiprus bankų sektorius drauge su integruotomis kapitalo rinkomis yra itin svarbus Europos ekonomikos atsigavimo veiksnys;

C.	kadangi bankų sąjunga, kuriai taikomas bendras priežiūros mechanizmas (BPM) ir Bendras pertvarkymo mechanizmas (BPeM), užtikrina visišką bankų krizių priežiūros ir valdymo suderinimą;

kadangi stabilesnei, konkurencingesnei ir darnesnei ekonominei ir pinigų sąjungai reikia tvirtos bankų sąjungos su Europos indėlių draudimo sistema (EIDS) ir labiau išvystytos ir saugios kapitalo rinkų sąjungos (KRS), kuri taip pat prisidėtų prie tarptautinio euro pripažinimo ir jo didesnio vaidmens pasaulio rinkose;

E.	kadangi bankų sąjunga yra atvira visoms ES valstybėms narėms; kadangi Bulgarija ir Kroatija prisijungė prie Europos valiutų kurso mechanizmo (VKM II) ir įstojo į bankų sąjungą;

F.	kadangi bankų sąjungos (ir ypač EIDS), apimančios ne tik du jos esamus ramsčius, sukūrimas tebėra prioritetas; kadangi tikslinės reformos pertvarkymo ir indėlių draudimo srityje turėtų dar labiau padidinti bankų patikimumą ir apsaugoti bendrą finansinį stabilumą;

G.	kadangi tiek ECB, tiek BPV ragino nedelsiant baigti kurti bankų sąjungą, būtent sukuriant EIDS;

H.	kadangi Bendro pertvarkymo fondo finansinio stabilumo stiprinimo priemonė pradės galioti 2022 m., t. y. dvejais metais anksčiau nei planuota, ir užtikrins bendrą visą sistemą apimančią pertvarkomų bankų apsaugos sistemą;

I.	kadangi ES bankų sektorius prieš prasidedant COVID-19 krizei turėjo struktūrinių trūkumų, kurie pasireiškė mažu pelningumu, nedideliu išlaidų veiksmingumu, mažomis palūkanomis, pajėgumų pertekliumi ir verslo modelių finansinio tvarumo neapibrėžtumu; kadangi kai kurios problemos tebėra neišspręstos;

J.	kadangi, nepaisant bendro neveiksnių paskolų sumažėjimo pastaraisiais metais, reikia dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti tebesantį aukštą neveiksnių paskolų lygį kai kuriose finansų įstaigose;

kadangi atnaujinant krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemą bei toliau integruojant bankų sektorių reikėtų atsižvelgti į trūkumus, nustatytus COVID-19 sukeltos krizės metu; kadangi pasinaudojus per pandemiją įgyta patirtimi būtų galima pasiekti didesnį išlaidų efektyvumą ir rasti tvaresnių verslo modelių;

kadangi dar neišėjome iš užburto rato, į kurį pateko bankai ir valstybės, ir kadangi ES valstybės skolos prudencinio vertinimo reguliavimo sistema turėtų atitikti tarptautinius standartus; kadangi daugelyje bankų didėja valstybės skolos pozicijų lygis; kadangi prudencinėje teisės aktų sistemoje tebėra nemažai nacionalinių pasirinkimo galimybių ir teisių veikti savo nuožiūra, o tai daro neigiamą poveikį bankų sąjungos europiniam aspektui;

kadangi klimato kaita, aplinkos būklės blogėjimas ir perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos yra veiksniai, į kuriuos būtina atsižvelgti, kai vertinami bankų balansai, nes šie veiksniai gali daryti poveikį investicijoms įvairiuose sektoriuose ir regionuose; kadangi sudėtingi rizikos nustatymo modeliai jau turėtų užfiksuoti daugelį su klimato kaita susijusių pavojų;

N.	kadangi vykdydamas tikslinę vidaus modelių peržiūrą ECB nustatė, jog prižiūrimos įstaigos gali ir toliau taikyti vidaus modelius, kuriems taikomos priežiūros priemonės;

kadangi padidėjo sparčios technologinės pertvarkos akstinas ir atitinkamai padidėjo bankų veiksmingumas ir jų užmojai inovacijų srityje, tačiau tuo pat metu jie susidūrė su naujo pobūdžio rizika ir iššūkiais, susijusiais su skaitmeninių finansų pasauliu, kibernetiniu saugumu, rizika reputacijai, duomenų privatumu, pinigų plovimo rizika ir vartotojų apsauga;

kadangi stiprinant kapitalo rinkų sąjungą itin svarbi vartotojų ir investuotojų apsauga ir būtinos griežtos ES vartotojų apsaugos taisyklės, kuriomis būtų nustatytas griežtas minimalus bazinis lygis; kadangi nacionalinės taisyklės, kuriomis įgyvendinami Europos vartotojų apsaugos reikalavimai, visoje bankų sąjungoje skiriasi, o tai rodo derinimo poreikį; kadangi bankų sąjungoje vis dar trūksta veiksmingų priemonių vartotojų patiriamoms problemoms spręsti, pvz., dirbtiniam sudėtingumui, nesąžiningai komercinei praktikai, galimybių pažeidžiamoms grupėms naudotis pagrindinėmis paslaugomis nebuvimui ir ribotam valdžios institucijų dalyvavimui;

Q.	kadangi pirmenybė turėtų būti teikiama tolesniam ES prudencinės ir kovos su pinigų plovimu priežiūros bei vykdymo užtikrinimo stiprinimui ir derinimui, nes tai būtina siekiant užtikrinti ES finansų sistemos vientisumą;

kadangi bankų prudenciniam reglamentavimui yra svarbūs racionalūs pasauliniai standartai ir principai; kadangi Bazelio bankų priežiūros komiteto (BBPK) standartai turėtų būti laiku perkelti į Europos teisę, tinkamai atsižvelgiant į jų tikslus ir į konkrečias Europos bankų sistemos savybes bei, jei tinkama, į proporcingumo principą;

kadangi Jungtinei Karalystei išstojus iš ES kai kurios bankininkystės paslaugos buvo perkeltos į ES; kadangi BPM atliko itin svarbų vadovavimo ir stebėsenos vaidmenį teikdamas sistemines parengties gaires ir koordinuodamas veiklą su svarbiais bankais dėl jų veiklos modelių; kadangi visapusiškai įvertinti bankų sektoriaus pasirengimo naujai realybei veiksmingumą bus galima tik vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu;

T.	kadangi šiuo metu ES ir Jungtinė karalystė yra įsipareigojusios išlaikyti reguliavimo ir priežiūros bendradarbiavimą finansinių paslaugų srityje; kadangi šis bendradarbiavimu grindžiamas požiūris turėtų būti ilgalaikių ES ir Jungtinės Karalystės santykių pagrindas;

kadangi dabartinė krizių valdymo sistema neužtikrina nuoseklaus požiūrio į sunkumų patiriančių bankų problemų sprendimą visose valstybėse narėse, be kita ko, dėl skirtingo BPV ir nacionalinių pertvarkymo institucijų viešojo intereso vertinimo aiškinimo, priemonių, panašių į pertvarkymo priemones pagal Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą (BGPD) (32) ir Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamentą (BPeMR) (33), taikymo vykdant nacionalines nemokumo procedūras ir dėl to, kad renkantis banko žlugimo problemos sprendimą esant skirtingoms sąlygoms, kuriomis galima pasinaudoti pertvarkymo ir nemokumo atveju, taikomos nesuderintos paskatos;

kadangi krizių valdymo ir indėlių draudimo sistema turėtų užtikrinti nuoseklų ir veiksmingą požiūrį į visus bankus, neatsižvelgiant į jų dydį ar verslo modelį, taip pat padėti išsaugoti finansinį stabilumą, kiek galima sumažinti mokesčių mokėtojų pinigų naudojimą ir užtikrinti vienodas sąlygas visoje ES, visapusiškai paisant subsidiarumo principo;

kadangi priežiūros ir pertvarkymo taisyklės bei pertvarkymo fondas yra centralizuoti, tačiau indėlių garantijų sistemos išlieka nacionalinės ir įvairiose valstybėse narėse skiriasi; kadangi Direktyvos dėl indėlių garantijų sistemų (34) nuostatomis suteikiamas minimalus indėlininkų apsaugos lygis; tačiau kadangi nustačius EIDS indėlininkams visoje bankų sąjungoje turėtų būti užtikrinama to paties lygio apsauga;

Bendrosios aplinkybės

palankiai vertina Bulgarijos ir Kroatijos prisijungimą prie bankų sąjungos ir tai, kad Bulgarijos levas ir Kroatijos kuna buvo įtraukti į VKM II; atkreipia dėmesį į ECB sprendimus pradėti glaudų bendradarbiavimą su Bulgarijos nacionaliniu banku ir Kroatijos nacionaliniu banku; pabrėžia, kad Bulgarijos ir Kroatijos nacionaliniams bankams deramai atstovaujama ECB priežiūros valdyboje ir BPV plenariniuose posėdžiuose bei išplėstiniuose vykdomuosiuose posėdžiuose ir kad jie turi tokias pat teises ir pareigas, kaip ir visi kiti nariai, įskaitant teisę balsuoti;

pabrėžia, kad dalyvavimas VMK ir bankų sąjungoje yra neatsiejamai susijęs su ES standartų ir teisės aktų laikymusi; ragina Bulgariją ir Kroatiją taip pat siekti didelės pažangos kovojant su pinigų plovimu ir finansiniais nusikaltimais; primena, kad prieš įsivedant bendrą valiutą reikėtų atlikti išsamų bankų sektoriaus vertinimą, įskaitant ir mažiau reikšmingas įstaigas;

palankiai vertina Danijoje ir Švedijoje vykstančias diskusijas dėl galimybės prisijungti prie bankų sąjungos ir pabrėžia, kad nacionalinių priežiūros institucijų bendradarbiavimas yra labai svarbus, visų pirma kiek tai susiję su tarpvalstybine veikla; pabrėžia esamų ir tinkamai veikiančių verslo modelių išsaugojimo svarbą finansinio stabilumo požiūriu;

primena, kad sukūrus BPM ir BPeM bankų sąjungoje buvo nustatyta institucinė sistema didesnei rinkos integracijai užtikrinti, tačiau EIDS (trečiasis bankų sąjungos ramstis) dar neužbaigta; palankiai vertina galimą pertvarkymo sistemos peržiūrą ir pritaria dabartiniams svarstymams dėl tolesnio nemokumo teisės aktų derinimo, siekiant padidinti bankų krizių ES valdymo veiksmingumą ir nuoseklumą, taip pat užbaigti kurti trečiąjį bankų sąjungos ramstį, indėlių draudimo mechanizmą, kuriuo siekiama sustiprinti indėlių apsaugos lygį tuo pat metu mažinant neatsakingo elgesio riziką, bankų ir vyriausybių ryšius ir užtikrinant vienodą visų indėlininkų apsaugą bankų sąjungoje;

atsižvelgia į 2020 m. gruodžio 11 d. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimą, kuriame Euro grupė raginama bendru sutarimu parengti nuoseklų ir per nustatytą laiką vykdytiną darbo planą dėl visų likusių elementų, kurių reikia bankų sąjungai užbaigti; apgailestauja, kad valstybės narės ir toliau veikia už Sąjungos teisinės sistemos ribų, keldamos grėsmę Parlamento kaip vieno iš teisės aktų leidėjų vaidmeniui; prašo teikti jam informaciją apie vykstančias Euro grupės ir aukšto lygio darbo grupės diskusijas dėl EIDS; pakartoja savo prašymą stiprinti bendradarbiavimą su Euro grupės pirmininku, visų pirma dažniau vykdant dialogą ekonominiais klausimais, siekiant atkartoti dialogo pinigų klausimais modelį ir dažnumą;

mano, kad bankai parodė didesnį atsparumą reaguodami į dabartinę krizę, nes jų kapitalizacija buvo geresnė ir finansinio sverto naudojimas mažesnis nei prieš dešimtmetį, o tai rodo teigiamą po 2008 m. finansų krizės įgyvendintos institucinės struktūros ir reguliavimo reformų poveikį; vis dėlto mano, kad bankų sektoriuje esama tam tikrų struktūrinių trūkumų, kurie dėl dabartinės krizės gali padidėti; yra ypač susirūpinęs dėl turimos didelės neveiksnių pozicijų dalies, kuri daugelyje įstaigų buvo dar iki pandemijos; atkreipia dėmesį į tai, kad sukūrus bankų sąjungą neveiksnių paskolų kiekis reikšmingai sumažėjo ir kad mažėjimo tendencijos nesikeitė ir 2020 m., nepaisant COVID-19 krizės; mano, kad dėl blogėjančios bankų turto kokybės gali mažėti ir taip menkas bankų pelningumas, o tai galėtų sukelti bankų, susijusių su labiausiai nukentėjusiais ekonomikos sektoriais, nemokumo atvejus;

pažymi, kad užbaigus kurti bankų sąjungą ir dar labiau pagilinus kapitalo rinkų sąjungą bus sudarytos geresnės sąlygos Europos ekonomikos finansavimui (tiek namų ūkiams, tiek įmonėms, kurios vis dar smarkiai priklauso nuo banko kreditų), kad būtų skatinamos investicijos ir kuriamos darbo vietos, taip pat kad būtų toliau stiprinamas Europos rinkų konkurencingumas ir skatinamos tvarios privačios investicijos; pabrėžia, kad krizės atveju maži ir vidutinio dydžio bankai atlieka ES ekonomiką stabilizuojantį vaidmenį; mano, kad siekiant užbaigti kurti bankų sąjungą ir kapitalo rinkų sąjungą reikia laikytis proporcingo požiūrio vykdant reglamentavimo pokyčius;

pažymi, kad visapusiška bankų sąjunga kartu su visapusiškai integruota ir stipria kapitalo rinkų sąjunga prisidėtų prie Europos ekonomikos atsparumo, ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo ir sustiprintų tarptautinį euro vaidmenį; pabrėžia, kaip svarbu sudaryti vienodas sąlygas ir užtikrinti, kad mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) nepatirtų sunkumų gaunant finansavimą, taip pat kad reikia atidžiai stebėti vertybiniais popieriais pakeistų produktų emisijas; mano, kad visa atsigavimo po krizės našta neturėtų tekti tik bankams ir kad verčiau reikėtų skatinti stiprią kapitalo rinkos sąjungą, kuri prisidėtų prie Europos ekonomikos atkūrimo ir atsparaus atsigavimo; yra įsitikinęs, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė gali suteikti postūmį užbaigti kurti bankų sąjungą, turint omenyje itin svarbų bankų sektoriaus vaidmenį suteikiant galimybes gauti kreditą ir turimas lėšas nukreipiant į realiąją ekonomiką, visų pirma jas skiriant tvarioms ir socialiniu požiūriu atsakingoms investicijoms; pabrėžia privačiųjų ir viešųjų finansų ir investicijų vaidmenį remiant su klimato kaita susijusią pertvarką, kaip nustatyta Tvarios Europos investicijų plane; ragina Komisiją toliau dėti pastangas, kad finansų rinkos veikla būtų geriau suderinta su tvarumo tikslais ir aplinkos, socialiniais ir valdymo (ASV) kriterijais, įskaitant teisės akto dėl tvarumo reitingų, pagrįstų ASV kriterijais, rengimą; ragina Komisiją toliau dėti pastangas tvarių finansų srityje priimant likusius deleguotuosius ES taksonomijos reglamento (35) ir informacijos atskleidimo reglamento (36) aktus ir, be kita ko, vadovaujantis patikimu reikšmingos žalos nedarymo principu;

mano, kad nepaisant to, jog geras BPM ir BPV bendradarbiavimas buvo itin svarbus nuo pat sistemos sukūrimo, dabartinėmis aplinkybėmis ypač svarbus dar tvirtesnis požiūris į abiejų ramsčių bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti, kad būtų laiku imtasi tinkamų priemonių;

10.

pabrėžia, kad tokios laikinos priemonės kaip valstybės garantijų sistemos, paskolų grąžinimo moratoriumai finansinių sunkumų turintiems skolininkams, centrinių bankų likvidumo programos ir ECB tikslinės ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos (TITRO), turto pirkimo programa (TPP) bei neatidėliotino pirkimo pandemijos atveju programa (SPPP) reikšmingai prisideda įveikiant krizę; pabrėžia, kad tokias ypatingo pobūdžio laikinas priemones turėtų papildyti priemonės, kuriomis mažinami rinkos ir ekonomikos iškraipymai; taip pat pabrėžia, kaip svarbu reguliavimo institucijoms suteikti lankstumo bankams ir leisti jiems vykdyti veiklą nesilaikant antrojo ramsčio gairių ir taikant mažesnius kapitalo reikalavimus;

11.

pabrėžia ypatingą pandemijos pobūdį ir laikiną įgyvendinamų pagalbos priemonių, kuriomis siekiama apriboti žalą ekonomikai, pobūdį; pažymi, kad ekonominės paramos priemonės turi būti ir toliau pritaikytos dabartinėms ir numatomoms ekonominėms aplinkybėms; ragina tinkamai, palaipsniui ir tikslingai organizuoti perėjimą nuo pandemijos pagalbos prie atkūrimo paramos priemonių, įskaitant reformas valstybėse narėse pagal jų nacionalinius gaivinimo ir atsparumo planus, nes per greitas arba nekoordinuojamas laikinų priemonių panaikinimas galėtų vėl sukelti prieš krizę patirtus bankų sektoriaus sunkumus ir atskleisti silpnąsias vietas, be kita ko, padidintų bankų kredito rizikos poziciją, galbūt darytų įtaką jų kapitalo padėčiai ir atitinkamai stabdytų augimą bei lėtintų atsigavimą;

12.

palankiai vertina tikslinius Kapitalo reikalavimų reglamento pakeitimus, kurie buvo padaryti priėmus greitą sprendimą dėl Kapitalo reikalavimų reglamento, kad būtų galima remti bankų skolinimo namų ūkiams ir įmonėms pajėgumus (37) ir taip sumažinti COVID-19 pandemijos poveikį ekonomikai ir užtikrinti sklandžią reguliavimo sistemos sąveiką su kitomis priemonėmis, kuriomis siekiama įveikti krizę;

13.

pažymi, kad 2020 m. gruodžio mėn. BPM paskelbė pareiškimą, kuriuo pakeistos jo ankstesnės rekomendacijos panaikinti visišką dividendų mokėjimo ir akcijų atpirkimo draudimą, ir kad bankai, planuojantys išmokėti dividendus arba atpirkti akcijas, turi būti pelningi, o jų kapitalo trajektorijos stabilios; ragina BPM, neviršijant savo kompetencijos, pateikti apytikrius duomenis apie 2021 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį bankų institucijų taikyto pelno paskirstymo lygį (dividendų ir akcijų atpirkimo) ir kintamą atlyginimo dalį ir remiantis šiais duomenimis įvertinti jų poveikį bankų kapitalo padėčiai; ragina BPM įvertinti, ar šiuo metu taikomų dividendų paskirstymo apribojimų pratęsimas po 2021 m. rugsėjo mėn. būtų naudinga priemonė, taikytina tol, kol vyrauja didelis netikrumas dėl ekonomikos atsigavimo ir bankų turto kokybės; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę nustatyti teisiškai privalomą dividendų mokėjimo ir akcijų atpirkimo draudimą kaip krizės metu taikomą priežiūros priemonę;

14.

ragina Komisiją ir nacionalines bei Europos priežiūros institucijas (EPI) pasirengti tolesniam tikėtinam bankų turto kokybės blogėjimui; palankiai vertina 2021 m. pateiktą pirmąją EPI bendro rizikos vertinimo ataskaitą, kurioje bankams patariama pasirengti koreguojant nuostolių padengimo modelius, kad būtų užtikrinta, jog bus laiku pripažintas tinkamas padengimo lygis, taikoma patikima skolinimo praktika ir tinkamas rizikos vertinimas, turint omenyje tai, kad nebebus taikomos viešosios paramos priemonės, kaip antai paskolų moratoriumai ir valstybės garantijų sistemos, ir laikomasi konservatyvios dividendų ir akcijų išpirkimo politikos; atkreipia dėmesį į EPI įspėjimą finansų institucijoms imtis papildomų veiksmų, kad galėtų ilgą laiką veikti mažų palūkanų normų aplinkoje;

15.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad COVID-19 pandemijos metu paaiškėjo, jog tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas (9-asis TFAS), kiek jis susijęs su įstaigų atidėjiniais nuostoliams padengti, taikomas nevienodai; ragina BPM imtis priemonių, kad būtų užtikrintas nuoseklus ataskaitų teikimo standartų taikymas visose bankų sąjungos institucijose;

16.

mano, kad integruota bankų sąjunga turi būti neatsiejama nuo gerai veikiančios mažmeninių finansinių paslaugų bendrosios rinkos; ragina Komisiją įvertinti kliūtis, kurių kyla vartotojams, besinaudojantiems mažmeninės bankininkystės produktais, pavyzdžiui, tarpvalstybinėmis hipotekos paskolomis, ir pasiūlyti sprendimų, padėsiančių užtikrinti, kad vartotojai galėtų tarpvalstybiniu lygmeniu naudotis mažmeninėmis finansų paslaugomis; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad hipotekos paskolų palūkanų normos Sąjungos valstybėse narėse yra labai skirtingos;

17.

palankiai vertina spartesnį bankų sektoriaus skaitmeninimo tempą, nes bankai gali nuotoliniu būdu aptarnauti klientus ir siūlyti jiems naujų produktų, bet to, skaitmeninimas suteikia galimybę padidinti išlaidų veiksmingumą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad bankų sektoriaus skaitmeninimas turėtų būti vykdomas visapusiškai paisant vartotojų teisių ir turėtų išsaugoti finansinę įtrauktį, ypač pažeidžiamų grupių, kurių skaitmeninis ar finansinis raštingumas yra žemas; pabrėžia, kad skaitmeninimui būtinos didelės investicijos į IT sistemas, mokslinius tyrimus ir plėtrą bei naujus veiklos modelius, o tai trumpuoju laikotarpiu gali lemti mažesnį pelningumą; tvirtai remia Komisijos naują skaitmeninių finansų strategiją ir palankiai vertina 2020 m. Komisijos paskelbtą skaitmeninių finansų dokumentų rinkinį, kuris palengvins novatoriškų technologijų plėtrą tarpvalstybiniu mastu ir sykiu užtikrins finansų sektoriaus atsparumą; tikisi, kad bus toliau rengiami pasiūlymai dėl reglamento ir direktyvos dėl skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriui (DORA), kuriais bus užtikrinta, kad finansų subjektai taikytų tinkamas apsaugos priemones su IRT susijusių incidentų poveikiui švelninti; mano, kad sėkmingam jų įgyvendinimui bus naudingos didelės viešosios ir privačios investicijos ir bendradarbiavimas inovacijų srityje siekiant didesnio saugumo ir atsparumo sistemų; mano, kad Europos bankų sektoriaus skaitmeninimas atveria galimybių Sąjungai pritraukti užsienio kapitalą ir konkuruoti pasaulinėje rinkoje; šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į didėjančias bankų, kriptoturto ir skaitmeninių finansų tarpusavio sąsajas;

18.

pabrėžia, kad vykdant reguliavimą ir priežiūrą svarbu užtikrinti technologinį neutralumą; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia įveikti sunkumus, kurių kyla, ir pasinaudoti galimybėmis, kurių atsiranda naudojantis naujomis novatoriškomis technologijomis, susijusiomis su bankų ir mokėjimo sistemų priežiūra;

19.

palankiai vertina ECB darbą dėl skaitmeninio euro, įskaitant jo ataskaitą šia tema ir viešų konsultacijų rezultatus; nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, kokiomis konkrečiomis savybėmis pasižymės skaitmeninis euras, poveikis bankų sektoriui gali būti didelis ir paveikti tokias sritis kaip mokėjimai, bankų gebėjimas pakeisti terminus ir bendri skolinimo pajėgumai bei pelningumas, todėl ragina ECB toliau tirti skaitmeninės valiutos poveikį bankų sektoriui ir galimą poveikį finansiniam stabilumui; palankiai vertina tikslą, kad skaitmeninis euras būtų naudojamas kartu su grynaisiais pinigais, kaip saugaus ir konkurencingo skaitmeninio mokėjimo priemonė, ir pripažįsta jo galimą naudą piliečiams; remia ECB pastangas užtikrinti aukšto lygio privatumo apsaugą, duomenų apsaugą, mokėjimo duomenų konfidencialumą, kibernetinį atsparumą ir saugumą; atkreipia dėmesį į diskusijas dėl skaitmeninės valiutos ir pripažįsta pridėtinę vertę, kurią skaitmeninė valiuta galėtų suteikti stiprinant tarptautinį euro vaidmenį;

20.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2020 m. kovo mėn. Centrinių bankų valdytojų ir priežiūros institucijų vadovų grupė patikslino sistemos „Bazelis III“ galutinių elementų įgyvendinimo terminą, kad būtų padidinti bankų ir priežiūros institucijų veiklos pajėgumai siekiant reaguoti į tiesioginius COVID-19 pandemijos padarinius; pabrėžia, kokie svarbūs yra patikimi visuotiniai bankų reglamentavimo standartai ir jų nuoseklus įgyvendinimas tinkamu laiku; laukia rengiamo Komisijos pasiūlymo dėl galutinių susitarimo „Bazelis III“ standartų įgyvendinimo; primena, kad juos įgyvendinant reikėtų atsižvelgti į proporcingumo principą ir, jei įmanoma, į ES bankų sektoriaus ypatumus ir įvairovę, tačiau sykiu užtikrinti, kad ES kapitalo reikalavimai būtų suderinti su Bazelio susitarimu; pabrėžia, kad rengiant naujausią versiją reikėtų vadovautis principu smarkiai nedidinti bendrų kapitalo reikalavimų, tačiau sykiu reikėtų stiprinti bendrą Europos bankų finansinę padėtį; primena savo 2016 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją dėl susitarimo „Bazelis III“ galutinio patvirtinimo (38) ir ragina Komisiją rengiant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atsižvelgti į joje pateiktas rekomendacijas; ragina Komisiją pradėti taikyti priemones, kuriomis siekiama padidinti bankų skolinimą realiajai ekonomikai, visų pirma MVĮ, ir finansuoti ekonomikos atsigavimą, taip pat skaitmeninę ir ekologinę pertvarką Europoje; pabrėžia, kad siekiant išsaugoti ekonominį suverenitetą ir strateginį savarankiškumą ES reikia tvirtų ir konkurencingų Europos bankų, kurie visų dydžių įmonėms teiktų didmenines bankų paslaugas;

21.

pažymi, kad nebankinis finansinio tarpininkavimo sektorius ir tradicinis bankų sektorius yra gana glaudžiai tarpusavyje susiję, o tai kelia susirūpinimą dėl sisteminės rizikos, turint omenyje tai, kad nebankinis sektorius nėra tinkamai reguliuojamas ir nevykdoma jo priežiūra; pabrėžia, jog naujausias pandemijos sukeltas sukrėtimas atskleidė, kad ne bankų sektorius gali sustiprinti rinkų kintamumą ir kainų svyravimus, ypač kai daromas spaudimas rinkos likvidumui; ragina Komisiją išsiaiškinti, ar reikėtų papildomų makroprudencinių priemonių, t. y. ar reikėtų parengti išankstines likvidumo valdymo priemones ir kruopščiai išanalizuoti esamas finansinio sverto priemones;

22.

atkreipia dėmesį į bankų ir pagrindinių sandorio šalių tarpusavio priklausomybę; nurodo, kad kyla klausimų dėl bankų ir pagrindinių sandorio šalių atsakomybės už galimus nuostolius galutiniame etape ir dėl tos atsakomybės poveikio bankų prudenciniams reikalavimams; atkreipia dėmesį į pernelyg didelės priklausomybės nuo Jungtinės Karalystės pagrindinių sandorio šalių riziką ir palankiai vertina praėjusiais metais Komisijos priimtas priemones, kuriomis nustatomi trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių kriterijai;

23.

apgailestauja dėl to, kad ES finansų institucijose ir įstaigose neužtikrinama visiška lyčių pusiausvyra, o ypač dėl to, kad vis dar nepakankamai moterų eina vykdomąsias pareigas bankų ir finansinių paslaugų srityse; pabrėžia, kad lyčių pusiausvyra valdybose ir tarp darbuotojų teikia tiek visuomeninę, tiek ekonominę naudą; mano, kad kandidatų į ES finansų institucijas ir įstaigas atranka turi būti vykdoma vadovaujantis pasiekimų ir gebėjimų kriterijais, kad tam tikra institucija ar įstaiga galėtų veikti kuo efektyviau; ragina vyriausybes ir visas institucijas bei įstaigas teikti pirmenybę tam, kad kuo greičiau būtų pasiekta visiška lyčių pusiausvyra, o ateityje visais atvejais, skiriant asmenis į pareigybes, kurioms reikia Parlamento pritarimo, įskaitant ECB ir svarbiausias ES finansų įstaigas, pateikti galutinius sąrašus, į kuriuos būtų įtraukiami abiejų lyčių atstovai, ir vykdant visas kandidatų siūlymo procedūras stengtis įtraukti bent po vieną kandidatę moterį ir vieną kandidatą vyrą; primena savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją (39), kuria siekiama užtikrinti lyčių pusiausvyrą būsimuose kandidatų į ES ekonomikos ir pinigų politikos srities kandidatus sąrašuose ir pakartoja savo įsipareigojimą nesvarstyti kandidatų sąrašų, jei nebuvo laikomasi lyčių pusiausvyros principo;

24.

ragina Komisiją persvarstyti tinkamumo kriterijus, siekiant pritraukti daugiau moterų paraiškų;

Priežiūra

25.

pripažįsta Europos bankų priežiūros vaidmenį užtikrinant laikiną su kapitalu ir veikla susijusią pagalbą bankams reaguojant į COVID-19 pandemiją, kad jie galėtų toliau teikti finansinę paramą įmonėms ir namų ūkiams ir padengti nuostolius, kartu išsaugant aukštos kokybės priežiūrą; atkreipia dėmesį į BPM susirūpinimą dėl didelių sąnaudų, mažo pelningumo, sumažėjusios vertės rinkoje ir nepakankamų investicijų į naujas technologijas bankų sektoriuje; ragina priimti gaires dėl numatomo rezervų atkūrimo laikotarpio ir metodikos;

26.

pabrėžia, kad svarbu didinti ES bankų priežiūros skaidrumą ir nuspėjamumą, ir atsižvelgdamas į tai palankiai vertina naują praktiką, pagal kurią skelbiami konkrečiai bankams skirti antrojo ramsčio reikalavimai; mano, kad taikant konkrečius reikalavimus BPM gali tikėtis patikimesnių rezultatų, ir taip sudaromos geresnės galimybės priimti informacija pagrįstus investuotojų sprendimus;

27.

tikisi, kad atlikus naujausius BPM organizacinės struktūros pokyčius bus supaprastinta sistema ir integruotos technologinės naujovės, o tai sudarys sąlygas labiau rizika grindžiamai priežiūrai ir įstaigų vidaus bendradarbiavimui;

28.

mano, kad 2020 m. lapkričio mėn. BPM atliktas galimų bankų sektoriaus pažeidžiamumo skirtingomis aplinkybėmis tyrimas dėl sukrėtimų poveikio turto kokybei ir kapitalui buvo naudingas;

29.

pažymi, kad patikimas kredito rizikos valdymas ir toliau turėtų būti vienas iš pagrindinių BPM prioritetų; taip pat kaip ir BPM yra susirūpinęs, kad bankai gali keisti savo kredito rizikos modelius, ir atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į BPM priežiūros lūkesčius dėl tinkamo pasirengimo operacijoms rengiantis didėjančiam neveiksnių paskolų skaičiui ir dėl patikimo kredito rizikos valdymo, kaip nurodyta BPM laiškuose, skirtuose svarbių įstaigų generaliniams direktoriams, ir COVID-19 kredito rizikos strategijoje; remia aktyvesnę BPM vykdomą didelius įsiskolinimus turinčių rinkų kontrolę; pažymi, kad ne visi bankai galėjo pateisinti BPM lūkesčius dėl kredito valdymo, ir tam reikia papildomų pastangų;

30.

pripažįsta, kad dėl COVID-19 kilusios krizės didėja rizika, jog toliau augs neveiksnių paskolų dalis; susirūpinęs atkreipia dėmesį į ECB prognozę, kad sunkiomis, tačiau tikėtinomis aplinkybėmis neveiksnių paskolų dydis iki 2022 m. pabaigos galėtų pasiekti 1,4 trln. EUR; pabrėžia, kad tinkamas ir laiku vykdomas pablogėjusios turto kokybės valdymas balansuose bus pagrindinis veiksnys siekiant trumpuoju laikotarpiu neleisti kauptis neveiksnioms paskoloms; pataria ES valstybėms narėms dėti daugiau pastangų, kad šis klausimas būtų išspręstas; šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į 2020 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą dėl neveiksnių paskolų problemos sprendimo po COVID-19 pandemijos (COM(2020)0822), kad bankai turėtų galimybę remti ES namų ūkius ir įmones; tikisi, kad atlikus Direktyvos dėl vartojimo kredito sutarčių (40) peržiūrą bus užtikrinta aukšto lygio vartotojų apsauga, visų pirma nustatant platesnio užmojo paskolos gavėjų apsaugos nuo piktnaudžiavimo nuostatas ir užtikrinant, kad jos būtų vienodai taikomos esamoms ir būsimoms paskoloms; ragina stebėti bet kokį galimą staigų poveikį, visų pirma kai bus panaikintos laikinos pagalbos priemonės; ragina priežiūros institucijas toliau tinkamai atsižvelgti į šalutinį poveikį, kurį didelio masto neveiksnių paskolų perleidimai gali turėti bankų, kuriuose naudojami vidaus modeliai, balansams;

31.

pabrėžia, kad bankai turėtų laikytis galiojančių prudencinių taisyklių ir neveiksnių paskolų priežiūros gairių ir išlaikyti veiklos pajėgumus, t. y. aktyviai dirbti su sunkumų patiriančiais skolininkais ir kontroliuoti jų balansus, kuo anksčiau nustatyti blogas paskolas, kad būtų mažinama skolinimo pajėgumų mažėjimo rizika didelės su ekonomikos gaivinimu susijusių investicijų paklausos laikotarpiais; atkreipia dėmesį į dabartinį lankstumą įgyvendinant ECB gaires dėl neveiksnių paskolų, be kita ko, suteikiant daugiau laiko bankams, kurių neveiksnių paskolų lygis itin didelis, pateikti savo neveiksnių paskolų mažinimo strategijas;

32.

primena, kad rizikos mažinimas bankų sektoriuje prisidėtų prie stabilesnės, stipresnės ir į ekonomikos augimą labiau orientuotos bankų sąjungos; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į politinį susitarimą dėl Komisijos pasiūlymo dėl direktyvos dėl kredito administratorių ir kredito pirkėjų, kuris paskatins plėtoti antrines neveiksnių paskolų rinkas ES, ir kuriuo siekiama padėti bankams mažinti neveiksnių paskolų dalį savo balansuose;

33.

pripažįsta bankų atliekamą vaidmenį kai kuriose valstybėse narėse remiant įmones ir realiąją ekonomiką pandemijos metu; pabrėžia, kad bankai turėtų išsamiai įvertinti įmonių finansinį patikimumą ir gyvybingumą, aktyviai bendradarbiauti su sunkumų patiriančiais skolininkais ir padėti jiems valdyti savo pozicijas, taip pat pasiūlyti perspektyvioms įmonėms (visų pirma MVĮ) ir sektoriams finansavimo ir perspektyvaus restruktūrizavimo arba alternatyvių tinkamų galimybių, siekiant užtikrinti, kad kiek įmanoma būtų užkirstas kelias įsipareigojimų nevykdymui ir kad įmonėms ir vartotojams negrėstų pernelyg didelis įsiskolinimas; pabrėžia, kad rizikos ribojimo sistema turėtų būti nuosekliai keičiama, kad būtų galima ir skatinama taikyti restruktūrizavimo priemones įmonėms ir namų ūkiams, kai bankai vertina, jog atsigavimo tikimybė tebėra didelė, ir ragina pašalinti visas reguliavimo kliūtis, trukdančias tas priemones taikyti; primygtinai ragina bankus kraštutiniu atveju svarstyti galimybę neperspektyvioms įmonėms struktūruotai pasitraukti iš rinkos; mano, kad bankai turėtų užtikrinti tinkamą kredito perkėlimą iš euro sistemos į realiąją ekonomiką; palankiai vertina 2020 m. rugsėjo 24 d. Komisijos komunikate „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas“ (COM(2020)0590) ir jo priede numatytas priemones dėl MVĮ nukreipimo pas alternatyvius finansavimo teikėjus tuo atveju, kai atmetama paraiška išduoti kreditą;

34.

ragina EPI visapusiškai pasinaudoti savo įgaliojimais siekiant užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą, įskaitant, kai tinkama, su produktais susijusius intervencijos įgaliojimus, kai dėl finansinių ir kredito produktų buvo arba gali būti padaryta žala vartotojams;

35.

pabrėžia vartotojų teisių apsaugos svarbą, visų pirma kiek tai susiję su nesąžiningomis ir griežtomis sąlygomis ir praktika, mokesčiais už banko paslaugas, produktų įkainių skaidrumu, pelningumu ir rizika; pažymi, kad bankų sąjunga vis dar neturi veiksmingų priemonių, kuriomis būtų sprendžiamos vartotojų patiriamos problemos, pavyzdžiui nesąžininga komercinė praktika ir dirbtinis sudėtingumas; atsižvelgdamas į tai ragina EBI skirti daugiau dėmesio įgyvendinant savo įgaliojimus tinkamo duomenų apie vartotojų tendencijas rinkimo, analizės ir pateikimo srityse, taip pat ragina stebėti ir koordinuoti kompetentingų institucijų vykdomas finansinio raštingumo ir švietimo iniciatyvas; ragina Komisiją išnagrinėti nesąžiningas bankų sektoriaus naudojamas sąlygas ir praktiką, susijusias su vartotojų sutartimis, ir užtikrinti, kad visos valstybės narės, naudodamosi visomis galimomis priemonėmis, veiksmingai ir nedelsiant įgyvendintų Nesąžiningų sutarčių sąlygų direktyvą (41);

36.

pažymi, kad tikėtini kredito nuostoliai ir dabartinė mažų palūkanų aplinka gali dar labiau sumažinti bankų pelningumą; atkreipia dėmesį į tai, kad bankai turi koreguoti savo verslo modelius, kad jie atitiktų tvaresnes, išlaidų mažinimo ir technologiškai pažangias strategijas, ir užtikrinti verslo funkcijų strateginį valdymą ir apdairią priežiūrą visapusiškai paisant vartotojų teisių; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad bankų sprendimai dėl atidėjinių, kuriais būtų remiami bankų skolinimo pajėgumai, nebūtų nepagrįstai vilkinami, ypač kai padidės kreditų paklausa;

37.

yra sunerimęs dėl to, kad kilus kelioms pastarosioms bankų krizėms paaiškėjo, jog kredito įstaigos mažmeniniams vartotojams reguliariai netinkamai parduodavo obligacijas ir kitus finansinius produktus; apgailestauja dėl padriko Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos nuostatų dėl vartotojų apsaugos, susijusios su minimaliu nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimu (MREL), įgyvendinimo; primygtinai ragina Komisiją įvertinti bankų institucijų vykdomą netinkamą finansinių produktų pardavimą ir, remiantis išvadomis, parengti tinkamus pasiūlymus, įskaitant ir būsimą Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos peržiūrą;

38.

mano, kad galima bankų konsolidavimo nauda tiek ES, tiek tarpvalstybiniu lygmeniu sprendžiant bankų sektoriaus mažo pelningumo, perteklinių pajėgumų ir susiskaidymo problemą turėtų būti geriau pagrįsta dokumentais; pripažįsta konsolidavimo veiklos tendenciją bankų sektoriuje ir atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į ECB gaires dėl priežiūros požiūrio į konsolidavimą, remiant tinkamai parengtą ir įgyvendintą verslo įmonių jungimą; atkreipia dėmesį į finansų sektorių įvairovės ir (arba) pliuralizmo apsaugos naudą stiprinant sisteminį pasitikėjimą ir išsaugant finansinį stabilumą; ragina Komisiją atsižvelgti į Finansinio stabilumo tarybos 2021 m. atlikto per didelių, kad žlugtų, įstaigų reformų poveikio finansų sistemai vertinimo išvadas ir imtis tolesnių su jomis susijusių veiksmų;

39.

apgailestauja, kad buveinės ir priimančiosios šalies klausimas tebėra iššūkis siekiant baigti kurti bankų sąjungą, ir mano, kad EIDS įdiegimas yra sprendimo dalis kartu su kitomis rizikos mažinimo priemonėmis; yra susirūpinęs dėl to, kad jei pradėjus mažinti viešosios paramos priemones didėja neveiksnių paskolų lygis, buveinės ir priimančiosios valstybės gali imtis priemonių turtui apsaugoti ir vėl pradėti taikyti lėšų rezervavimą; pabrėžia, kad bankams reikia turėti galimybę veikti tarpvalstybiniu mastu ir sykiu valdyti savo kapitalą ir likvidumą konsoliduotu lygmeniu, priimančiosioms šalims taikant patikimas ir įgyvendinamas apsaugos priemones, susijusias su išteklių prieinamumu ir poveikiu finansiniam stabilumui, kad būtų galima diversifikuoti jų riziką ir spręsti mažo pelningumo problemą; mano, kad srityse, kuriose taikomos nacionalinės pasirinkimų galimybės ir teisės veikti savo nuožiūra, įskaitant nemokumo teisės sritį, reikalingas laipsniškas derinimas, kad bankų sąjungoje būtų galima lengviau planuoti tarpvalstybinių bankų grupių pertvarkymą;

40.

yra susirūpinęs dėl to, kad valstybėms narėms parduodant vis daugiau valstybės obligacijų valstybės skolos dalis bankų balansuose taip pat didėja, o tai gali didinti riziką sustiprinti valstybės ir bankų sąsają; mano, kad sukūrus Europos ekonomikos gaivinimo priemonę atsiras aukštos kokybės mažos rizikos Europos turto, o tai suteiks galimybę perbalansuoti vyriausybės obligacijas bankų balansuose ir padės sumažinti užburto rato, į kurį pateko bankai ir valstybės, problemą; primena, kad priemonė „Next Generation EU“ atliks svarbų vaidmenį remiant atsigavimą ir turi būti pasitelkta kaip galimybė didinti investicijas ir visose Sąjungos valstybėse narėse įgyvendinti būtinas reformas remiantis sutartais kriterijais, kad būtų toliau prisidedama prie Europos bankų sistemos stiprinimo;

41.

mano, jog siekiant išspręsti su buveinės ir priimančiąja valstybe susijusius klausimus, išeiti iš užburto rato, į kurį pateko bankai ir valstybės, ir remti bankų konsolidavimo priemones, reikėtų nustatyti visos Europos apsauginę sąlygą, tobulinti ir įgyvendinti grupės vidaus susitarimus dėl finansinės paramos įtraukiant juos į bankų gaivinimo planus ir laipsniškai suderinti veiksmus tose srityse, kuriose taikomos nacionalinės pasirinkimo galimybės ir teisė veikti savo nuožiūra, be kita ko, nemokumo srityje, sykiu toliau dedant pastangas mažinti riziką;

42.

primena, kad valstybės skolos prudencinio vertinimo reguliavimo sistema turi atitikti tarptautinius standartus;

43.

pabrėžia svarbų patikimų vidaus valdymo struktūrų vaidmenį bankuose ir atkreipia dėmesį į BPM 2020 m. priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procese (SREP) nustatytus jų trūkumus; šiame procese daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip bankai išsprendė su krize susijusią riziką kapitalui ir likvidumui, atsižvelgiant į išskirtines aplinkybes, kuriomis veikė pavieniai bankai; palankiai vertina tikslinį požiūrį į informacijos rinkimą kapitalo ir likvidumo vertinimo reikmėms; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti kuo aukštesnius standartus ir vienodas sąlygas bankų valdybos narių kompetencijos ir tinkamumo vertinimuose, kurie šiuo metu skirtingai suprantami skirtingose valstybėse narėse dėl itin nevienodai į nacionalinę teisę perkeltos Kapitalo reikalavimų direktyvos; todėl ragina toliau derinti veiksmus šioje srityje; pabrėžia, kad kompetentingos institucijos visada turi atlikti ex ante ir ex post kompetencijos ir tinkamumo vertinimus; pritaria ECB planui 2021 m. persvarstyti savo dabartines gaires dėl kompetencijos ir tinkamumo vertinimo siekiant nustatyti jo priežiūros lūkesčius valdybos narių kompetencijos srityje; laukia, kol ECB pateiks pasiūlymus dėl priemonių, kuriomis siekiama pagerinti kompetencijos ir tinkamumo priežiūrą, rinkinio; atsižvelgdamas į tai ragina apsvarstyti galimybę į Kapitalo reikalavimų reglamentą įtraukti kompetencijos ir tinkamumo reikalavimus;

44.

pažymi, kad 2021 m. sausio 29 d. visoje ES pradėtas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis vykdomas siekiant nustatyti bankų kapitalo trajektorijas blogėjančios turto kokybės sąlygomis ilgalaikėje mažų palūkanų normų aplinkoje; ragina EBI išplėsti tolesnio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis apimtį, nes 51 banko imtis laikoma pernelyg siaura; pabrėžia, kad kintamos mažiau reikšmingų įstaigų imties testavimas nepalankiausiomis sąlygomis ir tinkamu laiku vykdoma jų turto kokybės peržiūra yra svarbūs veiksmai pasitikėjimui stiprinti;

45.

palankiai vertina pastangas pagal BPM teikti bankams gaires ir aiškinti, kaip savarankiškai įvertinti ir tinkamai pranešti apie su aplinka ir klimato kaita susijusią riziką; pabrėžia, kad reikia papildomo priežiūros spaudimo, kad finansų įstaigos tinkamai atskleistų su klimatu ir aplinka susijusią riziką; mano, kad su klimatu susijusios rizikos testavimas nepalankiausiomis sąlygomis pagal BPM yra svarbus žingsnis vertinant bankų praktiką ir nustatant konkrečias tobulintinas sritis; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina ECB gairėse dėl su klimatu ir aplinka susijusios rizikos pateiktas rekomendacijas, kuriomis siekiama stiprinti strateginį, visapusišką požiūrį į klimato srities problemų sprendimą; pritaria idėjai 2021 m. parengti bankų savarankiško vertinimo ir veiksmų planus ir 2022 m. vykdyti bankų veiksmų priežiūrinį tikrinimą; mano, kad šie savarankiški vertinimai ir pranešimai turi būti rengiami vadovaujantis proporcingumo principu ir kad jie neturi daryti neigiamo poveikio bankų pajėgumui ir konkurencingumui; atkreipia dėmesį į EBI iniciatyvą vykdyti ES masto bandomąjį projektą dėl klimato rizikos ir pabrėžia jos išvadas, kad reikia daugiau informacijos apie pereinamojo laikotarpio strategijas ir išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, kad bankai ir priežiūros institucijos galėtų tiksliau įvertinti klimato kaitos riziką; primena, kad investavimo į netvarią ekonominę veiklą ir paskolų teikimo jai vykdyti rezultatas gali būti neišnaudojamas turtas arba neatsiperkančios investicijos;

46.

atkreipia dėmesį į EBI vadovaujamąjį, koordinavimo ir stebėsenos vaidmenį ES finansų sektoriui kovojant su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu; palankiai vertina pastarųjų dvejų metų ECB pastangas stiprinti BPM ir kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros institucijų keitimąsi informacija, kad būtų geriau atsižvelgta į kovos su pinigų plovimu aspektus taikant prudencinės priežiūros priemones; prašo, kad šiai numatytai atsakomybei užtikrinti būtų skiriama pakankamai lėšų ir išteklių; palankiai vertina EBI paramą individualiam kovos su pinigų plovimu priežiūros įgaliojimų įgyvendinimui valstybėse narėse ir ragina imtis papildomų veiksmų siekiant užtikrinti, kad kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūra būtų proporcinga, veiksminga ir grindžiama rizika; atkreipia dėmesį į tai, kad nacionalinės valdžios institucijos laikosi skirtingo požiūrio į kovos su pinigų plovimu ir su terorizmo finansavimu priežiūrą ir skirtingai taiko ES teisės aktus, todėl gali susidaryti sąlygos reglamentavimo arbitražui; ragina tam tikras ankstesnėse kovos su pinigų plovimu direktyvose pateiktas nuostatas perkelti į reglamentą; apgailestauja, kad kelios valstybės narės dar nevisiškai į nacionalinę teisę perkėlė IV-ąją ir V-ąją kovos su pinigų plovimu direktyvą, o dar daugiau valstybių narių nustatyta didelių su jų veiksmingu įgyvendinimu susijusių trūkumų; palankiai vertina tai, kad Komisija pradėjo taikyti pažeidimų nagrinėjimo procedūras, ir ragina ją pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras visais likusiais kovos su pinigų plovimu direktyvų neperkėlimo į nacionalinę teisę ir jų nesilaikymo atvejais; atkreipia dėmesį į EBI antrąjį įgaliojimą kurti kovos su pinigų plovimu duomenų bazę, kurią tikimasi sukurti 2021 m., ir stiprinti visų Europos valdžios institucijų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija; atkreipia dėmesį į svarbų kovos su pinigų plovimu tarpvalstybinių grupių kolegijų, kurias sudaro visos tų jurisdikcijų, kuriose grupė vykdo veiklą, kovos su pinigų plovimu valdžios institucijos, vaidmenį, kurį jos atlieka vertindamos grupės rezultatus kovos su pinigų plovimu srityje;

47.

palankiai vertina 2020 m. gegužės 7 d. Komisijos paskelbtą veiksmų planą dėl visapusiškos Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu politikos; ragina Komisiją nedelsiant priimti savo kovos su pinigų plovimu teisės aktų rinkinį; primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymą įsteigti Europos kovos su pinigų plovimu priežiūros instituciją; pabrėžia, kad kovos su pinigų plovimu sistema turėtų apimti kriptoturto emitentus ir teikėjus; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įsteigti Europos finansinės žvalgybos (FŽP) padalinį;

48.

atkreipia dėmesį į svarbų bankų sektoriaus vaidmenį kovojant su mokesčių vengimu; pakartoja Parlamento poziciją, kad sandoriams, kuriuose dalyvauja į mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašo I ar II priedą įtrauktos šalys, reikėtų taikyti griežtesnius audito ir „pažink savo klientą“ reikalavimus;

49.

palankiai vertina Komisijos skaitmeninių finansų priemonių rinkinį; mano, kad Komisijos pasiūlymai dėl kriptoturto rinkų ir skaitmeninės veiklos atsparumo yra pateikti laiku, naudingi ir būtini; pabrėžia, kad nepaisant to, jog skaitmeniniai finansai didina vartotojų ir įmonių finansavimo galimybes, reikėtų išsaugoti vartotojų apsaugą ir finansinį stabilumą;

50.

pažymi, kad Jungtinė Karalystė išstojo iš ES; atkreipia dėmesį į pažangą, kurią daugelis svarbių bankų padarė įgyvendindami savo tikslinius veiklos modelius po „Brexit’o“, kaip susitarta pagal BPM, ir remia tame kontekste dedamas pastangas stebėti pažangą, daromą taikant šiuos modelius turto, personalo ir registravimo srityse; pakartoja, kad tuščios priedangos įmonės nėra priimtinos euro zonoje perkeliant verslą į ES; mano, kad reikėtų pašalinti dabartines ES teisinės sistemos reguliavimo spragas siekiant stiprinti priežiūrą, ir primena, kad 2021 m. birželio mėn. įsigaliojus persvarstytam Investicinių įmonių reglamentui (42) BPM prisiima tiesioginę atsakomybę už prudencinę sistemiškai svarbių investicinių įmonių priežiūrą;

51.

pabrėžia, kad svarbu išlaikyti vienodas sąlygas reguliavimo srityje ir užkirsti kelią lenktynėms dėl kuo žemesnių standartų; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į ECB ir JK valdžios institucijų susitarimo memorandumą, pagrįstą modeliu, dėl kurio derėjosi EBI, ir apimantį prudencinę priežiūrą, neįtrauktą į draudimo ir pensijų sistemas, kuris įsigaliojo 2021 m. sausio 1 d. ir kuris sudaro tvirtą BPM ir JK rizikos ribojimo reguliavimo institucijos bendradarbiavimo priežiūros srityje pagrindą, daugiausia dėmesio skiriant informacijos mainams ir vienodam tarpvalstybinių bankų grupių traktavimui bei dalijantis filialų priežiūros atsakomybe;

52.

pažymi, jog tam, kad bankų priežiūra būtų veiksminga, ypač mažesnių įstaigų atveju, svarbu laikytis proporcingumo principo;

Pertvarkymas

53.

laikosi nuomonės, kad finansinio stabilumo stiprinimo priemonės įtraukimas į Bendrą pertvarkymo fondą 2022 m. (dvejais metais anksčiau nei buvo numatyta iš pradžių) atnaujinant ESM kredito liniją ir taip sukuriant bankų sąjungos pertvarkymo apsaugos priemonę sustiprins krizių valdymo sistemą ir reikšmingai prisidės užbaigiant bankų sąjungos kūrimą; pažymi, kad sukauptas didelis Bendras pertvarkymo fondas ir bendra finansinio stabilumo stiprinimo priemonė BPV suteiks galimybę gauti bendrų lėšų, gerokai viršijančių 100 mlrd. EUR; pažymi, kad kuriant EIDS reikia lygiagrečiai toliau mažinti bankų sistemų riziką;

54.

pabrėžia, kad bankai turi būti patys atsakingi už savo veiklos rezultatus, užuot perkėlę krizės valdymo sistemos naštą ant mokesčių mokėtojų pečių;

55.

palankiai vertina tai, kad nors 2020 m. BPV neprivalėjo imtis pertvarkymo veiksmų, vis dėlto ji glaudžiai bendradarbiavo su BPM netoli krizės atsidūrusių bankų atvejais; atkreipia dėmesį į BPV teikiamas pagalbos priemones ir lankstumą įgyvendinant pereinamojo laikotarpio MREL tikslus, nekeliant pavojaus pertvarkymo galimybei; pabrėžia, kad BPV svetainėse pateikiama itin mažai informacijos apie tokias priemones; primygtinai ragina BPV padidinti skaidrumą ir visų pirma viešai paskelbti gaires, kurių laikosi vidaus pertvarkymo grupės, taikydamos su COVID-19 susijusias pagalbos priemones; atkreipia dėmesį į BPV parengtą 2020 m. MREL politiką ir specialių MREL ataskaitų teikimą pagal Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos sistemas; palankiai vertina dabartinio 2021 m. pertvarkymo planavimo ciklo pažangą ir pakartoja, kad proporcingas MREL nustatymas yra vienas iš pagrindinių veiksnių didinant sėkmingo bankų pertvarkymo galimybes ir kartu užtikrinant platesnio masto finansinį stabilumą;

56.

atkreipia dėmesį į tai, kad besidubliuojantys reikalavimai dėl ankstyvos intervencijos priemonių naudojimo ir ECB standartiniai priežiūros įgaliojimai gali trukdyti įgyvendinti ankstyvos intervencijos priemones; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikėtų panaikinti tokį dubliavimąsi, ir tikisi, kad bus išaiškintas kiekvienos priemonės teisinis pagrindas siekiant užtikrinti tinkamą ir laipsnišką priemonių taikymą; atsižvelgdamas į tai pritaria Audito Rūmų rekomendacijai dėl kiekybinių ribinių verčių, kurias pasiekus pradedamos taikyti ankstyvosios intervencijos priemonės ir greitieji priežiūros veiksmai, tačiau vengiama automatiškumo;

57.

mano, kad būtina sudaryti geresnes sąlygas bankų likvidavimui, jei BPV arba nacionalinė pertvarkymo institucija mano, kad jų pertvarkymas neatitinka viešojo intereso; pažymi, kad svarbi BPV taikoma priemonė turėtų būti verslo pardavimo strategija, nes taip būtų galima sumažinti pertvarkymo metu patiriamus nuostolius; pripažįsta, kad reikia labiau suderintos pasitraukimo iš rinkos sistemos nemokumo atveju, siekiant išvengti neapibrėžtumo ir užtikrinti suderinimą banko licencijos panaikinimo proceso metu; pripažįsta, kad tokiais atvejais indėlių garantijų sistemų (IGS) alternatyvios priemonės indėlių portfelių perkėlimams finansuoti gali atlikti svarbų vaidmenį, visų pirma mažiems ir vidutiniams bankams, jei jos nekenkia indėlininkų apsaugai ir yra pakankamai finansuojamos, kaip būdas kuo labiau sumažinti naštą mokesčių mokėtojams ir vertės mažėjimą bei užtikrinti finansinį stabilumą, taip pat kitais atvejais jos galėtų padėti užpildyti spragą tarp 8 proc. gelbėjimo privačiomis lėšomis sąlygos, kad būtų galima pasinaudoti pertvarkymo fondu, ir banko faktinių nuostolių padengimo pajėgumų, išskyrus indėlius, kuriuos reikia perkelti; pabrėžia, kad tokioms intervencinėms priemonėms turėtų būti taikomas griežtas mažiausių sąnaudų testas; todėl ragina Komisiją suteikti daugiau aiškumo dėl mažiausių sąnaudų principo ir IGS lėšų naudojimo sąlygų;

58.

pažymi, kad dabartinė nemokumo procedūrų įvairovė yra netikrumo dėl likvidavimo procedūrų rezultatų šaltinis; laikosi nuomonės, kad siekiant užtikrinti tinkamą bankų sąjungos veikimą reikia toliau derinti bankų nemokumo teisės aktus; ragina Komisiją, nuodugniai išnagrinėjus ir pasitarus su nacionalinėmis institucijomis ir parlamentais, apsvarstyti galimybę toliau skatinti derinti konkrečius galiojančių nacionalinių nemokumo teisės aktų aspektus ir išorės finansavimo naudojimo sąlygas, kad būtų užtikrintas paskatų suderinimas ir vienodos sąlygos;

59.

mano, kad ypač vertėtų laikytis tikslinio požiūrio į kreditorių hierarchijos suderinimą bankų nemokumo bylose, siekiant padidinti IGS finansavimo aprėptį vykdant pertvarkymą ir taikant priemones, išskyrus grąžinimą, kol IGS pakankamai finansuojamos;

60.

mano, kad pertvarkymo sistemą būtina taikyti daugiau bankų, o tam reikia persvarstyti viešojo intereso vertinimą, siekiant padidinti numatomų rezultatų skaidrumą ir ex ante nuspėjamumą ir taip užtikrinti, kad pertvarkymo priemones būtų galima taikyti platesnei bankų grupei, ypač vidutinio dydžio bankams, ir suteikti reikiamo aiškumo, kad būtų galima užtikrinti nuoseklesnį ir proporcingesnį MREL lygį; atkreipia dėmesį į BPV atliekamą darbą šioje srityje; ragina pašalinti neatitiktį tarp vidaus pertvarkymo grupių ypatingos svarbos funkcijų vertinimų, kaip nurodyta 2021 m. EAR ataskaitoje dėl pertvarkymo planavimo pagal bendrą pertvarkymo mechanizmą; taip pat pabrėžia, kad reikia nuosekliai persvarstyti valstybės pagalbos taisykles ir 2013 m. Komisijos bankų komunikatą, kad jie atspindėtų pažangą krizių valdymo sistemos įgyvendinimo ir tobulinimo srityje ir padėtų užtikrinti atitiktį Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos reikalavimams, tinkamai atsižvelgiant į naujausius Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus; be to, atkreipia dėmesį į 2021 m. EAR rekomendaciją BPV laikytis bendro taisyklių sąvado ir kiekviename pertvarkymo plane nustatyti esmines sėkmingo pertvarkymo kliūtis ir laikytis tinkamo jų pašalinimo proceso;

61.

siekiant užtikrinti veiksmingesnį požiūrį į sunkumų patiriančių bankų valdymą tarpvalstybiniame bankų sektoriuje, pritaria idėjai apsvarstyti grupių gaivinimo ir pertvarkymo planų vaidmenį, taip pat jų praktinį įgyvendinimą, susijusį su krizių valdymo sistemos peržiūra; atkreipia dėmesį į pasiūlymus bankų grupėms suteikti galimybę patronuojamosioms ir patronuojančiosioms įmonėms sudaryti oficialų susitarimą teikti viena kitai paramos likvidumui priemones ir susieti šią paramą su savo grupės atkūrimo planais, siekiant sudaryti geresnes sąlygas dabartines nuostatas naudoti buveinės ir (arba) priimančiosios institucijos atžvilgiu suderintu būdu; laikosi nuomonės, kad kompetentingos institucijos prireikus turėtų dalyvauti užtikrinant tokių oficialių susitarimų vykdymą; pažymi, kad šie grupių gaivinimo ir pertvarkymo planai galėtų padėti kalibruoti MREL, o bankų įnašai į įvairias saugumo priemones iš tiesų būtų grindžiami rizika, atsižvelgiant į šių saugumo priemonių galimybes ir mastą taikant pasirinktą krizės valdymo strategiją;

Indėlių draudimas

62.

pabrėžia, kad indėlininkams visoje bankų sąjungoje svarbu užtikrinti to paties lygio apsaugą neatsižvelgiant į tai, kur yra jų bankas; atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant Direktyvą dėl indėlių garantijų sistemų, pagal kurią bankiniai indėliai apdraudžiami iki 100 000 EUR suma, siekiama prisidėti prie aukštesnio indėlių apsaugos lygio; pripažįsta Komisijos bandymą dar labiau stiprinti piliečių pasitikėjimą indėlių apsauga įdiegiant EIDS; taip pat pripažįsta, kad EIDS yra svarbi mažinant valstybių ir bankų sąsajas;

63.

pabrėžia, koks svarbus yra įnašų į IGS rizikos proporcingumas; įspėja, kad nesilaikant rizika pagrįsto požiūrio gali kilti neatsakingo elgesio ir pasipelnymo pavojus, skatinantis spekuliacinius verslo modelius subsidijuoti konservatyviais modeliais; pabrėžia, kad įnašai į būsimą EIDS taip pat turi būti proporcingi rizikai; pažymi, kad bankų sąjungoje įvairių institucijų išskirtinė rizika tebėra skirtinga; pakartoja, kad visos bankų sąjungos narės turi į nacionalinę teisę perkelti Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą ir Indėlių užtikrinimo sistemų direktyvą, kad būtų galima užtikrinti vienodą rizikos mažinimą visoje bankų sąjungoje;

64.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija pradėjo krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos peržiūrą, ir į galimybę priimti mišrią EIDS, kaip pirmą žingsnį visapusiškos EIDS link vadovaujantis Komisijos 2015 m. pateiktu pasiūlymu, pagrįstą naujo centrinio fondo, veikiančio kartu su nacionaliniam IGS lygmeniui vis dar priskiriamiems fondams, idėja ir kartu proporcingai didinant Bendros pertvarkymo valdymo vaidmenį; atkreipia dėmesį į glaudžią krizių valdymo ir EIDS sąsają ir į poreikį bendrai spręsti su jais susijusius klausimus, siekiant išvengti bankų sąjungos pakartotinio nacionalizavimo ir išsaugoti vienodas sąlygas šioje srityje; šiomis aplinkybėmis nurodo, kad atliekant krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos peržiūrą reikėtų siekti gerinti sistemos darnumą ir nuoseklumą;

65.

ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų siekiant atnaujinti derybas dėl EIDS parengiant gairių tipo darbo planą; prašo valstybių narių tvirtai įsipareigoti siekti bendrus Sąjungos interesus atitinkančio susitarimo; išreiškia savo įsipareigojimą siekti susitarimo dėl EIDS, kartu tęsiant darbą rizikos mažinimo priemonių srityje;

66.

ragina Komisiją deramai atsižvelgti į institucinių užtikrinimo sistemų vaidmenį apsaugant ir stabilizuojant institucijas nares;

o o

67.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 362, 2021 9 8, p. 45.

(2) https://www.bankingsupervision.europa.eu/press/publications/annual-report/pdf/ssm.ar2020~1a59f5757c.en.pdf

(3) https://www.bankingsupervision.europa.eu/press/publications/annual-report/pdf/ssm.ar2019~4851adc406.en.pdf

(4) OL C 23, 2021 1 21, p. 105.

(5) OL C 395, 2021 9 29, p. 72.

(6) OL C 395, 2021 9 29, p. 89.

(7) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0110.

(8) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0039.

(9) https://www.ecb.europa.eu/pub/pdf/other/Report_on_a_digital_euro~4d7268b458 .en.pdf

(10) https://www.fsb.org/wp-content/uploads/P091020.pdf

(11) https://www.bankingsupervision.europa.eu/ecb/pub/pdf/ssm.esbceuropeanbankingsupervisionresponsetoeuropeancommissionpublicconsultationdigitalfinancestrategyeuropefintechactionplan2020~b2e6cd0dc4.en.pdf

(12) https://www.bankingsupervision.europa.eu/ecb/pub/pdf/en_ecb_2020_62_f_sign~6a404d7d9c..pdf

(13) https://www.esrb.europa.eu/pub/pdf/reports/nbfi_monitor/esrb.202010_eunon-bankfinancialintermediationriskmonitor2020~89c25e1973.en.pdf

(14) https://www.eba.europa.eu/sites/default/documents/files/document_library/Risk%20Analysis%20and%20Data/Risk%20Assessment%20Reports/2020/December%202020/961060/Risk%20Assessment_Report_December_2020.pdf

(15) Tyrimas „Regulatory Sandboxes and Innovation Hubs for FinTech: Impact on innovation, financial stability and supervisory convergence“ („Bandomoji reglamentavimo aplinka ir FinTech inovacijų centrai: poveikis inovacijoms, finansiniam stabilumui ir priežiūros konvergencijai“), Europos Parlamentas, Vidaus politikos generalinis direktoratas, Ekonomikos, mokslo ir gyvenimo kokybės politikos departamentas, 2020 m. rugsėjis.

(16) https://www.eba.europa.eu/sites/default/documents/files/document_library/Risk%20Analysis%20and%20Data/Risk%20dashboard/Q4%202020/972092/EBA%20Dashboard%20-%20Q4%202020.pdf

(17) https://www.consilium.europa.eu/media/46978/joint-risk-reduction-monitoring-report-to-eg_november-2020_for-publication.pdf

(18) https://www.esma.europa.eu/sites/default/files/library/jc_2021_27_jc_spring_2021 _report_on_risks_and_vulnerabilities.pdf

(19) https://ec.europa.eu/info/consultations/finance-2021-crisis-management-deposit-insurance-review-targeted_en

(20) https://srb.europa.eu/sites/default/files/efb_main_doc_final_web_0.pdf

(21) https://www.ecb.europa.eu/pub/pdf/scpops/ecb.op251~65a080c5b3.en.pdf

(22) https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-13091-2020-INIT/lt/pdf

(23) https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-8335-2020-ADD-1/en/pdf

(24) https://srb.europa.eu/en/node/1118

(25) https://www.fsb.org/wp-content/uploads/P010421-1.pdf

(26) https://srb.europa.eu/en/node/967

(27) https://www.europarl.europa.eu/committees/en/product/product-details/20201021CAN58122

(28) https://www.bankingsupervision.europa.eu/press/blog/2020/html/ssm.blog201009~bc7ef4e6f8.en.html

(29) https://www.eba.europa.eu/sites/default/documents/files/document_library/News%20and%20Press/Press%20Room/Press%20Releases/2020/EBA%20acts%20to%20improve%20AML/CFT%20supervision%20in%20Europe/Report%20on%20CA%20approaches%20to%20AML%20CFT.pdf

(30) https://www.eba.europa.eu/sites/default/documents/files/document_library/Publications/Reports/2020/931093/EBA%20Report%20on%20the%20future%20of%20AML%20CFT%20framework%20in%20the%20EU.pdf

(31) https://www.bruegel.org/2020/12/can-the-gap-in-the-europes-internal-market-for-banking-services-be-bridged/

(32) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

(33) 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).

(34) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 149).

(35) 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(36) 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (OL L 317, 2019 12 9, p. 1).

(37) 2020 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/873, kuriuo dėl tam tikrų patikslinimų, padarytų reaguojant į COVID-19 pandemiją, iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 575/2013 ir (ES) 2019/876 (OL L 204, 2020 6 26, p. 4).

(38) OL C 224, 2018 6 27, p. 45.

(39) OL C 23, 2021 1 21, p. 105.

(40) 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008 5 22, p. 66).

(41) 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993 4 21, p. 29).

(42) 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms (OL L 314, 2019 12 5, p. 1).

Top

Choose the experimental features you want to try